2019-11-27 Nr. AB-22394-3-63-3-00061-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2389-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hota“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hota“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hota“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Palangos skyriaus 2018 m. sausio 17 d. atsakymą dėl prašymo Nr. 16SD-133-( 14.16.104.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą parengti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą bei per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju priimti sprendimą parduoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė NŽT Palangos skyriui prašymą pirkti suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), skirtas UAB „Hota“ nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatacijai pagal paskirtį. Atsakovas atsisakė parduoti minėtą žemės sklypą (sustabdė procedūrą) iki kol Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr.el-1517-386/2017. NŽT Palangos skyrius savo atsisakymą vykdyti administracinę procedūrą motyvavo tuo, jog yra nagrinėjama byla, susijusi su šio žemės sklypo formavimo procesu.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, nes Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama byla turi visiškai kitą skundo dalyką ir pagrindą, skiriasi skundo šalys.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas nesilaikė terminų, nustatytų VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje, o vadovavosi terminais, nustatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 16 punkte.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti arba sustabdyti bylos nagrinėjimą.

6. Atsakovas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I-211-386/2018 pagal pareiškėjo UAB „Hoja electronics“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Hota“, UAB „Vitalda“, NŽT) dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. Al-880 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo.

7. NŽT paaiškino, kad Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus, reikalingus statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Projektas) eksploatuoti. Iš Projekto sprendinių brėžinio matyti, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam statiniui, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuotas 0,1204 ha ploto valstybinės žemės sklypas, o statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), suformuotas 0,163 ha ploto valstybinės žemės sklypas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė NŽT Palangos skyriui pakartotinį prašymą parduoti jam valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad administracinė byla Nr. I-211-386/2018 teisme neišnagrinėta, atsakovas informavo pareiškėją, kad institucija sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo priims, kai teismas išnagrinės minėtą administracinę bylą.

9. Atsakovas akcentavo, kad tarp neišnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-211-386/2018 teisinio rezultato ir pareiškėjo UAB „Hota“ prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra prejudicinis ryšys, todėl yra teisinis pagrindas sustabdyti šią administracinę bylą iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-211-386/2018.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Hota“ skundą atmetė.

11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. sausio 17 d. atsakymo Nr. 16SD-133-(14.16.104.) į pareiškėjo prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Teismas nustatė, kad Sprendime nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu patvirtino formuojamus valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla dėl Įsakymo panaikinimo. Kai teismas išnagrinės bylą dėl Įsakymo panaikinimo, NŽT Palangos skyrius spręs klausimą dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo.

13. Teismas, įvertinęs nurodytoje byloje pateiktą medžiagą, konstatavo, kad yra akivaizdu, jog NŽT Palangos skyrius, spręsdamas klausimą dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjui, privalo vadovautis Įsakymu, kurio teisėtumas sprendžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-211-386/2018. Šiuo atveju atsakovas Sprendime pareiškėjui pagrįstai nurodė, kad teismui išnagrinėjus minėtą bylą NŽT spręs klausimą dėl pareiškėjo prašymo pirkti 0,1204 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

14. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad jame nėra nurodyta, kokiu konkrečiai teisės aktu vadovaujantis jis priimtas, tačiau Sprendime aiškiai nurodytas jo faktinis pagrindas. Liteko duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI-211-386/2018 UAB „Hota“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė atsiliepimą į skundą ir jos atstovas dalyvaudavo teismo posėdžiuose, todėl UAB „Hota“ buvo žinoma apie Sprendime nurodytą teisme nagrinėjamą bylą. Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau tai pareiškėjui nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į interesų gynybą teisme, t. y. pateikti skundą teismui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, jog Sprendimo trūkumai šiuo atveju nėra esminiai ir dėl to nėra pagrindo Sprendimą panaikinti.

15. Teismas nurodė, kad, netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą parengti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą bei per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju priimti sprendimą parduoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Hota“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime peržengė nagrinėjimo ribas, rėmėsi teismų praktika, kurios situacija nesusijusi su konkrečia byla, klaidingai interpretavo VAĮ nuostatas, rėmėsi su byla nesusijusiomis teisės aktų nuostatomis.

18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į jau suformuotą teisminę praktiką dėl viešojo administravimo subjektų veiklos apibrėžtumo ir ribotumo sprendime, nurodė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad teismui išnagrinėjus bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (administracinė byla Nr. el-211-386/2018), jis spręs klausimą dėl pareiškėjo prašymo pirkti 0,1204 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nors tarp neteisėtai sustabdytos procedūros ir vykstančio teisminio proceso yra esminis turinio ir pagrindo skirtumas.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju aktualios VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose nustatyti konkretūs atvejai, kada administracinė procedūra gali būti stabdoma. Pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas, siekdamas tokio teisinio reguliavimo, nustatė konkrečius atvejus, kada galima stabdyti administracinę procedūrą, o ne paliko diskrecijos teisę administraciniam subjektui, kadangi kitu atveju neapibrėžtumas reikštų šio administravimo subjekto veiklos subjektyvumą, piktnaudžiavimą bei procedūrų vilkinimą, neefektyvumą, gerojo administravimo principo, teisėtų lūkesčių principo ir kitų principų pažeidimą.

20. Pareiškėjas pažymi, kad jam tapo žinomos naujos aplinkybės šioje byloje jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas paaiškina, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso panaudos teise Palangos miesto savivaldybei ir buvo formuotas tuo pačiu Projektu, kaip ir (duomenys neskelbtini), sklypas, priklausantis pareiškėjui UAB „Hota“, buvo panaudos teise išnuomotas NŽT Palangos miesto savivaldybei, o daiktinės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju NŽT stabdo procedūrą, motyvuodamas tuo, jog yra nagrinėjama byla, susijusi su sklypu, kitu atveju, nestabdo procedūrų ir išnuomoja sklypą, formuotą tuo pačiu Projektu, nors byloje sprendžiami klausimai, susiję su abiem sklypais.

21. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012; 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-188/2013), nurodo, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotinio skundo tam pačiam atsakovui. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Skundo pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (faktinis pagrindas), todėl naujas skundas galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

22. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo UAB „Hota“ reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. sausio 17 d. atsakymą dėl prašymo Nr. 16SD-133-( 14.16.104.) ir įpareigoti atsakovą parengti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą bei per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju priimti sprendimą parduoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NŽT Palangos skyrius, spręsdamas klausimą dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjui, privalo vadovautis Įsakymu, kurio teisėtumo klausimas sprendžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-211-386/2018, konstatavo, kad Sprendime pagrįstai nurodyta, jog teismui išnagrinėjus minėtą bylą, NŽT Palangos skyrius spręs klausimą dėl pareiškėjo prašymo pirkti 0,1204 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Sprendimo trūkumai (nenurodyta apskundimo tvarka; nenurodytas teisės aktas, kuriuo vadovautasi, priimant Sprendimą) nėra esminiai, todėl nėra pagrindo Sprendimą naikinti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika, taikė bylai neaktualius teisės aktus, be to, neteisingai įvertino VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjas apeliacinį skundą taip pat grindžia nauja aplinkybe, atsiradusia jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. tuo, kad sklypas, kuris buvo suformuotas tuo pačiu Projektu, kaip ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo panaudos teise išnuomotas NŽT Palangos miesto savivaldybei.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas padavė atsakovui prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Al-880 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Atsakovas Sprendimu nusprendė klausimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo spręsti, kai Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-211-386/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00968-2017-8).

29. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose jau išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-211-386/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00968-2017-8), kuri buvo iškelta pagal pareiškėjo UAB „Hoja electronics“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvauja NŽT, Palangos miesto savivaldybė, UAB „Hota“, UAB „Vitalda“) dėl Įsakymo panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Hoja electronics“ skundą tenkino ir panaikino Įsakymą. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-2391-624/2019).

30. Akcentuotina, kad Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Projektas, pagal kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybėn suformuotą valstybinės žemės sklypą. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypus esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir nustatyti žemės servitutus. Pagal Projektą suformuotas 0,1204 ha ploto žemės sklypas UAB „Hota“ nuosavybės teise priklausančiam sandėliavimo paskirties 102 kv. m ploto pastatui–sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nurodytoje administracinėje byloje Įsakymas ginčijamas, inter alia (be kita ko), dėl to, kad papildomos valstybinės žemės prijungimas formuojant žemės sklypą būtent pareiškėjo pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti yra nepagrįstas, t. y. ginčijamas žemės sklypo dydis, kuris yra reikalingas tinkamai eksploatuoti nurodytą pastatą.

31. VAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 27 straipsnis reglamentuoja administracinės procedūros sustabdymą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama VAĮ 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu paaiškėja, jog pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

32. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu parduoti valstybinę žemę, o ne su skundu, dėl buvo pradėta VAĮ 19 straipsnyje nurodyta administracinė procedūra. Tai reiškia, kad šiuo atveju VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros nutraukimą, netaikytinos. Be to, pats pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, t. y. jokia procedūra dėl nagrinėjamo tapatus ginčo teisme nebuvo nutraukta.

33. Nors pareiškėjo prašymas pirkti žemės sklypą yra susijęs ir su tam tikromis administracinėmis procedūromis, tačiau iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1014/2014). Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

34. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti ir tai, kad valstybinės žemės pardavimo sąlygos ir procedūra yra griežtai reglamentuojama teisės aktuose. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklės taip pat reglamentuoja valstybinės žemės pardavimo sąlygas ir procedūrą, kurių turi laikytis NŽT.

35. Akcentuotina, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turi būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

37. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-2019/2018).

38. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas yra ginčijamas ir tuo aspektu, jog neteisėtai nustatytas ginčijamo žemės sklypo dydis, kuris yra reikalingas tinkamai eksploatuoti pareiškėjui priklausantį pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovas turi pareigą parduoti pareiškėjui žemės sklypą tik tokio dydžio, kuris yra reikalingas šiam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai sustabdė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.

39. Dėl pareiškėjo nurodytos naujos aplinkybės, susijusios su kito sklypo išnuomojimu Palangos miesto savivaldybei, pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra susijusi nagrinėjamos bylos dalyku, pareiškėjas nesiekia įsigyti šio žemės sklypo.

40. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime peržengė bylos nagrinėjimo ribas, rėmėsi teismų praktika, kurios situacija nesusijusi su konkrečia byla, klaidingai interpretavo VAĮ nuostatas, rėmėsi su byla nesusijusiomis teisės aktų nuostatomis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas visus šiuos argumentus iš esmės sieja su VAĮ 27 straipsnio 5 dalies taikymu ir aiškinimu, taip pat su viešojo administravimo subjekto (nagrinėjamu atveju – atsakovo) kompetencija, nurodydamas, kad atsakovas nepagrįstai taikė minėtą teisinį reguliavimą ir viršijo įgaliojimus. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas netaikė VAĮ 27 straipsnio 5 dalies, kadangi iš Sprendimo turinio matyti, jog prašymo nagrinėjimas nėra nutrauktas, bet yra sustabdytas. Byloje taip pat nenustatyta, jog NŽT viršijo savo įgaliojimus.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hota“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė