2024-10-23 Nr. AB-15352-3-61-3-02220-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-447-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02220-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Agentūra) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. kovo 19 d. prašymo 1, 2 ir 3 punktų prašymus bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2024 m. kovo 19 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2024 m. kovo 26 d. raštu persiuntė šį prašymą Agentūrai. Pareiškėjas teigė, jog nuo prašymo pateikimo bei persiuntimo Agentūrai jis nėra gavęs jokio atsakymo ar administracinio sprendimo iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gegužės 14 d.).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus, nesilaikydamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-340, 9.13 p.; Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 str. 3 d.; Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 str. 1 d.). Teismo vertinimu, skundus dėl Agentūros neveikimo privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, todėl pareiškėjo paduotą skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo keliamam ginčui yra nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka: Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodytas baigtinis Agentūros priimamų sprendimų dėl asmens su negalia sąrašas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį šie sprendimai gali būti skundžiami privaloma išankstine ir (ar) ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundui yra nustatyta alternatyvi ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti skundą, nusprendęs, jog skunde prašydamas įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi ir atskirajame skunde teigia, jog pareiškėjo skundui nagrinėti nėra nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė pagrindą naikinti šią nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą skundą atsisakoma priimti, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-520/2024). Tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Vertindama nagrinėjamu atveju reikšmingos išankstinio ginčo dėl Agentūros neveikimo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-340, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde akcentuojami kiti įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai nesudaro pagrindo spręsti dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, nes teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme, todėl ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-552/2023).

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, jog pareiškėjo skundui nagrinėti privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra nustatyta Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, pažymėtina, jog pagal šią normą Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) ABTĮ nustatyta tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą ne dėl Agentūros sprendimo, o dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, minėta Įstatymo norma nėra taikytina sprendžiant skundo dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus priėmimo klausimą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą šią tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra pagrįstas, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o klausimas dėl pareiškėjo skundo priėmimo šiam teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas, nes šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra priimamas sprendimas proceso šalies naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-415/2023).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. K. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Milda Vainienė