d8a9065d-fe48-473f-a89d-36a27412deaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1223-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05526-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. B. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratÅ«ros, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 2–12), praÅ¡ydama iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , t. y. darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį tarp faktiÅ¡kai priskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-08-01 iki 2013-05-01 buvo privalu priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti taikant pareiginės algos dydžio koeficientÄ 9,5.2. PareiÅ¡kėja skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos tarnyba prokuratÅ«roje ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad jai nuo 2009-08-01 buvo mokamas Seimo priimtais Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymas, Ä®statymas) priedėlio pakeitimo įstatymais sumažintas darbo užmokestis. ReikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad teisėjų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai įstatymais buvo sumažinti neproporcingai.

Nors Ä®statymo priedėlis nebuvo tyrimo dalykas minėtoje konstitucinės justicijos byloje ir todėl Konstitucinis Teismas nepripažino, kad Ä®statymo priedėlis prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), tačiau pareiÅ¡kėja, atsižvelgusi į minėto Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamÄ jÄ dalį, laikėsi pozicijos, kad prokurorų pareiginių algų koeficientų mažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. PareiÅ¡kėjos teigimu, jos darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai, todėl pažeista jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie posėdį jai praneÅ¡ta tinkamai.3.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime (b. l. 24–27) prašė skundÄ atmesti, o nusprendus skundÄ tenkinti, mokėjimus iÅ¡dėstyti proporcingomis dalimis, priteistÄ sumÄ iÅ¡mokant per vienerius metus. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pažymėjo, jog Ä®statymo priedėlis nebuvo tyrimo dalykas nagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje, o Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai, ginčo laikotarpiu pagal Ä®statymo nuostatas perskaičiuojant ir iÅ¡mokant sumažintÄ pareiginę algÄ , buvo teisėti bei nepažeidžiantys pareiÅ¡kėjos teisių ir (ar) teisėtų interesų, nes Generalinė prokuratÅ«ra ir jos darbuotojai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus.

Atsakovių teigimu, pareiÅ¡kėja nepagrįstai reikalauja priteisti nuo 2009-08-01 susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas.

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė, jai dirbant prokurore, neproporcingai sumažinus prokurorų pareiginės algos koeficientus, priteisimo.5. Nustatyta, kad: nuo 2009-08-01 iki 2013-05-01 pareiÅ¡kėja dirbo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Apeliacinio skyriaus prokurore, jos pareiginės algos koeficientas – 9,5, jai skirtas 9 proc. priedas ir priedas už turimÄ jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangÄ (b. l. 29); nuo 2012-03-26 pareiÅ¡kėjai suteiktas justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (b. l. 30); pareiÅ¡kėja iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje atleista nuo 2013-01-09 (b. l. 20).

Taigi prokurorės pareigas pareiÅ¡kėja ėjo ne visu jos nurodytu ginčo laikotarpiu, o tik iki 2013-01-09. Byloje nėra ginčo, kad Generalinė prokuratÅ«ra, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį, t. y. nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 pareiÅ¡kėjai nustatytas pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 9,5 iki 9,03, o nuo 2012-05-04 iki 2013-01-09 buvo nustatytas 9,45 pareiginės algos koeficientas vietoje 9,5. PareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginama priteisiant jai visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo (dėl sumažintų pareiginės algos koeficientų) susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ , t. y. pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės prašė ginÄÄ iÅ¡spręsti tiesiogiai taikant KonstitucijÄ .6.

Konstitucinis Teismas 2014-12-22 priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, prieÅ¡taravo Konstitucijai. PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯vertinus Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime iÅ¡tirtų Ä®statymo nuostatų ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis buvo mažinamas taikant Ä®statymo priedėlio III skirsnio nuostatas, reglamentuojančias prokurorų pareiginės algos koeficientų dydį, kurias Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarimu pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Vadinasi, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių Å¡alinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01.

Å iame įstatyme, be kita ko, nustatytas neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio nuostatomis, galiojusiomis 2009-05-01 – 2013-12-31 nuostatas, kompensavimo mechanizmas. GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus vienkartines pinigines iÅ¡mokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė.

Taigi Å¡iuo metu galiojančiame GrÄ Å¾inimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiÅ¡kėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio nuostatas.8. Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, prieÅ¡taravusiu Konstitucijai, įstatymų leidėjui iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti prokurorų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

AnalogiÅ¡ki iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymo buvo pateikti ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, kuriame prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos tam tikros teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimÄ , nuostatos. Todėl Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatos.9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai (tai, be kita ko, konstatuota ir LVAT 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A964-520/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05151-2013-1) (toliau – LVAT 2016-02-29 nutartis)), apibendrinusi aktualiÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įtvirtintÄ Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal jÄ :

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjai dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus, o pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.10.

Atsižvelgiant į tai, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiÅ¡kėjai ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime, 2016-02-29 nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo ir priteisti jai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-01-09, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ taikant Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai pripažintas Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio nuostatas.

Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Tai konstatavus, kiti pareiÅ¡kėjos ir atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kėjos V. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                               Rytis Krasauskas