d8acd920-e58f-4791-afed-c7324b5cd5f1 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-282/2011                                                                                  (Proceso Nr. 1-40-2-00099-2008-5)                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4., (S)                                                                                   1.2.14.10., 2.4.                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2011 m. birželio 16 d.                                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,išteisintajam D.

Č., nukentėjusiajam A. J.,                      teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiųjų A. J., I. J. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti 2008-05-17, pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti 2008-05-29 ir pagal BK 187 str. 1 d. dėl svetimo turto sugadinimo iÅ¡teisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo A. J. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Kolegija n u s t a t ė: D. Č. buvo kaltinamas tuo, jog 2008-05-17 apie 4 val., skambindamas telefonu ir sakydamas nukentėjusiajam A. J. žodžius: „pas mane yra peilis, keturiolikos centimetrų ir penkių centimetrų, aÅ¡ jus visus paÅ¡tyrinsiu ir tu negyvensi ir visi kiti negyvens; aÅ¡ iÅ¡sitrauksiu kinžalÄ , iÅ¡ tikrųjų tai bus ne sapnas: aÅ¡ atvažiuočiau pas tave, bÅ«tų amen, ar tu tiki; amen bus tau, kai bus tau peilis prie galvos“, po ko tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2008-05-17 apie 4 val. nukentėjusiojo A.

J. kieme, adresu Å iauliuose, (duomenys neskelbtini)., laikydamas rankose du peilius ir Å¡aukdamas žodžius – „iÅ¡eik, padėsiu tave į vietÄ â€œ, taip grasino nukentėjusįjį A. J. nužudyti, esant pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to, D. Č. buvo kaltinamas tuo, jog 2008-05-17 apie 4 val., Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, grasinimo nužudyti metu, sugadino svetimÄ turtÄ â€“ dėliodamas betoninius gėlių vazonus ant stogo bei bagažinės dangčio, spirdamas koja apytikriai tris-keturis kartus į vairuoto pusės dureles bei galinį bamperį, subraižė nukentėjusiajam A.

J. priklausančio automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, stogÄ , bagažinės dangtį, vairuotojo pusės dureles, įskėlė galinį bamperį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 1400 Lt turtinę žalÄ , ir bandydamas jėga pro laukines užrakintas (duomenys neskelbtini) namo duris patekti į namÄ , apgadino durų spynÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. 200 Lt turtinę žalÄ , viso padarydamas nukentėjusiajam A. J. 1600 Lt turtinę žalÄ .Be to, D.

Č. buvo kaltinamas tuo, jog 2008-05-29 apie 17.30 val., skambindamas telefonu ir reikalaudamas nukentėjusiojo A. J. atsiimti kaip liudytojo duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-235-07, o jei neatsiims parodymų grasindamas „paÅ¡tyrinti peiliu ar nusukti galvÄ â€œ, taip grasino nukentėjusįjį A. J. nužudyti, esant pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Apeliaciniu skundu Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti 2011-03-30 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl D.

Č. iÅ¡teisinimo dėl nusikalstamų veikų pagal BK 145 str. 1 d. (dėl grasinimo nužudyti 2008-05-17) ir pagal BK 187 str. 1 d. dėl svetimo turto sugadinimo, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naujÄ nuosprendį:D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK145 str. 1 d. (dėl 2008-05-17 epizodo) ir skirti 30 MGL (3900 Lt) baudÄ ;D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 187 str. 1 d. ir skirti 25 MGL (3250 Lt) baudÄ ;vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę 30 MGL (3900 Lt) baudÄ ; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2009-11-30 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 40 parų areÅ¡to bausme ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę 40 parų areÅ¡tÄ 30 MGL baudÄ ;vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmės dalį pagal 2009-11-30 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį.Nuosprendžiui įsiteisėjus, D.

Č. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D. Č. A. J. naudai 200 Lt.Prokuroras nurodo, kad teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, iÅ¡teisindamas D. Č. teismas, netinkamai įvertino surinktus bei teisme iÅ¡tirtus įrodymus. Pažymi, kad įš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog A.

J. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad D. Č. jam iÅ¡sakytas grasinimas gali bÅ«ti realizuotas. IÅ¡ nukentėjusiųjų A. J. ir I. J. parodymų, A. J. byloje pateiktų garso įrašų, paties kaltinamojo D. Č. parodymų, kuriais jis neneigia, jog buvo atvykęs 2008-05-17 naktį pas A. J. į namus, matyti, kad 2008-05-17 apie 4 val. A. J. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino D. Č., grasino nužudyti A. J. – nupjauti jam galvÄ , o netrukus po Å¡io pokalbio, jau bÅ«damas A. J. kieme, Å¡aukė jį iÅ¡eiti laukan, traukė A.

J. namo durų rankenÄ , dėjo ant lauke stovėjusio A. J. automobilio betoninius gėlių vazonus, taip provokuodamas A. J. iÅ¡eiti į laukÄ . Nurodoma, kad D. Č. neneigė iÅ¡sakytų ir garso įraÅ¡e užfiksuotų grasinimų A. J. atžvilgiu, nurodydamas, kad tokiÄ jo reakcijÄ A. J. provokacijos, grasinimai jam ir jo Å¡eimai. Be to teigiama, kad D. Č. 2008-05-17 po pokalbio su A. J. pats perskambino A. J., pasakė atvažiuojÄ s ir atvyko prie A. J. namo 4 val. nakties, todėl Å¡ių nepaneigtų aplinkybių kontekste D.

Č. teiginiai, kad jo A. J. iÅ¡sakyti grasinimai buvo tik gynybinė pozicija, prieÅ¡tarauja jo paties veiksmams, nes jis neapsiribojo vien pokalbiu su A. J. telefonu, o savo paties iniciatyva naktį vyko prie A. J. namų, sukėlė konfliktinę situacijÄ iÅ¡sakė grasinimus A. J.. Taip pat prokuroras tvirtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog D. Č. atvykus prie A. J. namų, jis D. Č. leidimo įeiti į jo privačiÄ valdÄ nedavė, į namus neįsileido, prieÅ¡ingai – iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus, policijÄ Å¡iems atvykus jis nurodė, kad D.

Č. jam grasina, ir visa tai patvirtina, jog D. Č. iÅ¡sakytus grasinimus A. J. suvokė kaip realius, kad jie iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti įvykdyti.Prokuroras mano, kad iÅ¡teisintojo D. Č. parodymai, jog jis negrasino nužudyti A. J., o pokalbyje minėjo du peilius tik gynybos tikslais, bei tai, kad Å¡is pokalbis buvo daug vėliau, nei nurodė nukentėjusysis, tai yra ne prieÅ¡ jam atvykstant į nukentėjusiojo namo kiemÄ , vertintina kaip D. Č. pasirinkta gynybinė pozicija, nes pateikta iÅ¡teisintojo skambučių ataskaita rodo, kad 2008-05-17 tarp A.

J. ir D. Č. vyko du ilgi pokalbiai, ir tai nepaneigia fakto, jog D. Č. grasinimus A. J. atžvilgiu iÅ¡sakė iki atvykstant pas nukentėjusįjį į namus.Prokuroro nuomone, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad D. Č. 2008-05-17 apie 4 val., naktį, atvykęs pas nukentėjusįjį A. J. į namus, (duomenys neskelbtini), Å iauliai, grasinimo nužudyti metu sugadino svetimÄ turtÄ â€“ dėliodamas betoninius gėlių vazonus ant stogo bei bagažinės dangčio, spirdamas koja subraižė nukentėjusiajam A.

J. priklausančio automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, stogÄ bagažinės dangtį, vairuotojo pusės dureles, įskėlė galinį bamperį ir bandydamas jėga pro laukines užrakintas (duomenys neskelbtini) namo duris patekti į namÄ apgadino durų spynÄ , visa tai patvirtina nukentėjusiųjų A. J. bei I. J. parodymai. PrieÅ¡ingai, nei teigiama Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendime, kad nukentėjusieji D. Č. tuo momentu, kai buvo uždėti vazonai ant automobilio, nematė, A.

J. ir I. J. duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog matė, kaip D. Č. dėliojo ant automobilio BMW 730 gėlių vazonus. Jog gėlių vazonai buvo keliami ant automobilių, taip pat patvirtina ir liudytojo G. R. parodymai, jog „jam papraÅ¡ius centrinio valdymo operatorei iÅ¡kviesti policijos ekipaÅ¾Ä kieme buvęs vyras mano, jog girdėjęs, kad bus iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, apsisuko, nuėjo prie kieme kiek toliau stovėjusio mikroautobuso, nuo jo nuėmė betoninį vazonÄ ir atnešęs jį padėjo ant laiptų turėklo“, taip pat jis nurodo, kad atvykus policijos pareigÅ«nams namo savininkas išėjo į laukÄ bei priėjęs prie BMW 730 automobilio kažkÄ aiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams.

Prokuroras pažymi kad liudytojas Ž. S. nurodė – „namo savininkas sakė, kad ant jo kieme stovėjusio automobilio BMW 730 vyras buvo uždėjęs betoninius vazonus, jiems atvykus betoninių vazonų ant automobilio nebuvo, jie buvo nuimti, bet kas juos nuėmė pasakyti negali, nes nežino, kiek pamena, jis su S. P. buvo priėję prie automobilio, bet akivaizdžių sugadinimo požymių nebuvo". Apeliantas teigia, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog D. Č. dėliojo ant A. J. priklausančio automobilio BMW 730 gėlių vazonus, dėl ko šis automobilis buvo apgadintas, tai yra D.

Č. 2008-05-17 grasinimo nužudyti metu sugadino svetimÄ turtÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. J. ir I. J. praÅ¡o iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir D. Č. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 1 d. (du epizodai) bei BK 187 str. 1 d., ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme. Nukentėjusieji teigia, kad D. Č. kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai, ir nesutinka su teismo argumentu, jog vien dėl to, kad nukentėjusieji protokole-pareiÅ¡kime nenurodė, jog D. Č. rodė rankose peilius, negalima tikėti nukentėjusiųjų parodymais.

Tvirtina, kad protokole-pareiÅ¡kime reikia nurodyti tik esminius dalykus, o skundus jie pateikė dėl grasinimo nužudyti, kÄ patvirtino liudytojas S. P.. Be to, pažymi, kad teismui pateikti straipsniai iÅ¡ laikraščių rodo, jog D. Č. sulaikymo metu Vilniuje turėjo du peiliusApeliantai taip pat nesutinka su telefoninių pokalbių įrašų įvertinimu ir teigia, kad pagal teismų praktikÄ ir nesant tokių įrašų, panaÅ¡iose situacijose veikas padarę asmenys pripažįstami kaltais.Nukentėjusieji skunde taip pat nurodo, kad jų automobilio sugadinimo faktas taip pat visiÅ¡kai įrodytas jų pačių, liudytojo G.

R. parodymais bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis A. J. prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliaciniais skundais, prokuroras ir nukentėjusieji ginčydami pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pateikia savitÄ byloje esančių įrodymų įvertinimÄ tvirtindami, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina D.

Č. kaltę įvykdžius visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais ir pažymi, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir padarė teisingas išvadas, kad D. Č. nepadarė nusikalstamų veikų (BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d.), kuriomis buvo kaltinamas. Dėl BK 145 str. 1 d. Pagal nukentėjusiojo A. J. parodymus, 2008-05-17 naktį jam paskambino D. Č. ir pradėjo sakyti, kad jis atsiimtų visus liudijimus byloje, kurioje jo draugas S. B. kaltino D.

Č., sakė, kad turi peilius ir grasino nupjauti galvÄ (5 t., 107-110 b. l.), tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo pateikto, jo teigimu, 2008-05-17 įvykusio telefoninio pokalbio įraÅ¡o turinio nematyti, kad D. Č. bÅ«tų reikalavęs A. J. atsiimti liudijimus. Be to, iÅ¡ telekomunikacijų operatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad telefoniniai pokalbiai 2008-05-17 3:27 val. ir 5:42 val. tarp D. Č. ir A. J. vyko gana ilgai – atitinkamai 52 min. ir 26 min. (5 t., 61 b. l.), o nukentėjusiojo pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame D.

Č. A. J. iÅ¡sakė grasinančias frazes trunka apie 1,5 min. (1 t., 69-71 b. l.). Vien iÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo pateiktas telefoninio pokalbio įraÅ¡as neatspindi pokalbio esmės, yra ne visas ir nevientisas, dėl ko iÅ¡ esmės negalima nustatyti telefoninio pokalbio iniciatoriaus – D. Č. skambinimo motyvo, bendro pokalbio turinio ir konteksto, kuriame iÅ¡teisintasis iÅ¡sakė jam inkriminuojamus žodžius ir frazes. Tai, kad darė ne vientisÄ Ä¯raÅ¡Ä , pripažino ir pats nukentėjusysis (5 t., 126 b. l.).

Tuo pačiu kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad D. Č. iÅ¡sakyti grasinimai daugeliu atveju yra sÄ lyginiai, vadinasi, tai buvo pastarojo reakcija į kažkÄ , kÄ pasakė pats A. J., tačiau, kaip minėta, garso įraÅ¡uose to dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių nukentėjusysis nefiksavo. Pats D. Č. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad 2008-05-17 5 val. 42 min. jam inkriminuojamus žodžius ir frazes jis iÅ¡sakė bÅ«damas skverelyje prie Å iaulių miesto savivaldybės, nes A.

J. buvo provokuojamas, įžeidinėjamas ir jam pačiam buvo grasinama susidorojimu (5 t., 116-117 b. l.). Nukentėjusysis ir pats neneigė – ,,...iš mano pusės gal ir galėjo išsprūsti koks keiksmažodis...“. O A. J. kitaip išdėstė motyvus dėl išteisintojo išsakytų grasinimų jį nužudyti 2008-05-17 ir 2008-05-29. Pasak nukentėjusiojo, jis davė D. Č. nepalankius parodymus kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje liudytojas S. B. kaltino D. Č. grasinimu nužudyti (BK 145 str. 1 d.), todėl išteisintasis, grasindamas nužudyti, abiem atvejais reikalavo atsiimti tuos parodymus.

Šiuo atveju D. Č. nurodė, kad jokių liudijimų jis A. J. atsiimti neprašė, o siūlė atsiminti duotus parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro nutarimu (1 t., 45-49 b. l.) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-235-07 D. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas dar prieš įvykius (2008-05-14), vadinasi, 2008-05-17, 2008-05-29 D. Č. nebuvo objektyvaus pagrindo reikalauti nukentėjusiojo atsiimti parodymus, nepriklausomai nuo to, koks procesinis sprendimas dėl minėto nutarimo būtų priimtas vėliau.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, apie kÄ kalbėjo 2008-05-29 su D. Č., neprisiminė, ar darė Å¡io pokalbio garso įraÅ¡Ä (5 t., 126 b. l.). IÅ¡ nukentėjusiojo apelianto parodymų teisiamajame posėdyje yra aiÅ¡ku, kad A. J. su D. Č. pažįstami seniai – yra turėję bendrų verslo reikalų, D. Č. dalyvavo A. J. vestuvėse, taigi, atitinkama bendravimo forma tarp jų buvo nusistovėjusi, vadinasi, D. Č. vartojami žodžiai negalėjo bÅ«ti netikėti nukentėjusiajam.

Nepagrįsti A. J. teiginiai, kad D. Č. išsakyti grasinimai, kuriuos jis suvokė kaip realius, jį paveikė psichiškai (5 t., 108 b. l.), nes iš bendros telefoninio pokalbio trukmės akivaizdu, kad pats nukentėjusysis palaikė judviejų pokalbį, o iš liudytojo G. R. parodymų galima susidaryti įspūdį, kad A. J. pats provokavo D. Č., kuris tiesiog stovėjo ir jokios grėsmės nekėlė (5 t., 111-112 b. l.).     D. Č. neneigė, kad 2008-05-17 naktį jis buvo nuvykęs į A.

J. namo kiemÄ , tačiau tvirtino, jokių grasinimų neiÅ¡sakęs, peilių nedemonstravęs, betoninių gėlių vazonų niekur nedėjęs ir, nukentėjusiojo automobilio negadinęs, durų ir tvoros nelaužęs. Teisiamajame posėdyje A. J. nurodė prieÅ¡ingai, o bÅ«tent, jog D. Č. atvažiavo pas jį į kiemÄ ir ėmė reikalauti, kad iÅ¡eitų, rankose laikė du peilius, ėmė dėlioti betoninius gėlių vazonus ant kieme buvusių automobilių, bandė laužti duris. IÅ¡ tokių apelianto teiginių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D.

Č. buvo itin agresyviai nusiteikęs, gadino nukentėjusiojo turtÄ , laužėsi į namus, mosikavo peiliais, ir neabejotina, kad kiekvienam žmogui dėl tokio elgesio susidarytų įspÅ«dis apie realiai gręsiantį pavojų tiek jo gyvybei, tiek turtui. Tačiau, konkrečiu atveju, A. J. į įvykio vietÄ atvykusiems liudytojams saugos tarnybos darbuotojui G. R. ir policijos pareigÅ«nui Ž. S. apie jokį gręsiantį pavojų neminėjo, neįvardijo jam ir jo turtui pavojingų D. Č. veiksmų, į policijÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi tik praėjus maždaug 15 valandų po įvykio, tačiau ir tada apie grasinimus peiliais nupjauti galvÄ ir pan. nieko neminėjo, nors, paprastai tikrai iÅ¡gÄ sdintam žmogui Å¡i aplinkybė bÅ«tų itin reikÅ¡minga.

Grasinimo nužudyti versijÄ A. J. iÅ¡kėlė tik 2008-05-19, kreipdamasis su pareiÅ¡kimu į Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ . Pasak A. J., buvo prietema, bet jis matė 2 peilius abejose D. Č. rankose. Pagal tokius parodymus reiktų daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintojo rankos buvo užimtos, tačiau tuo pačiu apeliantas teigė, kad D. Č. tempė įsispyręs namo duris, dėliojo ir nuiminėjo gėlių vazonus nuo automobilių, taigi, iÅ¡eitų, kad D. Č. rankos nebuvo užimtos.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiajam įspÅ«dį dėl D. Č. turėtų peilių suformavo jo žinojimas, kad iÅ¡teisintasis peilius neÅ¡iojasi nuolat – ,,...žinau ir tikrai mačiau, kad peilius jis neÅ¡iojasi pastoviai“ (5 t., 110 b. l.), nes apie peilių demonstravimÄ 2008-05-17 įvykio metu neminėjo nei liudytojai, nei nukentėjusioji. Nukentėjusioji I. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visÄ laikÄ , kai D. Č. buvo A. J. kieme, ji nemiegojo, tačiau grasinimų negirdėjo, žodžiai ,,...nupjausiu galvÄ ...“ neužsifiksavo, o dėl telefoninio pokalbio, kada D.

Č. skambino A. J., nukentėjusioji paaiškino, kad A. J. pokalbis su D. Č. jai įtarimų ir baimės nesukėlė (5 t., 111 b. l.), vadinasi, nukentėjusysis į pokalbį nereagavo kažkaip išskirtinai – I. J. nepastebėjo, kad jos vaiko tėvas (A. J.) būtų sutrikęs. Tai, kas aptarta, neleidžia laikyti A. J. parodymų neabejotinais ir teisingais. Atkurta įvykių raida byloja, kad A. J. skirtingai vertino įvykio aplinkybes ir deklaravo kelias savo subjektyvaus suvokimo versijas. Akivaizdu, kad jo pateikti garso įrašai, kaip D.

Č. kaltės įrodymas, yra tendencingi, neatspindintys tikrojo pokalbio turinio ir neatskleidžiantys sÄ lyginių iÅ¡teisintojo grasinimų esmės, todėl nėra pagrindo jais remtis, kaip neginčijamais D. Č. kaltės įrodymais. Nukentėjusiojo A. J. teiginių apie jo patirtÄ psichologinį diskomfortÄ , nervinę įtampÄ , nerimÄ , stresÄ dėl iÅ¡teisintojo elgesio jo kieme, suvoktÄ D. Č. grasinimų realumÄ nepatvirtino nei nukentėjusioji, nei kiti byloje apklausti liudytojai. Taigi, aptarti ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai nepatvirtina, kad D.

Č. 2008-05-17 ir 2008-05-29 skambindamas mobiliuoju telefonu ir atvykęs į nukentėjusiojo A. J. namo kiemÄ , siekdamas, kad pastarasis atsiimtų iÅ¡teisintajam duotus nepalankius parodymus kitoje baudžiamojoje byloje, grasino A. J. nužudyti. Jau buvo minėta, kad D. Č. inkriminuojamos jo iÅ¡sakytos frazės buvo daugiau kaip atsakas į kažkokius A. J. teiginius ar net grasinimus, kÄ tvirtino iÅ¡teisintasis, o nukentėjusysis savo kalbos esmės neatskleidė. Nukentėjusiojo A. J. teiginių, kad jis buvo įbaugintas D.

Č. iÅ¡sakytų frazių turiniu, ir deklaruojamo įspÅ«ddžio, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, neabejotinai nepatvirtina byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, juo labiau, kad A. J. iÅ¡keltÄ versijÄ dėl D. Č. grasinimų motyvų paneigia bylos medžiaga. Kad A. J. nesuvokė A. Č. pasisakymų kaip realiai pavojingų, patvirtina ir tai, jog ir po įvykio, pasak iÅ¡teisintojo, jie toliau bendrauja ir kalbasi telefonu. Pagal aptartus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nėra pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad A.

Č. veikoje (2008-05-17 ir 2008-05-29) yra BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl naikinti nuosprendį Å¡ioje dalyje, kaip praÅ¡oma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo.   Dėl BK 187 str. 1 d. Be to, kas jau aptarta, A. J. kaltino D. Č. ir tuo, kad pastarasis sugadino jam priklausantį turtÄ , tačiau ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . Nukentėjusysis A. J. teigė jog D. Č. dėliodamas ant jo automobilio ,,BMW 730“ betoninius gėlių vazonus apgadino automobilio stogÄ ir bagažinės dangtį, o spirdamas 3-4 kartus apgadino vairuotojo dureles ir įskėlė bamperį.

Pagal nukentėjusiojo deklaruotÄ D. Č. veikimo pobÅ«dį automobiliui turėjo bÅ«ti padaryti žymÅ«s apgadinimai, tačiau tokie apgadinimai neužfiksuoti įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., 53-62 b. l.), jų nepastebėjo ir į įvykio vietÄ atvykę liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai. Nukentėjusysis tvirtino matęs, kaip D. Č. spyrė į automobilį ir taip padarė nubraižymus, nors elementariÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinčiam žmogui nekiltų abejonių, kad į automobilio dureles spiriant 3-4 kartus turėtų atsirasti akivaizdÅ«s įlenkimai.

Pasak apelianto, D. Č. vienÄ gėlių vazonÄ uždėjo ant automobilio stogo, o kitÄ â€“ ant bagažinės dangčio, ir dar vienÄ ant mikroautobuso, kuris nebuvo apgadintas. D. Č. elgesį apeliantas motyvavo tuo, kad pastarasis, dėliodamas vazonus, tampydamas jo namo duris, norėjo iÅ¡provokuoti jį iÅ¡eiti, tačiau tokie A. J. argumentai kelia abejonių, nes, pasak nukentėjusiojo, dar prieÅ¡ atvažiuojant apsaugos darbuotojui G. R., vazonus iÅ¡teisintasis nuėmė. Kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl A.

J. teiginių apie D. Č. elgesį gadinant automobilį. Pasak nukentėjusiosios I. J., ji kartu su A. J. pažiÅ«rėjo per langÄ ir pamatė ant automobilių sustatytus gėlių vazonus, vadinasi, kas sustatė tuos vazonus, negalėjo matyti nei A. J., o liudytojas G. R. nurodė, kad D. Č. iÅ¡eidamas iÅ¡ namo kiemo nuėmė, o neuždėjo nuo mikroautobuso stogo gėlių vazonÄ ir ,,...gražiai padėjo prie laiptelių“. Be to, nukentėjusioji I. J. nurodė, kad ji ir A. J. nematė, kas uždėjo antrÄ kartÄ gėlių vazonus ant automobilio ,,BMW 730“, o A.

J. Å¡iÄ aplinkybę atpasakoja taip, lyg bÅ«tų matęs, kad antrÄ kartÄ vazonus ant automobilio uždėjo grįžęs D. Č.. IÅ¡teisintasis kategoriÅ¡kai neigė laužęs apelianto namo įėjimo duris, o A. J. tvirtino matęs tokį D. Č. veikimÄ , tačiau nukentėjusioji I. J. neminėjo apie iÅ¡teisintojo laužimÄ si pro duris į namÄ . Nukentėjusysis apie brovimÄ si į namÄ neminėjo nei apsaugos darbuotojams, nei atvykusiems policijos pareigÅ«nams įvykio dienÄ , o jo teiginių apie sulaužytÄ durų spynÄ už 200 Lt nepatvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas 2 mm spynos metalinės apdailos detalės tarpelis nuo medinių durų plokÅ¡tumos. Liudytojas S. B. akivaizdžiai palaiko nukentėjusiojo A.

J. pozicijÄ , tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad įvykio metu jo nebuvo ir jis apie įvykio aplinkybes žino tai, kÄ papasakojo nukentėjusysis, o be to S. B. parodymai jau savaime kelia abejonių (5 t., 114-115 b. l.). Liudytojo teigimu, automobilio vietoje, kur, pasak A. J., D. Č. įspyrė, matėsi įlenkimas, tačiau apie įlenkimÄ neminėjo nė pats nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys, kad S. B. ir kilusio konflikto tarp D. Č. ir A. J. prigimtį apibÅ«dino skirtingai nei nukentėjusysis, teigdamas, kad D.

Č. per A. J. mėgino paveikti jį, kad jis pakeistų savo valiÄ dėl palikimo. IÅ¡ to bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡teisintasis, siekdamas, kad jo interesais A. J. padarytų įtakÄ S. B., turėjo bÅ«ti pozityviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, o ne atvirkščiai, kaip viso baudžiamojo proceso metu tvirtino A. J.. Taigi, S. B. parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliaciniuose skunduose deklaruojamų teiginių apie nusikalstamÄ D. Č. elgesį. IÅ¡ to, kas aptarta, matyti, kad A.

J. parodymai apie D. Č. elgesį gadinant jo turtÄ prieÅ¡tarauja kitos nukentėjusiosios parodymams ir nustatytai įvykių raidai, objektyviai byloje užfiksuotiems duomenims, o vien tai, kad liudytojas matė, kaip D. Č. vazonÄ nukėlė nuo kito automobilio stogo, nepatvirtina, kad iÅ¡teisintasis betoninius vazonus buvo uždėjęs ant automobilio ,BMW 730, kuris, A. J. teigimu buvo apgadintas. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad A. J. automobilis BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo draustas savanoriÅ¡kuoju transporto priemonių draudimu (1 t., 65 b. l.), ir todėl A.

J. buvo iÅ¡mokėta 1383,50 Lt už minėto automobilio apgadinimÄ . Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pripažino, kad gavo pinigus iÅ¡ draudimo bendrovės ir tuo pačiu nurodė, kad perdažė tÄ vietÄ , kur, pasak A. J., D. Č. įspyrė į automobilio Å¡onÄ (5 t., 127 b. l.). Taigi, A. J. automobilis buvo apdraustas, draudimo kompanija iÅ¡mokėjo pinigus, tačiau pastarasis automobilio stogo ir bagažinės dangčio neremontavo, todėl preziumuojama, kad minėtų kėbulo detalių D.

Č. 2008-05-17 neapgadino. Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo A. J. parodymus laikyti iÅ¡skirtinai teisingais ir besÄ lygiÅ¡kai jais remtis, nes jie kelia pagrįstų abejonių, o abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl naikinti nuosprendį ir Å¡ioje dalyje, kaip praÅ¡o apeliantai, nėra pagrindo.    Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiųjų A.

J. bei I. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                                    Vidmantas Mylė