d8aec453-396d-4c1a-bfad-ea87a1fe47e2 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. e1-2695-1129/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34328-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.3.3 (S) KAUNO APYLINKĖS teismas N U T A R T I S 2022 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Dominykas Rusonis, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla Nr. e1-2695-1129/2022, kurioje V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose 2022 m. rugsėjo 26 d. gautas Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju teismo baudžiamojoje byloje, kurioje V.

V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Å i byla teismui perduota tik elektronine forma. V. V. Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 11.40 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (restoranas „(duomenys neskelbtini)“) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 75810“, Nr. ARKB- 0205, patikros sertifikato Nr. 17453559, jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, kol atsitrenkė į restorano „(duomenys neskelbtini)“ betoninę terasos atbrailÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieÅ¡tarauja, kaltinamasis aktas neraÅ¡omas. Å iuo atveju prokuroras suraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ , kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga iÅ¡siunčia teismui pagal teismingumÄ . Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. kovo 18 d.

įsakymo „Dėl Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1V-67/I-31 „Dėl baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1V-211/I-108 32 punkte nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolai tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimui turi būti rašomi elektronine forma IBPS. IBPS rengiami dokumentai – tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolai, kuriuos turi pasirašyti proceso veiksme dalyvavę asmenys, gali būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu arba specialiame protokolo priede (protokolo šaknelėje), kuris skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS.

IBPS rengiamiems dokumentams, kurie yra įteikiami arba pasiraÅ¡ytinai skelbiami, taikomas Å¡iame punkte nurodytas pasiraÅ¡ymo bÅ«das arba jie gali bÅ«ti perduodami proceso dalyviams pasiraÅ¡yti į IBPS EPP. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas protokolÄ proceso dalyvis gali susipažinti su protokolo turiniu arba atsisakyti pasiraÅ¡yti apie tai pažymint protokole arba specialiame protokolo priede (Å¡aknelėje), bei daryti protokole pakeitimus, pataisymus ir papildymus. Proceso dalyvio praÅ¡ymu jo pasiraÅ¡ytas protokolas gali bÅ«ti pakartotinai jam pateikiamas susipažinti.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“ Nr. I-134 (toliau – ir Rekomendacijos) 5 punkte yra nurodytos prokuroro kreipimosi su pareiÅ¡kimu į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sÄ lygos, o viena iÅ¡ jų, numatyta 5.4 punkte, yra tai, kad apie galimÄ sprendimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas yra informavęs įtariamÄ jį, kuris turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ä®tariamojo neprieÅ¡taravimas (sutikimas) dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo medžiagÄ procesiniam sprendimui priimti ir nusprendęs, kad yra visos sÄ lygos kreiptis su pareiÅ¡kimu į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, užpildo praneÅ¡imo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – praneÅ¡imas) dalį, kurioje iÅ¡dėstoma prokuroro pozicija dėl įtariamajam siÅ«lomos skirti bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, turto konfiskavimo, iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, proceso iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos ir jų dydžio. <...> Prokuroras <...> Å¡ioje praneÅ¡imo dalyje turi nurodyti, <...>, ar siÅ«loma bausmė apskaičiuota įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatas.

KitÄ praneÅ¡imo dalį, kurioje nurodyta Å¡io proceso tvarka ir pasekmės, iÅ¡dėstyta įtariamojo nuomonė dėl bausmės, jos dydžio ir rÅ«Å¡ies, užpildo prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Ä®tariamasis (savo ranka) praneÅ¡ime galėtų įraÅ¡yti: kad jis suprato apie galimybę procesÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, Å¡io proceso tvarkÄ ir pasekmes, kokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę prokuroras siÅ«lys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; pritaria tam ar prieÅ¡tarauja, pareikÅ¡ti nuomonę dėl siÅ«lomos galutinės bausmės ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų.

Teismui pateiktame prokurorės pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad V. V. pritarė, kad baudžiamasis procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės jam siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole nurodyta, kad kaltinamasis su protokolu susipažino ir pastabų jam neturi, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡is dokumentas nurodytų procese dalyvavusių asmenų buvo pasiraÅ¡ytas kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u arba specialiame protokolo priede (protokolo Å¡aknelėje), kuris turi bÅ«ti skaitmeninamas ir įkeliamas į IBPS.

Tokio suskaitmeninto dokumento elektroninėje byloje nėra. Nesant visų minėtų asmenų tinkamai pasiraÅ¡yto kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u ar pasiraÅ¡yto, suskaitmeninto ir į IBPS įkelto procesinio dokumento, negalima įvertinti, ar procesiniame dokumente nurodytas veiksmas buvo atliktas ir ar jame dalyvavo jame nurodyti asmenys, o svarbiausia, patikrinti, ar kaltinamojo valia dėl prokurorės sprendimo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, taip pat dėl siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡ies ar dydžio.

Tokiu bÅ«du negalima nustatyti, ar toks procesinis veiksmas realiai buvo atliktas, o jeigu buvo atliktas, tai nėra galimybės nustatyti aiÅ¡kios kaltinamojo V. V. valios ir atitinkamai jo sutikimo užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, kas yra bÅ«tina sÄ lyga kreipimuisi su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pažymėtina, kad Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolu kaltinamajam praneÅ¡ama apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu ir PraneÅ¡ime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, iÅ¡aiÅ¡kinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos BPK 418–425 straipsniuose, paaiÅ¡kinama, kad sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras kreipsis su pareiÅ¡kimu į teisėjÄ siÅ«lydamas atitinkamÄ konkrečiÄ bausmę, su kuria supažindinamas kaltinamasis.

Pažymėtina ir tai, jog prokuroro pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam nėra įteikiamas kreipiantis į teismÄ dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl tiek praneÅ¡imas apie įtarimÄ , tiek Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas ir PraneÅ¡imas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra vieni iÅ¡ esminių dokumentų, leidžiančių kaltinamajam V.

V. žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir kokia jam už tai gali bÅ«ti paskirta bausmė, kadangi teisė į teisingÄ teismÄ , tinkamÄ gynybÄ kaltinamajam V. V. turi bÅ«ti užtikrinama ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir viso proceso metu, tai yra bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kitų instancijų teismuose, jai ruoÅ¡iant atitinkamus praÅ¡ymus ar skundus viso proceso metu. Pagal BPK 420 straipsnio 1 dalį, teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , ne vėliau kaip per septynias dienas turi galimybę priimti tik vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) suraÅ¡yti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) perduoti bylÄ nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Å is galimų teismui priimti sprendimų sÄ raÅ¡as yra iÅ¡samus ir baigtinis, tačiau Å¡ioje baudžiamojo proceso įstatymo dalyje nėra nustatyta, kaip turėtų pasielgti teismas ir kokį atitinkamai sprendimÄ priimti turėtų tuo atveju, kai nėra duomenų apie tai, kad asmuo buvo tinkamai informuotas bei suprato teisines pasekmes dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokiai situacijai yra netinkamas nei vienas iÅ¡ BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų teismui galimų priimti sprendimų, kadangi minėti procesiniai dokumentai kaltinamajam turi bÅ«ti įteikti ikiteisminio tyrimo metu ir, perdavus bylÄ nagrinėti teisme, nustatyti trÅ«kumai negalės bÅ«ti paÅ¡alinti.

Teisės nuostatų, reguliuojančių, kaip tokioje situacijoje turėtų pasielgti teismas, kokį dėl to turėtų (galėtų) priimti sprendimÄ , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra įtvirtinta. Atitinkamas teisinis reguliavimas tokiai situacijai nėra nustatytas ir kituose įstatymuose ar teisės norminiuose aktuose. Teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas tokiÄ situacijÄ vertinti kaip teisės spragÄ . Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Konstitucinis Teismas, teisės spragų (neiÅ¡skiriant nė legislatyvinės omisijos) paÅ¡alinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas.

Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taigi taip pat ir aiÅ¡kinant teisę (inter alia teisingumÄ vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti).

Kartu Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. Å¡iuo – teisės taikymo – bÅ«du teisės spragos yra paÅ¡alinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų Å¡alinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kuriÄ , be abejo, vėliau gali iÅ¡ esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkÅ«ros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir Å¡itaip atitinkamÄ teisės spragÄ paÅ¡alindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobÅ«džio teisiniu reguliavimu.

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančiÄ teisės spragÄ užpildyti ad hoc yra nepaneigiama. Jeigu tokie teismų įgaliojimai bÅ«tų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ , priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkÅ«ros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų iÅ¡spręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkÅ«ros bÅ«du, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ , o tik įstatymÄ (apibendrinta Å¡ios sÄ vokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumÄ pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali bÅ«ti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkÅ«ros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiÅ¡kai (arba juos teisiÅ¡kai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal KonstitucijÄ .

Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikÅ¡tų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Vertinant, kaip nustatyta teisės spraga galėtų bÅ«ti teismo paÅ¡alinta ad hoc Å¡ioje byloje susiklosčiusioje situacijoje, bÅ«tina pažymėti, kad BPK yra nustatyta, kada gali bÅ«ti grÄ Å¾inama prokurorui byla, kuri teismui perduota nagrinėti ir teisme nagrinėjama ne supaprastinto proceso (prokurorui kreipiantis dėl teismo baudžiamojo įsakymo) bÅ«du, o bendra tvarka.

Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui. Byla gali bÅ«ti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo praÅ¡ymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimÄ . Teismas, perduodamas bylÄ prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Per teismo nustatytÄ terminÄ prokuroras privalo paÅ¡alinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimÄ ir suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ arba suraÅ¡yti nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Prokuroras gali Å¡io Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytÄ terminÄ . Vertinant, ar tokie pažeidimai trukdo realiai bylos nagrinėjimui teisme teisiamajame posėdyje, svarbu pažymėti, kad Å¡ioje situacijoje, anksčiau minėtas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kiti procesiniai dokumentai ar procesinių veiksmų atlikimo metu suraÅ¡omi kiti dokumentai turi bÅ«ti suskaitmeninti ir aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti kaltinamojo valiÄ bei sutikimÄ su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl tik iÅ¡taisius konstatuotus trÅ«kumus ir vis dar esant kitoms įstatyme numatytoms sÄ lygoms bei prokurorui priėmus naujÄ sprendimÄ , įmanomas yra ir pakartotinis prokuroro kreipimasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Å ios aplinkybės rodo, kad prokuroras iÅ¡taisyti nustatytus pažeidimus ir priimti reikalingus naujus sprendimus byloje po to, kai joje ikiteisminis tyrimas baigtas, galės tik tuomet, kai byla jam bus grÄ Å¾inta. Tai reiÅ¡kia, kad nustatyti esminiai BPK pažeidimai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti teisme, todėl Å¡iuo metu trukdo nagrinėti bylÄ . Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , taikant įstatymo analogijÄ , t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali bÅ«ti perduodama prokurorui (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018;

Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020). Å ioje situacijoje teismas aukščiau nurodytÄ teisės spragÄ užpildys ad hoc pritaikydamas tiek teisės analogijÄ , tai yra BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas tiek, kiek pastarosios susiję su galimybe grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui nustačius esminius BPK pažeidimus, trukdančius jÄ nagrinėti teisme, tiek ir teisingumo ir protingumo principus. Remiantis Å¡ia teisė analogija bei paminėtais teisės principais, Å¡i byla analogiÅ¡kai kaip ir bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka atveju, turi bÅ«ti grÄ Å¾inama prokurorui nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti.

Tai atitinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo praktikÄ analogiÅ¡koje situacijoje, kuomet byla pirmos instancijos teismo buvo grÄ Å¾inta prokurorui nustačius esminius baudžiamojo proceso trÅ«kumus, tarp jų ir dėl nepasiraÅ¡ytų ir (ar) netinkamai suskaitmenintų ir neįteiktų procesinių dokumentų byloje (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-333-397/2022). Teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : grÄ Å¾inti prokurorui baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. e1-2695-1129/2022 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34328-2022-9), kurioje V.

V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nustatytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams paÅ¡alinti. Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Dominykas Rusonis