d8a5bfa0-2a1b-4d6b-97ab-1edc9e7f166e · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2S-1655-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01274-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.1.18.1.1.2.;3.1.18.2.2.;3.3.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Å .

K. ieÅ¡kinį atsakovams N. K., G. K., I. D., D. D., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. L., Alytaus miesto 3-iojo biuro notarė E. J., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Å . K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 14 d. žemės sklypo ir sodo pastato dovanojimo sutartį Nr. 202 dėl 3/8 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais sodiniais bei želdiniais, ir 3/8 dalių pastato–sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuria N. K. padovanojo savo tėvui G. K. jam priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis;

2) pripažinti negaliojančia 2019 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 530 dėl 3/8 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais sodiniais bei želdiniais, ir 3/8 dalių pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuria G. K. pardavė šias dalis I. D. ir D. D.;

3) pripažinti negaliojančia 2019 m. kovo 6 d. dovanojimo sutartį Nr. 1218 dalyje dėl 3/8 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuria N. K. padovanojo tėvui G. K. jam priklausančiÄ buto dalį;

4) taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant N. K. 3/8 dalis nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo su jame esančiais sodiniais bei želdiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä nekilnojamųjų daiktų registre, uždraudžiant atsakovui G. K. perleisti nuosavybės teises į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovams I. D., D. D. uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-109-835/2019 dėl santuokos nutraukimo, kurioje ieškovė, be kita ko, kelia ir turtinius reikalavimus atsakovui N. K.. Tai žinodamas ir siekdamas neįvykdyti turtinių reikalavimų, N. K. 2019 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartimi Nr. 202, jam priklausančias 3/8 dalis žemės sklypo su jame esančiais sodiniais bei želdiniais bei 3/8 dalis pastato–sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), padovanojo savo tėvui atsakovui G.

K., kuris 2019 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 530 žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ už mažesnę nei rinkos kainÄ pardavė atsakovams I. D. ir D. D. Be to, atsakovas N. K. 2019 m. kovo 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1218 jam priklausančias 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo savo tėvui G. K.. Tokiais nesÄ Å¾iningais veiksmais atsakovas N. K., neatlygintinai perleidęs tėvui G. K. savo nekilnojamÄ jį turtÄ , tapo nemokus ir neliko turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Dėl to tam, kad ieÅ¡kinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinimo atveju nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, bÅ«tina taikyti praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę atsakovų atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino ir taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo G.

K. į 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei I. D. ir D. D. į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato–sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

4. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieÅ¡kinį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumÄ , pripažino, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus.

5. IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 14 d. dalies žemės sklypo ir sodo pastato dovanojimo sutartimi Nr. 202 N. K. neatlygintinai perleido atsakovui G. K. 3/8 dalis žemės sklypo su jame esančiais sodiniais bei želdiniais bei 3/8 dalis pastato–sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 530 G. K. minėtus žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ perleido atsakovams I. D. ir D. D. už 1 000 Eur. 2019 m. kovo 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1218 N. K. neatlygintinai perleido G. K. 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jeigu atsakovas G. K., laisvai disponuodamas minėto buto dalimis, o atsakovai I. D. ir D. D., laisvai disponuodami žemės sklypo bei sodo pastato dalimis, perleistų nuosavybės teises į jas, galimai patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas taptų komplikuotas. Todėl teismas sprendė, jog byloje laikinÄ ja apsaugos priemone turi bÅ«ti užtikrintas bÅ«tent Å¡io turto iÅ¡saugojimas atsakovų nuosavybėje, uždraudžiant jiems perleisti nuosavybės teises į minėtÄ turtÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskirajame skunde atsakovas G. K. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; nesant galimybės patenkinti pirmojo atskirojo skundo reikalavimo, atsakovas praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl įraÅ¡o vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo I.

D., D. D. į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taikymo ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė neįrodė privalomų sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai yra deklaratyvÅ«s ir melagingi, dėl to ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas N. K. vengia iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems neteikia iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis. Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. 7.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-109-835/2019, pagal ieÅ¡kovės pateiktus praÅ¡ymus buvo sprendžiamas keletÄ kartų, juos atmetant kaip nepagrįstus, nesant realios grėsmės ieÅ¡kovei priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Todėl, apelianto nuomone, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ sprendė pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nevertindamas, ar egzistuoja realus poreikis taikyti suvaržymus. 7.3. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė Å¡alių pusiausvyros ir ekonomiÅ¡kumo principus. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes nepagrįstai suvaržė atsakovų teises. IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovus, sÄ Å¾iningai įgijusius nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl jiems priklausančiam turtui negali bÅ«ti taikomi suvaržymai.

8. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė Å . K. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. Atsakovas N. K., žinodamas, kad ieÅ¡kovė kėlia jam turtinius reikalavimus santuokos nutraukimo byloje, ir siekdamas jų neįvykdyti, jei teismo sprendimas bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, paslėpė savo turtÄ , t. y. padovanojo savo tėvui atsakovui G. K. Per itin trumpÄ laikÄ , vykstant ginčui teisme, skubiai buvo patvirtinti trys sandoriais, kurių pasėkoje N. K. pablogino savo turtinę padėtį. 8.2.

IeÅ¡kovė įsitikinimu, atsakovas G. K. savo veiksmais įrodė, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes prielaida, kad turtas gali bÅ«ti perleistas trečiajam asmeniui, pasitvirtino: esant priimtai teismo nutarčiai, draudžiančiai perleisti nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims, žinodamas apie iÅ¡keltÄ bylÄ ir teismo priimtÄ nutartį, G. K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo iki dabar naudojasi ir jame gyvena jo sÅ«nus N. K., 2019 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartimi Nr. LP-1675 perleido sutuoktinės seseriai A.

B. Perleidęs butÄ , dėl kurio sandorių vyksta ginčas, atsakovas G. K. elgėsi nesÄ Å¾iningai, paslėpė turtÄ ir sukėlė pasekmes, kad teismo sprendimas, jei jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, taptų neįvykdytas. 8.3. Panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė praras galimybę ginti savo pažeistas teises, nes nekilnojamÄ jį turtÄ atlygintinai įsigijus sÄ Å¾iningiems įgijėjams nebus teisinio pagrindo jo iÅ¡reikalauti, dėl ko teismo sprendimas, jei jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, taptų neįvykdomas.

Ieškovė taip pat pažymi, kad G. K. neturi teisės teikti atskirojo skundo dėl nutarties, nesusijusios su jo daiktinių turtinių teisių suvaržymu.

9. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas N. K. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas bei įstatyme nurodytas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. 9.2. Atsakovas N. K. nurodo, kad priteistÄ laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis vaikams teikia savalaikiai, iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra. Taigi, vaikų interesai gauti iÅ¡laikymÄ , yra apsaugoti.

Jam priklausančiÄ nekilnojamo turto dalį (3/8 dalis) pradėjo pardavinėti tuo metu, kai su ieÅ¡kove dar gyveno kartu. Santuokos nutraukimo byla teisme užvesta daug vėliau, o ieÅ¡kinyje keliami turtiniai reikalavimai niekaip neįtakojo sandorių sudarymÄ . 9.3. Atsakovas sutinka su apelianto argumentu, kad teismas skundžiamÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė neįvertinęs, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, kas įtakojo neteisėtos nutarties priėmimÄ . 9.4.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė teismui objektyvių duomenų apie turtinių reikalavimų realų dydį bei suvaržyto turto vertę. Atsakovas sutinka su apelianto argumentu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes neproporcingai suvaržė atsakovų teises. Be to, ieÅ¡kovė neturi teisės praÅ¡yti suvaržyti atsakovų turtines teises, nes jie yra sÄ Å¾iningi nekilnojamojo turto įgijėjai. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sÄ lygas: ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktrinÄ ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu Å¡is bÅ«tų palankus tokių priemonių taikymo praÅ¡ančiam asmeniui, buvimÄ . Nenustačius kurios nors iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

12. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės Š. K. ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atskirajame skunde atsakovas G. K. su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, jog ieškinys grindžiamas formaliais ir melagingais argumentais.

13. Tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje suformuluojant teismo kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti.

14. Å iuo atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu dėl sandorių, kuriais atsakovas N. K. perleido jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Susipažinus su Å¡alių procesiniais dokumentais, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba jog pareikÅ¡ti reikalavimai iÅ¡ viso yra nepagrįsti ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, arba kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) atsakovais patraukti asmenys negalėtų bÅ«ti atsakingais pagal jiems pareikÅ¡tus reikalavimus.

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pirmosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo. Å ios iÅ¡vados pagrįstumo apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai nepaneigia. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas ir tyrimas yra Å¡ios bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

15. Kita bÅ«tina sÄ lyga tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui iÅ¡kils grėsmė (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

16. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė Å . K. ginčija sandorius, ieÅ¡kinio reikalavimai siejami su ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimu atsakovui N. K. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo objektus perleidimo draudimo.

17. Å iame kontekste pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobÅ«džiu. Kai ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, jog ieÅ¡kovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017).

Taigi, Å¡ios nagrinėjamos bylos atveju negali bÅ«ti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektÄ sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesÄ Å¾iningų ketinimų, šį turtÄ gali perleisti sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto susigrÄ Å¾inimas) gali tapti sunkiai įmanomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju egzistuoja grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, įvykdymo sėkmingumui.

18. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikti iÅ¡ VÄ® Registrų centro 2019 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad net ir po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantas G. K. 2019 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartimi Nr. LP-1675 vienÄ iÅ¡ ginčo objektų - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perleido A. B..

19. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė Å¡alių pusiausvyros ir ekonomiÅ¡kumo principus, nepagrįstai suvaržė kitų atsakovų teises. Å iuo aspektu akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, ne kartÄ yra pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti parenkamos taip, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nebÅ«tų suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas ir nebÅ«tų varžomos vienos proceso Å¡alies teisės daugiau, negu yra bÅ«tina jų taikymo tikslams pasiekti.

Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , lemia teismo pareigÄ vienodai įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiÅ¡kumo bei teisingumo principai reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė tik įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , nesuvaržydamas atsakovų teisės Å¡iuo turtu naudotis ir jį valdyti. Apelianto atskirajame skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai varžytų jo ar kitų atsakovų teises, pažeistų jų interesus arba bent jau keltų esminius nepatogumus.

Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, galėtų bÅ«ti pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, nes tokiu atveju palikti be apsaugos ieÅ¡kovės interesai galėtų nukentėti žymiai labiau nei atsakovų interesai esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Pagaliau net ir nepaneigiant galimybės, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovai gali patirti nuostolių, primintina, jog jie turi galimybę praÅ¡yti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo arba įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, reikalauti, kad ieÅ¡kovė atlygintų nuostolius, kuriuos patyrė dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

Tačiau vien Å¡i teorinė nuostolių atsiradimo galimybė, juo labiau, kad apeliantas jos tikėtinumo ir neįrodinėjo, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

21. Apeliantas taip pat nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pagal ieÅ¡kovės pateiktus praÅ¡ymus ne vienÄ kartÄ buvo sprendžiamas Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-109-835/2019, juos atmetant kaip nepagrįstus, nesant realios grėsmės ieÅ¡kovei priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ sprendžia konkrečioje byloje, įvertindamas Å¡alių pateiktus argumentus bei atsižvelgdamas į toje byloje nustatytas aplinkybes. Todėl vien tai, kad kitoje byloje teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti Å¡ioje byloje, kurioje sprendžiamas kitokio pobÅ«džio ginčas dėl kitos rÅ«Å¡ies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. LR CPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad visas priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys gali skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje apelianto G. K. procesinė padėtis yra atsakovas, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovės atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai, jog G. K. neturėjo teisės teikti atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos nutarties, nesusijusios su jo daiktinių teisių suvaržymu.

23. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, apeliantas nenurodė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25.

Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡sprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimÄ , priklausomai nuo to, koks yra bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas. Ä®statymas nenumato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimÄ , bÅ«tų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo iÅ¡sprendimo rezultato. Todėl Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas Å¡ioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Arvydas Žibas