Legislator Case Law & Legislation
d8a92629-8232-408e-a2ab-5eba79d9c33a AI generated

Court dismissed employer's appeal in labor dispute, awarding plaintiff 200 EUR in appellate court costs.

Case Number d8a92629-8232-408e-a2ab-5eba79d9c33a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the employer's appeal against the first-instance judgment ordering them to pay damages to the employee. The employer argued the labor inspector's decision was flawed, but the appellate court found no evidence to overturn the lower court's findings on liability and compensation. Consequently, the appeal was rejected, and the plaintiff was awarded 200 EUR in appellate court costs.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 1 pkt.; CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d., 2 d. - An appeal is dismissed if the appellate court finds no grounds to change the first-instance judgment, and the losing party bears the appellate court costs.

Keywords

AI generated
labor dispute appeal dismissal of appeal appellate court costs employee damages employer liability

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 1 pkt.
CPK 93 str. 1 d.
CPK 93 str. 3 d.
CPK 98 str. 1 d.
CPK 98 str. 2 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-2705-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12305-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.3.7.5.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

A. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Volinta“ dėl darbo ginčo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. A., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. DGKS-1372 darbo byloje Nr. APS-131-4588 dalimi, kuria nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti darbdavei (atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB)) „Volinta“ iÅ¡ jo 3 505,80 Eur žalÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas darbdavės (atsakovės) reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti bei priteisti jam iÅ¡ atsakovės (darbdavės) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 327, pagal kuriÄ buvo priimtas dirbti pas atsakovę automobilių mechaniko pareigose neterminuotam laikotarpiui. Darbdavės 2021 m. sausio 18 d. nutarimu jis buvo komandiruotas į Å vedijÄ darbui statybose nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 26 d., tačiau jam bÅ«nant Å vedijoje 2021 m. sausio 30 d. pablogėjo sveikata ir jis 2021 m. sausio 31 d. (sekmadienį) keltu iÅ¡ Å vedijos iÅ¡vyko namo į LietuvÄ , kadangi dėl pablogėjusios sveikatos negalėjo tęsti darbo, 2021 m. vasario 1 d. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, 2021 m. vasario 2 d. kreipėsi į gydytojÄ ir jam nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 19 d. buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, atsakovė, pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, 2021 m. vasario 22 d. nutraukė darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, tenkindama jo 2021 m. vasario 1 d. praÅ¡ymÄ .

Atsakovė 2021 m. kovo 15 d. pateikė Darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ , reikalaudama regreso tvarka atlyginti jai 11 686 Eur (120 000 SK) žalÄ , 2021 m. kovo 4 d. jos sumokėtÄ pagal sudarytÄ statybos paslaugų teikimo sutartį tarp atsakovės ir užsakovės AB „Henmaf transport & entreprenad”. Darbo ginčų komisija nusprendė, kad ieÅ¡kovas yra visiÅ¡kai atsakingas už žalÄ ir, vadovaudamasi DK 152 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgusi į jo finansines galimybes, sumažino atlygintinos turtinės žalos dydį iki 3505,80 Eur – 30 procentų atsakovės patirtos turtinės žalos.

IeÅ¡kovas nesutiko, kad jis yra atsakingas už atsakovės patirtÄ Å¾alÄ . Teigė, kad jis neginčija fakto, jog neinformavo darbdavės, jog 2021 m. vasario 1 d. neatvyks į darbÄ , tačiau į darbÄ neatvyko dėl objektyvių priežasčių, nes susirgo, kÄ patvirtina nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 19 d. iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Nurodė, kad atsakovė su užsakove AB „Henmaf transport & entreprenad” 2019 m. kovo 1 d. sudarė statybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 1022, pagal kurios priedÄ abi Å¡alys susitarė, kad atsakovė atlygina užsakovei AB „Henmaf transport & entreprenad” kilusiÄ Å¾alÄ , dėl to, kad jos darbuotojas neatvyko į darbo vietÄ be pateisinamos priežasties ir neatliko pavestų darbo funkcijų, o užsakovė dėl tokių įmonės darbuotojo veiksmų patyrė nuostolius, be to, Å¡alys susitarė, jog minimalÅ«s užsakovės nuostoliai yra 120 000 SEK už vienÄ darbo dienÄ , kai įmonės darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietÄ , taigi, atsakovė ir užsakovė sudarė civilinę sutartį, kurioje aptarė nuostolių dydį dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo.

Ieškovas pabrėžė, kad jis nėra šios sutarties šalis, su šia sutartimi nebuvo susipažindintas ir tai negali būti laikoma susiję su jo darbo pareigų pagal darbo sutartį pažeidimu, todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovės ir užsakovės AB „Henmaf transport & entreprenad” statybos paslaugų teikimo sutartyje nustatytas nuostolių dydis dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo negali būti perkeliamas jam.

2. Atsakovė UAB „Volinta“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 11 686 Eur už tyčinį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbo vietÄ be svarbios priežasties – dėl ko įmonė patyrė žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įdarbintas automechaniko pareigoms, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. kovo 12 d., ieÅ¡kovas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais ir tai patvirtino pasiraÅ¡ydamas darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnale, ir nors ieÅ¡kovo darbo sutartyje buvo nurodyta, jog jis yra priimamas dirbti automechaniko pareigose, tačiau Å¡ių pareigų ir ieÅ¡kovo atliekamų darbo funkcijų negalima vertinti vien tik lingvistine prasme, kadangi, kaip yra ir numatyta pareiginiuose nuostatuose, pagrindinė jo funkcija dirbant įmonėje buvo teleskopinio krautuvo (arba kito pobÅ«džio krautuvo, ar kitos technikos) vairavimas bei esant poreikiui visos technikos remontas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2021 m. sausio 18 d. įmonės direktorės nutarimu buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę Å vedijoje, numatytas komandiruotės laikotarpis buvo nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 26 d., tačiau 2021 m. vasario 1 d. (pirmadienį) ieÅ¡kovas nepasirodė darbo vietoje apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs įmonės atstovų. Ä®monės direktorė tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ ir dėl to gręsiančias sankcijas bei nurodymÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo, nors tokiÄ galimybę turėjo.

TÄ pačiÄ dienÄ (2021 m. vasario 1 d.) jis pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo be svarbios priežasties, darbo sutartį nutraukiant nuo 2021 m. vasario 1 d. Atsakant į ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, jis buvo informuotas, jog jo praÅ¡ymas netenkinamas, kadangi vadovaujantis DK nuostatomis darbuotojas apie nutraukiamÄ darbo sutartį įmonę privalėjo įspėti prieÅ¡ 20 dienų ir dar 20 dienų privalėjo atlikti jam pavestas darbo funkcijas, tačiau net ir po Å¡io atsakymo gavimo ieÅ¡kovas įmonei nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo, net neužsiminė apie tai, kad turi problemų su sveikata, apie savo problemas su sveikata įmonę informavo tik 2021 m. vasario 4 d. elektroniniu laiÅ¡ku, t. y. praėjus 3 dienoms nuo tada, kai nepasirodė darbo vietoje, ir 4 dienoms nuo tada, kai savavaliÅ¡kai paliko komandiruotės vietÄ .

Pažymėjo, kad 2021 m. vasario 4 d. gavus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , įmonė patikrino informacijÄ , skelbiamÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje ir paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovui nedarbingumas buvo suteiktas tik 2021 m. vasario 2 d. (antradienį), todėl ieÅ¡kovas 2021 m. vasario 1 d. galėjo atlikti savo darbo funkcijas bei juo labiau turėjo visas galimybes iÅ¡ anksto apie tai (jog 2021 m. vasario 1 d. nebus darbo vietoje) įspėti įmonę.

IÅ¡ kitų įmonės darbuotojų buvo gautos susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas 2021 m. sausio 31 d. keltu keliavo į LietuvÄ ir turėjo galimybę iÅ¡ anksto įspėti įmonę apie tai, jog 2021 m. vasario 1 d. nebus darbo vietoje ir neatliks darbo funkcijų, tačiau to nepadarė. Kadangi ieÅ¡kovas turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ iki 2021 m. vasario 19 d., su juo darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. vasario 22 d., t. y. vadovaujantis DK nuostatomis praėjus 20 dienų nuo darbuotojo praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį pateikimo dienos.

IeÅ¡kovas 2021 m. vasario 1 d. neturėjo nedarbingumo pažymėjimo ir nepasirodė darbo vietoje bei apie tai neįspėjo atsakingų asmenų, todėl įmonė patyrė žalÄ , kadangi pagal su užsakove AB „Henmaf transport & entreprenad“ pasiraÅ¡ytÄ sutartį ir priedÄ prie sutarties įsipareigojo atlyginti užsakovei kilusiÄ Å¾alÄ â€“ 120 000 SEK už vienÄ darbo dienÄ , kai įmonės darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietÄ ir neatliko pavestų darbo funkcijų, o užsakovė dėl tokių įmonės darbuotojo veiksmų patyrė nuostolių.

Užsakovės suraÅ¡ytoje pretenzijoje nurodyta, kad įmonės darbuotojas 2021 m. vasario 1 d. privalėjo valdyti (vairuoti) teleskopinį krautuvÄ , tačiau nurodytÄ dienÄ nebuvo įmonės darbuotojo, todėl iÅ¡nuomotas krautuvas tÄ dienÄ buvo nenaudojamas, dėl ko įmonės užsakovė patyrė nuostolius (nedirbančio krautuvo). IeÅ¡kovas nepranešė įmonei, kad neatvyks į darbo vietÄ 2021 m. vasario 1 d., įmonė neturėjo net teorinės galimybės rasti kitÄ darbuotojÄ Ä¯ ieÅ¡kovo darbo vietÄ ir / arba apie tai, jog nebus kam valdyti teleskopinio krautuvo 2021 m. vasario 1 d., įspėti užsakovę.

Ä®vertinus ilgametę įmonės darbo patirtį statybų sektoriuje Å vedijoje bei turimÄ labai gerÄ reputacijÄ , žinant analogiÅ¡kų krautuvų nuomos kainas ir nenorint sugadinti komercinių santykių su užsakove, PVM sÄ skaita faktÅ«ra įmonės buvo apmokėta 2021 m. kovo 4 d. Atsakomybė darbuotojui kildinama ne iÅ¡ jo santykių su darbdavės užsakove, tačiau iÅ¡ jo santykių su darbdave, nes pagal darbo sutarties 5.4 punktÄ , darbuotojas įsipareigojo atlyginti darbdavei padarytÄ Å¾alÄ , jeigu darbuotojas žalÄ padaro tyčia, t. y. nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas įskaitant, bet neapsiribojant – neatėjimu į darbÄ neinformavus darbdavės ar jo įgalioto asmens, taigi, ieÅ¡kovas jau pasiraÅ¡ant darbo sutartį buvo informuotas, jog neatvykęs be pateisinamos priežasties į darbo vietÄ jis privalės atlyginti visus įmonei padarytus nuostolius, o atsižvelgiant į tai, kad įmonė dėl ieÅ¡kovo kaltės privalėjo apmokėti užsakovės pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tai ir laikytina įmonės patirtais nuostoliais.

Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad ankstesnių komandiruočių metu jis taip pat turėjo problemų su sveikata, bet tuo atveju, jeigu negalėdavo atvykti į darbo vietÄ ar atlikti darbo funkcijų, jis visada informuodavo įmonę, taip pat patvirtino, jog turėjo galimybę kreiptis į medikus Å vedijoje, tačiau to nedarė, o kreipėsi į pažįstamÄ gydytojÄ Lietuvoje 2021 m. vasario 2 d. Jeigu asmuo jaustųsi tikrai labai blogai, jis nevyktų į visos paros kelionę keltu, nedelsiant kreiptųsi į pirmos pagalbos punktÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ieÅ¡kovas delsė kreiptis į medikus ir net grįžęs į LietuvÄ nesikreipė dėl pirmos pagalbos suteikimo.

IeÅ¡kovas kelionės į LietuvÄ metu kelte rÅ«kė cigaretes ir buvo geros nuotaikos, kas matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Volinta“ reikalavimÄ dėl žalos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. A. priteisimo atmetė; nusprendė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. DGKS-1372 darbo byloje Nr. APS-131-4588 dalį dėl žalos atlyginimo laikyti netekusiu galios, nurodydamas, kad kita Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. DGKS-1372 darbo byloje Nr. APS-131-4588/2021 dalis dėl atsisakymo nagrinėti reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo yra įsiteisėjusi; priteisė ieÅ¡kovui A.

A. iš atsakovės UAB „Volinta“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „Volinta“ 263 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nurodė, kad DK 151 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Ä®rodyti esant visas bÅ«tinas sÄ lygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys.

5. Teismas pastebėjo, kad nors darbo sutarties 5.4 punkte įtvirtinta, jog darbuotojas įsipareigoja atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , jeigu darbuotojas žalÄ padaro tyčia, t. y. nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas įskaitant, bet neapsiribojant: neatėjimu į darbÄ neinformavus darbdavės ar jos įgalioto asmens, o Å¡iuo atveju 2021 m. vasario 1 d. darbuotojas į darbÄ neatvyko darbdavei apie tai nepranešęs iÅ¡ anksto, nors nedarbingumas jam suteiktas nuo 2021 m. vasario 2 d., o ne nuo 2021 m. vasario 1 d., todėl darbdavė užsakovei pagal 2019 m. kovo 1 d. atsakovės ir užsakovės pasiraÅ¡ytÄ statybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 1022 su priedu sumokėjo 120 000 SEK, tačiau, darbuotojas apie darbdavės ir užsakovės sudarytÄ sutartį ir jos sÄ lygas nebuvo informuotas, jam nebuvo žinomos galimos jo neatvykimo į darbÄ konkrečios finansinės pasekmės darbdavei.

Vien abstraktus darbo sutarties 5.4 punktas negali bÅ«ti laikomas tinkamu darbuotojo informavimu apie konkretų, fiksuotÄ Å¾alos dydį dėl jo neatvykimo į darbÄ .

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pati darbdavė, gavusi iÅ¡ užsakovės informacijÄ apie darbuotojo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , 2021 m. vasario 1 d. raÅ¡tu kreipėsi į darbuotojÄ , tačiau jam nurodė tik tai, kad jo nepasirodymas darbe be paaiÅ¡kinamos priežasties laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl ko bus nutraukta darbo sutartis (nors ir pati atsakovė galiausiai darbo sutartį nutraukė darbuotojo praÅ¡ymu, o ne už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ), tačiau jo neinformavo net ir tuo metu apie galimas įmonei finansines pasekmes dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ .

Darbuotojo neinformavo apie tai ir 2021 m. vasario 5 d. elektroniniame laiÅ¡ke, kuriame darbuotojui praneÅ¡us apie sveikatos problemas, nurodė tik tai, kad jam fiksuota pravaikÅ¡ta. Nepranešė apie tai ir 2021 m. vasario 22 d. atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojo praÅ¡ymu metu, į patį darbuotojÄ asmeniÅ¡kai dėl žalos atlyginimo iÅ¡ viso nesikreipė (žalos paprašė tik per Darbo ginčų komisijÄ , į kuriÄ pirmas kreipėsi pats darbuotojas dėl neįforminamo jo atleidimo iÅ¡ darbo). Tuo labiau, 2021 m. vasario 1 d. darbuotojas kreipėsi į darbdavę dėl darbo sutarties nutraukimo nuo tos pačios dienos (atsiliepime į ieÅ¡kinį tai pripažino ir pati atsakovė, tik teismo posėdžio metu, jau pakeitė savo pozicijÄ .

Atsakovės atstovas teigė, kad darbuotojo 2021 m. vasario 1 d. praÅ¡ymÄ Ä¯monė gavo 2021 m. vasario 4 d., tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Pats sau prieÅ¡taraudamas, atsakovės atstovas nurodė, kad įmonė atleido darbuotojÄ praėjus 20 d. nuo jo praÅ¡ymo gavimo (2021 m. vasario 22 d.), vadinasi, praÅ¡ymÄ gavo 2021 m. vasario 1 d., tuo labiau ir 2021 m. vasario 4 d. elektroniniame laiÅ¡ke pats darbuotojas primena darbdavei, kad palaiko savo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, o ne jį teikia), o pagal DK nuostatas, jei darbdavė bÅ«tų sutikusi, bÅ«tų buvusi galimybė darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo tÄ pačiÄ dienÄ .

Be to, įvertinęs tai, kad darbuotojui yra diagnozuota hipertenzinė Å¡irdies liga, nedarbingumas jam suteiktas nuo 2021 m. vasario 2 d., teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti darbuotoju, kad 2021 m. vasario 1 d. jam grįžus į LietuvÄ iÅ¡ Å vedijos tikslu gauti nemokamÄ medicininę pagalbÄ ir jau pasibaigus jį gydančios gydytojos darbo laikui, jis į jį gydančiÄ gydytojÄ kreipėsi kitÄ dienÄ .

7. Teismas sprendė, kad darbuotojas į darbÄ nevyko dėl svarbių priežasčių, susijusių su jo sveikatos bÅ«kle. Taigi, bauda, kuriÄ pagal civilinę sutartį sumokėjo darbdavė, nesietina su darbdavės ir darbuotojo darbo sutarties vykdymu, darbuotojui apie tokiÄ darbdavės ir užsakovės sudarytÄ sutartį (jos turinį) nebuvo žinoma, atsakovei atsiradusi žala kyla iÅ¡ civilinių santykių, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo darbinės veiklos. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1148-431/2012).

Darbdavė, bÅ«dama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo standartai, turi veikti itin atsakingai ir profesionaliai, todėl nesupažindinusi laiku darbuotojo su jos ir užsakovės sudaryta sutartimi, neinformavusi laiku darbuotojo apie konkrečios žalos mokėjimÄ dėl neatvykimo į darbÄ (susipažinęs su tokia sÄ lyga darbuotojas spręstų, ar jam sudaryti / tęsti darbo sutartį), turi prisiimti iÅ¡ tokio savo elgesio kylančias pasekmes. Teismas nenustatė darbuotojo kaltų veiksmų santykyje su darbdavės užsakovei sumokėta bauda, todėl sprendė, kad pagrindo žalos priteisimui nėra.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nurodė, kad nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiÅ¡kai – darbdavės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas, teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl žalos atlyginimo netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl atsisakymo nagrinėti reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo yra įsiteisėjusi.

9. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisė 263 Eur žyminio mokesčio (pagal darbdavės reikalavimo dėl 11 686 Eur žalos atlyginimo sumÄ ). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10.

Atsakovė UAB „Volinta“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo, kuriame praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Ies?kovas beveik metus atliko darbo funkcijas pas atsakovę ir jo darbo pobu?dis nesikeite? nuo pat jo i?darbinimo, t. y. pagal jam pateikiamus nurodymus jis privale?jo atlikti darbo funkcijas, i?vairiuose objektuose, tame tarpe ir uz?sienio valstybe?se esanc?iuose objektuose, s?iuo tikslu jis bu?davo komandiruojamas i? uz?sienio valstybe?, daz?niausiai S?vedija?, atlikti jam priskirtu? darbo funkciju?.

Iki 2021 m. vasario me?nesio de?l darbo funkciju? atlikimo su ies?kovu nebuvo kile? problemu? ir jis buvo uz?sitarnave?s pasitike?jima? juo. Tačiau ies?kovas is? S?vedijos is?vyko sekmadieni?, o kelto bilietus i?sigijo dar anksc?iau, t. y. tai nebuvo spontanis?kas sprendimas. 10.2. Ies?kovas ture?jo galimybe? (sveikatos bu?kle? tai leido daryti) bendrauti su kitais asmenimis, o byloje esantys i?rodymai patvirtina, kad ies?kovas, kelione?s i? Lietuva? metu vartojo svaigalus ir bendravo su draugais. Ies?kovas, nenurodydamas jokiu? priez?asc?iu? 2021 m. vasario 1 d. po pietu?, pateike? pras?yma? atleisti ji? is? darbo nuo s?ios dienos (kas pries?tarauja numatytoms DK normoms).

Pateikdamas pras?yma? atleisti ji? is? darbo, ies?kovas nenurode? turintis sveikatos problemu? ir ignoravo atsakovės pras?ymus paais?kinti, kode?l s?ia? diena? (2021 m. vasario 1 d.) jo ne?ra darbo vietoje. Nors kaip ieškovas teigia, i? gydytoja? kreipe?si 2021 m. vasario 2 d., apie tai bei apie turima? nedarbinguma?, atsakovę informavo tik 2021 m. vasario 4 d., nors byloje ne?ra i?rodymu? patvirtinanc?iu?, jog ies?kovas de?l sveikatos problemu? ar paskirto gydymo negale?jo bendrauti. Ies?kovo turimos sveikatos problemos nebuvo lemtingas faktorius, kuris bu?tu? neleide?s informuoti atsakovę apie tai, kad ies?kovas 2021 m. vasario 1 d. nebus darbo vietoje ir negale?s atlikti darbo funkciju?. 10.3.

Vertinant ies?kovo sveikatos bu?kle?, kaip svarbiÄ aplinkybe? neatvykti i? darbo vieta?, reikia i?vertinti, jog kelione? is? S?vedijos i? Lietuva? trunka apie viena? para?, tuo atveju, jeigu ies?kovo sveikatos bu?kle? bu?tu? buvusi bloga, jis bu?tu? kreipęsis de?l medicinos pagalbos S?vedijoje arba bu?tu? nedelsiant vykęs i? poliklinika? de?l pirmosios pagalbos suteikimo, tac?iau to nedarė?. Toks ies?kovo elgesys suponuoja tai, kad tai buvo planinis apsilankymas pas gydytoja?, o ne apsilankymas sÄ lygotas paÅ«mėjusio sveikatos pablogėjimo.

Ies?kovas, kaip atsakovės darbuotojas, buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir net jam esant S?vedijoje (komandiruotėje) jam nemokamai bu?tu? buvusi suteikta medicinine? pagalba. 10.4. Vertinant ies?kovo elgesį? ne tik pagal i?statymu? ir / arba sutarties sÄ lygas, jis taip pat yra nepateisinamas, kadangi kiekvienas vidutinis?kai ru?pestingai ir apdairus darbuotojas suvoktu?, kad elgiasi neteisingai neinformuodamas darbdavio apie tai, jog neatvyks i? darba?, nepaisant to, kokios bu?tu? to priez?astys. 10.5. Nepagri?sta reikalauti atsakovės, kaip darbdavės, supaz?indinti darbuotojus su visomis sutartimis, sudarytomis su uz?sakovais.

Laikantis tokio reikalavimo bu?tu? atskleistos komercine?s paslaptys, de?l ko atsakovė patirtu? didz?iulius nuostolius. Pas atsakovę dirba apie 200 darbuotoju? ir yra sudaryta? keliasdes?imt sutarc?iu? su i?vairiais uz?sakovais tode?l, i?vertinant tai, kad atsakovės darbuotojai dirba i?vairiuose objektuose, fizis?kai yra nei?manoma informuoti kiekviena? darbuotoja? apie de?l konkretaus objekto sudarytus susitarimus. 10.6. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birz?elio 12 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. 2A-1148-431/2012, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, buvo atsisakyta priteisti is? darbuotojo padaryta? z?ala? darbdaviui tode?l, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiu Darbo kodeksu, o konkrec?iai 253 straipsnio 3 punktu, buvo pras?oma priteisti bauda?, sumoke?ta? uz?sakovui.

Teismas s?ioje nutartyje nurode?: „Pagal DK 253 straipsnio 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti materialine? z?ala?, atsiradusia? baudu? ir kompensaciniu? is?moku?, kurias darbdavys ture?jo sumoke?ti de?l darbuotojo kalte?s. DK 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis de?l darbuotojo kalte?s darbdavio ture?tos is?mokos, pasireis?kusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialine?s atsakomybe?s tvarka suprantamas kaip vies?osios teise?s aktu? numatytos baudos atlyginimas (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teise?ju? kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civiline?je byloje pagal ies?kove?s UAB „Laugina“ ies?kini? atsakovui R.

V. de?l z?alos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-3-138/2005). Å i teise?s norma neapima pagal civilinio pobu?dz?io darbdavio sutartis is?moke?tas tretiesiems asmenims baudas. Tačiau Å¡iuo metu galiojanc?iame DK ne?ra i?tvirtinta analogis?ka sa?lyga, o s?iuo konkrec?iu atveju atsakovė pras?e? atlyginti ies?kovo padarytÄ z?ala? de?l darbo sutarties tyc?inio sa?lygu? paz?eidimo, kas yra numatyta dabar galiojanc?io Darbo kodekso 154 straipsnyje. Ar z?ala padaryta tyc?ia, kiekvienu konkrec?iu atveju sprendz?ia darbo ginc?a? nagrine?jantis organas (darbo ginc?u? komisija arba teismas).

Žala gale?tu? bu?ti laikomi atvejai, kai z?ala? darbuotojas padaro nevykdydamas esminiu? savo pareigu?; darbuotojas yra i?spe?jamas, kad tam tikri jo veiksmai gali sukelti darbdaviui z?ala?, tac?iau i?spe?jimo nepaiso bei te?sdamas veiksmus z?ala? padaro. Paaiškina, kad is? ieškovo buvo pras?oma atvykti i? darbo vieta? ir atlikti darbo funkcijas, o to nepadarius kompensuoti patirtus nuostolius (z?ala?), visa tai buvo numatyta darbo sutartyje, kuria? ies?kovas pasiras?e?. 10.7. Atsakovės patirtos is?laidos, apmokant užsakovės PVM sa?skaita? faktu?ra?, laikytinos atsakovės (darbdavės) patirta z?ala.

Atsakovo neatvykimas i? darbo vieta?, neinformavus atsakovės – neteisėti veiksmai. Ieškovo kaltė – atsiz?velgiant i? tai, kad neatvykimas i? darbo vieta? buvo nulemtas ies?kovo sprendimo ir niekas s?iam sprendimui nedare? i?takos bei turint galimybe? i?spe?ti atsakovę apie tai, tac?iau to nedarant ir nesikreipiant i? medikus de?l skubios pagalbos, kelione?s metu ru?kant, ies?kovas nebuvo pakankamai atidus ir ru?pestingas, kaip atitinkamoje situacijoje buvo bu?tina. Priežastinis ryšys – jei ies?kovas bu?tu? buve?s darbo vietoje ir atlike?s darbo funkcijas, atsakovės uz?sakovė nebu?tu? pateikusi PVM sa?skaitos - faktu?ros de?l patirtu? nuostoliu?.

Yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. 10.8. Skundz?iamu sprendimu paz?eisti CPK 12 straipsnio ir 178 straipsnio reikalavimai, nustatantys kad i?rodine?jimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo i?rodine?jant tenka i?rodine?jamu? aplinkybiu? nustatymu suinteresuotoms s?alims. Paz?eidz?iant i?rodymu? lygybe?s principa?, prioritetas suteiktas ies?kovo pateiktiems duomenims, nenustatant ir nevertinant juose esanc?iu? duomenu? kilme?s, tikrumo ir / pagri?stumo, motyvuotai nesprendz?iant skirtingu? dokumentu? pries?taravimu?.

11. IeÅ¡kovas A. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. PaaiÅ¡kina, kad darbe 2021 m. vasario 1 d. jis nebuvo dėl svarbių priežasčių, tai pagrindžia byloje pateikti raÅ¡ytinai įrodymai, patvirtinantys jo sveikatos problemas, gydymÄ si bei iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ ir pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus įvertino tinkamai ir visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad 2021 m. vasario 1 d. jam grįžus į LietuvÄ iÅ¡ Å vedijos tikslu gauti nemokamÄ medicininę pagalbÄ ir jau pasibaigus jį gydančios gydytojos darbo laikui, jis į jį gydančiÄ gydytojÄ kreipėsi kitÄ dienÄ .

Byloje yra pateikta medicininė pažyma, kad jam yra diagnozuota hipertenzinė Å¡irdies liga, o nedarbingumas jam suteiktas nuo 2021 m. vasario 2 d. 11.2. Byloje nebuvo ginčo, kad jo neatvykimas į darbÄ 2021 m. vasario 1 d. darbdavės nebuvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu. Darbdavė 2021 m. vasario 1 d. pateikė praneÅ¡imÄ darbuotojui apie privalomÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ 2021 m. vasario 1 d., informuodama, kad jo nepasirodymas darbe be pateisinamos priežasties laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl ko bus nutraukta darbo sutartis.

IeÅ¡kovas 2021 m. vasario 4 d. raÅ¡tu darbdavei nurodė, kad jo darbe nėra dėl sveikatos problemų, jis lankėsi pas gydytojus, darosi tyrimus ir Å¡iuo metu turi biuletenį. Darbdavė, gavusi ieÅ¡kovo 2021 m. vasario 4 d. pasiaiÅ¡kinimÄ , nepriėmė sprendimo nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , t. y. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2021 m. vasario 22 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį – darbuotoju pareiÅ¡kimu, tenkinant 2021 m. vasario 1 d. pateiktÄ darbuotojo praÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė tik 2021 m. kovo 15 d. Darbo ginčų komisijoje, į kuriÄ pirmas kreipėsi ieÅ¡kovas dėl atleidimo iÅ¡ darbo neįforminimo. Tik pateikus praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai, atsakovė įformino jo atleidimÄ nuo 2021 m. vasario 22 d., informuodama apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ . Atsakovė sumokėjo baudÄ užsakovei, net neginčydama ir nenurodydama priežasties, dėl ko jos darbuotojas, t. y ieÅ¡kovas, 2021 m. vasario 1 d. neatvyko į darbÄ .

Apeliantas sutinka su teismo pozicija, kad žala kilo iÅ¡ komercinės sutarties. 11.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukÅ¡tesnio Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1148-431/2012, kurioje buvo nagrinėjamos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1148-431/2012 byloje žala taip pat yra kildinama iÅ¡ civilinės sutarties, kurioje atsakovės ir užsakovo susitarta, kad minimalÅ«s užsakovo nuostoliai yra 120 000 Å vedijos kronų už vienÄ darbo dienÄ , kai Vykdytojo darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbovietę.

Lietuvos teisinėje sistemoje iš anksto aptartų nuostolių institutas apskritai nenustatytas. Iš anksto aptartų nuostolių institutas (angl. liquidated damages) taikomas Jungtinėje Karalystėje ir kitose bendrosios teisės tradicijos valstybėse. Tose valstybėse sutarties šalių sutartos dėl sutarties pažeidimo mokėtinos sumos gali būti traktuojamos kaip iš anksto aptarti nuostoliai arba kaip baudinio pobūdžio sumos (baudos). Jungtinės Karalystės teisėje įtvirtintam iš anksto aptartų nuostolių institutui Lietuvos teisinėje sistemoje artimiausias ir panašiausias pagal tikslus ir paskirtį yra netesybų institutas.

TokiÄ pozicijÄ yra iÅ¡dėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016. Atsakovė užsakovei sumokėjo netesybas (baudÄ ) pagal civilinę sutartį. 11.4. Visas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti reikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis. Atsakovei teko pareiga įrodyti visas ieÅ¡kovo deliktinės atsakomybės sÄ lygas, o atsakovė to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog nenustatyta darbuotojo kaltų veiksmų santykyje su darbdavės užsakovei sumokėta bauda, pagrindo žalos priteisimui nėra.

IeÅ¡kovo manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡iÄ bylÄ , materialinės ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Byloje yra kilęs ginčas dėl darbuotojo atsakomybės už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju darbdavė UAB „Volinta“ prašė priteisti iÅ¡ darbuotojo A. A. baudÄ , kuriÄ darbdavė sumokėjo užsakovui AB „Henmaf transport & entreprenad” už tai, jog darbuotojas 2021 m. vasario 1 d. neatvyko į užsakovo nurodytÄ darbo vietÄ .

15. Byloje nustatyta, kad UAB „Volinta“, kaip vykdytojas, ir AB „Henmaf transport & entreprenad”, kaip užsakovas, 2019 m. kovo 1 d. sudarė statybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 1022 (DGK darbo bylos 39 lapas). Be to, Å¡alys sudarė Å¡ios sutarties priedÄ , pagal kurį susitarė, jog vykdytojas, t. y. UAB „Volinta“ įsipareigoja atlyginti užsakovui kilusiÄ Å¾alÄ dėl to, kad vykdytojo darbuotojas neatvyko į darbo vietÄ be pateisinamos priežasties ir neatliko pavestų darbo funkcijų, o užsakovas dėl tokių vykdytojo darbuotojo veiksmų patyrė nuostolius. Å alys susitarė, kad minimalÅ«s užsakovo nuostoliai yra 120000 SEK už vienÄ darbo dienÄ , kai vykdytojo darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietÄ (DGK darbo bylos 35 lapas).

16. Byloje nebuvo ginčijama, kad darbuotojas A. A. 2021 m. vasario 1 d. neatvyko į darbo vietÄ Å vedijoje, kad tÄ dienÄ jis grįžo į LietuvÄ ir kad apie tai neinformavo darbdavės.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad AB „Henmaf transport & entreprenad” 202 m. vasario 22 d. pateikė UAB „Volinta“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ apmokėti 120000 SEK nuostolius, patirtus dėl darbuotojo nebuvimo darbe (DGK darbo bylos 37 lapas). SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo pagrindu nurodyti AB „Henmaf transport & entreprenad” 2021 m. vasario 1 d. paaiÅ¡kinimai, kuriuose užsakovas teigia, kad A. A. nepranešė, jog neatvyks į darbÄ , jam neatvykus numojamas krautuvas nedirbo, bet už jį buvo mokama nuoma, be to, prasitęsė darbo laikas, kol buvo rastas kitas darbuotojas, todėl darbai prie objekto nebuvo baigti laiku, užsakovas taip pat neatliko kitų darbų, kurie buvo suplanuoti ir dėl to patyrė finansinių nuostolių (DGK darbo bylos 43 lapas).

18. UAB „Volinta“ Å¡iÄ AB „Henmaf transport & entreprenad” 202 m. vasario 22 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ apmokėjo 2021 m. kovo 4 d. (DGK darbo bylos 31 lapas).

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, konstatavo, kad darbuotojas nėra atsakingas už darbdavės sudarytÄ civilio pobÅ«džio susitarimÄ , pagal kurį darbdavė įsipareigojo užsakovui sumokėti baudÄ . IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl visų Darbo kodekso 151 straipsnyje numatytų darbuotojo atsakomybės už žalÄ sÄ lygų ir ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad Å¡ių sÄ lygų atsakovė neįrodė.

20. Darbuotojo ir darbdavio atsakomybės už žalÄ sÄ lygos yra įvirtintos Darbo kodekso 151 straipsnyje, kuris nustato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Å iuo metu galiojančiame Darbo kodekse darbo sutarties Å¡alių atsakomybės už žalÄ sÄ lygų turinys nėra detalizuotas, todėl plačiau jos apibrėžiamos teismų praktikoje ir pagal analogijÄ taikant civilinės atsakomybės sÄ lygas, kiek tai neprieÅ¡tarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 straipsnio 2 dalis).

21. Pasisakydamas dėl veikos neteisėtumo, kaip darbuotojo žalos atlyginimo sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad darbuotojo neatvykimas į darbÄ yra laikomas darbo pareigų pažeidimu tik tuomet, kai jo neatvykimas nėra pateisinamas svarbiomis priežastimis. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad A. A. savo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2021 m. vasario 1 d. pateisino pablogėjusia sveikata. Darbuotojas paaiÅ¡kino, kad dar 2021 m. sausio 30 d. jis pasijuto blogai, – jam pakilo kraujo spaudimas ir jis suprato, kad nebegalės dirbti statybose.

Be kitų aplinkybių teismas atsižvelgė į tai, kad A. A. teigimu, jo sveikatos bÅ«klė buvo bloga ir 2021 m. vasario 1 d., tik tÄ dienÄ jis negalėjo patekti pas gydytojÄ ir todėl tai dienai neturi pateisinančio dokumento. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad paminėtos aplinkybės nėra paneigtos. Darbdavio pateiktos nuotraukos ir paaiÅ¡kinimai apie tai, kad darbuotojas keltu keldamasis iÅ¡ Å vedijos į LietuvÄ buvo linksmas, rÅ«kė, nepaneigia A. A. paaiÅ¡kinimų, kad jis grįžo iÅ¡ komandiruotės dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo.

ObjektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad A. A. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. vasario 19 d. buvo laikinai nedarbingas, todėl atsižvelgiant į tai, kad jis grįžęs iÅ¡ komandiruotės jau kitÄ dienÄ kreipėsi į gydytojÄ ir po to ilgÄ laikÄ buvo pripažintas nedarbingu, nesudaro pagrindo abejoti jo paaiÅ¡kinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nepateikia svarbių neatvykimo į darbÄ priežasčių sÄ raÅ¡o, ir kad svarbiomis priežastimis teismas gali pripažinti ir kitas aplinkybes, ne tik laikotarpį, kai darbuotojas turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimÄ .

Å iuo atveju teismas neturi pagrindo atmesti darbuotojo paaiÅ¡kinimus, kad jis atsižvelgdamas į ligos pobÅ«dį abejojo dėl galimybės gauti nemokamÄ gydymÄ Å vedijoje ir dėl to pablogėjus sveikatai nusprendė grįžti iÅ¡ komandiruotės į LietuvÄ .

22. Pasisakydamas dėl darbuotojo kaltės, kaip žalos atlyginimo sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kaltės aspektu bÅ«tina įvertinti ne tik darbuotojo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ kaip darbo pareigų pažeidimÄ , bet ir darbuotojo supratimÄ , kad jo veiksmai gali sukelti darbdaviui konkrečiÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad darbdavys niekaip nebuvo informavęs darbuotojo apie jo sudarytÄ susitarimÄ dėl netesybų (baudų), dėl ko darbuotojas negalėjo tikėtis, kad jo neatvykimas į darbÄ gali sukelti tokias darbdavio nurodytas pasekmes.

Be kitų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad darbuotojas A. A. nebuvo darbdavės ir AB „Henmaf transport & entreprenad” susitarimo Å¡alimi ir nėra kitų duomenų apie tai, kad jis galėjo žinoti apie tokį susitarimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad darbdavė neinformavo darbuotojo apie susitarimÄ dėl baudos, neprašė jo paaiÅ¡kinti dėl to, ar jo neatvykimas galėjo sukelti kokius nors nuostolius užsakovui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad darbdavė nesikreipė į darbuotojÄ ir su praÅ¡ymu atlyginti nuostolius, o tokį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė tiesiogiai darbo ginčų komisijai darbo byloje, kuri buvo pradėta pagal darbuotojo ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties nutraukimo neįforminimo, nors kaip jau minėta, AB „Henmaf transport & entreprenad” pretenzijÄ dėl patirtų nuostolių UAB „Volinta“ pateikė tÄ pačiÄ dienÄ , kai darbuotojas neatvyko į darbÄ , t. y. 2021 m. vasario 1 d. (DGK darbo bylos 43 lapas).

23. Pasisakydamas dėl žalos, kaip darbuotojo atsakomybės sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad darbdavės pasirinktas nuostolių įrodinėjimo bÅ«das nėra tinkamas. Å ioje byloje darbdavė prašė priteisti iÅ¡ darbuotojo baudÄ , kuriÄ ji sumokėjo pagal susitarimÄ su savo kontrahentu, t. y. AB „Henmaf transport & entreprenad”. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai suformuluota taisyklė, kad bauda gali bÅ«ti pripažinta darbdavio nuostoliais tik tada, kai ji yra paskirta už vieÅ¡osios teisės pažeidimus, o ne kaip iÅ¡ sutarties kylančios sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2005, kuri žemesnės instancijos teismų sprendimuose yra cituojama net 17 kartų).

Darbdavė, praÅ¡ydama taikyti darbuotojo atsakomybę už žalÄ , nėra atleista nuo pareigos įrodyti žalÄ , t. y. įrodyti, kad jos nuostoliai yra realÅ«s ir tikri, tačiau apeliantė Å¡ioje byloje pasirinko neįrodinėti realių nuostolių, o remtis tik baudos sumokėjimo faktu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje neįrodyta, kad darbdavė atlygino darbuotojo realiai padarytus nuostolius ir turi įgijusi regresinį reikalavimÄ Ä¯ jį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad darbdavė sumokėdama baudÄ veikė savo rizika, nesiaiÅ¡kino, ar nuostoliai yra realÅ«s, ar AB „Henmaf transport & entreprenad” iÅ¡ tikrųjų turėjo krautuvo prastovÄ , už kuriÄ mokėjo nuomÄ , ir ar iÅ¡ tikrųjų turėjo atsisakyti kokių nors konkrečių užsakymų, kurių nerealizavo 2021 m. vasario 1 d.

24. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad darbdavės nurodyti nuostoliai nėra susiję pakankamu priežastiniu ryÅ¡iu su darbuotojo padarytu darbo pareigų pažeidimu. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad CK 6.247 straipsnyje yra įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata. Priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Å iuo atveju, skirtingai net teigia apeliantė, sutartinių įsipareigojimų įvykdymas, t.y. baudos sumokėjimas, neįrodo nei nuostolių realumo, nei jų tiesioginio ryÅ¡io su darbuotojo padarytu darbo pareigų pažeidimu. Atsakovės sudarytoje civilinėje sutartyje numatyta bauda yra skirta pačiai atsakovei, o ne jos darbuotojui. Tokios darbdavės sutartinės atsakomybės tiesioginis perkėlimas darbuotojui, kÄ Å¡ioje byloje įrodinėja UAB „Volinta“, nėra pagrįstas darbo įstatymais ar sudaryta darbo sutartimi.

Å iuo atveju darbdavė nebuvo susitarusi su darbuotoju dėl konkrečių netesybų ir be pagrindo siekia perkelti jam savo įsipareigojimus dėl netesybų prieÅ¡ trečiÄ jÄ Å¡alį. Kaip jau minėta, baudos sumokėjimas savaime nerodo, kad darbdavė patyrė nuostolius dėl darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, ir kad toks darbuotojo pareigų pažeidimas, protingai vertinant, turėtų bÅ«ti laikomas pakankama darbdaviui tenkančios pareigos sumokėti baudÄ priežastimi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė sumokėdama baudÄ , pripažino, kad ji pažeidė savo įsipareigojimus AB „Henmaf transport & entreprenad”, t.y. netinkamai organizavo sutarties vykdymÄ , nepakankamai kontroliavo savo darbuotojus, jų neinstruktavo dėl reikÅ¡mingų susitarimų su užsakovu.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad darbdavė prisiimdama įsipareigojimus dėl nuostolių atlyginimo baudos forma, turėjo imtis ir aktyvių priemonių, kad tokias nuostatas įvykdytų. Tačiau Å¡iuo atveju atsakovė tik konstatavo, jog darbuotojas neatvyko į darbÄ ir kitokių aktyvių veiksmų neatliko, - tiesiog perkėlė savo įsipareigojimus darbuotojui. Kaip jau minėta, darbdavė nepateikė įrodymų, kad su tokiu susitarimu bÅ«tų supažindinusi darbuotojÄ Â â€“ atsakovė teisme netgi teigė, kad Å¡io susitarimo darbuotojai neturėjo žinoti, nes jis yra konfidencialus.

Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė neginčijo netesybų, neteikė užsakovui įrodymų apie priežastis, dėl kurių darbuotojas neatvyko į darbÄ , nors darbuotojas visÄ laikÄ laikėsi pozicijos, kad jis neatvyko į darbÄ dėl svarbių priežasčių, kurios trukdė jam atlikti darbÄ . Atsakovė taip pat nenurodė ir tai, kokių veiksmų ji ėmėsi, kad negalintį atvykti į darbÄ darbuotojÄ nedelsiant pakeistų kitu darbuotoju, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apie darbuotojo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ atsakovė sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ ir teikė darbuotojui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo.

Pažymėtina, kad pati atsakovė teismui yra nurodžiusi, jog Norvegijoje dirba apie 200 atsakovės darbuotojų, todėl manytina, kad bÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga, atsakovė galėjo pakeisti neatvykusį darbuotojÄ , jei manė, kad dėl Å¡io darbuotojo darbo funkcijų neatlikimo užsakovas patirs tokių esminių nuostolių. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad, atsižvelgiant į lankstaus priežastinio ryÅ¡io sampratÄ , Å¡iuo atveju darbuotojas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už darbdavės sumokėtÄ baudÄ .

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai iÅ¡nagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ), neatlyginamos.

29. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , taip pat įrodymus, pagrindžiančius Å¡ias iÅ¡laidas. Spręsdama dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbÄ atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: UAB „Volinta“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „Volinta“, juridinio asmens kodas 304295558, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko