d8aa0dc7-bbfa-42b9-ae73-7cba30f6de34 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-4-966/2023 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. B. gynėjos advokatės AuÅ¡ros Ručienės skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. B. Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 8 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 4 d. 2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ , vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsitraukia į pataisos įstaigoje vykdomas programas, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryÅ¡ius, kaltę pripažįsta, atsakomybę prisiima, keičia savo elgesį teigiama linkme.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino prokuroro skundÄ , pakeitė Komisijos nutarimÄ ir nutarė netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, Å¡ių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad toliau jis gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, praeityje jis jau buvo teistas, pasislėpė nuo bausmės vykdymo, duomenų apie akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra, nustatyti rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie yra ne tik statiniai, bet ir dinaminiai, aktualus iÅ¡lieka alkoholio vartojimo eliminavimas.

4. Nuteistojo G. B. gynėja advokatė AuÅ¡ra Ručienė (toliau – ir nuteistojo gynėja) skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, kad nutartis grindžiama formaliais ir Å¡abloninio pobÅ«džio argumentais, atkartojant prokuroro skundÄ ir neįsigilinus į nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų turinį.

Teismas nutartyje iÅ¡ viso nevertino aplinkybių, kurios G. B. ir jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Nuteistojo padarytÄ pažangÄ bei pasiektus bausmės tikslus patvirtina Komisijos priimtame nutarime nurodytos aplinkybės, todėl teismo motyvai, kuriais abejojama dėl lygtinio paleidimo instituto efektyvumo nuteistojo atžvilgiu, neatitinka Komisijos priimto nutarimo. Nuo bausmės vykdymo pradžios yra praėję daugiau, kaip vienas trečdalis paskirtos bausmės, taigi faktiÅ¡kai atlikta bausmės dalis daugiau, negu atitinka BVK nustatytÄ formalųjį kriterijų. 4.2.

Nuteistojo gynėjos vertinimu, lygtinio paleidimo klausimas teisme buvo iÅ¡nagrinėtas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, atsižvelgiant į prokuroro skunde nurodytus motyvus dėl nuteistojo asmenybės, jo elgesio iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teistumų, nusikalstamo elgesio rizikos neįvertinimo. Atkreipiamas dėmesys į BVK apibrėžtÄ progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principÄ bei tai, kad lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ nuteistojo padėtį Å¡velninančių procedÅ«rų. Tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi asmuo ir toliau atlieka paskirtÄ bausmę, taikant elgesio apribojimus ir draudimus.

Teismo teiginys, kad negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tiesiogiai prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis. Pažymima, kad pirmasis tikslas – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo – jau yra pasiektas. Antrasis tikslas taip pat yra įgyvendintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš nuteistojo nebuvo atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ar jis nėra taip paveiktas, kad nusikalstamų veikų nedarytų ateityje.

Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatyme numatytÄ galimybę asmeniui bÅ«ti paleistam lygtinai. Teisingumo principas buvo įgyvendintas ir užtikrintas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. 4.3. Skunde pažymima, kad teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiÅ«ris į darbÄ , visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryÅ¡ių turėjimas ir palaikymas, jų vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ .

Teigiami pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje su priežiÅ«ra. Svarbu ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančių veiksnių yra nustatyta daugiau, negu tokiÄ rizikÄ didinančių, tačiau apylinkės teismas rizikÄ nusikalsti pakartotinai mažinančių kriminogeninių veiksnių iÅ¡ viso nevertino. IÅ¡ nutarties nėra aiÅ¡ku, kokius neigiamus bruožus ar savybes nuteistasis turi pakeisti, ar kokius nors veikimu (neveikimu) turi pasiekti (atitikti) kriterijų, kad teismas jam taikytų lygtinį paleidimÄ .

Teismas nemotyvavo, kokiais argumentais atmeta Komisijos nustatytas, nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir taip pažeidė baigiamajam teisės aktui keliamus aiÅ¡kumo reikalavimus. Nutartis prieÅ¡taringa. Pats teismas pripažino, kad egzistuoja aplinkybės, nuteistÄ jį charakterizuojančios pozityviai. 4.4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas akcentavo ankstesnius nuteistojo teistumus, tačiau neatkreipė dėmesio į nuteistojo pažangÄ , į tai, kad jis savo padarytų nusikaltimų nemenkina, prisiima visiÅ¡kÄ atsakomybę, savo iniciatyva susirado darbÄ bei sumokėjo skirtas baudas.

Nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis negali turėti esminės reikÅ¡mės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . nutartyje akcentuotas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Akcentuojama, kad nors teismas nutartyje nurodė, jog abejojama, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis nenusikals, toks turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir atsakingai argumentuotas. PrieÅ¡ingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimas. 4.5.

Nuteistojo gynėja skunde pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiÅ¡kinama, jog nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiÅ«rÄ reiÅ¡kia, kad remiantis susijusia informacija turi bÅ«ti faktiÅ¡kai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui. Å i priežiÅ«ra turi bÅ«ti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas.

Teismas Å¡iuo atveju nepateikė jokių iÅ¡samių ir įtikinamų motyvų, kodėl nuteistajam lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti taikomas. Skundžiamos nutarties argumentai gali bÅ«ti prilyginami dirbtinių sÄ lygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukÅ«rimui. Nors teismas nuteistojo gerÄ elgesį ir nustatytos tvarkos laikymÄ si vertino kaip kiekvieno nuteistojo pareigÄ , pagal aktualiÄ teismų praktikÄ lygtinis paleidimas taikomas įvertinus teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias savybes, su mÄ stymu susijusius pokyčius.

Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis bÅ«tų susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuteistasis supranta ir pripažįsta laisvės apribojimo bausmės prasmę, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nėra duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų susijęs su neigiamai charakterizuojamasis nuteistaisiais. 4.6. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino G. B. asmenybę, jo teigiamus pokyčius dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas konstatavo, kad nuteistojo pastangos laikytinos nepakankamomis. Tačiau nuteistÄ jį ir jo pokyčius charakterizuojantys duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi bÅ«ti nutrauktas, nes bausmės tikslai jau pasiekti, nuteistasis pasitaisė ir yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 4.7. Pažymima ir tai, kad nuteistasis maksimaliai stengėsi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , kreditorinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų neturi.

Teismas nevertino diplomo, kuris patvirtina, kad G. B. baigė programÄ â€žDvylika žingsnių“ ir tai patvirtina, kad jis suprato ir pripažino alkoholio poveikio žalÄ sau ir kitiems. Be to, jis savo iniciatyva yra baigęs dar vienÄ programÄ . Nutartyje akcentuojami ankstesni teistumai bei pasislėpimas nuo bausmės. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad savo kaltę nuteistasis visiÅ¡kai pripažino, davė iÅ¡samius parodymus, atlygino žalÄ , nebuvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. BÅ«damas Anglijoje nuteistasis dirbo, susilaukė sÅ«naus, darbinė motyvacija ir Å¡iuo metu teigiama, jis tęsia darbinę veiklÄ .

Nuteistasis iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ , nori įregistruoti santuokÄ , yra pasiruošęs resocializuotis ir grįžti į visuomenę. BÅ«damas sulaikytas Anglijoje, nuteistasis baigė tiek streso valdymo, tiek supratimo apie alkoholio žalÄ kursus, tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino. Nutartyje nurodyta, kad G. B. nusikalstamos veikos buvo ir iÅ¡liko nuoseklus tokio gyvenimo bÅ«do ir elgesio padarinys, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimai padaryti labai seniai: 2003 m., 2004 m., 2007 m., kai nuteistasis buvo jauno amžiaus, neturėjo artimųjų palaikymo, augo vaikų namuose.

Nuteistasis suvokia, kad kenksmingas alkoholio vartojimas yra vienas iÅ¡ svarbiausių rizikos veiksnių ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktas nefiksuotas. 4.8. Nuteistasis nepalaiko ryÅ¡ių su asmenimis iÅ¡ praeities, visi nuteistojo draugai yra sukÅ«rę Å¡eimas, nėra susiję su kriminaliniu pasauliu. Palaikantys santykiai su artimaisiais yra rizikÄ nusikalsti mažinantis veiksnys, tačiau teismas jo nevertino. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, neskatintas, vadinasi ir pataisos namų administracija iÅ¡skirtinai teigiamai jo elgesį apibÅ«dinančių veiksnių nėra nustačiusi.

Tačiau su tokia pozicija nesutinkama. Tai, kad nuteistasis neturi paskatinimų, nereiÅ¡kia, kad nėra nustatyti jokie teigimai jo elgesį charakterizuojantys veiksniai. Nuteistasis visÄ bausmės laikÄ elgiasi nepriekaiÅ¡tingai ir savo elgesiu rodo, kad jo atžvilgiu yra galimas lygtinio paleidimo taikymas. Pažymima, kad praktikoje lygtinis paleidimas taikomas ir tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir kurie ne kartÄ bausti drausmine tvarka (pvz. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nutartis byloje Nr. T-1916-548/2022).

Lygtinis paleidimas taikomas ir ne kartÄ teistiems asmenims (pvz. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nutartis byloje Nr. T-486-633/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-237-497/2020). 4.9. Å iuo atveju G. B. elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bausmės atlikimo metu stebima pažanga ir dedamos pastangos keisti elgesį. DidžiÄ jÄ dalį rizikos balų sudaro ankstesni teistumai, t. y. nekintantys veiksniai.

Vertinant pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ negalima ignoruoti Komisijos konstatuotų iÅ¡vadų, rodančių, kad Å¡iuo metu yra pakankamas spektras veiksnių, kurie neabejotinai teigiama linkme prisideda sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Atkreipia dėmesį į nuteistojo asmeninę motyvacijÄ , siekį keistis pačiam, įgyti naujus gebėjimus, į tai, kad jis nemenkina praeities klaidų, neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, jas suvokia ir dėl jų gailisi. 4.10.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kalėjimų departamentas Lietuvos teismas yra pateikęs paaiÅ¡kinimÄ , kad pažanga suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtakÄ . Specialistai atsižvelgia į orientacinius kriterijus, susijusius su individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymu, asmens elgesiu, jo pokyčiais, nusikalstamo elgesio rizikos (ar taÅ¡kų) pokyčiu; nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos pažangos iÅ¡ esmės nevertina, todėl pažanga gali bÅ«ti fiksuojama ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taÅ¡kai nesikeičia.

NuteistÄ jį ir jo elgesį charakterizuojančios aplinkybės rodo jo norÄ ir aktyvų siekį keisti savo ankstesnį gyvenimo bÅ«dÄ , G. B. motyvacija keisti savo elgesį labai aukÅ¡ta. G. B. atitinka ne tik formaliÄ sias, bet ir materialiÄ sias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas. Akcentuojamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22, pagal kurias lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, bet ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir realiÄ pažangÄ jÄ mažinant. Nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai. Dėl to teismas nepagrįstai tenkino prokuroro skundÄ . Skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

BÅ«tina pažymėti, kad mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, yra pagrindiniai nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai, kurių siekiant yra atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis Å¡alinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 111 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2, 3 dalys).

Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ , aplinkybių, sudarančių pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , nenustatė. Nutartis yra argumentuota ir, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

7. Nekyla abejonių dėl to, kad G. B. yra atlikęs bausmės dalį, kuriÄ turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali bÅ«ti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistojo gynėjos skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties motyvais dėl nepakankamos nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teigiama, kad teismas vertino tik neigiamai charakterizuojančius duomenis, ignoruodamas jam palankias ir pastangas keistis įrodančias aplinkybes, tačiau Å¡ie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

8. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi pažangÄ jÄ mažinant, tačiau konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytÄ vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ akivaizdumÄ Å¡iuo metu dar nėra pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ visų pirma leidžia daryti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skirti rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai.

Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ , todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

9. Bylos duomenimis, G. B. individualus socialinės reabilitacijos planas sudarytas 2022 m. rugpjūčio 29 d., plane numatytas priemones jis vykdo: nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dalyvavo užsiėmime „Įdomioji psichologija: priklausomybės atsiradimo priežastys“, dalyvauja religinio-dorovinio bei sielovadiniuose susitikimuose su Lietuvos Kapelionų asociacijos nariais, programos „Aplankyk kalinį“ ir „Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija“ užsiėmimuose.

Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas įsitraukti į resocializacijos procesÄ , tačiau nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas Å¡iuo metu reikÅ¡mingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo. G. B. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytas ne tik vienas statinis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, bet ir du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai:

1) gyvenimo stilius ir draugai; 2) alkoholio vartojimas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis teigė ryšių su asmenimis iš praeities, turėjusiais įtakos jo elgesiui, nepalaikantis, šiuo metu visi jo draugai turi šeimas ir nėra susiję su nusikalstamu pasauliu. Šie nuteistojo paaiškinimai vertinti kaip rodantys, kad nuteistasis kriminogeninį veiksnį, susijusį su gyvenimo stiliumi ir draugais, šiuo metu valdo.

10. Iš tikrųjų teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo metu G. B. palaikytų ryšius su kriminalinį elgesį palaikančiais asmenimis, taip pat nenustatytos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Vis tik kriminogeninio veiksnio – gyvenimo stilius ir draugai – išskyrimas rodo, kad šis kriminogeninis veiksnys dar išlieka aktualus. Be to, šiuo atveju yra išskirtas ir su alkoholio vartojimu susijęs kriminogeninis veiksnys, kurio valdyme pažanga nėra nustatyta.

Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kursų (programų) apie alkoholio žalÄ lankymo (baigimo), kurios yra pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis, tačiau vien Å¡ių aplinkybių akivaizdžios pažangos mažinant rizikÄ nusikalsti pakartotinai konstatavimui nepakanka. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip nurodyta pirmiau, su alkoholio vartojimu susijusioje srityje pažanga nenustatyta. Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje atkreiptas dėmesys, kad nors nuteistasis ir teigia nevartojantis alkoholio, 2020 m. rugsėjo 27 d.

Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio. Be to, Didžiojoje Britanijoje nuteistasis taip pat buvo teistas už nesunkų kÅ«no sužalojimÄ bei tyčinį nuosavybės sunaikinimÄ . Å ių aplinkybių nustatymas yra itin svarbus dviem aspektais. Visų pirma, nusikalstamų veikų darymas apsvaigus nuo alkoholio rodo, kad alkoholio vartojimas nuteistajam yra problema ir reikÅ¡mingas veiksnys, tiesiogiai įtakojantis jo nusikalstamÄ elgesį. Todėl dėl Å¡io kriminogeninio veiksnio efektyvaus valdymo ir akivaizdžios pažangos mažinant jo įtakÄ pakartotiniam nusikalstamam elgesiui neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

Tačiau akivaizdi pažanga valdant Å¡iÄ kriminogeninę sritį nenustatyta, todėl konstatuoti, kad Å¡is kriminogeninis veiksnys yra efektyviai valdomas, pagrindo nėra.

11. Be to, faktas, kad nuteistasis po to, kai buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ Lietuvoje ir pasislėpė nuo bausmės atlikimo iÅ¡vykdamas į užsienį, ten bÅ«damas taip pat ne kartÄ nusikalto, teikia pagrindÄ manymui, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys vis tik nebuvo atsitiktinis, sÄ lygotas tik labai jauno nuteistojo amžiaus, artimųjų palaikymo nebuvimo, kaip teigiama skunde. Tiek iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytų nuteistojo paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ skundo argumentų matyti, kad iÅ¡vykęs į užsienį po 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio priėmimo (pasislėpęs nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo), nuteistasis Didžiojoje Britanijoje sukÅ«rė Å¡eiminius ryÅ¡ius, turi draugų ir Å¡ios aplinkybės skunde vertinamos kaip įrodančios akivaizdžius teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius.

Nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad Å¡eiminių, socialinių ryÅ¡ių sukÅ«rimas ir jų palaikymas yra nuteistajam palanki aplinkybė, tačiau akivaizdu, kad jos buvimas vis tik nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistÄ jį nuo nusikaltimų darymo ir skatinusiu tik teisėtÄ jo elgesį. Taigi ryÅ¡iai bei emocinė gerovė, kurie socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, be kita ko, iÅ¡skirti kaip apsauginis veiksnys, tiesiogiai su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu nėra susiję ir akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ neįrodo.

Tuo labiau, kad šeiminės aplinkybės atsirado ne bausmės atlikimo metu, o anksčiau, tačiau jų buvimas, kaip minėta, nuteistojo neskatino elgtis tinkamai.

12. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad pasislėpęs nuo bausmės atlikimo, nuteistasis Didžiojoje Britanijoje buvo teistas ne tik už vairavimÄ esant neblaiviam, bet ir už smurtinį nusikaltimÄ (socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis G. B. teistas už nesunkų kÅ«no sužalojimÄ ), už smurtinius nusikaltimus (plėšimÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ /nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) G. B. teistas ir iki 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio priėmimo. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteistas už nusikaltimÄ , kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas (nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį).

Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis lankė ar rodė iniciatyvÄ lankyti tikslines smurtinio elgesio valdymo, emocijų valdymo ir kt. programas. Nors smurtinio elgesio istorija socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nėra įvardinta kaip kriminogeninis veiksnys, nuteistojo nusikalstamų veikų pobÅ«dis bei kriminogeninio veiksnio – informacijos apie teisės pažeidimus – iÅ¡skyrimas, su alkoholio vartojimu susijusio dinaminio kriminogeninio veiksnio nustatymas, suponuoja pagrįstÄ manymÄ , kad Å¡iose kriminogeninėse srityse vis dar yra reikalinga korekcija, numatant (nustatant) nuteistajam individualizuotas priemones efektyviam kriminogeninių sričių valdymui ir nuteistajam jas tinkamai vykdant.

13. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad yra ir teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių, jam palankių aplinkybių. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, nuostata į darbÄ teigiama, taisyklių ir režimo reikalavimų laikosi, drausmine tvarka nebaustas, yra atlyginęs civilinius ieÅ¡kinius. Ä® Å¡ias aplinkybes, prieÅ¡ingai, negu teigiama skunde, apylinkės teismas atsižvelgė, jas vertino kaip teigiamai charakterizuojančias nuteistÄ jį, tačiau padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jų buvimas akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ neįrodo, Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės. Tai, kad teismas Å¡ias aplinkybes vertino ne taip, kaip nuteistojo gynėja, savaime nereiÅ¡kia, kad jos buvo įvertintos neteisingai.

Kaip nurodyta pirmiau, esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas nustačius akivaizdžiÄ pažangÄ Å¡iÄ rizikÄ mažinant. Sutiktina su skundo argumentais, kad pažangÄ rodo ne tik nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas balais pagal specializuotas metodikas, kad net ir esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pažangÄ gali rodyti nuteistojo elgesys, jo pokyčiai bausmės atlikimo metu, kitos su pataisos procesu susijusios aplinkybės. Å iuo atveju, nors nuteistasis laikosi nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, dirba, paminėtos aplinkybė svis tik nėra iÅ¡skirtinai palankios nuteistajam ir akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nerodo.

Visų pirma pažymėtina, kad laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais) ir Å¡ios pareigos tinkamas vykdymas akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ savaime neįrodo.

14. Be to, kaip nurodyta pirmiau, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra nustatoma vertinant ne tik nuteistojo elgesį, nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, bet įvertinus ir tai, kokiÄ Ä¯takÄ individualizuotos priemonės, skirtos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir valdyti kriminogeninius veiksnius, turėjo įtakÄ nuteistojo socialinės reabilitacijos procesu siekiamiems tikslams (mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis).

Å iuo atveju akivaizdÅ«s teigiami pokyčiai valdant kriminogeninius veiksnius nėra nustatyti. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ srityse, kurios tiesiogiai įtakojo ankstesnį nusikalstamÄ nuteistojo elgesį, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi bÅ«ti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Apsauginių veiksnių nustatymas priešingo vertinimo nesuponuoja ir, nors teismas nutartyje iš tikrųjų plačiau dėl jų nepasisakė, priimto procesinio sprendimo pagrįstumui įtakos tai neturėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti apsauginiai veiksniai (ryšiai, finansinis stabilumas, emocinė gerovė, darbo turėjimas laisvėje) iš esmės yra susiję su iki bausmės atlikimo pradžios buvusiomis nuteistojo gyvenimo aplinkybėmis ir, kaip jau minėta, šeiminių, socialinių ryšių sukūrimas, darbinė veikla ir finansinis stabilumas nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė.

Taigi jas vertinti kaip pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, kai nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad iÅ¡vada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sÄ lygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumÄ , o ne selektyviai atrinktus ir iÅ¡imtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikÅ¡mingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir Å¡io vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad teigiamai nuteistÄ jį įcharakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iÅ¡ esmės yra susiję tik su palankiai nuteistÄ jį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje nutartyje padarytų iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimÄ .

16. Skunde teigiama, kad klausimas dėl lygtinio paleidimo buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir šališkai, tačiau teisiniai argumentai, patvirtinantys tokus teiginius, skunde nenurodyti. Kaip matyti iš skundo motyvų, išnagrinėjimo neobjektyvumas ir šališkumas iš esmės siejamas tik su duomenų vertinimu, tačiau vien tai, kad teismas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingus duomenis vertino ne taip, kaip juos vertina nuteistojo gynėja, šališkumo ar neobjektyvumo neįrodo. Kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad apylinkės teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, nenustatyta.

17. Sutiktina su skundo teiginiu, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį (paskiriant bausmę), buvo įgyvendintas ir užtikrintas teisingumo principas. Tačiau atmetamas, kaip nepagrįstas ir teisinio reguliavimui prieÅ¡taraujantis skundo argumentas, kad teismas skyrė bausmę nuteistajam atsižvelgdamas į įstatyme (BVK 157 straipsnyje) numatytÄ galimybę asmeniui bÅ«ti paleistam lygtinai. BVK reglamentuoja su bausmių vykdymu susijusius klausimus ir jame įtvirtintos teisės normos nieko bendro su bausmės individualizavimo procesu neturi.

Teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kurie nėra siejami su lygtinio paleidimo instituto galimu taikymu asmeniui, atlikusiam BVK nurodytÄ bausmės dalį. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tuo atveju, kai nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytu Å¡io instituto taikymo kriterijus (sÄ lygas) ir su Å¡io instituto taikymu susijusius klausimus reglamentuoja ne baudžiamasis, o bausmių vykdymo įstatymas.

18. Svarstomo klausimo kontekste bÅ«tina pažymėti ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: skundÄ atmesti; patenkinti skundÄ ir taikyti lygtinį paleidimÄ ; patenkinti skundÄ ir pakeisti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Taigi, galutinį sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priima apylinkės teismas, todėl nuteistajam palankaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimas, savaime nesuponuoja apylinkės teismo pareigos tokį nutarimÄ besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti ar netenkinti skundo, jeigu toks buvo paduotas.

Kaip minėta, lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami nuteistieji, atitinkantys BVK 157 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, tačiau G. B. vienos iÅ¡ jų neatitinka. Netaikydamas lygtinio paleidimo apylinkės teismas nei BVK, nei BPK normų nepažeidė, taigi nebuvo pažeistas ir nuteistojo teisėtas lÅ«kestis bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks visas BVK numatytas sÄ lygas (kriterijus).

19. Dėl skunde minimų Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ pažymėtina, kad rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiÅ¡kiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos, tiek Å¡io instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimÄ ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijoje.

Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjant prokuroro skundÄ apylinkės teisme, BVK ar BPK pažeidimai nebuvo padaryti. Sutiktina, kad lygtinis paleidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡imtis ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau vis tik toks Å¡io instituto vertinimas lygtinio paleidimo klausimÄ sprendžiančio subjekto, Å¡iuo atveju – teismo, neatleidžia nuo pareigos nustatyti nuteistojo atitikimÄ (neatitikimÄ ) BVK nurodytoms lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygoms (kriterijams).

20. Skunde cituojama teismų praktika taip pat neteikia pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjos argumentais, kad apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Bylose Nr. T-486-633/2019 ir 1S-237-497/2020 nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panaÅ¡ios į Å¡ios bylos aplinkybes, skiriasi nusikaltimų pobÅ«dis, paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalys, su elgesiu bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, asmenys ne kartÄ buvo skatinti, be to, abiem atvejais buvo nustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri G. B. atveju nėra nustatyta.

21. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai G. B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios visuma patvirtina iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G. B. gynėjos advokatės AuÅ¡ros Ručienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė