d8a94f6b-8ef3-4c84-bc79-edf4be44d8aa · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-107-467/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37862-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB ,,Skycop.com“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties atsisakyti priimti ieÅ¡kovo UAB ,,Skycop.com“ ieÅ¡kinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB ,,Skycop.com“ 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AS Air Baltic Corporation 500 EUR dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovo naudai, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu UAB Skycop.com, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl piniginės kompensacijos bei procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo AS Air Baltic Corporation.

3. IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas A. L. ir J. V. skrydžių atžvilgiu - buvo sutrikdytas skrydis Vilnius – Ryga 2018-06-06 Nr. BT346. Å is skrydis buvo atidėtas. Keleiviai galutinį skrydžio tikslÄ (Praha) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB ,,Skycop.com“ ieÅ¡kinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo, motyvuodamas tuo, kad, atsižvelgiant į ginčo specifikÄ â€“ vartotojų (keleivių) teisių gynimas, į tai, kad ieÅ¡kinį teikia ieÅ¡kovas, kuris, kaip teigia, perėmė reikalavimo teisę į atsakovÄ iÅ¡ vartotojų, o ne nuo atsakovo tiesiogiai nukentėję vartotojai, ieÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip paduotÄ nesuinteresuoto asmens (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB ,,Skycop.com“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-04 nutartį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesuinteresuoto asmens, ir perduoti spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui, įpareigojant pirmosios instancijos teismÄ ieÅ¡kinį priimti ir civilinę bylÄ pagal 2018-11-30 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡kelti.

6. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi yra paneigiama jau suformuota teismų praktika. Bylose, kuriose ieÅ¡kovas (arba analogiÅ¡kai veikiančios bendrovės) ieÅ¡kinį dėl kompensacijos pagal ReglamentÄ pateikė reikalavimo teisės perleidimo pagrindu, jau yra priimti net 5 galutiniai teismo procesiniai sprendimai, tokiu bÅ«du pripažįstant ieÅ¡kovÄ tinkama proceso Å¡alimi. Taip pat atskirojo skundo pateikimo dienai dar 25 bylose tas pats teismas ieÅ¡kinį priėmė ir iÅ¡siuntė atsakovui atsiliepimams pateikti.

7. Be to, kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytines reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai J. V. ir A. L. asmeniÅ¡kai perleido reikalavimo teisę į savo piniginį reikalavimÄ pagal ReglamentÄ , taigi ieÅ¡kovas po reikalavimo perleidimo yra materialiojo teisinio santykio Å¡alis, turinti teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme. Bet kuriuo atveju galutinė iÅ¡vada dėl Å¡alies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimÄ , iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.

8. Apeliantas pažymi, kad nurodytas vartojimo teisinių santykių pobÅ«dis pats savaime nesukelia jokių teisinių padarinių CPK 3 str., 7 d., 137 str. 2 d. 8 p. taikymo požiÅ«riu, kadangi nei CK 6.102 str. įtvirtinti tiesioginiai reikalavimo perleidimo draudimo atvejai, nei Lietuvoje galiojantys specialÅ«s įstatymai nenumato draudimo pripažinti ieÅ¡kovÄ tinkamu iÅ¡ vartojimo santykių įgyto reikalavimo pagrindu, visiÅ¡kai atitinkančiu CK 6.102 str. 1 - 3 d.

9. Pagal Reglamento nuostatas (4, 5, 6 str.) kompensacija keleiviui priklauso įvykus tam tikriems Å¡iame teisės akte įtvirtintiems juridiniams faktams t. y. atÅ¡aukus skrydį; atsisakius vežti keleivį; atidėjus skrydį, dėl kurio keleivis galutinį kelionės tikslÄ pasiekia 3 val. vėliau. Nustačius Å¡iuos juridinius faktus kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo jo patirtų iÅ¡gyvenimų, trukdžių, prarastos galimybės piniginės vertės, lyties, sugaiÅ¡to laiko ir kt., priklauso fiksuota standartinė ir vienoda kompensacija už prarastÄ laikÄ .

Tuo tarpu papildoma individuali žala (kuri nėra reikalaujama ieÅ¡kiniu) gali bÅ«ti priteisiama įrodžius konkrečias, iÅ¡skirtines ir su asmeniu susijusias aplinkybes (Reglamento 12 str.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atskirasis skundas iÅ¡ esmės sudaro pakankamÄ pagrindÄ apskųstÄ teismo nutartį panaikinti.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-06-30 nutarimas; byla Nr. 38/06). IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ; Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; Å¡ios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Taigi teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

13. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Dėl to bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę į ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme.

Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).

14. Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nuspręsdamas, kad ieÅ¡kovas neturi suinteresuotumo, nepagrįstai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio klausimai, o dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakoma tik nagrinėjant (iÅ¡nagrinėjus) bylÄ iÅ¡ esmės.

15. Taigi, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas negali atlikti jokio materialiosios teisės taikymo ir vertinimo, esant tiesioginiams įrodymams apie ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančio asmens materialinį suinteresuotumÄ byloje. Å iuo atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė raÅ¡ytines reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai J. V. ir A. L. kiekvienas asmeniÅ¡kai perleido reikalavimo teisę ieÅ¡kovui į savo piniginį reikalavimÄ pagal ReglamentÄ . Pirmosios instancijos teismas į nurodytus įrodymus neatsižvelgė ir jų nevertino.

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovÄ laikė netinkama proceso Å¡alimi, remdamasis ir vartojimo teisinių santykių pobÅ«džiu. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas vartojimo teisinių santykių pobÅ«dis pats savaime nesukelia jokių teisinių padarinių CPK 3 str., 7 d., 137 str. 2 d. 8 p. taikymo požiÅ«riu, kadangi nei CK 6.102 str. įtvirtinti tiesioginiai reikalavimo perleidimo draudimo atvejai, nei Lietuvoje galiojantys specialÅ«s įstatymai nenumato draudimo pripažinti ieÅ¡kovÄ tinkamu iÅ¡ vartojimo santykių įgyto reikalavimo pagrindu, visiÅ¡kai atitinkančiu CK 6.102 str. 1-3 d., nes reikalavimo teisės perleidimo draudimai, įtvirtinti CK 6.102 str. 1-3 d., siejami su konkrečiomis prievolės rÅ«Å¡imis, tačiau ne su tarp Å¡alių susiklosčiusiu teisinių santykių pobÅ«džiu. Be to, kaip jau minėta, tokie klausimai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje negali bÅ«ti sprendžiami.

17. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimus, todėl skundžiama teismo nutartis negali bÅ«ti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

18. Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamÄ nutartį, ieÅ¡kovo UAB ,,Skycop.com“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo UAB ,,Skycop.com“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Alma Urbanavičienė