Legislator Case Law & Legislation
d8b8beea-a939-46da-8d28-c29a1ed28f86 AI generated

d8b8beea-a939-46da-8d28-c29a1ed28f86 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d8b8beea-a939-46da-8d28-c29a1ed28f86
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų“, pripažįstant ieÅ¡kovo P. S. atleidimÄ iÅ¡ VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigų nepagrįstu; negrÄ Å¾inti jo į generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ iÅ¡ Å¡ių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

Legislator headnote

AI generated

d8b8beea-a939-46da-8d28-c29a1ed28f86 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovo teigimu, visi sprendimai turi bÅ«ti objektyviai pagrįsti vieÅ¡uoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sÄ voka. IeÅ¡kovui neatskleistos jo atÅ¡aukimo (atleidimo) iÅ¡ einamų pareigų priežastys (iÅ¡skyrus tai, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai), o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1156-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10384-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.12; 1.3.5.4; 2.6.10.2.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto (ieÅ¡kovo) P. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, vieÅ¡ajai įstaigai Å iaulių universitetinei ligoninei dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų, nepagrįsto nuÅ¡alinimo nuo pareigų ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų“, pripažįstant ieÅ¡kovo P. S. atleidimÄ iÅ¡ VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigų nepagrįstu; negrÄ Å¾inti jo į generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ iÅ¡ Å¡ių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymÄ Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų“, pripažįstant ieÅ¡kovo P. S. atleidimÄ iÅ¡ VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio ginekologo pareigų nepagrįstu; negrÄ Å¾inti jo į darbÄ VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio ginekologo pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ iÅ¡ Å¡ių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškovui 9369,75 Eur vidutinio darbo užmokesčio dėl nepagrįsto nušalinimo nuo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d.;

4) priteisti ieškovui iš atsakovės 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

5) priteisti ieÅ¡kovui 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 2. IeÅ¡kovas nurodė, kad, laimėjęs konkursÄ , dirbo VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės (toliau – Ligoninė) generaliniu direktoriumi, be to, Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu. Su juo buvo sudarytos dvi skirtingos darbo sutartys. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – skundžiamas Ä®sakymas), remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė įstatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė įstatų patvirtinimo“ (toliau – Ä®statai), 58.1 ir 58.3 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Ligoninės direktorius P. S. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, bei į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus P. S. raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, 2018 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. LP-65 protokolÄ , praradus pasitikėjimÄ P. S., kaip galinčiu užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , atÅ¡aukė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ligoninės direktoriaus (taip pat ir papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo) pareigų bei nutraukė darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 1 d.

IeÅ¡kovo teigimu, jis atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimÄ juo. Ä®sakymas prieÅ¡tarauja Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatoms, pagal kurias įstaigos vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo DK nustatyta tvarka, taip pat Å¡alių sudarytos darbo sutarties 11, 17 punktams, kuriais Å¡alys susitarė, jog, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikomi įspėjimo terminai (t. y. ne mažiau kaip prieÅ¡ mėnesį).

Be to, Ä®sakyme remiamasi Ligoninės Ä®statų 58.1, 58.3 papunkčiais, kurie Ä®statuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.1.21-60) 10-1321 informavo ieÅ¡kovÄ apie galimÄ atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, tačiau jis šį raÅ¡tÄ gavo pavėluotai – buvo supažindintas tik 2018 m. vasario 19 d. Ligoninėje. RaÅ¡te nurodyta, kad 2018 m. vasario 28 d. planuojamas Ligoninės dalininkų susirinkimas, kuriame bus svarstomas ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų klausimas.

IeÅ¡kovas teikė paaiÅ¡kinimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Pasak ieÅ¡kovo, iÅ¡ 2018 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo Nr. LP-65 nematyti, kad jo atÅ¡aukimo iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų procedÅ«rÄ vykdė bÅ«tent visuotinis dalininkų susirinkimas. IeÅ¡kovo teigimu, kai vieÅ¡osios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovas, paskirtas į Å¡ias pareigas vieÅ¡o konkurso bÅ«du (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau atÅ¡aukiamas iÅ¡ pareigų kompetentingų subjektų, jis gali bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ Å¡ių pareigų tik esant atÅ¡aukimo priežastims ir nurodžius jam tokio atÅ¡aukimo motyvus; prieÅ¡ingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis atÅ¡auktas (atleistas), bei reikÅ¡ti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atÅ¡aukimu (atleidimu).

IeÅ¡kovo manymu, atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastis, t. y. tai, kad jis įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, pažeidžia jo nekaltumo prezumpcijÄ , kuri jam, kaip ir kitiems, taikoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalį – įtarimai negalėjo bÅ«ti pagrindas atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų.

IeÅ¡kovo teigimu, visi sprendimai turi bÅ«ti objektyviai pagrįsti vieÅ¡uoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sÄ voka. IeÅ¡kovui neatskleistos jo atÅ¡aukimo (atleidimo) iÅ¡ einamų pareigų priežastys (iÅ¡skyrus tai, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai), o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigų.

3. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad su juo buvo sudarytos dvi atskiros darbo sutartys dėl skirtingų pareigų: Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija ir ieÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. DS-52, kuria P. S. priimtas dirbti į Ligoninės priėmimo skyrių gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu 0,5 etato (papildomas darbas). Å i sutartis buvo keičiama (pildoma), darbo santykiai pagal jÄ tęsėsi iki pat atÅ¡aukimo. Darbo sutarties 17 punkte nurodyta, kad ji gali bÅ«ti nutraukta DK nustatytais pagrindais.

Pasak ieškovo, nurodyta darbo sutartis skundžiamu Įsakymu nutraukta nepagrįstai, pažeidžiant 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, jai negalėjo būti taikomas Įsakyme nurodytas pagrindas. Be to, šalims po naujojo DK įsigaliojimo rašytine tvarka nenustačius pagrindinės ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau, o nagrinėjamu atveju pirmiau buvo susitarta būtent dėl gydytojo akušerio-ginekologo pareigų.

Dėl to, ieÅ¡kovo manymu, 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-52 yra pagrindinė, o ne papildoma. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir ieÅ¡kovas, laimėjęs konkursÄ 5 metų terminui, 2013 m. birželio 28 d. sudarė terminuotÄ darbo sutartį Nr. DS-118. Å ia sutartimi ieÅ¡kovas priimtas į Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas. Taip Å¡ios pareigos nurodytos ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. K-495 ,,Dėl P. S. priėmimo į VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė generalinio direktoriaus pareigas“.

Tačiau ieškovas atleistas ne iš generalinio direktoriaus, o iš direktoriaus pareigų.

4. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymais jis buvo laikinai nuÅ¡alintas nuo generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., o tai prieÅ¡tarauja DK 49 straipsnio 2 dalies nuostatai, numatančiai, kad darbdavys gali raÅ¡tu nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigÅ«nų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo teisę, raÅ¡ytinį reikalavimÄ iki trijų mėnesių.

Å iuo atveju ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo pareigų virÅ¡ijo trijų mėnesių laikotarpį. Be to, nuÅ¡alinimo nuo pareigų įsakymais nebuvo iÅ¡spręstas jo darbo užmokesčio mokėjimo ar nemokėjimo klausimas. IeÅ¡kovo teigimu, nuÅ¡alinimu pažeistas ir Konstitucijos 48 straipsnis, nes jam nebuvo palikta teisė nuÅ¡alinimo nuo pareigų metu dirbti kitÄ darbÄ ar bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas, arba pavesta eiti kitas pareigas. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad dėl jo, kaip Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo, nuÅ¡alinimo nuo pareigų klausimas nebuvo spręstas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija neleido jam dirbti ir Å¡iose pareigose, nors Ligoninės administracija ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu klausė dėl jo tolesnių galimybių vykdyti pareigas, ieÅ¡kovas bÅ«davo vis iÅ¡leidžiamas kasmetinių atostogų.

IeÅ¡kovo įsitikimu, jo nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo neteisėtas, todėl atsakovė privalo kompensuoti dėl neteisėto nuÅ¡alinimo patirtus nuostolius – sumokėti nuÅ¡alinimo metu iÅ¡mokėto atlyginimo ir gautinų pajamų pagal sulygtÄ darbÄ skirtumÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad už nepagrįstÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų jam turi bÅ«ti sumokėta vidutinio darbo užmokesčio kompensacija nuo jo kasmetinių atostogų pasibaigimo termino, t. y. nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (kai nuo 2018 m. vasario 5 d. jis pradėjo dirbti Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu pagal naujai sudarytÄ darbo sutartį) – už 19,5 mėn. Pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sudarytÄ neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-52 papildymÄ nuo 2015 m. sausio 1 d.

P. S. nustatytas 480,50 Eur darbo užmokestis, taigi preliminarus šios kompensacijos dydis būtų 9369,75 Eur (19,5 mėn. x 480,50 Eur).

5. ReikalavimÄ dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas grindė tuo, kad buvo atleistas iÅ¡ darbo ne iÅ¡ tų pareigų t. y. ne pagal pagrindinę sutart, ir ne tuo pagrindu. Neteisėtai atleidus ieÅ¡kovu, remiantis pagrindu dėl jo kaltės, ieÅ¡kovas patyrė didelį sukrėtimÄ , nusivylimÄ atsakove, pažeminimÄ kitų Ligoninės darbuotojų akyse. IeÅ¡kovas kartu buvo ir padalinio vadovas, o atsakovė, atlikdama prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ neteisėtus veiksmus, susijusius su atleidimu esÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, sukėlė jam neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie teismo turi bÅ«ti įvertinti pinigų suma. Gavęs praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovas galės skirti piniginių lėšų psichologinei specialistų pagalbai, saviugdai ir palaipsniui bent iÅ¡ dalies kompensuoti patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovo nuomone, praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas ir atsakovo turtinei padėčiai.

6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsakovės teigimu, buvo teisinis ir faktinis pagrindas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų, įgyvendinant atÅ¡aukimo institutÄ , nepažeistos DK 104 straipsnio nuostatos. Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus jį įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

Å i norma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK, nustato naujÄ savarankiÅ¡kÄ darbo sutarties nutraukimo su Ligoninės vadovu pagrindÄ â€“ atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų (DK 53 straipsnio 7 dalis). Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio, darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo paties kalti veiksmai.

Atsakovė teigimu, Å¡i nuostata reiÅ¡kia, kad Ligoninės vadovo kalti veiksmai svarbÅ«s tik tuo aspektu, kiek sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos juridinio asmens vadovui iÅ¡mokėjimo ir įspėjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje. Viešųjų įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo vieÅ¡osios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su vieÅ¡osios įstaigos vadovu ir jÄ nutraukia.

Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , su vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudarytÄ darbo sutartis nutraukiama. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atÅ¡aukia vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , nustato jo darbo sutarties sÄ lygas. Ligoninės Ä®statų 30 ir 32 punktuose, XI skyriuje nustatyti atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindai (priežastys) ir atÅ¡aukimo tvarka, pagal kuriÄ Ligoninės vadovas skundžiamu Ä®sakymu ir buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų.

Vadovaudamasis nurodytais norminiais aktais, sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį (taip pat ir dėl papildomų gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų). Pasak atsakovės, nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo atleidimo teisėtumu, nes atÅ¡aukimo institutas taikytas dėl objektyvių priežasčių – ieÅ¡kovo atžvilgiu inicijuoto ikiteisminio tyrimo bei jam pareikÅ¡tų kaltinimų turinio, kas lėmė pasitikėjimo juo, kaip galinčiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų Ligoninės valdymÄ bei racionalų valstybės lėšų naudojimÄ , siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ Ligoninės veiklos funkcionavimÄ , praradimÄ .

Atsakovės teigimu, sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų buvo aiÅ¡kus, motyvuotas, todėl negalėjo bÅ«ti jam, kaip vadovui, nesuprantamas. Be to, ieÅ¡kovas buvo informuotas apie bÅ«simÄ dalininkų posėdį dėl galimo ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo ir jame dalyvavo, o DK 104 straipsnyje nenustatyta jokių įspėjimo terminų atÅ¡aukimui iÅ¡ pareigų įgyvendinti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dar vienas savarankiÅ¡kas darbuotojo atleidimo pagrindas (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti jokios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikytina darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Nors priimdama skundžiamÄ Ä®sakymÄ atsakovė ieÅ¡kovo atžvilgiu netaikė Å¡io darbo sutarties nutraukimo pagrindo, tačiau ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl jo veiksmų, atliekant Ligoninės vadovo pareigas, savo esme leido atsakovei pagrįstai įtarti, kad ieÅ¡kovas galbÅ«t padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

Atsakovės nuomone, skundžiamu Ä®sakymu sveikatos apsaugos ministras galėjo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ ir iÅ¡ papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų. DK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties Å¡alys susitaria kitaip. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys susitarė kitaip, todėl laikytina, kad, atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pagrindinių pareigų, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigė.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovo pagrindinė darbo funkcija buvo jo eitos Ligoninės vadovo pareigos, o papildomo darbo funkcija – Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigos. Dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo teisėtumo atsakovė nurodė, kad tik ginčydamas atÅ¡aukimo pagrindus ieÅ¡kovas ėmė ginčyti ir jo nuÅ¡alinimÄ nuo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio- ginekologo pareigų. NuÅ¡alinimo ieÅ¡kovas laiku neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, kreipdamasis į Darbo ginčų komisijÄ , todėl Å¡is reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovės įsitikinimu, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas, nes visiškai neįrodytas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atšaukimas iš pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė ieškovui padarė neturtinės žalos.

7. Atsakovė VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė pažymėjo, kad sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų priėmė Sveikatos apsaugos ministerija, priimant šį sprendimÄ Ligoninė nedalyvavo, jos nuomonės nebuvo klausta. Atsakovė taip pat nurodė, kad darbo sutartį dėl papildomo darbo – gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo – su ieÅ¡kovu taip pat buvo sudariusio Sveikatos apsaugos ministerija, ne Ligoninė.

Ieškovas Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytoju akušeriu-ginekologu dirbo nuo 2009 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų, vėliau nušalinimas buvo tęsiamas iki 2018 m. balandžio 28 d. Teismo nutartyse nebuvo aiškiai nurodyta, ar ieškovas nušalinamas tik nuo generalinio direktoriaus pareigų ar ir nuo gydytojo akušerio-ginekologo pareigų (papildomo darbo). Pagal teismo nutartis dėl nušalinimo buvo priimami sveikatos apsaugos ministro įsakymai.

IeÅ¡kovas 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam, kaip gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui. kasmetines atostogas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ieÅ¡kovui atostogos (kasmetinės ir administracijai leidus) buvo suteiktos iki 2016 m. birželio 11 d. (2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. A-227; 2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. A-33). Atostogų terminui pasibaigus, ieÅ¡kovas neatvyko dirbti gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu, nepranešė neatvykimo priežasčių.

Ligoninei buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo, tačiau jokio įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo Ligoninė nesulaukė. Ligoninės Personalo skyrius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ ir gavo patvirtinimÄ , kad tikslinga laikytis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau - VDI) iÅ¡aiÅ¡kinimo. VDI 2015 m. lapkričio 26 d. raÅ¡te Nr. SD-25- 14490 nurodyta, kad „darbuotojÄ su darboviete sieja vienas asmeninio pobÅ«džio darbo teisinis santykis, darbuotojas tiek dirba, tiek atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar kita, abejose pareigose vienu metu.

Tai reiÅ¡kia, kad, pavyzdžiui, darbuotojas tuo pačiu metu ir dirbti, ir atostogauti toje pačioje darbovietėje negalėtų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad, ir nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo darbo, Å¡is nuÅ¡alinimas taikytinas visai darbo sutarčiai, ne tik atskiram susitarimui dėl konkrečių pareigų.“ Atsižvelgdama į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , taip pat tai, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ ir nepateikė Ligoninei jokio pareiÅ¡kimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieÅ¡kovui buvo žymimas nuÅ¡alinimas ir nuo gydytojo akuÅ¡erio- ginekologo pareigų.

Ligoninė 2017 m. lapkričio 30 d. gavo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ â€žDėl darbo akuÅ¡erio ginekologo pareigose“ ir 2017 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tu Nr. S-6808(1.13) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dėl darbo santykių atnaujinimo galimybės. Sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu Nr. (3.26-16)10-10046 pakartotinai persiuntė Ligoninei VDI 2015 m. lapkričio 26 d. iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Nr. SD-25-14490 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo ir kasmetinių atostogų suteikimo“, o savo nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė.

Tuomet Ligoninė dar kartÄ 2017 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. S-7163 (1.13) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ , praÅ¡ydama pateikti nuomonę dėl galimybės atnaujinti ieÅ¡kovo darbo santykius gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose. Atsakydama į Ligoninės pakartotinÄ paklausimÄ , Sveikatos apsaugos ministerija nurodė Ligoninei kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , kuri baudžiamojoje byloje teikė praÅ¡ymÄ laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo generalinio direktoriaus pareigų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti procesinės prievartos priemonės taikymo apimtį.

Ligoninė 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. S-42(1.16) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , Å¡i 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡tu Nr. 17.2.-768 pateikė atsakymÄ , tačiau iÅ¡ jo nebuvo aiÅ¡kios ieÅ¡kovo darbo santykių gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose atnaujinimo galimybės. Nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai neiÅ¡reiÅ¡kus imperatyvių prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo darbo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, Ligoninė patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir nuo 2018 m. vasario 5 d.

Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje sudarė ieÅ¡kovui darbo grafikÄ pagal jo turėtÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo krÅ«vį, t. y. 0,5 etato. Å iose pareigose nurodytu krÅ«viu ieÅ¡kovas dirbo iki 2018 m. vasario 28 d., kai sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 buvo atÅ¡auktas iÅ¡ Ligoninės generalinio direktoriaus ir gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų. AtÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų, 2018 m. kovo 2 d. Ligoninė ir ieÅ¡kovas sudarė darbo sutartį dėl darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etatu ir 0,5 etatu Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriuje, ir Å¡iose pareigose ieÅ¡kovas dirba iki Å¡iol.

Atsiliepime pažymėta, kad, į įvertinus Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas gražinti jį į darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje yra nepagrįstas, nes jis Å¡iose pareigose jis dirba nuo 2018 m. vasario 5 d. Tiek pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 300 straipsnį, tiek pagal galiojančio DK 49 straipsnio 7 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, jeigu darbuotojas nesutinka su nuÅ¡alinimu nuo darbo, jis gali kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančiÄ institucijÄ per 1 mėnesį, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

Atsakovė Ligoninė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai, kad ieškovas yra praleidęs darbo teisės normų nustatytus terminus nušalinimui nuo akušerio- ginekologo pareigų apskųsti.

8. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per „BTA Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad visiÅ¡kai palaiko atsakovių iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir nurodytus argumentus, bei praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties Nr. DS-118 pagrindu priimtas į VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigas penkerių metų laikotarpiui, jam laimėjus konkursÄ eiti Å¡ias pareigas. IeÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. DS-52 pagrindu taip pat dirbo VšĮ Respublikinėje Å iaulių ligoninėje gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu 0,5 etato krÅ«viu. Teismas pažymėjo, kad įraÅ¡as Å¡ios darbo sutarties 1.2 punkte, kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai, adresuoti asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, jo paties praÅ¡ymuose nurodyta informacija dėl Å¡ių pareigų kaip ,,papildomo darbo“ akivaizdžiai rodo, jog gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbas ieÅ¡kovui buvo papildomas.

Dėl to ieškovo argumentus, kad darbo sutartis dėl gydytojo akušerio-ginekologo pareigų, kaip sudaryta anksčiau, įsigaliojus naujajam DK ir nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomo darbo funkcijos nustatymo, pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas laikytina pagrindine, teismas pripažino visiškai nepagrįstais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal vadovo darbo funkcijas, jam suteiktų įgalinimų apimtis, keliamus tikslus ir šių pareigų pobūdį, nėra pagrindo manyti, jog su vadovu sudaryta darbo sutartis gali būti laikoma susitarimu dėl papildomo darbo.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyba 2015 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-7-00005-15, kuriame jam, kaip Ligoninės direktoriui, pareikÅ¡ti įtarimai pagal keletÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų padarymo. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – Ä®sakymas, skundžiamas įsakymas), remdamasis DK 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė įstatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė įstatų patvirtinimo“ (toliau – Ä®statai), 58.1, 58.3 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Ligoninės direktoriui pareikÅ¡ti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, taip pat į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2018 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. LP-65 protokolÄ , nusprendė atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų (įskaitant ir papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio ginekologo), kaip praradusį pasitikėjimÄ , jog gali užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , ir nutraukė su ieÅ¡kovu darbo santykius nuo 2018 m. kovo 1 d.

12. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Ä®sakymas aiÅ¡kus, motyvuotas, ieÅ¡kovas jį gavo, be to, ieÅ¡kovas dalyvavo 2018 m. vasario 28 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų klausimas, prieÅ¡ tai teikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, todėl nėra jokių teisinių prielaidų pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, jog kreipimosi į teismÄ momentu jam nebuvo ir nėra aiÅ¡kios atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys.

13. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad jis iÅ¡ pareigų atÅ¡auktas neteisėtai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu. IÅ¡analizavęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad, atÅ¡aukdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, buvo teisinis ir faktinis pagrindÄ nutraukti darbo teisinius santykius su ieÅ¡kovu dėl prarasto pasitikėjimo juo.

Teismas pažymėjo, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Å i norma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK, įtvirtino naujÄ ir savarankiÅ¡kÄ darbo sutarties nutraukimo su vadovaujančiu darbuotoju pagrindÄ â€“ jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų (DK 53 straipsnio 7 dalis).

Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus, ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo paties kalti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad vadovo kalti veiksmai svarbÅ«s tik sprendžiant iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ir įspėjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje, klausimus, tuo tarpu sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų, bÅ«tina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusÄ sudarančių ypatumų visumÄ , bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su Å¡io klausimo reglamentavimu.

IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo jį atÅ¡aukus iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos vadovo pareigų. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė Sveikatos ministerija netinkamai pasinaudojo jai deleguotomis Ligoninės dalininko teisėmis. Byloje visiÅ¡kai įrodyta, kad Ä®statų nustatyta tvarka 2018 m. vasario 28 d. posėdyje priimtas sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų, Å¡is dalininkų sprendimas nebuvo ir nėra nuginčytas, jo pagrindu Sveikatos apsaugos ministras priėmė skundžiamÄ Ä¯sakymÄ dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo.

14. Teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl vieÅ¡osios įstaigos vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016), darė iÅ¡vadÄ , juo akivaizdu, jog Sveikatos apsaugos ministerija yra tas subjektas, kuris turėjo teisę atÅ¡aukti VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės vadovÄ iÅ¡ pareigų, ir tokia savininko teises bei pareigas įgyvendinančio subjekto atÅ¡aukimo teisė gali bÅ«ti įgyvendinta nepriklausomai nuo įstaigos vadovo kaltės dėl atÅ¡aukimo buvimo ar nebuvimo.

Kartu teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo kaltė yra akivaizdi ir nėra paneigta: ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų lėmė jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbÅ«t padarytų nusikalstamų veikų: kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų; vykdomas ikiteisminis tyrimas sukėlė darbdaviui įtikinamų ir pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo asmens ir galimybių eiti Ligoninės vadovo pareigas, atsižvelgiant į galbÅ«t jo atliktus neteisėtus veiksmus.

Ä®sakyme dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų nurodyta, kad ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ vadovo pareigų lėmė savininko teises įgyvendinančios institucijos vardu veikiančios Sveikatos apsaugos ministerijos prarastas pasitikėjimas ieÅ¡kovu dėl to, kad jis įtariamas eilės nusikalstamų veikų padarymu.

15. Teismas pažymėjo, kad Pagal DK 35 straipsnio 5 dalį susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties Å¡alys susitaria kitaip. Byloje nėra duomenų, jog Å¡alys susitarė kitaip. Remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovo darbas Ligoninėje gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu nebuvo pagrindinis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad, atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pagrindinių – Ligoninės vadovo – pareigų, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigė. Teismo vertinimu, netikslumas dėl ieÅ¡kovo pareigų yra formalus, pakankamai akivaizdu, kad padaryta techninė klaida, kuri negali bÅ«ti laikoma esmine ir reikÅ¡minga, taigi nedaro atleidimo iÅ¡ pareigų neteisėto. Teismas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį, taip pat ir dėl papildomo ieÅ¡kovo darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu.

16. Teismas nurodė, kad, vadovÄ paskyrusiam subjektui įgyvendinant teisę atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų pasitikėjimÄ praradusį vadovÄ dėl paties vadovo kaltės, DK numatyti įspėjimo terminai, taip pat imperatyvus reikalavimas pareikalauti raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, netaikomi.

17. Nurodytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovo reikalavimus pripažinti jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų dėl prarasto pasitikėjimo ir atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos Å¡iuo klausimu priimtÄ Ä®sakymÄ neteisėtais teismas atmetė.

18. Nenustatęs pagrindo ieÅ¡kovo atleidimÄ tiek iÅ¡ pagrindinių, tiek ir iÅ¡ papildomų pareigų pripažinti neteisėtu, teismas atmetė kaip iÅ¡vestinius ir reikalavimus dėl kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

19. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas kelia savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl jo nuÅ¡alinimo nuo pareigų neteisėtumo ir iÅ¡mokų už nepagrįstÄ nuÅ¡alinimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pasak ieÅ¡kovo, nuÅ¡alinus jį nuo Ligoninės vadovo pareigų, pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, jam nepalikta teisės dirbti kitÄ darbÄ , bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas ar atlikti kitas darbo funkcijas, todėl už nepagrįstÄ ir virÅ¡ijantį trijų mėnesių nuÅ¡alinimo terminÄ laikotarpį jam turi bÅ«ti kompensuota.

20. Teismas nurodė, kad specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nams 2015 m. rugpjūčio 9 d. pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų praÅ¡ymu teismo buvo nuÅ¡alintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų trims mėnesiams iki 2016 m. sausio 28 d. Atsakovės buvo įpareigotos vykdyti teismo nutartis dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo nuÅ¡alintas nuo Ligoninės direktoriaus pareigų.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam kasmetines atostogas kaip gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui. Jam atostogas (kasmetines ir administracijai leidus) suteiktos laikotarpiu iki 2016 m. birželio 11 d.: 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A-227, 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymu. Atostogų terminui pasibaigus, ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ vykdyti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų, nepranešė apie neatvykimo priežastis.

Ligoninės Personalo skyrius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ ir gavo patvirtinimÄ , kad tikslinga laikytis Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. lapkričio 26 d. raÅ¡te Nr. SD-25-14490 pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo, pagal kurį, nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo darbo, Å¡is nuÅ¡alinimas taikytinas visai darbo sutarčiai, ne tik atskiram susitarimui dėl konkrečių pareigų. Atsižvelgdama į tai, kad buvo gautas toks iÅ¡aiÅ¡kinimas, o ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ ir jokio pareiÅ¡kimo Ligoninei nepateikė, Ligoninė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieÅ¡kovui žymėjo nuÅ¡alinimÄ ir nuo akuÅ¡erio ginekologo pareigų.

Teismas vertino, kad aptariamo laikotarpio dalį ieÅ¡kovas nedirbo turėdamas teisėtÄ priežastį, o kitÄ dalį – savo nuožiÅ«ra, ir dėl to pasekmė kyla jam pačiam.

21. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo darbo laikotarpį, priėjo prie iÅ¡vados, kad nuÅ¡alinimo nuo darbo instituto taikymu ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos, darbdavys turėjo teisėtÄ pagrindÄ nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo ir ilgesniam nei trijų mėnesių terminui. Å iuo atveju trijų mėnesių nuÅ¡alinimo terminas objektyviai nebuvo pažeistas, nes nuÅ¡alinimo terminas buvo vis pratęsiamas darbdavio įsakymais, kurių ieÅ¡kovas neginčijo. Be to, DK 220 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Neteisėto nuÅ¡alinimo klausimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė tik 2018 m. balandžio 4 d., akivaizdžiai praleidęs nurodytÄ vieno mėnesio terminÄ . Teismas nurodė, kad, esant abiejų atsakovių praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra ir kitas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neteisėto nuÅ¡alinimo atmetimo pagrindas – Å¡is reikalavimas atmestinas ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 22. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo darbas gydytoju akušeriu-ginekologu buvo papildomas, todėl, atšaukus jį iš pagrindinių Ligoninės vadovo pareigų, pasibaigė ir susitarimas dėl papildomo darbo, yra nepagrįsta. Teismas nevertino ieškovo argumentų, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį vieno darbdavio su tuo pačiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys, įsigaliojus DK, lieka galioti nustatant pagrindinę darbo sutartį ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų; jeigu šalys nenustato pagrindinės ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau.

Taigi, priėmus naujÄ DK, Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama nurodyto įstatymo nuostatas, turėjo sudaryti su apeliantu naujÄ darbo sutartį ir susitarimÄ dėl papildomų darbo funkcijų. Atsakovei to nepadarius, apelianto 2009 m. gruodžio 9 d. pasiraÅ¡yta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-52 yra pagrindinė, nes pasiraÅ¡yta anksčiau negu 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118 dėl Ligoninės vadovo pareigų. Dėl to apeliantas nepagrįstai atleistas iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų. 22.2.

SusitarimÄ dėl papildomo darbo (darbo sutarties sÄ lygÄ ) kiekviena darbo sutarties Å¡alis gali nutraukti, įspėjusi raÅ¡tu kitÄ Å¡alį prieÅ¡ penkias darbo dienas (DK 35 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nebuvo įspėtas dėl papildomo darbo sutarties nutraukimo aplinkybių. 22.3. Atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ papildomų pareigų, nepagrįstai taikytas DK 104 straipsnyje įtvirtintas atleidimo pagrindas. 22.4. Su apeliantu sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, įspėjimo terminai taikomi DK nustatytais pagrindais.

Nors DK 104 straipsnis nenumato pareigos nutraukiant darbo santykius su juridinio asmens vadovu taikyti įspėjimo terminÄ , tačiau, nepakeitus darbo sutarties nuostatų, atleidžiant apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), jį reikėjo įspėti DK 58 straipsnyje nustatytais terminais, t. y. ne mažiau kaip prieÅ¡ mėnesį. 22.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. K-495 apeliantÄ priėmė į Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas, tuo tarpu skundžiamu Ä®sakymu apeliantas atleistas ne iÅ¡ generalinio direktoriaus, o iÅ¡ direktoriaus pareigų. 22.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu. 22.7. Pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį įstaigos vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Ginčo Å¡alys darbo sutarties 11, 17 punktuose susitarė, kad, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi bÅ«ti taikomi įspėjimo terminai.

Atleidžiant apeliantÄ iÅ¡ pareigų, pažeistos nurodytos nuostatos. Apelianto atÅ¡aukimas įgyvendintas pagal Ligoninės Ä®statų 58.1 ir 58.3 papunkčius, kurie Ä®statuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti apeliantÄ iÅ¡ Ligoninės generalinio direktorių pareigų. 22.8. Sveikatos apsaugos ministerija informavo apeliantÄ apie galimÄ atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, tačiau jis 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ gavo pavėluotai – tik 2018 m. vasario 19 d. Apeliantas dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame Ligoninės dalininkų susirinkime, kuriame buvo svarstomas jo atÅ¡aukimo iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų klausimas, teikė paaiÅ¡kinimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. 22.9.

Apeliantas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų nesant tinkamai priimto dalininkų sprendimo. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-237 įgaliojo sveikatos apsaugos ministro patarėjÄ V. S. atstovauti Ligoninės savininkę vykdant Ä®statų 59 punkte numatytÄ Ligoninės vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ . Tačiau iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijoje įvykusio posėdžio 2018 m. vasario 28 d. protokolo Nr. LP-65 nematyti, jog atÅ¡aukimo iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų procedÅ«rÄ vykdė visuotinis dalininkų susirinkimas. 22.10.

Skundžiamas Ä®sakymas yra neteisėtas, su apeliantu sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukta neteisėtai, jis nepagrįstai atleistas ir iÅ¡ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų vien dėl to, kad pareikÅ¡ti įtarimai. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme numatyta galimybė nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovu tik pagal DK. 22.11. Teismas nesiėmė iniciatyvos ir nesikreipė į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Sveikatos apsaugos ministro nustatytas įstaigos vadovų atÅ¡aukimo priežasčių sÄ raÅ¡as ir tvarka bei tuo pagrindu pakeisti Ligoninės įstatai neprieÅ¡tarauja DK, Sveikatos priežiÅ«ros įstatymui ir kitiems teisės aktams.

Viena iÅ¡ galimų įstaigos vadovų atÅ¡aukimo priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikti įtarimai gydymo įstaigos vadovui. Abejotina, ar sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sÄ raÅ¡as ir tuo pagrindu pakeisti Ligoninės įstatai, pagal kuriuos, pareiÅ¡kus įtarimÄ , nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pripažinti asmenį kaltu, galima vadovÄ atleisti be pagrindo. 22.12. Apeliantui neatskleistos jo atÅ¡aukimo (atleidimo) iÅ¡ einamų pareigų priežastys, iÅ¡skyrus tai, kad jam pareikÅ¡ti įtarimai.

Ä®tarimų ar kaltinimų pareiÅ¡kimas asmeniui negalėti bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas atleisti įstaigos vadovÄ . Tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigų. Apelianto darbo sutartis nutraukta neteisėtai ir jis buvo nepagrįstai atleistas ir iÅ¡ gydytojo akuÅ¡erio ginekologo pareigų vien dėl to, kad pareikÅ¡ti įtarimai. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme numatyta galimybė nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovu tik pagal DK. 22.13.

Ä®vertinus faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo atliekamų pareigų vykdymu, pažymėtina tai, kad, įvertinus 2018 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo turinį, nenustatyta apelianto vadovavimo Ligoninei metu atliktų pažeidimų, neįrodė pasitikėjimo apeliantu praradimo pagrindų, protokolas motyvuojamas tik pareikÅ¡tais įtarimais, neatlikus jokio tyrimo, apsiribojant vien formaliu atsiraÅ¡inėjimu. Tai patvirtina, kad buvo sÄ moningai ieÅ¡koma apelianto vadovavimo pažeidimų ir trÅ«kumų bei teisinių įrankių atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų. 22.14.

Reglamentavimas, kai ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tas įtarimas gali bÅ«ti atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovo pareigų priežastis, prieÅ¡tarauja ir vieÅ¡ajam interesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigų vadovų atleidimo aplinkybes, yra nurodęs, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigų steigėjų – valstybės ir savivaldybių institucijų, kurių funkcija – užtikrinti vieÅ¡ojo intereso tenkinimÄ , sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbÄ ar atleidimo turi atitikti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo atleidimo turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-424/2008; Nr. e3K-3-463-696/2017; Nr. 3K-3-326-684/2017). 22.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo kaltė Å¡iuo atveju yra akivaizdi – atleidimÄ lėmė ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų (kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų padarymo), kuris sukėlė darbdaviui įtikinamų ir pagrįstų abejonių darbuotojo asmeniu ir galimybe jam eiti Ligoninės vadovo pareigas dėl galimai jo atliktų neteisėtų veiksmų.

Tokia teismo iÅ¡vada pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijÄ . Teismas nenustatinėjo pažeistos pareigos pobÅ«džio, faktinių aplinkybių, kodėl tokia situacija susidarė, darbuotojo veiksmų motyvų bei tikslų ir kt. 22.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už neteisėto nuÅ¡alinimo nuo darbo laikotarpį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi apeliantas buvo nuÅ¡alintas tik nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d.

Pažeistos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatos pažeistos, nes apeliantui nepalikta teisės nuÅ¡alinimo nuo pareigų metu dirbti kitÄ darbÄ , ar bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas arba pavesti eiti kitas darbines pareigas. Apelianto nuÅ¡alinimo nuo Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų nuÅ¡alinimo klausimas nebuvo spręstas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija apeliantui neleisdavo dirbti Å¡iose pareigose, nors Ligoninės administracija ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu klausė Sveiktos apsaugos ministerijos atsakingų tarnautojų dėl apelianto tolesnės galimybės vykdyti pareigas. 22.17.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui priteistinos neturtinės žalos, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jis yra teisėtai atleistas iš darbo, nepagrįstai negynė apelianto teisių, pažeistų dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindinė apelianto darbo funkcija – vykdytos Ligoninės vadovo pareigos (2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118), o papildomu darbu laikytinos funkcijos, einant gydytojo akuÅ¡erio- ginekologo pareigas (2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartis Nr. DS-52). 23.2. 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojus naujam DK, apelianto, kaip Ligoninės vadovo, darbo santykių pasibaigimui pagrįstai taikytas naujas juridinio asmens vadovo darbo santykių pasibaigimo pagrindas – DK 104 straipsnis, kurį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ . 23.3. DK 104 straipsnyje nenustatyta įspėjimo apie atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų terminų. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai.

PrieÅ¡ priimant ginčijamÄ 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymÄ , apeliantas Ligoninės įstatų nustatyta tvarka (59.2 punkte nustatytas 7 darbo dienų terminas) buvo iÅ¡ anksto įspėtas apie galimÄ atÅ¡aukimÄ ir apie posėdį, kuriame bus svarstomas Å¡is klausimas. Kitų įspėjimo terminų nei DK, nei Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymas, nei Ligoninės įstatai nenumato. IeÅ¡kovui nebuvo skirta iÅ¡eitinė iÅ¡moka, nes jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai, todėl buvo taikyta DK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, kada iÅ¡eitinė iÅ¡moka nemokama.

Taigi įspėjimo apie atÅ¡aukimÄ terminai nebuvo pažeisti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra buvo atlikta tinkamai, Ligoninės įstatų nustatyta tvarka. 23.4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymas yra neteisėtas, nes Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme numatyta galimybė darbo santykius su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovu nutraukti tik pagal DK. Ligoninės vadovo atleidimas iÅ¡ pareigų pagal DK 104 straipsnį tik vienas iÅ¡ pagrindų.

Specialiojo Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytas materialiosios teisės normas. 23.5. Teismas tinkamai kvalifikavo, kuri darbo sutartis laikytina pagrindine, o kuri – dėl papildomo darbo. Teismas pagrįstai vadovavosi DK 35 straipsnio 5 dalimi – nurodytu pagrindu papildomo darbo sutartis su apeliantu nutraukta esant teisiniam ir faktiniam pagrindui. 23.6. Apelianto teiginiai, jog Ministerija neleisdavo jam dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose nepagrįsti jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl argumentai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nuÅ¡alinimo nuo pareigų faktÄ , yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad, pasibaigus atostogų terminui, apeliantas į darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu neatvyko, neinformavo apie neatvykimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas dalį laiko nedirbo savo nuožiÅ«ra. Be to, reikalavimui dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo pareikÅ¡ti apeliantas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl teismas pagrįstai atmetė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

24. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ vieÅ¡oji įstaiga Respublikinė Å iaulių ligoninė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 24.1. Apeliantas nepagrįstai bando įrodyti, kad su juo 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ jis buvo priimtas dirbti 0,5 etato gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu, yra pagrindinė sutartis 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties, kurios pagrindu jis buvo priimtas į Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas, atžvilgiu.

Pačios 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties 1.2 punkte prie įrašytų gydytojo akušerio-ginekologo pareigų nurodyta, jog tai – papildomas darbas. Pagal ginčo situacijos aplinkybes būtų neteisinga ir net nelogiška manyti, kad apelianto darbas Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje gydytoju akušeriu-ginekologu – pagrindinis, o Ligoninės generalinio direktoriaus pareigos – papildomas. 24.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir dėl to nebuvo pagrindo jo atšaukti iš einamų pareigų.

Apeliantui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl ne vienos nusikalstamos veikos padarymo, dėl to ikiteisminio tyrimo metu teismas daug kartų pratęsė apelianto nuÅ¡alinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų terminÄ , Sveikatos apsaugos ministras atitinkamais įsakymais taip pat pratęsinėjo apelianto nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminÄ . 24.3. Apelianto teiginiai, kad Ligoninės įstatai 2018 m. sausio 26 d. buvo pakeisti tam, kad bÅ«tų galima atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų, yra tik niekuo nepagrįsti klaidingi pamÄ stymai. 24.4.

Apeliantas klaidingai teigia, kad jis nežinojo apie planuojamÄ Ligoninės dalininkų 2018 m. vasario 28 d. susirinkimÄ ir jame svarstytinÄ klausimÄ apie galimÄ atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų. Apeliantas asmeniÅ¡kai dalyvavo nurodytame susirinkime, teikė paaiÅ¡kinimus. Apeliantui buvo gerai žinomos jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas buvo tinkamai supažindintas su atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindu. 24.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikÄ priteisimo.

Apeliantas nebuvo nuÅ¡alintas nuo papildomų gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų. NuÅ¡alinus apeliantÄ nuo Ligoninės vadovo pareigų, jis iki 2016 m. birželio 11 d. ėmė atostogas, o vėliau į darbÄ neatvyko ir nei Ligoninei, nei Sveikatos apsaugos ministerijai nepranešė neatvykimo priežasčių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas dalį laikotarpio nedirbo turėdamas teisėtÄ priežastį, o kitÄ dalį – savo nuožiÅ«ra, ir tokio elgesio pasekmės tenka jam pačiam. 24.6.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nenustačius apelianto teisių pažeidimo, atÅ¡aukiant jį iÅ¡ pareigų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apelianto (ieÅ¡kovo) paduoto apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų. Byloje nustatytos aplinkybės 27. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieÅ¡kovas), laimėjęs konkursÄ vieÅ¡osios įstaigos vadovo pareigoms užimti, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. K-495 nuo 2013 m. liepos 1 d. priimtas į viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigas penkerių metų kadencijai. Su juo 2013 m. birželio 28 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-118 (t. 1, b. l. 44, 46-47). Apeliantas (ieškovas) 2009 m. gruodžio 9 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-52 pagrindu viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nuo 2009 m. gruodžio 10 d. dirbo gydytoju akušeriu-ginekologu 0,5 etato krūviu.

Gydytojo akušerio-ginekologo darbas buvo kvalifikuojamas kaip papildomas (t. 1, b. l. 49, 50-53).

28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyba 2015 m. rugpjūčio 7 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-7-00005-15 dėl kyÅ¡ininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir pareiÅ¡kė įtarimus vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės generaliniam direktoriui P. S., t. y. apeliantui (ieÅ¡kovui). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) laikinai nuÅ¡alino nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų trims mėnesiams, vėlesnėmis nutartimis laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. kovo 28 d. (t. 1, b. l. 107).

29. Vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi dėl apelianto (ieškovo) laikino nušalinimo ir vėlesnėmis šio teismo nutartimis, kuriomis apeliantui (ieškovui) buvo pratęsiamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 ir vėlesniais įsakymais apeliantas (ieškovas) buvo nušalintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. (T. 1, b. l. 55-64; t.

4. b. l. 63, 64-69).

30. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.1-21-60)10-1321 informavo apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), kad, atsižvelgiant į jam, kaip Ligoninės direktoriui, iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, siekiant užtikrinti įstaigos vieÅ¡Ä jį interesÄ , skaidrų ir nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , Ministerija, vadovaudamasi Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi ir Ligoninės įstatų XII skyriumi, pradėjo apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ dėl Ligoninės įstatų 61.3 papunktyje nurodytos priežasties (ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikÅ¡tas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikaltimų padarymo).

Å iuo raÅ¡tu apeliantas (ieÅ¡kovas) informuotas, kad 2018 m. vasario 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vyks posėdis dėl Ligoninės vadovo galimo atÅ¡aukimo, jam pasiÅ«lyta pateikti argumentuotus paaiÅ¡kinimus dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų (t. 1, b. l. 115). Apeliantas (ieÅ¡kovas) Å¡ia teise pasinaudojo, 2018 m. vasario 21 d. pateikė paaiÅ¡kinimus (nesutikimÄ ) dėl galimo atÅ¡aukimo (t. 1, b. l. 39-41; t. 2, b. l. 12-14, 15-16). Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame posėdyje apeliantas (ieÅ¡kovas) dalyvavo, teikė paaiÅ¡kinimus (t. 1, b. l. 24-25).

Nurodyto posėdžio protokolas, apelianto (ieškovo) paaiškinimai, kiti su galimu atšaukimu susiję dokumentai pateikti sveikatos apsaugos ministrui.

31. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – skundžiamas Ä®sakymas), remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė įstatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė įstatų patvirtinimo“ (toliau – Ä®statai), 58.1 ir 58.3 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Ligoninės direktorius įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, bei į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus P. S. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2018 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. LP-65 protokolÄ , praradus pasitikėjimÄ P. S., kaip galinčiu užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ nepertraukiamÄ Ä¯staigos veiklos funkcionavimÄ , atÅ¡aukė apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ Ligoninės direktoriaus (taip pat ir papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo) pareigų bei nutraukė darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l. 110).

32. AtÅ¡aukus apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų, Å¡is ir Ligoninė 2018 m. kovo 2 d. sudarė naujÄ darbo sutartį dėl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etato krÅ«viu ir dėl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo Ligoninės Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriuje 0,5 etato krÅ«viu; Å¡i sutartis pakeista nuo 2018 m. birželio 12 d., apeliantas (ieÅ¡kovas) dirba Ligoninėje 1,25 etato krÅ«viu (t. 4, b. l. 39-42).

Dėl gydymo įstaigos vadovo atleidimo iÅ¡ pareigų įstaigos steigėjui praradus pasitikėjimÄ 33. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad jis atÅ¡auktas iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimÄ juo. Pasak apelianto, skundžiamas Ä®sakymas prieÅ¡tarauja Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatoms, pagal kurias įstaigos vadovas atleidžiamas iÅ¡ darbo DK nustatyta tvarka, taip pat Å¡alių sudarytos darbo sutarties 11, 17 punktams, kuriais Å¡alys susitarė, jog, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikomi DK nustatyti įspėjimo terminai, o darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta DK nustatytais pagrindais.

Be to, Įsakyme remiamasi Ligoninės Įstatų 58.1, 58.3 papunkčiais, kurie Įstatuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., apelianto įsitikinimu, siekiant atleisti jį iš Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų.

34. Pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

Ligoninės Ä®statų 58 punkte įtvirtintas Ligoninės direktoriaus atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindų (priežasčių) sÄ raÅ¡as. Pagal Ä®statų 58.1 papunktį priežastis atÅ¡aukti Ligoninės vadovÄ priežastis (pagrindas) – asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo; pagal 58.3 papunktį – asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymu.

Apelianto (ieÅ¡kovo) teiginiai, kad Ligoninės Ä®statų 58.1 ir 58.3 punktai Ä®statuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti apeliantÄ iÅ¡ Ligoninės generalinio direktorių pareigų, grindžiami tik apelianto subjektyvia nuomone, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Apelianto teigimu, jo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų dėl pareikÅ¡tų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, nesant priimto ir įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijÄ .

36. Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja baudžiamojoje teisėje. Sprendžiant dėl atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, remiantis tuo, jog gydymo įstaigos vadovas prarado pasitikėjimÄ , ikiteisminio tyrimo metu gydymo įstaigos vadovui pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, vykdant įstaigos vadovo pareigas, galimo padarymo, įstaigos savininkui (dalininkui) gali teikti pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ vadovu, kuris yra įtariamasis baudžiamajame procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo reiÅ¡kiami turint tam tikrų konkrečių duomenų.

37. Nagrinėjamu atveju specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų 2015 m. rugpjūčio 7 d. inicijuotame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-7-00005-15 apeliantui (ieškovui), kaip Ligoninės vadovui, pareikšti įtarimai dėl kelių galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo (kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo). Įtarimai padarius nurodytas nusikalstamas veikas buvo siejami su apelianto (ieškovo), kaip Ligoninės vadovo, pareigų vykdymu, dėl to buvo taikoma procesinės prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Ligoninės vadovo pareigų.

Taigi buvo sutrikdytas vadovavimas Ligoninei. Esant tokioms aplinkybėms, Ligoninės dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti Sveikatos apsaugos ministerija turėjo pakankamÄ pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ apeliantu (ieÅ¡kovu), kaip gydymo įstaigos vadovu, turinčiu užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tinkamÄ , skaidriÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veiklÄ . Nurodytų motyvų pagrindu apelianto pozicija, kad atsakovė neturėjo pagrindo prarasti pasitikėjimo juo, atmestina kaip nepagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų metu galiojo DK nuostatos, reglamentuojančios vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus. DK 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Apelianto (ieÅ¡kovo) su atsakove sudaryta darbo sutartis nutraukta vienu iÅ¡ DK nustatytų pagrindų – pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, taigi apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo Å¡alių sudarytos darbo sutarties 17 punkto nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

39. Pagal Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės dalininkė (savininkė) yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija (Ä®statų 5 punktas). Ligoninės organai yra: visuotinis dalininkų susirinkimas, vienasmenis valdymo organas - direktorius ir administracija (Ä®statų 21.1-21.3 punktai). Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti Ligoninės vadovÄ iÅ¡ pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (Ä®statų 32 punktas).

Darbo sutartį su Ligoninės vadovu sudaro ir nutraukia sveikatos apsaugos ministras (Įstatų 30 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.1-21-60)10-1321 pranešė apeliantui (ieÅ¡kovui), kad, atsižvelgdama į jo atžvilgiu vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, siekdama užtikrinti įstaigos vieÅ¡Ä jį interesÄ , skaidrų ir nepertraukiamÄ Ä¯staigos funkcionavimÄ , vadovaudamasi Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, Ligoninės įstatų XII skyriumi, pradėjo jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ dėl Ligoninės įstatų 58.3 papunktyje nurodytos priežasties – ikiteisminio tyrimo institucijos pareikÅ¡tų įtarimų padarius nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikaltimų.

41. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu, vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama tokio asmens teisė žinoti, kokiu pagrindu jis atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2016).

42. Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto (ieÅ¡kovo), kaip vieÅ¡osios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo, atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų inicijuotas ir įvykdytas kompetentingų subjektų (Ligoninės dalininkės (savininkės) – valstybės – teises ir pareigas įgyvendinančios Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos apsaugos ministro), apeliantas (ieÅ¡kovas) buvo iÅ¡ anksto informuotas apie ketinimÄ atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų, jam aiÅ¡kiai nurodytos atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys ir motyvai, suteikta teisė tiek pateikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, tiek dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame posėdyje, svarstant jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų klausimÄ .

Esant tokiems bylos duomenims, apeliacinio skundo argumentai, kuriais abejojama, ar sprendimÄ atÅ¡aukti apeliantÄ iÅ¡ pareigų priėmė kompetentingas subjektas, taip pat teigiama, jog apeliantui nebuvo tinkamai atskleistos atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys, motyvai, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

43. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad jo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų dėl prarasto pasitikėjimo yra neteisėtas, nes, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK ir nesant raÅ¡ytinio Å¡alių susitarimo dėl papildomo darbo funkcijos nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, pagrindinė jo darbo funkcija buvo gydytojo akuÅ¡erio–ginekologo darbas pagal neterminuotÄ 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartį Nr. DS-118, o dėl Å¡io darbo jam nepareikÅ¡ta nepasitikėjimo.

44. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vieno darbdavio su tuo pačiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys nuo Darbo kodekso įsigaliojimo lieka galioti nustatant pagrindinę darbo sutartį ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų, ir Å¡ioms sutartims taikomos susitarimÄ dėl papildomo darbo reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos; jeigu Å¡alys nenustato pagrindinės ir papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau.

45. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, apeliantas (ieškovas) 2009 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties Nr. DS-52 dėl gydytojo akušerio-ginekologo darbo 0,5 etato sudarymo metu jau ėjo Ligoninės vadovo pareigas (nuo 1997 m. jis buvo viešosios įstaigos Šiaulių ligoninės direktoriumi, nuo 2002 m. – viešosios įstaigos Šiaulių ligoninės generalinis direktorius (t. 2, b. l. 17). 2009 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties Nr. DS-52 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad gydytojo akušerio ginekologo darbas 0,5 etato – papildomas darbas (t. 1, b. l. 50).

Sveikatos apsaugos ministro 20147 m. gruodžio 30 dr. Ä®sakymo Nr. K-714 pagrindu 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartis Nr. DS-52 buvo papildyta įraÅ¡u, kad apeliantui (ieÅ¡kovui), kaip Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui, dirbančiam papildomose pareigose 0,5 etato krÅ«viu, nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas 480,50 Eur darbo užmokestis (t. 1, b. l. 126; t. 2, b. l. 60). Pabrėžtina tai, kad 2017 m. lapkričio 30 d. raÅ¡te apeliantas (ieÅ¡kovas), reikÅ¡damas pageidavimÄ atnaujinti darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu, pats nurodė, kad, dirbdamas Å iaulių ligoninės generaliniu direktoriumi, 2009 m. gruodžio 10 d. buvo įdarbintas papildomoms gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigoms (t. 1, b. l. 97).

46. Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas (ieÅ¡kovas) darbÄ gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu 0,5 etato pats suvokė ir vertino kaip papildomÄ darbo funkcijÄ , o Ligoninės vadovo pareigas – kaip pagrindinę darbo funkcijÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad 2009 m. gruodžio 10 d. darbo sutartis dėl gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų, kaip sudaryta anksčiau, laikytina pagrindine, yra atmestini kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, atsižvelgiant į Ligoninės vadovo pareigų paskirtį, pobūdį, funkcijas, nėra pagrindo manyti, jog su vadovu sudaryta darbo sutartis gali būti laikoma susitarimu dėl papildomo darbo. Ta aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. darbo sutartis dėl gydytojo akušerio-ginekologo pareigų – neterminuota, o 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118 dėl Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų – terminuota, nekeičia generalinio direktoriaus pareigų kvalifikavimo kaip pagrindinės darbo funkcijos.

47. DK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.

48. Nagrinėjamu atveju, Ligoninės steigėjui iÅ¡reiÅ¡kus nepasitikėjimÄ apeliantu (ieÅ¡kovu), kaip Ligoninės vadovu, ir atÅ¡aukus jį iÅ¡ pagrindinės darbo funkcijos pareigų, pasibaigė ir Å¡alių susitarimas dėl ieÅ¡kovo papildomos darbo funkcijos – gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo toje pačioje gydymo įstaigoje, nes atÅ¡aukimo iÅ¡ pagrindinių pareigų procedÅ«ros metu Å¡alys nesusitarė kitaip (DK 35 straipsnio 5 dalis). Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neteisėtai atleistas ne tik iÅ¡ Ligoninės direktoriaus, bet ir iÅ¡ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nagrinėjamo ginčo atveju susitarimas dėl apelianto (ieÅ¡kovo) papildomo darbo funkcijos (gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo) pasibaigė dėl to, jog nutrÅ«ko pagrindinės darbo funkcijos – Ligoninės vadovo – darbo sutartis (DK 35 straipsnio 5 dalis).

49. Atleidimo iÅ¡ pareigų neteisėtumÄ apeliantas (ieÅ¡kovas) taip pat grindžia tuo, kad jis ėjo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas, tuo tarpu ginčijamu 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymu apeliantas (ieÅ¡kovas) atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų.

50. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, vertinant apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų teisėtumÄ . Akivaizdu, kad ginčijamu Ä®sakymu ieÅ¡kovas atÅ¡auktas iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų, kurias ėjo, nepaisant to, kad Ä®sakyme pareigos įvardytos kaip direktoriaus, ne generalinio direktoriaus.

51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su apeliantu (ieÅ¡kovu) sudarytos 2013 m. birželio 28 d. terminuotos darbo sutarties 11 punkte nustatyta, jog įspėjimo terminai, kai Å¡i darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas, tačiau, atÅ¡aukiant apeliantÄ iÅ¡ pareigų, nesilaikyta įspėjimo terminų.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės, nesutikdamos su tokiais apelianto argumentais, teisingai nurodo, kad DK 104 straipsnyje, kurio pagrindu apeliantas atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų, nenustatyta pareigos įspėti apie atÅ¡aukimÄ , nėra įspėjimo terminų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vieÅ¡osios įstaigos vadovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų reglamentuojančias teisės normas, nurodoma, kad vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ paskyrusio subjekto teisė jį atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sÄ lygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka.

Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar vieÅ¡osios įstaigos savininko pareiga prieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ Ä¯spėti įstaigos vadovÄ apie ketinimÄ atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų. Kartu kasacinio teismo pažymima, kad ta aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama specialiajame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sÄ lygomis, neatima galimybės įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sÄ lygų, ir tokiu atveju Å¡ios sutarties sÄ lygos, jeigu dėl jų Å¡alys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013; kt.).

Darbo sutartyje, be kita ko, gali bÅ«ti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų iÅ¡mokų ir pan.) ir toks susitarimas nepaneigs Å¡ios teisės turinio bei bus privalomas darbo sutarties Å¡alims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).

53. Nagrinėjamu atveju apelianto (ieÅ¡kovo) ir atsakovės sudarytos 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties 11 punkto nuostata dėl įspėjimo terminų galioja ir yra privaloma, taip pat ir nutraukiant darbo sutartį pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį. Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad aptariama Å¡alių pasiraÅ¡ytos darbo sutarties sÄ lyga susitarta dėl įspėjimo terminų taikymo tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.

54. Pažymėtina tai, kad viešosios įstaigos vadovo atšaukimas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo gali būti siejamas su jo kalte, tačiau gali būti ir nesant vadovo kaltės. Vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.

55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindas – pasitikėjimo vieÅ¡osios įstaigos vadovu praradimas – gali atsirasti tiek dėl Å¡io asmeninių savybių, tiek dėl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. Tam, jog vieÅ¡osios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimÄ atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ iÅ¡ pareigų, nebÅ«tina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų.

Tačiau pasitikėjimo praradimo priežastys svarbios tiriant vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros teisėtumÄ , kuris siejamas su jo kaltės buvimu arba nebuvimu. Nuo aplinkybės, ar nustatoma atÅ¡aukiamo vadovo kaltė, ar ne, priklauso bÅ«tinumas (ne)taikyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminÄ , taigi ir atliktos darbo santykių nutraukimo procedÅ«ros teisėtumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016; kt.).

56. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, atÅ¡aukiant apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų, atsakovė turėjo laikytis DK nustatytų įspėjimo terminų, jeigu atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų nebÅ«tų grindžiamas jo kalte.

57. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Ä®sakymo turinio, atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį dėl prarasto pasitikėjimo apeliantu (ieÅ¡kovu), kaip Ligoninės vadovu, rėmėsi jo kalte, t. y. pasitikėjimo apeliantu (ieÅ¡kovu) praradimÄ grindė einant Ligoninės vadovo pareigas atliktais veiksmais, dėl kurių baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka jam pareikÅ¡ti įtarimai galbÅ«t padarius kelias nusikalstamas veikas.

IÅ¡vadÄ , kad apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų atsakovė siejo su jo kalte, patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantui (ieÅ¡kovui) neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kuri, vadovaujantis DK 104 straipsnio 2 dalimi, mokama atÅ¡aukiamam vadovui, iÅ¡skyrus atvejus, kai atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju apelianto (ieÅ¡kovo) atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų lemtas jo kaltų veiksmų, atsakovė neturėjo taikyti DK nustatytų įspėjimo terminų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo tvarkos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

58. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, atsižvelgiant į teisės atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ absoliutumÄ , konstatavus, jog egzistavo pagrindas atÅ¡aukti vadovÄ , toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje Å¡alių sulygtos specialios Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie bÅ«simÄ atÅ¡aukimÄ terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pripažinimÄ neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

59. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ioje byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , pagrįstai atmetė apelianto (ieÅ¡kovo) reikalavimus pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ Ligoninės vadovo pareigų ir papildomų gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų neteisėtu bei taikyti neteisėto darbo santykių nutraukimo teisinius padarinius, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 414, 417, 418 straipsniai). Dėl vidutinio darbo užmokesčio už nepagrįsto nuÅ¡alinimo laikÄ priteisimo 60. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti dėl neteisėto nuÅ¡alinimo nuo darbo prarastÄ darbo užmokestį.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų lėmė ikiteisminio tyrimo metu jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų einant Ligoninės direktoriaus pareigas: vadovaujantis galiojusio DK 123 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi dėl apelianto (ieÅ¡kovo), kaip įtariamojo, laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, ir vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, kuriomis laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo pratęsiamas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 ir vėlesniais įsakymais apeliantas (ieÅ¡kovas) buvo nuÅ¡alintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d.

62. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 123 straipsnyje nebuvo nustatyta nuÅ¡alinimo termino. Pagal galiojančio DK 49 straipsnio 2 dalį darbdavys raÅ¡tu nuÅ¡alina darbuotojÄ nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigÅ«nų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo teisę, raÅ¡ytinį reikalavimÄ iki trijų mėnesių.

63. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas trijų mėnesių nuÅ¡alinimo terminas, nes apelianto nuÅ¡alinimas nuo Ligoninės vadovo pareigų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 trims mėnesiams vėliau buvo pratęsiamas, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų praÅ¡ymu pratęsiamÄ apelianto (ieÅ¡kovo), kaip įtariamojo, laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų. Pažymėtina tai, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neginčijo nė vieno Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl jo nuÅ¡alinimo nuo pareigų pratęsimo.

Išanalizavus bylos duomenims, susijusius su apelianto (ieškovo) nušalinimu nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., darytina išvada, kad nušalinimo nuo pareigų institutas apelianto (ieškovo) atžvilgiu taikytas nepažeidžiant teisės normų (galiojusio DK 123 straipsnis, galiojančio DK 49 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

64. Apeliantas (ieÅ¡kovas) taip pat teigia, kad nuÅ¡alinimo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, jam nepalikta teisė dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , nuÅ¡alinimo nuo Å¡ių pareigų klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, nors tiek žodžiu, tiek raÅ¡ytu ne kartÄ kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dėl apelianto galimybės tęsti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ .

65. Nurodytina tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 nuÅ¡alinus apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ) nuo Ligoninės vadovo pareigų, jis vyko į Ligoninę vykdyti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo funkcijų. Apeliantas (ieÅ¡kovas) 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam kasmetines atostogas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais (2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. A-227; 2016 m. sausio 7 d.

įsakymas Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. A-33) buvo tenkinami apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymai dėl atostogų (kasmetinių ir administracijai leidus), ir laikotarpiu iki 2016 m. birželio 11 d. (imtinai) jam, kaip gydytojui akuÅ¡eriui-ginekologui, buvo suteikiamos atostogos (t. 1, b. l. 66-68). Teismo proceso metu į bylÄ nepateikta duomenų, kad, pasibaigus pirmiau nurodytam atostogų laikui, apeliantas (ieÅ¡kovas) bÅ«tų vykęs į darbovietę vykdyti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo funkcijų. Atsakovė Ligoninė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, pasibaigus atostogų terminui, apeliantas (ieÅ¡kovas) nepranešė neatvykimo į darbÄ priežasčių, Ligoninei buvo žinoma apie jo kreipimÄ si į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo, tačiau įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo Ligoninėje nebuvo gauta.

Ligoninė dėl apelianto, kaip gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo, darbo kreipėsi į kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ ir gavo patvirtinimÄ , kad tikslinga vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau - VDI) 2015 m. lapkričio 26 d. raÅ¡te Nr. SD-25- 14490 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal kurį darbuotojÄ su darboviete sieja vienas asmeninio pobÅ«džio darbo teisinis santykis, darbuotojas tiek dirba, tiek atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar kita, abiejose pareigose vienu metu; darbuotojas tuo pačiu metu ir dirbti, ir atostogauti toje pačioje darbovietėje negalėtų; atsižvelgiant į tai, ir nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo darbo Å¡is nuÅ¡alinimas taikytinas visai darbo sutarčiai, ne tik atskiram susitarimui dėl konkrečių pareigų.

Ligoninė, atsižvelgdama į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , taip pat į tai, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neatvyko į darbÄ ir nepateikė Ligoninei jokio pareiÅ¡kimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo nuÅ¡alinimÄ ir nuo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų.

66. Bylos duomenimis, apeliantas (ieÅ¡kovas) tik 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Ligoninę su praÅ¡ymu atnaujinti jo darbÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, ir nurodė pageidaujamÄ datÄ â€“ nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 97). Toks paties apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymas teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nuÅ¡alinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu apeliantas nesiekė dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , į Ligoninę dirbti Å¡io darbo nevyko savo paties apsisprendimu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl teisės nuÅ¡alinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

67. Pažymėtina tai, kad, gavusi apelianto (ieÅ¡kovo) 2017 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymÄ nuo 2017 m. gruodžio 15 d. atnaujinti jo darbÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, atsakovė Ligoninė kitÄ dienÄ , t. y. 2017 m. gruodžio 1 d., raÅ¡tu Nr. S-6808(1.13) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dėl darbo santykių atnaujinimo galimybės. Sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu Nr. (3.26-16)10-10046 pakartotinai persiuntė Ligoninei Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. SD-25-14490 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo ir kasmetinių atostogų suteikimo“.

Ligoninė 2017 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. S-7163 (1.13) dar kartÄ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ , praÅ¡ydama pateikti nuomonę dėl galimybės atnaujinti apelianto (ieÅ¡kovo) darbÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė Ligoninei kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , kurios praÅ¡ymu baudžiamojoje byloje apeliantui, kaip įtariamajam, taikytas laikinas nuÅ¡alinimas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų, tam, jog Å¡i institucija nurodytų procesinės prievartos priemonės taikymo apimtį.

Ligoninė 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. S-42(1.16) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , tačiau Å¡i 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡te Nr. 17.2.-768 nepateikė atsakymo dėl apelianto darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu atnaujinimo galimybės. Ligoninė, remdamasi tuo, kad nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra neiÅ¡reiÅ¡kė imperatyvių prieÅ¡taravimų dėl apelianto darbo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigose, patenkino apelianto praÅ¡ymÄ ir nuo 2018 m. vasario 5 d.

Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje sudarė apeliantui darbo grafikÄ pagal jo turėtÄ gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo krÅ«vį, t. y. 0,5 etato. Å iose pareigose nurodytu krÅ«viu apeliantas dirbo iki jo atÅ¡aukimo iÅ¡ Ligoninės generalinio direktoriaus ir gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173. AtÅ¡aukus apeliantÄ iÅ¡ pareigų, 2018 m. kovo 2 d. Ligoninė ir ieÅ¡kovas sudarė naujÄ darbo sutartį dėl darbo gydytoju akuÅ¡eriu-ginekologu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etatu ir 0,5 etatu Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriuje.

68. Pagal DK 49 straipsnio 7 dalies, 220 straipsnio 1 dalies nuostatas darbuotojas, nesutinkantis su nuÅ¡alinimu nuo darbo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ . Juridinio asmens vadovas dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo teisėtumo turi laikytis privalomos ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos (DK 105 straipsnis).

69. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) po to, kai jo praÅ¡yme nurodytÄ dienÄ â€“ 2017 m. gruodžio 15 d. – nebuvo patenkintas praÅ¡ymas leisti tęsti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , iki 2018 m. vasario 5 d., kai Ligoninė leido jam tęsti darbÄ ir sudarė darbo grafikÄ , nekėlė darbo ginčo dėl neteisėto nuÅ¡alinimo nuo darbo. Tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik kai 2018 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismÄ , ginčydamas atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymu teisėtumÄ .

70. Aptartos aplinkybės teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas (ieÅ¡kovas) per įstatymo nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo teisėtumo (DK 49 straipsnio 7 dalis, 220 straipsnio 1 dalis).

71. Kartu teisėjų kolegija pažymi, pirmosios instancijos teismas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl neteisėto nuÅ¡alinimo nuo darbo neteisingai kvalifikavo kaip ieÅ¡kinio senaties terminÄ . DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminai yra procedÅ«riniai, kuriems taikomos CPK nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (DK 16 straipsnis). Å is terminas nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „IeÅ¡kinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

72. ProcedÅ«rinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedÅ«rose. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ teisme, o lemia teisės atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procedÅ«rinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Å iam terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pagal DK 231 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminÄ , kuris yra procesinis, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisijÄ , nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ .

73. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) nesilaikė aptartos darbo ginčo dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo teisėtumo nagrinėjimo tvarkos, dėl Å¡io ginčo kreipėsi tiesiogiai į teismÄ , kartu ginčydamas jo, kaip gydymo įstaigos vadovo, atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų teisėtumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 105 straipsnio 2 dalį ginčai dėl juridinio asmens vadovo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nagrinėjami teisme, vadovaudamasis absorbcijos principu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ nagrinėti ir reikalavimÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų teisėtumo bei vidutinio darbo užmokesčio už neteisėto nuÅ¡alinimo laikÄ priteisimo. Tačiau teismas neturėjo teisinio pagrindo šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, nes, kaip nurodyta, DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas nėra ieÅ¡kinio senaties.

74. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo DK 220 straipsnio 1 dalyje įvirtintÄ terminÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju neteikia pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 9369,75 Eur vidutinio darbo užmokesčio už nuÅ¡alinimÄ nuo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d.

75. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybių visumÄ , prieina prie iÅ¡vados, kad iki 2016 m. birželio 11 d. apeliantas (ieÅ¡kovas) nedirbo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo turėdamas teisėtÄ priežastį (atostogas), o nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d. – savo nuožiÅ«ra: 2016 m. birželio 11 d. pasibaigus atostogų laikui, neatvyko į Ligoninę ir nesikreipė dėl galimybės dirbti gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ ; pateikęs Ligoninei 2017 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymÄ atnaujinti jo, kaip gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbÄ , nuo 2017 m. gruodžio 15 d., įstatymų nustatytu terminu nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ dėl Å¡io praÅ¡ymo patenkinimo.

Toks apelianto elgesys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad iki atleidimo iÅ¡ darbo 2018 m. kovo 1 d. Ä®sakymu jis, nedirbdamas gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo darbo, nelaikė, jog nuÅ¡alinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu yra pažeidžiama jo teisė dirbti papildomÄ darbÄ .

76. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už nuÅ¡alinimo nuo gydytojo akuÅ¡erio-ginekologo pareigų laikotarpį (2016 m. birželio 12 d. – 2018 m. vasario 5 d.) atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl neturtinės žalos esant darbo santykiams 77. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad apeliantas teisėtai atleistas iÅ¡ darbo, negynė jo teisių, pažeistų dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo.

78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das, taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę žalÄ yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieÅ¡kovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumÄ nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę žalÄ tenkinimo, ir prieÅ¡ingai – reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ .

Taigi reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima ieÅ¡kovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iÅ¡ darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

79. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

80. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovių nepagarbų elgesį, kitokio pobÅ«džio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ ), galėjusius sukelti jam tokių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktÄ ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atleidimas iÅ¡ darbo yra teisėtas, negynė jo teisių, pažeistų dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo, atmesti kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija priėjo prie tos pačios, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados, jog buvo pagrindas apeliantÄ atleisti iÅ¡ pareigų, atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros pažeidimų, kuriais rėmėsi apeliantas, nenustatyta .

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aptariamu atveju nenustatyta bÅ«tinų atsakomybės sÄ lygų priteisti apeliantui neturtinės žalos atlyginimÄ .

82. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ . Teisėjos Rita Kisielienė Vilija Mikuckienė Laima Ribokaitė