d8ab03ea-acff-4f01-9897-5f07a6d4c05d · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                    NUORAÅ AS  Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-190/2012                                    Teisėjas TadeuÅ¡as Volkovskis                                     Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00912-2010-9                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S)               2.4.5., 2.4.7.             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. birželio 8 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Pavelo Frolovo ir Virginijos Å vedienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Vičeslavui Jevmenovui,nuteistųjų gynėjams advokatams Aleksandrui Sizovui ir Eugenijui Karažinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų S. S. ir T.

S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo :S. S. (S. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 181 str. 1 d. ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 d., 65 str. 2 d., BVK 22 str. 1-2 d. paskirtos Å¡iuo nuosprendžiu ir 2010-05-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir S. S. paskirta galutinė subendrintÄ bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 5 (penkių) MGL (650 Lt) bauda.

T. S. (T. S.) pripažintas kaltu, padaręs pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 181 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 d. paskirtÄ bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iÅ¡ dalies sudedant ir T. S. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:S. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas ir veikdamas bendrininkų grupėje su T.

S., pasikėsino padaryti svetimo turto prievartavimÄ , o bÅ«tent:jis nuo 2010-05-12 iki 2010-05-16, tiksliai teismo nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens, įgijo psichotropinę medžiagÄ â€“ metamfetaminÄ , kuriÄ laikė su savimi, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė į skolÄ už 300 litų K. R., t.y. iÅ¡platino ne mažiau kaip 2,091 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino, žinodamas, kad Å¡i psichotropinė medžiaga bus iÅ¡platinta kitiems asmenims, t.y.

K. R. jÄ parduos bei už parduotas psichotropines medžiagas sumokės pinigus, kurias K. R. atsisakydamas daryti nusikalstamÄ veikÄ 2010-05-19 (duomenys neskelbtini), savanoriÅ¡kai daiktų pateikimo protokolu pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigÅ«nams. Taip pat jis, 2010-05-17 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. S., neteisėtai patekę į A. R. priklausantį butÄ , neturėdami teisėto pagrindo atvirai, grasindamas visus esančius bute užmuÅ¡ti, o po to butÄ padegti, panaudodami psichinę prievartÄ , t.y. panaudojant veidÄ maskuojančias kaukes, guminę lazdÄ ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ , užėjo į bute esančiÄ virtuvę, bei S. S. pridėjęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ prie A.

R. kaklo, kartu reikalavo grÄ Å¾inti neįvardintos sumos dydžio skolÄ už negrÄ Å¾intas psichotropines medžiagas, kuriÄ jiems turi grÄ Å¾inti pastarojo sÅ«nus K. R., taip versdami savo naudai atlikti turtinio pobÅ«džio veiksmus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi A. R. atsistojus nesitikėjo, jog Å¡is gali pasiprieÅ¡inti bei iÅ¡sigando bute buvusio Å¡uns – vokiečių aviganio taip kartu su T. S. pasiÅ¡alindami iÅ¡ nukentėjusiojo buto laiptinėje, du kartus S. S. Å¡ovė iÅ¡ teismo nagrinėjimo metu nenustatyto ginklo į A.

R., bet į jį nepataikė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamojo S. S. kaltė įrodyta. Nors S. S. kaltu ir neprisipažino, nurodęs, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekada neturėjo, jų neplatino, neprašė parduoti, narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos įrodyta, kad S. S. parodymai prieštarauja ištirtiems įrodymams.

Liudytojas K. R. parodė, kad jam kaltinamieji pažįstami iÅ¡ matymo. Jis buvo skolingas S. S.. Jis iÅ¡ jo buvo balandžio mėnesį pasiskolinęs psichotropines medžiagas. IÅ¡ S. S. ėmė metamfetaminÄ . S. S. jam paskambino ir pasiÅ«lė pardavinėti narkotikus bei gyventi pas jį (duomenys neskelbtini). Jis norėjo užsidirbti parduodant metamfetaminÄ . Jis anksčiau vartojo narkotikus. Jam skambino klientai, kurie norėjo įsigyti narkotikų ir jis juos iÅ¡neÅ¡davo į laukÄ bei parduodavo.

Naktimis jis miegodavo tame pačiame bute vienas. IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. R. pateikė 6 vnt. maiÅ¡elius su baltos spalvos milteliais, kuriuos sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad K. R. atpažino S. S. kaip asmenį, kuris jam iÅ¡nuomotame bute liepė pardavinėti narkotines medžiagas, į dienÄ jų atveždavo po porÄ kartų. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms bei remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kaltinamojo S. S. kaltė dėl padarytos veikos įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 1 d.Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamųjų kaltė dėl pasikėsinimo padaryti svetimo turto prievartavimÄ yra įrodyta bylos raÅ¡ytine medžiaga: atpažinimo protokolais, asmens apžiÅ«ros protokolu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais.

Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, teismas laikė jÄ pilnai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesivadovavo kaltinamųjų parodymais, kadangi jie nelogiÅ¡ki ir nenuoseklÅ«s. Kaltinamųjų parodymus teismas vertino kaip jų siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Teismas vadovavosi nukentėjusiojo A. R. parodymais, kurie yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio bylos tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, jo parodymus patvirtino liudytojai O.

R., R. Z. ir A. G..Teismas priimant nuosprendį nesirėmė liudytojų E. V. ir G. U. parodymais bei pažymėjo, jog Å¡ios liudytojos yra kaltinamųjų pažįstamos. Be to, Å¡ių liudytojų parodymuose yra prieÅ¡taravimų. Teismas atmetė liudytojų E. V., G. U. ir kaltinamojo T. S. parodymus, kad T. S. negalėjo daryti jam inkriminuoto pasikėsinimo padaryti svetimo turto prievartavimÄ , kadangi buvo namuose, kur Å¡ventė brolio gimtadienį, kaip gynybos iÅ¡keltÄ versijÄ T. S. iÅ¡vengti atsakomybės.Teismo manymu, abejoti nustatytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

Teismas taip pat nenustatė jokio pagrindo, dėl ko nukentėjusysis kaltinamuosius bÅ«tų galėjęs apkalbėti. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė, nors ir įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, tačiau teismas jais remiasi, kadangi jie sudaro vieningÄ , vienus kitų atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. IÅ¡ jų analizės neabejotinai, logiÅ¡kai ir įtikinamai iÅ¡plaukia kaltinamųjų kaltė dėl jų iÅ¡reikÅ¡to reikalavimo nukentėjusiajam be jokio tam teisinio pagrindo perduoti pinigus ir grasinimo pavartoti smurtÄ , jeigu nukentėjusysis pinigus neperduos kaltinamiesiems.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iÅ¡ įrodymų analizės matyti, kad S. S. ir T.

S. veikoje yra visi bÅ«tini ir pakankami Å¡io pasikėsinimo padaryti nusikaltimÄ požymiai. Kaltinamieji iÅ¡reiÅ¡kė nukentėjusiajam žodinį reikalavimÄ perduoti neatlygintinai pinigus. Jie prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo smurtÄ (S. S. nukentėjusiajam įrėmė ginklÄ Ä¯ kaktÄ , laiptinėje du kartus iÅ¡ ginklo Å¡ovė). Kaltinamųjų buvimas nukentėjusiojo bute su kaukėmis ant veido ir T. S. turėjimas lazdos rankose, kai nukentėjusiajam iÅ¡reÅ¡kiamas minėtas neteisėtas reikalavimas, vertinami kaip psichinio smurto panaudojimas nukentėjusiajam.

Kaltinamieji Å¡iais savo veiksmais bandė priversti nukentėjusįjį perduoti pinigus, bet savo veikos neužbaigė dėl nepriklausančių nuo jų valios aplinkybių, kadangi kaltinamieji iÅ¡sigando buvusio Å¡uns, todėl jų veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 181 str. 1 d. kaip pasikėsinimas padaryti svetimo turto prievartavimÄ .IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog S. S. neigia įgijęs, gabenęs ir laikęs psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas platinti bei veikdamas bendrininkų grupėje su T.

S. pasikėsinęs padaryti svetimo turto prievartavimÄ ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į Å¡iuos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus faktus:1. Jis apklausos metu teigė, kad yra susipykęs su Konstantinu (kurio nežino net pavardės) dėl 50 litų. Skola atsiradusi dėl telefono pardavimo. Visas smulkmenas, kaip atsirado Å¡i skola, jis iÅ¡dėstė, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo ir K. R. dėl minėtos skolos fakto apklausiamas nebuvo, todėl užginčyti Å¡ios skolos pagrindo nėra.2.

Nėra aiÅ¡ki ir abejonių kelianti aplinkybė, užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu, kad K. R. savanoriÅ¡kai nutraukė daroma nusikalstamÄ veikÄ , todėl praÅ¡o pasiaiÅ¡kinti šį faktÄ , nes tikrieji faktai buvo tokie: K. R. buvo apklausiamas arba daryta krata jo namuose ir rasti narkotikai. Jam buvo pasakyta, kad, jei jis nepasakys, iÅ¡ kur jie gauti, tuomet bus baudžiamas pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos BK straipsnius ir kalės ilgus metus, tačiau jei iÅ¡duos žmogų, pas kurį įsigijo narkotikus - bus traktuojama, kad jis nutraukė savanoriÅ¡kai nusikalstamÄ veikÄ .

Kadangi K. R. buvo susipykęs su juo (S. S.), jį ir nurodė, kaip asmenį, iÅ¡ kurio įsigijo narkotikus, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės ir nenorėdamas iÅ¡duoti asmenų, iÅ¡ kurių iÅ¡ tikrųjų pirko narkotines medžiagas. Vėliau parodymuose (kurie užfiksuoti teismo nuosprendyje), jis teigia, kad: „iÅ¡ jo narkotikus paėmė policijos pareigÅ«nai“. Taigi, anot apelianto, yra akivaizdÅ«s sÄ vokų turinio skirtumai tarp „atidavė savanoriÅ¡kai“ ir „paėmė“.3.

Liudytojos O. R. apklausoje užfiksuota jai teigiant: „jis buvo panaÅ¡us į tuos vaikinus, kurie įėjo į laiptinę“, kas reiÅ¡kia, kad ji aiÅ¡kiai nematė ir nebuvo įsitikinusi, kad tai buvo bÅ«tent tas pats asmuo, t.y. jis (S. S.).4. Tuose pačiuose jos (O. R.) parodymuose užfiksuota, kad po Å¡Å«vių į Å¡unį ir jos vyrÄ , niekam nieko nenutiko, nebuvo sužaloti, nebuvo dujų kvapo. Tai, anot apelianto, reiÅ¡kia tai, kad jokio ginklo nebuvo, o jei ir buvo, tai jis buvo žaislinis ir jokios grėsmės nekėlė, nes, kaip apklausoje ji teigė, atsistojus jos vyrui, nusikaltėliai pabėgo, tačiau jei tai tikrai bÅ«tų pistoletas, jie nebÅ«tų bėgę.5.

Liudytojas K. R. apklausoje teigė, kad jis tikrai buvo skolingas kaltinamajam (S. S.), tik nurodė netikrÄ skolos kilimo priežastį, siekdamas iÅ¡vengti jau minėtos atsakomybės.6. Nukentėjusysis A. R. parodymuose teigė, jog atpažinti Å¡ių vaikinų negalėtų.7. Liudytoja R. Z. nurodė, kad vienas vaikinas panaÅ¡us į vienÄ iÅ¡ kaltinamųjų, bet tik panaÅ¡us į kaltinamÄ jį T. S..8. Liudytojas A. G. teigė, kad Å¡Å«vis buvo vienas, kiti liudytojai jo iÅ¡ viso negirdėjo arba teigė, kad jų buvo du, taigi yra akivaizdÅ«s parodymų prieÅ¡taravimai.9. Nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 1 d. netinkamai, nes pripažintas konkretus skolos faktas, taigi, net įrodžius nusikalstamos veikos sudėtį, nusikalstama veika, anot apelianto, turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į pasikėsinimÄ padaryti savavaldžiavimÄ .10.

Teismas konstatavo, kad pagrindo, dėl ko kaltinamÄ jį galėjo apkalbėti K. R. nėra, tačiau dėl aukščiau paminėtų faktų, S. S. manymu, jų yra mažiausiai trys: skola, kurios nenorima atiduoti, nenorėjimas iÅ¡duoti tikrųjų narkotikų prekeivių ir siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.S. S. teigia, jog nagrinėjamu atveju dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nėra surinkta nei vieno tiesioginio įrodymo, o yra tik keletas netiesioginių įrodymų, iÅ¡ kurių pusė duoti liudytojo, siekiančio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o kiti įrodymai (liudytojų parodymai) prieÅ¡tarauja tarpusavyje.Apeliaciniu skundu T.

S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis teigia, jog atliekant jo atpažinimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 192 str.) jis buvo priverstinai pastatytas tarp dviejų kitų asmenų, kurie iÅ¡oriÅ¡kai į jį buvo visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s, be to, abu kiti asmenys buvo apsirengę kasdieniais drabužiais, o jis, kadangi buvo sulaikytas darbo vietoje, buvo purvinas, apsirengęs darbo drabužiais. Taigi, tokia tvarka atliekant asmens parodymo atpažinti jį, anot T.

S., bÅ«tų atpažinęs bet kas, netgi asmuo, kuris jo gyvenime nėra matęs. Taigi, atliekant jo atpažinimÄ buvo padaryti esminiai Å¡io procesinio veiksmo atlikimo reikalavimų pažeidimai, kurie turėjo akivaizdžios įtakos duomenų patikimumui, todėl Å¡ie duomenys yra nepatikimi ir teismas neturėjo teisės juos pripažinti įrodymais. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo A. R. parodymai yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio bylos tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jo parodymai yra nelogiÅ¡ki, per tris apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant jį teisme keitėsi, prieÅ¡tarauja kitų asmenų duotiems parodymams (A.

G., O. R., K. R.) bei faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismas turėjo kritiškai vertinti tokius nukentėjusiojo parodymus bei pašalinti jų prieštaravimus kitiems parodymams ir byloje esančiai medžiagai, tačiau to nepadarė.Panašiai, apelianto manymu, turėjo būti vertinami ir liudytojos O. R. parodymai, kadangi taip pat yra nenuoseklus, nuolat keitėsi, yra paneigti kitų liudytojų parodymais ir prieštarauja įprastinei logikai.T. S. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusysis A.

R., tiek liudytoja O. R. net neužsiminė apie tai, kad įvykį matė liudytojas A. G., tai jie pripažino tik kai minėtas liudytojas buvo iÅ¡kviestas į teismÄ gynybos iniciatyva.Taip pat teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė liudytojų E. V. ir G. U. parodymus, kurie buvo logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taravo vieni kitiems bei parodė, kad jis apskritai nurodytu laiku negalėjo bÅ«ti įvykio vietoje. Tačiau teismas, dėl jam nesuprantamų priežasčių, nusprendė juos vertinti kritiÅ¡kai dėl to, kad jis liudytojas pažįsta, ir apskritai jų parodymus nusprendė laikyti gynybos iÅ¡kelta versija, siekiant jam iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė neatsižvelgiant į tai, kad praÅ¡yme iÅ¡kviesti liudytojus jo gynėjas pats nurodė nepraÅ¡antis kviesti jo tėvų, nes jų parodymai bÅ«tų vertinami kritiÅ¡kai, o tik iÅ¡kviesti E. V. ir G.

U., galinčias patvirtinti jo buvimo vietÄ nurodytų laikų.T. S. mano, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp įrodymų byloje ir ignoravo principÄ , kad visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai, todėl surašė apkaltinamÄ jį nusprendį pažeidžianti BPK jam keliamus reikalavimus, todėl naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.Apeliantas pabrėžia, jog visi įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, yra netiesioginiai.

Pats teismas nuosprendyje pažymėjo, kad vertindamas įrodymų visetÄ , jis vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktikÄ ir konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė, nors ir įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, tačiau teismas jais rėmėsi, kadangi jie sudaro vieningÄ , vienus kitų atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Tačiau, anot nuteistojo T. S., apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti paremtas vien netiesioginiais įrodymais, kadangi jais yra įrodinėjamas tik tarpinis faktas, o pačios nusikalstamos veikos padarymas nėra įrodinėjamas.

Be to, pažymi, kad paminėti netiesioginiai įrodymai byloje neįrodo netgi jokio tarpinio fakto, todėl apskritai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės.T. S. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pagrįsdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netgi pateikia turto prievartavimo apibrėžimÄ , nors Å¡iuo atveju, jo manymu, jam inkriminuota nusikalstama veika pagal savo požymius labiau atitinka savavaldžiavimÄ (BK 294 str.). Kitaip tariant, remiantis kaltinimu ir neteisėtomis teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jis su S. S. iÅ¡ nukentėjusiojo A.

R. bandė savo neteisėtais veiksmais iÅ¡reikalauti, nors ir neteisėtu bÅ«du atsiradusiÄ , bet esamÄ , jo sÅ«naus K. R. skolÄ , tačiau teismas bÅ«tinybės perkvalifikuoti inkriminuojamos veikos neįžvelgė.Apeliantas pažymi ir tai, kad teismas, nors ir nurodo nuosprendyje, kad jų (T. S. ir S. S.) kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta, nėra jokių lengvinančių aplinkybių, tačiau yra sunkinančių aplinkybių, už apysunkį nusikaltimÄ , kurio bausmės vidurkis yra trys metai, jam paskyrė vienerių metų laisvės atėmimÄ , tuo akivaizdžiai pažeisdamas bausmių skyrimo taisykles.Taigi, Å¡ioje byloje kaltinant jį turto prievartavimu ir nuteisus už Å¡iÄ veikÄ , buvo pažeisi BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimai, kurie, T.

S. manymu, laikytini esminiais, kadangi, kaip jau minėta, kaltinimas, kad jis prievartavo A. R. turtÄ , nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais bÅ«dais gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, yra nekonkretus bei pagrįstas vien prielaidomis. Teismo posėdyje nuteistųjų S. S. ir T. S. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundÄ atmesti.Nuteistųjų S. S. ir T. S. apeliaciniai skundai atmestini. Dėl S. S. ir T.

S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 181 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, bei padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl S. S. ir T. S. kaltės ir pagrįstai jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 181 str. 1 d. Byloje surinkti įrodymai įvertinti remiantis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, tinkamai vadovaujantis įstatymu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

Nors nuteistieji S. S. ir T. S. neigia pasikėsinę padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir praÅ¡o juos iÅ¡teisinti, tačiau toks jų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja byloje surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.Jų kaltę pasikėsinus padaryti turto prievartavimÄ pagrindžia teismo iÅ¡samiai aptarti įrodymai: nukentėjusiojo A. R. parodymai, liudytojų O. R., K. R., R. Z., A. G. parodymai, asmens parodymo atpažinti priotokolai, asmens apžiÅ«ros protokolas bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.Nepagrįstas T.

S. teiginys, jog A. R. parodymai yra nenuoseklūs bei nelogiški bei prieštarauja kitų liudytojų - A. G., O. R., K. R. – parodymams. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga darytina išvada, jog, atvirkščiai nei teigiama apeliacinaiame skunde, nukentėjusiojo A. R. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

A. R. 2010-05-17 protokole-pareiÅ¡kime trumpai nurodė įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 1), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-17, 2010-11-11 (t. 1, b.l. 23-25, 27) bei teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b.l. 78-86) jis detaliai nurodė veiksmų sekÄ , t.y. parodė, kad į butÄ Ä¯siveržė du kaukėti vaikinai, grasino jam ginklu, klausė, kur jo sÅ«nus, įrėmė jam ginklÄ Ä¯ kaklÄ , reikalavo pinigų, jam atsistojus pradėjo bėgti, jis juos vijosi, besivejant vienas atsisukęs Å¡ovė.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis 2010-05-17 protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad vienas iÅ¡ kaukėtų asmenų į jį Å¡ovė vienÄ kartÄ , o vėlesnėse apklausose jau teigia, kad Å¡auta du kartus. Tačiau kolegija pažymi, jog iÅ¡ protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad jame nėra nurodyta, jog užpuolikas Å¡ovė vienÄ kartÄ , o paraÅ¡yta „vienas iÅ¡ užpuolikų Å¡ovė į mane, tačiau nepataikė ir pabėgo“, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teisme aiÅ¡kiai įvardijo, kad į jį buvo Å¡auta du kartus.

Kolegijos nuomone, negali bÅ«ti pripažinti nenuosekliais nukentėjusiojo parodymai dėl to, jog jis teigė, kad ginklas jam buvo įremtas į kaklÄ , o vienoje apklausoje nurodė, kad į galvÄ , o taip pat dėl to, jog pirma nusitaikė į Å¡unį, o po to tik į jį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. R. parodymus, pripažįsta juos pakankamai nuosekliais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, jis nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes.Taip pat, kolegijos nuomone, nepagrįsti S. S. ir T.

S. apeliacinių skundų argumentai, kuriais remiantis liudytojų O. R., R. Z. ir A. G. parodymai, anot apeliantų, yra prieÅ¡taraujantys ir vertintini kritiÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojos O. R. parodymus ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu, neturi pagrindo pripažinti, jog jie keitėsi dėl esminių įvykio aplinkybių. Å ios liudytojos parodymai nėra prieÅ¡taringi, jie aiÅ¡kÅ«s, logiÅ¡ki ir papildantys vienas kitÄ . T. S. skunde atkreipia dėmesį į tai, jog O.

R., nors juos ir matė pirmÄ kartÄ , be to, jie buvo su kaukėmis, tačiau juos asmens parodymo atpažinti metu atpažino. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog O. R. galėjo atpažinti jos vyrÄ užpuolusius asmenis paaaiÅ¡kinama tuo, kad ji juos matė be kaukių įeinančius į jos namo laiptinę, nes tuo metu su kaimyne stovėjo ir Å¡nekėjo lauke bei atkreipė į juos dėmesį, o vėliau jau matė iÅ¡bėgančius su kaukėmis. Å i liudytoja patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad du vaikinai buvo su kaukėmis,o iÅ¡bėgdami paleido du Å¡Å«vius.

NeprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir Å¡ios liudytojos bei nukentėjusiojo parodymai apie tai, ar A. R. sugriebė ir patraukė vieno iÅ¡ asmenų kaukę, nes O. R. parodė, kad jos vyras vienam sugriebė ir atsmaukė Å¡iek tiek kaukę, kuriÄ jis vėliau pats bėgdamas nusiėmė, o A. R. teisme parodė, jog buvo didelė sumaiÅ¡tis, todėl, ar nutempė kaukę, negalintis pasakyti. Nukentėjusiojo A. R. bei liudytojos O. R. parodymus patvirtina ir liudytoja R. Z., kuri parodė, kad matė į laiptinę įeinančius du vaikinus, o po kelių minučių iÅ¡girdo klyksmÄ ir garsÄ , panašų į Å¡Å«vį bei iÅ¡bėgančius tuos du vaikinus ir juos besivejantį A.

R.. Tai, jog ji teigė negalinti atpažinti kaltinamųjų, neduoda pagrindo abejoti liudytojos O. R. asmens parodymų atpažinti objektyvumu, nes, nors jos abi stovėjo prie laiptinės ir kartu matė ateinančius vaikinus, tačiau kiekvieno asmens tiek dėmesys, tiek atmintis yra skirtingi, todėl O. R. vaikinus galėjo įsidėmėti, o R. Z. – ne. T. S. skunde atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojas A. G. parodė, kad įvykis įvyko apie 14 val. IÅ¡ tikrųjų, iÅ¡ Å¡io liudytojo apklausos teisme matyti, jog jis nurodo įvykio laikÄ â€“ 14-15 val., tačiau pažymėtina, kad jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, o teisme davė parodymus nuo įvykio praėjus pusantrų metų laikui, be to, gegužės mėnesio viduryje 21 val. dar bÅ«na Å¡viesu, todėl tokie Å¡io liudytojo parodymai dėl laiko nepaneigia kitų asmenų parodymų bei nustatytos faktinės aplinkybės, jog įvykis įvyko apie 21 val.Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo A.

R. parodymai nuoseklÅ«s viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti Å¡iais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti aukščiau paminėti bylos duomenys, todėl pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ abejoti E. V. ir G. U. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. ir T. S. nunurodė, jog dalyvavo gimtadienyje, todėl versija, jog nuteistieji 2010-05-17 vakarÄ negalėjo bÅ«ti Rudovų namuose, kadangi tÄ dienÄ Å¡ventė T.

S. brolio gimtadienį, nebuvo tiriama. Liudyti apie nuteistųjų alibi T. S. advokato iniciatyva liudytojos E. V. ir G. U. buvo iÅ¡kviestos pirmosios instancijos teismo. Teisme Å¡ios liudytojos parodė, kad yra geros T. S. draugės ir atvyko jam padėti, taip pat nurodė, kad pažįsta ir S. S. bei teigė, kad jos tÄ vakarÄ buvo su nuteistaisiais T. S. namuose, kur Å¡ventė jo brolio gimtadienį. G. U. nurodė, kad iki 23 val. T. S. iÅ¡ namų iÅ¡vykęs nebuvo, E. V. nurodė, kad neprisimena (t. 2, b.l. 110-112).

Atkreiptinas dėmesys, jog teisiamajame posėdyje apklausiamas S. S. aplinkybės, jog 2010-05-17 Å¡ventė T. S. brolio gimtadienį nepatvirtino, nurodė, jog neprisimena, kur tiksliai buvo tuo metu. Tai jog 2010-05-17 savo namuose Å¡ventė gimatadienį be Å¡ių liudytojų parodė T. S., kurio, kaip jau minėta aukščiau, advokato praÅ¡ymu jos ir buvo iÅ¡kviestos. Taigi, aukščiau aptartų aplinkybių visuma duoda pakankamÄ pagrindÄ nesiremti liudytojų E. V. ir G. U. parodymais nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems iÅ¡tirtiems įrodymams ir yra subjektyvÅ«s, kadangi, kaip jau minėta, Å¡ios liudytojos yra nuteistojo T.

S. geros draugės, taip pat pažįsta S. S., taigi, yra suinteresuotos bylos baigtimi.T. S. skunde teigia, jog atliekant jo atpažinimÄ buvo padaryti esminiai Å¡io procesinio veiksmo atlikimo reikalavimų pažeidimai, nes jis buvo priverstinai pastatytas tarp dviejų kitų asmenų, kurie iÅ¡oriÅ¡kai į jį buvo visiÅ¡kai nepanaÅ¡Å«s, abu asmenys buvo apsirengę kasdieniais drabužiais, o jis apsirengęs darbo drabužiais, atpažinime nedalyvavo jo gynėjas. Tokie T. S. skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes iÅ¡ 2010-08-19 asmens parodymų atpažinti protokolo matyti, jog jame užfiksuota, kad T.

S. buvo pasiÅ«lyta užimti bet kuriÄ vietÄ tarp parodomų asmenų ir jis užėmė vietÄ Nr. 2, jis po protokolu pasirašė ir pastabų dėl protokolo nepareiÅ¡kė. Taip pat pažymėtina, jog jis nereiÅ¡kė pretenzijų ir dėl to, kad Å¡iame procesiniame veiksme nedalyvavo jo gynėjas, kurio dalyvavimas, pabrėžtina, nėra bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 1 d. nuostatos pažeistos nebuvo, nes su T. S. atpažinimui buvo parodyti du vyriÅ¡kos lyties asmenys pagal iÅ¡orę pakankamai panaÅ¡Å«s į nuteistÄ jį.

Tai, kad jis buvo apsirengęs kombinezonu, kolegijos nuomone, reikÅ¡mės atpažinimui neturi.            Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartÄ . Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne.

Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad S. S. ir T. S., neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo A. R. sumokėti pinigus, panaudodami smurtÄ , t.y. S. S. įremiant nukentėjusiajam ginklÄ Ä¯ kaktÄ , laiptinėje du kartus į jį Å¡aunant.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino tai, jog nuteistieji į R. butÄ Ä¯siveržė su kaukėmis, turėdami lazdÄ ir ginklÄ bei neteisėtai reikalavo pinigų.Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji suvokė savo veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti - veikė tiesiogine tyčia, nes neturėdami teisėto pagrindo, atvirai grasindami fiziniu smurtu bei panaudodami psichinę prievartÄ , vertė A. R. sumokėti pinigus, tačiau savo veikos neužbaigė dėl nepriklausančių nuo jų valios aplinkybių, kadangi iÅ¡sigando buvusio Å¡uns.

Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimÄ kaip turto prievartavimÄ , yra reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo.Apeliantai skunde teigia, jog K. R. buvo skolingas, dėl ko praÅ¡o jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. į 294 str. Tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra nustatytas faktas, jog K. R. buvo skolingas nuteistiesiems. Liudytojas K. R. aiÅ¡kiai teisamojo posėdžio metu, atsakydamas tiek į nuteistojo T.

S., tiek ir S. S. gynėjų klausimus, nurodė, kad jiems skolingas nebuvo. Be to, nuteistųjų su nukentėjusiuoju A. R. (K. R. tėvu) nesiejo jokie turtiniai santykiai ir negalima daryti iÅ¡vados, kad apeliantų turtinės pretenzijos buvo teisėtos, jos atsirado tikros teisės nustatytais pagrindais ar tariamos teisės vykdymo pagrindu. Esminis požymis, skiriantis savavaldžiavimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str., nuo turto prievartavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 181 str., yra tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininkas neturi jokių teisėtų turtinių pretenzijų ir reikalauja jam nepriklausančio svetimo turto, o savavaldžiavimo atveju kaltininkas turi teisėtų tikrų ar tariamų turtinių pretenzijų.Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo T.

S. ir S. S. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. Dėl S. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir, jais remdamasis, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. S. nusikalto bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.

Nors nuteistasis kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, susijusio su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, iÅ¡platinimu nepripažįsta, tačiau tokia jo pozicija, iÅ¡reikÅ¡ta apeliaciniame skunde, vertinama kaip nepagrįsta ir siekis suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir yra atmetama. IÅ¡vadÄ , jog S. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Resupublikos BK 260 str. l d., leidžia daryti surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma: liudytojo K. R. parodymai, 2010-05-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2010-06-08 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų cento specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4180)-IS1-4370, 2010-08-20 asmens parodymo atpažinti protokolas.Liudytojas K.

R. nagrinėjant bylÄ teisme parodė, jog S. S. 2010 m. gegužės mėn. jam pasiÅ«lė pardavinėti narkotines medžiagas, dėl ko iÅ¡nuomojo jam butÄ (duomenys neskelbtini), davė mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatus. Po kelių dienų jis suprato, kad blogai daro ir kad geruoju jam nesibaigs, todėl Å¡iÄ savo veiklÄ nutraukė ir iÅ¡ to buto pabėgo, palikęs jame savo daiktus, tačiau su likusiais metamfetamino dozėmis (t. 2, b.l. 78-86). Kaip asmenį, atveždavusį jam narkotines medžiagas, K.

R. atpažino S. S. 2010-08-20 asmens parodymo atpažinti metu (t. 1, b.l. 185-187). Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, jog nėra aiÅ¡ki ir abejonių kelia aplinkybė, kad K. R. savanoriÅ¡kai nutraukė daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančio 2010-05-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog K. R. pats, savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pateikė 6 vienetus maiÅ¡elių su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, kaip nustatė specialistas iÅ¡vadoje, yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 2,091 g (t. 1, b.l. 144-145).

Netikėti Å¡iais objektyviais byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo, o skundo teiginiai, jog K. R. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų buvo pasakyta, kad, jei jis nepasakys, iÅ¡ kur gauti narkotikai, tuomet bus baudžiamas pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos BK straipsnius, tačiau jei iÅ¡duos žmogų, pas kurį įsigijo narkotikus - bus traktuojama, kad jis nutraukė savanoriÅ¡kai nusikalstamÄ veikÄ , todėl K. R., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės ir nenorėdamas iÅ¡duoti asmenų, iÅ¡ kurių iÅ¡ tikrųjų pirko narkotines medžiagas, ir nurodė jį kaip asmenį, iÅ¡ kurio įsigijo narkotikus, yra pripažintini deklaratyviais, neparemtais objektyviais bylos duomenimis ir traktuotini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Aplinkybė, kad K. R. buvo skolingas S. S. 50 litų dėl parduoto netinkamo telefono, taip pat nepasitvirtino ir, kaip jau minėta aukščiau, yra paneigiama bylos medžiaga, nes jÄ teisme aiÅ¡kiai paneigė K. R.. Pažymėtina ir tai, jog S. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas taip pat, nors ir netesiogiai, tačiau patvirtina jog jis galėjo padaryti nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.IÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nuosprendžio dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindoTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

S. S. ir T. S. (S.) apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                              Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                         Pavelas Frolovas                                                                                                                                                                                               Virginija Å vedienė NuoraÅ¡as tikras                                                                            Â