d8a2887d-ecd1-461b-824d-3e099ee32c8e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-29-390/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02692-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.9.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-534-527/2018 pagal ieÅ¡kovų R.

M. ir R. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrima“ dėl sumokėtų piniginių įmokų grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo – A. M.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo iÅ¡ atsakovės priteisti: ieÅ¡kovei R. M. 579,37 Eur (kas atitinka 2 000 litų) ir ieÅ¡kovui R. M. 1 853,99 Eur (kas atitinka 6 400 litų) žalos atlyginimÄ ir 5 procentus palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei teismo ir 600 Eur ieÅ¡kovės sumokėtas atstovavimo iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovai atsakovės paslaugomis naudojosi seniai, buvo įsigiję kelias užsienio poilsines keliones, įvykusias be jokių trukdžių, kurias įformindavo atsakovės agentÅ«ros vadybininkė (trečiasis asmuo), parinkdama patogiausiÄ laikÄ ir priimtiniausiÄ kainÄ . Visi atsiskaitymai buvo vykdomi tik grynais pinigais, jų gavimÄ Ä¯forminant pinigų priėmimo kvitais, o sutartys buvo sudaromos vėliau, suderinus keltus, lėktuvų reisus, suformavus turistines grupes ir panaÅ¡iai, todėl tiek atsakove, tiek ir vadybininke ieÅ¡kovai pasitikėjo.

Paskutinė sėkmingai įvykusi kelionė buvo į EgiptÄ 2014-03-07 2 asmenims už 3 000 litų pagal 2013-05-27 R. M. sumokėtus 3 000 litų pinigų priėmimo kvitus be numerio. Kaip įprastai, 2014-05-20 Raseinių filiale tarnybinėse patalpose jie iÅ¡ trečiojo asmens įsigijo kelionę 2 asmenims į EgiptÄ 2015-04-11 už 2 000 litų, kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovė pagal 2014-05-20 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. BUH 7733487. 2014-08-13 tokiomis pačiomis aplinkybėmis iÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kovas įsigijo kelionę į TurkijÄ 2014-10-14 keturiems asmenims už 6 400 litų, kuriuos sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitÄ Nr. BUH 8119248.

Dvi paskutinės kelionės, už kurias buvo sumokėti pinigai, nebuvo įvykdytos. Atsakovė ieÅ¡kovams paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų sumokėti agentÅ«ros vadybininkei (trečiajam asmeniui) pinigai įmonės nepasiekė, kad trečiasis asmuo juos pasisavino. Pažymėjo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-98-1009/2016 trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams, o ieÅ¡kovų civiliniai ieÅ¡kiniai buvo palikti nenagrinėtais.

Todėl įsigaliojus minėtam nuosprendžiui, ieÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį teismui civiline tvarka dėl žalos atlyginimo, praÅ¡ant atsakovės atlyginti žalÄ , patirtÄ dėl jos darbuotojos atliktų veiksmų, ieÅ¡kovams sumokėjus pinigus atsakovei už keliones, kuri jų neįvykdė.

3. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Ingrima“ su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Å iaulių apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. B. 2015-11-12 UAB „Ingrima“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo medžiagos priedų Nr. 3 ir 6 matyti, kad ieÅ¡kovas 2014-07-15 su kelionių organizatoriumi „Novaturas“, tarpininkaujant UAB „Ingrima“, sudarė paslaugų tiekimo sutartį KN170206, kelionei lėktuvu į EgiptÄ , už kelionę tarpininkui UAB „Ingrima“ pagal 2014-07-18 pinigų priėmimo kvitÄ BUH Nr.7235469 sumokėjo 398 Lt avansÄ , kas atitinka 115,27 Eur, o vėliau pagal 2014-02-13 pinigų priėmimo kvitÄ BUH Nr.7733452 sumokėjo 4480,88 Lt galutinį apmokėjimÄ , kas atitinka 1 297,75 Eur, viso už kelionę sumokėjo 4 878,88 Lt, kas atitinka 1 413,02 Eur.

Å ios aplinkybės, atsakovės nuomone, įrodo, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog pirma sudaroma turizmo paslaugų tiekimo sutartis, o vėliau mokami pinigai, o ne prieÅ¡ingai. Nors ieÅ¡kovai nurodė, kad UAB „Ingrima“ galima buvo atsiskaityti tik grynais pinigais, Å¡ias aplinkybes paneigia atsakovės buhalterės M. G. 2017-12-08 pažyma Nr. 1, kurios duomenys patvirtina, kad atsakovei 2014 m. buvo atlikta pavedimų už 61 5069,48 Lt, kas atitinka 178 136,43 Eur. Todėl atsakovė nesutiko, kad ji turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovams kaip darbdavys, kadangi ieÅ¡kovai nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie įrodytų, jog ieÅ¡kovus su atsakove sieja kokie nors sutartiniai santykiai.

Ieškovai teismui pateikė tik suklastotų pinigų priėmimo kvitų BUH Nr. 7733487 ir BUH Nr. 8119248 kopijas. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 padarytomis teismo išvadomis, kadangi minėta nutartis priimta dar iki nuosprendžio baudžiamojo byloje Nr. 1-98-1009/2016 įsiteisėjimo (2017 m. balandžio 5 d), kuriuo buvo nustatyta trečiojo asmens kaltė dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

Pažymėjo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje patvirtinta daug faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti įrodinėjamos nagrinėjant anksčiau paminėtas civilines bylas. Atsakovė nesutiko ir su ieÅ¡kinio reikalavimų dalimi dėl 5 proc. palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nesutikimÄ grindžiant tuo, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovus su atsakove sieja kokie nors sutartiniai santykiai, kartu nepateikė ir raÅ¡ytinių susitarimų su advokatu bei pinigų sumokėjimo faktÄ Ä¯rodančių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mai 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Ingrima“ ieÅ¡kovei R. M. 579,37 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-11-03) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir 600 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas, o ieÅ¡kovui R. M. 1 853,99 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-11-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 82,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

5. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar trečiojo asmens A. M. darbdavys, t. y. atsakovė, yra atsakinga už neįvykusias (nesuorganizuotas) keliones, už kurias ieÅ¡kovai sumokėjo pinigus bÅ«dami nesudarę paslaugų teikimo sutarčių ir pagal pinigų priėmimo kvitus, kurie, atsakovės teigimu, suklastoti, dubliuojant oficialius UAB „Ingrima“ apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus su tokia pačia serija bei numeriu (nes originalus UAB „Ingrima“ pinigų priėmimo kvitas BUH Nr. 7733487 iÅ¡raÅ¡ytas 2014-04-28 R. V. vardu, o originalus kvitas BUH Nr. 8119248 buvo anuliuotas 2014-08-04), o pinigai pagal tuos kvitus niekada nebuvo įneÅ¡ti į atsakovės kasÄ .

6. Teismas nustatė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu (kuris Å iaulių apygardos teismo 2017-04-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-92-616/2017 buvo paliktas nepakeistas), trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams, ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas, nurodžius, jog UAB ,,Ingrima“ civiliniu atsakovu į baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo įtraukta ir dalyvavo baudžiamojoje byloje tik kaip civilinis ieÅ¡kovas. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamoji A. M. nusikalstamÄ veikÄ vykdė bÅ«dama darbo santykiais susijusi su UAB ,,Ingrima“, todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys – UAB ,,Ingrima“.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, nagrinėdamas UAB „Ingrima“ kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties kitų nuo atsakovės nukentėjusių asmenų civilinėje byloje, atmetė UAB „Ingrima“ kasacinį skundÄ ir iÅ¡samiai analogiÅ¡koje situacijoje iÅ¡aiÅ¡kino atsakovės kaltę dėl žalos atlyginimo privalomumo (CK 6.264 straipsnis). Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti taikomi kasacinės instancijos teismo minėtoje civilinėje byloje nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kadangi tiek Å¡ioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios.

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jau iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 aiÅ¡kiai konstatuota, kad A. M. neveikė UAB „Ingrima“, t. y. atsakovės naudai, todėl atsakovės veiksmuose nėra visų bÅ«tinų neteisėtos civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas pažymėjo, kad esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo sÄ lygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog trečiasis asmuo, 2014 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 7733487 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 8119248, priimdama iÅ¡ ieÅ¡kovų pinigus atsakovės vardu už keliones į EgiptÄ (2015-04-11) ir į TurkijÄ (2014-10-14), neatliko darbo funkcijų.

9. Teismas pastebėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovai dėl neteisėtų trečiojo asmens (atsakovės darbuotojos) veiksmų patyrė atitinkamai 579,37 Eur ir 1 853,99 Eur turtinę žalÄ , nes sumokėję nurodytas sumas negavo žadėtų paslaugų. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad vykdė griežtÄ trečiojo asmens (darbuotojos) kontrolę, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės darbuotoja (trečiasis asmuo) padarė žalÄ ne vienam atsakovės klientui. Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės padalinyje Raseiniuose buvo sudarytos tokios sÄ lygos, kad įmonės darbuotojas, veikdamas įmonės vardu, darbo metu turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis.

10. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nepakankama darbuotojos veiksmų kontrolė lėmė atsakovės veiksmų ir jos darbuotojos (trečiojo asmens), padariusios ieÅ¡kovams žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimÄ (CK 6.247 straipsnis). Todėl teismas ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino visiÅ¡kai.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , kad teismas turėjo įvertinti ieÅ¡kovų elgesį sumokant pinigus, nesant sudarytai turizmo paslaugų sutarčiai, ir taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies ar 6.253 straipsnio 5 dalies normas, suteikiančias teismui teisę sumažinti žalos atlyginimÄ arba atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ , atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį. Teismas, vertindamas šį atsakovės argumentÄ , vadovavosi jau suformuota teismų praktika ir atkreipė atsakovės dėmesį, jog tiek kasacinis, tiek apeliacinės instancijos teismas atsakovei jau iÅ¡aiÅ¡kino, jog nėra pagrindo sutikti su analogiÅ¡kais atsakovės argumentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ingrima“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimÄ (visÄ ar iÅ¡ dalies) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ taikyti miÅ¡rios kaltės institutÄ ; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visÄ ar iÅ¡ dalies ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žalÄ iÅ¡ atsakovės priteisė nenustatęs darbdavio neteisėtos veiklos, bei priežastinio ryÅ¡io tarp samdančio darbuotojÄ asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų, netinkamai vertino įrodymus, visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovų veiksmų, sÄ lygojusių galimos žalos atsiradimÄ . 12.2.

Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovai neįrodė, kad pinigai tikrai buvo sumokėti A. M., kÄ patvirtina atsakovės pateikti įrodymai (pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalų priedai Nr. 20, Nr. 21 ir įplaukų registracijos žurnalų priedai Nr. 22 ir Nr. 23), kuriuose ieÅ¡kovai nėra įraÅ¡yti kaip priedus mokėję asmenys. Atsakovė pateikė į bylÄ duomenis apie trečiojo asmens turimas sÄ skaitas bankuose, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovų nurodytos piniginės lėšos nebuvo įneÅ¡tos ir į trečiojo asmens sÄ skaitas.

Be to, ranka sunumeruoti ieÅ¡kovų pateikti ginčo kvitai galimai iÅ¡raÅ¡yti 2014 metų spalio 4-5 dienomis t. y. Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, kadangi A. M. jau buvo demaskuota darbdavių, o Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis yra ne darbo dienos. 12.3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo trečiojo asmens atliekamas darbines funkcijas, todėl savo veiksmais sudarė galimybę juridinio asmens darbuotojams piktnaudžiauti esama padėtimi. Pažymi, kad darbdavys kiekvienÄ dienÄ matydavo trečiojo asmens veikos rodiklius (sudarytas sutartis, sumas), kiek tai buvo susiję su atliekamomis trečiojo asmens darbinėmis funkcijomis.

Tai, kad darbuotojos darbo kontrolė buvo pakankama patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovės finansininkė M. G.. 12.4. Teismas netinkamai analizavo aplinkybes ir atsakovės pateiktus įrodymus dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių sudarymo tvarkos. Apeliantė nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiais, kad sutartys buvo sudaromos tik prieÅ¡ pat kelionę, kÄ patvirtina pačių ieÅ¡kovų pateikta 2013 m. liepos 15 d. sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. KN170206. 12.5. Apeliantė pažymi, kad teismas 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdyje priėmė sprendimÄ privalomai iÅ¡kviesti liudyti R.

S., kuriam buvo iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas tokia pačia serija bei numeriu kaip ir R. M. Nr. BUH 8119248. Tačiau 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdyje pakeitė savo sprendimÄ ir atsisakė kviesti liudytojÄ R. S. liudyti teisme ir nepaaiÅ¡kino savo motyvų. Taip pat teismas viso proceso metu praÅ¡ant atsakovei, nepripažino trečiojo asmens A. M. dalyvavimo teismo posėdyje privalomu ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių jai apklausti. Todėl byloje nebuvo nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės dėl pinigų priėmimo kvitų, kuriuos ieÅ¡kovai pateikė į bylÄ iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių. 12.6.

Teismas nepagrįstai atsakovei neleido susipažinti su pinigų priėmimo kvitų originalais, jų apžiÅ«rėti. Dėl ko negalima buvo nustatyti parašų autentiÅ¡kumo, kvitų pasiraÅ¡ymo laiko bei vietos, dėl ko bylÄ nagrinėjančiai teisėjai du kartus buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas. 12.7. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai vadovavosi teismų procesiniais sprendimais, priimtais nesulaukus baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 įsigaliojimo, t. y. kurie buvo priimti, neįvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Å ias aplinkybes detaliai iÅ¡nagrinėjo Å iaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. neskundžiama nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-309/2016, kuria konstatavo, kad nėra CK 6.264 straipsnyje ir kituose teisės norminiuose aktuose įtvirtintų pagrindinių UAB „Ingrima“ įtraukti civiliniu atsakovu, kas turi prejudicinę reikÅ¡mę kitose bylose. 12.8. Teismas neteisingai taikė miÅ¡rios kaltės instituto nuostatas. IeÅ¡kovų elgesys perkant kelionę neatitiko bonus pater familias elgesio standarto reikalavimų, kas prisidėjo prie žalos atsiradimo ir yra pagrindas atmesti (netaikyti civilinės atsakomybės) ar mažinti ieÅ¡kovės žalos atlyginimo reikalavimÄ (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Pažymi, kad ieÅ¡kovai valdo medienos apdirbimo įmonę, kurioje dirba daug samdomų asmenų, todėl jiems turėjo bÅ«ti žinoma tiek apie sutarčių sudarymo momentÄ ir formÄ (CK 6.749 straipsnio 1 dalis), tiek, kad pinigų priėmimo kvitai turi turėti numerius, kurie neturėtų bÅ«ti numeruojami ranka. Be to, ieÅ¡kovai elgėsi neatsargiai (arba sÄ moningai nesÄ Å¾iningai), kadangi jie nesidomėjo kokias paslaugas parduoda įmonė, nekreipė dėmesio į rinkos neatitinkančias kainas.

Todėl ieÅ¡kovų paritÄ Å¾alÄ jiems sÄ lygojo jų pačių didelis neatsargumas, dėl ko jie turi prisiimti kilusias pasekmes. 12.9. Teismas netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias palÅ«kanų priteisimÄ , dėl ko ir Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai R. M. ir R. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 120 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1. Visos aplinkybės, nurodytos atsakovės apeliaciniame skunde buvo tiriamos, vertinamos ir nagrinėjamos pirmos instancijos teismo posėdžiuose. 13.2. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, nes nagrinėjama byla skyrėsi tik tuo, kad kreipėsi kiti nukentėję nuo atsakovės asmenys iÅ¡ neiÅ¡skridusio į poilsinę kelionę lėktuvo. 13.3.

Siekdama užvilkinti procesÄ , atstovė ne kartÄ reiÅ¡kė nepagrįstus nuÅ¡alinimus bylÄ nagrinėjančiai teisėjai, elgėsi ant mandagumo ribos, kaltindama ieÅ¡kovus neteisėtais veiksmais kartu su A. M.. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

15. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai 2014 m. gegužės 20 d. atsakovės Raseinių filialo tarnybinėse patalpose iÅ¡ trečiojo asmens (UAB „Ingrima“ darbuotojos) įsigijo kelionę 2 asmenims į EgiptÄ 2015 m. balandžio 14 d. už 2 000 Lt, kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovė pagal 2014 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. BUH 7733487. 2014 m. rugpjūčio 13 d. tokiomis pačiomis aplinkybėmis iÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kovas įsigijo kelionę į TurkijÄ 2014 m. spalio 14 d. keturiems asmenims už 6 400 Lt, kuriuos sumokėjo pinigų priėmimo kvitu Nr. BUH 8119248.

Å ios kelionės, už kurias buvo sumokėti pinigai, nebuvo įvykdytos. Pasikreipus į atsakovę, ieÅ¡kovams buvo paaiÅ¡kinta, kad atsakovės darbuotoja A. M. pasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovų gautus pinigus, todėl atsakovė atsisakė organizuoti ieÅ¡kovės apmokėtas keliones, taip pat atsisakė atlyginti ieÅ¡kovams patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu.

17. Byloje ginčas kilo dėl to, ar trečiojo asmens A. M. darbdavys, t. y. atsakovė, yra atsakinga už neįvykusias (nesuorganizuotas) keliones, už kurias ieškovai pinigus sumokėjo būdami nesudarę paslaugų teikimo sutarčių ir pagal pinigų priėmimo kvitus, kurie, atsakovės teigimu, suklastoti.

18. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu konstatavus atsakovės atsakomybę už ieÅ¡kovams kilusiÄ Å¾alÄ ir tenkinus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsakovė UAB „Ingrima“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinį skundÄ grindžiant tuo, kad teismas taikė CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

19. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas bÅ«tent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiÅ¡kiančiu, kad žalÄ privalo atlyginti tas asmuo, kuris jÄ savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, Å¡i (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalÄ privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).

20. Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Å io straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrÄ jÄ dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

21. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra bÅ«tinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys, bet ir papildomos sÄ lygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju, apeliantės nuomone, teismas žalÄ iÅ¡ jos priteisė, nenustatęs darbdavio neteisėtos veiklos, bei priežastinio ryÅ¡io tarp samdančio darbuotojÄ asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

23. Kaip minėta Å¡ios nutarties 19 punkte, darbdavys CK 6.264 straipsnio prasme yra netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, tai reiÅ¡kia, kad paties darbdavio neteisėti veiksmai, kaip jie (neteisėti veiksmai) suprantami pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 1 dalį, nėra bÅ«tinoji civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.264 straipsnį sÄ lyga, kitaip tariant, nėra atskirai nustatomi, sprendžiant, ar darbdavys yra atsakingas pagal Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Vadinasi, UAB „Ingrima“ CK 6.264 straipsnio taikymo prasme be pagrindo akcentuoja pirmiau nurodytÄ aplinkybę dėl savo neteisėtų veiksmų nebuvimo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad žalos padarymo metu A. M. dirbo UAB ,,Ingrima“ vadybininke Raseinių padalinyje, su ja buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. A. M. iÅ¡ ieÅ¡kovų priėmė pinigus savo darbo vietoje, darbo laiku (pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodytÄ sumÄ atitinkamai 2000 Lt (579,37 Eur) ir 6400 Lt (1853,99 Eur) Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai laiko žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, buvo iÅ¡raÅ¡yti darbo dienomis, atitinkamai antradienį ir trečiadienį), buvo įgijusi klientų pasitikėjimÄ (bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai per atsakovės darbuotojÄ A.

M. buvo įsigiję ne vienÄ kelionę, į kuriÄ buvo iÅ¡vykę), iÅ¡duodamuose ieÅ¡kovams pinigų priėmimo kvituose ji nurodydavo atsakovės įmonės rekvizitus, kas rodo, kad trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu. Vadovaujantis Å¡iomis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovams nekilo ir neprivalėjo kilti abejonių, kad pinigus jie moka ne už trečiojo asmens asmeniÅ¡kai teikiamas paslaugas, o už atsakovės teikiamas paslaugas.

25. Esant darbo santykiams, darbuotojÄ ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, tai reiÅ¡kia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo sÄ lygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

26. Nors atsakovė tvirtino, kad vykdė griežtÄ trečiojo asmens (darbuotojos) kontrolę, kÄ neva patvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės, jog darbdavys kiekvienÄ dienÄ matydavo trečiojo asmens veikos rodiklius (sudarytas sutartis, sumas), kiek tai buvo susiję su atliekamomis trečiojo asmens darbinėmis funkcijomis, tačiau akivaizdu, kad darbo kontrolė nebuvo pakankama, kadangi atsakovės darbuotoja padarė žalÄ ne vienam atsakovės klientui, kÄ patvirtina tiek byloje pateikti baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 duomenys, tiek pirmosios instancijos teismo Å¡ioje byloje priimtame sprendime minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad teisme buvo patenkinti ir kitų atsakovės klientų, kuriems paslaugas suteikė A.

M. civiliniai ieÅ¡kiniai, dėl jiems padarytos žalos už nesuteiktas paslaugas, už kurias buvo sumokėti pinigai. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad atsakovės Raseinių padalinyje buvo sudarytos tokios sÄ lygos, kad įmonės darbuotoja, veikdama įmonės vardu, darbo metu turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis, t. y. darbdavio kontrolė nebuvo pakankama, kas iÅ¡ dalies sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

27. Nustačius minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp samdančio darbuotojÄ asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimÄ ir konstatuodamas atsakovės atsakomybę už ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ , nepagrįstai vadovavosi teismų procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-555/2017), kadangi jie buvo priimti, nesulaukus baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 įsigaliojimo, kurioje trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams.

29. Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes:

į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, bÅ«tina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

30. Atsižvelgiant į tai, kad tiek šios nutarties 26 punkte nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, tiek ir minimoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes. Minėtose civilinėse bylose buvo nustatyta, kad darbuotojas neteisėtus veiksmus atliko darbo vietoje ir darbo metu, jie susiję su darbuotojo darbo funkcijomis. Visose minėtose bylose dalyvavo ta pati atsakovė ir tas pats trečiasis asmuo, o faktinės aplinkybės buvo analogiškos, taip pat analogiški buvo ir atsakovės atstovo argumentai dėl nesutikimo su kitų ieškovų ieškiniais.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje gali bÅ«ti taikomi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016. Nustačius minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad nustačius, jog darbuotojas žalÄ padarė vykdant darbo pareigas, kaip jau nurodyta minėtose aukÅ¡tesnių teismų procesiniuose dokumentuose, darbdavio argumentai dėl vykdytos darbuotojo, Å¡iuo atveju A.

M., kontrolės (ne) pakankamumo teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad minėtomis nutartis nėra pagrindo vadovautis, nes jos buvo priimtos nesulaukus baudžiamosios bylos Nr. 1-98-1009/2016 įsigaliojimo, pastebėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu civilinėje byloje Nr. 1-98-1009/2016 (kuris buvo paliktas nepakeistas Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-92-616/2017), ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas (BPK 113 straipsnis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nurodžius, jog UAB ,,Ingrima“ civiliniu atsakovu į baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo įtraukta ir dalyvavo baudžiamojoje byloje tik kaip civilinis ieÅ¡kovas.

Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamoji A. M. nusikalstamÄ veikÄ vykdė bÅ«dama darbo santykiais susijusi su UAB ,,Ingrima“, todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys – UAB ,,Ingrima“. Taigi, apeliantės nurodytame teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, susiję su darbdavio atsakomybe už darbuotojo padarytÄ ieÅ¡kovams žalÄ , iÅ¡ esmės buvo tapačios minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms.

Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , teismas turėjo teisę vadovautis minėtoje kasacinės instancijos teismo byloje padarytomis iÅ¡vadomis.

31. Nors apeliantė tvirtina, kad Å iaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. neskundžiama nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-309/2016 konstatavo, kad nėra CK 6.264 straipsnyje ir kituose teisės norminiuose aktuose įtvirtintų pagrindinių UAB „Ingrima“ įtraukti civiliniu atsakovu, kas turi prejudicinę reikÅ¡mę kitose bylose, su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę civilinėje byloje tik dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovams kasatorės nurodomoje baudžiamojoje byloje yra pareikÅ¡ti įtarimai. Be to, kaip minėta Å¡ios nutarties 33 punkte, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 teismas konstatavo, kad kaltinamoji A. M. nusikalstamÄ veikÄ vykdė bÅ«dama darbo santykiais susijusi su UAB ,,Ingrima“, todėl teismas laikė, kad už kaltinamosios darbo santykių pagrindu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys – UAB ,,Ingrima“.

32. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovai neįrodė, kad pinigai (kurie Å¡iuo atveju laikytini patirta ir praÅ¡oma priteisti žala) tikrai buvo sumokėti A. M., kÄ patvirtina atsakovės pateikti įrodymai (pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalų priedai Nr. 20, Nr. 21 ir įplaukų registracijos žurnalų priedai Nr. 22 ir Nr. 23), kuriuose ieÅ¡kovai nėra įraÅ¡yti kaip priedus mokėję asmenys. Be to, atsakovė pateikė į bylÄ duomenis apie trečiojo asmens turimas sÄ skaitas bankuose, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovų nurodytos piniginės lėšos nebuvo įneÅ¡tos ir į trečiojo asmens sÄ skaitas. Todėl apeliantei kyla abejonės, ar iÅ¡ viso ieÅ¡kovai sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu.

33. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovai tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vykusių pėdžių metu nuosekliai tvirtino, kad trečiajam asmeniui už keliones mokėdavo grynais pinigais. Todėl akivaizdu, kodėl trečiojo asmens banko sÄ skaitose ieÅ¡kovų sumokėtos pinigų sumos neatsispindi. Be to, pati A. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 visiÅ¡kai prisipažino, kad už keliones klientai jai mokėdavo grynaisiais, neneigė, kad pinigai už keliones jai buvo perduoti.

Teismas 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamajame nuosprendyje, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad A. M. laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-10-02 apgaule iš klientų pasisavino pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų byloje pateikti pinigų už keliones mokėjimo kvitai buvo išrašyti 2014 m. gegužės 20 d. ir 2014 m. rugpjūčio 13 d., nėra pagrindo abejoti, kad ieškovai pinigų priėmimo kvituose nurodytas pinigų sumas perdavė trečiajam asmeniui (t. 1, b. l. 14-15).

34. Nustačius minėtas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad ranka sunumeruoti ieÅ¡kovų pateikti ginčo kvitai galimai iÅ¡raÅ¡yti 2014 m. spalio 4-5 dienomis t. y. Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, kadangi neva A. M. jau buvo demaskuota darbdavių, o Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis yra ne darbo dienos. Pastebėtina, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas darbdavio civilinės atsakomybės klausimas, ieÅ¡kovams nėra pareikÅ¡ti joki prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizę, tikslu nustatyti pinigų priėmimo kvitų iÅ¡raÅ¡ymo datÄ .

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad minėti kvitai iÅ¡raÅ¡yti juose nurodyta data, o kvituose nurodytos piniginės sumos buvo perduotos trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovai dėl neteisėtų trečiojo asmens (atsakovės darbuotojos) veiksmų patyrė atitinkamai 579,37 Eur ir 1 853,99 Eur turtinę žalÄ , nes sumokėję nurodytas pinigines sumas, negavo žadėtų paslaugų.

35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas nepagrįstai neįvertino pačių ieÅ¡kovų elgesio, sumokant pinigus ir nereikalaujant sudaryti turizmo paslaugų sutartis, dėl ko nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies ar 6.253 straipsnio 5 dalies normos, suteikiančios teismui teisę sumažinti žalos atlyginimÄ arba atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ , atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes, pačių ieÅ¡kovų elgesį ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ mažinti apeliantės atsakomybę. Apeliantė nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiais, kad sutartys buvo sudaromos tik prieÅ¡ pat kelionę, kÄ neva patvirtina pačių ieÅ¡kovų byloje pateikta 2013 m. liepos 15 d. sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. KN170206. Å ių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.2283 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kuri sudaroma tarp stipresnės Å¡alies (verslininko) ir silpnesnės Å¡alies (vartotojo), todėl pareiga pasiÅ«lyti sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį yra numatoma verslininkui, Å¡iuo atveju atsakovei.

Vadovaujantis tuo, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ kad dėl žalos atsiradimo kalti ir patys ieÅ¡kovai. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslininkas, turėjo pareigÄ organizuoti įmonėje darbÄ taip, kad nebÅ«tų galima piktnaudžiauti piniginėmis lėšomis, o nepakankamai kontroliuodama kitame mieste dirbantį darbuotojÄ atsakovė veikė savo rizika. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovai kažkokiu bÅ«du bÅ«tų prisidėję prie atsakovės darbuotojos nusikalstamų veiksmų, kad žinojo, ar turėjo žinoti, kad trečiojo asmens iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai yra suklastoti, dubliuojant kitus originalius atsakovės kvitus, ar, kad trečiasis asmuo iÅ¡ jų paimtų pinigų neįnešė ar neįneÅ¡ į atsakovės kasÄ .

Apeliantė nenurodo teisinių argumentų, dėl ko teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies normas, o vien nesutikimas su teismo vertinimu nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Pastebėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 dienos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013, 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

38. Apeliantė nuomone, Å¡iuo atveju teismas nepagrįstai atsakovei neleido susipažinti su ieÅ¡kovų byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kuriais grindžiama praÅ¡oma priteisti žala, originalais, jų apžiÅ«rėti, dėl ko negalima buvo nustatyti parašų autentiÅ¡kumo, kvitų pasiraÅ¡ymo laiko bei vietos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors į bylÄ ieÅ¡kovai pateikė tik pinigų priėmimo kvitų kopijas, kurios buvo tinkamai patvirtintos, jų originalai buvo pateikti teismui susipažinti parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 96). Teismui nekilo abejonių dėl jų tikrumo. Kaip minėta anksčiau, atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės, kuriai atlikti bÅ«ti reikalingi minėtų dokumentų originalai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, netenkinęs atsakovės praÅ¡ymo dėl įrodymų pateikimo, pažeidė procesinės teisės normas.

39. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje liudytojÄ R. S., kuriam buvo iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas tokia pačia serija bei numeriu kaip ir R. M. Nr. BUH 8119248. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino trečiojo asmens A. M. dalyvavimo teismo posėdyje bÅ«tinu ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių jai apklausti. Todėl, apeliantės nuomone, byloje nebuvo nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės dėl pinigų priėmimo kvitų, kuriuos ieÅ¡kovai pateikė į bylÄ iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016, įvertinus sutrinktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji (Å¡ioje byloje trečiasis asmuo) pateikdavo klientams ne UAB „Ingrima“ buhalterinėje apskaitoje naudojamus pinigų priėmimo kvitus, o jos pačios įsigytus pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos priimtus pinigus pasisavino, A. M. pripažinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui, sprendžiant darbdavio atsakomybės klausimÄ dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, byloje pateiktų duomenų pakako teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti.

Todėl papildoma liudytojų, ar trečiojo asmens apklausa dėl pinigų priėmimo kvitų iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių Å¡iuo atveju nebuvo reikalinga. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus dėl apeliantės atsakomybės už jos darbuotojos trečiojo asmens neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Tuo labiau, kad bylos medžiaga patvirtina, jog teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

40. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Pastebėtina, kad viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga.

Teisėjo ir teismų neÅ¡aliÅ¡kumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė buvo du kartus pareiÅ¡kusi bylÄ nagrinėjančiai teisėjai nuÅ¡alinimÄ , tačiau pateikti praÅ¡ymai nebuvo tenkinti, nenustačius pagrindo konstatuoti teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ .

Todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu ir jis jos netenkina, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad byla buvo iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko teismo.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 42. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja visos – tiek bendrosios (bÅ«dingos civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais atvejams), tiek specialiosios (bÅ«dingos tik darbdavio atsakomybės kilimo aptariamu pagrindu atvejams) – sÄ lygos darbdavio UAB „Ingrima“ atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovai įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius 120 Eur atstovavimo iÅ¡laidų patyrimÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 107) (mokėtoja R.

M.), kurios priteistinos ieškovei R. M. iš atsakovės UAB „Ingrima“ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė patyrė 11,81 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, valstybės patirtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, įmonės kodas 156869689, 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, įmonės kodas 156869689, valstybei 11,81 Eur (vienuolika eurų 81 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

MinėtÄ sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas