d8b853a5-03c4-474e-8e2b-cadd88d2cbc2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-65-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01688-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 30.9.1; 114.12; 116.1; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) G.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7320-432/2013 pagal ieÅ¡kovės G. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei J. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pagal 2013-05-21 M. K. parengtÄ Å¾emės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektÄ nustatyti tokiÄ bendraturčių G.

N. ir J. T. naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : G. N. priskirti naudotis sklypo dalimi pažymėta plane indeksu B1, taÅ¡kais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 14, 15, 16, 17, 1 ir indeksu B2, taÅ¡kais Nr. 8, 9, 10, 26, 27, 8.J. S. priskirti naudotis sklypo dalimi pažymėta plane indeksu A1, taÅ¡kais Nr. 5, 6, 7, 8, 27, 28, 29, 24, 25, 5 ir indeksu A2, taÅ¡kais Nr. 10, 11, 12, 13, 14, 18, 19, 20. 21, 22, 23, 26, 10.G. N. ir J. T. priskirti bendrai naudotis sklypo dalimi pažymėta indeksu C, taÅ¡kais Nr. 23, 24, 29, 28, 27, 26, 23.Priteisti iÅ¡ atsakovės J.

T. bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai. Nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2200 m2 žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). IeÅ¡kovė kreipėsi į M. K. ir užsakė žemės sklypo planÄ , tam kad nustatyti naudojimosi tvarkÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės (CK 4.81 str., 4.75 str.). 2012-08-15 buvo parengtas Žemės sklypo plano naudojimo tvarkos projektas ir nusiųstas praÅ¡ymas atsakovei pateikti nuomonę.

Iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos atsakovė jokių pasiÅ«lymų nepateikė ir Å¡alims nepavyko tarpusavio susitarimu nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Žemės sklype yra ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0416-4014, kurio 41/100 dalis priklauso atsakovei, o likusi 59/100 priklauso ieÅ¡kovei. Taip pat ieÅ¡kovei ir atsakovei priklauso pastatas-Å«kinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė susipažinusi su atsakovės atsiliepime siÅ«loma bendro naudojimosi žemės tvarka sutiko iÅ¡ dalies.

Ieškovei priskirtas didesnis plotas „nepatogios žemės“. Ieškovės siūlomas variantas jos nuomone yra kur kas proporcingesnis ir racionalesnis. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė nustatyti naudojimosi 2200 m2 Žemės sklypu kaip tai nurodyta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-02-12 žemės sklypo plane, o būtent:Ieškovė G. N. naudosis žemes sklypo dalimis, apibrėžtomis taškais 43, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 34, 38, 39, 43 bei 30, 42, 32, 41, 30.Atsakovė J.

T. naudosis Žemės sklypo dalimis, apibrėžtomis taškais 41, 3, 4, 5, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 32, 41 ir 1, 30, 42, 31, 34, 38, 39, 43, 1.Ieškovė G. N. ir atsakovė J. T. bendrai naudosis Žemės sklypo dalimi, apibrėžta taškais 34, 31, 42, 32, 33, 34.Priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad sutinka su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovės siūloma tvarka. Ieškovė pradiniame ieškinyje nenumatė kaip šalys naudosis Žemės sklypo dalimi su ūkiniu pastatu.

Kadangi Å«kinis pastas priklauso abiems Å¡alims, o atsakovė bus priversta leisti ieÅ¡kovei naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi, kad ji patektų į Å«kinį pastatÄ , ir nereikėtų nustatyti servituto, siÅ«loma nustatyti, kad Žemės sklypo dalimi, apibrėžta taÅ¡kais 34, 31, 42, 32, 33, 34, naudosis ieÅ¡kovė ir atsakovė bendrai. Taip pat tikslinga bÅ«tų kiekvienai Å¡aliai nustatyti tinkamos naudojimui ir netinkamos naudojimui žemės sklypo dalis, kurios sutaptų su idealiomis žemės sklypo dalimis.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad nėra pateikusi nuomonės dėl jos siÅ«lomos tvarkos, kadangi atsakovė bendravo su ieÅ¡kove ir pasakė savo nuomonę, su kuria ieÅ¡kovė nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė naudojimosi 2 200 m2 ploto Žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės J. T. pateiktÄ UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-02-13 paruoÅ¡tÄ planÄ , ieÅ¡kovei G.

N. skyrė naudotis žemės sklypo dalį 2, pažymėtÄ taÅ¡kais 43, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 33, 38, 39, 43 bei 30, 42, 32, 41, 30, kurios bendras plotas -1 284 m2 ; atsakovei J. T. skyrė naudotis žemės sklypo dalį 1, pažymėtÄ taÅ¡kais 41, 3, 4, 5, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 32, 41 ir 1, 30, 42, 31, 34, 38, 39, 43, 1, kurios bendras plotas – 900 m2 ; abiem Å¡alims bendrai naudotis skyrė Žemės sklypo dalį, pažymėtÄ taÅ¡kais 34, 31, 42, 32, 33, 34, kurios plotas 16 m2.

Kitus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus atmetė. Priteisė ieÅ¡kovei G. N. iÅ¡ atsakovės J. T. bylinėjimosi iÅ¡laidas 72,00 Lt.Teismas nurodė, kad CK 4.75 str. 1 d. įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do. Å alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalies, kurios naudojimosi tvarka nustatoma sprendimu, plotas yra 2 184 m2 (bendras plotas minus dalis, skirta Å¡alims bendrai patekti į Å«kio pastatÄ ).

Å alių nuosavybės dalis atitiktų tokios bendriems tikslams neskirto naudotis Žemės sklypo dalys: 1 288,56 m2 ieÅ¡kovei ir 895,44 m2 atsakovei. Abiejų Å¡alių brėžiniuose Å¡ios dalys yra atitinkamai 1 284 m2 ir 900 m2, nukrypimai nedideli ir Å¡alys sutinka su tokiomis Žemės sklypo dalimis. Teismas pripažino, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ teisingai apibÅ«dino ir nustatė naudotis netinkamos Žemės sklypo dalies ribas. Kadangi ieÅ¡kovė pateikusi plane iÅ¡vestÄ skardžio ribÄ nepateikė orientyrų, leidžiančių patikrinti skardžio ribos vietos teisingumÄ , teismas nusprendė, kad naudoti tinkama ir netinkama sklypo dalimis geriau nustatė atsakovė, todėl Å¡alims nustatė tokius plotus: ieÅ¡kovei 59% (568,17 m2), atsakovei 41% (394,83 m2).

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi Žemės sklypo tvarkos nustatymo projektas nėra teisingas, todėl naudojimosi ieÅ¡kinyje nurodytu žemės sklypu tvarka nustatė pagal atsakovės parengtÄ projektÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė G. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimÄ c.b. Nr. 2-7320-4432/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilnai , t.y. nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2013-05-21 M.

K. žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektÄ .Nurodo, kad:Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)17 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ vadovaudamasis tik vienos Å¡alies pateiktais įrodymais, o kitos Å¡alies įrodymų iÅ¡vis nevertino. IÅ¡ atsakovės 2013-02-12 žemės sklypo plano bei UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pateikto 2013-06-18 paaiÅ¡kinimo akivaizdu, jog paaiÅ¡kinime pateikti duomenys neatitinka duomenų pačiame atsakovės teiktame žemės sklypo plane.

Matininko A. V. paaiÅ¡kinime nurodyti nenaudojamos žemės plotai, atitinkamai 41,27% atsakovei ir 58,73% ieÅ¡kovei yra paraÅ¡yti vien tam, kad pateisintų jo sudaryto plano teisingumÄ , bet realiai jie yra iÅ¡kreipti ieÅ¡kovės nenaudai. Matininko M. K. 2013-07-09 paaiÅ¡kinime yra teisingai nurodyta, jog pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktÄ Å¾emės sklypo planÄ , nenaudojamos žemės sklypo dalis ieÅ¡kovei sudaro apie 70%, o atsakovei apie 30%.IÅ¡ UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ paaiÅ¡kinimo, fotonuotraukų bei žemės sklypo plano neįmanoma nustatyti netinkamos žemės sklypo dalies ribos, nes Å¡i riba nėra pažymėta, fotonuotraukos yra neinformatyvios, pateiktos ne kaip antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės. Lyginant ieÅ¡kovės pateiktame projekte nurodytÄ skardžio ribÄ ir atsakovės plane iÅ¡vedus ribÄ pagal jos nurodomus skardžio ribos taÅ¡kus, vizualiai matyti, jog abiejuose projektuose tos ribos beveik sutampa.

Teismas privalėjo iÅ¡spręsti tik padalijimo lygiavertiÅ¡kumo klausimÄ , kurį iÅ¡sprendė ne pagal proporcingumo principÄ , o atsakovės naudai.Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiÅ¡kumo bei atitikties bendraturčių interesams, lygindamas Å¡alių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bei kitus įrodymus, akivaizdžiai pažeidė teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiÅ¡kumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimosi teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovės siÅ«lomas projektas yra neracionalus, pažeidžiantis ieÅ¡kovės teises, nes atsakovei pagal tokiÄ teismo nustatytÄ tvarkÄ , atiteko kur kas daugiau naudingosios žemės. Atsakovei tenkantis žemės sklypas yra viename masyve ir taisyklingos formos, tuo tarpu ieÅ¡kovei tenkantis žemės sklypas yra netaisyklingos formos, dėl ko apsunkintas naudojimasis juo. Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimÄ c. b.

Nr. 2-7320-432/2013.Nurodo, kad:Teismas sprendime mini matininko M. K. 2013-07-09 paaiÅ¡kinimÄ , todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad teismas nevertino Å¡io dokumento, yra nepagrįsti ir klaidinantys.Teismas, nustatydamas, kuris iÅ¡ planų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo laikytinas tikslesniu ir patikimesniu, įvertino aplinkybę, jog ant atsakovės pateikto žemės sklypo plano yra pažymėtas orinės elektros linijos stulpas, o ant ieÅ¡kovės pateikto plano jis pažymėtas nebuvo. Stulpo pažymėjimas plane, stulpo ir skardžio ribos nufotografavimas ir paaiÅ¡kinimas teismui leido nustatyti, kur iÅ¡ tikro eina skardžio riba ir kurie taÅ¡kai jÄ Å¾ymi.

Nuotraukų užfiksavimas antstolio pagalba, bÅ«tų reikalingas jei ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi nuotraukas, kurios iÅ¡ esmės skirtųsi nuo nuotraukų, padarytų atsakovės, o ieÅ¡kovė jokių nuotraukų nepateikė. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės pateiktas planas yra teisingesnis ir labiau atitinkantis visų Å¡alių interesus.Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi, teikdama ieÅ¡kinį ir planÄ , nepaminėjo fakto, kad ir ieÅ¡kovė naudosis Å«kiniu pastatu.

Teikiamame pradiniame ieÅ¡kovės plane Å¡is pastatas įėjo į atsakovei siÅ«lomo naudotis žemės sklypo dalį „A“. Kadangi pastatas yra abiejų Å¡alių, akivaizdu, kad atsakovė bÅ«tų priversta leisti ieÅ¡kovei naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi, kad ji patektų į Å«kinį pastatÄ , tuo pažeidžiant atsakovės teises. Todėl atsakovės projekte buvo nustatyta naudojimosi tvarka pagal kuriÄ ieÅ¡kovė ir atsakovė prie Å«kinio pastato prieis bendro naudojimo sklypo dalimi.

Pradiniame ieÅ¡kovės plane projekte ir ieÅ¡kinyje nebuvo nieko paminėta, kad dalis žemės yra nenaudojamos ir ieÅ¡kovės siÅ«lymu neproporcingai didelė nenaudojamos žemės dalis bÅ«tent ir buvo skirta atsakovei, tai buvo padaryta tik patikslinus ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žemės naudojimosi tvarkÄ .Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 200 m2 ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovei priklauso 1 292/2200 (59/100) dalys, o atsakovei 908/2200 (41/100) dalys Å¡io žemės sklypo. Å iame žemės sklype yra abiems Å¡alims priklausantis gyvenamasis namas, kurio užstatytas plotas – 68,77 m2 ir Å«kinis pastatas, kurio užstatytas plotas – 22,10 m2. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Bendraturčiams geranoriÅ¡kai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Be to, sprendžiant, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt. ).Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi bÅ«ti adekvati bendraturčių turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Remiantis CK 4.81 str. 1 d., naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje.

Tad bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9562007-06-22; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifikÄ , Å¡alys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos Å¡alies pasiÅ«lymus gali iÅ¡dėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektÄ (b. l. 17), su patikslintu ieÅ¡kiniu – M. K. parengtÄ , vadovaujantis UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo planu, naudojimosi tvarkos projektÄ (b. l. 43), o atsakovė su atsiliepimu – UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ (b. l. 25). Ginčui aktualÅ«s du pastarieji ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai, nes pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nustatė naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2013-02-12 paruoÅ¡tÄ planÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 200 m2 ploto žemės sklypas: ieÅ¡kovei priklauso 59/100, o atsakovei – 41/100 Å¡io sklypo dalys.

Žemės sklype yra abiems Å¡alims priklausantis gyvenamasis namas, kurio užstatymo plotas 68,77 m2, bei Å«kinis pastatas, kurio užstatymo plotas – 22,10 m2. Tiek pagal ieÅ¡kovės, tiek pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ yra numatyta, kad priėjimui prie Å«kinio pastato yra bÅ«tinas 16 m2 praėjimas, kurį Å¡alys sutinka naudotis bendrai. Dėl visų Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės ginčo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žemės sklypo dalies, kurios naudojimosi tvarka nustatoma nagrinėjamojoje byloje, plotas yra 2 184 m2 (iÅ¡ bendro ploto atėmus Å«kio pastato dalį), kurio pagal turimų idealiųjų dalių proporcijÄ ieÅ¡kovei atskirai naudotis priklausytų 1 288,56 m2, o atsakovei - 895,44 m2.

Tiek pagal ieÅ¡kovės, tiek ir pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių atskirai naudotis atitektu vienodas žemės sklypo plotas: ieÅ¡kovei 1284 m2, o atsakovei - 900 m2. Dėl Å¡ios aplinkybės tarp Å¡alių ginčo taip pat nėra.IeÅ¡kovės pateiktame patikslintame žemės sklypo plane, parengtame M. K., vadovaujantis UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo planu, žemės sklypas dalinamas atitinkamomis dalimis lygiagrečia linija sklypo atžvilgiu, nustatant, kad keliu nuo gyvenamojo namo iki Å«kinio pastato ieÅ¡kovė su atsakove naudosis bendrai.

Atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, kurį parengė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, žemės sklypas yra dalinamas netaisyklingomis formomis, nustatant tokiÄ pačiÄ kelio nuo gyvenamojo namo iki Å«kinio pastato naudojimosi tvarkÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų, ieÅ¡kovė su atsakove iÅ¡ esmės nesutaria dėl naudotis tinkamos žemės dalies naudojimosi tvarkos nustatymo, nes dalis ginčo sklypo yra skardis, todėl netinka naudojimui pagal žemės sklypo paskirtį.

Visų pirma, Å¡alys nesutaria dėl naudojimui tinkamos žemės sklypo dalies dydžio. Pagal atsakovės pateiktÄ UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-06-18 paaiÅ¡kinimÄ , nenaudojama žemės sklypo dalis, esanti tarp taÅ¡kų 1, 30, 31, 39, 12, 13, 14, yra 963 m2 ploto. Todėl Å¡alims proporcingai buvo padalintas tai, kad ieÅ¡kovei atitenka 58,73 % (565,57 m2), o atsakovei 41,27 % (397,43 m2). IeÅ¡kovės matininko M. K. 2013-07-09 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad nenaudojamos žemės plotas yra 867 m2, todėl jis Å¡alims proporcingai padalintas taip, kad ieÅ¡kovei atitenka ~ 55 % (476 m2), atsakovei ~ 45 % (391 m2).

Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad pagal ginčo Å¡alių pateiktus planus naudojimui netinkamos žemės sklypo dalies dydis skiriasi net 96 m2, o tai reiÅ¡kia, kad naudojimui tinkamos žemės sklypo dalis gali bÅ«ti nustatyta su atitinkama paklaida. Å i aplinkybė turi ypatingÄ reikÅ¡mę, nes kiekvieno bendraturčio interesas naudotis lygiavertaus kokybine prasme turto dalimi pagal turimÄ idealiųjų dalių proporcijÄ yra pagrįstas ir turi bÅ«ti ginamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ Å¡alių pateiktų ginčo žemės sklypo planų nėra objektyvios galimybės nustatyti ribos, žyminčios skardžio pradžiÄ , ir tiksliai apskaičiuoti, kokio ploto yra tinkamos ir netinkamos naudojimui sklypo dalys.

Pirmosios instancijos teismas, šalims neįvykdžius pareigos pateikti įrodymus, kurie leistų tiksliai nustatyti atitinkamus duomenis, vadovavosi atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, kurį parengė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, pažymėtais taškais, šios bendrovės paaiškinimu bei tam tikrais orientyrais. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo klausimu nepaneigia ženklios ginčo sklypo skirtingos kokybės žemės plotų dydžių paklaidos ir apeliantės interesų pažeidimo.

Pateikti planai nėra pakankamai tikslÅ«s ir informatyvÅ«s, todėl jų pagrindu negali bÅ«ti tinkamai, užtikrinant ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka.Pagal adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų – nustatant naudojimosi daiktu tvarkÄ , paskiriama naudotis daikto dalis turi atitikti dalį bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Nustačius aplinkybes, kad objektas, dėl kurio naudojimosi tvarkos yra sprendžiamas Å¡alių ginčas, nėra lygiavertis kokybine prasme, bÅ«tina tiksliai nustatyti tokių dalių dydį.

Atitinkamai, naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatoma, vadovaujantis Å¡alių turimomis idealiosiomis dalimis santykyje su tinkamos ir netinkamos naudoti žemės plotu. Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus, pvz. į naudojimuisi paskirtų sklypų formÄ bei iÅ¡sidėstymÄ , vengiant netaisyklingos formos nustatymo ar kitokio naudojimosi apsunkinimo. Nagrinėjamuoju atveju, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo motyvu, kad pagal skundžiamÄ teismo sprendimÄ jai atitenkantis žemės sklypas yra netaisyklingos formos, kas apsunkina naudojimÄ si.Atsižvelgdama į bylos Å¡alių dispozityvumo ir rungimosi principÄ , kolegija nurodo, kad CK 4.75 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikÅ¡tais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siÅ«lomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalÅ«s, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarkÄ .

Tokiu atveju nesutariantys bendraturčiai turi pareigÄ pateikti teismui kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ , atitinkantį tikslumo ir informatyvumo reikalavimus.Atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neiÅ¡tyrė visų esminių ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių, o pagal byloje esančius įrodymus bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė Loreta Lipnickienė Liuda Uckienė