d8be306d-5bc8-422d-836b-4f3d95cf38d3 · Kauno apylinkės teismas

Byla Nr. TS-64-548/2023

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00224-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14.2; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 5 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. L. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 181 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendis: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, subendrintos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 30 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 3 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dvideÅ¡imt penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tarp jų padarė Å¡iukščius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimas, fizinio smurto naudojimas prieÅ¡ kitus nuteistuosius, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, nurodymų nevykdymas). Tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisija pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos Å¡velnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų iÅ¡vadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtÄ jo elgesį.

Nuteistasis M. L. skundžia Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad komisija, spręsdama dėl jo lygtinio paleidimo, buvo ne pilnos sudėties. Pagal galiojančius teisės aktus, turi bÅ«ti septyni komisijos nariai, o jo atveju buvo tik keturi komisijos nariai. Nuteistojo nuomone, tai turėjo esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nuteistasis yra dvideÅ¡imt penkis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau, jo praÅ¡ymu, 2021 m. sausio 20 d. buvo atsiųsta pažyma iÅ¡ Vilniaus pataisos namų, kad nuo bausmės atlikimo pradžios yra baustas septyniolika kartų. Nuteistasis nurodo, kad darbinės veiklos nevengia, nuo 2022 m. gruodžio 19 d. dirba siuvykloje, yra įgijęs Å¡altkalvio – remontininko specialybę, baigė mokymus ir įgijo teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius, yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat paleistas lygtinai bus įdarbintas ir turės gyvenamÄ vietÄ .

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokiÄ bausmės dalį: 1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iÅ¡ Å¡ių įstatyminių nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo iÅ¡vada bei pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina iÅ¡vada, jog Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalį 2 punktÄ numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos klausimÄ . Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, mokėsi, įgijo Å¡altkalvio remontininko specialybę, įgijo teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius, įgijo suvirintojo, siuvėjo specialybes, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamÄ vietÄ ir darbÄ , dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. L. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad M. L. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvideÅ¡imt penkis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už kÄ devyniolika kartÄ baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir atskleidžia dviprasmiÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodikÄ M. L. nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, Å¡iÄ rizikÄ dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

IÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sÄ lygų pažeidimas; turi nestabiliÄ darbo patirtį; turi maÅ¾Ä darbo patirtį; turi skolų; ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ ; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; bÅ«dingas rizikingas/pavojingas elgesys; ambivalentiÅ¡ka motyvacija nutraukti narkotikų vartojimÄ ; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; bÅ«dingas impulsyvus elgesys; bÅ«dingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgÅ«džių; bÅ«dingas konkretus/ nelankstus mÄ stymas; bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai; iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, veikiant bendrininkų grupėje, padarymÄ , anksčiau teismo teistas, jam buvo skirtos Å¡velnesnės baudos – areÅ¡tas, bauda, tačiau nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Taip pat dabartines nusikalstamas veikas įvykdė bÅ«damas recidyvistu, ikiteisminio tyrimo metu bandė slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, ko pasėkoje buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis.

Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis paauglystės laikotarpiu stengėsi save realizuoti socialiai priimtinose srityse, tačiau vos sulaukus pilnametystės, jo gyvenime pradėjo trūkti struktūros, socialinio atsakingumo, ko pasėkoje, pasireiškė nusikalstamas elgesys. Nuteistasis neneigia, kad jis, siekdamas greito ir lengvo materialinio gerbūvio, nevengė savęs realizuoti nusikalstamais būdais ir priemonėmis tiek laisvėje, tiek vėliau ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmes.

Nusikalstamas bei neteisėtas veikas vykdydavo kartu su kitais asmenimis, kurių pagalba realizuodavo savo poreikių įgyvendinimÄ . Nuteistasis pripažįsta, kad jis laisvėje stokojo motyvacijos save realizuoti socialiai priimtinais bÅ«dais bei priemonėmis ir pagrindinis jo įvairių tikslų įgyvendinimo bÅ«das buvo nusikalstamos veikos. Pažymima, kad nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių rÅ«Å¡ies, jo elgesio teigiama dinamika nebuvo stebima. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat stokojo socialinio atsakingumo bei siekio save realizuoti socialiai priimtinais bÅ«dais bei priemonėmis - besikartojantys režimo reikalavimų ir drausminės tvarkos pažeidimai, iÅ¡ryÅ¡kėjantys nuteistojo vidiniai įsitikinimai, suponuoja, jog nuteistasis nesiorientavo į gyvenimo bÅ«do koregavimÄ teigiama linkme.

Remiantis ankstesnių vertinimų metu surinkta informacija, nustatyta, kad nuteistasis turi tam tikrų piktnaudžiavimo sunkumų. Dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo ne kartÄ užfiksuoti nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo faktai. 2019 m. nuteistasis aktyviai dalyvavo narkotikų prevencijos užsiėmimuose, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pažeidimų istorijos, prevenciniai užsiėmimai nesulaikė nuteistojo nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. Taip pat nuteistasis baigė programÄ â€žTavo strategija“, orientuotÄ j narkotikų vartojimo problemÄ .

Specialistė iÅ¡vadoje teigia, kad dalyvavimo rezultatai vertinami kaip iÅ¡ dalies sėkmingi, tačiau nurodo jog nuteistojo požiÅ«ris į narkotikų daromÄ Å¾alÄ ir jų vartojimo pasekmes, taip pat vidinė nuostata jog nėra priklausomas ir gali kada nori nevartoti, veda prie problemos menkinimo kas ateityje gali iÅ¡Å¡aukti atkrytį. Analizuojant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius bei jų sÄ sajas su nusikalstamu elgesiu, nustatyti tam tikri ryÅ¡iai. Nuteistasis neneigia, kad yra įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ - smurtinio pobÅ«džio, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuteistasis pažymi, kad jis neturėjo polinkio piktnaudžiauti alkoholiu. Jo teigimu, vartojimas netrukdavo ilgiau nei tris dienas, nebuvo sistemingas. Bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė užsiėmimų ciklÄ â€ž12 žingsnių programÄ â€œ. Visgi, nuteistojo smurtinio elgesio raiÅ¡ka turi tam tikras sÄ sajas su alkoholio vartojimu, tęstinis alkoholio vartojimas gali didinti nuteistojo nusikalstamÄ elgesį, ypatingai smurtinio elgesio tikimybę.

Ä®vertinimo metu pastebima, kad nuteistasis aplinkai demonstruoja pasitikėjimÄ savimi, savigarbos jausmÄ , tačiau siekdamas iÅ¡laikyti tam tikrÄ statusÄ supančioje aplinkoje, nevengia to įtvirtinti tam tikrais ir ne visuomet socialiai priimtinais bÅ«dais: naudodamas agresijÄ , dominuodamas, demonstruodamas materialinį apsirÅ«pinimÄ ir pan. Nuteistojo manymu, noras iÅ¡siskirti bei pabrėžti savo tvirtumÄ , galimai ne kartÄ privedė jį prie nusikalstamų veikų vykdymo. Nors nuteistasis atvirai analizuoja savo gyvenimo situacijÄ , tačiau jam yra bÅ«dingas pakankamai palankus savęs bei savo elgesio vertinimas.

Stebimas nuteistojo polinkis elgtis impulsyviai bei spontaniÅ¡kai reaguoti į aplinkos stimuliacijÄ . Pažymima, kad nuteistojo kriminalinę istorijÄ pagrinde sudaro smurtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos (sveikatos sutrikdymai, turto prievartavimas), kuomet, jis siekdamas savo asmeninių tikslų, dažniausiai vedinas finansinių paskatų, naudodavo smurtÄ kitų asmenų atžvilgiu. Nuteistasis net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje ne kartÄ elgėsi agresyviai: naudojo psichologinį smurtÄ kitų nuteistųjų bei pareigÅ«no atžvilgiu.

Å ie faktai pagrindžia nuteistajam bÅ«dingÄ kontroliuojantį elgesį bei polinkį taikyti instrumentinę agresijÄ . Nuteistojo kriminalinė patirtis bei dabartinis elgesys atskleidžia jam bÅ«dingÄ tinkamų problemų sprendimo bÅ«dų taikymo stokÄ , pvz., siekdamas materialinės gerovės - greitų pinigų, jis ryžtasi taikyti smurtÄ , vogti, užsiimti prekyba žmonėmis ir pan.; siekdamas asmeninio pasitenkinimo, pataisos įstaigose vartoja narkotines medžiagas ir kt. Pastebima, kad priimdamas sprendimus veikti, nuteistasis labiausiai orientuojasi į galimÄ tuometinę naudÄ , savo poreikių patenkinimÄ , bet ne galimas tolesnes pasekmes platesne prasme.

Nuteistasis iÅ¡lieka susikoncentravęs ties savimi, gali pasižymėti kategoriÅ¡kumu, savo nuostatas ar įsitikinimus gali koreguoti tik tuomet, kai jam tai atrodys paranku bei priimtina, bet ne remdamasis iÅ¡orine stimuliacija. Å iuo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti Å¡iuos kriminogeninius poreikius, noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra iniciatyvus veiklose. Tačiau nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumai, apimantys impulsyvumÄ , kontroliuojantį elgesį, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džių stokÄ , nepakankamÄ mÄ stymo lankstumÄ , yra aktualÅ«s kriminogeniniai, su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka, siejami poreikiai.

Ši sritis reikalauja tolesnių tikslinių intervencinių priemonių vykdymo. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo įvykdytų nusikaltimų bei negatyviai vertinti jais sukeltų negatyvių pasekmių. Nuteistasis pažymi, kad jo veiksmai formaliai gali atrodyti, kaip itin destruktyvūs, nepriimtini, tačiau jo aplinkoje, tai yra pakankamai įprasti būdai spręsti iškylančius sunkumus, ar aiškinantis konfliktiškus santykius. Tokia nuteistojo pozicija patvirtina, tai, kad nuteistajam yra būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos bei nepakankamas jautrumas bendroms socialinėms normoms.

Taigi, vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , neatliktos bausmės dalis taip pat negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. L. neatliktos bausmės dalis (2 metai 3 mėnesiai 13 dienų), įvertinus jÄ aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M. L. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Pažymėtina tai, kad nuteistasis skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime priimdama 2023 m. balandžio 20 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo ne pilnos sudėties, nes posėdyje dalyvavo tik keturi komisijos nariai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos numato, kad komisija yra sudaroma iÅ¡ septynių narių. Nuteistojo nuomone, buvo pažeista aukščiau minėto straipsnio nuostatos, todėl skundžiamas turi bÅ«ti naikintinas. Teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentus nesutinka, nes jie yra nepagrįsti dėl žemiau iÅ¡vardintų argumentų.

Teismas pažymi, kad Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos sudarymo tvarkÄ , komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarkÄ nustato Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iÅ¡ septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktÄ , Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raÅ¡tu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raÅ¡tu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

IÅ¡ Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio protokolo matyti, kad svarstant M. L. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimÄ iÅ¡ septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime pirmininkas D. Č.. Taigi, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas (Nuostatų 21 punktas), todėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant procedÅ«rinių pažeidimų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo M. L. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Ričardas Juodis