d8a51ec6-5ff0-48b2-b7e4-6be6439b34f1 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-3560-979/2018 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01141-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.4.2.6.; 3.1.7.5.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 9 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja J. B.-P. sekretoriaujant R. Å ., A. L., dalyvaujant ieÅ¡kovei G. S., atstovui advokatui J. Z., atsakovo atstovui R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

S. ieÅ¡kinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,04 kv m, pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ (toliau – BPÄ®), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono Alytaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu ((duomenys neskelbtini)) buvo suteikta teisė gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kimu 1992 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Alytaus miesto valdybÄ leisti pirkti savivaldybės gyvenamajam fondui priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Buvo suraÅ¡ytas buto įkainojimo aktas Nr. 8258, kuris 1993 m. sausio 29 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 25-v patvirtintas. Nustatyta kaina – 15 831,39 rub, kurių grynų pinigų suma – 1 930,66 rub, valstybės vienkartinės iÅ¡mokos (investiciniai čekiai) – 13 900,73 rub. 1992 m. gruodžio 11 d.

į Alytaus miesto valdybos sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 332 rub, 1993 m. vasario 25 d. nuo nebalansinės sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 13 901 rub už komunalinį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kartu gyvenantys Å¡eimos nariai – sÅ«nÅ«s A. ir J. S. pareiÅ¡kimu sutiko, kad butas bÅ«tų privatizuotas G. S. vardu. SÅ«nus G. S., miręs (duomenys neskelbtini), sirgo sunkia (duomenys neskelbtini) liga, buvo nevaikÅ¡tantis, (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo duoti sutikimo. Alytaus miesto valdyboje buvo pasiÅ«lyta sÅ«nų G.

S. pripažinti teismine tvarka neveiksniu ir tęsti privatizavimo procedÅ«rÄ , t. y. sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį notarine tvarka. Dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ir finansinės padėties nesutvarkė sÅ«naus G. S. dokumentų ir nesikreipė dėl neveiksnumo pripažinimo. Buto privatizavimo procedÅ«ros nebaigė, toliau gyveno nuomos pagrindais. Kreipėsi į atsakovÄ dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis užbaigimo, tačiau buto pirkimo pardavimo sutartį buvo atsisakyta sudaryti, nurodant, kad reikalinga teismo sprendimu pripažinta teisė lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , todėl pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ .

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad BPÄ® galiojimo metu ieÅ¡kovė nepasinaudojo teise lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė buvo įmokėjusi dalį nustatyto dydžio įmokų, t. y. 13 900,73 rub investiciniais čekiais, ir 332 grynais pinigais (rubliais) už kadastrinės bylos sudarymÄ . Privaloma pastovioji dalis – 1 903,66 rub, nebuvo įmokėta.

IeÅ¡kovė neįvykdė visų bÅ«tinų sÄ lygų, todėl nebuvo sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis. IeÅ¡kovei atsisakius privatizuoti nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kia, kad atsirado prievolė pabaigti nuomojamų patalpų privatizavimo procedÅ«rÄ . Pagal ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, jokio teisinio pagrindo teismine tvarka pripažinti ieÅ¡kovei teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ nėra. IeÅ¡kovė tinkamai ir laiku nepateikė privatizavimui reikalingų dokumentų įgaliotai institucijai, be kita ko, savo valia atsisakė sudaryti pirkimo pardavimo sutartį.

Ä®rodymų, patvirtinančių aktyvius ieÅ¡kovės veiksmus, siekiant užbaigti privatizavimo procedÅ«rÄ , nėra, nors galioję teisės aktai numatė ieÅ¡kovei aktyviÄ pareigÄ atlikti veiksmus, bÅ«tinus teisei privatizuoti nuomojamÄ butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovė neveikė atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl nepagrįstai didžioji atsakomybės dalis dėl nebaigtos privatizavimo procedÅ«ros negali bÅ«ti perkeliama tik atsakovui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl buto privatizavimo buvo pateiktas 1992 m. lapkričio 30 d., tuo tarpu, ieÅ¡kinys dėl teisės pripažinimo lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ teismui pateiktas tik 2018 m. balandžio 17 d., t. y. praleidus ne tik 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) numatytÄ 3 metų senaties terminÄ , bet ir 10 metų bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ pagal 2000 metų CK.

Jeigu ieÅ¡kinio eigos terminas, ieÅ¡kovei įgyvendinti teisę privatizuoti nuomojamÄ bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, bÅ«tų skaičiuojamas nuo 1998 m. liepos 1 d. t. y. BPÄ® galiojimo pabaigos, ieÅ¡kinys teisme galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki 2008 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovė daugiau nei 19 metų nuo BPÄ® galiojimo pabaigos nesirÅ«pino ir nesikreipė į teismÄ dėl gyvenamųjų patalpų iÅ¡pirkimo, nepateikė įrodymų, kad nuo 1992 iki 2018 metų atliko kokius nors veiksmus, todėl laikytina, kad pateikto ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad privatizavimo proceso baigti ir dokumentų susitvarkyti negalėjo dėl sÅ«naus sveikatos bÅ«klės. Buvo paaiÅ¡kinta, kad neturint visų kartu gyvenančių Å¡eimos narių sutikimo privatizuoti butÄ vieno vardu, negalima sudaryti buto pirkimo pardavimo sutarties. S. G. sirgo (duomenys neskelbtini), apie tai informavo savivaldybę. SÅ«naus neveiksnumo nesusitvarkė, niekas nepaaiÅ¡kino kaip, pati nesuprato. Vyras anksti mirė, augino penkis vaikus, dirbo pamaininį darbÄ , gaudavo nedidelį darbo užmokestį.

Dėl sunkios finansinės padėties iÅ¡ karto nesusimokėjo likusios pinigų sumos. Lankydavosi savivaldybėje iÅ¡sipirkimo ir kitais buto klausimais, laiko, kad buvo suklaidinta atsakovo darbuotojų dėl sÅ«naus sutikimo ir/ar statuso, t. y. privatizavimo negali tęsti iki nėra gautas sutikimas, atitinkamai iÅ¡spręstas klausimas dėl sÅ«naus neveiksnumo. 2012 m. vasario 24 d. raÅ¡tu buvo paaiÅ¡kinta, kad dėl privatizavimo užbaigimo reikia kreiptis į teismÄ . Konsultavosi su privačiais advokatais, tačiau neturėjo pinigų jų samdyti ir tvarkyti privatizavimo dokumentų. 2017 m. gruodžio mėn. buvo informuota apie galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Susitvarkė dokumentus ir kreipėsi į teismÄ dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė praktiÅ¡kai įvykdė bÅ«tinas sÄ lygas pagal BPÄ®, t. y. kreipėsi į Alytaus miesto valdybÄ su pareiÅ¡kimu dėl privatizavimo, jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas leisti privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atliktas buto įkainojimas, sumokėjo dalį įmokų – 13 900 rub investiciniais čekiais, 332 grynais pinigais (rubliais).

Privatizavimo metu kito bÅ«sto neturėjo, Å¡iuo metu nėra įgijusi. BPÄ® galiojimo metu pradėtos buto privatizavimo procedÅ«ros nebuvo baigtos ir pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta dėl objektyvių priežasčių – neturėjimo vieno iÅ¡ Å¡eimos narių sutikimo dėl sveikatos ((duomenys neskelbtini)). Pripažinti sÅ«naus neveiksniu neturėjo galimybės. SÅ«nus buvo nevaikÅ¡tantis, todėl sudėtingas transportavimas į gydymo įstaigas, ekspertų komisijÄ . IeÅ¡kovė neturėjo galimybių pati sutvarkyti sÅ«naus neveiksnumo.

IeÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu dėl susidariusios situacijos ir ketinimo baigti privatizavimo procedÅ«ras. Duomenų apie tai, kad iki 2012 m. vasario 24 d. buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos, siekiant baigti pagal BPÄ® pradėtÄ privatizavimo procedÅ«rÄ , nėra. Dėl sunkios finansinės padėties ieÅ¡kovė neturėjo galimybių kreiptis į teismÄ . Apie galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta tik 2017 m.

Atsižvelgiant į tai, turi bÅ«ti laikoma, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. vasario 24 d., kai raÅ¡tu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pradėtos privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo tvarka, t. y. apie bÅ«tinybę kreiptis į teismÄ dėl teisės pripažinimo lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ pagal BPÄ®. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atveju, prašė nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus kaip nepagrįstus.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad galiojant BPÄ® ieÅ¡kovė privatizavimo procedÅ«ros nebaigė, įrodymų, patvirtinančių teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis įgyvendinimo pažeidimÄ , nėra. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė neįvykdė bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. BPÄ® metu nesumokėjo visų privalomų įmokų. Pažymėjo, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nebuvo praÅ¡oma atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino. Pažymėjo, kad pagal faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nurodytus įrodymus, ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes nuo 1998 m. liepos 1 d., kai nustojo galioti BPÄ®, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui dėl teisės privatizuoti bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti modernizuoti įstatymo (toliau –VPBÄ®IDNAMÄ®)12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tačiau ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2018 m. balandžio 17 d., t. y. daugiau nei po 20 metų.

Laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys – amžius, teisinio iÅ¡sprÅ«simo stoka sudarant sandorius, nepalankios Å¡eimyninės ir finansinės aplinkybės, savalaikis teisinės pagalbos nesuteikimas, negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, t. y. pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Duomenų, apie tai, kad ieÅ¡kovė, nepažeisdama ieÅ¡kinio senaties termino, neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į teismÄ , nėra. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Be kita ko, pagal nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinio reikalavimai nėra teisiÅ¡kai pagrįsti, todėl turi bÅ«ti atmesti kaip neįrodyti. Liudytoja D. V., dirbanti Alytaus savivaldybės administracijos turto valdymo ir investicijų skyriaus vyr. specialiste, parodė, kad ieÅ¡kovės buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis procedÅ«ra pagal BPÄ® buvo nebaigta ir buto pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta, kadangi nebuvo sumokėta privalomoji dalis grynais pinigais. Pažymėjo, kad grynais buvo sumokėta 332 rub už dokumentų tvarkymÄ ir įforminimÄ .

BPÄ® galiojimo metu, t. y. iki 1998 m. gruodžio 21 d., pirkimo pardavimo sutartis dėl buto iÅ¡sipirkimo lengvatinėmis sÄ lygomis buvo sudaroma tik po to kai sumokamos visos privalomos įmokos. Kartu gyvenančių Å¡eimos narių sutikimas pagal gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo taisykles turėjo bÅ«ti iki potvarkio, kuriuo leidžiama privatizuoti butÄ . IeÅ¡kovės atžvilgiu sprendimas dėl buto privatizavimo buvo priimtas. Butų privatizavimo procesÄ tvarko nuo 1996 metų, todėl apie tai, kodėl, nesant visų kartu gyvenančių Å¡eimos narių sutikimo, buvo priimtas potvarkis leisti iÅ¡sipirkti butÄ , paaiÅ¡kinti negalėjo.

Su ieÅ¡kove yra bendravusi tiek privatizavimo klausimais, tiek kitais su buto priežiÅ«ra susijusiais klausimais, raÅ¡tu atsakiusi į savivaldybėje gautus jos raÅ¡tus. IeÅ¡kovė nuo 1998 metų lankydavosi nuolat savivaldybėje, paskutinį kartÄ 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. IeÅ¡kovę visada skatino susitvarkyti iÅ¡sipirkimÄ ir turėti nuosavybę, o ne gyventi nuomos pagrindais. Teismas k o n s t a t u o j a: bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) orderį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės Å¡eimai suteiktas butas (duomenys neskelbtini), įregistruoti Å¡eimos nariai: vyras S. A.

S., duktė V. S. S., sÅ«nÅ«s – A. S. S., G. S. S., J. S. S. (b. l. 8). 1985 m. sudaryta neterminuota nuomos sutartis (b. l. 9). 1992 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovė pateikė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl buto iÅ¡sipirkimo, įregistruoti Å¡eimos nariai: sÅ«nus – S. J. S., S. G. S., S. A. S. (b. l. 11). 1992 m. lapkričio 30 d. S. J. S. pareiÅ¡kimu ir 1993 m. sausio 26 d. S. A. S. pareiÅ¡kimu sutiko, kad buto pirkimo pardavimo sutartį sudarytų G. S. (b. l. 11,13). 1993 m. sausio 29 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu S. G. leista pirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vertė pagal įkainojimÄ (kaina) – 15 831,39 rub, iÅ¡ kurių mokėtina grynųjų pinigų suma – 1 930,66 rub (b. l. 15,16,17). 1993 m. vasario 25 d. už butÄ esantį, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės nebalansinės sÄ skaitos nuraÅ¡yta 13 901 investiciniais čekiais (rubliais) (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė buto privatizavimo procedÅ«ros pagal BPÄ® nebaigė, pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, pagal 2008 m. kovo 26 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Siekdama baigti privatizavimo procedÅ«ras, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ , vėliau į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti teisę pagal BPÄ® lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , pasibaigus BPÄ® galiojimui, aiÅ¡kinimo ir taikymo. 1991 m. gegužės 28 d.

įsigaliojęs BPÄ® įtvirtino Lietuvos gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. BPÄ® ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sÄ lygos ir tvarka. BPÄ® 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, Å¡io įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras galima buvo užbaigti pagal VPBÄ®IDNAÄ® nuostatas.

Pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismine tvarka galima apginti tik BPÄ® pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios dėl svarbių priežasčių nebuvo įgyvendintos įstatymo galiojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Sprendžiant klausimÄ , dėl asmens teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal BPÄ®, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (BPÄ® 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (BPÄ® 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (BPÄ® 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Nr. 3K-3-240/2012). Ginčo tarp Å¡alių dėl ieÅ¡kovės subjektinės teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pagal BPÄ® nekilo, t. y. ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusį BPÄ®, gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas. Nagrinėjamo ginčo aspektu aktualu nustatyti ar susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis.

Nesant duomenų apie vieno juridinio fakto nebuvimÄ , negalima pripažinti, esant juridinių faktų sudėtį, leidžiančiÄ konstatuoti, veiksmų bÅ«tinų subjektinei teisei įgyti atlikimÄ . BÅ«tinas privatizavimo sÄ lygas įtvirtinto BPÄ®, detalizavo Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės (toliau – Privatizavimo taisyklės), patvirtintos 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 309. Pirma, asmens pareiÅ¡kimas dėl privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis (BPÄ® 5 straipsnis, Privatizavimo taisyklių 5 punktas); antra, Å¡eimos narių sutikimas dėl privatizavimo (BPÄ® 5 straipsnis, Privatizavimo taisyklių 5,18 punktai); trečia, buto įkainojimas (BPÄ® 6,9 straipsniai, Privatizavimo taisyklių 7, 9,10,11 punktai); ketvirta, sprendimas dėl privatizavimo (Privatizavimo taisyklių 11,18 punktai); penkta, įmokų sumokėjimas (BPÄ® 10 straipsnis, Privatizavimo taisyklių 12 punktas);

Å¡eÅ¡ta, pirkimo pardavimo sutarties sudarymas ir teisinis jos registravimas (BPÄ® 9 straipsnis, Privatizavimo taisyklių 10, 12 punktai). Privatizavimo teisiniai santykiai susiklosto, jeigu procedÅ«ra laikoma įgyvendinta, t. y. įvykdytos visos nurodytos bÅ«tinos sÄ lygos. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1992 m. lapkričio 30 d. pateikė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl buto iÅ¡sipirkimo (b. l. 11). Alytaus miesto valdybos 1993 m. sausio 29 d. potvarkiu S. G. leista pirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vertė pagal įkainojimÄ (kaina) – 15 831,39 rub, iÅ¡ kurių mokėtina grynųjų pinigų suma – 1 930,66 rub, 13 900,73 investiciniais čekiais (b. l. 15,16,17). 1993 m. vasario 25 d. už butÄ esantį, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės nebalansinės sÄ skaitos nuraÅ¡yta 13 901 investiciniais čekiais (rubliais) (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), tačiau pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi BPÄ® galiojimo metu, t. y. 1998 m. liepos 1 d., nebuvo įvykdytos visos bÅ«tinos sÄ lygos – nebuvo visų kartu gyvenančių Å¡eimos narių sutikimo ir nesumokėta privaloma įmokos dalis grynais pinigais.

Nagrinėjamo ginčo aspektu bÅ«tina nustatyti priežastis lėmusias ar/ir galėjusias lemti susiklosčiusios situacijos atsiradimÄ . IeÅ¡kovės, jos atstovo supratimu, teisės lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti nuomojamÄ butÄ tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ kliudė objektyvios priežastys. Pirma, nesant vieno iÅ¡ kartu gyvenusių Å¡eimos narių – sÅ«naus G. S., notariÅ¡kai patvirtintos valios (sutikimo), negalėjo pasiraÅ¡yti pirkimo pardavimo sutarties. Antra, dėl susiklosčiusių nepalankių gyvenimo aplinkybių nesutvarkė sÅ«naus G.

S. neveiksnumo dokumentų ir laiku nesumokėjo visų įmokų. Tuo tarpu, atsakovo atstovo teigimu, ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, dėl vieno iÅ¡ kartu gyvenančių asmenų sutikimo nebuvimo, nereikÅ¡minga, kadangi ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl buto privatizavimo, pagrindinė pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo priežastis buvo tik grynųjų pinigų dalies pagal nustatytÄ buto įkainojimÄ savalaikis nesumokėjimas. Pagal nustatytas taisykles pradinėje privatizavimo procedÅ«roje asmuo su pareiÅ¡kimu turėjo pateikti Å¡eimos narių notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais) (BPÄ® 5 straipsnis, Privatizavimo taisyklių 5, 18 punktai).

Pagal BPÄ® 5 straipsnį (analogiÅ¡kai Privatizavimo taisyklių 18 punktas) nesant susitarimo, pirkimo pardavimo sutartis nesudaroma. Susitarimas reikÅ¡mingas pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir teisinio registravimo etape. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant privatizavimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas galiojimo laike aspektu, toks susitarimas turėjo bÅ«ti pateiktas iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, atitinkamai pirkimo pardavimo sutartis sudaryta – galiojant BPÄ®, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d.. Ginčo atveju ieÅ¡kovės privatizavimo procedÅ«ros pradžioje ieÅ¡kovės Å¡eimos nariais bute (duomenys neskelbtini), buvo registruoti: sÅ«nus – S. J.

S., S. G. S., S. A. S. (b. l. 11). Pradėtos privatizavimo procedÅ«ros pradinėje stadijoje, t. y. 1992 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovė su pareiÅ¡kimu dėl privatizavimo pateikė J. S. ir A. S. sutikimus (b. l. 11, 12). 1993 m. vasario 23 d. pareiÅ¡kimu informavo atsakovÄ , kad nėra galimybių pateikti G. S. notariÅ¡kai patvirtinto sutikimo dėl sveikatos bÅ«senos ((duomenys neskelbtini)), pridėjo 1992 m. gruodžio 7 d. G. S. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 69, 70-71). Atsakovui nurodytos aplinkybės buvo žinomos, pareiÅ¡kimas registruotas (Reg.

Nr. S-9). Duomenų apie atsakovo pateiktÄ atsakymÄ nėra pateikta. Akivaizdu, kad pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ siekiant tęsti privatizavimo procedÅ«ras, ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina susitvarkyti Å¡eimos nario – sÅ«naus G. S. neveiksnumÄ . IeÅ¡kovei į pareiÅ¡kimÄ dėl negalėjimo tęsti privatizavimo procedÅ«ros turėjo ir privalėjo bÅ«ti atitinkamai atsakyta, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 774 tuo metu galiojusi „Gyventojų pareiÅ¡kimų, skundų ir pasiÅ«lymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse bei organizacijose tvarka“ (8-12 punktai).

Atsakovo atstovas rengimosi bylos nagrinėjimui metu informavo, kad galimas atsakymas į ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ nėra iÅ¡likęs (2018-07-12 parengiamasis teismo posėdis), privatizavimo byloje nėra jokių duomenų. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu pagal byloje esančiais duomenimis nustatytas aplinkybes tikėtina, kad ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti neatsakyta ir/ar neiÅ¡aiÅ¡kinta tolimesnė privatizavimo procedÅ«ros eiga. Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė aktualiu laikotarpiu nuo 1993 m. vasario 23 d. iki 1998 m. liepos 1 d., t. y.

BPÄ® galiojimo metu, ir vėliau iki (duomenys neskelbtini), iki G. S. mirties, siekdama tvarkyti sÅ«naus teisinius reikalus ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, nėra. Vertinant asmens veiksnumo (neveiksnumo) statuso aktualumÄ dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nepaisant menko iÅ¡silavinimo, teisinių žinių stokos, galimų finansinių sunkumų, ieÅ¡kovė elgėsi nepakankamai atidžiai, atsakingai ir rÅ«pestingai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo aspektu susiklosčiusiÄ situacijÄ galėjo lemti ne tik galimai nepakankamas atsakovo, kaip institucijos veikimas (neveikimas), bet ir ieÅ¡kovės pasyvus veikimas, t. y. tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys.

Pagal BPÄ® straipsnio 2 dalį pirkėjai turi įmokėti pradinę įmokÄ , ne mažesnę kaip 10 procentų jo vertės, pinigais ir ne daugiau kaip 80 procentų vertės – valstybinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis. Likusi vertė paskirstoma iÅ¡simokėti ne mažiau kaip po 10 procentų pirkimo kainos kiekvienais metais, pridedant palÅ«kanas arba sumokama iÅ¡ karto. Nagrinėjamu atveju, pagal įkainavimÄ turėjo bÅ«ti sumokėta 15 831,39 rub, iÅ¡ kurių mokėtina grynųjų pinigų suma – 1 930,66 rub, 13 900,73 investiciniais čekiais.

Bylos duomenimis 13 900,73 investiciniai čekiai 1993 m. vasario 25 d. nuraÅ¡yti nuo nebalansinės sÄ skaitos (b. l.18). IeÅ¡kovės atstovo teigimu, iÅ¡perkant butÄ (duomenys neskelbtini) pagal 1992 m. gruodžio 11 d. kvitÄ buvo 332 rub sumokėta kaip dalis privalomos mokėti grynųjų sumos pagal įkainojimÄ (b. l. 19). Pažymėtina, kad be įkainojimo akte nustatytų privalomų mokėjimų už įsigyjamÄ bÅ«stÄ , be kita ko, buvo numatyta pareiga sumokėti savivaldybės nustatytÄ mokestį už dokumentų rengimÄ bei įforminimÄ ir valstybės mokestį (0,5 procento kainos) (BPÄ® 10 straipsnis, Privatizavimo taisyklių 20 punktas).

Mokėjimas atliktas iki turto įkainojimo, todėl 332 rublių įmoka laikytina nurodyto mokesčio už dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ mokėjimas. Kitų įrodymų apie grynųjų pinigų įmokėjimÄ nėra. Atsakovui įmokų nesumokėjimo priežastys BPÄ® galiojimo metu nebuvo žinomos. Pažymėtina, kad galimi finansiniai sunkumai pagal BPÄ® nuostatas neatleido asmens nuo pareigos mokėti privalomos įmokos grynais pinigais. BPÄ® numatė, Privatizavimo taisyklės detalizavo galimybę iÅ¡skirstyti mokėjimÄ dalimis, be kita ko, esant tam tikroms sÄ lygoms buto kainÄ sumokėti skirtomis valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais) bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (BPÄ® 9 straipsnis, Privatizavimo taisyklių 12.1-12.3 punktai).

IeÅ¡kovė apie finansinius sunkumus atsakovÄ raÅ¡tu informavo tik 2012 m. vasario 7 d. pareiÅ¡kimu (b. l. 49). Atsakovui, kaip institucijai, butų privatizavimo funkcija buvo priskirta teisės aktais. Pagal BPÄ®, Privatizavimo taisykles daugumÄ privatizavimo veiksmų turėjo atlikti privatizavimo procesÄ vykdanti institucija. Asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo institucijos veiksmų. Priėmus asmens pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo, institucija įsipareigota atlikti visus kitus veiksmus raÅ¡tu – suraÅ¡yti buto įkainojimo aktÄ , pateikti mokėjimo praneÅ¡imÄ , parengti buto inventorinę bylÄ bei pirkimo – pardavimo sutartį.

Abejonių dėl atsakovo, kaip privatizavimo institucijos, atliktų/neatliktų bÅ«tinų veiksmų privatizavimo procese byloje nekilo. Be kita ko, byloje nebuvo nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie privatizavimo procesÄ vykdžiusios institucijos neteisėtus veiksmus, kurie galėjo užkirsti keliÄ privatizavimo procedÅ«roms. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovei galimai nebuvo atsakyta ir/ar paaiÅ¡kinta tolimesnė privatizavimo procedÅ«ros eiga dėl negalėjimo gauti sutikimo vieno iÅ¡ kartu gyvenančių Å¡eimos narių, nėra pakankama pripažinti ieÅ¡kovės subjektinės teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, nors nuolat lankėsi ir domėjosi žodžiu privatizavimo procedÅ«romis ir kitais klausimais, tačiau konkrečiai kada, paaiÅ¡kinti negalėjo. Atsakovo darbuotoja, atsakinga už privatizavimo procesÄ , D. V. pripažino, kad ieÅ¡kovė nuolat lankėsi, tačiau duomenų apie tai, kad laikotarpiu nuo 1993 m. vasario 23 d. iki 2012 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovė ar kiti Å¡eimos nariai kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl privatizavimo klausimų, nėra. Tai, kad ieÅ¡kovė nežinojo, galėjo nežinoti ar netinkamai suvokė bei galėjo nesuvokti turinti tokiÄ teisę, nepateisina nepasinaudojimo ja, kaip įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (lot. ignorantia juris neminem excusat) (CK 1.6 straipsnis).

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų ginčijusi atsakovo (atsakingų darbuotojų) veiksmus (ar neveikimÄ ) ar kitokiais veiksmais bÅ«tų siekusi įgyvendinti savo teisę dėl buto privatizavimo. Kreipimosi į atsakovÄ , kaip institucijÄ , atsakingÄ už privatizavimo proceso vykdymÄ , tvarka nėra speciali, nesudėtinga, nereikalaujanti ypatingų žinių, laiko ir lėšų sÄ naudų. Vertinant byloje esančius atsakovui adresuotus ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius pareiÅ¡kimus (1993 m. vasario 23 d., 2012 m. vasario 7 d. (b. l. 20, 41, 49-50)), matyti, kad nepaisant menko iÅ¡silavinimo (aÅ¡tuonių klasių iÅ¡silavinimo), teisinių žinių stokos, ieÅ¡kovė suvokė savo teisių įgyvendinimo, be kita ko, kreipimosi į savivaldybę tvarkÄ .

Kiekvienas apdairus, tinkamai besirÅ«pinantis savo teisių gynimu asmuo, turėtų rÅ«pintis tuo, kad savivaldybės institucijų darbuotojas, netinkamai vykdęs ar nevykdęs pavestų pareigų, jas įvykdytų, t. y. Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, negaudama atsakymo į 1993 m. vasario 23 d., pareiÅ¡kimÄ , turėjo suvokti apie galimai pažeidžiamÄ teisę į tinkamÄ privatizavimo procesÄ ir nedelsdama kreiptis į savivaldybės institucijÄ bei sužinoti, dėl kokios priežasties nėra atsakymo. Be kita ko, 2008 m. kovo 26 d. sudarant (atnaujinant) su atsakovu gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo suprasti, kad Å¡alis sieja tik nuomos teisiniai santykiai, tačiau iki 2012 m. vasario 24 d., nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų buto privatizavimo galimybes.

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, tinkamai neįgyvendino subjektinės teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ lengvatinėmis sÄ lygomis dėl subjektyvių priežasčių. Nuo teisės privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo – 1993 m. sausio 29 d. iki BPÄ® galiojimo pabaigos – 1998 m. liepos 1 d., nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga pasirÅ«pinti savo socialine gerove, t. y. įsigyti nuosavybę. Valstybės parama nėra absoliuti ir teikiama visiems asmenims.

Pažymėtina, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ , asmenys turi patys rÅ«pintis savo gerove, o ne pasikliauti tik valstybės laiduojama apsauga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimas, 2013 m. vasario 7 d. nutarimas, 2012 m. vasario 27 d. nutarimas ir kt.). Tokiu bÅ«du, nėra pagrindo pripažinti juridinių faktų sudėties, leidžiančios konstatuoti, kad ieÅ¡kovė atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei įgyti, ko pasėkoje galėjo susiklostyti tarpusavio privatizavimo teisiniai santykiai (BPÄ® 1, 5 straipsniai).

Atitinkamai, nėra teisinių prielaidų taikyti VPBÄ®IDNAÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , suteikiantį galimybę įgytÄ teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti bÅ«stÄ ginti teismine tvarka po BPÄ® galiojimo pasibaigimo. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, pradžia laikyti BPÄ® galiojimo pabaigÄ , t. y. 1998 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovės atstovo nuomone, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turėtų bÅ«ti siejama su 2012 m. vasario 24 d. atsakovo raÅ¡tiÅ¡ku atsakymu, kuriuo buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė, dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo, kreiptis į teismÄ .

Teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Faktui, kad praleista ieÅ¡kinio senatis, pripažinti bÅ«tina tiksliai nustatyti momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Privatizavimo eigoje galiojant BPÄ® paskutinis ieÅ¡kovės atliktas veiksmas buvo 1993 m. vasario 23 d. raÅ¡tiÅ¡kas kreipimÄ si į atsakovÄ , t. y. informavimas apie vieno iÅ¡ kartu gyvenančių Å¡eimos narių sutikimo gavimo kliÅ«tis.

Pripažintina, kad tuo atveju jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų elgusi kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, teisės privatizuoti bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pažeidimÄ galėjo suvokti po 1993 m. vasario 23 d. atsakovui adresuoto pareiÅ¡kimo pateikimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie galimo atsakovo atsakymo turinį, BPÄ® galiojimo metu, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., esant objektyvioms galimybėms įgyvendinti teisę privatizuoti bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis (sumokėti įmokas ir gauti Å¡eimos narių sutikimÄ ), be kita ko, ieÅ¡kovei, pagrįstai tikintis raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo į minėtÄ 1993 m. vasario 23 d. pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kinio pažeistoms teisėms teismine tvarka ginti senaties termino eigos pradžia galėtų bÅ«ti sietina su BPÄ® galiojimo pabaiga, t. y. 1998 m. liepos 1 d. (CK 1.127 straipsnio 5 dalis.).

Be kita ko, net 2008 m. kovo 26 d. sudarant (atnaujinant) su atsakovu gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo suprasti, kad Å¡alis sieja tik nuomos teisiniai santykiai, tačiau iki 2012 metų, nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų buto privatizavimo galimybes. Nustatytos aplinkybės patvirtina tik galėjimo ir turėjimo suprasti esant pažeistÄ subjektinę teisę momentÄ . IeÅ¡kinio senaties eigos pradžiai pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti konstatuotas asmens subjektinės teisės pažeidimo suvokimas.

Nagrinėjamu atveju, t. y. 2012 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovei adresuotas raÅ¡tas apie privatizavimo procedÅ«rÄ ir galimybę kreiptis į teismÄ dėl teisės pripažinimo lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti bÅ«stÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties eiga sietina su juo. Teisme ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2018 m. balandžio 18 d., t. y. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino pagal CK 1.131 straipsnį. Ä®vertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (2018 m. sausio 5 d. VGTP Kauno skyriaus sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T6445-419 5 punktas), todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (79, 92, 93, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263 – 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Teisėja J. B.-.