d8a84e0a-44a6-4afe-9fca-bdd18f7d98c4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-974-340/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07744-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. liepos 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J.

C., N. T., I. C., V. C., T. C., A. C. ieÅ¡kinį atsakovams AAS BTA Insurance Company filialui Lietuvoje, T. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje:

1) ieÅ¡kovės J. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 7340,00 Eur iÅ¡laikymo sumÄ nuo maitintojo V. C. žūties (duomenys neskelbtini) iki J. C. pilnametystės (duomenys neskelbtini), bei patirtas 390,32 Eur iÅ¡laidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio maitintojo laidotuves ir grįžtant į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) ieÅ¡kovės N. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 381,83 Eur iÅ¡laidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio sutuoktinio laidotuves ir grįžtant į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) ieÅ¡kovės I. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 390,32 Eur iÅ¡laidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio sÅ«naus laidotuves ir grįžtant į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) ieÅ¡kovo V. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 381,83 Eur iÅ¡laidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio sÅ«naus laidotuves ir grįžtant į gyvenamÄ jÄ vietÄ , bei 43,44 Eur sumokėtus Valstybinei teismo medicinos tarnybai už paslaugas paruoÅ¡iant mirusio V. C. kÅ«nÄ transportavimui į Vokietijos FederacijÄ , kaip tiesioginius nuostolius;

5) ieÅ¡kovės T. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 390,32 Eur iÅ¡laidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio brolio laidotuves ir grįžtant į gyvenamÄ jÄ vietÄ , 8538,05 Eur iÅ¡laidas, kaip tiesioginius nuostolius, susijusius su žuvusio V. C. transportavimu iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Vokietijos FederacijÄ , iÅ¡ Vokietijos Federacijos į Rusijos FederacijÄ , bei palaidojimu Rusijos Federacijoje;

6) ieÅ¡kovo A. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 381,83 Eur iÅ¡laidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio brolio laidotuves ir grįžtant į gyvenamÄ jÄ vietÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės J. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų I. C. ir V. C. naudai po 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2016-12-14 apie 20 val. 04 min. (duomenys neskelbtini) ties 71 namu atsakovas T. J., vairuodamas automobilį BMV 320 (didesnio pavojaus Å¡altinį), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir mirtinai sužalojo V. C.. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atsakovo T. J. atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. IeÅ¡kovai, vadovaudamiesi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1 dalimi, prašė atlyginti vairuotojo civilinės atsakomybės draudikÄ turtinę žalÄ : ieÅ¡kovų patirtas iÅ¡laidas vykstant į laidotuves, velionio transportavimo iÅ¡laidas Marijampolė–Diuseldorfas–Novosibirskas, laidojimo iÅ¡laidas, maitintojo gyvybės atėmimu patirtÄ Å¾alÄ nepilnametei dukrai ieÅ¡kovei J.

C. (teismo dienai sulaukė pilnametystės). IeÅ¡kovai iÅ¡ atsakovo T. J. prašė priteisti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovai turtinį reikalavimÄ grindė CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, bei CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

3. Atsakovas draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žala, kuriÄ praÅ¡o atlyginti ieÅ¡kovai, atsirado dėl žuvusio asmens didelio neatsargumo. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusiu su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, inter alia, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo.

Å iÄ , atsakovo civilinę atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Pažymėjo, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo bÅ«ti dėmesingas, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , kelio, meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę iki iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Tačiau vairuotojas turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems.

Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada Å¡ias kliÅ«tis numatytų, pavyzdžiui, kad į keliÄ netikėtai įvažiuos dviratininkas, arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti pėsčiasis, arba kad pėsčiasis tamsiu paros metu nesineÅ¡damas Å¡viečiančio žibinto ir nesegėdamas Å¡viesÄ atspindinčio atÅ¡vaito eis važiuojamÄ ja kelio dalimi.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes pėsčiasis V. C. sukėlė autoįvykį.

4. Atsakovas T. J. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nesant priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Nurodė, kad pėsčiojo V. C. veiksmai įvykio metu iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo KET 36 p. (pėsčiasis privalo eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais), 41 p. (pėsčiasis tamsiu paros metu privalo dėvėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę arba turėti žibintÄ ), 42 p. (pėstieji per keliÄ privalo eiti tik pėsčiųjų perėjose), 44 p. (įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstieji gali tik tada, kai įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms) reikalavimams.

Atsakovas nurodė, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. 2017-04-18 priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 dėl tyrimo nutraukimo, nes nepadaryta veika. Nutarimu taip pat konstatuota, kad pėsčiojo V. C. kraujyje rasta 3,54 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkiam girtumo laipsniui, jis tamsiu paros metu, bei esant blogoms oro sÄ lygoms, neapÅ¡viestame kelio ruože, neturėdamas jokio Å¡viesÄ atspindinčio elemento, ėjo ne kelio važiuojamosios dalies pakraščiu, kol buvo kliudytas 1,58 m. atstumu nuo deÅ¡inio kelkraščio automobilio BMW 320 D važiuojamojoje juostoje, taip savo veiksmais sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį link jo artėjančio automobilio vairuotojui.

Nutarime taip pat pažymėta, kad vairuotojas T. J., važiuodamas leistinu 40-50 km/h greičiu, prasilenkiant transporto priemonėmis su įjungtais artimųjų Å¡viesų žibintais, ir savalaikiai stabdydamas vairuojamÄ automobilį, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti užvažiavimo ant automobilio judėjimo kryptimi judančio pėsčiojo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje J.

C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 7340,00 Eur žalos atlyginimÄ netekus maitintojo; priteisė iÅ¡ AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje T. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje žyminį mokestį valstybės naudai 242,50 Eur; priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ J. C., gim. (duomenys neskelbtini), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), I. C., gim. (duomenys neskelbtini), V. C., gim. (duomenys neskelbtini), T. C., gim. (duomenys neskelbtini), A.

C., gim. (duomenys neskelbtini), AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje naudai 410,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.

6. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 surinktais įrodymais, konstatavo, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo. Taip pat teismas iÅ¡ byloje esančios 2017-03-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados nustatė, kad pėsčiojo V. C. veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykio kilimui. Teismas, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 2 dalimi, 6.284 straipsnio 1 dalimi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – J. C. priteisė 7340,00 Eur žalÄ netekus maitintojo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), T. C. priteisė dalį laidojimo iÅ¡laidų. Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė, nes mirusiojo V. C. veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykio kilimui, tai yra jo paties mirčiai.

7. Teismas ieÅ¡kovų reikalavimÄ atsakovui T. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad jo atsakomybė kyla tik kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo, o mirusiojo V. C. veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykio kilimui, todėl neturtinei žalai atsirasti nėra sÄ lygų: atsakovas T. J. nesÄ lygojo pasekmių, nėra jo kaltės, nėra tarp jo veiksmų ir pasekmių priežastinio ryÅ¡io.

8. Teismas iÅ¡analizavo pateiktus įrodymus dėl laidojimo iÅ¡laidų. Teismas priteisė T. C. turėtas 2000 Eur iÅ¡laidas transportuojant mirusįjį iÅ¡ Lietuvos Respublikos į paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Vokietijoje, 208,30 Eur už laidojimo paslaugas, 1229,75 Eur už palaidojimÄ Rusijoje. Teismas likusioje dalyje reikalavimÄ dėl laidojimo paslaugų apmokėjimo atmetė. Teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti tik minimalias laidojimo iÅ¡laidas, nes didesnių piniginių sumų priteisimas prieÅ¡tarautų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimÄ dalyje, kurioje iÅ¡ AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje J. C., gim. 2000-06-14, naudai priteista 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo bei iÅ¡ AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje, T. C., gim. 1987-03-07, naudai priteista 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti pilna atimtimi; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , tÄ pažymėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-28 sprendime, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 surinktais įrodymais, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo. CK 6.282 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir atlyginant laidojimo iÅ¡laidas, yra specialioji norma – iÅ¡imtis iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kito, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovės naudai jos patirtas laidojimo iÅ¡laidas, kadangi aukščiau paminėta norma taikytina tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytos sÄ lygos padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybei. Taip pat pažymi, jog ieÅ¡kovė, teikdama reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo, nepateikė įrodymų, kokia jai buvo iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa ar buvo gautos kitos iÅ¡mokos, susijusios su V. C. žūtimi, nes tokiÄ pareigÄ ieÅ¡kovui suponuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimo įstatymas bei eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės. 9.2.

CPK 178 straipsnis nurodo, jog Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Å ioje civilinėje byloje nėra pateiktas nė vienas įrodymas, kad J. C. turi reikalavimo teisę. Tokio įrodymo nėra ir ikiteisminio tyrimo byloje. Nesant tokio įrodymo, akivaizdu, kad negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo. 9.3. CK 6.284 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sÄ lygų, turi teisę gauti iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iÅ¡ tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo. Tačiau įstatymas įsakmiai nurodo, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Byloje nėra duomenų, kaip V. C. iki žūties vykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ . J. C. motina nepateikė duomenų apie savo pajamas, nes pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ tenka ir jai. Visa tai sÄ lygoja ir turi įtakos apskaičiuojant maitintojo netekimo žalos dydį.

10. IeÅ¡kovai J. C., N. T., I. C., V. C., T. C., A. C. atsiliepimu praÅ¡o atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 10.1. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

MinėtÄ normÄ pirmosios instancijos teismas pritaikė, pateiktÄ ieÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies. Tuo tarpu CK 6.282 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta (imperatyviai), jog į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir atlyginant laidojimo iÅ¡laidas. Be to, apelianto pareiga atlyginti įrodytÄ Å¾alÄ kyla Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 priimtas sprendimas civilinėje yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl apelianto skundas atmestinas.

2. Atsakovas T. J. atsiliepimu praÅ¡o atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 11.1. Teismas priimtame teismo sprendime konstatavo, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo, tačiau nepaisant padarytų iÅ¡vadų, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo, ir kad jo veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykio kilimui, tai yra jo paties mirčiai, iÅ¡ apelianto priteisė 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo ir 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų.

Sutiktina su apelianto nurodyta pozicija, kad teismui padarius aukščiau nurodytas iÅ¡vadas, remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies norma, kuri numato, kad atsakomybė netaikoma ir asmuo neatsako esant nukentėjusiojo dideliam neatsargumui, ieÅ¡kovų reikalavimas dėl 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo ir 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų neturėjo bÅ«ti tenkinamas. 11.2. Nors ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas jau dėl aukščiau aptartų aplinkybių, tačiau taip pat sutiktina ir su kitais apelianto nurodytais motyvais, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 str. 2 d.), bei kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių bei įrodančių prarastÄ mirusiojo pajamų dalį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Å i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

4. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. apie 20 val.04 min. Marijampolėje, Vasaros gatvėje ties 71 namu atsakovas T. J., vairuodamas automobilį BMV 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir mirtinai sužalojo V. C.. 2017 m. balandžio 18 d. priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 dėl tyrimo nutraukimo, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (t. 2, b.l. 2-7). Nutarime konstatuota, kad atsakovo T. J. veiksmuose nėra kelių eismo taisyklių pažeidimo. Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 surinktų įrodymų nustatyta, kad V.

C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo: pėsčiojo V. C. kraujyje rasta 3,54 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, jis tamsiu paros metu, bei esant blogoms oro sÄ lygoms, neapÅ¡viestame kelio ruože, neturėdamas jokio Å¡viesÄ atspindinčio elemento, ėjo ne kelio važiuojamosios dalies pakraščiu, kol buvo kliudytas 1,58 m. atstumu nuo deÅ¡inio kelkraščio automobilio BMW 320 D važiuojamojoje juostoje.

5. IeÅ¡kovai, vadovaudamiesi CK 6.270 straipsniu, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovais į bylÄ patraukdami Draudimo bendrovę „BTA Insurance Company“ SE, apdraudusiÄ T. J. civilinę atsakomybę, t. y. draudikÄ , bei patį didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojÄ T. J..

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje ieÅ¡kovės J. C. naudai 7340,00 Eur žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, o ieÅ¡kovės T. C. naudai 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų. Atsakovas AAS BTA Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Insurance Company filialÄ Lietuvoje, nesutikdamas su minėtu 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu dalyje dėl 7340,00 Eur žalos netekus maitintojo bei 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų priteisimo, pateikė apeliacinį skundÄ .

7. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimÄ dėl didesnio pavojaus žaltinio padarytos žalos, bÅ«tina aiÅ¡kintis, kas lėmė žalos padarymÄ , ir ar yra žuvusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo, tiek reikalavimui dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo, tiek ir reikalavimui dėl maitintojo netekimo priteisimo turėjo bÅ«ti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalis, nes CK 6.282 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtis taikytina tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytos sÄ lygos padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

8. Pažymėtina, jog pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika.

Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1 Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje).

9. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ normÄ didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiÅ¡kai atsisakyti jÄ atlyginti. Tuo tarpu nurodyto straipsnio 2 dalies norma yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nustatanti, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir atlyginant laidojimo iÅ¡laidas.

10. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 17 punkte nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtų CK normų turinį, darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant klausimÄ dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos ir laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, nukentėjusiojo elgesys neturi reikÅ¡mės, t. y. į jo kaltę neatsižvelgiama, o didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė atsiranda vien už minėtos žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų ir dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos priteisimo, turėjo pagrindÄ vadovautis bÅ«tent CK 6.282 straipsnio 2 dalies nuostata bei minėtÄ Å¾alÄ priteisti nevertindamas ir neatsižvelgdamas į žuvusiojo V. C. kaltę.

11. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės J. C. naudai 7340,00 Eur žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, apeliaciniame skunde nurodo, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kaip V. C. iki žūties vykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , J. C. motina nepateikė duomenų apie savo pajamas, nes pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ tenka ir jai. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ dalies sutiktina.

12. Pažymėtina, jog CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

13. Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiÅ¡kia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali bÅ«ti netektas iÅ¡laikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį iÅ¡laikymÄ . Netektas iÅ¡laikymas pagal bendrÄ sias žalos atlyginimo nuostatas gali bÅ«ti mirusiojo asmens pajamų dalis, kuri buvo mokėta iÅ¡laikymo gavėjams mirusiojo mirties momentu ar galėjo bÅ«ti skirta teisę į iÅ¡laikymÄ turintiems asmenims.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žuvus asmeniui, turėjusiam iÅ¡laikomų asmenų Å¡eimoje, apskaičiuojant Å¡eimos narių praradimus dėl artimojo mirties, atsižvelgtina į žuvusiojo su darbo santykiais susijusias ir kitas gautas pajamas, taip pat į Å¡eimos Å«kio tvarkymÄ , kuris yra reikÅ¡mingas, kai jo tvarkymas teikia pajamas bei sutaupomos iÅ¡laidos, nes Å¡eimos nario netektis reiÅ¡kia ir jo asmeninio indėlio tvarkant Å¡eimos Å«kį praradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-687/2015).

15. Be to, nagrinėjamoje byloje be civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų taip pat taikytinos Å¡eimos teisės normos. CK 3.192 straipsnis („Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus“) numato, kad abu tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

16. Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei J. C. žalos dėl maitintojo netekimo atlyginimÄ , visų pirma, turėjo aiÅ¡kintis ir nustatyti, ar žuvusysis V. C. jam esant gyvam gavo su darbo santykiais susijusias ar kitas pajamas, ir koks buvo Å¡ių pajamų dydis, taip pat nustatyti, kokiÄ mirusiojo pajamų dalį gaudavo arba turėjo teisę gauti ieÅ¡kovė J. C. mirusiajam esant gyvam. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nenustatinėjo ir dėl jų skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė, o priteisdamas ieÅ¡kovei jos praÅ¡omo 7340,00 Eur dydžio žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, tik lakoniÅ¡kai rėmėsi CK 6.282 straipsnio 2 dalimi, Å¡ioje sprendimo dalyje nenurodydamas jokių argumentų ir motyvų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog į bylÄ duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti minėtas aplinkybes, apskritai nėra pateikta.

17. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.291 straipsnio, kuris reglamentuoja laidojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , 1 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos.

18. CK 6.291 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo paÅ¡alpa įskaitoma į laidojimo iÅ¡laidas. Tai reiÅ¡kia, kad į atlygintinos žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dydį įeinančias laidojimo iÅ¡laidas turi bÅ«ti įskaitoma paskirta laidojimo paÅ¡alpa, laidojimo iÅ¡laidas sumažinant Å¡ios paÅ¡alpos dydžio suma. Laidojimo iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo paÅ¡alpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-304/2004).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės T. C. reikalavimÄ dėl 8538,05 Eur iÅ¡laidų priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovei 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamÄ sprendimÄ dalyje dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo, pažymi, jog nors Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laidojimo iÅ¡laidas, pagrįstai vertino, ar Å¡ios iÅ¡laidos atitinka protingumo kriterijus, taip pat mažindamas Å¡ių iÅ¡laidų dydį pagrįstai atsižvelgė į protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybės, ar ieÅ¡kovams buvo iÅ¡mokėta, o jei buvo iÅ¡mokėta – kokio dydžio, laidojimo paÅ¡alpa.

Duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima Å¡iÄ aplinkybę nustatyti, byloje nėra pateikta. Kaip jau minėta, laidojimo iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo paÅ¡alpa, todėl Å¡ios aplinkybės nustatymas yra reikÅ¡mingas, nustatant priteistinų laidojimo iÅ¡laidų dydį.

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendimo turinį skundžiamoje dalyje, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nenustatinėjo aplinkybių, reikšmingų dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos dydžio nustatymui, taip pat nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant priteistinų laidojimo išlaidų dydį, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

21. Pažymėtina, jog CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014).

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

23. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinį skundÄ , mano esant pagrindui daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, priėmė sprendimÄ skundžiamoje dalyje, neatitinkantį jam keliamų reikalavimų ir Teisėjų tarybos nutarimu patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų. Tinkamai neiÅ¡tyrė bei neiÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingų ir Å¡alių įrodinėtų aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė.

Atsižvelgdama į Å¡ioje byloje neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, taip pat į tai, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas sprendimÄ skundžiamoje dalyje dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos ir laidojimo iÅ¡laidų priteisimo panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ turi bÅ«ti iÅ¡tirtos pirmiau nurodytos reikÅ¡mingos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant nustatomas ieÅ¡kovių patirtos žalos dydis.

24. Kadangi teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikinamas ir grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ atsakovo AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje J. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteista 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo bei T. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteista 3438,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų, panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Laima Gerasičkinienė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė