d8bf8505-ef2f-4648-b838-a3e37802b9bd · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-25-621/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01599-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. J. (J. J.),nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas J. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l., 1 t.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI), 2500 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«nant Å iaulių TI nuo 2013-06-27 iki 2016-06-27 pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė palaikyti socialinius ryÅ¡ius su kalinčiomis moterimis I.

B., A. K., I. P., V. Ž., O. P., I. Å ., D. L., su kuriomis norėjo susituokti. Jam nebuvo leidžiama siųsti laiÅ¡kus Å¡ioms moterims. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Laikotarpiu nuo 2015-12-25 iki 2016-05-31 atvykus į Å iaulių TI laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Po to buvo talpinamas į karantino kamerÄ PK-6, kurioje nebuvo tinkamo natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo, nebuvo vandens čiaupo, buvo didelė drėgmė, tualetas neatitvertas, iÅ¡ jo sklido nemalonus kvapas.

Be to, pareiÅ¡kėjui buvo skirtas dietinis maitinimas, bet jis vietoje Å¡viežių salotų gaudavo raugintus kopÅ«stus arba raugintus agurkus. Kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu, pareiÅ¡kėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Kameros kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Buvo per mažas apÅ¡vietimas, didelė drėgmė, nebuvo pakankamai spintelių, kėdžių. Be to, pareiÅ¡kėjas nebuvo pristatytas į ligoninę iÅ¡tirti sveikatÄ , nors buvo užregistruotas iÅ¡ anksto.Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata, reputacija, jis patyrė orumo pažeminimÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti ir patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (134-140 b. l., 1 t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimas jam kalint Å iaulių tardymo izoliatoriuje visais pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiais buvo vykdomas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais. Tik panaikinus draudimÄ kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėti, J.

J. buvo sudaryta galimybė bendrauti su moterimis, kurios buvo laikomos kitose laisvės atėmimo vietose.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija fakto, kad Å iaulių tardymo administracija jam nebuvo suteikusi galimybės susiraÅ¡inėti su asmenimis, su kuriais tokiÄ teisę jis turi (artimaisiais, giminaičiais, sutuoktiniu, tai įrodo ir Suimtojo (nuteistojo) iÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitos ir nuteistojo susiraÅ¡inėjimo apskaitos kortelės). Jis reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad jam buvo apribotos galimybės bendrauti su moterimis, kurios buvo laikomos įkalinimo įstaigose.

IÅ¡ principo, jis reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ ne dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos neteisėto veikimo, o dėl Bausmių vykdymo kodekso, kaip jo teises varžančio teisės akto, įgyvendinimo. Atsakovas pažymi, kad savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, Å¡iuo atveju draudimu bendrauti kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl pareiÅ¡kėjo skundžiamos aplinkybės neturi jokio teisinio pagrindo.Atsakovas J.

J. buvimo kalinimo įstaigoje metu neiÅ¡skyrė jo iÅ¡ kitų kalinamųjų ar dirbtinai jam nesudarė blogesnių kalinimo sÄ lygų nei nustatyta teisės aktuose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai neva dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus kaltės buvo apribotos jo bendravimo galimybės, neturi jokio pagrindo.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,97 kv. m iki 22,7 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2016-04-28 atliko kameros Nr. 13 patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2016-05-02 patikrinimo akte Nr. PA.6-70). Užfiksuotas nežymus dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos.PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas J.

J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 2500 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013-06-27 iki 2016-06-27 dėl draudimo susiraÅ¡inėti bei už laikotarpį nuo 2015-12-25 iki 2016-05-31 dėl kitų pažeidimų. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. IÅ¡ pažymos (8-20 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas per jo nurodomÄ laikotarpį nuo 2015-12-25 iki 2016-05-31 Å iaulių TI buvo nuo 2016-03-16 iki 2016-05-31, todėl skunde nurodytos aplinkybės vertinamos už šį laikotarpį.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-03-16 iki 2016-05-31 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 37 (plotas 7,68 kv. m.), Nr. 49 (plotas 20,23 kv. m.), Nr. 65 (plotas 22,6 kv. m.), Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m.), Nr. 34 (plotas 7,9 kv. m.), Nr. 43 (plotas 18,33 kv. m.).

IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios, laikino sulaikymo, karantino), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70 (19.4.1.6.12) (124-126 b.l., 1 t.) matyti, kad kameroje Nr. 13 nustatyti HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimai (per maža dirbtinė apÅ¡vieta). Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas nebuvo atlikti sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams.

PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ su skundais nesikreipė (29-121 b.l., 1 t.) (skundėsi dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su nagrinėjama byla). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Pažymoje „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apraÅ¡ymas, iÅ¡ kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.

Tačiau objektyvių duomenų, ar Å¡ios patalpos visiÅ¡kai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas Å iaulių TI rašė skundus Å iaulių TI administracijai dėl jo teisių pažeidimų, tarp jų ir dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kitu laikotarpiu, tačiau nepateikė nei vieno skundo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, kurias nurodė teikdamas skundÄ teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-03-16 iki 2016-05-31.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 13, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t.y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.Pareiškėjas nurodė, kad laikino sulaikymo ir karantino kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos.

Å iaulių TI pažymoje „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad vienvietėse trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinių mazgų nėra, kitose kamerose sanitariniai mazgai įrengti bendroje patalpoje, neatskirti. Priėmimo – paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu Å iaulių TI trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertina kaip pagrįstÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo skirtas dietinis maitinimas, bet jis vietoje Å¡viežių salotų gaudavo raugintus kopÅ«stus arba raugintus agurkus.

PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog jam nebuvo skirtas dietinis maitinimas, tik nurodo, kad negavo Å¡viežių salotų. IÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjo skundo, raÅ¡yto Å iaulių TI direktoriui (50 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iame skunde nurodė, kad salotų negavo 2016 m. kovo 17, 18 ir 20 dienomis. PareiÅ¡kėjui į šį skundÄ buvo atsakyta, aplinkybės buvo iÅ¡analizuotos ir pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas Å¡io atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, dėl netinkamo maitinimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis nebuvo pristatytas į ligoninę iÅ¡tirti sveikatÄ , nors buvo užregistruotas iÅ¡ anksto. IÅ¡ pažymos (20 b.l., 2 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016-04-18 buvo užregistruotas gydytojo endoskopuotojo konsultacijai, kuri turėjo įvykti 2016-05-16. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å iaulių TI iÅ¡vyko 2016-04-21, todėl konsultacija buvo atÅ¡aukta.

IÅ¡ pažymos (8-20 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2016-05-25 Å iaulių TI nebuvo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad konsultacija buvo atÅ¡aukta 2016-03-18, nors tÄ dienÄ jis Å iaulių TI buvo. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo atÅ¡aukta konsultacija gydymo įstaigoje 2016-03-18. Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo nuoseklus, teismui nurodydamas keitė datas.

PareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu prašė sudaryti galimybę jam pačiam pateikti papildomus įrodymus, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė tokių duomenų. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, bei tai, kad 2016-05-16 pareiÅ¡kėjo Å iaulių TI nebuvo, todėl atsakovas neturėjo galimybės pareiÅ¡kėjo pristatyti į gydymo įstaigÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«nant Å iaulių TI nuo 2013-06-27 iki 2016-06-27 jam nebuvo sudaryta galimybė susiraÅ¡inėti su kalinčiomis moterimis I.

B., A. K., I. P., V. Ž., O. P., I. Å ., D. L., su kuriomis norėjo susituokti. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Nuteistųjų teisė susiraÅ¡inėti reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) (toliau – BVK) 99 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2015-09-01).

Å io straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas. BVK 99 straipsnio 2 dalis nuo 2015-09-01 2015-06-23 įstatymu Nr. XII-1818 neteko galios (TAR, 2015, Nr. 2015-11069). IÅ¡ byloje esančios susiraÅ¡inėjimo adresų kortelės, suimtojo (nuteistojo) iÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitos kortelės (21-28 b.l. 1 t.), matyti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę susiraÅ¡inėti su kitais asmenimis.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leista susiraÅ¡inėti su jo iÅ¡vardintomis moterimis. PareiÅ¡kėjas neteikė praÅ¡ymų, skundų Å iaulių TI administracijai dėl draudimo susiraÅ¡inėti. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises palaikant socialinius ryÅ¡ius su kitais asmenimis.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ (142-162 b.l., 1 t.) daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiÅ¡kėjas, Å iaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui.

Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nenustatyti.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo J. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo J. J. reikalavimÄ dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas