2018-05-16 Nr. AB-9756-3-62-3-00398-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-584-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00398-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. A., L. M., M. K., R. G. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. A., L. M., M. K., R. G. ir V. B. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. A., L. M., M. K., R. G. ir V. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą nakties metu, kai jis sutampa su šventine diena, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

2. Pareiškėjai nurodė, kad dirba prižiūrėtojais Marijampolės pataisos namuose, kuriuose organizuojamas 24 val. trukmės pamaininis darbas pagal iš anksto patvirtintus darbo grafikus. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., sudarant darbo grafikus, jiems buvo pavesta dirbti švenčių dienomis, kurių dalį pamainos trukmės sudarė darbas nakties metu. Teigė, kad atsakovas darbo užmokestį už naktinio darbo valandas švenčių dieną apskaičiavo ir išmokėjo tik kaip už darbą šventinę dieną, neatsižvelgdamas į išdirbtas naktinio darbo valandas. Pareiškėjų vertinimu, toks darbo užmokesčio skaičiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) numato skirtingas apmokėjimo sąlygas už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis. Atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaigų pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas), kurio 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiginė alga, priedai, priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandžių darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka. Mano, kad pareigūnui dirbant naktį, kai šis darbas sutampa su šventine diena, atsiranda dviejų rūšių nukrypimas nuo įprastinių darbo sąlygų, todėl apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti atsižvelgiama tiek į VTĮ 261 straipsnio 2 dalies, tiek ir 3 dalies nuostatas.

4. Pareiškėjai skunde vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 193 ir 194 straipsnių taikymo ir tvirtino, jog atsakovas už darbą švenčių dienos naktį privalėjo taikyti pusantro karto ir dvigubą pareigūno pareiginės algos su nustatytais priedais užmokesčio dydį.

5. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. K-3-451/2006, kurioje konstatuota, jog kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Darbo kodekso 193 straipsnis netaikomas.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 38 straipsnio 2 dalies, VTĮ 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio, 261 straipsnio 1–3 dalių, Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalies, 193 straipsnio, 194 straipsnio 1–2 dalių, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2011 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. XI-1599 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatos.

9. Teismas pažymėjo, kad Statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu, tačiau pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, nustatant, kas yra darbas nakties metu, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Pagal Darbo kodekso 154 straipsnį nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos (nuo 22 val. iki 6 val.), o Darbo kodekso 167 straipsnyje išdėstytas sąrašas dienų, kurios laikomos švenčių dienomis.

10. Teismas akcentavo, kad tiek VTĮ 261 straipsnyje, tiek ir Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose numatytas papildomas apmokėjimas už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų – už darbą nakties metu ir už darbą poilsio arba švenčių dieną, t. y. nustatyti skirtingi nukrypimų nuo įprastų darbo sąlygų atvejai (rūšys), tačiau tiksliai nėra reglamentuota, kaip turi būti apmokama, kai dirbama naktį poilsio ir (arba) švenčių dienomis.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjai savo skundą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, kurioje padaryta išvada, jog už darbą poilsio arba švenčių dienos naktį turi būti mokama, taikant Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose nustatytą tarifinį atlyginimą, kitoks ginčo atveju aktualių Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių nuostatų aiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006, kurioje kasacinis teismas, aiškindamas tų pačių Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių taikymą ir pasisakydamas dėl apmokėjimo už darbą naktį poilsio ir švenčių dienomis, konstatavo, jog Darbo kodekso 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

12. Vertindamas prieštaringą specializuoto ir bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialinių teisės normų – Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių aiškinimo bei taikymo, teismas vadovavosi ABTĮ 13 straipsnio 2 dalimi ir sprendė, kad nors pareiškėjų minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 priimta 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis naujesnė, tačiau ji nėra aprobuota, biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ nepaskelbta, todėl ši nutartis nepripažintina oficialią administracinių teismų praktiką bei doktriną formuojančiu procesiniu sprendimu ABTĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad vieningos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimo funkcija Darbo kodekso taikymo srityje suteikta būtent teisės taikymo aspektu bylas nagrinėjančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Dėl nurodytų priežasčių teismas nagrinėjamoje byloje nesirėmė pareiškėjų nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 pateiktu ir neaprobuotu teisės aiškinimu, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje suformuotu, aprobuotu ir Aukščiausiojo teismo biuletenyje paskelbtu (Teismų praktika Nr. 26, p. 125–131) Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių išaiškinimu, nustatančiu, jog tuo atveju, kai dirbama naktį švenčių ir poilsio dienomis, už darbą apmokama, taikant dvigubą darbo užmokesčio tarifą.

III. 14. Pareiškėjai L. A., L. M., M. K., R. G. ir V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieningos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimo funkcija Darbo kodekso taikymo srityje suteikta būtent teisės taikymo aspektu bylas nagrinėjančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kadangi ir karjeros ir statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka nustatyta ne Darbo kodekse, bet Valstybės tarnybos įstatyme. Teigia, kad nors Darbo kodekso nuostatos yra analogiškos tekstinės išraiškos normos kaip Valstybės tarnybos įstatyme, tačiau pareiškėjai skunde prašė įpareigoti atsakovą taikyti ne Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnius, bet VTĮ 261 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.

16. Pareiškėjų vertinimu, byloje keliamas ginčas teismingas administraciniams teismams, todėl turėtų būti vadovaujamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kaip specializuoto teismo, suformuota praktika, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Pažymi, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra konstitucinė žmogaus teisė.

17. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo teigimu, dėl pareiškėjų skunde keliamų klausimų suformuota nuosekli ir ilgalaikė teismų praktika. Pažymi, kad iš pareiškėjų apeliacinio skundo matyti, jog jie suvokia, kad Valstybės tarnybos įstatymo normos atitinka Darbo kodekso normas. Akcentuoja, kad teismai nuosekliai aiškina Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatų taikymą ir 193 straipsnio netaikymą, todėl pagal teisės analogiją VTĮ 261 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos, kaip netaikomas Darbo kodekso 193 straipsnis.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, slenkančių grafiku, todėl už darbą nakties metu ir švenčių dienomis jiems kompensuojama pagal VTĮ 261 straipsnio 2–3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už darbą pagal patvirtintą grafiką, esant keliems nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų – pareiškėjams dirbant dalį pamainos nakties metu šventinėmis dienomis.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarant darbo grafikus buvo pavesta dirbti švenčių dienomis, kur dalis pamainos trukmės švenčių dieną priskirtina darbui naktį, o už darbą švenčių dienos naktį apmokama kaip už darbą švenčių dienomis, neatsižvelgiant į tai, jog dirbama naktį. Pareiškėjų teigimu, tais atvejais, kai šventinę dieną pavedama dirbti naktį, turi būti apmokama, taikant tiek Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis, tiek nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už darbą naktį.

22. Pareiškėjų ir atsakovo tarnybos teisinius santykius, susijusius su apmokėjimu už jų atliktą darbą, reglamentuoja Statutas, kurio 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka.

23. Nagrinėjamu atveju būtent VTĮ 261 straipsnis reglamentuoja apmokėjimą valstybės tarnautojui (pareigūnui) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą. Taigi sprendžiant klausimą dėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis naktį, turi būti vadovaujamasi būtent šia teisės norma.

24. VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šios įstatymo nuostatos neįtvirtina taisyklės, kad valstybės tarnautojams (pareigūnams) turi būti mokama tris su puse karto daugiau dėl to, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) dirba naktį tą pamainą, kuri pagal Darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 162 straipsnio 1 dalį yra priskirtina prie švenčių dienų, t. y. kai nakties darbas patenka į įstatymo nustatytą švenčių dieną.

25. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai dirbo švenčių dienomis, šiuo atveju jiems turėjo būti apmokama už darbą VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas švenčių dienomis (ir nakties metu) pareiškėjams mokėjo dvigubai didesnį atlyginimą, t. y. pagal VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

26. Pažymėtina, kad VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatytas apmokėjimo dydis už nakties darbą yra siejamas su valstybės tarnautojo pareigine alga su jam nustatytais priedais, t. y. mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šiuo atveju pareiškėjams jų atliktas darbas naktį jau buvo apmokėtas dvigubai, t. y. pareiškėjams darbas naktį švenčių dienomis prilygintas darbui švenčių dienomis, todėl nėra pagrindo taikyti VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatytos apmokėjimo tvarkos. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017 ir 2018 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-71-662/2018.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017, be kita ko išaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 nėra precedentas analogiško pobūdžio bylose, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu išnagrinėjo ginčą, susijusį su Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių taikymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog asmenims už darbą švenčių dienos nakties metu apmokant tik pagal VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, būdu pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bylose dėl asmenų (valstybės tarnautojų) teisės į teisingą apmokėjimą už darbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017).

28. Atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdis, faktinės aplinkybės ir taikomos teisės normos yra skirtingos, todėl pareiškėjų nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 nelaikytina teismo precedentu nagrinėjamoje byloje, o pareiškėjų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tik šia nutartimi, nepripažintinas pagrįstu.

29. Apibendrindama nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų skundo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktų ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, o apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. A., L. M., M. K., R. G. ir V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė