d8a1f2a3-4682-436c-93d7-4faa083d319f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-928-618/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10423-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.2; 2.6.37; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.18.2.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-639/2021 pagal ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., ir pagal atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. V. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „V.“;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) priteisti ieÅ¡kovei 8 804 Eur piniginių lėšų už parduotÄ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), esančių Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarės A. G. depozitinėje sÄ skaitoje pagal Å¡alių 2020 m. birželio 8 d. pareiÅ¡kimÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo 1 040 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkantį kitÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Å¡alims priklausantį turtÄ ;

6) nustatyti nepilnamečių vaikų D. V. (D. V.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. (A. V. ), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

7) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 315,30 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaikų pilnametystės, sumokant jas į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡laikymo dydį indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskirti ieÅ¡kovę iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

8) priteisti iÅ¡ atsakovo 3 504,70 Eur iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ dalies įskaitant iÅ¡laikymÄ apskaičiuotÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sÅ«naus pilnametystės;

9) priteisti iÅ¡ atsakovo 4 545,70 Eur iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ dalies įskaitant iÅ¡laikymÄ vaikui, apskaičiuotÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sÅ«naus pilnametystės;

10) iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), leisti vykdyti iÅ¡ Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarės A. G. depozitinėje sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų;

11) priteisti iÅ¡ atsakovo 3 900 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimÄ už laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ ;

12) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, santuokos metu sukÅ«rė kitÄ Å¡eimÄ , 2012 m. paliko ieÅ¡kovę su Å¡alių mažamečiais vaikais ir išėjo gyventi kartu su kita moterimi, su kuria augino jų bendrÄ vaikÄ . Å ios aplinkybės, t. y. kad atsakovas yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , ieÅ¡kovei tapo žinomos tik atsakovui palikus jų Å¡eimÄ , atsakovė buvo sukrėsta, patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , bendravimo sunkumus, dvasinį sukrėtimÄ ir kitus neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, jai teko vienai rÅ«pintis dviem negaliÄ turinčiais mažamečiais vaikais.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 1.2. Å alių nepilnamečiai vaikai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieÅ¡kove, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. Atsakovas dirba užsienyje, į LietuvÄ grįžta nereguliariai, vaikus aplanko labai retai ir trumpam, todėl bÅ«tų sunku įgyvendinti griežtÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ . IeÅ¡kovė nesiekia varžyti atsakovo galimybės matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovė nepraÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos. 1.3. Å alių nepilnamečiam sÅ«nui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 20 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuotas hipopituitarizmas, hipofizės funkcijos sutrikimas, karcinoido sindromas ir alerginis rinitas. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), turi raidos sutrikimÄ , yra neįprastai žemo Å«gio, dėl to jam skirtas gydymas augimo hormonu, jis yra alergiÅ¡kas baltymams, kiauÅ¡iniams, viÅ¡tienai, kakavai, citrusiniams vaisiams.

Å alių nepilnamečiam sÅ«nui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. vasario 26 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, diagnozuota hidrocefalija, kalbos iÅ¡raiÅ¡kos ir recepcijos sutrikimai, neįprastai žemas Å«gis. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), turi kalbos ir dėmesio sutrikimÄ , jo raida sulėtėjusi, todėl 2 kartus per savaitę lankosi pas logopedÄ ir spec. pedagogÄ , jam suteikta mokytojo padėjėjo pagalba. Vaikai dažnai lankosi pas medicinos specialistus, įskaitant specialistus Kaune ir Vilniuje, jiems atliekami įvairÅ«s tyrimai, pritaikyta speciali mityba, vaikai taip pat turi vartoti įvairius vitaminus.

IeÅ¡kovė dirba kirpėja, tačiau dėl nepilnamečių vaikų specialiųjų poreikių ji gali dirbti tik 2–3 val. per dienÄ , kadangi turi vežti vaikus į ugdymo įstaigas, papildomas ugdymo pamokas, specialistus, gydytojus, todėl jos pajamas sudaro tik 200–300 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingas, dirba užsienyje, jo pajamos yra gerokai didesnės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams po 350 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui. 1.4.

Nuo 2018 m. kovo 25 d. atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 400 Eur per mėnesį, o nuo 2018 m. birželio mėn. iÅ¡laikymo vaikams nebeteikė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovo priteistinas 3 900 Eur ((600 Eur - 400 Eur) x 3 mėn. + (600 Eur x 5,5 mėn.) iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas. 1.5. Iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovė 2006 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 50/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Å is nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis, todėl nutraukiant santuokÄ nedalytinas ir lieka asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

Iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovė 2006 m. vasario 20 d., pirkimo–pardavimo sutartimi taip pat įsigijo žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t. y. pinigines lėšas, gautas pardavus paveldėtÄ turtÄ , ieÅ¡kovė neketino Å¡io turto įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu, tokio susitarimo Å¡alys nebuvo sudariusios, todėl nutraukiant santuokÄ Å¡is turtas nedalytinas ir lieka asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. 1.6.

Iki santuokos sudarymo atsakovas 2005 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 119 902,68 Eur (414 000 Lt). Už šį turtÄ atsakovas sumokėjo 17 986,40 Eur (62 100 Lt) savo asmeninių lėšų, o likusios piniginės lėšos buvo gautos pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB. Siekiant pabaigti minėto gyvenamojo namo statybas, buvo padidinta 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartimi suteikta kredito suma, o sutarties įvykdymui užtikrinti 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieÅ¡kovės ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad „Swedbank“, AB, suteikė atsakovui iÅ¡ viso 191 925,88 Eur kreditÄ pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais). Taigi žemės sklypui ir gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti ir statybos darbams pabaigti buvo skirta beveik keturis kartus daugiau bendrų sutuoktinių lėšų, neįskaitant mokėtinų palÅ«kanų nei asmeninių atsakovo lėšų. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai buvo naudojami Å¡eimos poreikiams tenkinti, kreditas, skirtas turtui įsigyti, buvo grÄ Å¾inamas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, o gyvenamasis namas iÅ¡ esmės buvo pabaigtas statyti santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis, minėtas turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe. 1.7. 2020 m. birželio 8 d. atsakovas, ieÅ¡kovės sutikimu, pardavė žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 152 000 Eur.

Pardavus šį turtÄ buvo grÄ Å¾intas kreditas „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį, o likusios 18 692,29 Eur piniginės lėšos Å¡alių praÅ¡ymu buvo pervestos į notarės A. G. depozitinę sÄ skaitÄ , jas leidžiant panaudoti tik atsiskaitymui su nekilnojamo turto agentÅ«ra. 2020 m. birželio 8 d. Å¡alys pasirašė pareiÅ¡kimÄ , juo patvirtino, kad likusi 16 852,29 Eur suma yra deponuojama notaro sÄ skaitoje ir turi bÅ«ti iÅ¡mokėta tik įsiteisėjus galutiniams teismo sprendimui ir (ar) Å¡alims sudarius susitarimÄ dėl turto pasidalijimo ir (ar) turto nuosavybės formos nustatymo.

Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priteistina 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje, t. y. 8 426,14 Eur. 1.8. IeÅ¡kovė pažymi, kad ji rÅ«pinosi žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu, jai buvo iÅ¡duotas teismo liudijimas be atsakovo leidimo atlikti veiksmus statinio baigtumui įregistruoti, t. y. nustatyti patikslintus kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė samdė specialistus, už jų paslaugas mokėjo savo asmeninėmis lėšomis: 1) 317,60 Eur už statinio geodezinę nuotraukÄ , duomenų įregistravimÄ â€žInfostatyba“ duomenų bazėje; 2) 250 Eur už patikslintų kadastrinių matavimų atlikimÄ ; 3) 160 Eur už gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; 3) 28,13 Eur už nekilnojamo turto kadastro duomenų įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre. Taigi ieÅ¡kovė sumokėjo 755,73 Eur už ginčo turto kadastro duomenų patikslinimÄ ir įregistravimÄ , todėl atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei pusę Å¡ių iÅ¡laidų, t. y. 377,86 Eur.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovei priteistina 8 804 Eur piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje, o likusi 8 048,29 Eur piniginių lėšų dalis priteistina atsakovui. 1.9. Atsakovas nesirÅ«pina nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems iÅ¡laikymo, todėl ieÅ¡kovė 2019 m. pabaigoje kreipėsi į antstolį dėl priverstinio iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau antstoliui iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams taip pat nepavyko. Pažymėtina, kad atsakovas prašė teismo sumažinti teismo nutartimi iÅ¡ jo priteisto laikino iÅ¡laikymo vaikams dydį iki 200 Eur, tačiau net ir Å¡io iÅ¡laikymo atsakovas vaikams neteikia.

Minėtas atsakovo elgesys rodo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali nevykdyti teismo sprendimo dalies dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, o priteisto iÅ¡laikymo taip pat gali nepavykti iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka, todėl manytina, kad nepilnamečių vaikų interesai bus užtikrinti iÅ¡ atsakovo priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikams miÅ¡ria forma – periodinėmis iÅ¡mokomis ir vienkartine pinigų suma iÅ¡ atsakovui priklausančių piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje. 1.10.

Santuokos metu Å¡alys įsigijo automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), registruotÄ ieÅ¡kovės vardu. Minėtas automobilis buvo nusidėvėjęs ir nebeeksploatuojamas, todėl ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų už jo laikymÄ , draudimÄ ir pan., jį pardavė jį už 420 Eur, todėl atsakovui priteistina 210 Eur kompensacija už automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Santuokos metu Å¡alys įsigijo motociklÄ â€žSuzuki VL“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo vardu. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad minėtas motociklas buvo parduotas už 500 Eur, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų matyti, jog Å¡ių motociklų kaina svyruoja nuo 2 000 Eur iki 3 750 Eur, todėl laikytina, kad vidutinė motociklo „Suzuki VL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 2 500 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovei priteistina 1 250 Eur kompensacija už šį turtÄ . Taigi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 040 Eur (1 250 Eur – 210 Eur) kompensacija.

2. Atsakovas A. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. 2.1. Nurodė, kad Å¡alys gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 1997 m. 2002 m. atsakovui esant iÅ¡vykusiam, ieÅ¡kovė nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2003 m. sausio mėn. buvo iÅ¡vykusi į JaponijÄ , taip pažeisdama savo Å¡eiminius įsipareigojimus atsakovui. 2003 m. Å¡alys svarstė nutraukti santykius, tačiau atsakovas atleido ieÅ¡kovei ir Å¡alys (duomenys neskelbtini)sudarė santuokÄ . Å alių santuoka iÅ¡iro dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovei nerÅ«pėjo, todėl manytina, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. 2.2.

Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad nepilnamečių vaikų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ vaikams po 244,22 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį. Nurodo, kad jis Å¡iuo metu nedirba, o iÅ¡laikymas vaikams turėtų bÅ«tų siejamas su Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga (toliau – MMA), kuri Å¡iuo metu sudaro 488,64 Eur (atskaičius mokesčius). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis, todėl jos reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo vienkartine suma yra atmestinas.

Nors ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3 900 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimÄ , tačiau atsakovas iÅ¡laikymo neteikė, kadangi ieÅ¡kovė neteikė jam duomenų apie tai, kam skiriamos iÅ¡laikymui skirtos lėšos. Gavus minėtus duomenis paaiÅ¡kėjo, kad piniginės lėšos nebuvo skiriamos vaikams iÅ¡laikyti, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas. 2.3. Transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valst.

Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir „Suzuki VL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotos už panaÅ¡iÄ kainÄ , todėl kompensacijos Å¡alims vienai iÅ¡ kitos nepriteistinos.

3. Atsakovas A. V. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas:

1) pripažinti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį;

2) priteisti atsakovui 31 046 Eur kompensacijÄ už kreditorei „Swedbank“, AB, sumokėtas įmokas;

3) pripažinti 1/2 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo nuosavybe;

4) priteisti atsakovui 10 295 Eur piniginių lėšų, esančių Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarės A. G. depozitinėje sÄ skaitoje, įsipareigojimams pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskeltini) ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskeltini) įvykdyti. 3.1. Nurodė, kad Å¡alys gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį iki santuokos sudarymo, todėl pripažintina, kad jie vykdė bendrÄ jungtinę veiklÄ , siekdami sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. 2005 m. spalio 7 d. tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais), o Å¡ios sutarties įvykdymui užtikrinti 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieÅ¡kovės ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta laidavimo sutartis.

Minėtų sutarčių pagrindu gautas kreditas buvo naudojamas Å¡alių bendrai jungtinei veiklai, o sudarius santuokÄ â€“ Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl Å¡alys laikytinos solidariai atsakingos „Swedbank“, AB. 2005 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Å alių susitarimu Å¡is turtas buvo registruotas atsakovo vardu, tačiau turėjo priklausyti abiem Å¡alims lygiomis dalimis. 2020 m. birželio 8 d. atsakovas pardavė žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 152 000 Eur.

Pardavus šį turtÄ buvo grÄ Å¾intas kreditas „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį, atsiskaityta su nekilnojamo turto agentÅ«ra, o likusi 16 852,29 Eur suma pervesta į notarės depozitinę sÄ skaitÄ . Å iuo metu Å¡alys nėra grÄ Å¾inusios 10 295,05 Eur kredito „Swedbank“, AB, pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartis. Å ių sutarčių pagrindu gautos piniginės lėšos buvo skirtos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažui įrengti.

Taigi, kredito likutis „Swedbank“, AB, turėtų bÅ«ti padengtas iÅ¡ piniginių lėšų, esančių notarės A. G. depozitinėje sÄ skaitoje. 3.2. 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartimi atsakovui buvo suteiktas 191 925 Eur kreditas. Nuo santuokos sudarymo iki Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios praėjo 65 mėn., Å¡iuo laikotarpiu „Swedbank“, AB, buvo grÄ Å¾inta 36 400 Eur, iÅ¡ jų laikytina, kad ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino 18 200 Eur. Atsakovas iki santuokos sudarymo ir Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, t. y. per 97 mėn., grÄ Å¾ino 54 320 Eur.

Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypui ir gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudotos bendros Å¡alių lėšos nevirÅ¡ija atsakovo panaudotų asmeninių lėšų, todėl Å¡is turtas laikytinas ne bendrÄ ja jungtine, o bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovas sumokėjo „Swedbank“, AB, 64 980 Eur įmokų pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 32 490 Eur atsakovo sumokėtų įmokų kreditorei. 3.3. 2006 m. vasario 20 d.

Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), jis, Å¡alių susitarimu, buvo registruotas ieÅ¡kovės vardu. Minėtas turtas buvo įsigytas už ieÅ¡kovės asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , o likusiÄ 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumÄ sumokėjo atsakovas. Dėl Å¡ios priežasties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe.

4. IeÅ¡kovė J. V. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 4.1. Nurodė, jog, nors atsakovas praÅ¡o pripažinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe nuo turto įgijimo momento, tačiau nepateikia duomenų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes, t. y. duomenų, pagrindžiančių Å¡alių susitarimÄ dėl Å¡io turto įsigijimo, dėl valios įsigyti turtÄ bÅ«tent bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kt. 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartimi (su vėlesniais pakeitimais) atsakovui buvo suteiktas 191 925,88 Eur kreditas.

Civilinės bylos iÅ¡kėlimo metu 218 m. spalio 30 d. negrÄ Å¾intas kredito likutis sudarė 140 109,37 Eur. Taigi bendromis sutuoktinių lėšomis buvo grÄ Å¾inta 51 816,51 Eur kredito, neįskaitant palÅ«kanų. Už likusios kredito dalies grÄ Å¾inimÄ Å¡alys yra solidariai atsakingos kreditorei „Swedbank“, AB. Tai reiÅ¡kia, kad minėtam turtui įsigyti ir jo statybos darbams pabaigti panaudotos bendros sutuoktinių lėšos virÅ¡ija atsakovo asmenines lėšas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad turtas buvo naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe. 4.2.

Atsakovo reikalavimas dėl 31 046 Eur kompensacijos už laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. kreditorei „Swedbank“, AB, sumokėtas įmokas priteisimo yra vertintinas kaip nepagrįstas. Atsakovas laikytinas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsniu, neturi teisės reikalauti pripažinti jo pajamų, skirtų solidariai sutuoktinių prievolei vykdyti, asmenine jo nuosavybe ir atitinkamai reikalauti ieškovės kompensuoti šių išlaidų.

Be to, atsakovas nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad sumokėjo kreditorei minėtÄ sumÄ . Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nuo 2017 m. gegužės 1 d. ieÅ¡kovė su vaikais buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo turto į nuomojamÄ bÅ«stÄ , tačiau byloje nėra ginčo, kad, atsakovui palikus Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė su vaikais naudojosi Å¡iuo turtu ir juo rÅ«pinosi, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijÄ už laikotarpį, kai sutuoktinių bendras turtas buvo naudojamas Å¡alių vaikų poreikiams tenkinti. 2018 m. vasario 28 d. panaudos sutartimi atsakovas vienasmeniÅ¡kai perdavė ginčo turtÄ tretiesiems asmenims.

Teismo posėdžio atsakovas paaiÅ¡kino, jog Å¡ie asmenys moka kredito įmokas bankui pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį. Tai reiÅ¡kia, kad po civilinės bylos teisme iÅ¡kėlimo teisme atsakovas nepatyrė jokių iÅ¡laidų dėl kredito. 4.3. IeÅ¡kovė žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo už savo asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , neturėjo ketinimų šį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu.

Atsakovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis skyrė 5 792,40 Eur (20 000 Lt) minėtam turtui įsigyti, yra nepagrįstos. Turto įsigijimo laikotarpiu, t. y. 2005 m.–2006 m., ieÅ¡kovė daug dirbo, gavo pakankamai dideles pajamas ir turėjo savo asmeninių lėšų, santaupų. 4.4. Pinigines lėšas, gautas pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. kredito linijos sutartį, atsakovas panaudojo ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, o 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartį sudarė pradėjęs gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės, todėl ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už Å¡ių prievolių vykdymÄ .

Atsakovas taip pat teigia, kad šias pinigines lėšas jis skyrė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažui įrengti. Šios aplinkybės yra nepagrįstos, kadangi garažo įrengimas vyko gyvenamojo namo įrengimo metu, o atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jo nurodytų aplinkybių.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, atsiliepimais į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad dalytinas nekilnojamasis turtas bylos nagrinėjimo metu buvo parduotas, todėl trečiojo asmens nuomonė dėl turto ir prievolės hipotekos kreditorei nebėra aktuali.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad minimalus darbo užmokestis tenkina tik bÅ«tiniausius vaiko poreikius. IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis virÅ¡ija pusę minimalaus darbo užmokesčio, todėl tokia suma galėtų tenkinti ne tik bÅ«tiniausias nepilnamečių vaikų poreikius, bet ir specialiuosius jų poreikius, kurie Å¡iuo atveju pagrįsti, todėl tai neprieÅ¡tarauja vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovės J. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atsakovo A. V. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: 7.1. Nutraukė ieÅ¡kovės J. V. ir atsakovo A. V. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. V. kaltės. 7.2. Po santuokos nutraukimo atsakovui A. V. paliko jo pavardę – V., ieÅ¡kovei J.

V. paliko santuokinę pavardę – V. 7.3. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei J. V. 7.4. Nustatė nepilnamečių vaikų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. V. 7.5. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir paskiriant ieÅ¡kovę iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. 7.6.

Priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir paskiriant ieÅ¡kovę iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. 7.7. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 3 475 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimÄ . 7.8. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 40 Eur už kitos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimÄ ir jos sumažinimÄ ieÅ¡kovei J. V. 7.9. Priteisė ieÅ¡kovei J. V. 8 804 Eur, esančių Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarės A. G. depozitinėje sÄ skaitoje pagal ieÅ¡kovės J. V. ir atsakovo A. V. 2020 m. birželio 8 d. pareiÅ¡kimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 7.10. Priteisė atsakovui A.

V. 8 048,29 Eur, esančių Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarės A. G. depozitinėje sÄ skaitoje pagal ieÅ¡kovės J. V. ir atsakovo A. V. 2020 m. birželio 8 d. pareiÅ¡kimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 7.11. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė. 7.12. Atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. 7.13. Taikė atsakovo A. V. turto areÅ¡tÄ â€“ areÅ¡tavo notarės A. G. depozitinėje sÄ skaitoje esančias 8 048,29 Eur pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. V., iÅ¡ areÅ¡tuoto turto atsakovui A.

V. leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove J. V. 7.14. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytas ir 2019 m. vasario 7 d. nutartimi pakeistas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 7.15. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 1 642,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei J. V. 7.16. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 321,43 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

8. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 8.1. Teismas nurodė, kad atsakovas elgėsi netinkamai, paliko Å¡eimÄ , santuokos su ieÅ¡kove metu susilaukė dukters su kita moterimi, taip pažeisdamas geros moralės principus, reikalavimÄ bÅ«ti atsakingam už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ ir vaikų auklėjimÄ Å¡eimoje, pareigÄ sudaryti vaikams tokias gyvenimo sÄ lygas, kurioms esant vaikai galėtų visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis tam, kad jie bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Dėl tokio atsakovo elgesio ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nusivylimÄ , pažeminimÄ , todėl jam tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovei patirtÄ 2 000 Eur neturtinę žalÄ . 8.2. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. abu tėvai praÅ¡o, jog vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina (ieÅ¡kove), todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas. 8.3.

Teismas nurodė, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), turi specialiųjų poreikių, jiems nustatytų sutrikimų gydymas (bÅ«klės tyrimas ir stebėjimas) reikalauja pastovių papildomų iÅ¡laidų, todėl darytina iÅ¡vada, kad vaikų gydymo, vizitų pas gydytojus ir kelionių iÅ¡laidos yra ne tik bÅ«tinos, bet ir pagrįstos. Vis dėlto, vaikams turint specialiųjų poreikių, dėl ko reikia daug lėšų jų lavinimui ir sveikatos priežiÅ«rai, iÅ¡laidų paskirstymas turi bÅ«ti orientuotas į vaikų bÅ«tinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimÄ , ir, tėvams neturint galimybės skirti vaikams didesnio iÅ¡laikymo, reikia taupyti kitų, ne pirmo bÅ«tinumo, poreikių tenkinimo sÄ skaita, todėl abejotina, ar vaikų draugų gimtadieniams, žaislams yra bÅ«tina skirti 865 Eur per metus, juolab, kad vaikai yra panaÅ¡aus amžiaus ir gali dalytis žaislais.

AnalogiÅ¡kai vertintinos iÅ¡laidos vaikų gimtadienių Å¡ventėms ir dovanoms. 8.4. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo didesne dalimi. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas Å¡iuo metu niekur nedirba, patiria 400 Eur iÅ¡laidas už bÅ«sto nuomÄ , savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. (duomenys neskelbtini) atsakovas susilaukė dukters E. V. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo sveikatos bÅ«klę nesuteikia pagrindo spręsti, jog atsakovas yra nedarbingas.

Be to, atsakovas neatskleidė teismui tikrosios savo finansinės padėties, nenurodė, iÅ¡ kokių lėšų gyvena, itin kritiÅ¡kai vertinamas atsakovo elgesys, jog bÅ«damas darbingo amžiaus ir turėdamas tris vaikus, kuriuos privalo iÅ¡laikyti, jis nesiima aktyvių veiksmų darbui susirasti. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų specialiuosius poreikius, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės, su kuria lieka gyventi vaikai, galimybės pasirinkti darbÄ yra ribotos. 8.5. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad valstybė skiria 521 Eur vaikų poreikiams tenkinti, nepilnamečių vaikų D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui Å¡alys turi skirti Å¡iek tiek daugiau nei 800 Eur. Ä®vertinus tai, kad atsakovas iÅ¡laiko dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , MMA Å¡iuo metu siekia 467 Eur (atskaičius mokesčius), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams po 275 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį kiekvienam. 8.6. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Å¡alių vaikai turi specialiųjų poreikių, todėl jų iÅ¡laikymui reikia skirti daugiau nei įprasta lėšų. Iki 2018 m. kovo mėn. atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui, 2018 m. kovo – gegužės mėn. – po 200 Eur kiekvienam vaikui. Ä®siskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas dirbo užsienyje, jam buvo mokamas daugiau nei 1 000 Eur darbo užmokestis. Atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, į tai, kad jis turėjo teikti iÅ¡laikymÄ dar vienam vaikui, ir į tai, kad minėtu laikotarpiu vienas iÅ¡ Å¡alių vaikų dar nelankė mokyklos, todėl vaikų poreikiai buvo mažesni, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, iÅ¡ atsakovo priteistinas 450 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už 2018 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. ir 3 025 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (5,5 mėn. x 275 Eur x 2), iÅ¡ viso 3 475 Eur. 8.7. Teismas konstatavo, kad atsakovo sudarytos motociklo pirkimo pardavimo sutarties teisėtumas ir jos sÄ lygų sÄ Å¾iningumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas negali vertinti atsakovo sudarytos sutarties ir motociklo kainos pagrįstumo.

Å alys nepasinaudojo CK 3.92, 3.96 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais ginčyti Å¡iuos sandorius, todėl teismas vertina, kad Å¡alys joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias transporto priemones pardavė už panaÅ¡iÄ kainÄ . Parduodamos minėtas transporto priemones Å¡alys, vadovaudamosi lygių turto dalių principu, privalėjo pusę už sandorį gautų lėšų sumokėti viena kitai sumokėti, todėl Å¡alims neįrodžius aplinkybių, kad jos yra atsiskaičiusios viena su kita, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 40 Eur ((500 Eur +420 Eur)/ 2 – 420 Eur) kompensacija. 8.8.

Teismas pažymėjo, jog abi Å¡alys rÅ«pinosi bendra buitimi, turto įsigijimu, jo priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu. IeÅ¡kovė turėjo pakankamai pajamų (santaupų) prisidėti prie bendros buities, 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė laidavimo sutartį, skirtÄ 2005 m. spalio 7 d. kredito sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, įvykdymui užtikrinti. Taip bÅ«stui, t. y. žemės sklypui ir gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti skirta paskola tapo solidaria Å¡alių prievole.

Atsakovo įnaÅ¡as bÅ«stui įsigyti sudarė 17 956 Eur, o bendromis sutuoktinių lėšomis buvo grÄ Å¾inta 51 816,51 Eur kredito, todėl ginčo turtui įsigyti ir jo statybai pabaigti iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo buvo panaudota daugiau bendrų sutuoktinių lėšų, o ne asmeninių atsakovo lėšų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad minėtas turtas Å¡alims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 8.9. Teismas nurodė, kad Å¡alys iÅ¡ esmės sutinka, jog notaro depozitinėje sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos už žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ turėtų bÅ«ti padalytos po 1/2 dalį.

IeÅ¡kovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji patyrė 755,73 Eur iÅ¡laidų, susijusių su parduodamo turto kadastrinių duomenų tikslinimu ir įregistravimu. Minėtos iÅ¡laidos buvo pagrįstos ir reikalingos, byloje pateikti duomenys, patvirtinantys Å¡ių iÅ¡laidų dydį, todėl pusę Å¡ių iÅ¡laidų privalo padengti atsakovas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovei priteistina 8 804 Eur, o atsakovui – 8 048,29 Eur, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje. 8.10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis atliko garažo remonto darbus, t. y. duomenų apie tai, kas Å¡iuos darbus atliko, kokie remonto darbai buvo atlikti, duomenų apie statybinių medžiagų pirkimÄ , nepaaiÅ¡kino, kodėl kilo poreikis atlikti Å¡iuos darbus, kiek lėšų buvo panaudota remontui.

Be to, Å¡alys patvirtino, kad nuo 2012 m. kartu negyvena ir neveda bendro Å«kio, atsakovas paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡sikėlė gyventi į Vilnių, todėl labiau tikėtina, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito sutartimis gautas lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti, o ne gyvenamojo namo, kuriame nebegyveno, garažo remontui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė žinojo apie minėtas sutartis ir pritarė jų sudarymui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, prievolės pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito sutartis laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, atsakovo reikalavimas Å¡ias prievoles vykdyti iÅ¡ notarės depozitinėje sÄ skaitoje esančių Å¡alių piniginių lėšų atmestinas. 8.11.

Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad skyrė 5 792,40 Eur (20 000 Lt) žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. MinėtÄ turtÄ ieÅ¡kovė įsigijo iki santuokos sudarymo, jis registruotas ieÅ¡kovės vardu, ieÅ¡kovė turėjo pakankamai lėšų jam įsigyti, o vien ta aplinkybė, jog Å¡alys gyveno kartu iki santuokos sudarymo, nepatvirtina, jog Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ginčo turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog santuokos metu šalys skyrė bendrų lėšų šiam turtui pagerinti ar jį prižiūrėti. 8.12. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovo prašymas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukūrė nuo 2012 m. sausio 1 d., atmestinas. Teismas gali nustatyti, kad teisinės pasekmės kyla nuo bylos iškėlimo teisme momento, šiuo atveju 2018 m. lapkričio 12 d., tačiau atsakovas tokio reikalavimo nereiškė.

Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo apskaičiuotų kredito įmokų sumÄ . Be to, pagal 2018 m. vasario 28 d. panaudos sutartį atsakovas žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), perdavė atlygintinai naudotis tretiesiems asmenims, o pastarieji įsipareigojo padengti namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ir Å¡io namo kredito įmokas. Tai reiÅ¡kia, kad, galiojant panaudos sutarčiai, kredito įmokas mokėjo ne atsakovas savo asmeninėmis lėšomis, o tretieji asmenys.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl sumokėtų kredito įmokų dalies priteisimo atmestinas. 8.13. Teismas pažymėjo, jog byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jomis iÅ¡ atsakovo buvo priteistas laikinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams, todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, turėtų bÅ«ti proporcingai mažinamas antstolių iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡laikymo suma. Tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo vienkartine suma bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, susidariusio bylos nagrinėjimo metu, priteisimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡laikymÄ priverstine tvarka, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į atsakovui priklausantį turtÄ , įskaitant pinigines lėšas, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju tikslinga nustatyti atsakovui apribojimÄ disponuoti Å¡iomis lėšomis, t. y. areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias 8 048,29 Eur pinigines lėšas, esančias notarės depozitinėje sÄ skaitoje III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas A.

V. (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, pažeidė rungimosi principÄ , įrodinėjimo pareigÄ nepagrįstai perkėlė iÅ¡imtinai atsakovui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2012 m. Å¡alys atskirai rÅ«pinosi savo buitimi, atskirai organizavo savo laisvalaikį, nebepalaikė sutuoktiniams bÅ«dingų santykių ir nutarė gyventi skyrium, todėl atsakovas iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios, kai ji pati ne vienerius metus veda bendrÄ Å«kį su sugyventiniu, patvirtina, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ne tik atsakovas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino atsakovo argumentų, kad santuokos metu ieÅ¡kovė neprisidėjo prie Å¡eimos interesų tenkinimo, iÅ¡skyrus nepilnamečių vaikų priežiÅ«rÄ , o Å¡eimos iÅ¡laikymu rÅ«pinosi tik atsakovas.

Ieškovė nustojo tartis su atsakovu dėl kasdienių sprendimų, susijusių tiek su šeimos poreikiais, buitimi, interesais, tiek su nepilnamečių vaikų priežiūra ir auklėjimu, nereagavo į atsakovo prašymus keisti savo elgesį, nustojo laukti iš komandiruočių grįžtančio atsakovo, nepasitikdavo jo, negamindavo maisto, nustojo tvarkyti namus, buities rūpesčius palikdavo atsakovui. Atsakovas siekė padėti ieškovei, rūpinosi šeimos išlaikymu, tačiau ieškovė jo pastangas ignoravo, žemino jį artimųjų ir draugų akivaizdoje.

IeÅ¡kovės iniciatyva sutuoktiniai pasidalijo gyvenamojo namo erdves, o po keleto mėnesių ji paprašė atsakovo iÅ¡sikelti. Atsakovas 2012 m. iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendrų namų ir po kurio laiko ėmė iÅ¡ naujo kurti asmeninį gyvenimÄ . Taigi sprendimas nutraukti Å¡eiminius santykius atitiko abiejų sutuoktinių interesus, todėl laikytina, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad atsakovo nepilnametė dukra E. V. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios. 9.2.

Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, taip pat tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl 31 046 Eur kompensacijos už kredito įmokas priteisimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , nenustatė žalos atsiradimo fakto, nepasisakė dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. kokiu pagrindu priteista bÅ«tent tokia suma, juolab, kad Å¡alys jau ilgai gyvena skyrium, abi turi sugyventinius, ieÅ¡kovė į teismÄ dėl santuokos nutraukimo kreipėsi praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios. 9.3.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydį, tačiau netinkamai paskirstė Å¡io iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ Å¡alims. Vien ta aplinkybė, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, nesudaro pagrindo teigti, jog patiriama papildomų iÅ¡laidų jų iÅ¡laikymui, o ieÅ¡kovė neturi galimybės dirbti. Å alių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, o mokykloje veikia pailgintos dienos grupė. Tai reiÅ¡kia, kad vaikai dienos metu yra užimti, todėl ieÅ¡kovė turi galimybę dirbti visÄ darbo dienÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kaip dažnai vaikai serga. Be to, tokio amžiaus vaikams bÅ«dinga dažniau sirgti, nepriklausomai nuo to, ar jie turi specialiųjų poreikių, todėl tėvams tenka juos prižiÅ«rėti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad vaikai gydymo tikslais kartÄ per metus vykdavo į Vilnių ir KaunÄ , tačiau nėra duomenų apie tai, kad vaikams bÅ«tų paskirti brangÅ«s maisto papildai ar kiti medikamentai. Atsakovo žiniomis, vaikai gauna nemokamÄ gydymÄ , jiems skiriami vaistai yra kompensuojami.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad nuo 2021 m. sausio mėn. valstybė skiria 111 Eur iÅ¡mokÄ vaikams, kuriems nustatytas neįgalumas, nepilnamečiai vaikai taip pat gauna didesnes nei sprendime nurodyta Å¡alpos iÅ¡mokas ir tikslines kompensacijas. 9.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys vaikų iÅ¡laikymui turi skirti apie 800 Eur, t. y. 550 Eur turi skirti atsakovas ir 250 Eur – ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė dirba kirpėja, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, jai padeda artimieji, byloje nėra duomenų apie prastÄ jos sveikatos bÅ«klę.

Atsakovas nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, turi sveikatos problemų ir įsipareigojimų kreditoriams. 2018 m. atsakovas pateko į autoįvykį, jis buvo hospitalizuotas ligoninėje, jam atlikta operacija. Dėl patirtų traumų ir operacijos metu implantuotų metalinių plokštelių, atsakovas negali dirbti ankstesnio darbo, turi riboti fizinį krūvį. Taigi nepaisant to, kad jo darbingumo lygis nėra sumažėjęs, atsakovas negali dirbti sunkaus fizinio darbo.

Po autoįvykio ir atlikto gydymo atsakovas dirbo degalinėje operatoriumi, tačiau dėl sunkaus fizinio krÅ«vio ir stuburo apkrovos per 12 val. pamainÄ jo sveikata ėmė prastėti. Å iuo metu atsakovas ieÅ¡ko darbo, tačiau negali pateikti teismui Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų, kadangi darbo pokalbiai yra iÅ¡ dalies konfidencialÅ«s, į juos dažniausiai kviečiama telefoniniu skambučiu, o Užimtumo tarnyba nepateikė jokių darbo pasiÅ«lymų. 9.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio dydžio iÅ¡laikymo suma per mėnesį reikalinga kiekvienam iÅ¡ Å¡alių nepilnamečių vaikų, todėl negalėjo nustatyti tėvams tenkančios vaikų iÅ¡laikymo dalies.

Atsakovas taip pat turį nepilnametę dukterį E. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimas turėjo įtakos jos interesams, tačiau jos motina, t. y. atstovė pagal įstatymÄ , į teismo procesÄ Ä¯traukta nebuvo. 9.6. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimÄ , nenustatė realių vaikų poreikių atitinkamu laikotarpiu, ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų vaikų iÅ¡laikymui, klaidingai vertino, kad vaikams reikalingas vienodas iÅ¡laikymas, taip pat nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ abiem vaikams kartu, nors iÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteisiamas konkrečiam asmeniui, o ne nustatoma bendra suma, skirta keliems iÅ¡laikytiniams. 9.7.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl turtinių santuokos nutraukimo pasekmių taikymo nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios 2012 m. Teismui tenkinus šį reikalavimÄ iÅ¡ naujo spęstina dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, dėl kompensacijos už nuo 2012 m. sumokėtų įmokų bankui priteisimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino aplinkybės, jog turtui įsigyti buvo panaudota 17 956 Eur asmeninių atsakovo lėšų. 9.8.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei jos patirtas iÅ¡laidas už kadastrinius matavimus ir turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymÄ , neįvertino to, kiek Å¡ių iÅ¡laidų patyrė atsakovas. Nors teismas laikė, jog abi Å¡alys turi prisidėti prie bendro turto iÅ¡laikymo, o turtinės pasekmės taikomos nuo sprendimo priėmimo, tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl tai taikytina tik atsakovui, o ne ieÅ¡kovei. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduoti ir su kreditore „Swedbank“, AB, buvo atsiskaityta iki prievolės įvykdymo termino pabaigos.

Jei minėtas turtas laikinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pareiga mokėti kredito įmokas ir rÅ«pintis bÅ«sto iÅ¡laikymu teko vienam atsakovui, nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pusę jos patirtų iÅ¡laidų už kadastrinius matavimus. 9.9. 2011 m. rugsėjo 13 d. kredito linijos sutarties sudarymo metu Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, atsakovas iÅ¡laikė Å¡eimÄ , Å¡iÄ sutartį sudarė siekdamas patenkinti Å¡eimos poreikius, todėl minėtas įsipareigojimas yra laikytinas solidaria Å¡alių prievole. 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas atsakovas panaudojo kredito įmokoms už turtÄ mokėti ir atsiskaitymui už komunalinius mokesčius. 9.10.

Taikydamas atsakovui priklausančių piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje, areÅ¡tÄ , pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas. IÅ¡laikymo naudos gavėjai yra Å¡alių nepilnamečiai vaikai, o ne ieÅ¡kovė, todėl atsakovas turi atsiskaityti bÅ«tent su jais. Be to, atsakovas turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , todėl areÅ¡tuodamas minėtas lėšas teismas pažeidė jos teises ir teisėtus interesus.

10. IeÅ¡kovė J. V. atsiliepimu į atsakovo A. V. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, t. y. atsakovo nepilnametės dukters E. V., gim. (duomenys neskelbtini), motinos materialiųjų teisių ir pareigų. IÅ¡laikymas yra asmeninė, o ne bendra sutuoktinių prievolė, todėl įsiskolinusio tėvo sutuoktinis, nėra iÅ¡laikymo prievolės subjektas, teismo sprendimu nenusprendžiama dėl jo interesų ir sprendimas tiesiogiai neturi įtakos jo teisėms ar pareigoms.

Dėl to nėra pagrindo dėl iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinusio tėvo sutuoktinio vertinti kaip trečiojo asmens ir įtraukti jo į bylÄ . Nagrinėjamu atveju E. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina netgi nėra atsakovo sutuoktinė, todėl ji niekaip nesusijusi su byloje nagrinėjamais turtiniais klausimais. Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti viso teismo sprendimo. 10.2. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, Å¡alys ne kartÄ tikslino savo reikalavimus, atsakovas viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, t. y. advokato J.

Butkaus, abi Å¡alys turėjo galimybes teikti į bylÄ visus aktualius įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Apeliaciniu skundu atsakovas nenurodo, jog byloje nebuvo surinkti tam tikri įrodymai, nebuvo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės ir pan., o iÅ¡ esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimÄ . Vis dėlto aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. 10.3.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo katės, kadangi 2012 m. abi Å¡alys nutarė gyventi skyriumi, dėl to atsakovas iÅ¡sikėlė iÅ¡ Å¡eimos namų. Å ie teiginiai neatitinka nei byloje surinktų duomenų, nei procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nei Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad bÅ«tent jis paliko Å¡eimÄ ir pats iÅ¡vyko gyventi pas kitÄ moterį į Vilnių, su kuria vėliau susilaikė dukters.

Tai, jog viena Å¡alių vaikais besirÅ«pinanti ieÅ¡kovė neturėjo galimybės skubiai inicijuoti santuokos nutraukimo proceso, nepaneigia fakto, kad atsakovas savo elgesiu pažeidė lojalumo ir geros moralės principus. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas tiek iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nesirÅ«pino vaikais, jų nelankė ir neteikė jiems iÅ¡laikymo. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde teikia naujus motyvus dėl ieÅ¡kovės kaltės dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo, kurie nebuvo nurodyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

IeÅ¡kovė nei santuokos metu, nei tuo metu, kai atsakovas paliko Å¡eimÄ , nei iki kreipimosi į teismÄ 2018 m. pabaigoje negyveno su sugyventiniu ir nepalaikė santykių su kitais vyrais. Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovas taip pat nebuvo nurodęs. Atsakovo elgesys sukėlė ieÅ¡kovei sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį stresÄ , dvasinį skausmÄ ir nusivylimÄ , pažeminimÄ aplinkinių akyse. 10.4. Byloje pateikti duomenys apie Å¡alių nepilnamečių vaikų sveikatos bÅ«klę ir su tuo susijusius papildomus jų poreikius.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus duomenis apie iÅ¡laidas vaikų poreikiams tenkinti, tinkamai įvertino jų pagrįstumÄ ir bÅ«tinumÄ , pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės, su kuria yra likę gyventi abu Å¡alių vaikai, galimybės dirbti daugiau, susirasti papildomÄ darbÄ yra ribotos, kadangi ieÅ¡kovė savo darbo grafikÄ turi derinti su vaikų priežiÅ«ra, atsižvelgti į ugdymo įstaigų darbo, papildomų procedÅ«rų, užsiėmimų laikÄ . Atsakovas, neturintis pareigos rÅ«pintis kasdiene vaikų priežiÅ«ra, turi galimybę dirbti daugiau ir pasirinkti palakesnes darbo sÄ lygas.

Atsakovas taip pat nenurodo, kokia suma reikalinga vaikų poreikiams tenkinti. 10.5. Priteisdamas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas turi bÅ«ti apskaičiuojamas atsižvelgiant ne tik į ginčo laikotarpiu nustatytÄ MMA dydį, bet ir vaikų poreikius bei atsakovo finansinę padėtį. Minėtu laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis buvo gera, jo pajamos sudarė daugiau nei 3 000 Eur per mėnesį. Pats atsakovas ilgÄ laikÄ teikė vaikams iÅ¡laikymÄ po 300 Eur per mėnesį kiekvienam. 10.6.

Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pareiškęs prašymo turtines santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti ne nuo bylos iškėlimo teisme. Be to, teismui nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pastarasis negali prašyti taikyti turtines santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo šalių gyveno skyrium pradžios. 10.7. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neprašė jam atlyginti išlaidų, susijusių su žemė sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu. 10.8.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos, gautos pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartis buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat remiasi aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. kad 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutarties pagrindu gautas kreditas buvo naudojamas kredito įmokoms dengti ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniais skundais 14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama.

Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. IeÅ¡kovė pateikė naujus įrodymus – savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su atsakovo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams vykdymu. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog objektyvi bÅ«tinybė pateikti Å¡iuos naujus įrodymus iÅ¡kilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 16. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos jo nepilnametės dukters E. V., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, tačiau jos motina, t. y. atstovė pagal įstatymÄ , į teismo procesÄ Ä¯traukta nebuvo.

17. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ä®statymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.

Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021).

Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant Å¡iuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali bÅ«ti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl apelianto nepilnametės dukters E. V., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat ir jos motinos materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas nesukÅ«rė, nepanaikino, nepakeitė jų teisių ir pareigų bei teisinės padėties. Vien ta aplinkybė, jog iÅ¡ apelianto priteistas tam tikras iÅ¡laikymas kitiems jo nepilnamečiams vaikams, savaime nėra pagrindas įtraukti apelianto nepilnametės dukters E. V. , gim. (duomenys neskelbtini), motinÄ dalyvauti byloje.

20. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apelianto nepilnamečių vaikų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo dydžio įvertino tÄ aplinkybę, jog apeliantas turi daugiau iÅ¡laikytinių.

21. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamo teismo sprendimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Dėl santuokos nutraukimo 22. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės. Apelianto teigimu, Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2012 m.

Å¡alys nebevedė bendro Å«kio ir negyveno santuokinio gyvenimo, o sprendimas nutraukti Å¡eiminius santykius atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Santuokos metu ieÅ¡kovė neprisidėjo prie Å¡eimos interesų tenkinimo, iÅ¡skyrus nepilnamečių vaikų priežiÅ«rÄ , nustojo tartis su atsakovu dėl kasdienių sprendimų, nereagavo į atsakovo praÅ¡ymus keisti savo elgesį, nustojo laukti iÅ¡ komandiruočių grįžtančio atsakovo, nepasitikdavo jo, negamindavo maisto, nustojo tvarkyti namus, buities rÅ«pesčius palikdavo atsakovui.

Atsakovas siekė padėti ieÅ¡kovei, rÅ«pinosi Å¡eimos materialine gerove, tačiau ieÅ¡kovė jo pastangas ignoravo, žemino jį artimųjų ir draugų akivaizdoje. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas 2012 m. iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendrų namų ir po kurio laiko ėmė iÅ¡ naujo kurti asmeninį gyvenimÄ , nepilnametės dukters E. V. jis susilaukė tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais sutinka iÅ¡ dalies.

23. Vertindama anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju apeliantas aplinkybių apie tai, kad ieškovė neprisidėjo prie šeimos interesų tenkinimo, nustojo tartis su atsakovu dėl kasdienių sprendimų, nereagavo į jo prašymus keisti savo elgesį, žemino jį artimųjų ir draugų akivaizdoje, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

24. Santuokos tikslas yra Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Vyras ir moteris, sudarę santuokÄ , įgyja teisinį statusÄ â€“ jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, taip pat privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

27. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė 2006 m. rugpjūčio 11 d., santuokos metu susilaukė nepilnamečių vaikų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) Šalių ir jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nuo 2012 m. kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog nors šalys pradėjo gyventi skyrium 2012 m., tačiau jų santykiai iš esmės nutrūko 2013 m., t. y. atsakovas iš šeimos namų negrįžtamai išsikėlė apie 2013 m.

Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas nepilnametės dukters E. V., gim. (duomenys neskelbtini), susilaukė praėjus 2–3 metams nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. kai šalių santykiai buvo nutrūkę. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl to, kad pastarasis susilaukė vaiko su kita moterimi.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas neneigė aplinkybės, jog bÅ«tent jis paliko Å¡eimÄ ir pats iÅ¡vyko gyventi pas kitÄ moterį į Vilnių, su ja vėliau susilaikė dukters. Teisėjų kolegija su Å¡iomis aplinkybėmis nesutinka. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bÅ«tent jis, o ne ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ Å¡eimos namų, tačiau jis nepatvirtino, kad tuo metu jį siejo santykiai su kita moterimi. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas naujus santykius sukÅ«rė tuo metu, kai Å¡alys nebegyveno kartu, nevedė Å«kio ir jų santykiai buvo faktiÅ¡kai nutrÅ«kę. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas 2012–2013 m., t. y. iÅ¡sikeldamas gyventi skyrium, bÅ«tų palaikęs santykius su kitomis moterimis, byloje nėra.

29. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kė tuo, kad jis paliko Å¡eimÄ , nesirÅ«pino vaikais, jų nelankė ir neteikė jiems iÅ¡laikymo. Vis dėlto pažymėtina, kad pateiktame ieÅ¡kinyje, taip pat ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad, pradėjęs gyventi skyrium, atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ vaikams po 600 Eur per mėnesį, nuo 2018 m. kovo mėn. teikiamo iÅ¡laikymo dydį sumažino iki 400 Eur per mėnesį, o nuo 2018 m. birželio mėn. iÅ¡laikymo vaikams nebeteikė.

Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 2012-2013 m. atsakovui pradėjus gyventi skyrium jis neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo kilo šalims daugiau nei penkerius metus gyvenant skyrium, kai jų santykiai buvo faktiškai nutrūkę. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad atsakovas matydavosi ir bendravo su nepilnamečiais vaikais D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) Nors šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad minėti vizitai ir pasimatymai buvo reti, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas visiškai nesirūpino ir nesidomėjo šalių nepilnamečiais vaikais.

30. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės ar dėl to, kad jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

31. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas teigė, jog santuokos metu priešinga šalis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y., ieškovės teigimu, santuokos metu atsakovas nesirūpino šeima, neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų priežiūros ir auklėjimo, vartojo alkoholį, leisdavo laisvalaikį su draugais, laiku negrįždavo namo ir pan., o atsakovo teigimu, ieškovė nelaukdavo jo grįžtančio iš komandiruočių, negamindavo maisto ir pan. Vis dėlto nė viena iš šalių nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovas pirmasis iÅ¡sikėlė iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis laikytinas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo. Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, prieÅ¡ingai, Å¡alys paÅ¡lijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 straipsnyje.

Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad Å¡alys savo nurodytų aplinkybių dėl vienas kito kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo neįrodė (CPK 178, 182 straipsniai), todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 32. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutraukus Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturinės žalos priteisimo atmestinas. Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo 34. Byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį kiekvienam.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio dydžio iÅ¡laikymo suma reikalinga kiekvienam iÅ¡ nepilnamečių vaikų, netinkamai paskirstė vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ Å¡alims. Pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių, nesudaro pagrindo teigti, kad reikalingos papildomos iÅ¡laidos jų iÅ¡laikymui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

35. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ negalima atsisakyti ar Å¡iÄ pareigÄ perleisti vykdyti kitiems asmenims.

36. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, iÅ¡laikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes iÅ¡laikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo iÅ¡laikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaiko vystymuisi.

39. Taigi, spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, kad bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamÄ vaikų iÅ¡laikymui skiriamÄ sumÄ , yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡ioje byloje iÅ¡skirtinis dėmesys skiriamas Å¡alių nepilnamečių vaikų sveikatos bÅ«klei ir dėl jų specialių poreikių kylantiems kaÅ¡tams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatinėjama, kodėl reikalingas ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laikymo dydis, ir įvertinti vaikų specialÅ«s poreikiai:

D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas lengvas neįgalumas, paskirtas gydymas augimo hormonu, teikiamos genetiko ir endokrinologo konsultacijos; A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas hipopituitarizmas, hipofizės funkcijos sutrikimas, karcinoido sindromas, alerginis rinitas, lengvas neįgalumas, vidutinis kalbos neiÅ¡sivystymas, kalbos ir dėmesio sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos, dideli specialieji ugdymosi poreikiai, jam atliekami genetiniai tyrimai, teikiamos genetiko ir endokrinologo konsultacijos, reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba (2–3 val. per dienÄ ).

41. IeÅ¡kovė pateikė teismui iÅ¡laidų apskaičiavimÄ , iÅ¡ kurio nustatyta, kad sÅ«naus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui reikalinga suma sudaro apie 722,75 Eur per mėnesį: maistas – 165 Eur, higiena – 8 Eur, sveikatos priežiÅ«ra – 84 Eur, mokykla, papildomas ugdymas, sportas – 200,75 Eur, laisvalaikis, žaislai, knygos – 47,40 Eur, rÅ«bai, avalynė – 60 Eur, bÅ«stas – 93,60 Eur, baldai, buities prekės – 2,90 Eur, transportas – 25 Eur, mobilusis telefonas, internetas – 4,50 Eur, gimtadienis – 16,60 Eur, pramogos – 15 Eur; sÅ«naus A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 811,20 Eur per mėnesį: maistas – 165 Eur, higiena – 8 Eur, sveikatos priežiūra – 199 Eur, mokykla, papildomas ugdymas, sportas – 179,65 Eur, laisvalaikis, žaislai, knygos – 41,95 Eur, rūbai, avalynė – 60 Eur, būstas – 93,60 Eur, baldai, buities prekės – 2,90 Eur, transportas – 25 Eur, mobilusis telefonas, internetas – 4,50 Eur, gimtadienis – 16,60 Eur, pramogos – 15 Eur.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas vaikų poreikiams tenkinti, iÅ¡samiai pasisakė dėl atskirų iÅ¡laidų bÅ«tinumo, pagrįstumo ir proporcingumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad, esant tokiai vaikų sveikatos bÅ«klei, akivaizdu, kad patiriamos papildomos tyrimų, gydymo, ugdymo, kelionės iÅ¡laidos ir kt. Byloje pateikti įrodymai apie vizitus pas gydytojus, specialistus, skirtÄ gydymÄ vaistais, taip pat duomenys, patvirtinantys papildomas iÅ¡laidas ugdymui.

43. Teisminėje praktikoje pažymima, jog visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ .

Paprastai MMA dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, kad Å¡alių nepilnamečiai turi specialių poreikių ir vien tik bÅ«tinųjų poreikių patenkinimas Å¡iuo atveju neužtikrins nepilnamečių vaikų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje nesivadovavo minimalios mėnesinės algos dydžiu kaip pagrindiniu orientaciniu kriterijumi.

44. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , tai toks vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005).

45. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakovo siÅ«lytas 244,22 Eur dydžio iÅ¡laikymas negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas, nes tai pažeistų vaikų interesus ir specialiuosius poreikius. Be to, Å¡iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo priteisė tik nežymiai didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams nei jo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta suma, o nustatydamas priteistino iÅ¡laikymo dydį įvertino ir valstybės skiriamÄ paramÄ vaikams.

46. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nuo 2021 m. sausio mėn. valstybė skiria 111 Eur iÅ¡mokÄ vaikams, kuriems nustatytas neįgalumas, vaikams taip pat skiriamos didesnės nei nurodyta sprendime Å¡alpos iÅ¡mokos ir tikslinės kompensacijos. Byloje pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. raÅ¡to duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 130 Eur Å¡alpos neįgalumo pensija per mėnesį; laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. kovo 1 d. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 195 Eur Å¡alpos neįgalumo pensija per mėnesį ir 56 Eur priežiÅ«ros (pagalbos) tikslinė kompensacija per mėnesį. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. Duomenų apie tai, kad nepilnamečiams vaikams skiriama iÅ¡ esmės didesnė Å¡alpos neįgalumo pensija ir (ar) tikslinė kompensacija, atsakovas nepateikė.

47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), skiriama po 111,20 Eur išmoka kiekvienam per mėnesį (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka ir 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka dėl neįgalumo lygio). Vis dėlto ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo mažinti pirmosios instancijos sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byla teisme nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, todėl akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečių vaikų poreikiams, ypač išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, t. y. išlaidos maistui, būstui, įskaitant komunalinius mokesčius, ir pan. patenkinti, yra padidėjusios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė valstybės teikiamos paramos šalių nepilnamečiams vaikams dydį, tačiau tinkamai ir pagrįstai nustatė šalių teiktino išlaikymo vaikų poreikiams tenkinti dydį.

48. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alims nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ , t. y. nepagrįstai didesnę naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui. Vertindamas kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų, jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

49. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo svarbu pažymėti, kad tėvai patys privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį bei savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaikais. PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui iÅ¡laikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – iÅ¡silavinimas, amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

50. Nors apeliantas nurodo, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, mokykloje veikia pailgintos dienos grupė, todėl vaikai dienos metu yra užimti, o ieÅ¡kovė turi galimybę dirbti visÄ darbo dienÄ , tačiau tokius argumentus paneigia gydytojų iÅ¡vados ir jų rekomendacijos nuolatos tęsti gydymÄ , reguliariai kreiptis į genetikus ir endokrinologus dėl pakartotinių konsultacijų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė kartu su vaikais reguliariai lankosi pas gydytojus, dėl konsultacijų kartais turi vykti į kitus miestus, o siekdama atlikti visus reikalingus tyrimus yra vykusi ir į užsienį.

Nors sutiktina su atsakovu, kad šios aplinkybės neatleidžia ieškovės nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau akivaizdu, jog dėl šalių nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, ieškovės galimybė dirbti yra iš dalies apribota. Teismas taip pat pažymi, jog, įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog šalys yra susitarusios, jog būtent ieškovė rūpinsis nepilnamečių vaikų kasdienine priežiūra.

Atsakovas šiuo atveju nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo ir tokiu būdu įgyti prievolės rūpintis kasdienine vaikų priežiūra.

51. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ buvo tinkamai įvertinta Å¡alių turtinė padėtis ir jų gaunamos pajamos. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis bÅ«tų įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

52. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, Å¡iuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi kitÄ iÅ¡laikytinę – nepilnametę dukterį E. V., gim. (duomenys neskelbtini) Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 metų rugpjūčio mėn. atsakovas patyrė traumÄ , 2019 m. birželio mėn. jam atlikta stuburo iÅ¡varžos operacija. Atsakovas nurodo, kad dėl patirtos traumos jis negali dirbti ankstesnio darbo, turi riboti fizinį krÅ«vį, todėl jam sunku susirasti darbÄ .

Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam nustatytas mažesnis darbingumo lygis ar kiti apribojimai ar rekomendacijos, susiję su darbo pobÅ«džiu, jo trukme ir pan., taip pat duomenys, patvirtinantys aktyvias darbo paieÅ¡kas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo elgesys, kai jis nuo 2019 m. lapkričio mėn. nedirba ir nededa pastangų susirasti darbÄ , vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi atsakovas turi imtis priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo vaikų, kuriems turi pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ , poreikius.

53. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai atsižvelgė į vaikų poreikius, ginčijamas sprendimas yra pakankamai argumentuotas, iÅ¡samiai ir nuodugniai iÅ¡tirtos ir įvertinos visos bylos aplinkybės, atsižvelgta į abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl jį keisti ar mažinti priteistÄ vaikams iÅ¡laikymÄ nėra pagrindo, kadangi tai pažeistų Å¡alių nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 54. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimÄ , nenustatė realių vaikų poreikių, nenurodė, kokio dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistinas kiekvienam iÅ¡ vaikų, klaidingai vertino, kad vaikams reikalingas vienodas iÅ¡laikymas.

55. CK 3.200 straipsnis numato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. IÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t. y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi teisė reikalauti iÅ¡laikymo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, iÅ¡ skolininko priteisia iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

56. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. kreipimosi į teismÄ dienos, nurodydama, kad nuo 2018 m. kovo 25 d. atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 400 Eur per mėnesį, o nuo 2018 m. birželio mėn. iÅ¡laikymo vaikams nebeteikė. Byloje esančiais Å¡alių banko sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 25 d., 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gegužės 26 d. atsakovas pervedė ieÅ¡kovei po 400 Eur vaikų iÅ¡laikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. lapkričio 9 d. iÅ¡ esmės neteikė iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams.

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 275 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį kiekvienam, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. lapkričio 9 d. turėjo skirti iÅ¡ viso 4 675 Eur (275 Eur x 2 x 8,5 mėn.) iÅ¡laikymÄ vaikams. Atsižvelgus į tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas sumokėjo 1 200 Eur iÅ¡laikymo, iÅ¡ jo priteistina 3 475 Eur iÅ¡laikymo (4 675 Eur – 1 200 Eur) įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės sutinka.

58. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas dėl laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. lapkričio 9 d. nepilnamečių vaikų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino vaikų poreikius, jų sveikatos būklę, taip pat ir šalių turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliaciniame skunde pateikti teiginiai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, yra deklaratyvūs, atsakovas nenurodė konkrečių nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi motyvų, nenurodė, koks, jo manymu, išlaikymas minėtu laikotarpiu buvo reikalingas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Vien ta aplinkybė, jog nepilnamečių vaikų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos bÅ«klė nežymiai skiriasi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jiems tėvai turi teikti skirtingo dydžio iÅ¡laikymÄ , juolab, kad valstybė teikia didesnę paramÄ A. V., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. jam reikalingų papildomų iÅ¡laidų, susijusių su specialiųjų poreikių tenkinimu, dydį iÅ¡ dalies dengia valstybė, todėl tėvams tenkančios iÅ¡laidos D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui yra panašios.

59. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydžio. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad išlaikymas, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimas, turi būti priteistas kiekvienam vaikui atskirai, kadangi šios prievolės naudos gavėjai nėra laikytini solidariais kreditoriais. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina, nustatant, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams D.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 1 737,50 Eur kiekvienam (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 60. Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe.

61. Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe, nurodydamas, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-544-2011).

63. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

64. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį iki santuokos sudarymo 2006 m. rugpjūčio 11 d., tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo turtÄ Å¡alys įsigijo jungtinės veiklos pagrindu kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Remiantis bylos duomenimis, 2005 m. spalio 7 d. tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta kredito sutartis, ja atsakovui suteiktas 101 917,28 Eur kreditas žemės sklypui ir nebaigtam statyti gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. 2005 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 119 902,68 Eur (414 000 Lt). 2005 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.2.1 punkte nustatyta, kad 17 985,40 Eur (62 100 Lt) atsakovas sumokėjo prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , o likusiÄ sumÄ pardavėjams įsipareigojo sumokėti „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį. 2006 m. gruodžio 28 d. tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudarytas susitarimas dėl 2005 m. spalio 7 d. kredito sutarties pakeitimo, ja atsakovui suteiktas papildomas 66 839 Eur kreditas (iÅ¡ viso 167 979,16 Eur) gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbams užbaigti. 2006 m. gruodžio 28 d. tarp ieÅ¡kovės ir „Swedbank“, AB, sudaryta laidavimo sutartis, ja ieÅ¡kovė laidavo už atsakovo įsipareigojimus pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį. 2008 m. gegužės 22 d. tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudarytas susitarimas dėl 2005 m. spalio 7 d. kredito sutarties pakeitimo, ja atsakovui suteiktas papildomas 23 169,60 Eur kreditas (iÅ¡ viso 188 116,27 Eur).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti atsakovo vardu.

65. Taigi nagrinėjamu atveju 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį, kurios pagrindu gautas kreditas ginčo turtui įsigyti, taip pat 2005 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė tik atsakovas. Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog 17 956 Eur pradinį įnaÅ¡Ä Å¡iam turtui įsigyti taip pat mokėjo atsakovas iÅ¡ jam asmenine nuosavybės teise priklausančių lėšų. IeÅ¡kovė į minėtÄ prievolę kaip laiduotoja įstojo tik 2006 m. gruodžio 28 d., t. y. po santuokos sudarymo.

Å iuo atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nuo 2005 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki Å¡alių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)praėjo tik deÅ¡imt mėnesių, t. y. iki santuokos sudarymo Å¡alys šį turtÄ kartu valdė tik deÅ¡imt mėnesių, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovės indėlis į šį turtÄ minėtu laikotarpiu yra mažesnis nei jos indėlis santuokos metu. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2006 m. gruodžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 22 d., t. y. santuokos metu, tarp Å¡alių ir „Swedbank“, AB, Å¡alių buvo sudaryti susitarimai dėl 2005 m. spalio 7 d. kredito sutarties pakeitimo, jais buvo suteiktas papildomas kreditas gyvenamojo namo statybos darbams pabaigti.

Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbai iš esmės vyko būtent šalių santuokos metu.

66. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, inter alia abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

67. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnis).

68. Kaip jau minėta, žemės sklypui ir gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įsirengti atsakovas skyrė 17 985,40 Eur (62 100 Lt) jam asmenine nuosavybės teise priklausančių lėšų, taip pat buvo panaudotas 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartimi „Swedbank“, AB, suteiktas 101 917,28 Eur kreditas. Byloje pateiktais atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡rašų duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo atsakovas buvo sumokėjęs kreditorei „Swedbank“, AB, 2 083,86 Eur kredito ir palÅ«kanų.

Taigi ginčo turtui įsigyti ir įsirengti atsakovas skyrė 20 069,26 Eur jam asmenine nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų. Santuokos metu atsakovė laidavo už 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartimi atsakovo prisiimtÄ prievolę kreditorei „Swedbank“, AB, Å¡alims 2006 m. gruodžio 28 d. suteiktas papildomas 66 839 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbams užbaigti, 2008 m. gegužės 22 d. – papildomas 23 169,60 Eur kreditas, iÅ¡ viso 90 008,60 Eur.

Taigi, Å¡alių santuokos metu prisiimti bendri kreditiniai įsipareigojimai, skirti ginčo turtui įsigyti ir jo statybos darbams užbaigti, virÅ¡ijo Å¡iam turtui įsigyti panaudotas atsakovo asmenines lėšas, todėl yra pagrindas šį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijÄ už kreditorei „Swedbank“, AB, sumokėtas kredito įmokas nuo Å¡alies gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2012 m. Minėtu reikalavimu atsakovas iÅ¡ esmės praÅ¡o laikyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tai reiÅ¡kia, kad, atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinus, teismui sprendžiant klausimÄ dėl ginčo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe, vertintinos aplinkybės, t. y. Å¡alių indėlis į turtÄ , susiklosčiusios iki jų gyvenimo skyrium pradžios.

70. Atitinkamai, teismui nusprendus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tų vertinamas Å¡alių indėlis į minėtÄ turtÄ iki 2018 m. lapkričio 9 d. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;

3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;

4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;

5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas įmokas kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį mokėjo iÅ¡ jam asmenine nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, todėl santuokos nutraukimo pasekmes Å¡alių turtinėms teisėms taikant nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, minėtos piniginės lėšos bÅ«tų laikomos bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe, t. y. pripažįstamos bendru Å¡alių indėliu į turtÄ .

71. Taigi, atsižvelgęs į nutarties 69 ir 70 punktuose nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alių turtinėms teisėms taikymo momento pagal CK 3.67 straipsnį, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pripažinti bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe, kadangi Å¡iam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Dėl piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje 72. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta priteisti ieÅ¡kovei 8 804 Eur, atsakovui – 8 048,29 Eur, esančių notarės depozitinėje sÄ skaitoje. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, susijusias su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimaisi ir pan., kadangi neatsižvelgė į jo patirtas iÅ¡laidas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

73. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 8 d. tarp atsakovo ir D. B. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja atsakovas pardavė žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 152 000 Eur, iÅ¡ kurių 110 507,51 Eur buvo skirta atsiskaityti su kreditore „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį, o likusi 18 692,29 Eur pervesta į notarės A. G. depozitinę sÄ skaitÄ . 2020 m. birželio 8 d. Å¡alys pateikė notarei A.

G. pareiÅ¡kimÄ , juo susitarė, kad iÅ¡ notarės depozitinėje sÄ skaitoje esančios 18 692,29 Eur sumos 1 840 Eur turi bÅ«ti pervesta UAB „Turta“ už tarpininkavimo paslaugas, o likusi 16 852,29 Eur suma gali bÅ«ti padalyta Å¡alims pagal galutinį ir neskundžiamÄ teismo sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo ir (ar) Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl turto pasidalijimo ir (ar) turto nuosavybės formos nustatymo. Taigi notarės depozitinėje sÄ skaitoje esančios 16 852,29 Eur piniginės lėšos yra gautos pardavus Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtÄ .

74. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

75. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis.

Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos bÅ«tų pagrįsta teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

76. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys notarės depozitinėje sÄ skaitoje esančias 16 852,29 Eur pinigines lėšas prašė padalyti lygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Å¡is turtas padalytas Å¡alims po 1/2 dalį, neginčijo, kitų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo nenurodė.

78. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji patyrė 755,73 Eur iÅ¡laidų, susijusių su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, t. y. 2019 m. birželio 4 d. sumokėjo 317,60 Eur už dokumentų rengimÄ pažymai apie statinio statybÄ be nukrypimų gauti, 2019 m. birželio 11 d. sumokėjo 28,13 Eur už VÄ® Registrų centro paslaugas, 2019 m. birželio 21 d. sumokėjo 160 Eur už pastato kadastrinius matavimus, 2019 m. liepos 18 d. sumokėjo 250 Eur už žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos sudarymÄ .

Atsižvelgusi į tai, kad minėtos iÅ¡laidos yra susijusios su Å¡alims bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimu, ieÅ¡kovė jas patyrė po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, t. y. Å¡ias iÅ¡laidas apmokėjo iÅ¡ jai asmenine nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, o piniginės lėšos, gautos už ginčo turtÄ , Å¡alims padalytos lygiomis dalimis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei pusę nurodytų iÅ¡laidų, t. y. 377,86 Eur.

79. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, tačiau CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ Ä¯rodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Å iuo atveju atsakovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl minėtų iÅ¡laidų atlyginimo, nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių Å¡ias iÅ¡laidas.

80. Atsižvelgus į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei 8 804 Eur (16 852,29 Eur/2 + 377,86 Eur), o atsakovui – 8 048,29 Eur (16 852,29 Eur – 8 804 Eur), esančių notarės depozitinėje sÄ skaitoje. Dėl kompensacijos už kredito įmokas 81. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 31 046 Eur jo sumokėtų įmokų kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Nurodo, kad nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jo reikalavimas dėl minėtos kompensacijos priteisimo turi bÅ«ti tenkinamas.

82. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, praÅ¡yti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ .

Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentÄ , turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali bÅ«ti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) praÅ¡ymu bei iÅ¡analizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar Å¡iuo praÅ¡ymu nėra siekiama dirbtinai iÅ¡vengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

83. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai nutrÅ«ko ir jie iÅ¡ esmės nustojo vesti bendrÄ Å«kį ir gyventi kartu 2012 m. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas Å¡alims santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo jų gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2012 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad minėtu praÅ¡ymu siekiama iÅ¡vengti prievolių kreditoriams. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ atmesti šį atsakovo praÅ¡ymÄ , Å¡alys nenurodė ir jas pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.

84. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.

Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iÅ¡ bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

86. Su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe susijusios prievolės, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Å ios rÅ«Å¡ies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Bendrosios sutuoktinių prievolės, kaip jau minėta, gali bÅ«ti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

87. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, kad jų prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį yra solidari. Be to, kaip jau minėta, nurodytas kreditas buvo skirtas Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiam žemės sklypui ir gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti ir jo statybos darbams pabaigti, t. y. Å¡eimos poreikiams tenkinti, piniginės lėšos, gautos pardavus šį turtÄ , buvo padalytos Å¡alims lygiomis dalimis. Taigi prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį pripažintina solidaria Å¡alių prievole.

88. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Atitinkamai solidariosios pareigos atveju, bet kuris iÅ¡ bendraskolių turi teisę įvykdyti tiek visÄ , tiek dalį prievolės. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 4, 6 dalys). SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas apelianto nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų apie tai, kokias įmokas pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį atliko laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio mėn. Atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2017 m. vasario 28 d. sumokėjo 541,09 Eur kredito ir palÅ«kanų, 2017 m. kovo 30 d. – 551,24 Eur, 2017 m. birželio 30 d. – 548,89 Eur, 2017 m. rugpjūčio 30 d.

– 303,74 Eur, 2017 m. spalio 30 d. – 548,89 Eur, 2017 m. gruodžio 30 d. – 547,73 Eur, 2018 m. sausio 30 d. – 95,20 Eur, iš viso 3 136,78 Eur.

89. Nesutikdama su atsakovo pareikÅ¡tu reikalavimu ieÅ¡kovė, be kita ko, nurodė, kad 2017 m. gegužės 1 d. ji buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir persikelti į nuomojamÄ bÅ«stÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Å¡ių aplinkybių neginčijo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 1 d. nuomos sutartimi ieÅ¡kovė iÅ¡sinuomojo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 170 Eur per mėnesį. Taigi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nors žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau ieÅ¡kovė dėl atsakovo veiksmų Å¡iuo turtu nuo 2017 m. gegužės 1 d. naudotis negalėjo, buvo priversta kartu su nepilnamečiais vaikais iÅ¡sikelti iÅ¡ minėto bÅ«sto ir dėl to patyrė po 170 Eur papildomų iÅ¡laidų per mėnesį.

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. ginčo turtÄ valdė, juo disponavo ir naudojosi tik vienas atsakovas savo nuožiÅ«ra. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas mažinti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos kompensacijos dydį 170 Eur suma per mėnesį už laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (nutarties 92 punktas) sumokėtas įmokas.

90. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad iki 2017 m. gegužės 1 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ji gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡ jos kompensacijos už minėtÄ laikotarpį, kadangi tuo metu ginčo turtas buvo naudojamas Å¡alių vaikų poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija su Å¡iomis aplinkybėmis nesutinka. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad iki 2017 m. gegužės 1 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno Å¡alių nepilnamečiai vaikai, tačiau abu tėvai turi pareigÄ prisidėti prie iÅ¡laidų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, įskaitant iÅ¡laidas bÅ«stui.

Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iki 2017 m. gegužės 1 d. neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, t. y. kad minėtu laikotarpiu ieškovė viena rūpinosi vaikų išlaikymu. Taigi vien ta aplinkybė, jog ieškovė iki 2017 m. gegužės 1 d. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais, neatleidžia jos nuo prievolės atlyginti išlaidų, susijusių su šio turto išlaikymu, priežiūra ir pan.

91. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl kompensacijos už kreditorei „Swedbank“, AB, sumokėtas įmokas priteisimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad ginčo turtas 2018 m. vasario 28 d. panaudos sutartimi buvo perduotas tretiesiems asmenimis. CK 4.86 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. Bendraturčių sutikimas bÅ«tinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar perduoti naudotis kitokiu bÅ«du, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktÄ (CK 4.88 straipsnio 1, 2 dalys).

92. Remiantis bylos duomenimis, 2018 m. vasario 28 d. tarp atsakovo ir N. Å . buvo sudaryta panaudos sutartis, ja atsakovas perdavė N. Å . naudotis gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. kovo 1 d. Minėtos sutarties 3 punkte numatyta, jog panaudos gavėjas kas mėnesį moka už naudojimÄ si elektra, vandeniu, dujomis, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo paslaugomis pagal paslaugų teikėjų pateiktas sÄ skaitas, taip pat apmoka namo kredito sumÄ bankui kiekvieno mėnesio 27 dienÄ . Taigi panaudos gavėja, be kita ko, įsipareigoti mokėti Å¡alių kredito įmokas kreditorei „Swedbank“, AB.

Pažymėtina, kad atsakovas šių aplinkybių neginčijo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad panaudos gavėja buvo įsipareigojusi mokėti minėtas įmokas. Atsižvelgus į tai, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, darytina išvada, kad iš jo gautos pajamos – šiuo atveju panaudos gavėjos sumokėtos įmokos – priklauso šalims lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kokias pinigines lėšas gavo iš panaudos gavėjos, todėl laikytina, jog jis nenuginčijo, kad šių lėšų pakako kredito įmokoms kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį mokėti.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d. sumokėtų įmokų pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį priteisimo atmestinas.

93. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. vasario mėn. atsakovas sumokėjo 3 136,78 Eur kredito ir palūkanų kreditorei „Swedbank“, AB, iš kurių 1 568,39 Eur turi atlyginti ieškovė. Vis dėlto laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. ieškovė sumokėjo 1 700 Eur nuomos mokesčio, kuriuo, vadovaujantis nutarties 89 punktu, mažintinas atsakovui iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydis.

Atsižvelgus į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina kredito įmokų suma nevirÅ¡ija jos patirtų iÅ¡laidų už nuomÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kompensacijos už kredito įmokas priteisimo. Dėl prievolių pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartis 94. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta atmesti atsakovo reikalavimÄ skirti 10 295 Eur piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje, įsipareigojimams pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartis vykdyti.

Apeliantas nurodo, kad prievolės pagal minėtas sutartis yra laikytinos solidariomis šalių prievolėmis, kadangi šių sutarčių pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažui įrengti ir kredito įmokoms pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį mokėti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka.

95. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja atsakovui buvo suteiktas 1 448,10 Eur kredito limitas. 2014 m. balandžio 18 d. tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja atsakovui buvo suteiktas 8 230,01 Eur kredito limitas. Swedbank“, AB, 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto duomenimis, skola pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. kredito linijos sutartį sudaro 1 523,44 Eur, pagal 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartį – 10 295,05 Eur.

96. Kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2006). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurios sutuoktinio yra įgyjamos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

97. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ ; pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Taigi Å¡ioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡imčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (Å¡eimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl Å¡eimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad sÄ voka „sandoris bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti“ savo prasme yra platesnė nei „sandoris Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-567/2013).

98. Vertindama apelianto nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. kredito linijos sutartis sudaryta likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios, o 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartis – Å¡alims daugiau nei dvejus metus gyvenant skyrium ir nevedant bendro Å«kio. Antra, minėtas sutartis sudarė tik atsakovas, t. y. jų sudaryme ieÅ¡kovė nedalyvavo, byloje nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų pranešęs ieÅ¡kovei apie Å¡ių sutarčių sudarymÄ ir kad ieÅ¡kovė bÅ«tų joms pritarusi. Trečia, Å¡iuo atveju teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti turtines santuokos nutraukimo pasekmes nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2012 m. sausio 1 d., todėl prievolė pagal atsakovo sudarytÄ 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartį negali bÅ«ti laikoma solidaria Å¡alių, kaip sutuoktinių, prievole.

99. Kita aplinkybė, į kuriÄ svarbu atsižvelgti, yra tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad minėtos sutartys bÅ«tų skirtos jo ir ieÅ¡kovės Å¡eimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos motyvais, jog atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog piniginės lėšos, gautos 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutarčių pagrindu, bÅ«tų panaudotos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažui įrengti, t. y. duomenų apie tai, kokie remonto darbai buvo atlikti, kas juos atliko, taip pat duomenų apie statybinių medžiagų įsigijimÄ ir kt.

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ios piniginės lėšos buvo panaudotos kredito įmokoms pagal 2005 m. spalio 7 d. kredito sutartį mokėti. Be to, sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovas Å¡ios aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė atskirÄ reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės prievolės sumokėti atsakovui kompensacijÄ už jo atliktas kredito įmokas, kurį teismas atmetė, t. y. minėtas klausimas aptartas kitose teismo nutarties dalyse. 100.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai nustatė, kad atsakovo prievolės pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. kredito linijos sutartis laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ skirti 10 295 Eur piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje, įsipareigojimams pagal minėtas sutartis vykdyti. 101.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti Å¡ios ginčijamo sprendimo dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl piniginių lėšų areÅ¡to 102. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta taikyti atsakovo turto – notaro depozitinėje sÄ skaitoje esančių 8 048,29 Eur piniginių lėšų, areÅ¡tÄ , iÅ¡ areÅ¡tuoto turto atsakovui leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove. Nurodo, kad taikydamas minėto turto areÅ¡tÄ pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas.

IÅ¡laikymo naudos gavėjai yra Å¡alių nepilnamečiai vaikai, o ne ieÅ¡kovė, todėl atsakovas turi atsiskaityti bÅ«tent su jais. Be to, atsakovas turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , todėl areÅ¡tuodamas minėtas lėšas teismas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka iÅ¡ dalies. 103. IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu prašė teismo leisti visas iÅ¡ atsakovo jai ir nepilnamečiams vaikams priteistas sumas mokėti iÅ¡ notaro depozitinėje sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų, priklausančių atsakovui.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo turinį apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo praÅ¡ymu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad taikydamas minėtÄ areÅ¡tÄ pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Be to, CPK 376 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė Å¡eimos bylose laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti savo iniciatyva. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. 104.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartos civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019). 105. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį kiekvienam nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki vaikų pilnametystės, taip pat po 1 737,50 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. lapkričio 9 d.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, ja iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį kiekvienam. LaikinÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstolis, yra susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas. 106. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo dalies dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai taikė atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tÄ . 107.

Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmosios eilės kreditoriams, todėl sutiktina su apeliantu, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad areÅ¡tuotas pinigines lėšas leidžiama panaudoti ne tik atsiskaitymui su nepilnamečiais vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ir atsiskaitymu su ieÅ¡kove, juolab, kad pastaroji yra laikytina trečios eilės kreditore. 108. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Å¡iuo atveju atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tas yra laikytinas laikinÄ ja apsaugos priemone, todėl nutarties 107 punkte nurodytas leidimas atsakovui atsiskaityti su nepilnamečiais vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), taikytinas tuo atveju, kai atsakovas siekia įvykdyti teismo sprendimÄ gera valia.

PrieÅ¡ingu atveju, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdytinas CPK nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į antstolį su vykdomuoju raÅ¡tu. Tokiu atveju, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ notaro depozitinėje sÄ skaitoje esančių atsakovui priklausančių areÅ¡tuotų piniginių lėšų vykdomas CPK nustatyta tvarka, t. y. Å¡ias lėšas teisės aktų nustatyta tvarka paskirstant atsakovo kreditoriams, įskaitant atsakovo nepilnametę dukterį E. V., gim. (duomenys neskelbtini), jei atsakovas turės teisės aktų nustatyta tvarka jai vykdytinų prievolių.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo piniginių lėšų areštas pažeidžia jo nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus. 109. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti ginčijamo sprendimo dalies atsakovo piniginių lėšų arešto (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 110. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties 111. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nevisapusiÅ¡kai ir nenuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus bei jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kurio dalys dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos atlyginimo keistinos, taip pat tikslintos sprendimo dalys dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo piniginių lėšų, esančių notaro depozitinėje sÄ skaitoje, areÅ¡to; kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 112. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Å i taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme. 113. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama patikslintÄ ieÅ¡kinį turėjo sumokėti 341 Eur žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur užreikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir 266 Eur ((2 000 Eur + 8 804 Eur + 1 040 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) už turtinius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo atleista nuo 104 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 87 Eur, mokėjimas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. 114.

IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir patenkinus 75 proc. turtinių ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo priteistina 237 Eur žyminio mokesčio (75 Eur/2 + 266 Eur x 75 proc.), t. y. 150 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovei ir 87 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . 115. IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ taip pat priteistinas 227 Eur žyminis mokestis (275 Eur x 2 x 12 mėn. + 3 475 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) už sprendimu patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). 116.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 2 373 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ir 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už vertimo paslaugas, iÅ¡ viso 2 388 Eur. Patenkinus 62 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 480,56 Eur (2 388 Eur x 62 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ir vertimo paslaugas. 117. Taigi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina iÅ¡ viso 1 630,56 Eur (1 480,56 Eur + 150 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. 118.

Atsakovas už pareikÅ¡tus patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus turėjo sumokėti 971 Eur žyminio mokesčio (((900 Eur + ((31 046 Eur + 10 295,05 Eur + 16 800 Eur/2 – 30 000 Eur) x 2 proc.)) x 75 proc.). Nagrinėjamu atveju atsakovas sumokėjo 1 030 Eur žyminio mokesčio, todėl jam grÄ Å¾inama 59 Eur žyminio mokesčio permoka. Atsižvelgus į tai, kad iÅ¡ atsakovo priteista 314 Eur (87 Eur + 227 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 255 Eur (314 Eur – 59 Eur) žyminio mokesčio. 119.

PatikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidos už žyminio mokesčio sumokėjimÄ nepriteistinos. Kitų duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, atsakovas nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui nepriteistinos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 120. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, t. y. pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis Å¡alių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, iÅ¡ atsakovo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir atitinkamai nutraukus santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 120 Eur (75 Eur + 45 Eur) iÅ¡laidų už žyminio mokesčio sumokėjimÄ . 121. Kitų duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, atsakovas nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui nepriteistinos. 122.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atmetus 85 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 308,55 Eur (363 Eur x 85 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. 123. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 188,55 Eur (308,55 Eur - 120 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti. Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės J. V. ir atsakovo A. V. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl atsakovo A. V. kaltės, ir nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo A. V. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei J. V., ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. V. priteistas 3 475 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas, nustatant, kad iš atsakovo A. V. priteistina 1 737,50 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo ir 1 737,50 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo. Patikslinti sprendimo dalį dėl atsakovui A. V. priklausančių 8 048,29 Eur piniginių lėšų, esančių notarės A.

G. depozitinėje sÄ skaitoje Nr. LT29 7300 0101 0928 9046, areÅ¡to, nustatant, kad iÅ¡ areÅ¡tuoto turto atsakovui A. V. leidžiama atsiskaityti su nepilnamečiais vaikais D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) Pakeisti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo A. V. priteista 1 642,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei J. V., nustatant, kad iÅ¡ atsakovo A. V. priteistina 1 630,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei J. V. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo A.

V. priteista 321,43 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , nustatant, kad iÅ¡ atsakovo A. V. priteistina 255 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . KitÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 188,55 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieÅ¡kovei J. V. Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė