d8ab1dab-d7a0-4bb7-baee-9b73b03a1a0f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-293-449/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15680-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ž.

V., dalyvaujant prokurorui Å . A., gynėjams: Regimantui Å pelveriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. gynėjų apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 metų; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iki 2018 m. gegužės 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslÄ platinimo tikslais įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , parengė nusikalstamos veikos planÄ , kurį įgyvendindamas subÅ«rė organizuotÄ grupę, įtraukdamas į jÄ L.

D., M. D., Å . B. ir S. G., kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai iÅ¡skirti ir priimti nuosprendžiai, paskirstė grupės nariams vaidmenis ir susitarė, kad jis – R. L., Olandijoje įgis labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias M. D. ir Å . B., naudodamiesi S. G. mikroautobusu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai pritaikytu narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui, neteisėtai pargabens į Lietuvos RespublikÄ , dalį jų perduos L.

D. tolimesniam saugojimui bei platinimui, o likusiÄ dalį perduos jo – R. L. nurodytiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Ä®gyvendindamas nusikalstamos veikos planÄ , 2018 m. gegužės 16 d. Å . B. susitarė su S. G., kad Å¡is perduos organizuotos grupės nariams jo naudojamÄ mikroautobusÄ â€žMercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialiai paruoÅ¡tomis slėptuvėmis, tikslu pargabenti iÅ¡ Olandijos į Lietuvos RespublikÄ labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Vykdydamas bendrÄ susitarimÄ , iki 2018 m. gegužės 18 d. S. G. perdavė nurodytÄ transporto priemonę Å . B., kuris 2018 m. gegužės 18 d., apie 22 val., kartu su M. D. minėtu mikroautobusu nuvyko į OlandijÄ pas R. L. į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., kur iÅ¡ R. L. įgijo R. L. iki 2018 m. gegužės 18 d., tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgytÄ labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Å ias medžiagas Å . B. ir M. D. paslėpė S. G. mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse ir 2018 m. gegužės 19 d., apie 19 val., neteisėtai, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos Lazdijų pasienio kontrolės punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atgabeno į Lietuvos RespublikÄ . Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir vykdydami R. L. duotÄ nurodymÄ , Å . B. ir M. D. labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų atgabeno į angarÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame apie 21.05 val. 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavė L.

D. toliau laikyti ir platinti. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ Å . B. ir M. D., vykdydami jiems pavestÄ užduotį, likusiÄ dalį, t. y. 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, toliau laikė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu perduoti R. L. nurodytiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kol tÄ pačiÄ dienÄ apie 21.40 val. angare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir minėto automobilio apžiÅ«ros metu jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Å iais veiksmais R. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo R. L. gynėjai apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir R. L. iÅ¡teisinti. Å io praÅ¡ymo netenkinus, praÅ¡o R. L. sumažinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Gynėjai nurodo, kad teismas nuosprendį grindė nuteistų kitose bylose Å .

B. ir M. D. parodymais, kuriuos laikė nuosekliais ir atitinkančiais faktines aplinkybes. Gynyba su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad teismas visiškai ignoravo parodymuose esančius prieštaravimus ir tokiu būdu pažeidė ne tik BPK keliamus reikalavimus dėl įrodymų tyrimo, bet ir nesivadovavo pagrindiniu baudžiamosios justicijos principu, kad visos abejonės, kurios nepašalintos teisminio proceso metu, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Gynėjai išskiria pagrindinius Š. B. ir M. D. parodymuose esančius prieštaravimus: 2.1.1.

Dėl pervežimo modelio ir R. L. vaidmens iki „paskutiniojo“ karto. Pagal parodymus pirmuosius kartus buvo toks pervežimo modelis: važiavimas S. G. nurodymu, tada gavimas į telefonÄ SMS žinute adreso, vykstama į Rurmondo miesto automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur perduodamas siuntinys, tada pas R. L. į garaÅ¾Ä persikrauti. R. L. niekur nedalyvauja, iÅ¡skyrus pastarojo vaidmuo, kaip garažo suteikėjo, t. y. jokių objektyvių duomenų, kad R. L. duotų nurodymus atvažiuoti, vykti į tam tikras vietas ir pan., nėra. 2.1.2.

Dėl pervežimo modelio ir R. L. vaidmens „paskutiniuoju“ kartu. Pagal parodymus vykstama ne S. G. nurodymu, o R. L.. Nurodoma priežastis – neva R. L. ir S. G. susipyko. Atkreiptinas dėmesys, jog M. D. nurodo, kad kai vyko paskutinįjį kartÄ , likusius pinigus turėjo atiduoti S. G.. Tačiau jei S. G. vis dar dalyvauja, kodėl turi keistis visas pervežimo modelis. Dar didesnis nelogiÅ¡kumas yra tame, kad R. L. staiga sugalvoja visai kitÄ pervežimo modelį – narkotinės medžiagos vežamos ne į K., bet į K., narkotines medžiagos paimamos ne iÅ¡ automobilių aikÅ¡telės Rurmonde, bet tiesiogiai iÅ¡ R.

L. gyvenamųjų namų ir tik „paskutinis“ etapas – R. L. garaže vykstantis pakrovimas, iÅ¡lieka tas pats. 2.1.3. Dėl R. L. garažo pasinaudojimo ir mokamo atlygio. Gynėjai pastebi, kad Å . B. nurodo, kad buvo mokamas mokestis už pasinaudojimÄ , M. D. apie tai iÅ¡ vis nieko nekalba. Atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja buvo viena ir ta pati, akivaizdu, kad tam tikros aplinkybės buvo sÄ moningai nutylimos, o kitos sÄ moningai suderinamos. Galima pastebėti, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja, vykdžiusi šį tyrimÄ labai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, klausia apie pirmuosius kartus, kai pas R.

L. garaže buvo slepiamos narkotinės medžiagos, pvz.: jis jas matė, suprato kÄ jie ten veikė, padėjo, ar žinojo iÅ¡ kur jie paima narkotines medžiagas ir t.t. Tokios aplinkybės netirtos, susikoncentruota tik dėl paskutiniojo vežimo, kuris vėlgi apraÅ¡omas tik bendrais bruožais. 2.1.4. Dėl „Nokia“ telefono. Abu nurodo, kad Å¡is telefonas buvo įduotas R. L. iki „paskutiniojo“ karto. Esant M. D. ir Å . B. nurodomoms aplinkybėms, kad prieÅ¡ tai narkotinių medžiagų pervežimų modeliuose R.

L. vaidmuo buvo tik „garažo davėjo“ ir nurodymus dėl vežimų duodavo S. G., tai visiškai nesuprantama, kodėl paskutiniuoju atveju R. L. turėjo pats rašyti SMS dėl pervežimo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. D. pats nurodė, kad jiems į ,,Nokia“ parašydavo tie asmenys, kurie Rurmondo mieste perduodavo siuntinius. Tad iš M. D. ir Š. B. parodymų „nuoseklumo“ iš vis nebesuprantama, kada čia R. L. įstoja ir pradeda rašinėtis su jais. Dar aktualesnis klausimas – iš kokių duomenų galima identifikuoti ir suprasti, kad jie būtent susirašinėja su R.

L.? Primintina, kad bendravimas vyko iÅ¡imtinai tik SMS bendravimo forma, jokio tiesioginio skambučio nėra buvę, kÄ ir patvirtina bylos duomenys. Kita keista aplinkybė, kodėl susiraÅ¡inėjimas visiÅ¡kai nekinta, jei neva R. L. susipyksta ir paskutinis važiavimas vyksta jo praÅ¡ymu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl „Nokia“ telefono atsiradimo, jo naudojimo prasmės, kai nurodymus gaudavo iÅ¡ S. G., kokiu tikslu tada buvo raÅ¡inėjamasi ir t.t. Å ios aplinkybės lieka neatskleistos.

Dar keistesnė aplinkybė yra ta, kad, kaip nurodo Å . B. savo 2018-05-31 apklausoje, jog telefonÄ duodavo S. G. su įvestu kontaktu „A“, o M. D. 2018-05-20 apklausoje nurodė, kad telefonÄ autobusiuke paliko R. L. ir ten buvo įvestas kontaktas „Kitas“, kuriuo raÅ¡ydavo vyrukams iÅ¡ Rurmondo miesto. Aukščiau apraÅ¡yti nesutapimai dėl „Nokia“ telefono susiraÅ¡inėjimo, jų dalyvių yra akivaizdÅ«s ir prieÅ¡taringi. 2.1.5. Dėl R. L. siuntinio perdavimo vietos/vietų. Nėra jokio racionalaus paaiÅ¡kinimo, kodėl R.

L. turėtų laukti M. D. ir Å . B. prie savo namų ir ten perdavinėti kartonines dėžes, t. y. jas laikyti savo namuose, kai vėliau jos bÅ«davo vežamos į to paties R. L. garaÅ¾Ä . Kodėl narkotines medžiagas R. L. reikia vežti į namus, o ne iÅ¡ karto į savo garaÅ¾Ä , kur bet kokiu atveju faktinis jų slėpimas vyksta garaže? Å ioje byloje gynyba pateikė R. L. gyvenamosios vietos nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad R. L. gyvenamasis namas yra atviras, jokių įrengtų tvorų nėra.

Privažiavimas didesniam automobiliui, kaip nagrinėjamu atveju „MB Splinter“, gali bÅ«ti tik kitoje gatvės pusėje, nes prie namo nėra automobilio papildomos vietos (vertinant objektyviai, kad prie namo buvo R. L. automobilis). Be to, jei jau R. L. neva tai imasi maskuojamos konspiracijos, koks protingas ir sÄ moningas žmogus veÅ¡is pas save į namus (ar prie jų) narkotines medžiagas, kur gyvena jo Å¡eima su nepilnamečiais vaikais. Vien tik Å¡ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl neva R.

L. perduotų narkotinių medžiagų fakto. 2.1.6. Dėl pervežimo atlygio. Å ioje vietoje akivaizdu, kad M. D. ir Å . B. meluoja. Atkreiptinas dėmesys į paties M. D. duotÄ pirmÄ paaiÅ¡kinimÄ â€“ „sumokės tada kai perveÅ¡ime“. Beje, pervežimo atlygis jiems buvo sumokėtas pas L. D. garaže, kai jie atliko pervežimÄ , o iÅ¡važiavę iÅ¡ garažo buvo sulaikyti pareigÅ«nų. Primintina, kad pas L. D. buvo iÅ¡krauta dalis narkotinių medžiagų, o kita dalis vežama kitur, tačiau dėl pareigÅ«nų sulaikymo nenuvežta.

Daugiau nei tikėtina, kad už atvežimÄ L. D. atsiskaitė M. D. ir Å . B.. 2.1.7. Aptartų nesutapimų, neaiÅ¡kumų ir nelogiÅ¡kumų yra apstu, tačiau nei vieno iÅ¡ jų R. L. negalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar bent bandyti to padaryti, nes tokia galimybė buvo eliminuota dėl valstybės kaltintojo parinktos procesinės strategijos – byla iÅ¡skirta, kita byla iÅ¡nagrinėta, M. D. ir Å . B. nuteisti, o pastarieji, pasinaudodami savo teisėmis, atsisakė duoti bet kokius paaiÅ¡kinimus ir atsakyti į klausimus.

Nors pastarieji ir atsisakė atsakinėti duoti parodymus ir atsakyti į bet kokius klausimus, tačiau tai netiesiogiai atskleidžia, kad M. D. ir Å . B. turi kÄ slėpti ir nenori to parodyti, nes akivaizdu, jei neturi ko slėpti ir sakai tiesÄ , tai kodėl atsisakyti duoti parodymus. Å ios aplinkybės suponuoja Å¡ių asmenų nepatikimumÄ . Gynybos vertinimu, Å¡i byla skiriasi nuo Å . B., M. D., L. D., S. G. kitose bylose nagrinėtų faktinių aplinkybių, nes nuteistieji buvo kaltinami dėl to, kas pas juos realiai buvo rasta, todėl ir teismų motyvai turi visai kitÄ sÄ sajumÄ nei dabar nagrinėjama byla. 2.1.8.

Apeliantai taip pat iÅ¡skiria kelis pokalbius, vykusius tarp Å . B. ir M. D., kurie vyko prieÅ¡ pat iÅ¡vykimÄ Ä¯ Nyderlandų Karalystę, t. y. prieÅ¡ „paskutinįjį“ pervežimÄ . IÅ¡ jų matyti, kad Å . B. ir M. D. turi „bosÄ â€œ, o pinigai jiems mokami Lietuvoje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad „bosas“ yra S. G., tačiau tai neva nepaneigia, kad paskutinę kelionę organizavo R. L.. BÅ«tent Å¡ios iÅ¡skirtos aplinkybės, kurios vyksta „paskutiniojo“ vežimo iÅ¡vakarėse ir leidžia teigti, kad jokio kito pervežimo modelio nebuvo, t. y. jis nepasikeitęs. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp dalyvių bÅ«tų pakitęs susiraÅ¡inėjimas ar kad kažkas kitaip bÅ«tų organizuojama, kitur pristatoma, kitaip mokama ar pan., iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „paskutinįjį“ vežimÄ organizuoja R.

L.. Tai dar kartÄ patvirtina, kad M. D. ir Å . B. parodymai nėra patikimi ir pastarieji neatskleidė teisingų aplinkybių. Kitas ypatingai svarbus aspektas, apeliantų nuomone, yra M. D. ir Å . B. paskirtos bausmės. Å i aplinkybė atskleidžia, kad pastarieji buvo nuo pat pradžių spaudžiami ne tik prisipažinti, bet jiems buvo daromas poveikis, jog bÅ«tų nurodytas tiekėjas, nes kitu atveju jų prisipažinimas nebus tinkamai įvertintas. 2.1.9. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, gynyba gali daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å .

B. ir M. D. parodymai neatitinka patikimumo, objektyvumo, sÄ sajumo kriterijų, nes nei vienas kitas byloje esantis duomuo nepatvirtina faktinių aplinkybių, kurios yra siejamos su R. L. kaltinimu. 2.2. R. L. atžvilgiu el. ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas prasideda tik nuo 2018-05-22 t. y. tik po M. D. ir Å . B. sulaikymo. Tačiau Å¡ioje byloje nėra nei vieno pokalbio su R. L.. Visi pokalbiai su R.

L. yra sunaikinti, kaip neturintys reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, iÅ¡skyrus vienÄ pokalbį su D. T., vykusį po 1,5 mėnesio nuo Å . B. ir M. D. sulaikymo. Å i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, kad vykę R. L. bendravimai su M. D., Å . B. buvo dėl įprastinių siuntinių pervežimo, nes prieÅ¡ingu atveju jie nebÅ«tų buvę sunaikinti. 2.2.1. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no T. M. 2019-04-15 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad R. L. naudojamais telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendraudavo su M.

D., Å . B., M. P., taip pat T. M. iÅ¡skyrė, kad po Å . B. ir M. D. sulaikymo, t. y. 2018-05-19 ir 2018-05-20, bandė paskambinti Å . B., M. D. bei M. P.. Ä®vertinus tai, kad nei vienas pokalbis nėra pateiktas Å¡ioje byloje, tai vertintina, kad jie yra nereikÅ¡mingi ir patvirtina R. L. aplinkybes, kad bendravimas vyko tik dėl įprastų siuntų. 2.2.2. Atkreiptinas dėmesys į 2018-05-20 atliktų skambučių laikÄ . R. L. iÅ¡ savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina M. D., o skambučio laikas prasideda 9:36:18, R.

L. palaukęs 10 sekundžių ir supratęs, kad niekas nekelia, bando iš kito savo numerio (duomenys neskelbtini) prisiskambinti Š. B., skambučio laikas 9:36:31. Atrodo, kad viskas logiška ir nuoseklu, kol nepradedi analizuoti ikiteisminio tyrimo versijos, kurioje nurodoma, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi R. L.. Iš esančių duomenų objektyviai matyti, kad tada turėtų viskas vykti sekančiai: 9:36:18 R. L. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pradeda skambinti M. D., tada po 9 sekundžių, t. y. 9:36:27, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (MB (duomenys neskelbtini) rastas telefonas „Nokia 105“), sekančiai dar po 4 sekundžių, t. y. 9:36:31, iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pradeda skambinti Š.

B.. Tokia skambučių chronologija atskleidžia, kad R. L. net teoriÅ¡kai nelabai galėtų vienu metu skambinti beveik su trim telefonais, jau nekalbant kad ir palaukti reikia ar niekas neatsilieps. Å i labai smulki aplinkybė eliminuoja R. L. naudojimosi ir skambinimo iÅ¡ nenustatyto telefono numerio (duomenys neskelbtini) versijÄ . 2.2.3. Aplinkybę, kad R. L. nesinaudojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paneigia celių analizė. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad R. L. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) celės numeris yra 35504, o nurodoma celė fiksuojama 2018-05-20 09:36:18 val.

Kitas duomuo rodo, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) celės numeris yra 340013991, o nurodoma celė fiksuojama 2018-05-20 tiek 09:35:27 val., tiek ir 09:36:27 val. Sugretinus Å¡iuos du duomenis, atskleidžiama, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvimo vieta yra visai kita su telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvimo vieta. Dėka tuo metu atlikto R. L. skambučio, tai reiÅ¡kia labai paprastÄ aplinkybę – telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo R. L.. Apeliantai pastebi, kad Å¡iuos svarbius duomenis teismas akivaizdžiai ignoruoja ir net nebando daryti jokios analizės. 2.2.4.

Gynyba atkreipia dėmesį į telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambinimo intensyvumÄ telefono numeriui (duomenys neskelbtini). Å is skambinimas buvo labai intensyvus, beveik kas valandÄ . Darant prielaidÄ , kad tai R. L., tai nėra jokios logikos pastarajam tiek kartų skambinti, nes M. D. ir Å . B. telefonai taip pat neatsiliepia. Vertinant iÅ¡ R. L. pozicijų (t. y. telefono numeris (duomenys neskelbtini) ne jo naudojamas), tai logiÅ¡kai viskas susidėlioja – R. L. vienÄ kartÄ 2018-05-19 vakare pabando paskambinti Å .

B. (23:04 val.) ir vienÄ kartÄ M. D. (23:03 val.), tÄ patį pabando daryti kitÄ dienÄ , pabando paskambinti M. D. (9:36:18 val. ir 9:36:31 val.) ir daugiau nebeskambina. Å i intensyvumo ir dažnumo analizė, netiesiogiai atskleidžia, kad skambinančiųjų asmenų temperamentas yra skirtingas, kas vėl leidžia teigti, kad nėra net menkiausių duomenų apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojÄ . 2.2.5. Pirmos instancijos teismas, apraÅ¡ydamas motyvus dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) priskyrimo R.

L., nurodo, kad tai atskleidžia Europos tyrimo orderis Nyderlandų Karalystės Nacionalinio tarptautinio teisinės pagalbos centro atsakymas iÅ¡ kurio matyti, kad asmuo, besinaudojantis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tiriamu laikotarpiu buvo Olandijoje. Gynėjų vertinimu, toks motyvas atskleidžia, kad teismas taip ir nesuprato narkotinių ir psichotropinių medžiagų vežimo modelio. Å io modelio esmė (turima omenyje iki „paskutiniojo“ vežimo) – važiavimas S. G. nurodymu, tada gavimas į telefonÄ SMS žinute adreso, vykstama į Rurmondo miesto automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kur perduodamas siuntinys, tada pas R.

L. į garaÅ¾Ä persikrauti. Å is modelis atskleidžia, kad susitikimo koordinatės buvo gaunamos iÅ¡ subjekto, kuris randasi Olandijoje. Tai nurodė Å . B., jo parodymus patvirtino ir M. D.. Esant tokiems duomenims, teismo iÅ¡vada, kad neva telefono numerio (duomenys neskelbtini) turėtojas yra R. L., nes nustatyta, kad tai vyko Olandijoje, yra daugiau nei abstraktus ir bereikÅ¡mis manymas, nepagrįstas jokiu faktu. 2.2.6. Apeliantai iÅ¡skiria ir dar kelias labai svarbias aplinkybes:

1) iki „paskutiniojo“ važiavimo M. D. dar buvo nuvykęs vienas, kurio metu paėmė narkotines medžiagas iš Rurmondo miesto, laiko prasme M. D. nurodo „nuo sulaikymo dienos, prieš savaitę laiko“, tai išeina apie 2018-05-09–2018-05-10;

2) iki „paskutiniojo“ važiavimo M. D. buvo nuvykęs kartu su Š. B., kurio metu jie paėmė narkotines medžiagas vėl iš Rurmondo miesto, laiko prasme M. D. nurodo „Prieš dvi savaites laiko, skaičiuojant nuo mano minėto vežimo1“, tai yra apie 2018-04-25–2018-04-26; iii) telefono numerio (duomenys neskelbtini) (MB (duomenys neskelbtini) rastas telefonas „Nokia 105“) ir telefono numerio (duomenys neskelbtini) tarpusavio susirašinėjimas pradedamas nuo 2018-04-26. Susiejus šiuos duomenis į loginę grandinę yra atskleidžiama, kad M.

D. ir Å . B. nuo 2018-04-26 turėjo su savimi (ar laikė autobusiuke) telefonÄ su numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendraujama su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tai sÄ lygoja, kad buvo susiraÅ¡inėjama ne su R. L., o su tiekėju iÅ¡ Rurmondo miestelio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei M. D., nei Å . B. nėra nurodę, kad dar iki „paskutiniojo“ vežimo bÅ«tų nurodymus iÅ¡ R. L. gavę telefonu. Å i aplinkybė dar kartÄ patvirtina, kad nėra jokio ryÅ¡io tarp telefono numerio (duomenys neskelbtini) turėtojo ir R.

L.. 2.2.7. Be to, apeliantai nurodo, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra lietuviÅ¡ko operatoriaus, kas sÄ lygoja, kad jį reikia kartais papildyti, jau nekalbant, kad SIM kortelę reikia įsigyti Lietuvoje. Jei jau R. L. imtųsi konspiracijos, tai kam jam tokiu atveju turėti lietuviÅ¡kÄ numerį, kai turi visas galimybes įsigyti Olandijos operatorių teikiamas vienkartinio pobÅ«džio SIM korteles. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į SMS žinučių turinį, iÅ¡ kurio matyti, kad raÅ¡ydamas M.

D. ar Å . B. Å¡iuo telefonu, patys organizavo siuntos užsakymÄ , kiekį ir kitas aplinkybes. Teismas tokias aplinkybes ignoravo, nors visos Å¡ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad byloje nėra jokių net „pritempiamų“ sÄ sajų su R. L.. 2.2.8. Visgi teismas pabandė interpretuoti vykusį susiraÅ¡inėjimÄ R. L. nenaudai, nurodydamas, kad pokalbių turinys rodo, kad narkotinės medžiagos buvo įvardijamos „turbinomis“, o R. L. oficiali veikla irgi buvo turbinų remontas. Tokie teismo pamÄ stymai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir paneigiantys in dubio pro reo principo egzistavimÄ .

Å ioje vietoje gynyba atkreipia dėmesį į 2018-10-10 apžiÅ«ros protokole nurodytÄ aplinkybę, kad apžiÅ«rint M. D. priklausantį telefonÄ â€žSamsung SM-A310F“, kontaktų sÄ raÅ¡e yra „Turbo“, kuris pagal pareigÅ«no duomenis, priklauso L. D.. Tai tas pats asmuo, kuriam M. D. su Å . B. pirmajam parvežė narkotines ir psichotropines medžiagas į K. garaÅ¾Ä . Å i aplinkybė parodo, kad turbinų temos, pavadinimai buvo ir tarp M. D. ir L. D., nes bÅ«tent M. D. pastarÄ jį buvo įsivedęs kaip „Turbo“. 2.2.9.

Apibendrinus aukščiau apraÅ¡ytas aplinkybes yra matyti, kad operatyvinį ir vėliau ikiteisminį tyrimÄ padėjęs atlikti pareigÅ«nas ne tik neteisingai interpretavo gautus duomenis, o kai kuriuos ir maskavo, tačiau pastarojo iÅ¡vados suklaidino ir teismÄ , kuris formaliai tik perrašė Å¡io pareigÅ«no įžvalgas ir manymÄ . Tai, kad teismas formaliai atliko duomenų tyrimÄ , parodo nuosprendyje nurodomos iÅ¡vados bei desperatiÅ¡kas bandymas patvirtinti ir pagrįsti savo iÅ¡vadas. Teismas visiÅ¡kai formaliai apraÅ¡o, kad pareigÅ«no T.

M. manymÄ apie R. L. vaidmenį patvirtina ir kito liudytojo A. J. (pareigÅ«no) žinojimas apie R. L.. Tai vadovaujantis tokia logika, tikriausiai Å¡iame procese galėjo ateiti pusę skyriaus pareigÅ«nų, kurie bÅ«tų nurodę tÄ patį – mes sužinojome apie R. L. ir jo vaidmenį iÅ¡ T. M., kuris vykdė operatyvinį darbÄ . Tokie duomenys ir liudijimai negali bÅ«ti iÅ¡ vis vertinami, kaip įrodymai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, nes pareigÅ«nas atlieka tokį patį vertinimÄ , kaip ir kiekvienas proceso dalyvis.

Tačiau teismas yra nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas, kad pažiÅ«rėtų į byloje surinktus duomenis objektyviai ir kvalifikuotai, o ne su intencija ir nusistatymu, kaip tai daro ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. 2.3. Apeliantai papildomai dar pasisako dėl aplinkybių, kurias teismas trumpai aptarė, tačiau abejonių buvimÄ taikė ne kaltinamojo naudai, bet jo nenaudai. 2.3.1. Dėl D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl S. G. žmonos R. G.. D. T. liudytojo apklausos metu buvo nurodęs, kad „<...> bendraujant su S. G.

žmona, ji, pasakydama apie tai, kad sulaikytas jos vyras užsienyje ir jo vairuotojai kažkur, dėl narkotinių medžiagų, užsiminė, kad su tuo yra susijęs ir R. L.. Tik tiek man pasakė, daugiau nieko nesakė.“ Visų pirma, Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, o iÅ¡kviesta į vykusį teisminį procesÄ R. L. byloje, atsisakė duoti bet kokius parodymus dėl to, kad jos vyras S. G. yra nuteistas. Antra, teoriÅ¡kai R. G. pati niekur nedalyvavo, todėl ji negali bÅ«ti tiesioginis Å¡altinis, ir tai turi bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡vestinis ir niekuo nepagrįstas Å¡altinis.

Trečia, esančiame pokalbyje tarp D. T. ir S. G. nėra jokios užuominos, kad su sulaikymais yra susijęs R. L.. 2.3.2. Dėl D. T. ir R. L. pokalbio. Å io pokalbio metu, D. T. užsimena: „laukiam kas čia bus“, „pakentėk gal kol kas sakau“. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pokalbis vyksta, kai R. L. vairuoja automobilį ir girdisi automobilio ir vėjo triukÅ¡mas, o R. L. į D. T. pasakymÄ atsako lyg nelabai bÅ«tų įsiklausęs į atsakymus. Antra, R. L. neklausia jokių aplinkybių ar grįžti, ar negrįžti, apie tai pats D.

T. pateikia savo nuomonę. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kelintoje minutėje D. T. kalba apie nurodomas aplinkybes – 8-oje pokalbio minutėje, kas sÄ lygoja, kad Å¡is klausimas nėra aktualus nei vienam pokalbio dalyviui. 2.3.3. Dėl S. G. ir R. G. pokalbio. Å io pokalbio metu S. G. pasako po R. G. praneÅ¡imo apie atliktas kratas garaže: „<...> ten buvo maiÅ¡e, maiÅ¡e detalės Reginos, atiduot reikėtų, [keiksmažodis], ofise ar katilinėj“. Visų pirma, S. G. apklaustas Å¡ioje byloje ir atsakydamas į klausimÄ , kas yra „Regina“, nurodė, kad tai ne R.

L.. Antra, S. G. nurodė, kad R. L. veždavo įvairias detales, iš jų turbinas, kurias laikydavo pas save garaže. Trečia, net vertinant pačiu neparankiausiu R. L. modeliu, kad S. G. visgi kalbėjo apie narkotines medžiagas, kurios neva priklausė R. L., tai atkreiptinas dėmesys į kaltinimo turinį ir jo ribas. R. L. nėra kaltinamas dėl to, kad jis kažkuo tai susijęs su narkotinėmis medžiagomis, rastomis kratos metu pas S. G. garaže, todėl šis duomuo neturi jokio teisinio ryšio su nagrinėjama byla. 2.4.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡skyrė aplinkybes, kad R. L. versija dėl M. D. ir Å . B. atvykimo priežasties yra nenuosekli ir jos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismas iÅ¡skyrė R. L. nurodomÄ konkretų paaiÅ¡kinimÄ dėl durų tinklelio įdavimo, įvardindamas, kad tai tik kaltinamojo gynybinė versija. Paneigiant Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ apeliantai iÅ¡skiria kelias aplinkybes, prieÅ¡ pateikiant jų analizę:

1) Å . B. praÅ¡ymas suraÅ¡ytas 2018-05-24, kuriame pastarasis nurodo „<...> mano visus asmeninius daiktus autobusiuke <...> lagaminÄ rudos spalvos su rÅ«bais, batus bei visus kitus mano asmeninius daiktus paimtus grÄ Å¾inti mano mamai“; 2) 2018-05-25 pakvitavimas, kurio 11 punkte nurodoma ,,Durys nuo uodų iÅ¡ autobusiuko MB“; 3) 2018-06-01 apžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėtas 2018-05-19 kasos kvitas parduotuvės Lenkijoje „Biedronka“, kuriame nurodytos pirktos prekės; 4) 2018-10-10 apžiÅ«ros protokolo Priedas Nr. 8, kuriame užfiksuotas M. D. telefono „Samsung SM-A310F“ skambinimo registras, kai pastarasis 2018-05-13 susilaukė R. L. žmonos skambučio (telefono numeris (duomenys neskelbtini), skambinimo laikas 15:33 val. trukmė 1 min. 25 sek.);

5) R. L. skambučių registras iÅ¡ telefonų numerių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) į M. D. ((duomenys neskelbtini)) ir Å . B. ((duomenys neskelbtini)) telefono numerius. Å iuos duomenis sujungus į vienÄ aplinkybę dėl durų tinklelio gaunasi Å¡ios objektyvios iÅ¡vados:

1) Å . B. nebuvo užsiminęs, kad durų tinklelis priklauso jam; 2) Š. B. ir M. D. pirkti durų tinklelio nebuvo jokio tikslo, nes pastarieji Lenkijoje pirko tik maisto produktus ir gėrimus, o jei bÅ«tų pirkę ir tinklelį, toks kvitas besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų buvęs rastas ir apžiÅ«rėtas;

3) R. L. žmona skambino M. D. dėl atvykimo dėl siuntos ir nors M. D. buvo kontroliuojamas telefonu, tačiau įvykęs pokalbis yra tiesiog sunaikintas. Papildomai išskiriama, kad R. L.:

1) iš savo „oficialiojo“ numerio (duomenys neskelbtini) 2018-05-13 skambina M. D. ((duomenys neskelbtini)), pokalbio trukmė 86 sek.;

2) iÅ¡ savo „oficialiojo“ numerio (duomenys neskelbtini) 2018-05-17 skambina Å . B. ((duomenys neskelbtini)), pokalbio trukmė 124 sek. Å ie pokalbiai yra sunaikinti, kas sÄ lygoja, kad buvo bendraujama dėl įprastinių siuntų. Tad esant visiems Å¡iems duomenims, ar nėra akivaizdu, kad R. L. ir/ar jo žmona domėjosi, kada atvyks siuntas pervežantys asmenys, kad tikslu perduoti bÅ«simÄ siuntÄ â€“ durų tinklelį. 2.5. Taip pat apeliantai iÅ¡skiria Å¡ioje byloje padarytas esmines ir netgi kritines klaidas, kurios buvo padarytos atliktame ikiteisminiame tyrime:1 ) nėra nei vienos apklausos M. D. ir Å . B. apie byloje esančius pokalbius, t. y. apie kÄ kalba, kÄ turi omenyje, dėl kokių aplinkybių tariasi, kÄ reiÅ¡kia vienos ar kitos aplinkybės, vardai ir t.t.;

2) nėra atlikta nei viena analizė susijusi su paskutiniojo narkotinių medžiagų vežimo judėjimu M. D., Š. B., S. G., R. L. ir kitų asmenų. Jokios celių judėjimo analizės;

3) nesiaiškinama kada ir kaip galėjo atsirasti „Nokia“ telefonas, rastas MB „Splinter“, analizuojant celių judėjimus ir kitus telekomunikacinių bendrovių gautais duomenimis;

4) neištirtos aplinkybės, kas naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini);

5) nuodugniai neapklausiama dėl buvusių daiktų, kurie rasti MB „Splinter“, pavyzdžiui durų tinklelio priklausomybė ir įsigijimo aplinkybės; 6) ikiteisminio tyrimo metu neapklausiamas M. P., kuris nuo pat pradžių figūravo, kaip atliekantis pervežimus kartu su S. G.. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu neapklausta S. G. žmona R. G.;

7) neatlikti biologiniai DNR pėdsakų tyrimai nuo rastų pas M. D. pinigų;

8) neiÅ¡tirtos aplinkybės, kas naudojosi telefono aparatu „Nokia 105“ laikotarpiu 2017 metais ir/ar kas naudojosi Å¡iame telefone įdėta SIM kortele 89370036151305032294, neiÅ¡tirta ar Å¡i kortelė dar buvo įdėta į kokį kitÄ telefono aparatÄ ; 9) nesuprantama, dėl kokių priežasčių nutarimuose pradėti slapta kontroliuoti per teismo sankcionuotÄ laikotarpį nustatytus asmens naudojimus telefono ryÅ¡io numerius, tinklo galinius įrenginius, sÄ skaitas, finansines ir (ar) mokėjimo priemones yra užtuÅ¡uoti asmenys, apie kuriuos vėliau neklausinėjama nei vienos apklausos metu to paties Å . B. ir M. D.;

10) nesuprantama, kodėl nebuvo pasitelkta bendrai operacijai Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijos, kurios galėjo atlikti daug procesinių veiksmų Olandijoje;

11) dėl nesuprantamų priežasčių yra sunaikinti visi pokalbiai su R. L., iÅ¡skyrus vienÄ vykusį jau po visų įvykių. Deja, visų Å¡ių aplinkybių jau negalima atkurti ir patikrinti, tačiau, kodėl esamu atveju Å¡ios padarytos kritinės klaidos turi bÅ«ti nutylimos ir interpretuojamos valstybinio kaltintojo naudai, nurodant, kad R. L. iÅ¡sakyta versija yra nepagrįsta bylos medžiaga. IÅ¡ Å¡ių aptartų duomenų galima padaryti esminę iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra nei vieno duomens, kuris bent kažkiek patvirtintų Å .

B. ir M. D. versijÄ , t. y. nėra nei vieno objektyvaus ir patikimo įrodymo, kuris sÄ lygotų R. L. sÄ sajÄ su jam kvalifikuojamomis nusikalstamomis veikomis. 2.6. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka atmestų visus anksčiau minėtus argumentus dėl R. L. inkriminuotų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir pripažintų, kad R. L. yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliantai mano, kad byloje iÅ¡tirtos šį kaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad yra visi nustatyti pagrindai skirti jo atžvilgiu Å¡velnesnes bausmes, negu numatytos įstatymo sankcijose už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ . 2.6.1.

Skiriant R. L. bausmes, teismas turėjo įvertinti, kad jis niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; savo iÅ¡vykimÄ gyventi į Nyderlandų Karalystę buvo deklaravęs dar 2010 m.; R. L. savo vardu pagal banko paskolÄ yra įsigijęs nekilnojamojo turto Nyderlandų Karalystėje – gyvenamÄ jį namÄ ; savo vardu, kaip mokesčių mokėtojas, turi atidaręs individualiÄ Ä¯monę „LR Turbo.nl“. Teismui yra pateikti duomenys apie įmonę, jos mokamus mokesčius, R. L. gautÄ darbo užmokestį iÅ¡ Å¡ios vykdomos veiklos, todėl akivaizdu, kad jis turėjo legalius pragyvenimo Å¡altinius ir todėl jam nebuvo pagrindo rizikuoti savo Å¡eima, darbu ir užsiimti nusikalstama veikla, tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekybos organizavimu.

Å ie duomenys sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad jis niekada nesislapstė nuo teisėsaugos ir net nebandė to daryti. Pastarasis visÄ laikÄ gyveno vienoje vietoje, vienu adresu, o Å¡is adresas visÄ laikÄ buvo žinomas ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. Atkreiptinas dėmesys, kad R. L. adresas buvo nurodomas pastarojo gyvenamosios vietos konstatavime, tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nutartyse. Å i aplinkybė yra svarbi tuo aspektu, kad susidarė įspÅ«dis, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir jo organizatoriai stengėsi, kad Å¡is asmuo į baudžiamÄ jį procesÄ bÅ«tų įtrauktas kuo vėliau, susiaurinant jo galimybes aktyviai gintis nuo jam pareiÅ¡kiamų įtarimų, kad nebÅ«tų jam galimybės susitikti su kitais bylos įtariamaisiais, o vėliau kaltinamaisiais, kad paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp jų parodymų apie tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

R. L. Nyderlandų Karalystėje buvo surastas 2019 m. birželio mėnesį, o tik 2021-06-03 etapuotas į LietuvÄ ir jam teismo nutartimi paskirtas suėmimas, kai tuo tarpu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018-05-19, o ikiteisminiai tyrimai S. G. ir R. L. atžvilgiu iÅ¡skirti į atskirus tyrimus. Per šį laikÄ , kol vyko R. L. procedÅ«riniai jo parvežimo į LietuvÄ veiksmai, visi ikiteisminiai tyrimai kitų kaltinamųjų atžvilgiu buvo užbaigti, o kitų įtariamųjų atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.

Nuteistasis R. L. anksčiau nebuvo teistas, jo padaryti veiksmai, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo per valstybės vienas, yra antraeiliai. Svarbu įvertinti tÄ aplinkybę, kuri nustatyta Å¡ioje byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kad M. D. ir Å . B. pargabentos į LietuvÄ narkotinės medžiagos nebuvo iÅ¡platintos, jos į apyvartÄ nepateko, nusikaltimas buvo užkardytas, o draudžiamos apyvartoje medžiagos policijos pareigÅ«nų surastos ir paimtos, žalos nei aplinkai nei visuomenės interesams nebuvo padaryta.

Be to, asmenys jokios turtinės naudos neturėjo ir nepatyrė, todėl Å¡i veika pagal jos padarymo pasekmes negali bÅ«ti vertinama kaip labai pavojinga visuomenei. 2.6.2. Dėl Å¡ių pirmiau nurodytų aplinkybių apeliantai mano, kad yra nustatyti visi pagrindai R. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirti laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už jų minimumus. Juolab, kad kitiems dviem M. D. ir Å . B., kurie buvo aktyvÅ«s nusikalstamų veikų padarymo dalyviai ir vykdytojai, patys gabeno narkotines medžiagas, organizavo tam tikslui skirtÄ transporto priemonę ir buvo sulaikyti jas gabenant, buvo paskirtos ženkliai mažesnės nei įstatymo sankcijose numatyta minimali riba.

Taip pat nusikalstamų veikų bendrininkui S. G. teismas taip pat skyrė Å¡velnesnę bausmę nei numatyta jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taikant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymo taikymÄ principus, gynybos nuomone, yra pagrindas paskirti R. L. mažesnes bausmes nei numatytos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose. Be to, yra pagrindas manyti, kad R. L. paskyrus mažesnes laisvės atėmimo bausmes, jis padarys teisingas iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų bei greičiau galės gyventi Å¡eimoje, su kuria ir Å¡iuo metu palaiko glaudžius ryÅ¡ius, bÅ«damas suimtas ir laikomas tardymo izoliatoriuje ir nuo Å¡eimos izoliuotas, bei vėl užsiimti darbine veikla.

Kartu teismas turi įvertinti ir tai, kad R. L. izoliuotas nuo Å¡eimos ir visuomenės suėmime jau iÅ¡buvo daugiau kaip 10 mėnesių. 2.6.3. Iki nusikalstamos veikos padarymo R. L. gyveno ir elgėsi pavyzdingai, rÅ«pinosi Å¡eima, dirbo, byloje nėra duomenų, kad jis pirmiau buvo nuteistas už kriminalinių nusikaltimų padarymÄ . Kauno tarymo izoliatoriaus charakteristikoje jo elgesys vertinamas teigiamai. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra atitrÅ«kęs nuo Å¡eimos, su kuria palaiko glaudžius ryÅ¡ius, ir visuomenės, kad jam atskira resocializacija nereikalinga ir kad jis tokiu savo elgesiu įrodo, kad juo galima pasitikėti, kad jis yra padaręs teigiamas iÅ¡vadas ir nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje gali daryti kitas nusikalstamas veikas, nes yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam gali bÅ«ti taikomas BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas teisingumo principas ir Å¡iuo pagrindu paskirta Å¡velnesnė, nei įstatymo numatyta bausmė. Ä®vertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltininko asmenybę, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymo sankcijoje numatyta ir kaltininkui paskirtina net ir minimali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu bÅ«tų neteisinga, iÅ¡einant iÅ¡ BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės, prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl R.

L. galėtų bÅ«ti mažintina taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant mažesnę bausmę negu BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijose už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta minimali bausmė. 2.6.4. Be to, skiriant R. L. bausmes galėtų bÅ«ti paÅ¡alinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad veikas padarė organizuota grupė, kadangi analogiÅ¡kai taikant lygybės prieÅ¡ įstatymus taikymo praktikÄ Ä¯ tai teismas turėtų atsižvelgti, nes Å¡ių tiriamų nusikalstamų veikų bendrininkui S. G. jokia jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nustatyta.

Tokiu bÅ«du, taikant įstatymo analogijÄ , už tokių pat veikų padarymÄ Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė R. L. taip pat neturėtų bÅ«ti nustatyta. Apeliantai taip pat pažymi, kad R. L. įvardintas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų organizuota grupe su L. D., M. D., Å . B. ir S. G., organizatoriumi. Gynėjų nuomone, Å¡i aplinkybė nėra nustatyta ir įrodyta, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų aplinkybių, visi Å¡ioje nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys buvo aktyvÅ«s grupės dalyviai ir vykdytojai, kuriems joks organizatorius nebuvo reikalingas.

Be to, iš nuteistųjų M. D. ir Š. B. parodymų matyti, kad jų veiksmus organizavo S. G.. Draudžiamas medžiagas gabeno tuo pačiu automobiliu „Mercedes Benz“, kuriame tam tikslui buvo įrengtos slėptuvės draudžiamų medžiagų gabenimui, todėl mažai tikėtina, kad šiems asmenims buvo reikalingas jų veiksmų naujas organizatorius, šiuo atveju, R. L.. Gynėjų nuomone, R. L. vaidmuo šioje byloje yra labiau atsitiktinis, susietas su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių sutapatinimu, vadovaujantis jau anksčiau minėtų asmenų parodymų pagrindu.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o gynėjų apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo R. L. gynėjų apeliacinis skundas tenkinami iÅ¡ dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

5. Nuteistojo R. L. gynėjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neteisingai įvertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Gynėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino palaikydamas kaltinimo pusę, o kilusias abejones aiÅ¡kino ne R. L. naudai, todėl buvo padaryti esminiai baudžiamojo procesų pažeidimai ir jų ginamasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Dėl Å¡ių priežasčių turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Skunde gynėjai dėsto ir alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ atsisakius priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, suÅ¡velninti R. L. paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Å¡iÄ bylÄ ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo gynėjų paduotame apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytų nusikaltimų 6. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais bÅ«tų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas Å¡iam loginiam procesui, yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga ta, kad turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo R.

L. gynybinę pozicijÄ , tiek byloje surinktus įrodymus, Å¡ių reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų.

Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, jo gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir bÅ«tinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 260 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ R.

L. pripažintas kaltu, dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, Å¡iame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-120-511/2022).

BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogmenis, sprogstamÄ sias, radioaktyviÄ sias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingÄ sias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos iÅ¡vengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. L. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė įrodyta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ne tik liudytojų Å . B., M. D., taip pat nuteistų už dalyvavimÄ tų pačių nusikaltimų padaryme, parodymais, bet ir liudytojų T. M., A. J., D. T., S. G., M. P., D. Č., E. G., L. D. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kratos protokolais, apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto iÅ¡vadomis ir kitais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pasisakė dėl gynybos ir nuteistojo keliamų versijų ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį ir visumÄ .

9. Nuteistojo R. L. gynėjai nepagrįstai nurodo, kad liudytojų Š. B. ir M. D. parodymai yra nepatikimi, prieštaringi, nelogiški ir nenuoseklūs, o pirmosios instancijos teismas neįvertino šių liudytojų duotų parodymų bendro turinio ir nesigilino į jų detales, kurios ypatingai reikšmingos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. 9.1. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apygardos teismas vadovaujantis BPK 276 straipsniu, ne tik perskaitė liudytojų M.

D. ir Å . B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes jie (M. D. ir Å . B.), pasinaudodami jiems suteikta teise, atsisakė duoti parodymus Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Nuosprendyje yra aiÅ¡kiai pasisakoma, kurie liudytojų M. D. ir Å . B. parodymai patvirtina, kad bÅ«tent „paskutinį“ psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ organizavo R. L., t. y. kad bÅ«tent jis subÅ«rė organizuotÄ grupę į jÄ Ä¯traukdamas Å . B., M.

D., L. D. ir S. G.; koordinavo ir kontroliavo organizuotos grupės narių veiklÄ ; įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 3 201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 6 008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini); tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis perdavė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų M.

D. ir Å . B., kurie jas paslėpė S. G. mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse; nurodė jas gabenti į K ir konkrečiÄ jų dalį perduoti L. D. su tikslu toliau jas laikyti ir platinti, o likusiÄ dalį nugabenti kitu jo nurodytu adresu K. 9.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų M. D. ir Å . B. parodymus, konstatuoja, kad Å¡ių asmenų parodymuose nurodomos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su R. L. atliktais veiksmais, sutampa tiek analizuojant kiekvieno liudytojo parodymus atskirai, tiek juos lyginant tarpusavyje.

Be to, M. D. ir Š. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos aptarė pirmosios instancijos teismas. 9.2.1. Pats nuteistasis R. L., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nors ir neigė savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, tačiau pripažino kai kurias liudytojų nurodytas aplinkybes, tokias kaip pažintį su M. D., Š. B., S. G. ir M. P., bei patvirtino, kad 2018 m. gegužės mėnesį prie jo namų buvo atvykę M. D. ir Š. B., leido jiems naudotis savo garažu, matė pas M.

D., Š. B. krepšius. 9.2.2. Liudytojas T. M. teisme parodė, kad buvo gauta žvalgybinė informacija apie tai, kad 2018 m. gegužės mėnesį M. D. ir Š. B. kontrabanda gabens narkotines medžiagas. Minėti asmenys laikėsi konspiracijos, naudojosi slaptais telefono numeriais ir gaunama informacija nebuvo aiški, tačiau tyrimo metu iš gautos informacijos visumos paaiškėjo, kad narkotikų tiekėjas yra R. L.. Tokius liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. J.. 9.2.3. 2018 m. lapkričio 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp M.

D. ir Å . B., iÅ¡ kurio matyti, kad planuojama kelionė į užsienį 2018 m. gegužės 17 d., apie 22 val., kuri užtruks apie 18 val. Apie autobusiuko „Sprinter“ nuomÄ , Å . B. nurodo, kad kalbėjosi dėl nuomos, o asmuo, kurio autobusiukas, paprašė atlygio, aÅ¡tuonių Å¡imtų, nes jam turi tekti dalis (t.  1, b. l. 89–99). 9.2.4. 2019 m. vasario 1 d. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu fiksuoti pokalbiai, perduoti elektroninių ryÅ¡ių tinklais, vykę tarp S. G. ir jo sutuoktinės R.

G. 2018 m. liepos 27 d., 13.04 val., patvirtina, kad S. G., sužinojęs apie Å . B. ir M. D. sulaikymÄ , labai jaudinasi, tačiau sako, kad paskutinį kartÄ Å¡ie vyko savo interesais (t. 1, b. l. 171-184). 9.2.5. 2018 m. spalio 10 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, telefono „Samsung SM-A310F“, IMEI Nr. 357334074401888 (priklausančio M. D.) kontaktų sÄ raÅ¡e yra „LT Regis“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), „Regis“, telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (telefono numeriu naudojosi R.

L.). Iš skambučių registro matyti, kad M. D. 2018 m. gegužės 13 d. bendravo su R. L. (t. 3, b. l. 81–107). 9.2.6. 2018 m. birželio 29 d. Europos tyrimo orderio pagrindu iš Nyderlandų Karalystės gauti telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)skambučių išklotinių duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. buvo palaikomas ryšys su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas autobusiuke „Mercedes Benz“, valst. Nr. V. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinama 2018 m. gegužės 19 d., t. y. keturi skambučiai (M.

D. ir Å . B. vykimo iÅ¡ Olandijos metu), ir du 2018 m. gegužės 20 d. (kitÄ dienÄ po M. D. ir Å . B. sulaikymo) (t. 2, b. l. 120–150, t. 10, b. l. 63–71). 9.2.7. 2018 m. gegužės 19 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, gauti apžiÅ«rėjus automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rasta ir paimta 24 vnt. briketų ir mobilaus ryÅ¡io telefonai „Nokia“, IMEI 356018086550466 ir IMEI 356018086550474 su SIM kortele, „Nokia“ IMEI 355396002285131 be SIM kortelės, „Samsung“ IMEI 357334074401888 su SIM kortele;

„Iphone“ IMEI 359158070039568 su SIM kortele ir „Samsung“ IMEI 354906070470802 be SIM kortelės, t. y. ir telefonas, kuriame buvo kortelės su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį buvo kontaktuojama su M. D. ir Š. B. duodant konkrečius nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, ir nurodyti kiti daiktai rasti automobilyje (t. 3, b. l. 40–45). 9.2.8. 2019 m. balandžio 10 d. Klaipėdos AVPK KPONTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas dėl automobilyje „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), rasto telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinių analizės bei išklotinių duomenų matyti, kad abonento numeriu (duomenys neskelbtini)buvo palaikomas ryšys tik su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti iš viso 56 kontaktai (t. 2, b. l. 59–62).

10. Be pirmiau aptartų įrodymų nuteistojo R. L. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. sulaikymo, daiktų apžiÅ«ros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų iÅ¡vados Nr. 140-(2698)-IS1-6246 ir Nr. 140-(2703)-IS1-3163 ir kiti byloje surinkti įrodymai.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti ir iÅ¡nagrinėti papildomus dokumentus. Kreiptis teisinės pagalbos į Nyderlandų Karalystės atitinkamas institucijas, gaunant informacijÄ iÅ¡ operatorių „KPN Security“, kurie kaupia duomenis apie celes. Å is praÅ¡ymas atmestas. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad toks praÅ¡ymas nei karto iki Å¡iol nebuvo pareikÅ¡tas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad bandymai tuos duomenis iÅ¡ užsienio valstybės iÅ¡reikalauti užtruks daug laiko, o įvertinus laikÄ po nusikalstamų veikų padarymo, jų iÅ¡reikalavimas iÅ¡ viso kelia abejonių.

Atmetant šį gynybos praÅ¡ymÄ , taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Nyderlandų Karalystės Nacionalinį tarptautinės teisinės pagalbos centrÄ su Europos tyrimo orderiu nurodant iÅ¡reikalauti iÅ¡ Nyderlandų Karalystės teritorijoje veikiančių mobiliojo ryÅ¡io operatorių ne tik įeinančių ir iÅ¡einančių telefoninių skambučių, iÅ¡siųstų ir priimtų trumpųjų tekstinių praneÅ¡imų srautus, prisijungimÄ prie mobilaus ryÅ¡io operatorių celių, datas, laikÄ , trukmę, ryÅ¡io dalyvių duomenis ir kitÄ informacijÄ laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki birželio 15 d.

Tokie duomenys gauti, bet kaip ir nurodo gynėjai, juose nėra konkrečių adresų, t. y. tokios informacijos jau tuomet negalėjo pateikti Nyderlandų Karalystės teritorijoje veikiančių mobiliojo ryšio operatoriai (t. 2, b. l. 109–112, 124-132). Atkreipiamas gynėjų dėmesys dar ir į tai, kad įvykio metu buvo naudojamasi dviejų skirtingų operatorių paslaugomis (vienas mobilus telefonas buvo su lietuvišku numeriu, o kitas olandišku), todėl iš tiesų gali skirtis ir celių numeracija, nes kiekvienas operatorius turi savo mobilaus ryšiui palaikyti skirtas celes.

Teisėjų kolegija vadovaujasi ir galiojančia teismine praktika dėl to, kad įrodinėjimas byloje negali būti begalinis, o tos pačios aplinkybės R. L. byloje neabejotinai nustatytos kitais bylos duomenimis. Jau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. L. dalyvavo nusikaltimų padaryme skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė gynybos versijas, o vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija su nuosprendyje dėstomomis teismo išvadomis sutinka.

12. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nusikalstamoje veikloje gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, apraÅ¡ytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, nulemiančias vykdytojo veikas ir susijusias priežastiniu ryÅ¡iu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013).

Pagal teismų praktikÄ organizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015). 12.1. Pirmiau aptartais bylos duomenimis yra nustatyti bendrininkavimo objektyvieji požymiai: organizuotoje grupėje veikė 5 asmenys (Å . B., M. D., L. D., S. G. ir R. L.). Nusikalstamos veikos buvo daromos paskirsčius vaidmenimis – R.

L. organizatorius, kuris parengė nusikalstamos veikos planÄ , subÅ«rė organizuotÄ grupę, įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų Olandijoje ir paskirstė vaidmenis kitiems organizuotos grupės nariams, t. y. M. D. ir Å . B. turėjo atvežti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų iÅ¡ Olandijos, S. G. suteikė transporto priemonę Å¡ioms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, L. D. perėmė jam skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas toliau laikyti ir platinti.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, o BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – sunkių. 12.2. Visus Å¡iuos asmenis (Å . B., M. D., L. D., S. G. ir R. L.) vienijo vieninga tyčia, t. y. kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų suvokė, kad dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato, kad savo sÄ moningais veiksmais prisideda prie bendrų nusikalstamų veikų (turėdami tikslÄ platinimo tikslais įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ) padarymo.

Taigi byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, patvirtinantys, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, kaip numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje.

13. Gynėjų apeliaciniame skunde atlikta liudytojų M. D. ir Å . B. parodymų analizė: dėl ankstesnių pervežimų modelio, pagal kurį ne R. L. skirstė vaidmenis, dėl pinigų mokėjimo mechanizmo ir dydžio, t. y. prieÅ¡ vykstant ar po atlikto darbo gaunamos tam tikros pinigų sumos, dėl to, kas iÅ¡ tiesų yra Å¡ių asmenų „bosas“, nepaneigia, kad 2018 m. gegužės 18-19 d. nusikalstamų veikų organizatorius buvo R. L.. IÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad į Å¡iÄ kelionę Å .

B., M. D. vyksta ne S. G. nurodymu, o patys nuomoja jam priklausantį autobusiukÄ , jau žinodami, kad reiks vykti į OlandijÄ pasiimti narkotines medžiagas. Atvykus į OlandijÄ M. D. ir Å . B. vysta prie R. L. namų, kur jiems paduodamas labai didelis kiekis psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse Å¡ios psichotropinės ir narkotinės medžiagos paslepiamos. Kelionės metu Å¡ie asmenys kontroliuojami R.

L., kuris duoda nurodymus, kam ir kur turi būti pristatytos narkotinės medžiagos bei nurodomas perduotinų medžiagų kiekis L. D. ir kitiems nenustatytiems asmenims K.

14. Gynėjai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kylančias abejones: dėl D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie sužinotÄ informacijÄ iÅ¡ S. G. žmonos R. G., dėl D. T. pokalbio su R. L. ir dėl S. G. bei R. G. pokalbio aiÅ¡kino ne jų ginamojo naudai, o jo nenaudai. Toks gynėjų argumentas deklaratyvus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad D. T. buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu (t. 10, b. l. 20-22), kurio metu klausimus uždavė ir nuteistojo gynėjai, tačiau nurodytų aplinkybių D.

T. nepaneigė ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. Liudytojas S. G. taip pat buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kur S. G. patvirtino, jog buvo iÅ¡nuomavęs savo autobusiukÄ Å . B., nes jis tuo metu vyko į SuomijÄ . Teigė, kad nedavė jokių nurodymų M. D. ir Å . B.. Patvirtino, kad Klaipėdos apskrities VPK KP SUV 1 skyriaus 2018 m. liepos 27 d. ir 28 d. suvestinėje užfiksuotas jo pokalbis su sutuoktine R. G., kuriame buvo kalbama ir apie M.

D. ir Å . B. savarankiÅ¡kÄ vykimÄ , po kurio buvo sulaikyti (t. 1, b. l. 174-176). Taigi gynėjam ir kitiems proceso dalyviams buvo suteikta galimybė tikslinti Å¡ių asmenų parodymus, tačiau po apklausų gynėjai neprašė dar kartÄ apklausti ir tikslinti parodymus, nepateikė kitų duomenų, kurie juos paneigtų. Kaip matyti, gynyba ir toliau laikosi savo pozicijos, kad jiems daug kas kelia abejonių, niekuo papildomai to nepagrįsdama. Ä®vertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra abejonių dėl Å¡ių asmenų duotų parodymų, o jie tik dar labiau patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes.

15. Atkreipiamas gynėjų dėmesys į tai, kad byloje turi būti tik tokie duomenys, kurie reikšmingi procesiniam sprendimui priimti, o ne visi ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo. Tad gynėjų nurodytų pokalbių su R. L. sunaikinimas nėra BPK pažeidimas, kuomet juose iš tiesų nėra reikšmingos informacijos dėl padarytų nusikalstamų veikų.

16. Apibendrinus jau iÅ¡dėstytus gynėjų apeliacinio skundo argumentų atmetimo motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ne tik nustatė įrodymų visuma patvirtintas R. L. dalyvavimo nusikalstamose veikose aplinkybes, teisingai nustatė jo vaidmenį tų nusikalstamų veikų padaryme, bet ir tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus kvalifikuodamas jo nusikalstamas veikas. R. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo 17. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjai iÅ¡dėstė alternatyvų praÅ¡ymÄ . Atmetus praÅ¡ymÄ priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tokiu atveju praÅ¡o suÅ¡velninti R. L. paskirtÄ bausmę. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl, apeliantų nuomone, nepagrįstai nustatytos R. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat dėstomi argumentai dėl R. L. paskirtų bausmių suÅ¡velninimo ne tik sankcijos ribose, bet ir dėl mažesnių negu sankcijose numatyta bausmių paskyrimo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl Å¡ių argumentų apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 18. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjai praÅ¡o R. L. paÅ¡alinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatyta jo bendrininkui S. G.. Gynėjų nuomone, Å¡i aplinkybė nėra nustatyta ir įrodyta, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų aplinkybių, visi Å¡ioje nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys buvo aktyvÅ«s grupės dalyviai ir vykdytojai, kuriems joks organizatorius nebuvo reikalingas.

Iš M. D. ir Š. B. parodymų matyti, kad jų veiksmus organizavo S. G., draudžiamas medžiagas gabeno tuo pačiu automobiliu „Mercedes Benz“, kuriame tam tikslui buvo įrengtos slėptuvės draudžiamų medžiagų gabenimui. Be to, R. L. vaidmuo šioje byloje yra labiau atsitiktinis, susietas su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių sutapatinimu, vadovaujantis jau anksčiau minėtų asmenų parodymų pagrindu.

19. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta. PrieÅ¡ingai nei teigia gynėjai, pirmiau jau aptartais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis R. L. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, todėl ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte – veikos padarymas organizuota grupe, jam pripažinta pagrįstai. Tai, kad minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė netaikyta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu S. G., nėra pagrindas Å¡iÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę panaikinti R. L.. Nustatant R. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę vertinami Å¡ioje byloje esantys įrodymai, o ne kito teismo nuosprendis ir jame paskirtos ar nepaskirtos atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės kitam Å¡ioje organizuotoje grupėje dalyvavusiam asmeniui.

20. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti gynėjų praÅ¡ymo jų ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ teismas tik nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatytÄ bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013) ir tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta, t. y. net ir skyrus minimaliÄ sankcijoje numatytÄ bausmę ji nebÅ«tų teisinga ir proporcinga už padarytÄ nusikaltimÄ .

21. Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistojo gynėjai, R. L. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis pats organizavo narkotinių medžiagų įgijimÄ ir laikymÄ Olandijoje, jų gabenimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , suvokdamas, kad perduoda labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, koordinuoja gabenimo eigÄ . Sulaikius M. D. ir Å . B., domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga, tačiau pats neatvyko ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikaltimus. Byloje nėra ir nuteistojo gynėjai nepateikia jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nuteistajam paskyrus bausmes baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribose, šios bausmės būtų neteisingos ar neproporcingos. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo nuteistajam skirti bausmes taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir šis nuteistojo gynėjų prašymas atmetamas.

22. Tačiau sankcijų ribose R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmes, teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti aiškiai per griežtomis ir šias bausmes sankcijos ribose švelninti pagrindas yra.

23. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Kad teismas atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatė pagrįstai, Å¡iame nuosprendyje jau buvo aptarta. Motyvuodamas konkrečių bausmių paskyrimÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis buvo nusikalstamų veikų organizatorius, jis organizavo, koordinavo ir kontroliavo kitų organizuotos grupės narių veiksmus, kas rodo didesnį jo asmenybės pavojingumÄ .

Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad R. L. anksčiau neteistas, nėra duomenų apie jam skirtas administracines nuobaudas, kaltinamasis gerai charakterizuojamas, dirba, turi Å¡eimÄ . Vis dėlto teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau jos nesulaikė nuo nusikaltimų padarymo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. L. skirtinos bausmės, kiek didesnės, bet artimos sankcijų vidurkiams. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį R. L. teismas paskyrė 13 metų, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) 7 metų laisvės atėmimo bausmes. Nustatęs idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo bÅ«du.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmes R. L., į dalį, nors ir paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik formaliai arba į jas atsižvelgė nepakankamai.

25. Nors teismas nustatė vienÄ R. L. atsakomybę sunkinančiÄ , o nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vien dėl to skirti jam griežtesnes negu sankcijų vidurkis bausmes dar nebuvo pakankamo pagrindo. Tokio pagrindo nebuvo dar ir įvertinant, kad BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), o ypač BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos yra ypatingai griežtos. O atsižvelgiant į visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas aplinkybes, pažymėtina, kad kai kurios iÅ¡ jų nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibÅ«dina ne vien tik neigiamai.

Galima sutikti, kad R. L. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, jos tyčinės ir padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos teisėsaugos pareigūnų, jos nebuvo neteisėtai išplatintos ir todėl jokia reali žala kitų žmonių sveikatai nebuvo padaryta. Šie nusikaltimai tikrai tyčiniai, tačiau kitos kaltės rūšies šiuo atveju ir negalėjo būti. Be to, kontrabanda, o dažniausiai ir neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų beveik visada daromi dėl savanaudiškų paskatų, tai įvertinant įstatymų leidėjas ir nustatė labai griežtas bausmes, todėl jas dar labiau griežtinti dėl tokio nusikalstamų veikų motyvo taip pat pagrindo nėra.

Ä®vertinant R. L., kaip organizatoriaus, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su nuosprendžio motyvais. Kita vertus, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors Å¡ioje byloje nustatytus nusikaltimus tikrai padarė organizuota grupė, lyginant su kitų organizuotų grupių padarytomis veikomis kitose bylose, Å¡iuo atveju nusikaltimas veikiant organizuota grupe nebuvo nei labai sudėtingas, nei trunkantis ilgÄ laikÄ , nei turintis kitokių ypatingÄ pavojingumÄ rodančių požymių.

Nors R. L. padarytų nusikaltimų vertinti atsitiktiniais negalima, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į palyginus trumpÄ nusikaltimų padarymo laikotarpį, taip pat ir į R. L., kaip organizatoriaus vaidmenį, kuris nebuvo labai ryÅ¡kus, nebuvo nustatytas besÄ lygiÅ¡kas kitų organizuotos grupės narių paklusnumas jam ir kt. Vis dėlto, net ir pripažįstant, kad R. L. vaidmuo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, buvo pagrindinis, bÅ«tina atsižvelgti į jo asmenybę, kuri, lyginant su kitais grupės nariais, dėl kurių jau priimti kiti nuosprendžiai, apibÅ«dinamas palankiausiai.

BÅ«tent R. L. anksčiau neteistas, nebaustas net administracinėmis nuobaudomis, dirba ir turi Å¡eimÄ . Todėl įvertinus visų jau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija R. L. paskirtas sankcijų vidurkius virÅ¡ijančias laisvės atėmimo bausmes pripažįsta aiÅ¡kiai per griežtomis. Kolegija Å¡ias bausmes Å¡velnina iki artimesnių sankcijų žemutinėms riboms. Priimdama tokį sprendimÄ teisėjų kolegija iÅ¡ dalies atsižvelgia ir į tai, kokios bausmės buvo paskirtos kitiems organizuotos grupėms nariams kitais nuosprendžiais.

26. Paskyrus R. L. Å¡velnesnes bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, Å¡ios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu subendrinamos apėmimo bÅ«du. NaujÄ subendrintÄ bausmę R. L. teisėjų kolegija irgi paskiria atlikti pataisos namuose. Toks sprendimas priimamas todėl, kad nusikalstamos veikos padarytos dar iki BK 50 straipsnio 3 dalies pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nepaskyrimas R. L. atlikti bausmę pataisos namuose, vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalimi, pablogintų nuteistojo teisinę padėtį ir prieÅ¡tarautų BK 3 straipsnio nuostatoms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. L. paskirtų bausmių pakeisti. Nuteistajam R. L. paskirti tokias bausmes: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcijÄ ) – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti nuteistajam R. L. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta