d8a6a14f-feea-47be-aca5-004897490a91 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1114-480/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19146-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2345-528/2021 pagal pareiÅ¡kėjos A.

B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turtinį faktÄ , kad E. A. (A.) ir A. A., pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į LietuvÄ buvo suvaržytos, jie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iÅ¡ karto sugrįžti į LietuvÄ .

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad Å¡iuo metu jau mirę pareiÅ¡kėjos tėvai buvo iÅ¡tremti. Pasibaigus jų tremčiai ir leidus jiems gyventi Lietuvoje, pareiÅ¡kėjos tėvų galimybės grįžti į LietuvÄ buvo suvaržytos objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo iÅ¡ karto sugrįžti į LietuvÄ . Å ios priežastys buvo tai, kad pareiÅ¡kėjos tėvams iÅ¡ karto nebuvo praneÅ¡ta apie jų tremties pabaigÄ , jie dar kurį laikÄ turėjo registruotis komendantÅ«rose tremties vietose, tėvai neturėjo lėšų grįžti į LietuvÄ dėl jų bÅ«ste kilusio gaisro.

Be to, tremties vietoje tėvams pamečiui gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) metais pareiÅ¡kėja, o (duomenys neskelbtini) metais jos sesuo. PareiÅ¡kėjai tėvai pasakojo, kad iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo su giminėmis Lietuvoje jiems buvo žinoma, jog grįžusiems iÅ¡ tremties bus labai sunku gauti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir įsidarbinti, nes niekas nenorėjo tokių asmenų registruoti ar įdarbinti, todėl jiems giminės siÅ«lė negrįžti. Tėvai nusprendė grįžti į LietuvÄ , tačiau ilgokai negalėjo rasti gyvenamosios vietos ir darbo, teko glaustis pas tėvų gimines (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, kol 1962 m. pareiÅ¡kėjos tėvui pavyko įsidarbinti.

Kada tiksliai tėvai sugrįžo į LietuvÄ , nežino, bet tai galėjo bÅ«ti 1961 m. vasara ar metų pabaiga. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti tremtinio teisinio statuso gavimo tikslu. Dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo pareiÅ¡kėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ (toliau – LGGRTC), tačiau LGGRTC 2020 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡te Nr. 55R-809 nurodė, kad PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija pasiÅ«lė LGGRTC generaliniam direktoriui nepripažinti pareiÅ¡kėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio – teisinio statuso, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Ä®statymas) 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį, bÅ«tina dokumentais pagrįsti (įrodyti) galimybių sugrįžti į LietuvÄ suvaržymÄ po to, kai pareiÅ¡kėjos tėvams po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi.

Nurodė, jog, nesant tokių dokumentų Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Nuo tų laikų praėjo daugiau kaip 60 metų, todėl nėra iÅ¡likusių dokumentų ir tuos laikus menančių liudytojų, nes pareiÅ¡kėjos tėvai ir artimieji mirę, o kitokia – ne teismo tvarka pareiÅ¡kėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo praÅ¡o dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo.

3. Suinteresuotas asmuo LGGRTC pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimti savo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas tremtyje buvo nuo 1951 m. spalio 29 d. iki 1957 m. gegužės 11 d., jam leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje 1957 m. balandžio 11 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. 7, o pareiÅ¡kėjos mama tremtyje buvo nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1957 m. lapkričio 18 d., jai leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje 1957 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr.

28. PareiÅ¡kėja gimė pasibaigus abiejų tėvų tremties laikui ir po to, kai abiem tėvams buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje. Pagal Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį bÅ«tinoji sÄ lyga dokumentais pagrįsti (įrodyti) galimybių sugrįžti į LietuvÄ politinio–administracinio pobÅ«džio suvaržymÄ po to, kai pareiÅ¡kėjos tėvams po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje (ne iÅ¡ karto buvo praneÅ¡ama apie gautÄ leidimÄ grįžti į LietuvÄ , neatleisdavo iÅ¡ darboviečių tremties vietoje, giminių praneÅ¡imai apie sunkumus įsidarbinti ir gauti gyvenamÄ jÄ vietÄ , grįžus iÅ¡ tremties).

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad tremtinio statusÄ turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ar įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ , turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijÄ , jei negauna iÅ¡ kitos valstybės panaÅ¡aus pobÅ«džio pensijos (iÅ¡skyrus socialinio draudimo pensijÄ ).

Byloje nėra duomenų, kad nors vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjos tėvų bÅ«tų suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ , ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje. TÅ«kstančiai tremtinių buvo tokiose sÄ lygose kaip pareiÅ¡kėjos tėvai ir pamečiui gimę vaikai neįrodo suvaržytų galimybių grįžti į LietuvÄ , juolab, kad iki vaikų gimimo buvo pakankamas laiko tarpas grįžti. Be to, pagal Ä®statymÄ tremtinio teisinis statusas nustatomas, jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų dėl Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje iÅ¡dėstytų aplinkybių per 6 metus nuo leidimo grįžti į LietuvÄ datos nebuvo sugrįžęs į LietuvÄ .

PareiÅ¡kėjos tėvai į LietuvÄ sugrįžo anksčiau, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi bylÄ nutraukė, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai 50 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas, nustatęs, kad po iÅ¡trėmimo pareiÅ¡kėjos mamai buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje nuo 1957 m. rugpjūčio 29 d., pareiÅ¡kėjos tėvui – nuo 1957 m. balandžio 11 d., nurodė, jog praÅ¡omos nustatyti aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjos tėvų galimybės sugrįžti į LietuvÄ suvaržymo bÅ«tų aktualios, jei pareiÅ¡kėjos tėvas bÅ«tų grįžęs į LietuvÄ po 1963 m. balandžio 11 d., mama – po 1963 m. rugpjūčio 29 d.

7. Teismas konstatavo, kad praÅ¡omas nustatyti faktas neturi juridinės reikÅ¡mės – nesukurs pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių, kadangi tremtinio teisiniam statusui nustatyti pagal Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį praÅ¡omos nustatyti aplinkybės – kad E. A. (A.) ir A. A., pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į LietuvÄ buvo suvaržytos, jie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iÅ¡ karto sugrįžti į LietuvÄ â€“ turėtų reikÅ¡mę teisinių pasekmių sukÅ«rimui, jei pareiÅ¡kėjos tėvai bÅ«tų grįžę į LietuvÄ vėliau nei per 6 metus nuo leidimo jiems grįžti į LietuvÄ datos.

8. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, bylÄ nutraukė kaip nenagrinėtinÄ teisme. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir neteisinga, nes teismas skundžiamoje nutartyje nutraukti bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme rėmėsi jau teismui nuo pat pradžių žinomais motyvais ir tik jais (kad pareiÅ¡kėjos tėvai grįžo anksčiau nei po Å¡eÅ¡ių metų nuo leidimo jiems grįžti į LietuvÄ datos, todėl juridinio fakto nustatymas nesukels pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių). 1.2.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 1 dalį, jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas turi kreiptis, ko padaryta nebuvo. 1.3. PareiÅ¡kėja mano, kad pareiÅ¡kimÄ pagrindė tiek raÅ¡ytiniais įrodymais, tiek netiesioginiais įrodymais, savo paaiÅ¡kinimais, taip pat liudytojų parodymais. Tai, kad tėvai sugrįžo anksčiau (po keturių, penkių metų), o ne po Å¡eÅ¡ių, pareiÅ¡kėjos manymu, nėra tiek reikÅ¡minga, kad tuo pagrindu galima bÅ«tų nuspręsti, jog praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas neturi reikÅ¡mės teisinių pasekmių sukÅ«rimui.

10. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo LGGRTC nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3073-1089/2021 pareiÅ¡kėjos sesers D. S. praÅ¡ymu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad D. S. tėvams, pasibaigus jų tremčiai, galimybes sugrįžti į LietuvÄ buvo suvaržytos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos seseriai pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio – teisinis statusas pagal Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos ir D. S. tėvai yra bendri. Mano, kad pareiÅ¡kėja turi teisę kreiptis į LGGRTC dėl tokio paties statuso jai pripažinimo.

11. Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 3.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog tai, kad jos tėvai sugrįžo į LietuvÄ anksčiau nei po 6 metų nėra tiek reikÅ¡minga Å¡iuo atveju bendrame istoriniame kontekste, kad tuo pagrindu galima bÅ«tų nuspręsti, jog praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas neturi reikÅ¡mės teisinių pasekmių sukÅ«rimui, nes Å¡ioje byloje nėra tenkinama trečioji sÄ lyga, kadangi apeliantės tėvai grįžo į LietuvÄ anksčiau nei po 6 metų. 3.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iÅ¡ jo pareiÅ¡kimo matyti, kad nuo praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiÅ¡kimÄ teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiÅ¡kėja priėmus pareiÅ¡kimÄ , bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, civilinė byla turi bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip byla nenagrinėtina teisme.

Faktai, kurie pagal įstatymÄ nesukelia teisinių padarinių, nenustatomi (CPK 444 straipsnio 1 dalis), dėl to negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nenurodydamas, į kuriÄ institucijÄ pareiÅ¡kėja turi kreiptis. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

15. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, tai yra sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

16. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pasibaigus pareiÅ¡kėjos tėvų tremčiai, galimybės jiems sugrįžti į LietuvÄ buvo suvaržytos, dėl objektyvių aplinkybių jie negalėjo iÅ¡ karto sugrįžti į LietuvÄ . Kaip nurodo pareiÅ¡kėja, nustatyti tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjai reikia siekiant, jog jai bÅ«tų nustatytas tremtinės statusas.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylÄ nutraukė tuo pagrindu, jog praÅ¡omas nustatyti faktas neturi juridinės reikÅ¡mės – nesukurs pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių, kadangi tremtinio teisiniam statusui nustatyti pagal Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį praÅ¡omos nustatyti aplinkybės turėtų reikÅ¡mę teisinių pasekmių sukÅ«rimui, jei pareiÅ¡kėjos tėvai bÅ«tų grįžę į LietuvÄ vėliau nei per Å¡eÅ¡is metus nuo leidimo jiems grįžti į LietuvÄ datos.

18. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog tai, kad jos tėvai sugrįžo anksčiau (po keturių, penkių metų), o ne po šešių, pareiškėjos manymu, nėra tiek reikšminga, kad tuo pagrindu galima būtų nuspręsti, jog prašomas nustatyti juridinis faktas neturi reikšmės teisinių pasekmių sukūrimui.

19. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į LGGRTC, tačiau remiantis PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio protokolo Nr. 2PD-5(266) iÅ¡vada (toliau – IÅ¡vada), buvo nuspręsta nepripažinti pareiÅ¡kėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio – teisinio statuso pagal Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį. IÅ¡vadoje nurodoma, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tie asmenys, gimę (įvaikinti) buvusių politinių kalinių ar tremtinių Å¡eimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ , ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl Å¡ių aplinkybių jis per Å¡eÅ¡is metus nuo leidimo grįžti į LietuvÄ datos nebuvo sugrįžęs į LietuvÄ , kai Å¡ias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais, jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi bÅ«ti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas, nes galimybių sugrįžti į LietuvÄ suvaržymÄ po to, kai tėvams po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje, bÅ«tina pagrįsti (įrodyti) dokumentais ir tai yra bÅ«tinoji įstatymo sÄ lyga.

20. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, kaip tÄ ir nurodo atskirajame skunde, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismÄ , siekdama, kad bÅ«tų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos tėvams po jų tremties pabaigos buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ ir kad jie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo grįžti iÅ¡ karto. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos nustatyti aplinkybės turėtų reikÅ¡mę teisinių pasekmių sukÅ«rimui, jei pareiÅ¡kėjos tėvai bÅ«tų grįžę į LietuvÄ vėliau nei per Å¡eÅ¡is metus nuo leidimo jiems grįžti į LietuvÄ datos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu bÅ«du užkirto keliÄ pareiÅ¡kėjai dar kartÄ kreiptis į LGGRTC dėl tremtinio teisinio statuso suteikimo, nes pasisakė dėl Ä®statyme nurodyto termino (minėtų ššų metų), o ne dėl suvaržymų, dėl kurių pareiÅ¡kėjos tėvams po pasibaigusios tremties buvo apsunkintos galimybės grįžti į LietuvÄ , taigi vertino ne tas aplinkybes, kurių pagrindu pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

21. Be to, teismai taikydami ir aiÅ¡kindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiÅ¡kose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktikÄ .

22. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3073-1089/2021 pareiÅ¡kėjos sesers D. S. praÅ¡ymu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintis faktÄ , kad D. S. tėvams, pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į LietuvÄ buvo suvaržytos. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d., t. y. dar iki priimant Å¡ioje byloje skundžiamÄ nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigÄ laikytis bÅ«tent tos pačios pakopos teismo pirmiau iÅ¡nagrinėtoje analogiÅ¡koje ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatÅ«s, todėl Å¡iuo atveju skundžiama nutartis naikintina ne tik tuo pagrindu, jog nagrinėjant apeliantės pareiÅ¡kimÄ buvo vertinamos ne tos aplinkybės, bet ir dėl to, kad kitoje apylinkės teismo byloje jau yra iÅ¡nagrinėta tapati situacija dėl pareiÅ¡kėjos sesers tuo pačiu pagrindu kaip ir Å¡ioje byloje praÅ¡ant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , sprendimas toje byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylÄ nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme, nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nustatyti pareiÅ¡kime praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , todėl atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė