2017-01-23 Nr. AB-1677-3-63-3-01349-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-46-552/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01349-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 12.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios

akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 63,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas Centras, o Klaipėdos savivaldybės administracijos (toliau

– ir Administracija) 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu Centrui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pareiškėjas pabrėžė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pareiškėjas vadovavosi Nuostatų 25, 36 punktais, nurodė, kad turto objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 63,94 Eur dydžio vietine rinkliava. Atsakovas į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo 0,01 Eur, todėl liko 63,93 Eur įsiskolinimas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d.

sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. M. pareiškėjui 48,59 Eur vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo

25 str.). Teismas vadovavosi Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Nuostatų 3 punktu, V skyriumi ir 1 priedu bei darė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise pagal 1995 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 32/300 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Atsakovui nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą už minėtą turto objektą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą. Teismas nurodė, kad pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2549 patvirtina, jog turto objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 63,94 Eur dydžio vietine rinkliava.

Atsakovas į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo 0,01 Eur, todėl liko 63,93 Eur įsiskolinimas. Teismas nurodė, kad duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir darė išvadą, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir ši data laikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus pagal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 dienos. Įvertinęs, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, teismas prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atitinkamai sumažino priteistinos vietinės rinkliavos sumą už šį nekilnojamojo turto objektą iki 48,59 Eur (63,93 Eur – 15,34 Eur). Teismas rėmėsi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jis įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.).

III.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pakeisti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti galioti. Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas remiasi Nuostatų 25 punktu ir pažymi, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies turinio aišku, jog ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną Centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais (už 2008 metus vietinės rinkliava apskaičiuota 2008 metais, už 2009 metus vietinė rinkliava apskaičiuota 2009 metais ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Centras į teismą kreipėsi, siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl, pareiškėjo manymu, šioje byloje negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų

tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 63,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už

komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos

1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 dienos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo pareiškėjui 48,59 Eur vietinės rinkliavos, kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikius mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 25 dieną. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio

1 dienos. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Apeliaciniame skunde minimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 nagrinėjant šį ginčą remtis kaip teismo precedentu nėra pagrindo, nes minėtoje byloje vietinės rinkliavos išieškojimo senaties klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė