d8b79c47-2c99-4b70-9ec6-d62ca22a8d4c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-264-390/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01747-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-753/2017 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei D. L. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir atsakovės D. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – L. Å . ir A. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas Å«kininkas A. K. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. L. 5451,26 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad dėl atsakovės D. L. savavaliÅ¡ko 9,9200 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių r., nuomos sutarties nutraukimo, kuris buvo iÅ¡nuomotas žemės Å«kio veiklai iki 2018-06-13, neturėjo galimybės nuomojamame žemės sklype pasėti ir nuimti derliaus (žieminių rapsų), todėl patyrė didelius nuostolius, iÅ¡ viso jam padaryta 5451,26 Eur žala (nuostoliai), nes bÅ«tų gavęs 11276,06 Eur pajamų užsėjęs ir nuėmęs žieminių rapsų derlių iÅ¡ 9,2200 ha nuomojamo žemės sklypo, kadangi bÅ«tų turėjęs 27,660 tonas (9,2200 ha x 3,01 t/ha), o supirkimo kaina 2015-2016 laikotarpiu už 1 tonÄ - 370 Eur, kas sudarytų – 10234,20 Eur (27,66 t/ha x 370 Eur); bÅ«tų gavęs 1041,86 Eur iÅ¡mokÄ už deklaruotus plotus (2015-2016 mokėjo Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie ŽŪM po 113 Eur už hektarÄ (9,2200 ha x 113 Eur); o sÄ naudos bendroje sumoje sudarė – 4633,80 Eur, kurias sudarė iÅ¡laidos 399,53 Eur žieminių rapsų sėklos įgijimui, 1051,08 Eur iÅ¡laidos žemės iÅ¡dirbimui, 322,70 Eur iÅ¡laidos purÅ¡kimui nuo ligų, 1383 Eur iÅ¡laidos trÄ Å¡oms, 305,89 Eur kuro iÅ¡laidos transportui, 396 Eur atlyginimas darbuotojams, 232,58 Eur mokesčiai, 276 Eur amortizacija ir nusidėvėjimas, žemės nuomos mokestis iki derliaus nuėmimo – 267 Eur.

Prie sÄ naudų ieÅ¡kovas pridėjo turimÄ Ä¯siskolinimÄ už žemės nuomÄ už ankstesnį periodÄ , kuris bendroje sumoje sudarė 1191 Eur. VisÄ padarytÄ ieÅ¡kovui žalÄ (nuostolius) sudaro 5451,26 Eur (11276,06 Eur – 4683,80 Eur – 1191 Eur), t. y. nuo pajamų atėmus sÄ naudas ir skolÄ už žemės sklypo nuomÄ . Taip pat byloje jis patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios bendroje sumoje sudarė – 338,54 Eur, iÅ¡ jų 163,54 Eur sudarė sumokėtas žyminis mokestis, 5 Eur bankiniai du pavedimai, 170 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, advokatui byloje atstovaujant jo interesus (t. 1, b. l. 3-4).

Atsakovė D. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å«kininko A. K. 1341,09 Eur skolÄ už nesumokėtÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių r., nuomÄ ; 498,92 Eur nuostolius, 67,62 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, šį terminÄ skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patirtas visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b. l. 149-155).Nurodė, kad ieÅ¡kovas viso nuomos mokesčio už nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ nesumokėjo, o tik dalį jo, todėl yra susidaręs 1341,09 Eur įsiskolinimas už žemės sklypo nuomÄ . 2015-10-12 atsakovė iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ â€žDėl 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo“, kuriuo įspėjo, kad remiantis privačios žemės nuomos 2008-06-13 sutarties 5 punktu nuo 2016-04-12 nutrauks su juo sudarytÄ privačios žemės nuomos sutartį dėl ieÅ¡kovo netinkamo sutarties sÄ lygų vykdymo – negavus visų pinigų už žemės sklypo nuomÄ . 2015-11-04 atsakovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių skyriui raÅ¡tÄ Nr. 6FP-2894, kad nuomininkas vasaros pradžioje buvo įspėtas žodžiu apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ ir daugiau jos nedirbtų, tačiau vietoj to, kad iÅ¡spręstų kilusį ginÄÄ tarp Å¡alių, t. y. jai sumokėti įsiskolinimÄ už sklypo nuomÄ , jis 2015-08-24 užregistravo nuomos sutartį VÄ® Registrų centre.

Taip pat nurodė, kad nuomojamas žemės sklypas ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovo nebuvo dirbamas, jame buvo ražiena, žemė buvo įmirkusi, todėl dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė, kaip Å¡io žemės sklypo savininkė, patyrė nuostolius. 2014-12-08 dėl A. K. kaltės, t. y. kadangi ieÅ¡kovas nedirbo dirbamos žemės, ji turėjo grÄ Å¾inti 2008-12-12 gautÄ iÅ¡mokÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (iÅ¡mokos Å«kininkaujantiems vietovėse su kliÅ«timis, iÅ¡skyrus kalnuotas vietoves), kurios grÄ Å¾intina suma sudarė – 1722,68 Lt (498,92 Eur), kuriÄ atsakovė laiko patirtais nuostoliais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 1341,09 Eur skolÄ už žemės sklypo nuomÄ , 498,92 Eur nuostolių atlyginimÄ , 67,62 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, t. y. 1907,63 Eur iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 906,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei D. L.. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių sudaryta 2008-06-13 privačios žemės sklypo nuomos sutartis, kuria nuomotoja – D.

L. iÅ¡nuomojo 9,2200 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių r. Sutarties 4 dalies pagrindu Å¡alys sutarė, kad už žemės sklypo nuomÄ yra mokamas nustatyto dydžio žemės nuomos mokestis, t. y. iki 2010 m. mokant po 70 Lt už 1 ha, o sekančiais iki sutarties pabaigos metais, mokant po 100 Lt (28,96 Eur) už 1 ha. Sutartyje numatyta, kad pasėlius deklaruoja žemės sklypo nuomininkas (t. 1, b. l. 29). Nuomos sutartis nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovo įregistruota nuo 2015-08-24.

Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė D. L. nuo 2007-12-07 iki 2016-05-11. Žemės sklypo nuomos sutartis tarp Å¡alių nutraukta 2016-04-12 (t. 1, b. l. 31). 2016-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė D. L. ginčo žemės sklypÄ pardavė A. Å . (t. 1, b. l. 53-58).Teismo vertinimu, byloje aktualÅ«s yra sutarties pabaigos padariniai. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovui dar iki 2015-10-12 buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės ketinimo nutraukti žemės nuomÄ , tarp jų kilo ginčas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, kurio ieÅ¡kovas iki Å¡iol nėra sumokėjęs atsakovei.

IeÅ¡kovas A. K. nurodė patyręs 5451,26 Eur nuostolius, nes atvykęs 2015 m. rugsėjo mėn. į nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ vykdyti Å«kio darbų, jame rado apdirbtÄ ir apsėtÄ Å¾emės sklypÄ , todėl negalėjo pasėti ir auginti žieminių rapsų, t. y. ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti žalos atlyginimas pasireiÅ¡kia negautų pajamų forma. IeÅ¡kovas teigdamas, jog jis nuomojamame žemės sklype bÅ«tų pasėjęs ir auginęs žieminius rapsus, jei žemė nebÅ«tų užimta (apdirbta ir apsėta kito asmens), nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent Å¡iame sklype bÅ«tų sėjęs žieminių rapsų sėklas ir ar sklypÄ 2015-2016 m. bÅ«tų naudojęs žemės Å«kio veiklai.

Teismas nurodė, kad liudytojas A. Ž. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. po nuimto derliaus (rapsų nukÅ«limo) sklype liko ražienos, iÅ¡ tiesų jame buvo tik dirbama dalis žemės, likusi dalis žemės buvo Å¡lapia bei apaugusi krÅ«mynais, pateikta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (t. 1., b. l.

11) patvirtina, kad ieškovas žieminių rapsų sėklas Brentano įgijo iš kooperatinės bendrovės „SV Obeliai“, tačiau jos įgytos 2015-10-30, t. y. praėjus terminui žieminių rapsų sėjimui, o specialistė R. R. patvirtino, kad ieškovas tokiu poelgiu rizikavo patirti nuostolius, nesilaikydamas rekomendacijos sėti žieminius rapsus iki rugpjūčio 25 d. ar vėliausiai iki rugpjūčio 30 d. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovui negautas pajamas (nuostolius).

Teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo atmetė kaip nepagrįstus.Atsakovė nutraukė ginčo žemės sklypo nuomÄ ieÅ¡kovui dėl ieÅ¡kovo sutarties 4 d. sÄ lygų nevykdymo, t. y. nesumokėjus atsakovei 1341,09 Eur žemės nuomos mokesčio. Tokio dydžio nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį pripažįsta ir ieÅ¡kovas (CPK 182 str.), todėl teismas dėl jo pagrįstumo nepasisakė ir Å¡ioje dalyje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino pilnai.Teismas nurodė, kad dalis nuomojamojo žemės sklypo buvo apleista, jame augo krÅ«mynai, vietomis žemė buvo įmirkusi, t. y. ieÅ¡kovui nesiimant veiksmų tvarkyti visÄ , o ne dalį nuomojamo žemės sklypo, laikytina, kad atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, patyrė žalÄ .

Be to, 2014 m. dėl ieÅ¡kovo kaltės, t. y. dėl nedirbamos žemės, atsakovė turėjo grÄ Å¾inti 2008-12-12 metais gautÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM (iÅ¡mokos Å«kininkaujantiems vietovėse su kliÅ«timis, iÅ¡skyrus kalnuotas vietoves). GrÄ Å¾intinos iÅ¡mokos suma sudarė – 498,92 Eur (1722,68 Lt) ir tokiu bÅ«du atsakovė patyrė nuostolius (t. 1, b. l. 169-170), kurių atlyginimÄ teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas taip pat tenkino atsakovės praÅ¡ymus dėl įstatyminių palÅ«kanų už piniginės prievolės įvykdymo terminÄ praleidimÄ â€“ 67,62 Eur palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo (CK 6.261, 6.210 straipsniai) bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. K., kurio interesams atstovauja advokatas Aleksandras Kuznecovas, praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo dirbama žemė.

Be pagrindo vadovavosi liudytojų R. R. parodymais, o liudytojas A. Ž. tik patvirtino, kad buvo dirbama didesnė dalis nuomojamos žemės, o plotų deklaravimas taip pat įrodo, kad buvo dirbama žemė. Teismas apskritai palaikė atsakovės pozicijÄ , kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovas neturėjo teisės rudenį dirbti ir sėti nuomotame žemės sklype, nes atsakovė vasaros pradžioje žodžiu nutraukė žemės nuomos sutartį, nors raÅ¡ytinis įspėjimas apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ , kaip to reikalauja įstatymas, buvo gautas iÅ¡ atsakovės tik 2015-10-12.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti 7 PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, pagal kurias matosi kiek ieÅ¡kovas 2016 metais pardavė žieminio rapso, nes grÅ«dai parduoti liepos mėn. pabaigoje ir rugpjūčio mėn. pradžioje (vasarinis rapsas užauga vėliau).

Å is 2016 metų žieminio rapso derlius buvo nuimtas kituose plotuose, bet bÅ«tų nuimtas ir atsakovės nuomojamoje žemėje, gal mažiau negu planuota, tačiau tai teismui leidžia sumažinti praÅ¡omų nuostolių sumÄ , bet ne nepriteisti visiÅ¡kai.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pripažinau dalį (įsiskolinimÄ už nuomÄ ) prieÅ¡ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas pripažino tik patį įsiskolinimÄ ir ta suma buvo sumažinti nuostoliai ieÅ¡kinyje. Jeigu tenkinti ieÅ¡kinį, tai prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje dalyje netenka prasmės. Taip pat nepagrįstai priteista atsakovės grÄ Å¾inta 498,92 Eur iÅ¡moka.

Visų pirma: atsakovė kiek gavo, tiek grÄ Å¾ino, todėl nuostolių neturėjo. Antra: ginčo žemės nuomos sutartis sudaryta 2008-06-13, o plotus privalu deklaruoti iki birželio mėn. 10 d. (kiekvienais metais).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė D. L., kurios interesams atstovauja advokatė Valda Grigonytė, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė neva patirtų nuostolių, t. y. neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, kas nulemtų ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , kaip negautas pajamas.Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė patyrė nuostolių, nes ieÅ¡kovui jau nuostolingai naudojantis ginčo žemės sklypu, bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės - dėl nedirbamos žemės, atsakovė 2014 m. gruodžio 8 d. turėjo grÄ Å¾inti 2008-12-12 metais gautÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM (iÅ¡mokos Å«kininkaujantiems vietovėse su kliÅ«timis, iÅ¡skyrus kalnuotas vietoves), grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos suma sudarė - 1722,68 Lt (498,92 Eur).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡ esmės kelia netinkamo įrodymų vertinimo problemÄ nagrinėjant bylÄ .

Atskirai teisėjų kolegija pastebi, kad prie apelianto apeliacinio skundo yra pridėtos sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovo vardu dėl rapsų priėmimo, tačiau apeliantas apeliaciniu skundu ar atskiru praÅ¡ymu Å¡ių įrodymų nepraÅ¡o prijungti prie bylos, todėl teisėjų kolegija dėl jų priėmimo ir vertinimo nagrinėdama apeliacinį skundÄ nepasisako. Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio IeÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovei įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovės savavaliÅ¡ko 9,9200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajone, nuomos sutarties nutraukimo, kuris jam buvo iÅ¡nuomotas žemės Å«kio veiklai, neturėjo galimybės nuomojamajame žemės sklype pasėti ir nuimti derliaus ( žieminių rapsų) ir negavo pajamų, kurias turėjo gauti.

IeÅ¡kovas negautas pajamas įvertino 5451,26 Eur ir prašė jas priteisti iÅ¡ atsakovės.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino konstatavęs, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio neįrodė.Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl negautų pajamų priteisimo iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės bei liudytojos R. R. parodymus konstatavo aplinkybę, kad tarp Å¡alių buvo iÅ¡kilęs ginčas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio dar iki 2015m. spalio 12d.

Teismas vertindamas nustatytas aplinkybes akcentavo, kad ieÅ¡kovui buvo žinomos aplinkybės, jog atsakovė ketino nutraukti žemės nuomos sutartį ir apie tai informavo ieÅ¡kovÄ dar 2015m. vasario mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodymų paneigiančių tokias teismo nustatytas aplinkybes nėra, todėl visa apeliacinio skundo argumentacija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žemė sutarties nutraukimo momentÄ yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ Â ir atmesdamas ieÅ¡kinį taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovas ginčo sklype bÅ«tų sėjęs žieminių rapsų sėklas.

Tokia teismo nustatyta aplinkybė yra pagrįsta ir motyvuota, nes konstatuotas aplinkybes patvirtino apklausta teismo posėdyje specialistė R. R.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šios nešališkos specialistės duotais parodymais ir pripažinti, kad atmetant ieškovo ieškinį buvo neteisingai vertinti įrodymai ir pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ( CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Remiantis nurodyta teisės norma, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io atsiradusio tarp jų ( CK 6. 246-6.249 straipsniai) ir ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atsakovei dėl negautų pajamų netenkino.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad teismas savo iÅ¡vadas motyvavo tinkamai ir argumentuotai ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismo sprendimas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atmetimo dalyje pripažintinas teisėtas bei pagrįstas ir paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nutraukė su ieÅ¡kovu žemės sklypo nuomos sutartį, nes ieÅ¡kovas nevykdė Å¡alių sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties 4 punkto sÄ lygos ir nemokėjo žemės nuomos mokesčio.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir bylos nagrinėjimo metu eigos matyti, kad ieÅ¡kovas pripažino, kad yra nesumokėjęs atsakovei 1341,09 Eur nuomos mokesčio, todėl teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi mokėti 1341, 09 Eur įsiskolinimÄ už nuomÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės bei liudytojo A. Ž. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad dalis nuomojamo žemės sklypo buvo apleista, jame augo krÅ«mynai, vietomis žemė buvo įmirkusi ir dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų, atsakovė patyrė žalÄ .

Teismas įvertinęs, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės ( dėl nedirbamos žemės) atsakovė turėjo grÄ Å¾inti 2008m. gruodžio 12d. gautÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM ir konstatavęs, kad tokiu bÅ«du atsakovė patyrė 498,92 Eur nuostolius, juos priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei. Teisėjų kolegija su tokia teismo konstatuota aplinkybe neturi pagrindo sutikti.Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikÅ¡mingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos.

Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktÄ ; ir kt.).Be to, įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2018). Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamos dalies, kad teismas vertindamas pačios atsakovės ir liudytojo A. Ž. parodymus konstatavo ieÅ¡kovo kaltus veiksmus dėl atsakovei susidariusios žalos, o žalos dydį nustatė remdamasis tuo, kad atsakovė turėjo grÄ Å¾inti 498,92 Eur iÅ¡mokÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės paaiÅ¡kinimų, kuri suinteresuota bylos baigtimi ir liudytojo parodymų patvirtinti faktui dėl ieÅ¡kovo atliktų kaltų veiksmų dėl atsakovei susidariusių nuostolių byloje nepakanka. Pažymėtina, kad ir Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros prie ŽŪM įrodymas ( t. 1., b. 169) apie iÅ¡mokos grÄ Å¾inimÄ taip pat tiesiogiai nepatvirtina, jog atsakovė bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltų veiksmų patyrė nuostolius ir tarp atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryÅ¡ys ( CK 6. 246-6. 249 straipsniai).

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis daro iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovei susidariusių nuostolių nėra įrodyta ieÅ¡kovo civilinei atsakomybei kilti visų sÄ lygų, todėl atsakovės reikalavimas dėl 498,92 Eur nuostolių priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo apylinkės teismo nepagrįstai buvo patenkintas. Aptartas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas netenkinamas, o teismo sprendimas prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje pakeistinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).      Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismeIÅ¡ dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ( CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkintas iÅ¡ dalies atsakovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo mažintinos iki 525,84 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeApeliantas priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme nepraÅ¡o. Atsakovė praÅ¡o priteisti 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Kadangi apelianto apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, atsakovei tik iÅ¡ dalies priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.           Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

            KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017m. spalio 11d. sprendimÄ pakeisti.           Teismo sprendimo dalį prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje iÅ¡dėstyti taip:           Atsakovės D. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K., a/k (duomenys neskelbtini) 1341, 09 Eur skolos už žemės sklypo nuomÄ , 67,62 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos, t. y. 1408,71 Eur sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, 2017m. vasario 15d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo atsakovės D.

L. naudai.            IÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. atsakovei D. L. priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 525,84 Eur.            Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.           IÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei.              Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.   Teisėjai                                                                 Virginija Gudynienė Algimantas Kukalis                                                                  ArÅ«nas Rudzinskas      Â