2021-05-19 Nr. AB-10914-3-61-3-00901-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-304-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00901-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. (V. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. (V. U.) skundą atsakovui Vilniaus regiono plėtros tarybos kolegijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. U. (V. U.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono plėtros tarybos kolegijos (toliau – ir Kolegija) 2021 m. vasario 23 d. sprendimą, kuriuo atmesta pareiškėjo pretenzija „Dėl konkurso į Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas pretendentų atrankos vertinimo“, įpareigoti atsakovą organizuoti ir užtikrinti pakartotinį jo konkurso į Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas praktinės užduoties vertinimą, užtikrinant, kad jis būtų atliktas laikantis bendrųjų pretendentų vertinimo komisijoje principų ir galiojančio teisinio reglamentavimo bei atitinkamai koreguoti konkurso laimėtojų eilę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. U. skundą.

Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalį, Regiono plėtros taryba yra pagal šį įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad Regiono plėtros tarybos kolegija skiria regiono plėtros tarybos administracijos direktorių ir atleidžia jį iš pareigų. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Regiono plėtros tarybos administracijos direktorius (toliau – administracijos direktorius) yra vienasmenis regiono plėtros tarybos valdymo organas ‒ juridinio asmens vadovas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracijos direktorius priimamas į pareigas konkurso, organizuojamo ir vykdomo Vyriausybės nustatyta tvarka, būdu, kadencijai, kuri prasideda nuo jo priėmimo į pareigas dienos ir baigiasi, kai Kolegija, sudaryta po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų iš naujai kadencijai išrinktų savivaldybių tarybų narių ir merų, susirenka į pirmąjį Kolegijos posėdį. Kai steigiama regiono plėtros taryba, administracijos direktoriaus kadencija prasideda nuo regiono plėtros tarybos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Tas pats asmuo tos pačios regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbo sutartį su regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi regiono plėtros tarybos vardu sudaro ir ją nutraukia Kolegijos pirmininkas arba kitas Kolegijos įgaliotas asmuo.

Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju ginčas kilo dėl priėmimo į Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus (ne valstybės tarnautojo) pareigas. Pareiškėjas siekia užimti viešosios įstaigos administracijos direktoriaus pareigas ir kelia su darbo teisiniais santykiais susijusį ginčą. Pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautojas ir siekia įsidarbinti darbo sutarties pagrindu. Šiuo atveju priėmimas į darbą vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir Konkursų į regionų plėtros tarybų administracijų direktorių pareigas organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo įgyvendinimo“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, teismas sprendė, jog keliamas ginčas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog skundžia atsakovo sprendimą atmesti pretendento užimti Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus V. U. pretenziją, kuris yra galutinis atsakovo veiksmas sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundžiamų aplinkybių. Minėtą veiksmą atliko konkurso į Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas atrankos komisija, kuri yra sudaryta išimtinai iš valstybės tarnautojų, pareigūnų ir valstybės politikų. Atsižvelgus į tai, byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Vilniaus regiono plėtros taryba yra viešoji įstaiga, o pareiškėjas siekia užimti viešosios įstaigos administracijos direktoriaus pareigas. Pareiškėjo teigimu, skundo dalykas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas skundžiamų subjektų atliktų veiksmų ratą, dėl kurių bylas sprendžia administraciniai teismai.

Pareiškėjas pažymi, jog jis skundžia administravimo subjektų ir valstybės tarnautojų bei pareigūnų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas, veiksmus ir sprendimus, kurie kelia pagrįstas abejones dėl jų teisėtumo ir atitikimo skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principams ir kurie juos atlikusių ir inicijavusių subjektų nebuvo teisiškai pagrįsti pareiškėjui bandant ginčą išspręsti taikiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. U. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Tuo tarpu, bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 str.). Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).

Būtent teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose, lemia ginčo rūšinį teismingumą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. T-37/2010). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Regiono plėtros taryba yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Regiono plėtros tarybos teisinė forma – regiono plėtros taryba (Įstatymo 16 str. 1 p.). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad Regiono plėtros tarybos kolegija skiria regiono plėtros tarybos administracijos direktorių ir atleidžia jį iš pareigų. Kolegija Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus priima regiono plėtros tarybos vardus. Darbo sutartį su regiono plėtros tarybos administracijos direktoriumi regiono plėtros tarybos vardu sudaro ir ją nutraukia Kolegijos pirmininkas arba kitas Kolegijos įgaliotas asmuo (Įstatymo 26 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija priėmimą į Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautojas ir siekia įsidarbinti darbo sutarties pagrindu. Atsižvelgus į tai, laikyta, kad nors skundžiamas Vilniaus regiono plėtros tarybos kolegijos 2021 m. vasario 23 d. sprendimas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau jam ne vykdant viešąjį administravimą, o veikiant kaip civilinių santykių subjektui, t. y. įgyvendinant viešosios įstaigos (jos valdymo organų) funkcijas. Aplinkybė, kad, pareiškėjo manymu, Vilniaus regiono plėtros tarybos valdymo organų funkcijos buvo įgyvendintos netinkamai, nekeičia paties teisinio santykio prigimties ir pobūdžio, o sudaro inicijuojamos bylos ginčo dalyką, nagrinėtiną ginčą sprendžiant iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis yra civilinės teisinės, bet ne administracinės teisinės prigimties, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. U. (V. U.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė