2021-03-10 Nr. AB-5077-3-64-3-02450-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1421-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02450-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. prašymą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-190108-00001 įvykdymo terminą šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. sausio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-190108-00001 įvykdymo terminą šešiems mėnesiams.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė:

2.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-190108-00001 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. liepos 7 d. 2019 m. vasario 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir skirta 150 Eur bauda, kurią pareiškėjas tą pačią dieną sumokėjo. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, tačiau Inspekcija nusprendė prašymo netenkinti ir termino nepratęsė. Pareiškėjas prašo pratęsti Inspekcijos 2019 m. sausio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-190108-00001 įvykdymo terminą šešiems mėnesiams.

3. Suinteresuota institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti. Atsiliepime į prašymą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas praleido nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-190801-00073. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Inspekcija Privalomąjį nurodymą perdavė vykdyti antstoliui civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Tokio termino Inspekcija nepratęsė, nes terminas jau buvo praleistas.

3.2. Dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi praleidęs įstatyme nustatytą terminą, svarbių priežasčių dėl termino praleidimo nenurodė. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, todėl prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. sausio 8 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-60-190108-00001 iki 2019 m. liepos 7 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tokio termino Inspekcija nepratęsė, nes terminas jau buvo pasibaigęs. Pareiškėjas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2019 m. spalio 11 d., t. y. jau gerokai pasibaigus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui.

6. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas pažymėjo, kad minėta norma skirta reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Šioje byloje išnagrinėjus pareiškėjo prašymą pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti negalėtų būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes.

7. Nustatęs, kad pareiškėjas su prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimo įvykdymo terminas, ir atsižvelgdamas į tai, jog įstatymo leidėjas nenumatė galimybės teismui atnaujinti šį terminą, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo nurodytos priežastys dėl termino pratęsimo laikytinos svarbiomis priežastimis, t. y. ar jos laikomos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, ir pareiškėjo prašymą pratęsti (atnaujinti) Inspekcijos 2019 m. sausio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-190108-00001 įvykdymo terminą šešiems mėnesiams atmetė.

III. 8. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo prašymą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

8.1. Teismas vadovavosi formaliu įstatymo taikymu, tačiau nesprendė, kaip šiuo atveju turi būti teisingai išspręsta konfliktinė situacija, atsižvelgiant į jau susidariusias faktines aplinkybes ir į tai, kad jau yra baigiami rengti visi reikalingi dokumentai pastatyto statinio įteisinimui. Teismas ginčą išsprendė lengviausiu keliu, tačiau nesiekė atkurti teisingumo. Jeigu Statybos įstatymas nenumato, kad praleistas terminas prašymui dėl reikalavimo įvykdymo pateikti gali būti atnaujintas, tai teismas gali šią spragą pats ištaisyti, kad byloje būtų pasiektas teisingumas.

8.2. Teismas nagrinėdamas bylą turėjo atsižvelgti į pateiktus dokumentus ir nurodytas faktines aplinkybes: pareiškėjas 2019 m. lapkričio 28 d. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nelegali statyba) ir tapo šio žemės sklypo savininku; pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą dėl žemės perdavimo jam iniciavimo ir Detaliojo plano (duomenys neskelbtini), patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2003 m. spalio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-618, koregavimo; Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakymą, kad yra pradėta supaprastinta tvarka parengto Detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini), patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-618, koregavimo procedūra; 2020 m. sausio 7 d. tarp pareiškėjo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pasirašyta teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartis Nr. SŽ-11; sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 2019/03 dėl teritorijų planavimo techninio projekto parengimo.

9. Suinteresuota institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

9.1. Pagal paties pareiškėjo teikiamus duomenis baigiantis Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jis net nebuvo pradėjęs jokių savavališkos statybos šalinimo ją įteisinant procedūrų, kurių užsitęsusi trukmė būtų buvusi pagrindu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Šiuo atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo 2019 m. liepos 7 d. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo terminą tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. Į teismą, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjas kreipėsi 2019 m. spalio 7 d. Abiem atvejais pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi tada, kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs. Pasibaigusio termino pratęsti, jo neatnaujinus – nėra galimybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti.

10. Pareiškėjas 2021 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus įrodymus, siekdamas pagrįsti savavališkai pastatytų statinių įteisinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-190108-00001 įvykdymo terminą.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino teismas negali pratęsti.

13. Pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, tačiau nesiekė atkurti teisingumo, neatsižvelgė į aplinkybes, jog pareiškėjas yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūrą.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju pagal bylos įrodymus, Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2019 m. liepos 7 d. nugriauti statinį, t. y. šalia mazuto siurblinės 62H1p, (duomenys neskelbtini), pastatyto priestato stogo dangą, stogo konstrukcijas, sienas, pamatus, ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tokio termino Inspekcija nepratęsė, nes terminas jau buvo praleistas. Pareiškėjas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi tik 2019 m. spalio 11 d., t. y. pasibaigus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui.

18. Šiuo atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti papildomi įrodymai apie pradėtą savavališkų statybų įteisinimo procedūrą nėra teisiškai reikšmingi.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

20. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 16 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas yra tik formaliai teisėtas, bet neteisingas, atsižvelgiant tiek į aptartą teisinį reguliavimą, tiek į nustatytas faktines aplinkybes, yra deklaratyvūs.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė