2021-12-16 Nr. AB-27370-4-49-3-00196-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4355-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00196-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. B. prisistačiusiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Gintarui Valasevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. B. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. B. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. B. prisistatančiam asmeniui, gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), taikomą sulaikymą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, kai kartu su kitais 2 užsieniečiais neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis pareigūnams nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę. 2021 m. liepos 25 d. Užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikai, kur buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. spalio 27 d.

3. Centras pažymėjo, jog nenustatyta, kada ir kokiu būdu Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką. Užsienietis Lenkijos Respublikos pareigūnams prisistatė nepilnamečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), tačiau Lenkijos Respublikos medicinos įstaigoje atlikta riešų rentgenograma parodė, kad Užsieniečio biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) ar daugiau.

4. Centras teigė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, veikė bendrininkų grupėje, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jis linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nebūtų pakankama priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis melavo dėl savo amžiaus, tuo piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teikiamomis garantijomis.

5. Užsienietis teismo posėdyje prašė Teikimą atmesti. Nurodė, jog paliko savo šalį dėl grėsmės jo gyvybei. Savo amžiaus neslepia, gimė (duomenys neskelbtini). Norėjo surasti prieglobstį Europos šalyje, ketino pasilikti Lietuvos Respublikoje. Dokumentai, patvirtinantys tapatybę, buvo konfiskuoti Baltarusijos Respublikoje. Užsieniečio atstovas advokatas prašė Teikimo netenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, suteikiant Užsieniečiui galimybę laisvai judėti.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečiui sulaikymą Centre iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, jis neturėjo dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, prieglobsčio pasiprašė po sulaikymo, nebuvo nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai. Teismas sprendė, kad siekdamas galimo išsiuntimo, Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, todėl egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

8. Teismas nurodė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis neturėjo artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, jis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais. Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir būtų didelė tikimybė, kad jis pabėgs iš Centro bei nevykdys teismo sprendimo. Pažymėjo, jog Užsienietis pateikė melagingus duomenis dėl savo amžiaus siekdamas išvengti sulaikymo, kartą jau bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas sprendė, kad sulaikymo pagrindai Užsieniečiui nėra išnykę ar pasikeitę, todėl buvo pagrindas pratęsti sulaikymą Centre.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę Užsieniečiui. Teismas nepasisakė apie kliūtis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio vienkartinis ketinimas išvykti buvo epizodinis veiksmas, jis suprato savo elgesio pasekmes ir nebeketina ateityje pažeisti apgyvendinimo tvarkos, kitų pažeidimų nėra padaręs. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę. Tai, kad Užsienietis neturi socialinių ryšiu, nėra pagrindas jį sulaikyti. Teismas turėjo spręsti kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas.

10.3. Sulaikymo pratęsimas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga Užsieniečio laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis.

10.4. Teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikštinėti. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Užsienietis atvykęs į Lietuvos Respubliką nepateikė savo tapatybę patvirtinančio dokumento. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis prisistatydamas nurodė ne tik klaidingus duomenis apie amžių, bet keitė ir kitus anketinius duomenis.

12.2. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas. Tikėtina, kad Užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti dar kartą išvykti ir pasislėpti.

12.3. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo jo prieglobsčio byloje. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo Centre – termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro Teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pateikė klaidingus asmens duomenis, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

15. Užsienietis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, galimai klaidingai pateikia informaciją apie savo amžių, valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatytu pagrindu.

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

23. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2022 m. sausio 27 d., nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‑3930‑438/2021 buvo patikslinęs Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. spalio 25 d., atsižvelgęs į tai, jog Užsienietis sulaikytas nuo 2021 m. liepos 25 d., todėl nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymas galėjo būti pratęstas iki 2022 m. sausio 25 d. Ši fakto klaida padaryta niekaip neargumentuojant, tačiau ji nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje tikslintina data, vietoj formuluotės „iki 2022 m. sausio 27 d.“ nurodant formuluotę „iki 2022 m. sausio 25 d.“.

24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2022 m. sausio 27 d.“ nurodant formuluotę „iki 2022 m. sausio 25 d.“.

25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, kaip ir apeliaciniame skunde, yra neteisingai nurodomas Užsieniečio vardas (A.). Šiame baigiamajame teisės akte Užsieniečio vardas yra nurodomas – A., taip, kaip jis yra nurodomas teismui pateiktos bylos dokumentuose, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenyse bei byloje, kurioje buvo sprendžiama pirmą kartą dėl sulaikymo taikymo Užsieniečiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3930‑438/2021).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. B. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2022 m. sausio 27 d.“ nurodant formuluotę „iki 2022 m. sausio 25 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė