2018-05-16 Nr. AB-9880-3-61-3-02196-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-679-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02196-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2015 m. birželio 4 d. (b. l. 1–6).

2. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko gyvenamojo ploto, buvo tamsu, drėgna, tvyrojo blogas kvapas, buvo daug tarakonų, žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta, natūralus apšvietimas buvo per silpnas, o dirbtinis – per intensyvus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad maistas kalėjime neskanus, be to, nebuvo užtikrinamas ir pakankamas maisto kiekis. Pareiškėjas paaiškino, kad nutrūko jo socialiniai ryšiai, nes buvo apriboti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai bei skambučiai su pareiškėjo šeimos nariais. Pasak pareiškėjo, kameroje esantis tualetas buvo ne kabinoje, o atskirtas sienele (ne aukštesne nei 1,35 m), todėl buvo pažeistas pareiškėjo orumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–22).

4. Lukiškių TI-K nurodė, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Lukiškių TI-K paaiškino, kad maksimalus leistinas laikomų asmenų skaičius jų įstaigoje yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, o Lukiškių TI-K neturi galimybių to išvengti. Dėl šių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

5. Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetas yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele, o kameros yra vėdinamos per tam pritaikytus langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, pasak Lukiškių TI-K, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o maitinimas organizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K nuomone, institucijos neteisėtų veiksmų šiuo atveju nebuvo, todėl valstybės civilinė atsakomybė nekyla. Pareiškėjo skundo reikalavimus Lukiškių TI-K vertino, kaip nesąžiningą pareiškėjo norą pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 154–158).

7. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ nuostatas, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu šio reikalavimo nebuvo laikytasi iš viso 22 paras. Teismas taip pat pripažino, kad sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo.

8. Dėl kamerų vėdinimo per langus, teismas konstatavo, kad tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų (apšvietimo, drėgmės ir kt.) į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o skunde teismui tik abstrakčiai nurodė su tuo susijusias aplinkybes, jų nedetalizuodamas. Abstrakčiais teismas laikė ir pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkamu maitinimu bei apribotais socialiniais ryšiais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad Lukiškių TI-K šiais aspektais nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad aplinkybių nurodymas negali būti deklaratyvus, skundžiamos sąlygos turi būti susietos su konkrečiu įvykiu, įvykusiu skundą padavusiam asmeniui.

III. 9. Pareiškėjas V. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai (b. l. 167).

10. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistos sumos dydžio. Pasak pareiškėjo, tai suteikia galimybę Lukiškių TI-K už nedidelį mokestį ir toliau pažeidinėti galiojančius įstatymus. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K neteisėtos veikos buvo įvykdytos sąmoningos tyčios forma. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo priteista suma yra niekinė.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 170–173).

12. Lukiškių TI-K atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai, pasak Lukiškių TI-K, yra abstraktūs, nėra konkretumo dėl pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos. Be to, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuota, kuo būtent pasireiškė neturtinė žala, nepateiktos jokios faktinės aplinkybės. Lukiškių TI-K nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais (200 Eur). Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistos neturtinės žalos dydžiu.

16. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio 4 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2016 m. gegužės 25 d.), iš viso 22 paras Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais garantuojamas gyvenamosios patalpos plotas (b. l. 11–13), didžiąją šio laiko dalį (16 parų) pažeidimas pasireiškė itin dideliu mastu, t. y. pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas nesiekė net 3 kv. m. Be to, pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota ir tai, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo, jam naudojantis tualetu. Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą priteisė pinigais, nes šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

18. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.

19. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, laikas, kurį asmuo praleido jo teises pažeidžiančiomis sąlygomis, yra vienas svarbiausių veiksnių vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.), 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08)).

20. Nors byloje nustatyti pažeidimai sąlygojo pareiškėjo nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, tačiau, spręsdama dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamojo ploto trūkumas ginčo laikotarpiu nebuvo nepertraukiamas. Be to, byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar būtų rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena.

21. Atsižvelgdama į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 200 Eur suma teisingai kompensuoja pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad asmens dvasinių kančių pinigais išmatuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma yra tik tam tikros kompensacijos suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius