2024-05-15 Nr. AB-7800-3-62-3-02038-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2024-05-15 Nr. AB-7800-3-62-3-02038-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba, LKT, atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-41-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02038-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba, LKT, atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. 2023 m. birželio 21 d. 14.00 val. Kauno klinikose pareiškėjui buvo paskirtas tyrimas, tačiau per vėlai jį atvežus į gydymo įstaigą, numatyta procedūra nebuvo atlikta. Pakartotinė procedūra buvo paskirta po savaitės, o pareiškėjas buvo grąžintas ne į pataisos namus, o į pataisos namų ligoninės kamerą, kurioje kalinimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, prieš paskirtą procedūrą pareiškėjas 2 dienas turėjo nevalgyti, todėl dėl neįvykusius procedūros jis patyrė neturtinę žalą.
2.2. Pareiškėjas buvo laikomas palatoje, kurioje buvo suvaržyta teisė su savimi turėti elektros prietaisų, asmeninių drabužių, papildomai nusipirkti maisto produktų, nebuvo užimtumo. Palata buvo netvarkinga ir nešvari, minkštas inventorius nedezinfekuotas, valymo priemonių nebuvo, baldai techniškai netvarkingi, langas be užuolaidos, kameros vėdinimo sistema ir pareigūnų iškvietimo mygtukai neveikė, elektros lizdai atvirais kontaktais, iš trijų šviestuvų veikė tik vienas, tiekiamas vanduo nebuvo pakankamai karštas. Kiti nuteistieji patalpose rūkė, o pataisos namų administracija problemų nesprendė ir į pareiškėjo skundą nereagavo.
2.3. Į pareiškėjo prašymus (dėl susitikimo su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu, higienos priemonių išdavimo, pareiškėjo įtraukimo į linkusių nusižudyti sąrašą, leidimo pasinaudoti RIP prieiga) pataisos namų administracija nereagavo ir šių klausimų nesprendė. Į pareiškėjo prašymą neišduoti maisto dvi dienas iki numatyto tyrimo Kauno klinikose, o šį maistą išduoti po tyrimo, nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjui buvo duodamas mažesnis kiekis maisto už valgiaraštyje numatytą minimumą.
2.4. Laikinojo sulaikymo kameroje, kurioje jis buvo laikomas ilgiau nei 3 valandas, trūko vietos, patalpoje neįrengti suoliukai. Šiose patalpose buvo laikomi asmenys, kurie serga tuberkulioze ir psichinėmis ligomis. Kratų metu toje pačioje patalpoje buvo nuteistasis iš ūkio skyriaus, o tai sukėlė diskomfortą ir pažeminimą.
2.5. Pareiškėjui 2023 m. birželio 20 d. gydytojas dermatologas išrašė vaistą „Dermovate“, tačiau pataisos namų administracija šiuo vaistu jo neaprūpino. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir emocines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą.
3. Atsakovas atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (toliau – ir Sveikatos priežiūros padalinys) buvo laikomas 2023 m. gegužės 3–8 d. ir 2023 m. birželio 19–30 d. Pareiškėjui 2023 m. birželio 21 d. 16.00 val. Kauno Klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre buvo užsakyta ir paskirta planinė konsultacija, į kurią jis išvyko 2023 m. birželio 21 d. 15.10 val. ir į Kauno klinikas nuvyko laiku. Pareiškėjui numatyta gydytojo konsultacija neįvyko, nes konsultacijos laikas buvo paankstintas Kauno Klinikų administracijos. Pareiškėjas buvo grąžintas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį. Paskirtas tyrimas Kauno Klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre pareiškėjui buvo atliktas 2023 m. birželio 28 d. 13.30 val.
3.2. Pareiškėjui gydytojo paskirtų vaistų „Dermovate“ įstaigoje nebuvo. Kadangi nebuvo gydytojo nuorodos „nekeisti“, pareiškėjui buvo pasiūlytas vaisto analogas, tačiau pareiškėjas šio vaisto atsisakė.
3.3. Pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų palatoje Nr. 205 su skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamentą, kuris 2023 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad palata nėra apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, tiekiamas nepakankamai karštas vanduo, patalpoje nėra skysto muilo. Atsižvelgiant į NVSC atlikto patikrinimo rezultatus, nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nedelsiant. Įstaigos patalpos remontuojamos eilės tvarka, paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Kietasis inventorius taip pat remontuojamas arba atnaujinamas.
3.4. Asmenų buvimo laikino sulaikymo kameroje laikas priklauso nuo atvežtų asmenų skaičiaus, jų turimų daiktų kiekio, sveikatos būklės įvertinimo ir kitų personalo atliekamų veiksmų, ir svyruoja nuo vienos iki keturių valandų. Buvimo laikino sulaikymo kameroje metu suimtiesiems ir nuteistiesiems yra užtikrinamos visos sanitarinės higieninės sąlygos, jiems sudaryta galimybė atsigerti vandens, su prašymais kreiptis į budinčiuosius pareigūnus. Pareiškėjas jokių pretenzijų dėl kratų nereiškė. Pareigūnai, pastebėję laikomų asmenų daromus nusižengimus dėl draudimo rūkyti ir turėti tabako gaminius, reaguoja atlikdami asmenų ir patalpų kratas bei daiktų apžiūras ir rašydami tarnybinius pranešimus.
3.5. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją kreipėsi su 2023 m. birželio 20 d. prašymu dėl leidimo pasinaudoti interneto prieiga ir jo prašymas buvo patenkintas 2023 m. birželio 21 d. Taip pat pareiškėjas su 2023 m. birželio 23 d. skundu kreipėsi dėl neįvykusios gydytojo konsultacijos ir į šį prašymą jam buvo atsakyta 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SN-23- 1840. Duomenų apie kitus pareiškėjo skundus pataisos namų administracija neturi.
3.6. Nuteistųjų maitinimo paslaugas teikia viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ pagal 2022 m. sausio 26 d. sutartį Nr. 57-20. Nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ginčui aktualiu laikotarpiu nusiskundimų dėl netinkamo maitinimo nebuvo gauta.
3.7. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, tačiau nepagrindė priežastinio ryšio tarp nurodytų atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 160 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249, 6.271 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Sveikatos priežiūros padalinyje buvo laikomas 2023 m. gegužės 3-8 d. ir 2023 m. birželio 19-30 d., jis minėtais laikotarpiais buvo paskirtas į Sveikatos priežiūros padalinio 205 palatą.
7. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtintų Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14.2, 14.7 punktuose, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus nuostatų 6.15-6.17 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba turi pareigą tiek organizuoti ir vykdyti nutęstųjų konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tiek aprūpinti nuteistuosius reikiamomis medicinos priemonėmis (vaistais).
8. Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 21 d. 16.00 val. pareiškėjui buvo užsakyta ir paskirta planinė gydytojo konsultacija Kauno Klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre, bei pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog suplanuota gydytojo konsultacija Kauno klinikose neįvyko ir buvo perkelta į 2023 m. birželio 28 d. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pavėlavęs pristatyti pareiškėją į 2023 m. birželio 21 d. 16.00 val. konsultaciją, ar kad gydytojo konsultacija buvo paskirta 2023 m. birželio 21 d. 14.00 val., todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad iš Kauno klinikų jis nebuvo grąžintas į Pravieniškių 1-jį kalėjimą ir nepagrįstai buvo laikomas Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje iki kitos gydytojo konsultacijos, įvertino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1, 7.3 punktų nuostatas. Teismas iš Viešojo saugumo tarnybos 2013 m. sausio 4 d. rašto Nr. 47SD-9 „Dėl planinio konvojaus vykdymo“ nustatė, kad Viešojo saugumo tarnyba planinį konvojų maršrutu „Pravieniškių 2-jo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis padalinys – Pravieniškių 1-asis kalėjimas“ vykdo pirmadieniais ir trečiadieniais, bei atsižvelgdamas į šio planinio maršruto dažnumą (kad kitas planinis maršrutas į Pravieniškių 1-jį kalėjimą vyko 2023 m. birželio 26 d. (pirmadienį), o pareiškėjo konsultacija buvo numatyta 2023 m. birželio 28 d. (trečiadienį)), vertino, kad atsakovas pagrįstai laikė 2023 m. birželio 21-28 d. pareiškėją Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių.
10. Teismas, vertindamas aplinkybes, kad atsakovas neaprūpino pareiškėjo jam paskirtu vaistu – tepalu „Dermovate“, nustatė, kad pareiškėjui paskirto ir jam pasiūlyto alternatyvaus vaisto veiklioji medžiaga yra ta pati, tačiau pareiškėjas atsisakė jam pasiūlyto alternatyvaus vaisto su ta pačia veikliąją medžiaga. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją gydytojo paskirtais vaistais.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Sveikatos priežiūros padalinyje jam buvo suvaržyta teisė su savimi turėti elektros prietaisų, asmeninių drabužių, papildomai nusipirkti maisto produktų, nebuvo užimtumo, vadovavosi Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 48 punktu, ir pažymėjo, kad nuteistiesiems, kurie yra laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiamų įsigyti ir su savimi turėti daiktų bei maisto produktų kiekis teisės aktais yra ribojamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad buvo suvaržytos jo teisės su savimi turėti tam tikrus daiktus, maisto produktus ar užsiimti veikla, dėsto deklaratyviai, t. y. neįvardijo, kokių prietaisų, drabužių ar maisto produktų jam nebuvo leidžiama su savimi turėti, kokio užimtumo jam trūko, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto šioje skunde dalyje.
12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodyti higienos ir sanitarinių sąlygų palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015 ) 14, 17, 18, 37 ir 42 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 47:2011) 27, 38, 41 ir 42 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 47-1:2020) 112 punkto nuostatomis.
13. Teismas, įvertinęs NVSC 2023 m. liepos 19 d. atlikto patikrinimo palatoje Nr. 205 išvadas, pažymėjo, jog NVSC nustatė, kad palata Nr. 205 neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių (pažeistas higienos normos HN 47:2011 42 p.), joje netinkamai įrengtas dirbtinis apšvietimas (pažeistas higienos normos HN 134:2015 14 p. ir higienos normos HN 47:2011 41 p.), nepakankama vandens temperatūra, taip pat duše nėra skysto muilo (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020, 112 p.), bei konstatavo, jog dėl šių nustatytų pažeidimų atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 16 parų) jis buvo laikomas patalpoje, kuri neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nepakankama vandens temperatūra, nėra muilo.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo laikino sulaikymo kameros įrengimo, pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja laikino sulaikymo kamerų įrengimo reikalavimų, todėl atmetė šiuos pareiškėjo argumentus. Teismas taip pat įvertino Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto nuostatas ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas iki 4 val., todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl kratų metu patalpoje buvusio kito nuteistojo, įvertino Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 141.1, 142, 143 ir 145 punkto nuostatas, taip pat pareiškėjo 2023 m. gegužės 3 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 19 d. ir 2023 m. birželio 30 d. asmens kratos protokolus, ir nustatė, kad kratų metu pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kratų atlikimą pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė, kas konkrečiai, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį kratų metu stebėjo, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių kaip nepagrįstus.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo argumentus dėl jo laikymo su sergančiais asmenimis, netinkamo maitinimo, nereagavimo į skundus taip pat grindė tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, nenurodė, kokie konkrečiai su juo laikomi asmenys sirgo, ar tuberkuliozės forma buvo aktyvi, ar pareiškėjo sveikatai kilo realus pavojus, koks konkrečiai ir kada išduotas maistas buvo netinkamas ir pan. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2023 m. birželio 20 d. prašymas dėl leidimo pasinaudoti interneto prieiga buvo patenkintas 2023 m. birželio 21 d., o į 2023 m. birželio 23 d. skundą dėl neįvykusios konsultacijos, netinkamo maitinimo ir kitų aplinkybių, buvo atsakyta 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SN-23-1840. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į pataisos namų administraciją, o atsakovas nepateikė atsakymo į pareiškėjo skundą, taigi šiuos pareiškėjo argumentus laikė deklaratyviais ir abstrakčiais.
17. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyręs nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir emocines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad dėl konstatuotų higienos normų pažeidimų (16 parų pareiškėjas buvo laikomas patalpoje, kuri neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nepakankama vandens temperatūra, nėra muilo), pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), todėl sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 160 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo, pareiškėjui taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. 19. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus pateikė ir pareiškėjas, ir Lietuvos Kalėjimų tarnyba.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir tenkinti pareiškėjo skundą pilnai. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
20.1. Byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus itin reikšmingų faktų. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo pareiškėjo prašyto išreikalauti įrodymo – oficialaus Kauno klinikų raštiško paaiškinimo, kodėl neįvyko pareiškėjui paskirtas 2023 m. birželio 21 d. tyrimas, taigi nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai motyvavo padarytas išvadas, bei atėmė iš pareiškėjo galimybę tinkamai pagrįsti savo skundą.
20.2. Pareiškėjui sveikatos tyrimas buvo paskirtas 14 val., iš į Kauno klinikas jis buvo išvežtas 15 val., ir į klinikas atvyko, kai konsultaciją teikęs specialistas nebedirbo, nors Kauno klinikų darbuotoja paaiškino, kad kelis kartus bandė susisiekti su Sveikatos priežiūros padaliniu dėl konsultacijos laiko pakeitimo, tačiau to padaryti nepavyko. Tai patvirtina, kad konsultacija neįvyko dėl atsakovo aplaidumo, t. y. neatsiliepimo į Kauno klinikų skambutį dėl galimai pakeisto konsultacijos laiko. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 4 punktą, ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.
20.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo laikymo laikino sulaikymo kameroje, nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. I1-4074-596/19.
21. Lietuvos kalėjimų tarnyba pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio dalyje dėl langų uždengimo nuo tiesioginių saulės spindulių būtų atmestas kaip nepagrįstas; priimti naują sprendimą, kuriuo neturtinės žalos atlyginimas pinigais būtų atmestas kaip nepagrįstas; pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; teismui nutarus kitaip, grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
22. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso 205 palatoje (kamerų tipo patalpos) 16 parų pareiškėjas buvo laikomas patalpoje, kuri neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nepakankama vandens temperatūra, nebuvo muilo.
22.2. Lietuvos kalėjimų tarnyba, be kita ko, organizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir teikia pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems laisvės atėmimo vietose. Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje yra teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
22.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 16 parų buvo laikomas patalpoje, kuri neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Sveikatos priežiūros padalinį atvyko konsultacijai (ambulatoriškai), o ne gydymuisi (stacionariai), jam jo gyvenamojoje patalpoje (205 palatoje) nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, todėl šiuo atveju netaikytinos higienos normos HN 47:2011 42 punkto nuostatos, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo kalinimo patalpoje (kamerų tipo patalpos) buvo apgyvendintas (laikomas) tomis pat sąlygomis, kaip ir pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje, kur patalpos įrengtos ir aprūpintos inventoriumi, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintas, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios kamerų tipo patalpose langų uždengimo nenumato. Siekiant užtikrinti saugią aplinką laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose ir suėmimo vykdymo vietose, taip pat siekiant užtikrinti kamerų tipo patalpose sterilumą, higieną bei sudaryti prielaidas normaliai LKT veiklai, tai yra vykdyti LKT režimo pažeidimų prevenciją, LKT kamerų tipo patalpose langai iš vidaus nėra uždengiami ir nagrinėjamu atveju negali būti taikomos higienos normos HN 47:2011 42 punkto nuostatos.
22.4. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios savo sveikatos būklės, nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, jo teiginiai apie padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais.
22.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nevertino, kad nežymūs teisės normų, reglamentuojančių kalinamiems asmenims skirto ploto dydį, pažeidimai paprastai nesudaro pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
22.6. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta neturtinė žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus.
23. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundo, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
24. Pareiškėjas atsakovas apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad vertinant pareiškėjo laikymo Sveikatos priežiūros padalinyje sąlygas, netaikomi higienos normos HN 47:2011 reikalavimai, vertina kaip gynybinę atsakovo poziciją. Pareiškėjas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra sveikatos priežiūros įstaiga, todėl joje privalo būti taikoma tik sveikatos priežiūros įstaigos higienos norma, nepriklausomai nuo to, kokiu statusu joje yra laikomas nuteistasis. Be to, kituose korpusuose yra įrengtos užuolaidos nuo saulės.
24.1. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, kurie įtakojo galimai netinkamą paslaugų teikimą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad žalą įtakoti galėjo LKT veiksmai ar neveikimas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde dėsto tik tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir savo subjektyvią nuomonę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų priteisimo dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje 2023 m. gegužės 3–8 d. ir 2023 m. birželio 19–30 d.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 160 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pareiškėjas 16 parų buvo laikomas patalpoje, kuri neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, neįrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nepakankama vandens temperatūra, nėra muilo, t. y. kad nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.
27. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus itin reikšmingų faktų, susijusių su neįvykusia konsultacija dėl pareiškėjo sveikatos, taip pat su laikymo laikinojo sulaikymo kameroje sąlygomis.
28. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neįrengus apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių (užuolaidų), buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo oficialaus Kauno klinikų paaiškinimo, kodėl 2023 m. birželio 21 d. neįvyko pareiškėjui paskirtas tyrimas, nors pareiškėjas prašė išreikalauti šį įrodymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis reikalavimas buvo išreikštas pareiškėjo pateiktame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą, ir pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. eI1-9267-644/2023 šį atsikirtimą persiuntė atsakovui ir įpareigojo pateikti paaiškinimus dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. spalio 2 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjui numatyta konsultacija buvo paskirta 2023 m. birželio 21 d. 16 val., bei pateikė šią aplinkybę patvirtinantį Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. birželio 14 d. Planinės konsultacijos lape Nr. PK-26-539 (el. b. 1 t., b. l. 91-92; 95). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių ar neišreikalavo visų įrodymų, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą.
31. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų 14.2 punktą, Lietuvos kalėjimų tarnyba organizuoja ir vykdo suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Nuostatų 14.7 punkte taip pat nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatytomis sąlygomis organizuoja ir teikia pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, esantiems laisvės atėmimo vietose.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 2023 m. birželio 21 d. 16 val. suplanuota pareiškėjo konsultacija Kauno klinikose neįvyko. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šios konsultacijos laikas buvo perkeltas į tos pačios dienos 14 val., todėl konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių nepagrįsti.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. liepos 21 d. rašte Nr. SN-23-1840 „Dėl atsakymo į skundą“ (el. b. I t., b. l. 27-30) nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 21 d. į Kauno klinikas paskirtam tyrimui atvyko 15.50 val., t. y. laiku; postų žiniaraštyje Nr. SV-23-30130 nurodyta, kad 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Kauno klinikas, konsultacija neįvyko dėl medikų kaltės, nes konsultacijos laikas buvo paankstintas ir praneštas Pravieniškių 2-ajame kalėjime dirbantiems medikams; dėl šios techninės klaidos 2023 m. birželio 22 d. slaugos administratorius pakartotinai pareiškėjui užsakė (duomenys neskelbtini) tyrimą artimiausiu laiku – 2023 m. birželio 28 d. 13.30 val. Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, pažymi, jog nors pareiškėjui 2023 m. birželio 21 d. paskirtos konsultacijos laikas buvo pakeistas (paankstintas) Kauno klinikų medikų iniciatyva, byloje nėra paneigta, kad naujas konsultacijos laikas buvo praneštas Pravieniškių 2-ajame kalėjime dirbantiems medikams (žr. šios nutarties 33 p.), tačiau ši aplinkybė nebuvo žinoma (perduota) pareiškėją į Klinikas konvojavusiems pareigūnams, todėl pareiškėjas į Kauno klinikas buvo nugabentas jau pasibaigus konsultacijos laikui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, organizuodamas pareiškėjo konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui šiomis aplinkybėmis grindė tai, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė gauti medicinos pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 21 d. neįvykęs pareiškėjui paskirtas tyrimas Kauno klinikose buvo pakartotinai paskirtas ir atliktas 2023 m. birželio 28 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė gauti medicinos pagalbą, ir dėl atsakovo aplaidumo pareiškėjas patyrė žalą.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-180-552/2021, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa (pareiškėjo nurodytoje byloje asmuo iš viso nebuvo gabenamas konsultacijai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nugabentas į Kauno klinikas, tačiau konsultacija neįvyko dėl pakeisto konsultacijos laiko).
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4074-596/2019, kurioje asmeniui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl laikymo sąlygų laikinojo sulaikymo kameroje, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo laikymo laikinojo sulaikymo kameroje ar padarė klaidingas išvadas.
37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius dokumentus, pažymi, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl sąlygų laikinojo sulaikymo patalpose yra abstraktūs, t. y. jis nenurodė konkrečių atvejų, kai jam nesudaryta tinkama galimybė atsigerti vandens ar pasinaudoti tualetu (kada buvo atsisakyta vykdyti jo prašymus arba delsiama juos įvykdyti), taip pat nedetalizavo, kada jis buvo laikomas su kitais sergančiais asmenimis, ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir abstrakčiais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nereglamentuoja laikinojo sulaikymo patalpų įrengimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo, vietų atsisėsti neįrengimo nėra savaime nesuderinamos su teisės aktų reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2936-415/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu buvo pagrįstai atmesti.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4074-596/2019, pažymi, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties pagrįstumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis minimu sprendimu.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime vertindamas aplinkybes, susijusias su neįvykusia konsultacija dėl pareiškėjo sveikatos, ne visai teisingai nustatė bylos aplinkybes dėl konsultacijos laiko pakeitimo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjui galėjusios kilti neturtinės žalos, t. y. šios nutarties 34 punkte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl pareiškėjo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
40. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui esant Sveikatos priežiūros tarnybos 205 palatoje, šiose patalpose nebuvo užtikrinta apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių, konstatavo, kad atsakovas pažeidė higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus. Atsakovo teigimu, ginčo palatoje pareiškėjui nebuvo teikiamo gydymo paslaugos, todėl nagrinėjamu atveju higienos normos HN 47:2011 42 punkto nuostatos netaikomos.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga – įstaiga ar įmonė, turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba įstaigos ar įmonės, kurios verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas <...>, o 42 punkte – kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, jog atsakovo pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. SV-23-38817 (el. b. I t., b. l. 84-85) nurodyta, kad nuteistasis M. Š. buvo gydomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. buvusi Laisvės atėmimo vietų ligoninė) laikotarpiais nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. ir nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime ir apeliaciniame skunde taip pat patvirtino, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso 205 palatoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo patalpų paskirtį nagrinėjamu atveju apsprendžia ne įstaigos (filialo, padalinio) (šiuo atveju – Sveikatos priežiūros centro) paskirtis (teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas), o asmeniui, apgyvendintam konkrečioje patalpoje, teikiamų paslaugų pobūdis (ambulatorinės ar stacionarios ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė aplinkybės, jog palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, gali būti teikiamos ne tik ambulatorinės, bet ir diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, todėl nepaneigė, jog šios patalpos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkte.
43. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2023 m. liepos 19 d., pagal pareiškėjo skundą, atlikęs patikrinimą Sveikatos priežiūros padalinio 205 palatoje, be kita ko, nustatė Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto pažeidimą, konstatavęs, kad 205 palata neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, ir įpareigojo atsakovą iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pašalinti šį pažeidimą (el. b. I t., b. l. 40-43). Atsakovas šių nustatytų pažeidimų neginčijo, ir, vykdydamas įpareigojimą, 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. LV-38488 „Dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų šalinimo“ (el. b. I t., b. l. 23-24) informavo NVSC, kad Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto pažeidimą (patalpa neapsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių) pašalino nedelsiant ir pakabino užuolaidas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus, ir šios išvados nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytus higienos normų pažeidimus, pagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą, teisingai pritaikė aktualias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys