d8b8beea-a939-46da-8d28-c29a1ed28f86 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-173 ,,DÄl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigųâ, pripažįstant ieÅ¡kovo P. S. atleidimÄ iÅ¡ VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs generalinio direktoriaus pareigų nepagrįstu; negrÄ Å¾inti jo į generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesÄio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ iÅ¡ Å¡ių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos;
Legislator headnote
AI generatedd8b8beea-a939-46da-8d28-c29a1ed28f86 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovo teigimu, visi sprendimai turi bÅ«ti objektyviai pagrįsti vieÅ¡uoju interesu, o ne motyvuojami absoliuÄios teisÄs sÄ voka. IeÅ¡kovui neatskleistos jo atÅ¡aukimo (atleidimo) iÅ¡ einamų pareigų priežastys (iÅ¡skyrus tai, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai), o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisÄto pagrindo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigų.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-1156-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10384-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.12; 1.3.5.4; 2.6.10.2.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ritos KisielienÄs, Vilijos MikuckienÄs ir Laimos RibokaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi apelianto (ieÅ¡kovo) P. S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsakovÄms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, vieÅ¡ajai įstaigai Å iaulių universitetinei ligoninei dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ pareigų, nepagrįsto nuÅ¡alinimo nuo pareigų ir neturtinÄs žalos atlyginimo, kurioje treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS âBTA Insurance Companyâ, veikianti per Lietuvos filialÄ , n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-173 ,,DÄl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigųâ, pripažįstant ieÅ¡kovo P. S. atleidimÄ iÅ¡ VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs generalinio direktoriaus pareigų nepagrįstu; negrÄ Å¾inti jo į generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesÄio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ iÅ¡ Å¡ių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos;
2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-173 ,,DÄl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigųâ, pripažįstant ieÅ¡kovo P. S. atleidimÄ iÅ¡ VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio ginekologo pareigų nepagrįstu; negrÄ Å¾inti jo į darbÄ VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio ginekologo pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesÄio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ iÅ¡ Å¡ių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos;
3) priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieÅ¡kovui 9369,75 Eur vidutinio darbo užmokesÄio dÄl nepagrįsto nuÅ¡alinimo nuo LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio ginekologo pareigų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d.;
4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
5) priteisti ieÅ¡kovui 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo bylos teisme iÅ¡kÄlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas 2. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad, laimÄjÄs konkursÄ , dirbo VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs (toliau â LigoninÄ) generaliniu direktoriumi, be to, PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu. Su juo buvo sudarytos dvi skirtingos darbo sutartys. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,DÄl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigųâ (toliau â skundžiamas Ä®sakymas), remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ Ä¯statų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d.
įsakymu Nr. V-100 ,,DÄl VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ Ä¯statų patvirtinimoâ (toliau â Ä®statai), 58.1 ir 58.3 papunkÄiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame LigoninÄs direktorius P. S. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, bei į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus P. S. raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, 2018 m. vasario 28 d. posÄdžio Nr. LP-65 protokolÄ , praradus pasitikÄjimÄ P. S., kaip galinÄiu užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , atÅ¡aukÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LigoninÄs direktoriaus (taip pat ir papildomų LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo) pareigų bei nutraukÄ darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 1 d.
IeÅ¡kovo teigimu, jis atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų neteisÄtai ir nepagrįstai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikÄjimÄ juo. Ä®sakymas prieÅ¡tarauja Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatoms, pagal kurias įstaigos vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo DK nustatyta tvarka, taip pat Å¡alių sudarytos darbo sutarties 11, 17 punktams, kuriais Å¡alys susitarÄ, jog, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs, taikomi įspÄjimo terminai (t. y. ne mažiau kaip prieÅ¡ mÄnesį).
Be to, Ä®sakyme remiamasi LigoninÄs Ä®statų 58.1, 58.3 papunkÄiais, kurie Ä®statuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.1.21-60) 10-1321 informavo ieÅ¡kovÄ apie galimÄ atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, taÄiau jis šį raÅ¡tÄ gavo pavÄluotai â buvo supažindintas tik 2018 m. vasario 19 d. LigoninÄje. RaÅ¡te nurodyta, kad 2018 m. vasario 28 d. planuojamas LigoninÄs dalininkų susirinkimas, kuriame bus svarstomas ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų klausimas.
IeÅ¡kovas teikÄ paaiÅ¡kinimus, taÄiau į juos nebuvo atsižvelgta. Pasak ieÅ¡kovo, iÅ¡ 2018 m. vasario 28 d. posÄdžio protokolo Nr. LP-65 nematyti, kad jo atÅ¡aukimo iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų procedÅ«rÄ vykdÄ bÅ«tent visuotinis dalininkų susirinkimas. IeÅ¡kovo teigimu, kai vieÅ¡osios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovas, paskirtas į Å¡ias pareigas vieÅ¡o konkurso bÅ«du (t. y. patikrinus vadovo gebÄjimus specialia teisÄs aktuose nustatyta tvarka), vÄliau atÅ¡aukiamas iÅ¡ pareigų kompetentingų subjektų, jis gali bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ Å¡ių pareigų tik esant atÅ¡aukimo priežastims ir nurodžius jam tokio atÅ¡aukimo motyvus; prieÅ¡ingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisÄ Å¾inoti, kokiu pagrindu jis atÅ¡auktas (atleistas), bei reikÅ¡ti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atÅ¡aukimu (atleidimu).
IeÅ¡kovo manymu, atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastis, t. y. tai, kad jis įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, pažeidžia jo nekaltumo prezumpcijÄ , kuri jam, kaip ir kitiems, taikoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 6 straipsnio 2 dalį â įtarimai negalÄjo bÅ«ti pagrindas atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų.
IeÅ¡kovo teigimu, visi sprendimai turi bÅ«ti objektyviai pagrįsti vieÅ¡uoju interesu, o ne motyvuojami absoliuÄios teisÄs sÄ voka. IeÅ¡kovui neatskleistos jo atÅ¡aukimo (atleidimo) iÅ¡ einamų pareigų priežastys (iÅ¡skyrus tai, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai), o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisÄto pagrindo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigų.
3. IeÅ¡kovas pabrÄžÄ, kad su juo buvo sudarytos dvi atskiros darbo sutartys dÄl skirtingų pareigų: Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija ir ieÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 9 d. sudarÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. DS-52, kuria P. S. priimtas dirbti į LigoninÄs priÄmimo skyrių gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu 0,5 etato (papildomas darbas). Å i sutartis buvo keiÄiama (pildoma), darbo santykiai pagal jÄ tÄsÄsi iki pat atÅ¡aukimo. Darbo sutarties 17 punkte nurodyta, kad ji gali bÅ«ti nutraukta DK nustatytais pagrindais.
Pasak ieÅ¡kovo, nurodyta darbo sutartis skundžiamu Ä®sakymu nutraukta nepagrįstai, pažeidžiant 2016 m. rugsÄjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, jai negalÄjo bÅ«ti taikomas Ä®sakyme nurodytas pagrindas. Be to, Å¡alims po naujojo DK įsigaliojimo raÅ¡ytine tvarka nenustaÄius pagrindinÄs ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dÄl kurios susitarta pirmiau, o nagrinÄjamu atveju pirmiau buvo susitarta bÅ«tent dÄl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų.
DÄl to, ieÅ¡kovo manymu, 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-52 yra pagrindinÄ, o ne papildoma. IeÅ¡kinyje pažymÄta, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir ieÅ¡kovas, laimÄjÄs konkursÄ 5 metų terminui, 2013 m. birželio 28 d. sudarÄ terminuotÄ darbo sutartį Nr. DS-118. Å ia sutartimi ieÅ¡kovas priimtas į LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigas. Taip Å¡ios pareigos nurodytos ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. K-495 ,,DÄl P. S. priÄmimo į VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ generalinio direktoriaus pareigasâ.
TaÄiau ieÅ¡kovas atleistas ne iÅ¡ generalinio direktoriaus, o iÅ¡ direktoriaus pareigų.
4. IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymais jis buvo laikinai nuÅ¡alintas nuo generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., o tai prieÅ¡tarauja DK 49 straipsnio 2 dalies nuostatai, numatanÄiai, kad darbdavys gali raÅ¡tu nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokÄdamas darbo užmokesÄio, pagal pareigÅ«nų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo teisÄ, raÅ¡ytinį reikalavimÄ iki trijų mÄnesių.
Å iuo atveju ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo pareigų virÅ¡ijo trijų mÄnesių laikotarpį. Be to, nuÅ¡alinimo nuo pareigų įsakymais nebuvo iÅ¡sprÄstas jo darbo užmokesÄio mokÄjimo ar nemokÄjimo klausimas. IeÅ¡kovo teigimu, nuÅ¡alinimu pažeistas ir Konstitucijos 48 straipsnis, nes jam nebuvo palikta teisÄ nuÅ¡alinimo nuo pareigų metu dirbti kitÄ darbÄ ar bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas, arba pavesta eiti kitas pareigas. IeÅ¡kovas pabrÄžÄ, kad dÄl jo, kaip LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo, nuÅ¡alinimo nuo pareigų klausimas nebuvo sprÄstas, taÄiau Sveikatos apsaugos ministerija neleido jam dirbti ir Å¡iose pareigose, nors LigoninÄs administracija ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu klausÄ dÄl jo tolesnių galimybių vykdyti pareigas, ieÅ¡kovas bÅ«davo vis iÅ¡leidžiamas kasmetinių atostogų.
IeÅ¡kovo įsitikimu, jo nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo neteisÄtas, todÄl atsakovÄ privalo kompensuoti dÄl neteisÄto nuÅ¡alinimo patirtus nuostolius â sumokÄti nuÅ¡alinimo metu iÅ¡mokÄto atlyginimo ir gautinų pajamų pagal sulygtÄ darbÄ skirtumÄ . IeÅ¡kovas nurodÄ, kad už nepagrįstÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų jam turi bÅ«ti sumokÄta vidutinio darbo užmokesÄio kompensacija nuo jo kasmetinių atostogų pasibaigimo termino, t. y. nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (kai nuo 2018 m. vasario 5 d. jis pradÄjo dirbti LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu pagal naujai sudarytÄ darbo sutartį) â už 19,5 mÄn. Pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sudarytÄ neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-52 papildymÄ nuo 2015 m. sausio 1 d.
P. S. nustatytas 480,50 Eur darbo užmokestis, taigi preliminarus Å¡ios kompensacijos dydis bÅ«tų 9369,75 Eur (19,5 mÄn. x 480,50 Eur).
5. ReikalavimÄ dÄl 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ieÅ¡kovas grindÄ tuo, kad buvo atleistas iÅ¡ darbo ne iÅ¡ tų pareigų t. y. ne pagal pagrindinÄ sutart, ir ne tuo pagrindu. NeteisÄtai atleidus ieÅ¡kovu, remiantis pagrindu dÄl jo kaltÄs, ieÅ¡kovas patyrÄ didelį sukrÄtimÄ , nusivylimÄ atsakove, pažeminimÄ kitų LigoninÄs darbuotojų akyse. IeÅ¡kovas kartu buvo ir padalinio vadovas, o atsakovÄ, atlikdama prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ neteisÄtus veiksmus, susijusius su atleidimu esÄ dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, sukÄlÄ jam neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie teismo turi bÅ«ti įvertinti pinigų suma. GavÄs praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovas galÄs skirti piniginių lÄšų psichologinei specialistų pagalbai, saviugdai ir palaipsniui bent iÅ¡ dalies kompensuoti patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovo nuomone, praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis yra proporcingas ir atsakovo turtinei padÄÄiai.
6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovÄ Sveikatos apsaugos ministerija nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄs teigimu, buvo teisinis ir faktinis pagrindas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų, įgyvendinant atÅ¡aukimo institutÄ , nepažeistos DK 104 straipsnio nuostatos. Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus jį įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
Å i norma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK, nustato naujÄ savarankiÅ¡kÄ darbo sutarties nutraukimo su LigoninÄs vadovu pagrindÄ â atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų (DK 53 straipsnio 7 dalis). Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mÄnesio jo vidutinio, darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lÄmÄ jo paties kalti veiksmai.
AtsakovÄ teigimu, Å¡i nuostata reiÅ¡kia, kad LigoninÄs vadovo kalti veiksmai svarbÅ«s tik tuo aspektu, kiek sprendžiamas klausimas dÄl iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos juridinio asmens vadovui iÅ¡mokÄjimo ir įspÄjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje. Viešųjų įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo vieÅ¡osios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su vieÅ¡osios įstaigos vadovu ir jÄ nutraukia.
Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , su vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudarytÄ darbo sutartis nutraukiama. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atÅ¡aukia vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , nustato jo darbo sutarties sÄ lygas. LigoninÄs Ä®statų 30 ir 32 punktuose, XI skyriuje nustatyti atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindai (priežastys) ir atÅ¡aukimo tvarka, pagal kuriÄ LigoninÄs vadovas skundžiamu Ä®sakymu ir buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų.
Vadovaudamasis nurodytais norminiais aktais, sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nutraukÄ su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį (taip pat ir dÄl papildomų gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų). Pasak atsakovÄs, nÄra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo atleidimo teisÄtumu, nes atÅ¡aukimo institutas taikytas dÄl objektyvių priežasÄių â ieÅ¡kovo atžvilgiu inicijuoto ikiteisminio tyrimo bei jam pareikÅ¡tų kaltinimų turinio, kas lÄmÄ pasitikÄjimo juo, kaip galinÄiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų LigoninÄs valdymÄ bei racionalų valstybÄs lÄšų naudojimÄ , siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ LigoninÄs veiklos funkcionavimÄ , praradimÄ .
AtsakovÄs teigimu, sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų buvo aiÅ¡kus, motyvuotas, todÄl negalÄjo bÅ«ti jam, kaip vadovui, nesuprantamas. Be to, ieÅ¡kovas buvo informuotas apie bÅ«simÄ dalininkų posÄdį dÄl galimo ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo ir jame dalyvavo, o DK 104 straipsnyje nenustatyta jokių įspÄjimo terminų atÅ¡aukimui iÅ¡ pareigų įgyvendinti. AtsakovÄ taip pat pažymÄjo, kad DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dar vienas savarankiÅ¡kas darbuotojo atleidimo pagrindas (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dÄl darbuotojo kaltÄs), kai darbdavys turi teisÄ nutraukti darbo sutartį be įspÄjimo ir nemokÄti jokios iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dÄl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisÄs normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .
Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu laikytina darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Nors priimdama skundžiamÄ Ä®sakymÄ atsakovÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu netaikÄ Å¡io darbo sutarties nutraukimo pagrindo, taÄiau ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai ikiteisminiame tyrime dÄl jo veiksmų, atliekant LigoninÄs vadovo pareigas, savo esme leido atsakovei pagrįstai įtarti, kad ieÅ¡kovas galbÅ«t padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
AtsakovÄs nuomone, skundžiamu Ä®sakymu sveikatos apsaugos ministras galÄjo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ ir iÅ¡ papildomų LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų. DK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad susitarimas dÄl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinÄs darbo funkcijos darbo sutarÄiai, nebent darbo sutarties Å¡alys susitaria kitaip. Byloje nÄra duomenų, kad Å¡alys susitarÄ kitaip, todÄl laikytina, kad, atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pagrindinių pareigų, susitarimas dÄl papildomo darbo taip pat pasibaigÄ.
Pasak atsakovÄs, ieÅ¡kovo pagrindinÄ darbo funkcija buvo jo eitos LigoninÄs vadovo pareigos, o papildomo darbo funkcija â LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigos. DÄl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo teisÄtumo atsakovÄ nurodÄ, kad tik ginÄydamas atÅ¡aukimo pagrindus ieÅ¡kovas ÄmÄ ginÄyti ir jo nuÅ¡alinimÄ nuo LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio- ginekologo pareigų. NuÅ¡alinimo ieÅ¡kovas laiku neginÄijo teisÄs aktų nustatyta tvarka, kreipdamasis į Darbo ginÄų komisijÄ , todÄl Å¡is reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
AtsakovÄs įsitikinimu, reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo taip pat atmestinas, nes visiÅ¡kai neįrodytas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų buvo teisÄtas ir pagrįstas, nÄra pagrindo teigti, jog atsakovÄ ieÅ¡kovui padarÄ neturtinÄs žalos.
7. AtsakovÄ VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. AtsakovÄ pažymÄjo, kad sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų priÄmÄ Sveikatos apsaugos ministerija, priimant šį sprendimÄ LigoninÄ nedalyvavo, jos nuomonÄs nebuvo klausta. AtsakovÄ taip pat nurodÄ, kad darbo sutartį dÄl papildomo darbo â gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo â su ieÅ¡kovu taip pat buvo sudariusio Sveikatos apsaugos ministerija, ne LigoninÄ.
IeÅ¡kovas LigoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu dirbo nuo 2009 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų, vÄliau nuÅ¡alinimas buvo tÄsiamas iki 2018 m. balandžio 28 d. Teismo nutartyse nebuvo aiÅ¡kiai nurodyta, ar ieÅ¡kovas nuÅ¡alinamas tik nuo generalinio direktoriaus pareigų ar ir nuo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų (papildomo darbo). Pagal teismo nutartis dÄl nuÅ¡alinimo buvo priimami sveikatos apsaugos ministro įsakymai.
IeÅ¡kovas 2015 m. lapkriÄio 9 d. kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam, kaip gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui. kasmetines atostogas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ieÅ¡kovui atostogos (kasmetinÄs ir administracijai leidus) buvo suteiktos iki 2016 m. birželio 11 d. (2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymas Nr. A-227; 2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. A-33). Atostogų terminui pasibaigus, ieÅ¡kovas neatvyko dirbti gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu, nepraneÅ¡Ä neatvykimo priežasÄių.
Ligoninei buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dÄl nemokamų atostogų suteikimo, taÄiau jokio įsakymo dÄl nemokamų atostogų suteikimo LigoninÄ nesulaukÄ. LigoninÄs Personalo skyrius kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ ir gavo patvirtinimÄ , kad tikslinga laikytis ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs ir darbo ministerijos (toliau - VDI) iÅ¡aiÅ¡kinimo. VDI 2015 m. lapkriÄio 26 d. raÅ¡te Nr. SD-25- 14490 nurodyta, kad âdarbuotojÄ su darboviete sieja vienas asmeninio pobÅ«džio darbo teisinis santykis, darbuotojas tiek dirba, tiek atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar kita, abejose pareigose vienu metu.
Tai reiÅ¡kia, kad, pavyzdžiui, darbuotojas tuo paÄiu metu ir dirbti, ir atostogauti toje paÄioje darbovietÄje negalÄtų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad, ir nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo darbo, Å¡is nuÅ¡alinimas taikytinas visai darbo sutarÄiai, ne tik atskiram susitarimui dÄl konkreÄių pareigų.â Atsižvelgdama į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , taip pat tai, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ ir nepateikÄ Ligoninei jokio pareiÅ¡kimo, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose ieÅ¡kovui buvo žymimas nuÅ¡alinimas ir nuo gydytojo akuÅ¡erio- ginekologo pareigų.
LigoninÄ 2017 m. lapkriÄio 30 d. gavo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ âDÄl darbo akuÅ¡erio ginekologo pareigoseâ ir 2017 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tu Nr. S-6808(1.13) kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dÄl darbo santykių atnaujinimo galimybÄs. Sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu Nr. (3.26-16)10-10046 pakartotinai persiuntÄ Ligoninei VDI 2015 m. lapkriÄio 26 d. iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Nr. SD-25-14490 âDÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo ir kasmetinių atostogų suteikimoâ, o savo nuomonÄs neiÅ¡reiÅ¡kÄ.
Tuomet LigoninÄ dar kartÄ 2017 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. S-7163 (1.13) kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ , praÅ¡ydama pateikti nuomonÄ dÄl galimybÄs atnaujinti ieÅ¡kovo darbo santykius gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose. Atsakydama į LigoninÄs pakartotinÄ paklausimÄ , Sveikatos apsaugos ministerija nurodÄ Ligoninei kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«rÄ , kuri baudžiamojoje byloje teikÄ praÅ¡ymÄ laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo generalinio direktoriaus pareigų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti procesinÄs prievartos priemonÄs taikymo apimtį.
LigoninÄ 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. S-42(1.16) kreipÄsi į Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«rÄ , Å¡i 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.-768 pateikÄ atsakymÄ , taÄiau iÅ¡ jo nebuvo aiÅ¡kios ieÅ¡kovo darbo santykių gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose atnaujinimo galimybÄs. Nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai neiÅ¡reiÅ¡kus imperatyvių prieÅ¡taravimų dÄl ieÅ¡kovo darbo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, LigoninÄ patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir nuo 2018 m. vasario 5 d.
LigoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje sudarÄ ieÅ¡kovui darbo grafikÄ pagal jo turÄtÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo krÅ«vį, t. y. 0,5 etato. Å iose pareigose nurodytu krÅ«viu ieÅ¡kovas dirbo iki 2018 m. vasario 28 d., kai sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 buvo atÅ¡auktas iÅ¡ LigoninÄs generalinio direktoriaus ir gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų. AtÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų, 2018 m. kovo 2 d. LigoninÄ ir ieÅ¡kovas sudarÄ darbo sutartį dÄl darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etatu ir 0,5 etatu Sveikatos statistikos, analizÄs ir skubios konsultacinÄs pagalbos skyriuje, ir Å¡iose pareigose ieÅ¡kovas dirba iki Å¡iol.
Atsiliepime pažymÄta, kad, į įvertinus Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas gražinti jį į darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu LigoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje yra nepagrįstas, nes jis Å¡iose pareigose jis dirba nuo 2018 m. vasario 5 d. Tiek pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 300 straipsnį, tiek pagal galiojanÄio DK 49 straipsnio 7 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, jeigu darbuotojas nesutinka su nuÅ¡alinimu nuo darbo, jis gali kreiptis į darbo ginÄus nagrinÄjanÄiÄ institucijÄ per 1 mÄnesį, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .
AtsakovÄ LigoninÄ pritarÄ Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai, kad ieÅ¡kovas yra praleidÄs darbo teisÄs normų nustatytus terminus nuÅ¡alinimui nuo akuÅ¡erio- ginekologo pareigų apskųsti.
8. TreÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS âBTA Insurance Companyâ, veikianti per âBTA Insurance Companyâ filialÄ Lietuvoje) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad visiÅ¡kai palaiko atsakovių iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ ir nurodytus argumentus, bei praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 9. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
10. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties Nr. DS-118 pagrindu priimtas į VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs generalinio direktoriaus pareigas penkerių metų laikotarpiui, jam laimÄjus konkursÄ eiti Å¡ias pareigas. IeÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. DS-52 pagrindu taip pat dirbo VšĮ RespublikinÄje Å iaulių ligoninÄje gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu 0,5 etato krÅ«viu. Teismas pažymÄjo, kad įraÅ¡as Å¡ios darbo sutarties 1.2 punkte, kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai, adresuoti asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, jo paties praÅ¡ymuose nurodyta informacija dÄl Å¡ių pareigų kaip ,,papildomo darboâ akivaizdžiai rodo, jog gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbas ieÅ¡kovui buvo papildomas.
DÄl to ieÅ¡kovo argumentus, kad darbo sutartis dÄl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų, kaip sudaryta anksÄiau, įsigaliojus naujajam DK ir nesant raÅ¡ytinio Å¡alių susitarimo dÄl papildomo darbo funkcijos nustatymo, pagal 2016 m. rugsÄjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas laikytina pagrindine, teismas pripažino visiÅ¡kai nepagrįstais. Teismas taip pat pažymÄjo, kad pagal vadovo darbo funkcijas, jam suteiktų įgalinimų apimtis, keliamus tikslus ir Å¡ių pareigų pobÅ«dį, nÄra pagrindo manyti, jog su vadovu sudaryta darbo sutartis gali bÅ«ti laikoma susitarimu dÄl papildomo darbo.
11. Teismas nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyba 2015 m. rugpjÅ«Äio 9 d. ieÅ¡kovo atžvilgiu pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-7-00005-15, kuriame jam, kaip LigoninÄs direktoriui, pareikÅ¡ti įtarimai pagal keletÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių â dÄl kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų padarymo. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,DÄl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigųâ (toliau â Ä®sakymas, skundžiamas įsakymas), remdamasis DK 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ Ä¯statų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d.
įsakymu Nr. V-100 ,,DÄl VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ Ä¯statų patvirtinimoâ (toliau â Ä®statai), 58.1, 58.3 papunkÄiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame LigoninÄs direktoriui pareikÅ¡ti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, taip pat į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2018 m. vasario 28 d. posÄdžio Nr. LP-65 protokolÄ , nusprendÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų (įskaitant ir papildomų LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio ginekologo), kaip praradusį pasitikÄjimÄ , jog gali užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , ir nutraukÄ su ieÅ¡kovu darbo santykius nuo 2018 m. kovo 1 d.
12. Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad Ä®sakymas aiÅ¡kus, motyvuotas, ieÅ¡kovas jį gavo, be to, ieÅ¡kovas dalyvavo 2018 m. vasario 28 d. posÄdyje, kuriame buvo svarstomas jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų klausimas, prieÅ¡ tai teikÄ paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, todÄl nÄra jokių teisinių prielaidų pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, jog kreipimosi į teismÄ momentu jam nebuvo ir nÄra aiÅ¡kios atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys.
13. Teismas taip pat atmetÄ kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad jis iÅ¡ pareigų atÅ¡auktas neteisÄtai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir nebuvo pagrindo prarasti pasitikÄjimÄ ieÅ¡kovu. IÅ¡analizavÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas priÄjo prie iÅ¡vados, kad, atÅ¡aukdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, atsakovÄ Sveikatos apsaugos ministerija nepažeidÄ teisÄs aktų reikalavimų, buvo teisinis ir faktinis pagrindÄ nutraukti darbo teisinius santykius su ieÅ¡kovu dÄl prarasto pasitikÄjimo juo.
Teismas pažymÄjo, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Å i norma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK, įtvirtino naujÄ ir savarankiÅ¡kÄ darbo sutarties nutraukimo su vadovaujanÄiu darbuotoju pagrindÄ â jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų (DK 53 straipsnio 7 dalis).
Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus, ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mÄnesio jo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lÄmÄ jo paties kalti veiksmai. Teismas pažymÄjo, kad vadovo kalti veiksmai svarbÅ«s tik sprendžiant iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo ir įspÄjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje, klausimus, tuo tarpu sprendžiant dÄl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų, bÅ«tina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusÄ sudaranÄių ypatumų visumÄ , bendrųjų ir specialiųjų teisÄs aktų nuostatas, susijusias su Å¡io klausimo reglamentavimu.
IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo jį atÅ¡aukus iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos vadovo pareigų. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendÄ, kad nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovÄ Sveikatos ministerija netinkamai pasinaudojo jai deleguotomis LigoninÄs dalininko teisÄmis. Byloje visiÅ¡kai įrodyta, kad Ä®statų nustatyta tvarka 2018 m. vasario 28 d. posÄdyje priimtas sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų, Å¡is dalininkų sprendimas nebuvo ir nÄra nuginÄytas, jo pagrindu Sveikatos apsaugos ministras priÄmÄ skundžiamÄ Ä¯sakymÄ dÄl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo.
14. Teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dÄl vieÅ¡osios įstaigos vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų instituto (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. rugsÄjo 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016), darÄ iÅ¡vadÄ , juo akivaizdu, jog Sveikatos apsaugos ministerija yra tas subjektas, kuris turÄjo teisÄ atÅ¡aukti VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs vadovÄ iÅ¡ pareigų, ir tokia savininko teises bei pareigas įgyvendinanÄio subjekto atÅ¡aukimo teisÄ gali bÅ«ti įgyvendinta nepriklausomai nuo įstaigos vadovo kaltÄs dÄl atÅ¡aukimo buvimo ar nebuvimo.
Kartu teismas nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo kaltÄ yra akivaizdi ir nÄra paneigta: ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų lÄmÄ jo atžvilgiu pradÄtas ikiteisminis tyrimas dÄl galbÅ«t padarytų nusikalstamų veikų: kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų; vykdomas ikiteisminis tyrimas sukÄlÄ darbdaviui įtikinamų ir pagrįstų abejonių dÄl ieÅ¡kovo asmens ir galimybių eiti LigoninÄs vadovo pareigas, atsižvelgiant į galbÅ«t jo atliktus neteisÄtus veiksmus.
Ä®sakyme dÄl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų nurodyta, kad ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ vadovo pareigų lÄmÄ savininko teises įgyvendinanÄios institucijos vardu veikianÄios Sveikatos apsaugos ministerijos prarastas pasitikÄjimas ieÅ¡kovu dÄl to, kad jis įtariamas eilÄs nusikalstamų veikų padarymu.
15. Teismas pažymÄjo, kad Pagal DK 35 straipsnio 5 dalį susitarimas dÄl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinÄs darbo funkcijos darbo sutarÄiai, nebent darbo sutarties Å¡alys susitaria kitaip. Byloje nÄra duomenų, jog Å¡alys susitarÄ kitaip. Remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovo darbas LigoninÄje gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu nebuvo pagrindinis, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad, atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pagrindinių â LigoninÄs vadovo â pareigų, susitarimas dÄl papildomo darbo taip pat pasibaigÄ. Teismo vertinimu, netikslumas dÄl ieÅ¡kovo pareigų yra formalus, pakankamai akivaizdu, kad padaryta techninÄ klaida, kuri negali bÅ«ti laikoma esmine ir reikÅ¡minga, taigi nedaro atleidimo iÅ¡ pareigų neteisÄto. Teismas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nutraukÄ su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį, taip pat ir dÄl papildomo ieÅ¡kovo darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu.
16. Teismas nurodÄ, kad, vadovÄ paskyrusiam subjektui įgyvendinant teisÄ atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų pasitikÄjimÄ praradusį vadovÄ dÄl paties vadovo kaltÄs, DK numatyti įspÄjimo terminai, taip pat imperatyvus reikalavimas pareikalauti raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, netaikomi.
17. Nurodytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovo reikalavimus pripažinti jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų dÄl prarasto pasitikÄjimo ir atsakovÄs Sveikatos apsaugos ministerijos Å¡iuo klausimu priimtÄ Ä®sakymÄ neteisÄtais teismas atmetÄ.
18. NenustatÄs pagrindo ieÅ¡kovo atleidimÄ tiek iÅ¡ pagrindinių, tiek ir iÅ¡ papildomų pareigų pripažinti neteisÄtu, teismas atmetÄ kaip iÅ¡vestinius ir reikalavimus dÄl kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesÄio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
19. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas kelia savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl jo nuÅ¡alinimo nuo pareigų neteisÄtumo ir iÅ¡mokų už nepagrįstÄ nuÅ¡alinimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pasak ieÅ¡kovo, nuÅ¡alinus jį nuo LigoninÄs vadovo pareigų, pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, jam nepalikta teisÄs dirbti kitÄ darbÄ , bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas ar atlikti kitas darbo funkcijas, todÄl už nepagrįstÄ ir virÅ¡ijantį trijų mÄnesių nuÅ¡alinimo terminÄ laikotarpį jam turi bÅ«ti kompensuota.
20. Teismas nurodÄ, kad specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nams 2015 m. rugpjÅ«Äio 9 d. pradÄjus ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų praÅ¡ymu teismo buvo nuÅ¡alintas nuo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų trims mÄnesiams iki 2016 m. sausio 28 d. AtsakovÄs buvo įpareigotos vykdyti teismo nutartis dÄl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo nuÅ¡alintas nuo LigoninÄs direktoriaus pareigų.
Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas 2015 m. lapkriÄio 9 d. kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam kasmetines atostogas kaip gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui. Jam atostogas (kasmetines ir administracijai leidus) suteiktos laikotarpiu iki 2016 m. birželio 11 d.: 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymu Nr. A-227, 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymu. Atostogų terminui pasibaigus, ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ vykdyti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų, nepraneÅ¡Ä apie neatvykimo priežastis.
LigoninÄs Personalo skyrius kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ ir gavo patvirtinimÄ , kad tikslinga laikytis ValstybinÄs darbo inspekcijos 2015 m. lapkriÄio 26 d. raÅ¡te Nr. SD-25-14490 pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo, pagal kurį, nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo darbo, Å¡is nuÅ¡alinimas taikytinas visai darbo sutarÄiai, ne tik atskiram susitarimui dÄl konkreÄių pareigų. Atsižvelgdama į tai, kad buvo gautas toks iÅ¡aiÅ¡kinimas, o ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ ir jokio pareiÅ¡kimo Ligoninei nepateikÄ, LigoninÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose ieÅ¡kovui žymÄjo nuÅ¡alinimÄ ir nuo akuÅ¡erio ginekologo pareigų.
Teismas vertino, kad aptariamo laikotarpio dalį ieÅ¡kovas nedirbo turÄdamas teisÄtÄ priežastį, o kitÄ dalį â savo nuožiÅ«ra, ir dÄl to pasekmÄ kyla jam paÄiam.
21. Teismas, įvertinÄs bylos duomenis apie ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo darbo laikotarpį, priÄjo prie iÅ¡vados, kad nuÅ¡alinimo nuo darbo instituto taikymu ieÅ¡kovo teisÄs nebuvo pažeistos, darbdavys turÄjo teisÄtÄ pagrindÄ nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo ir ilgesniam nei trijų mÄnesių terminui. Å iuo atveju trijų mÄnesių nuÅ¡alinimo terminas objektyviai nebuvo pažeistas, nes nuÅ¡alinimo terminas buvo vis pratÄsiamas darbdavio įsakymais, kurių ieÅ¡kovas neginÄijo. Be to, DK 220 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisÄs subjektas pažeidÄ jo teises dÄl darbo teisÄs normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginÄų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs privalo kreiptis per tris mÄnesius, o neteisÄto nuÅ¡alinimo, neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinÄs sutarties pažeidimo atvejais â per vienÄ mÄnesį nuo tada, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
NeteisÄto nuÅ¡alinimo klausimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡kÄlÄ tik 2018 m. balandžio 4 d., akivaizdžiai praleidÄs nurodytÄ vieno mÄnesio terminÄ . Teismas nurodÄ, kad, esant abiejų atsakovių praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra ir kitas ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl neteisÄto nuÅ¡alinimo atmetimo pagrindas â Å¡is reikalavimas atmestinas ir dÄl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 22. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo darbas gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu buvo papildomas, todÄl, atÅ¡aukus jį iÅ¡ pagrindinių LigoninÄs vadovo pareigų, pasibaigÄ ir susitarimas dÄl papildomo darbo, yra nepagrįsta. Teismas nevertino ieÅ¡kovo argumentų, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį vieno darbdavio su tuo paÄiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys, įsigaliojus DK, lieka galioti nustatant pagrindinÄ darbo sutartį ir susitariant dÄl papildomų darbo funkcijų; jeigu Å¡alys nenustato pagrindinÄs ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dÄl kurios susitarta pirmiau.
Taigi, priÄmus naujÄ DK, Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama nurodyto įstatymo nuostatas, turÄjo sudaryti su apeliantu naujÄ darbo sutartį ir susitarimÄ dÄl papildomų darbo funkcijų. Atsakovei to nepadarius, apelianto 2009 m. gruodžio 9 d. pasiraÅ¡yta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-52 yra pagrindinÄ, nes pasiraÅ¡yta anksÄiau negu 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118 dÄl LigoninÄs vadovo pareigų. DÄl to apeliantas nepagrįstai atleistas iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų. 22.2.
SusitarimÄ dÄl papildomo darbo (darbo sutarties sÄ lygÄ ) kiekviena darbo sutarties Å¡alis gali nutraukti, įspÄjusi raÅ¡tu kitÄ Å¡alį prieÅ¡ penkias darbo dienas (DK 35 straipsnis). NagrinÄjamu atveju apeliantas nebuvo įspÄtas dÄl papildomo darbo sutarties nutraukimo aplinkybių. 22.3. Atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ papildomų pareigų, nepagrįstai taikytas DK 104 straipsnyje įtvirtintas atleidimo pagrindas. 22.4. Su apeliantu sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, įspÄjimo terminai taikomi DK nustatytais pagrindais.
Nors DK 104 straipsnis nenumato pareigos nutraukiant darbo santykius su juridinio asmens vadovu taikyti įspÄjimo terminÄ , taÄiau, nepakeitus darbo sutarties nuostatų, atleidžiant apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), jį reikÄjo įspÄti DK 58 straipsnyje nustatytais terminais, t. y. ne mažiau kaip prieÅ¡ mÄnesį. 22.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. K-495 apeliantÄ priÄmÄ Ä¯ LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigas, tuo tarpu skundžiamu Ä®sakymu apeliantas atleistas ne iÅ¡ generalinio direktoriaus, o iÅ¡ direktoriaus pareigų. 22.6.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, kad jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir nebuvo pagrindo prarasti pasitikÄjimÄ ieÅ¡kovu. 22.7. Pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį įstaigos vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. GinÄo Å¡alys darbo sutarties 11, 17 punktuose susitarÄ, kad, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs, turi bÅ«ti taikomi įspÄjimo terminai.
Atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ pareigų, pažeistos nurodytos nuostatos. Apelianto atÅ¡aukimas įgyvendintas pagal LigoninÄs Ä®statų 58.1 ir 58.3 papunkÄius, kurie Ä®statuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti apeliantÄ iÅ¡ LigoninÄs generalinio direktorių pareigų. 22.8. Sveikatos apsaugos ministerija informavo apeliantÄ apie galimÄ atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, taÄiau jis 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ gavo pavÄluotai â tik 2018 m. vasario 19 d. Apeliantas dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame LigoninÄs dalininkų susirinkime, kuriame buvo svarstomas jo atÅ¡aukimo iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų klausimas, teikÄ paaiÅ¡kinimus, taÄiau į juos nebuvo atsižvelgta. 22.9.
Apeliantas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų nesant tinkamai priimto dalininkų sprendimo. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-237 įgaliojo sveikatos apsaugos ministro patarÄjÄ V. S. atstovauti LigoninÄs savininkÄ vykdant Ä®statų 59 punkte numatytÄ LigoninÄs vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ . TaÄiau iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijoje įvykusio posÄdžio 2018 m. vasario 28 d. protokolo Nr. LP-65 nematyti, jog atÅ¡aukimo iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų procedÅ«rÄ vykdÄ visuotinis dalininkų susirinkimas. 22.10.
Skundžiamas Ä®sakymas yra neteisÄtas, su apeliantu sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukta neteisÄtai, jis nepagrįstai atleistas ir iÅ¡ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų vien dÄl to, kad pareikÅ¡ti įtarimai. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme numatyta galimybÄ nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovu tik pagal DK. 22.11. Teismas nesiÄmÄ iniciatyvos ir nesikreipÄ Ä¯ Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Sveikatos apsaugos ministro nustatytas įstaigos vadovų atÅ¡aukimo priežasÄių sÄ raÅ¡as ir tvarka bei tuo pagrindu pakeisti LigoninÄs įstatai neprieÅ¡tarauja DK, Sveikatos priežiÅ«ros įstatymui ir kitiems teisÄs aktams.
Viena iÅ¡ galimų įstaigos vadovų atÅ¡aukimo priežasÄių â ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikti įtarimai gydymo įstaigos vadovui. Abejotina, ar sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sÄ raÅ¡as ir tuo pagrindu pakeisti LigoninÄs įstatai, pagal kuriuos, pareiÅ¡kus įtarimÄ , nesant įsiteisÄjusio teismo nuosprendžio pripažinti asmenį kaltu, galima vadovÄ atleisti be pagrindo. 22.12. Apeliantui neatskleistos jo atÅ¡aukimo (atleidimo) iÅ¡ einamų pareigų priežastys, iÅ¡skyrus tai, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai.
Ä®tarimų ar kaltinimų pareiÅ¡kimas asmeniui negalÄti bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas atleisti įstaigos vadovÄ . Tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisÄto pagrindo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigų. Apelianto darbo sutartis nutraukta neteisÄtai ir jis buvo nepagrįstai atleistas ir iÅ¡ gydytojo akuÅ¡erio ginekologo pareigų vien dÄl to, kad pareikÅ¡ti įtarimai. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme numatyta galimybÄ nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovu tik pagal DK. 22.13.
Ä®vertinus faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo atliekamų pareigų vykdymu, pažymÄtina tai, kad, įvertinus 2018 m. vasario 28 d. posÄdžio protokolo turinį, nenustatyta apelianto vadovavimo Ligoninei metu atliktų pažeidimų, neįrodÄ pasitikÄjimo apeliantu praradimo pagrindų, protokolas motyvuojamas tik pareikÅ¡tais įtarimais, neatlikus jokio tyrimo, apsiribojant vien formaliu atsiraÅ¡inÄjimu. Tai patvirtina, kad buvo sÄ moningai ieÅ¡koma apelianto vadovavimo pažeidimų ir trÅ«kumų bei teisinių įrankių atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų. 22.14.
Reglamentavimas, kai ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tas įtarimas gali bÅ«ti atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovo pareigų priežastis, prieÅ¡tarauja ir vieÅ¡ajam interesui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas vertindamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigų vadovų atleidimo aplinkybes, yra nurodÄs, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigų steigÄjų â valstybÄs ir savivaldybių institucijų, kurių funkcija â užtikrinti vieÅ¡ojo intereso tenkinimÄ , sprendimai dÄl įstaigos vadovo priÄmimo į darbÄ ar atleidimo turi atitikti vieÅ¡Ä jį interesÄ .
Siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų sprendimai dÄl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo atleidimo turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisÄs normomis bei faktinÄmis aplinkybÄmis. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-424/2008; Nr. e3K-3-463-696/2017; Nr. 3K-3-326-684/2017). 22.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovo kaltÄ Å¡iuo atveju yra akivaizdi â atleidimÄ lÄmÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu pradÄtas ikiteisminis tyrimas dÄl galimų nusikalstamų veikų (kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų padarymo), kuris sukÄlÄ darbdaviui įtikinamų ir pagrįstų abejonių darbuotojo asmeniu ir galimybe jam eiti LigoninÄs vadovo pareigas dÄl galimai jo atliktų neteisÄtų veiksmų.
Tokia teismo iÅ¡vada pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijÄ . Teismas nenustatinÄjo pažeistos pareigos pobÅ«džio, faktinių aplinkybių, kodÄl tokia situacija susidarÄ, darbuotojo veiksmų motyvų bei tikslų ir kt. 22.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už neteisÄto nuÅ¡alinimo nuo darbo laikotarpį. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 27 d. nutartimi apeliantas buvo nuÅ¡alintas tik nuo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d.
Pažeistos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatos pažeistos, nes apeliantui nepalikta teisÄs nuÅ¡alinimo nuo pareigų metu dirbti kitÄ darbÄ , ar bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas arba pavesti eiti kitas darbines pareigas. Apelianto nuÅ¡alinimo nuo LigoninÄs PriÄmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų nuÅ¡alinimo klausimas nebuvo sprÄstas, taÄiau Sveikatos apsaugos ministerija apeliantui neleisdavo dirbti Å¡iose pareigose, nors LigoninÄs administracija ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu klausÄ Sveiktos apsaugos ministerijos atsakingų tarnautojų dÄl apelianto tolesnÄs galimybÄs vykdyti pareigas. 22.17.
Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl apeliantui priteistinos neturtinÄs žalos, nepagrįstai rÄmÄsi aplinkybe, kad jis yra teisÄtai atleistas iÅ¡ darbo, nepagrįstai negynÄ apelianto teisių, pažeistų dÄl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovÄ Sveikatos apsaugos ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindinÄ apelianto darbo funkcija â vykdytos LigoninÄs vadovo pareigos (2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118), o papildomu darbu laikytinos funkcijos, einant gydytojo akuÅ¡erio- ginekologo pareigas (2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartis Nr. DS-52). 23.2. 2017 m. liepos 1 d.
įsigaliojus naujam DK, apelianto, kaip LigoninÄs vadovo, darbo santykių pasibaigimui pagrįstai taikytas naujas juridinio asmens vadovo darbo santykių pasibaigimo pagrindas â DK 104 straipsnis, kurį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ . 23.3. DK 104 straipsnyje nenustatyta įspÄjimo apie atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų terminų. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mÄnesio jo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lÄmÄ jo kalti veiksmai.
PrieÅ¡ priimant ginÄijamÄ 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymÄ , apeliantas LigoninÄs įstatų nustatyta tvarka (59.2 punkte nustatytas 7 darbo dienų terminas) buvo iÅ¡ anksto įspÄtas apie galimÄ atÅ¡aukimÄ ir apie posÄdį, kuriame bus svarstomas Å¡is klausimas. Kitų įspÄjimo terminų nei DK, nei Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymas, nei LigoninÄs įstatai nenumato. IeÅ¡kovui nebuvo skirta iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka, nes jo atÅ¡aukimÄ lÄmÄ jo kalti veiksmai, todÄl buvo taikyta DK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, kada iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka nemokama.
Taigi įspÄjimo apie atÅ¡aukimÄ terminai nebuvo pažeisti, todÄl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra buvo atlikta tinkamai, LigoninÄs įstatų nustatyta tvarka. 23.4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymas yra neteisÄtas, nes Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme numatyta galimybÄ darbo santykius su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovu nutraukti tik pagal DK. LigoninÄs vadovo atleidimas iÅ¡ pareigų pagal DK 104 straipsnį tik vienas iÅ¡ pagrindų.
Specialiojo Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, su Lietuvos nacionalinÄs sveikatos sistemos valstybÄs ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinÄs sveikatos sistemos valstybÄs ar savivaldybÄs biudžetinÄs ar vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priÄmus sprendimÄ atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dÄl steigimo dokumentuose nurodytų priežasÄių.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ nurodytas materialiosios teisÄs normas. 23.5. Teismas tinkamai kvalifikavo, kuri darbo sutartis laikytina pagrindine, o kuri â dÄl papildomo darbo. Teismas pagrįstai vadovavosi DK 35 straipsnio 5 dalimi â nurodytu pagrindu papildomo darbo sutartis su apeliantu nutraukta esant teisiniam ir faktiniam pagrindui. 23.6. Apelianto teiginiai, jog Ministerija neleisdavo jam dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose nepagrįsti jokiomis byloje nustatytomis aplinkybÄmis, todÄl argumentai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nuÅ¡alinimo nuo pareigų faktÄ , yra nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad, pasibaigus atostogų terminui, apeliantas į darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu neatvyko, neinformavo apie neatvykimo priežastis, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas dalį laiko nedirbo savo nuožiÅ«ra. Be to, reikalavimui dÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo pareikÅ¡ti apeliantas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todÄl teismas pagrįstai atmetÄ Å¡Ä¯ ieÅ¡kinio reikalavimÄ .
24. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ vieÅ¡oji įstaiga RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 24.1. Apeliantas nepagrįstai bando įrodyti, kad su juo 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ jis buvo priimtas dirbti 0,5 etato gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu, yra pagrindinÄ sutartis 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties, kurios pagrindu jis buvo priimtas į LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigas, atžvilgiu.
PaÄios 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties 1.2 punkte prie įraÅ¡ytų gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų nurodyta, jog tai â papildomas darbas. Pagal ginÄo situacijos aplinkybes bÅ«tų neteisinga ir net nelogiÅ¡ka manyti, kad apelianto darbas LigoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu â pagrindinis, o LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigos â papildomas. 24.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir dÄl to nebuvo pagrindo jo atÅ¡aukti iÅ¡ einamų pareigų.
Apeliantui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dÄl ne vienos nusikalstamos veikos padarymo, dÄl to ikiteisminio tyrimo metu teismas daug kartų pratÄsÄ apelianto nuÅ¡alinimo nuo LigoninÄs vadovo pareigų terminÄ , Sveikatos apsaugos ministras atitinkamais įsakymais taip pat pratÄsinÄjo apelianto nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminÄ . 24.3. Apelianto teiginiai, kad LigoninÄs įstatai 2018 m. sausio 26 d. buvo pakeisti tam, kad bÅ«tų galima atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų, yra tik niekuo nepagrįsti klaidingi pamÄ stymai. 24.4.
Apeliantas klaidingai teigia, kad jis nežinojo apie planuojamÄ LigoninÄs dalininkų 2018 m. vasario 28 d. susirinkimÄ ir jame svarstytinÄ klausimÄ apie galimÄ atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų. Apeliantas asmeniÅ¡kai dalyvavo nurodytame susirinkime, teikÄ paaiÅ¡kinimus. Apeliantui buvo gerai žinomos jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys. Teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas buvo tinkamai supažindintas su atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindu. 24.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl vidutinio darbo užmokesÄio už nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikÄ priteisimo.
Apeliantas nebuvo nuÅ¡alintas nuo papildomų gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų. NuÅ¡alinus apeliantÄ nuo LigoninÄs vadovo pareigų, jis iki 2016 m. birželio 11 d. ÄmÄ atostogas, o vÄliau į darbÄ neatvyko ir nei Ligoninei, nei Sveikatos apsaugos ministerijai nepraneÅ¡Ä neatvykimo priežasÄių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas dalį laikotarpio nedirbo turÄdamas teisÄtÄ priežastį, o kitÄ dalį â savo nuožiÅ«ra, ir tokio elgesio pasekmÄs tenka jam paÄiam. 24.6.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad, nenustaÄius apelianto teisių pažeidimo, atÅ¡aukiant jį iÅ¡ pareigų, nÄra pagrindo priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ . IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Apeliacinio proceso paskirtis â laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms teisingai taikÄ materialiosios teisÄs normas, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso teisÄs normų.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybÄs peržengti apelianto (ieÅ¡kovo) paduoto apeliacinio skundo ribas, todÄl pasisako dÄl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų. Byloje nustatytos aplinkybÄs 27. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieÅ¡kovas), laimÄjÄs konkursÄ vieÅ¡osios įstaigos vadovo pareigoms užimti, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d.
įsakymu Nr. K-495 nuo 2013 m. liepos 1 d. priimtas į vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs generalinio direktoriaus pareigas penkerių metų kadencijai. Su juo 2013 m. birželio 28 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-118 (t. 1, b. l. 44, 46-47). Apeliantas (ieÅ¡kovas) 2009 m. gruodžio 9 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-52 pagrindu vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nuo 2009 m. gruodžio 10 d. dirbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu 0,5 etato krÅ«viu.
Gydytojo akušerio-ginekologo darbas buvo kvalifikuojamas kaip papildomas (t. 1, b. l. 49, 50-53).
28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyba 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-7-00005-15 dÄl kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir pareiÅ¡kÄ Ä¯tarimus vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs generaliniam direktoriui P. S., t. y. apeliantui (ieÅ¡kovui). Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) laikinai nuÅ¡alino nuo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų trims mÄnesiams, vÄlesnÄmis nutartimis laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas buvo tÄsiamas iki 2018 m. kovo 28 d. (t. 1, b. l. 107).
29. Vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi dÄl apelianto (ieÅ¡kovo) laikino nuÅ¡alinimo ir vÄlesnÄmis Å¡io teismo nutartimis, kuriomis apeliantui (ieÅ¡kovui) buvo pratÄsiamas laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 ir vÄlesniais įsakymais apeliantas (ieÅ¡kovas) buvo nuÅ¡alintas nuo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. (T. 1, b. l. 55-64; t.
4. b. l. 63, 64-69).
30. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.1-21-60)10-1321 informavo apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), kad, atsižvelgiant į jam, kaip LigoninÄs direktoriui, iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dÄl nusikalstamų veikų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, siekiant užtikrinti įstaigos vieÅ¡Ä jį interesÄ , skaidrų ir nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , Ministerija, vadovaudamasi Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi ir LigoninÄs įstatų XII skyriumi, pradÄjo apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ dÄl LigoninÄs įstatų 61.3 papunktyje nurodytos priežasties (ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikÅ¡tas įtarimas dÄl nusikaltimo valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikaltimų padarymo).
Å iuo raÅ¡tu apeliantas (ieÅ¡kovas) informuotas, kad 2018 m. vasario 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vyks posÄdis dÄl LigoninÄs vadovo galimo atÅ¡aukimo, jam pasiÅ«lyta pateikti argumentuotus paaiÅ¡kinimus dÄl atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų (t. 1, b. l. 115). Apeliantas (ieÅ¡kovas) Å¡ia teise pasinaudojo, 2018 m. vasario 21 d. pateikÄ paaiÅ¡kinimus (nesutikimÄ ) dÄl galimo atÅ¡aukimo (t. 1, b. l. 39-41; t. 2, b. l. 12-14, 15-16). Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame posÄdyje apeliantas (ieÅ¡kovas) dalyvavo, teikÄ paaiÅ¡kinimus (t. 1, b. l. 24-25).
Nurodyto posÄdžio protokolas, apelianto (ieÅ¡kovo) paaiÅ¡kinimai, kiti su galimu atÅ¡aukimu susijÄ dokumentai pateikti sveikatos apsaugos ministrui.
31. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,DÄl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigųâ (toliau â skundžiamas Ä®sakymas), remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ Ä¯statų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-100 ,,DÄl VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ Ä¯statų patvirtinimoâ (toliau â Ä®statai), 58.1 ir 58.3 papunkÄiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame LigoninÄs direktorius įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, bei į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus P. S. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2018 m. vasario 28 d. posÄdžio Nr. LP-65 protokolÄ , praradus pasitikÄjimÄ P. S., kaip galinÄiu užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , atÅ¡aukÄ apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ LigoninÄs direktoriaus (taip pat ir papildomų LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo) pareigų bei nutraukÄ darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l. 110).
32. AtÅ¡aukus apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų, Å¡is ir LigoninÄ 2018 m. kovo 2 d. sudarÄ naujÄ darbo sutartį dÄl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo LigoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etato krÅ«viu ir dÄl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo LigoninÄs Sveikatos statistikos, analizÄs ir skubios konsultacinÄs pagalbos skyriuje 0,5 etato krÅ«viu; Å¡i sutartis pakeista nuo 2018 m. birželio 12 d., apeliantas (ieÅ¡kovas) dirba LigoninÄje 1,25 etato krÅ«viu (t. 4, b. l. 39-42).
DÄl gydymo įstaigos vadovo atleidimo iÅ¡ pareigų įstaigos steigÄjui praradus pasitikÄjimÄ 33. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad jis atÅ¡auktas iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų neteisÄtai ir nepagrįstai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikÄjimÄ juo. Pasak apelianto, skundžiamas Ä®sakymas prieÅ¡tarauja Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatoms, pagal kurias įstaigos vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo DK nustatyta tvarka, taip pat Å¡alių sudarytos darbo sutarties 11, 17 punktams, kuriais Å¡alys susitarÄ, jog, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs, taikomi DK nustatyti įspÄjimo terminai, o darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta DK nustatytais pagrindais.
Be to, Ä®sakyme remiamasi LigoninÄs Ä®statų 58.1, 58.3 papunkÄiais, kurie Ä®statuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., apelianto įsitikinimu, siekiant atleisti jį iÅ¡ LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų.
34. Pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį su Lietuvos nacionalinÄs sveikatos sistemos valstybÄs ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinÄs sveikatos sistemos valstybÄs ir savivaldybių biudžetinÄs ar vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priÄmus atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dÄl steigimo dokumentuose nurodytų priežasÄių.
LigoninÄs Ä®statų 58 punkte įtvirtintas LigoninÄs direktoriaus atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindų (priežasÄių) sÄ raÅ¡as. Pagal Ä®statų 58.1 papunktį priežastis atÅ¡aukti LigoninÄs vadovÄ priežastis (pagrindas) â asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tas įtarimas dÄl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo; pagal 58.3 papunktį â asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tas įtarimas dÄl nusikaltimo valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymu.
Apelianto (ieÅ¡kovo) teiginiai, kad LigoninÄs Ä®statų 58.1 ir 58.3 punktai Ä®statuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti apeliantÄ iÅ¡ LigoninÄs generalinio direktorių pareigų, grindžiami tik apelianto subjektyvia nuomone, atmestini kaip nepagrįsti.
35. Apelianto teigimu, jo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų dÄl pareikÅ¡tų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, nesant priimto ir įsiteisÄjusio apkaltinamojo nuosprendžio, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijÄ .
36. PažymÄtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja baudžiamojoje teisÄje. Sprendžiant dÄl atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, remiantis tuo, jog gydymo įstaigos vadovas prarado pasitikÄjimÄ , ikiteisminio tyrimo metu gydymo įstaigos vadovui pareikÅ¡ti įtarimai dÄl nusikalstamų veikų, vykdant įstaigos vadovo pareigas, galimo padarymo, įstaigos savininkui (dalininkui) gali teikti pagrindÄ prarasti pasitikÄjimÄ vadovu, kuris yra įtariamasis baudžiamajame procese. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad įtarimai dÄl nusikalstamų veikų padarymo reiÅ¡kiami turint tam tikrų konkreÄių duomenų.
37. NagrinÄjamu atveju specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nų 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. inicijuotame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-7-00005-15 apeliantui (ieÅ¡kovui), kaip LigoninÄs vadovui, pareikÅ¡ti įtarimai dÄl kelių galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo (kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo). Ä®tarimai padarius nurodytas nusikalstamas veikas buvo siejami su apelianto (ieÅ¡kovo), kaip LigoninÄs vadovo, pareigų vykdymu, dÄl to buvo taikoma procesinÄs prievartos priemonÄ â laikinas nuÅ¡alinimas nuo LigoninÄs vadovo pareigų.
Taigi buvo sutrikdytas vadovavimas Ligoninei. Esant tokioms aplinkybÄms, LigoninÄs dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti Sveikatos apsaugos ministerija turÄjo pakankamÄ pagrindÄ prarasti pasitikÄjimÄ apeliantu (ieÅ¡kovu), kaip gydymo įstaigos vadovu, turinÄiu užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ , skaidriÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veiklÄ . Nurodytų motyvų pagrindu apelianto pozicija, kad atsakovÄ neturÄjo pagrindo prarasti pasitikÄjimo juo, atmestina kaip nepagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
38. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų metu galiojo DK nuostatos, reglamentuojanÄios vadovaujanÄių darbuotojų darbo santykių ypatumus. DK 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Apelianto (ieÅ¡kovo) su atsakove sudaryta darbo sutartis nutraukta vienu iÅ¡ DK nustatytų pagrindų â pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, taigi apeliacinio skundo argumentai dÄl ginÄo Å¡alių sudarytos darbo sutarties 17 punkto nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (žr. inter alia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. lapkriÄio 23 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).
39. Pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį su Lietuvos nacionalinÄs sveikatos sistemos valstybÄs ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinÄs sveikatos sistemos valstybÄs ir savivaldybių biudžetinÄs ar vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priÄmus atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dÄl steigimo dokumentuose nurodytų priežasÄių.
NagrinÄjamos bylos aspektu pažymÄtina tai, kad vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs dalininkÄ (savininkÄ) yra valstybÄ, kurios teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija (Ä®statų 5 punktas). LigoninÄs organai yra: visuotinis dalininkų susirinkimas, vienasmenis valdymo organas - direktorius ir administracija (Ä®statų 21.1-21.3 punktai). Visuotiniam dalininkų susirinkimui priÄmus sprendimÄ atÅ¡aukti LigoninÄs vadovÄ iÅ¡ pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (Ä®statų 32 punktas).
Darbo sutartį su LigoninÄs vadovu sudaro ir nutraukia sveikatos apsaugos ministras (Ä®statų 30 punktas).
40. NagrinÄjamu atveju Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.1-21-60)10-1321 praneÅ¡Ä apeliantui (ieÅ¡kovui), kad, atsižvelgdama į jo atžvilgiu vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ dÄl nusikalstamų veikų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, siekdama užtikrinti įstaigos vieÅ¡Ä jį interesÄ , skaidrų ir nepertraukiamÄ Ä¯staigos funkcionavimÄ , vadovaudamasi Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, LigoninÄs įstatų XII skyriumi, pradÄjo jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ dÄl LigoninÄs įstatų 58.3 papunktyje nurodytos priežasties â ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tų įtarimų padarius nusikalstamas veikas valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikaltimų.
41. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, kai vieÅ¡osios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovas, paskirtas į Å¡ias pareigas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, vÄliau yra atÅ¡aukiamas iÅ¡ pareigų kompetentingų subjektų, jis gali bÅ«ti atÅ¡auktas tik esant atÅ¡aukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atÅ¡aukimo motyvus. PrieÅ¡ingu atveju pažeidžiama tokio asmens teisÄ Å¾inoti, kokiu pagrindu jis atÅ¡auktas (atleistas), bei reikÅ¡ti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atÅ¡aukimu (atleidimu) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. rugpjÅ«Äio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326-684/2016).
42. Byloje esanÄių duomenų analizÄ teikia pagrindÄ daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto (ieÅ¡kovo), kaip vieÅ¡osios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo, atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų inicijuotas ir įvykdytas kompetentingų subjektų (LigoninÄs dalininkÄs (savininkÄs) â valstybÄs â teises ir pareigas įgyvendinanÄios Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos apsaugos ministro), apeliantas (ieÅ¡kovas) buvo iÅ¡ anksto informuotas apie ketinimÄ atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų, jam aiÅ¡kiai nurodytos atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys ir motyvai, suteikta teisÄ tiek pateikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, tiek dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame posÄdyje, svarstant jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų klausimÄ .
Esant tokiems bylos duomenims, apeliacinio skundo argumentai, kuriais abejojama, ar sprendimÄ atÅ¡aukti apeliantÄ iÅ¡ pareigų priÄmÄ kompetentingas subjektas, taip pat teigiama, jog apeliantui nebuvo tinkamai atskleistos atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys, motyvai, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
43. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad jo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų dÄl prarasto pasitikÄjimo yra neteisÄtas, nes, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK ir nesant raÅ¡ytinio Å¡alių susitarimo dÄl papildomo darbo funkcijos nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, pagrindinÄ jo darbo funkcija buvo gydytojo akuÅ¡erioâginekologo darbas pagal neterminuotÄ 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartį Nr. DS-118, o dÄl Å¡io darbo jam nepareikÅ¡ta nepasitikÄjimo.
44. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vieno darbdavio su tuo paÄiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys nuo Darbo kodekso įsigaliojimo lieka galioti nustatant pagrindinÄ darbo sutartį ir susitariant dÄl papildomų darbo funkcijų, ir Å¡ioms sutartims taikomos susitarimÄ dÄl papildomo darbo reglamentuojanÄios Darbo kodekso nuostatos; jeigu Å¡alys nenustato pagrindinÄs ir papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dÄl kurios susitarta pirmiau.
45. NagrinÄjamu atveju pažymÄtina tai, kad, bylos duomenimis, apeliantas (ieÅ¡kovas) 2009 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties Nr. DS-52 dÄl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo 0,5 etato sudarymo metu jau Äjo LigoninÄs vadovo pareigas (nuo 1997 m. jis buvo vieÅ¡osios įstaigos Å iaulių ligoninÄs direktoriumi, nuo 2002 m. â vieÅ¡osios įstaigos Å iaulių ligoninÄs generalinis direktorius (t. 2, b. l. 17). 2009 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties Nr. DS-52 1.2 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad gydytojo akuÅ¡erio ginekologo darbas 0,5 etato â papildomas darbas (t. 1, b. l. 50).
Sveikatos apsaugos ministro 20147 m. gruodžio 30 dr. Ä®sakymo Nr. K-714 pagrindu 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartis Nr. DS-52 buvo papildyta įraÅ¡u, kad apeliantui (ieÅ¡kovui), kaip LigoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui, dirbanÄiam papildomose pareigose 0,5 etato krÅ«viu, nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas 480,50 Eur darbo užmokestis (t. 1, b. l. 126; t. 2, b. l. 60). PabrÄžtina tai, kad 2017 m. lapkriÄio 30 d. raÅ¡te apeliantas (ieÅ¡kovas), reikÅ¡damas pageidavimÄ atnaujinti darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu, pats nurodÄ, kad, dirbdamas Å iaulių ligoninÄs generaliniu direktoriumi, 2009 m. gruodžio 10 d. buvo įdarbintas papildomoms gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigoms (t. 1, b. l. 97).
46. Aptartų bylos duomenų analizÄ teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas (ieÅ¡kovas) darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu 0,5 etato pats suvokÄ ir vertino kaip papildomÄ darbo funkcijÄ , o LigoninÄs vadovo pareigas â kaip pagrindinÄ darbo funkcijÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). DÄl to apeliacinio skundo argumentai, kad 2009 m. gruodžio 10 d. darbo sutartis dÄl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų, kaip sudaryta anksÄiau, laikytina pagrindine, yra atmestini kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti.
TeisÄjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, atsižvelgiant į LigoninÄs vadovo pareigų paskirtį, pobÅ«dį, funkcijas, nÄra pagrindo manyti, jog su vadovu sudaryta darbo sutartis gali bÅ«ti laikoma susitarimu dÄl papildomo darbo. Ta aplinkybÄ, kad 2009 m. gruodžio 10 d. darbo sutartis dÄl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų â neterminuota, o 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118 dÄl LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų â terminuota, nekeiÄia generalinio direktoriaus pareigų kvalifikavimo kaip pagrindinÄs darbo funkcijos.
47. DK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad susitarimas dÄl papildomo darbo pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinÄs darbo funkcijos darbo sutarÄiai, nebent darbo sutarties Å¡alys susitaria kitaip.
48. NagrinÄjamu atveju, LigoninÄs steigÄjui iÅ¡reiÅ¡kus nepasitikÄjimÄ apeliantu (ieÅ¡kovu), kaip LigoninÄs vadovu, ir atÅ¡aukus jį iÅ¡ pagrindinÄs darbo funkcijos pareigų, pasibaigÄ ir Å¡alių susitarimas dÄl ieÅ¡kovo papildomos darbo funkcijos â gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo toje paÄioje gydymo įstaigoje, nes atÅ¡aukimo iÅ¡ pagrindinių pareigų procedÅ«ros metu Å¡alys nesusitarÄ kitaip (DK 35 straipsnio 5 dalis). Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neteisÄtai atleistas ne tik iÅ¡ LigoninÄs direktoriaus, bet ir iÅ¡ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. NagrinÄjamo ginÄo atveju susitarimas dÄl apelianto (ieÅ¡kovo) papildomo darbo funkcijos (gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo) pasibaigÄ dÄl to, jog nutrÅ«ko pagrindinÄs darbo funkcijos â LigoninÄs vadovo â darbo sutartis (DK 35 straipsnio 5 dalis).
49. Atleidimo iÅ¡ pareigų neteisÄtumÄ apeliantas (ieÅ¡kovas) taip pat grindžia tuo, kad jis Äjo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigas, tuo tarpu ginÄijamu 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymu apeliantas (ieÅ¡kovas) atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų.
50. TeisÄjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, vertinant apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų teisÄtumÄ . Akivaizdu, kad ginÄijamu Ä®sakymu ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų, kurias Äjo, nepaisant to, kad Ä®sakyme pareigos įvardytos kaip direktoriaus, ne generalinio direktoriaus.
51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su apeliantu (ieÅ¡kovu) sudarytos 2013 m. birželio 28 d. terminuotos darbo sutarties 11 punkte nustatyta, jog įspÄjimo terminai, kai Å¡i darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltÄs, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas, taÄiau, atÅ¡aukiant apeliantÄ iÅ¡ pareigų, nesilaikyta įspÄjimo terminų.
52. TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovÄs, nesutikdamos su tokiais apelianto argumentais, teisingai nurodo, kad DK 104 straipsnyje, kurio pagrindu apeliantas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų, nenustatyta pareigos įspÄti apie atÅ¡aukimÄ , nÄra įspÄjimo terminų. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vieÅ¡osios įstaigos vadovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų reglamentuojanÄias teisÄs normas, nurodoma, kad vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ paskyrusio subjekto teisÄ jį atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sÄ lygomis ar ypatinga tokios teisÄs įgyvendinimo tvarka.
Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar vieÅ¡osios įstaigos savininko pareiga prieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ Ä¯spÄti įstaigos vadovÄ apie ketinimÄ atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų. Kartu kasacinio teismo pažymima, kad ta aplinkybÄ, jog darbo sutartis nutraukiama specialiajame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sÄ lygomis, neatima galimybÄs įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dÄl papildomų darbo sutarties sÄ lygų, ir tokiu atveju Å¡ios sutarties sÄ lygos, jeigu dÄl jų Å¡alys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-239/2013; kt.).
Darbo sutartyje, be kita ko, gali bÅ«ti susitariama dÄl specialių absoliuÄios teisÄs atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų (įspÄjimo terminų, darbuotojui mokÄtinų iÅ¡mokų ir pan.) ir toks susitarimas nepaneigs Å¡ios teisÄs turinio bei bus privalomas darbo sutarties Å¡alims (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).
53. NagrinÄjamu atveju apelianto (ieÅ¡kovo) ir atsakovÄs sudarytos 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties 11 punkto nuostata dÄl įspÄjimo terminų galioja ir yra privaloma, taip pat ir nutraukiant darbo sutartį pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį. TaÄiau nagrinÄjamos bylos aspektu pažymÄtina tai, kad aptariama Å¡alių pasiraÅ¡ytos darbo sutarties sÄ lyga susitarta dÄl įspÄjimo terminų taikymo tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltÄs.
54. PažymÄtina tai, kad vieÅ¡osios įstaigos vadovo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų dÄl prarasto pasitikÄjimo gali bÅ«ti siejamas su jo kalte, taÄiau gali bÅ«ti ir nesant vadovo kaltÄs. Vadovo atÅ¡aukimas tais atvejais, kai dÄl pasitikÄjimo praradimo nÄra jo kaltÄs, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltÄs.
55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindas â pasitikÄjimo vieÅ¡osios įstaigos vadovu praradimas â gali atsirasti tiek dÄl Å¡io asmeninių savybių, tiek dÄl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. Tam, jog vieÅ¡osios įstaigos savininkas galÄtų priimti sprendimÄ atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ iÅ¡ pareigų, nebÅ«tina nustatyti konkreÄių priežasÄių, dÄl kurių buvo prarastas pasitikÄjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikÄjimo praradimo faktas, dÄl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų.
TaÄiau pasitikÄjimo praradimo priežastys svarbios tiriant vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros teisÄtumÄ , kuris siejamas su jo kaltÄs buvimu arba nebuvimu. Nuo aplinkybÄs, ar nustatoma atÅ¡aukiamo vadovo kaltÄ, ar ne, priklauso bÅ«tinumas (ne)taikyti įspÄjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminÄ , taigi ir atliktos darbo santykių nutraukimo procedÅ«ros teisÄtumas (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016; kt.).
56. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, atÅ¡aukiant apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų, atsakovÄ turÄjo laikytis DK nustatytų įspÄjimo terminų, jeigu atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų nebÅ«tų grindžiamas jo kalte.
57. NagrinÄjamu atveju skundžiamo Ä®sakymo turinio, atsakovÄs procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytų argumentų analizÄ teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ, nutraukdama darbo sutartį dÄl prarasto pasitikÄjimo apeliantu (ieÅ¡kovu), kaip LigoninÄs vadovu, rÄmÄsi jo kalte, t. y. pasitikÄjimo apeliantu (ieÅ¡kovu) praradimÄ grindÄ einant LigoninÄs vadovo pareigas atliktais veiksmais, dÄl kurių baudžiamojo proceso teisÄs normų nustatyta tvarka jam pareikÅ¡ti įtarimai galbÅ«t padarius kelias nusikalstamas veikas.
IÅ¡vadÄ , kad apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų atsakovÄ siejo su jo kalte, patvirtina ir aplinkybÄ, jog apeliantui (ieÅ¡kovui) neiÅ¡mokÄta iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka, kuri, vadovaujantis DK 104 straipsnio 2 dalimi, mokama atÅ¡aukiamam vadovui, iÅ¡skyrus atvejus, kai atÅ¡aukimÄ lÄmÄ jo kalti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad ginÄo atveju apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų lemtas jo kaltų veiksmų, atsakovÄ neturÄjo taikyti DK nustatytų įspÄjimo terminų, todÄl apeliacinio skundo argumentai dÄl ginÄo Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo tvarkos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
58. Kartu atkreiptinas dÄmesys į tai, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, atsižvelgiant į teisÄs atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ absoliutumÄ , konstatavus, jog egzistavo pagrindas atÅ¡aukti vadovÄ , toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje Å¡alių sulygtos specialios Å¡ios teisÄs įgyvendinimo tvarkos â netaikytas įspÄjimo apie bÅ«simÄ atÅ¡aukimÄ terminas, nelaikytinas esminiu, galinÄiu lemti atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pripažinimÄ neteisÄtu ir su tuo susijusius padarinius (inter alia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).
59. Apibendrinant iÅ¡dÄstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavÄs ir įvertinÄs Å¡ioje byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , pagrįstai atmetÄ apelianto (ieÅ¡kovo) reikalavimus pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ LigoninÄs vadovo pareigų ir papildomų gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų neteisÄtu bei taikyti neteisÄto darbo santykių nutraukimo teisinius padarinius, nepažeidÄ civilinio proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių darbo bylų nagrinÄjimo ypatumus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 414, 417, 418 straipsniai). DÄl vidutinio darbo užmokesÄio už nepagrįsto nuÅ¡alinimo laikÄ priteisimo 60. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti dÄl neteisÄto nuÅ¡alinimo nuo darbo prarastÄ darbo užmokestį.
61. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apelianto nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų lÄmÄ ikiteisminio tyrimo metu jam pareikÅ¡ti įtarimai dÄl nusikalstamų veikų, galimai padarytų einant LigoninÄs direktoriaus pareigas: vadovaujantis galiojusio DK 123 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo ikiteisminio tyrimo teisÄjo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi dÄl apelianto (ieÅ¡kovo), kaip įtariamojo, laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, ir vÄlesnÄmis ikiteisminio tyrimo teisÄjo nutartimis, kuriomis laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo pratÄsiamas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 ir vÄlesniais įsakymais apeliantas (ieÅ¡kovas) buvo nuÅ¡alintas nuo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d.
62. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 123 straipsnyje nebuvo nustatyta nuÅ¡alinimo termino. Pagal galiojanÄio DK 49 straipsnio 2 dalį darbdavys raÅ¡tu nuÅ¡alina darbuotojÄ nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokÄdamas darbo užmokesÄio, pagal pareigÅ«nų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo teisÄ, raÅ¡ytinį reikalavimÄ iki trijų mÄnesių.
63. NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas trijų mÄnesių nuÅ¡alinimo terminas, nes apelianto nuÅ¡alinimas nuo LigoninÄs vadovo pareigų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 trims mÄnesiams vÄliau buvo pratÄsiamas, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų praÅ¡ymu pratÄsiamÄ apelianto (ieÅ¡kovo), kaip įtariamojo, laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų. PažymÄtina tai, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neginÄijo nÄ vieno Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dÄl jo nuÅ¡alinimo nuo pareigų pratÄsimo.
IÅ¡analizavus bylos duomenims, susijusius su apelianto (ieÅ¡kovo) nuÅ¡alinimu nuo LigoninÄs vadovo pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., darytina iÅ¡vada, kad nuÅ¡alinimo nuo pareigų institutas apelianto (ieÅ¡kovo) atžvilgiu taikytas nepažeidžiant teisÄs normų (galiojusio DK 123 straipsnis, galiojanÄio DK 49 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
64. Apeliantas (ieÅ¡kovas) taip pat teigia, kad nuÅ¡alinimo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, jam nepalikta teisÄ dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , nuÅ¡alinimo nuo Å¡ių pareigų klausimas nebuvo iÅ¡sprÄstas, nors tiek žodžiu, tiek raÅ¡ytu ne kartÄ kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dÄl apelianto galimybÄs tÄsti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ .
65. Nurodytina tai, kad byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, jog, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 nuÅ¡alinus apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) nuo LigoninÄs vadovo pareigų, jis vyko į LigoninÄ vykdyti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo funkcijų. Apeliantas (ieÅ¡kovas) 2015 m. lapkriÄio 9 d. kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam kasmetines atostogas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais (2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymas Nr. A-227; 2016 m. sausio 7 d.
įsakymas Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. A-33) buvo tenkinami apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymai dÄl atostogų (kasmetinių ir administracijai leidus), ir laikotarpiu iki 2016 m. birželio 11 d. (imtinai) jam, kaip gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui, buvo suteikiamos atostogos (t. 1, b. l. 66-68). Teismo proceso metu į bylÄ nepateikta duomenų, kad, pasibaigus pirmiau nurodytam atostogų laikui, apeliantas (ieÅ¡kovas) bÅ«tų vykÄs į darbovietÄ vykdyti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo funkcijų. AtsakovÄ LigoninÄ procesiniuose dokumentuose nurodÄ, kad, pasibaigus atostogų terminui, apeliantas (ieÅ¡kovas) nepraneÅ¡Ä neatvykimo į darbÄ priežasÄių, Ligoninei buvo žinoma apie jo kreipimÄ si į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dÄl nemokamų atostogų suteikimo, taÄiau įsakymo dÄl nemokamų atostogų suteikimo LigoninÄje nebuvo gauta.
LigoninÄ dÄl apelianto, kaip gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo, darbo kreipÄsi į kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ ir gavo patvirtinimÄ , kad tikslinga vadovautis ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs ir darbo ministerijos (toliau - VDI) 2015 m. lapkriÄio 26 d. raÅ¡te Nr. SD-25- 14490 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal kurį darbuotojÄ su darboviete sieja vienas asmeninio pobÅ«džio darbo teisinis santykis, darbuotojas tiek dirba, tiek atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar kita, abiejose pareigose vienu metu; darbuotojas tuo paÄiu metu ir dirbti, ir atostogauti toje paÄioje darbovietÄje negalÄtų; atsižvelgiant į tai, ir nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo darbo Å¡is nuÅ¡alinimas taikytinas visai darbo sutarÄiai, ne tik atskiram susitarimui dÄl konkreÄių pareigų.
LigoninÄ, atsižvelgdama į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , taip pat į tai, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neatvyko į darbÄ ir nepateikÄ Ligoninei jokio pareiÅ¡kimo, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose žymÄjo nuÅ¡alinimÄ ir nuo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų.
66. Bylos duomenimis, apeliantas (ieÅ¡kovas) tik 2017 m. lapkriÄio 30 d. kreipÄsi į LigoninÄ su praÅ¡ymu atnaujinti jo darbÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, ir nurodÄ pageidaujamÄ datÄ â nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 97). Toks paties apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymas teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nuÅ¡alinimo nuo LigoninÄs vadovo pareigų laikotarpiu apeliantas nesiekÄ dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , į LigoninÄ dirbti Å¡io darbo nevyko savo paties apsisprendimu. Esant tokioms aplinkybÄms, apeliacinio skundo argumentai dÄl teisÄs nuÅ¡alinimo nuo LigoninÄs vadovo pareigų laikotarpiu dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
67. PažymÄtina tai, kad, gavusi apelianto (ieÅ¡kovo) 2017 m. lapkriÄio 30 d. praÅ¡ymÄ nuo 2017 m. gruodžio 15 d. atnaujinti jo darbÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, atsakovÄ LigoninÄ kitÄ dienÄ , t. y. 2017 m. gruodžio 1 d., raÅ¡tu Nr. S-6808(1.13) kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dÄl darbo santykių atnaujinimo galimybÄs. Sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu Nr. (3.26-16)10-10046 pakartotinai persiuntÄ Ligoninei ValstybinÄs darbo inspekcijos 2015 m. lapkriÄio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. SD-25-14490 âDÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo ir kasmetinių atostogų suteikimoâ.
LigoninÄ 2017 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. S-7163 (1.13) dar kartÄ kreipÄsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ , praÅ¡ydama pateikti nuomonÄ dÄl galimybÄs atnaujinti apelianto (ieÅ¡kovo) darbÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose. Sveikatos apsaugos ministerija nurodÄ Ligoninei kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«rÄ , kurios praÅ¡ymu baudžiamojoje byloje apeliantui, kaip įtariamajam, taikytas laikinas nuÅ¡alinimas nuo LigoninÄs generalinio direktoriaus pareigų, tam, jog Å¡i institucija nurodytų procesinÄs prievartos priemonÄs taikymo apimtį.
LigoninÄ 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. S-42(1.16) kreipÄsi į Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«rÄ , taÄiau Å¡i 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡te Nr. 17.2.-768 nepateikÄ atsakymo dÄl apelianto darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu atnaujinimo galimybÄs. LigoninÄ, remdamasi tuo, kad nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Lietuvos Respublikos generalinÄ prokuratÅ«ra neiÅ¡reiÅ¡kÄ imperatyvių prieÅ¡taravimų dÄl apelianto darbo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, patenkino apelianto praÅ¡ymÄ ir nuo 2018 m. vasario 5 d.
LigoninÄs PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje sudarÄ apeliantui darbo grafikÄ pagal jo turÄtÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo krÅ«vį, t. y. 0,5 etato. Å iose pareigose nurodytu krÅ«viu apeliantas dirbo iki jo atÅ¡aukimo iÅ¡ LigoninÄs generalinio direktoriaus ir gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173. AtÅ¡aukus apeliantÄ iÅ¡ pareigų, 2018 m. kovo 2 d. LigoninÄ ir ieÅ¡kovas sudarÄ naujÄ darbo sutartį dÄl darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu PriÄmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etatu ir 0,5 etatu Sveikatos statistikos, analizÄs ir skubios konsultacinÄs pagalbos skyriuje.
68. Pagal DK 49 straipsnio 7 dalies, 220 straipsnio 1 dalies nuostatas darbuotojas, nesutinkantis su nuÅ¡alinimu nuo darbo, į darbo ginÄų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs privalo kreiptis per vienÄ mÄnesį nuo tada, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ . Juridinio asmens vadovas dÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo teisÄtumo turi laikytis privalomos ikiteisminÄs darbo ginÄo nagrinÄjimo tvarkos (DK 105 straipsnis).
69. NagrinÄjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) po to, kai jo praÅ¡yme nurodytÄ dienÄ â 2017 m. gruodžio 15 d. â nebuvo patenkintas praÅ¡ymas leisti tÄsti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , iki 2018 m. vasario 5 d., kai LigoninÄ leido jam tÄsti darbÄ ir sudarÄ darbo grafikÄ , nekÄlÄ darbo ginÄo dÄl neteisÄto nuÅ¡alinimo nuo darbo. Tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kÄ tik kai 2018 m. balandžio 4 d. kreipÄsi į teismÄ , ginÄydamas atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymu teisÄtumÄ .
70. Aptartos aplinkybÄs teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas (ieÅ¡kovas) per įstatymo nustatytÄ vieno mÄnesio terminÄ nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄus nagrinÄjantį organÄ dÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo teisÄtumo (DK 49 straipsnio 7 dalis, 220 straipsnio 1 dalis).
71. Kartu teisÄjų kolegija pažymi, pirmosios instancijos teismas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mÄnesio terminÄ kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ dÄl neteisÄto nuÅ¡alinimo nuo darbo neteisingai kvalifikavo kaip ieÅ¡kinio senaties terminÄ . DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kreipimosi į darbo ginÄų komisijÄ terminai yra procedÅ«riniai, kuriems taikomos CPK nuostatos dÄl procesinių terminų taikymo ir skaiÄiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (DK 16 straipsnis). Å is terminas nÄra ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl dÄl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus âIeÅ¡kinio senatisâ (CK 1.124â1.135 straipsniai) normos (žr. inter alia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
72. ProcedÅ«rinis terminas â tai įstatymuose, kituose teisÄs aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminÄse institucijose vykstanÄiose procedÅ«rose. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinÄs teisÄs pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisÄs į valstybÄs prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ teisme, o lemia teisÄs atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procedÅ«rinÄ subjektinÄ teisÄ pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
Å iam terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginÄas negali bÅ«ti nagrinÄjamas iÅ¡ esmÄs darbo ginÄų komisijoje, taÄiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginÄų komisijos sprendimu, pagal DK 231 straipsnį turi teisÄ per vieno mÄnesio nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos terminÄ , kuris yra procesinis, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginÄo, dÄl kurio iÅ¡nagrinÄjimo buvo kreiptasi į darbo ginÄų komisijÄ , nagrinÄjimÄ Ä¯ teismÄ .
73. NagrinÄjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) nesilaikÄ aptartos darbo ginÄo dÄl nuÅ¡alinimo nuo darbo teisÄtumo nagrinÄjimo tvarkos, dÄl Å¡io ginÄo kreipÄsi tiesiogiai į teismÄ , kartu ginÄydamas jo, kaip gydymo įstaigos vadovo, atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų teisÄtumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 105 straipsnio 2 dalį ginÄai dÄl juridinio asmens vadovo darbo sutarties nutraukimo teisÄtumo nagrinÄjami teisme, vadovaudamasis absorbcijos principu, pirmosios instancijos teismas turÄjo pagrindÄ nagrinÄti ir reikalavimÄ dÄl nuÅ¡alinimo nuo pareigų teisÄtumo bei vidutinio darbo užmokesÄio už neteisÄto nuÅ¡alinimo laikÄ priteisimo. TaÄiau teismas neturÄjo teisinio pagrindo šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti dÄl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, nes, kaip nurodyta, DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mÄnesio terminas nÄra ieÅ¡kinio senaties.
74. Kartu teisÄjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybÄ, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo DK 220 straipsnio 1 dalyje įvirtintÄ terminÄ , Å¡iuo konkreÄiu atveju neteikia pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dÄl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 9369,75 Eur vidutinio darbo užmokesÄio už nuÅ¡alinimÄ nuo LigoninÄs PriÄmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d.
75. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi Å¡iuo konkreÄiu atveju susiklosÄiusios ginÄo situacijos aplinkybių visumÄ , prieina prie iÅ¡vados, kad iki 2016 m. birželio 11 d. apeliantas (ieÅ¡kovas) nedirbo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo turÄdamas teisÄtÄ priežastį (atostogas), o nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d. â savo nuožiÅ«ra: 2016 m. birželio 11 d. pasibaigus atostogų laikui, neatvyko į LigoninÄ ir nesikreipÄ dÄl galimybÄs dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ ; pateikÄs Ligoninei 2017 m. lapkriÄio 30 d. praÅ¡ymÄ atnaujinti jo, kaip gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , nuo 2017 m. gruodžio 15 d., įstatymų nustatytu terminu nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄus nagrinÄjantį organÄ dÄl Å¡io praÅ¡ymo patenkinimo.
Toks apelianto elgesys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad iki atleidimo iÅ¡ darbo 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymu jis, nedirbdamas gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo, nelaikÄ, jog nuÅ¡alinimo nuo LigoninÄs vadovo pareigų laikotarpiu yra pažeidžiama jo teisÄ dirbti papildomÄ darbÄ .
76. IÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už nuÅ¡alinimo nuo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų laikotarpį (2016 m. birželio 12 d. â 2018 m. vasario 5 d.) atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). DÄl neturtinÄs žalos esant darbo santykiams 77. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai rÄmÄsi aplinkybe, kad apeliantas teisÄtai atleistas iÅ¡ darbo, negynÄ jo teisių, pažeistų dÄl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo.
78. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo yra nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das, taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄta veika, dÄl neteisÄtos veikos patirta neturtinÄ Å¾ala, priežastinis neteisÄtos veikos ir neturtinÄs žalos ryÅ¡ys, kaltÄ. Nors reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu ir reikalavimas atlyginti dÄl neteisÄto atleidimo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra susijÄ (tiek vienu, tiek kitu atveju ieÅ¡kovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisÄtumÄ nutraukiant darbo sutartį), taÄiau reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dÄl neteisÄto atleidimo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenkinimo, ir prieÅ¡ingai â reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu atmetimas savaime nÄra pagrindas atmesti reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ .
Taigi reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu atmetimas savaime neatima ieÅ¡kovui (darbuotojui) teisÄs įrodinÄti, kad darbdavys, atleisdamas jį iÅ¡ darbo, elgÄsi neteisÄtai ir kad dÄl jo neteisÄtų veiksmų darbuotojas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
79. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijÄ patvirtinanÄiomis darbuotojo teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ aplinkybÄmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisÄtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojanÄiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažÄjimas, Å¡eimos santykių pablogÄjimas, dÄl neteisÄtų darbdavio veiksmų atsiradÄs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).
80. NagrinÄjamu atveju byloje nÄra duomenų apie atsakovių nepagarbų elgesį, kitokio pobÅ«džio neteisÄtus veiksmus, nukreiptus į apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), galÄjusius sukelti jam tokių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinÄs žalos faktÄ ir sprÄsti dÄl piniginÄs satisfakcijos priteisimo. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi aplinkybe, jog atleidimas iÅ¡ darbo yra teisÄtas, negynÄ jo teisių, pažeistų dÄl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo, atmesti kaip nepagrįsti. TeisÄjų kolegija priÄjo prie tos paÄios, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados, jog buvo pagrindas apeliantÄ atleisti iÅ¡ pareigų, atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros pažeidimų, kuriais rÄmÄsi apeliantas, nenustatyta .
81. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje esanÄius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aptariamu atveju nenustatyta bÅ«tinų atsakomybÄs sÄ lygų priteisti apeliantui neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
82. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminÄs reikÅ¡mÄs, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako. PažymÄtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a: palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ . TeisÄjos Rita KisielienÄ Vilija MikuckienÄ Laima RibokaitÄ