d8a1deb2-c6d3-471d-a584-2abdfc8e9b46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-537-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu (2020 m. gegužės 6 d. patikslintas skundas), praÅ¡ydama:

1) priteisti neturtinę žalÄ 25 115,2 Eur (iÅ¡ Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) – 13 900,52 Eur; iÅ¡ Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) – 11 214,68 Eur);

2) panaikinti VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ (toliau – ir VSDFV sprendimas);

3) panaikinti VÄ® Turto banko 2019 m. vasario 3 d. sprendimÄ (iÅ¡ konteksto turėtas omenyje 2020 m. vasario 3 d. sprendimas) (toliau – ir Turto banko sprendimas);

4) priteisti iÅ¡ atsakovių turtinę žalÄ - 74 469,90 Eur.

2. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. 2019 m. rugsėjo 3 d. elektroninėmis priemonėmis kreipėsi į Turto bankÄ ir VSDFV Alytaus skyrių su pasiÅ«lymais parduoti jiems priklausančius kreditorinius reikalavimus BUAB „Skirnuva“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje, kadangi kreditorių susirinkime atsakovai balsavo dėl kuo greitesnės Bendrovės pabaigos. Prie savo pasiÅ«lymo pareiÅ¡kėja pridėjo AB Å iaulių bankas ir UAB „NT takas“ sutarties iÅ¡traukÄ , kurioje 4 565 652,25 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo parduotas už 1 Eur, todėl pareiÅ¡kėjos manymu jos pasiÅ«lytos pradinės kainos, t. y. 500 Eur už 86 072,83 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ ir 300 Eur už 505 069,68 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ yra patrauklios, kad sudomintų atsakovės atstovus. 2.2. 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiÅ¡kėja gavo Turto banko atsakymÄ , kad jos pasiÅ«lymas yra nepriimtinas, todėl 2019 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Turto bankÄ su užklausa, kurioje paklausė, kokia praÅ¡omo parduoti kreditorinio reikalavimo kaina bÅ«tų priimtina.

PareiÅ¡kėja, negavusi Turto banko atsakymo dėl užklausos, 2019 m. rugsėjo 30 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministerijÄ ir Turto bankÄ , nurodžiusi, kad Turto bankas, neparduodamas savo valdomo kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje, nevykdo savo internetinėje svetainėje skelbiamų tikslų. Pažymi, jog Turto banko kreditorinis reikalavimas Bendrovės byloje yra nuraÅ¡omas į negrįžtamus nuostolius, prieÅ¡taraujant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnyje nurodomiems principams. 2.3. 2019 m. spalio 11 d. gavusi Turto banko raÅ¡tÄ â€žDėl reikalavimo BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje“, į jį atsakė 2019 m spalio 14 d. pasiÅ«lymu.

PareiÅ¡kėja po kurio laiko gavo 2019 m. gruodžio 16 d. Turto banko raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad savo atsisakymÄ aukciono bÅ«du parduoti reikalavimo teises grindžia sÄ naudų ir gautinų pajamų skaičiavimais. Pažymi, kad raÅ¡te nebuvo nurodyta, kur ji gali skųsti Turto banko sprendimus, todėl kreipėsi dėl apskundimo tvarkos, jai buvo atsakyta 2020 m. vasario 3 d. raÅ¡tu. 2.4. 2019 m. lapkričio 8 d. VSDFV sprendimÄ gavo su 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektronine siunta.

PareiÅ¡kėja nesutinka su sprendime nurodyta iÅ¡vada, jog aukciono organizavimo sÄ naudos virÅ¡ytų siÅ«lomÄ 300 Eur kainÄ ir perleisti reikalavimÄ už Å¡iÄ kainÄ nėra tikslinga, kadangi Å¡i iÅ¡vada neatitinka objektyvios tiesos bei prieÅ¡tarauja VAÄ® 3 straipsnyje nurodomiems skaidrumo bei iÅ¡samumo principams. 2.5. PareiÅ¡kėja remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 262 „Dėl valstybės reikalavimo teisės ir valstybės nuosavybėn perimto skolininkų arba trečiųjų asmenų pardavimo vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as), pagal kurio 6 ir 7 punktus, sprendimÄ parduoti turtÄ priima Turto bankas, o pagal ApraÅ¡o 12 punktÄ , Turto bankas pats nusistato pardavimo aukciono bÅ«du sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Turto bankas gali vykdyti ir kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje pardavimÄ , kaip elektroninių varžytinių, taip ir elektroninio aukciono bÅ«du. 2.6. Remiasi ApraÅ¡o 17 punktu, kuriame nustatyta, jog visas iÅ¡laidas, susijusias su aukcione įsigyto turto pardavimu, įskaitant turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ notarine forma, hipotekos nustatymo ir įregistravimo iÅ¡laidas apmoka aukciono laimėtojas, todėl Turto banko nurodoma aplinkybė, jog Turto banko sprendimai atsisakyti rengti kreditorinio reikalavimo pardavimo aukcionÄ priimti vadovaujantis vidiniais norminiais aktais, skaičiavimais ir Bendrovės bankroto bylos procedÅ«rų faktinėmis aplinkybėmis, kurių atskleisti pareiÅ¡kėjai neturi teisinio pagrindo, yra paneigta.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, 500 Eur pasiÅ«lyta suma dėl vykdomo aukciono procedÅ«ros, t. y. dėl pirkėjų varžymosi siÅ«lant didesnę kainÄ , galėtų žymiai iÅ¡augti. Pažymi, kad ApraÅ¡o 20 punkte nurodyta, jog aukcionui organizuoti ir vykdyti, aukciono organizatorius vykdymo komisijÄ sudaro iÅ¡ savo darbuotojų, todėl Å¡iai komisijai nėra nustatytas papildomas darbo užmokestis. 2.7. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad Valstybės įmonės Registrų centre vykdomų elektroninių varžytinių kaina yra 27,77 Eur, o elektroninio aukciono organizavimo kaina yra 52,77 Eur, todėl VSDF sprendimas, kad kreditorinio reikalavimo pardavimas elektroniniu bÅ«du virÅ¡ys 300 Eur dydžio pareiÅ¡kėjos siÅ«lomÄ pradinę kainÄ , yra nepagrįstas. 2.8.

PareiÅ¡kėja savo neturtinės žalos atsiradimÄ grindžia tuo, kad Turto banko sprendimas su visais VAÄ® 34 straipsnyje nurodomais elementais buvo vilkinamas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. vasario 3 d., o VSDFV sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo surengti aukcionÄ yra nepriimtas iki Å¡iol. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad nebÅ«dama teisininke, patyrė daug nepatogumų ir vargo gilindamasi į svetimÄ ir darbe nenaudojamÄ teisinį reglamentavimÄ . Pateikiant skundÄ teismui, ji privalėjo atsisakyti savo asmeninio laiko, nebendrauti su artimaisiais.

Nurodo, kad atsakovai nuslėpė informacijÄ apie realias aukcionų organizavimo sÄ naudas ir bÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėja prarado savo asmeninį laikÄ ir patyrė nepatogumus. 2.9. PareiÅ¡kėja savo turtinės žalos atsiradimÄ grindžia tuo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1260-587/2020, kurioje bendrovei „Stateta“ yra pareikÅ¡tas netiesioginis 78 313,53 Eur dydžio ieÅ¡kinys Bendrovės naudai, o priteisus Å¡iÄ sumÄ , bÅ«tų tenkinami atsakovų reikalavimai.

Sprendžiant iÅ¡ Bendrovės likvidacinio akto, atsakovų antros eiles kreditoriniai reikalavimai sudaro 1 372 142,51 Eur (505 069,68 Eur + 867 072,83 Eur) iÅ¡ bendros 1 442 963,23 Eur sumos arba sudaro 95,09 % (1 372 142,51 Eur : 1 442 963,23 Eur x 100 %). Todėl turtinė žala dėl nesurengto kreditorinio reikalavimo pardavimo aukciono yra 78 313,53 Eur x 0,9509 = 74 469,90 Eur. 2.10. PareiÅ¡kėja pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus į atsakovės atstovės Valstybė įmonės Turto bankas atsiliepimÄ , kurį grindžia tokiais argumentais: 2.10.1.

Sveiko proto bei racionalumo principai reikalauja, kad iÅ¡ perduoto Turto bankui valdyti valstybės turto bÅ«tų gaunama kuo didžiausia nauda. Turto bankas 2019 m. balandžio 4 d. Bendrovės kreditorių susirinkime balsavo už jos pabaigÄ , tai reiÅ¡kia, jog Turto bankas jokių piniginių lėšų iÅ¡ savo turimo kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje atgauti nesitiki. Turto bankas, balsuodama minėtame kreditorių susirinkime, pripažino, kad jo valdomas kreditorinis reikalavimas yra bevertis.

Jeigu teismas bÅ«tų patvirtinęs kreditorių susirinkimo protokolÄ , tai Bendrovė bÅ«tų likviduota ir Turto banko valdomas valstybei priklausantis reikalavimas bÅ«tų nuraÅ¡ytas į nuostolius. Pažymi, kad yra racionaliau kreditorinį reikalavimÄ parduoti, nei jį likviduoti. 2.10.2. Dispozityvumui prieÅ¡tarauja imperatyvÅ«s Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDÄ®) 9 straipsnyje nurodomi principai, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės. Turto bankas pagal VSTVNDÄ® neturi teisės dispozityviai rinktis tarp valstybės turto pardavimo ir nepardavimo, bet privalo racionaliai siekti ne savo, o valstybės naudos. 2.11.

PareiÅ¡kėja pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir į atsakovės atstovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimÄ , kuriuose iÅ¡ esmės nurodo tokius pačius argumentus kaip ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose į Turto banko atsiliepimÄ , papildomai paaiÅ¡kino, jog VSDFV nepateikė įrodymų, kada pareiÅ¡kėja gavo VSDFV iÅ¡siųstÄ 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ , todėl skundo pateikimo terminas nėra praleistas. PareiÅ¡kėja pažymi, kad žalÄ patyrė ne dėl reikalavimo teisės nepardavimo pagal jos pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet dėl vieÅ¡ojo pardavimo aukciono neorganizavimo.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ . Su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. PareiÅ¡kėjos nurodomas ApraÅ¡as nustato teisę, tačiau ne pareigÄ parduoti Turto banko administruojamas reikalavimo teises bankroto bylose. Vadovaujantis ApraÅ¡o 6–7 punktuose įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimu bÅ«tų pažeistos Å¡alių dispozityviÅ¡kumo principas – tariamai atsakovas privaloma tvarka turėtų organizuoti kiekvienos reikalavimo teisės vieÅ¡o pardavimo aukcionÄ už potencialaus pirkėjo nurodytÄ kainÄ . 3.2.

Turto bankas turi teisę perleisti reikalavimo teises tik vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du, kurį organizuojant neiÅ¡vengiamai patiriamos papildomos sÄ naudos (darbo užmokestis, skelbimų žiniasklaidoje sÄ naudos ir panaÅ¡iai), todėl atsakovė, nenorėdama patirti papildomų iÅ¡laidų ir nesant ekonominiam tikslingumui, pagrįstai atsisakė organizuoti reikalavimo teisės pardavimo vieÅ¡Ä jį aukcionÄ . Taip pat atsisakymo motyvus iÅ¡dėstė pareiÅ¡kėjai adresuotuose raÅ¡tuose. PareiÅ¡kėja klaidingai lygina nemokumo administratoriaus vykdomų reikalavimo teisių bankrote pardavimÄ su ApraÅ¡e nustatytomis procedÅ«romis – Turto bankas, skirtingai nuo nemokumo administratorių, nevykdo laisvo turto pardavimo už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ . 3.3.

PareiÅ¡kėjos veiksmai teikiant skundÄ teismui neatitinka nei apdairaus ir atidaus žmogaus elgesio standarto, nei elementarių objektyvaus sÄ Å¾iningo elgesio reikalavimų. Be to, Å¡ie reikalavimai yra iÅ¡vestiniai, todėl pripažinus, jog iÅ¡ esmės nepagrįstas reikalavimas dėl Turto banko veiksmų atsisakant parduoti pareiÅ¡kėjai už jos nurodytÄ kainÄ reikalavimo teisę į Bendrovę, atmestinas reikalavimas ir dėl neturtinės bei turtinės žalos priteisimo. PareiÅ¡kėja byloje neįrodinėja atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o jų nesant, akivaizdu, jog reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmestini. 3.4.

Turto bankas pateiktoje informacijoje apie aukciono išlaidų skaičiavimus nurodė, kad pareiškėjos prašyto aukciono organizavimo kaštai yra 12 541 Eur.

4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 4.1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDFÄ®) 32 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ Ä®statymas įtvirtina VSDFV teisę, o ne pareigÄ parduoti kreditorinius finansinius reikalavimus. Tuo atveju, kai trečiasis asmuo siekia nupirkti VDFV turimÄ reikalavimÄ , turi bÅ«ti vykdomas vieÅ¡as reikalavimo teisės pardavimas.

Atsižvelgiant i tai, kad reikalavimo perleidimo atveju yra bÅ«tina vykdyti aukciono procedÅ«ras, dėl ko atsiranda aukciono organizavimo sÄ naudų, turi bÅ«ti vertinama, ar ekonomiÅ¡kai tikslinga perleisti reikalavimÄ . Likęs neparduotas bankrutavusios Bendrovės turtas yra 53012,29 Eur reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ buvusio Bendrovės vadovo pagal civilini ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl pasibaigus Bendrovės bankrotui, VSDFV Alytaus skyrius turės galimybę teikti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo buvusiems Bendrovės vadovams.

Taip pat VSDFV raÅ¡te nurodė, kad atsižvelgiant į likusio Bendrovės turto vertę, į tai, kad bus galimybė teikti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo buvusiems Bendrovės vadovams, ir į tai, kad aukciono organizavimo sÄ naudos virÅ¡ytų siÅ«lomÄ kainÄ , darytina iÅ¡vada, kad perleisti reikalavimÄ už siÅ«lomÄ kainÄ , t. y. už 300 Eur, netikslinga. 4.2. VSDFV sprendime sutiko su pareiÅ¡kėjos pastaba, kad bankrutavusios Bendrovės turtas yra 53012,29 Eur reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ buvusio Bendrovės vadovo, pagal civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje perleistas UAB ‚Stenlita“.

Papildomai nurodė, kad rengiant VSDF 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymÄ , VSDFV Alytaus skyrius dar nebuvo gavęs informacijos iÅ¡ bankroto administratoriaus apie reikalavimo teisės į žalos atlyginimÄ iÅ¡ buvusio Bendrovės vadovo perleidimÄ UAB „Stenlita“, todėl buvo remiamasi turimais duomenimis. PareiÅ¡kėjai VSDFV paaiÅ¡kino, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms imtis tokių jos siÅ«lomų veiksmų, t. y. nupirkti sumanymÄ , kaip pasinaudoti VSDFV Alytaus skyriaus turimu reikalavimu arba siÅ«lyti veikti bendrai su trečiuoju asmeniu, siekiant gauti papildomÄ naudÄ iÅ¡ turimo reikalavimo. 4.3.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta 300 Eur kaina lyginant su 505 069,68 Eur reikalavimo teisės dydžiu yra akivaizdžiai per maža. Ä®vertinus tai, kad reikalavimo teisės vieÅ¡o perleidimo aukciono tvarka yra plačios apimties, sudėtinga ir apima daug etapų, procesų, veiksmų, ir joje turėtų dalyvauti daug darbuotojų, yra akivaizdu, kad tuo pačiu susidaro didelės darbuotojų darbo laiko ir tuo pačiu darbo užmokesčio bei kanceliarinės sÄ naudos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, organizuoti reikalavimo teisės vieÅ¡Ä pardavimo aukcionÄ pagal pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lytÄ kainÄ yra ekonomiÅ¡kai nuostolinga. 4.4.

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėja praleido skundo pateikimo teismui terminÄ , kadangi terminas suėjo 2019 m. gruodžio 8 d., o pareiÅ¡kėja skundÄ teismui pateikė tik 2020 m. vasario 9 d. 4.5. PareiÅ¡kėja nesÄ Å¾iningai reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , neva padarytÄ tuo, kad buvo atsisakyta parduoti reikalavimo teisę už jos pasiÅ«lytÄ kainÄ . 4.6. VSDFV pateiktoje informacijoje apie aukciono iÅ¡laidų skaičiavimus nurodė, kad iÅ¡ viso aukciono organizavimo iÅ¡laidos pagal preliminarius skaičiavimus yra 1 430,40 Eur.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

5. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatytos Å¡ios esminės bylos aplinkybės: 5.1. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi su pasiÅ«lymu į Turto bankÄ , perimti 867 072,83 Eur dydžio Turto banko antros eilės kreditorinį reikalavimÄ Bendrovės bankroto byloje už 500 Eur. Turto bankas 2019 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu Nr. (7.3-42) SK4-10060 pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymo nepriėmė. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu kreipėsi į Turto bankÄ , aptardama, kaip Turto bankas galėtų efektyviai naudosis reikalavimo teise į Bendrovę pagal jos pasiÅ«lytus 3 bÅ«dus (parduoti reikalavimo teisę, nupirkti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sumanymÄ , pasiÅ«lyti veikti bendrai, dalinantis pajamas).

Turto bankas 2019 m. spalio 11 d. raÅ¡tu atsakė, kad dėl reikalavimo teisės pardavimo už 500 Eur jau atsakė 2019 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu, o kiti pasiÅ«lymai turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstyti konkrečiau. PareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į Turto bankÄ , kuriame nurodė, jog neatmestų Turto banko galimybės skelbti aukcionÄ reikalavimo teisei perleisti, tai pat aptarė 2019 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡te nurodytus pasiÅ«lymus (jų privalumus ir trÅ«kumus). Turto bankas 2019 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu Nr. (7.3-42)SK4-14314 nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymais, remdamasis reikalavimo teisės pardavimo vieÅ¡ame aukcione sÄ naudų ir gautinų pajamų skaičiavimais, paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja gali siÅ«lyti ir didesnę kainÄ savo nuožiÅ«ra.

Turto bankas 2020 m. vasario 3 d. raÅ¡te papildomai nurodė apskundimo tvarkÄ , taip pat, kad pareiÅ¡kėja apie reikalavimo teisės nepriimtinumÄ informavo ankstesniuose raÅ¡tuose, o Turto banko sprendimai yra priimti vadovaujantis vidiniais norminiais aktais, skaičiavimais ir Bendrovės bankroto bylos procedÅ«rų faktinėmis aplinkybėmis, kurių atskleisti neturi pagrindo. 5.2. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi su pasiÅ«lymu į VSDFV Alytaus skyrių, perimti VSDFV Alytaus skyriaus 505 069,68 Eur dydžio VSDFV Alytaus skyriaus antros eilės kreditorinį reikalavimÄ Bendrovės bankroto byloje už 300 Eur.

VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. (9.8)I – 6944 raÅ¡tu nurodė, kad perleisti reikalavimÄ už 300 Eur yra netikslinga. PareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 11 d. raÅ¡tu „Dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. VSDFV raÅ¡to“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ , kopijÄ pateikdama VSDFV. Ä® šį raÅ¡tÄ VSDFV atsakė skundžiamu 2019 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu Nr. (9.8E)I-7914, kuriame nurodė, kad aukciono organizavimo sÄ naudos virÅ¡ytų siÅ«lomÄ 300 Eur kainÄ , todėl perlesti reikalavimÄ už Å¡iÄ kainÄ nėra tikslinga.

6. Byloje ginčas kilo dėl VSDFV ir Turto banko sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos pasiūlymus perimti kreditorinius reikalavimus ir organizuoti aukcionus. Iš esmės sprendimai yra motyvuojami tokia pat aplinkybe, t. y. kad organizuoti viešus aukcionus pagal pareiškėjos pasiūlytas kainas yra ekonomiškai nenaudinga. Pareiškėja su nurodyta aplinkybe nesutinka.

7. Teismui svarbu nustatyti ar VSDFV ir Turto bankas pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymų organizuoti vieÅ¡Ä jį aukcionÄ , taip pat ar dėl to kilo žala.

8. Ginčo santykius reglamentuoja VSTVNDĮ, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas (toliau – ir CVTVĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 262 „Dėl valstybės reikalavimo teisės ir valstybės nuosavybėn perimto skolininkų arba trečiųjų asmenų pardavimo viešojo aukciono būdu aprašo patvirtinimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d.

įsakymu priimtos „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatų patvirtinimo“ nuostatos (toliau – ir VSDFV nuostatos). CVTVĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (Turto bankas) išieško skolas valstybei ir administruoja pagal pavedimo sutartis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimu.

CVTVĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (Turto bankas), išieškodamas skolas valstybei ir administruodama pagal pavedimo sutartis su Finansų ministerija jai perduotas administruoti paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus gali parduoti reikalavimo teises pagal jam perduotas išieškoti skolas Vyriausybės nustatyta viešo aukciono tvarka. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Įmonės lėšos yra:

„<...> atlygis už <...> skolų valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ <...>“. ApraÅ¡o 2.1 punkte nustatyta, kad turto pardavimo vieÅ¡asis aukcionas yra turto pardavimo bÅ«das, kai neribojamas aukciono dalyvių skaičius, o turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiu aukciono dalyviu. ApraÅ¡o 2.4 punkte įtvirtinta, jog turto pardavimo vieÅ¡ojo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, organizuojantis aukcionÄ . ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad sprendimÄ parduoti aukciono bÅ«du reikalavimo teisę į mokestines nepriemokas ir kitas skolas valstybei, nereglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 7 punkte nustatyta, kad sprendimÄ parduoti aukciono bÅ«du perimtÄ turtÄ , kurio nepavyko parduoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

VSDFÄ® 32 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad VSDFV gali fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų. Fondo valdyba yra patvirtinusi VSDFV nuostatas. VSDFV nuostatos numato reikalavimo teisės pardavimo aukciono organizavimÄ . Turto banko atlygį už skolų valstybei administravimÄ reglamentuoja Atlygio centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už jo atliekamas funkcijas apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 252 (toliau – ir Atlygio taisyklės).

Å ių taisyklių 13 punkte nustatyta, kad atlygio už skolų valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dydis procentais apskaičiuojamas remiantis planuojamomis patirti sÄ naudomis ir nuo jų apskaičiuotu 7 procentų dydžio pelnu. 14 punkte nustatyta, kad atlygio už skolų valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dydis procentais nurodomas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matoje. atlygis už skolų valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nurodomas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo iÅ¡raÅ¡omose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, pateikiamose institucijoms ir įstaigoms, teisės aktų, reglamentuojančių skolų valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimo funkcijos perdavimÄ , nustatyta tvarka perdavusioms skolų valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimo funkcijÄ centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.

9. IÅ¡ aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad teisės aktai suteikia teisę VSDFV ir Turto bankui parduoti kreditorinį reikalavimÄ tik vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du, kitoks kreditorinio reikalavimo perleidimo bÅ«das nėra numatytas. Taip pat matyti, kad nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais Turto bankas arba VSDFV priima sprendimus dėl reikalavimo teisės pardavimo aukcione. ABTÄ® 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl taikytini bendrieji įstatymuose nustatyti principai. VSTVNDÄ® 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis Å¡iais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) vieÅ¡osios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

10. Nurodytas reglamentavimas ar kiti teisės aktai nenumato, kad VSDFV ar Turto bankas privalo visais atvejais tenkinti asmenų pasiÅ«lymus organizuoti vieÅ¡uosius aukcionus, todėl yra pagrindas teigti, kad tai yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto diskrecija, kuri įgyvendinama vadovaujantis aptartais VSTVNDÄ® 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Å ioje byloje LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje pasisakė, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja siekė inicijuoti teisminį ginÄÄ dėl atsakovų, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektų, veiklos. Taigi atsakovų atsakymai laikytini vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimais, jiems taikytini VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Tai reiÅ¡kia jie turi bÅ«ti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės normomis. Taigi vertintina ir tai, ar skundžiami aktai atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (VAÄ®) normas.

11. Dėl skundžiamų sprendimų atitikties VAÄ®: 11.1. Dėl Turto banko sprendimo: PareiÅ¡kėja kelis kartus kreipėsi į VÄ® Turto bankÄ su pasiÅ«lymais įsigyti reikalavimo teisę arba kitaip bendradarbiauti bankroto procese. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. gruodžio 16 d. ir skundžiamÄ 2020 m. vasario 2 d. sprendimÄ grindė sÄ naudų ir gautinų pajamų skaičiavimais. 2020 m. vasario 3 d. sprendime papildomai nurodė ir bankroto proceso faktines aplinkybes. VÄ® Turto banko atsakymai visais atvejais buvo lakoniÅ¡ki, atsakovas skundžiamame 2020 m. vasario 3 d. sprendime nurodė, kad dėl jų gali bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Laikytina, kad atsakovas VÄ® Turto bankas klaidingai rėmėsi prielaida, kad jo atsakymas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nelaikytinas administraciniu aktu. IÅ¡ skundžiamo atsakymo nėra aiÅ¡ku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sÄ naudomis, vertino VÄ® Turto bankas, t. y. kokias konkrečias sÄ naudas turėjo omenyje, nenurodė net bendro tokių sÄ naudų dydžio. Taip pat į bylÄ VÄ® Turto bankas nepateikė duomenų, kad skaičiavo reikalavimo perleidimo aukciono organizavimo sÄ naudas (prieÅ¡ingai – į bylÄ skaičiavimus pateikė tik teismui jų pareikalavus ir paprašęs pratęsti pateikimo terminÄ , kas įrodo, kad skaičiavimai nagrinėjant praÅ¡ymÄ nebuvo atlikti).

Taip pat skundžiamame atsakyme VÄ® Turto bankas užsiminė apie kitas bankroto proceso aplinkybes, tačiau jų nenurodė, į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų vertinęs tokias aplinkybes (jeigu jos bÅ«tų konfidencialios – turėjo galimybę praÅ¡yti pateikti tik teismo žiniai). Skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė, kokia įsigijimo kaina bÅ«tų priimtina, nors iÅ¡ tarp Å¡alių vykusio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad pareiÅ¡kėja buvo suinteresuota sužinoti priimtinÄ kainÄ ir pagal tai suformuluoti pasiÅ«lymÄ .

Gero administravimo principas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo institucijos reikalauja tam tikro aktyvumo ir Å¡ioje situacijoje VÄ® Turto bankas galėjo ir turėjo apskaičiuoti aukciono organizavimo sÄ naudas ir pasidomėti, ar pareiÅ¡kėja ketintų teikti pasiÅ«lymÄ tokia kaina. Toks elgesys atitiktų pareiÅ¡kėjos lÅ«kestį, kad jos praÅ¡ymÄ institucija realiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinės. Toks elgesys atitiktų ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes taip bÅ«tų užtikrinta, kad reikalavimas bÅ«tų realizuotas ekonomiÅ¡kai racionaliomis sÄ lygomis.

Laikytina, kad realiai atsakovas pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, o atsakymas nebuvo pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Jokių teisės normų atsakovas skundžiamame atsakyme nenurodė. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad buvo iš esmės pažeistos prašymo nagrinėjimo procedūros, o priimtas sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas. Dėl šių motyvų skundžiamas sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). 11.2.

Dėl VSDFV sprendimo: IÅ¡ skundžiamo VSDFV atsakymo nėra aiÅ¡ku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sÄ naudomis, vertino VSDFV, t. y. kokias konkrečias sÄ naudas turėjo omenyje, nenurodė bendro tokių sÄ naudų dydžio. Taip pat į bylÄ VSDFV nepateikė duomenų, kad skaičiavo reikalavimo perleidimo aukciono organizavimo sÄ naudas. Dėl Å¡ių aplinkybių laikytina, kad buvo iÅ¡ esmės pažeistos praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«ros, o priimtas sprendimas buvo visiÅ¡kai nemotyvuotas.

Dėl šių motyvų skundžiamas sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

12. Dėl aukciono organizavimo sÄ naudų dydžio: 12.1. Teismas papildomai pasisako ir dėl pareiÅ¡kėjos ir atsakovo VÄ® Turto banko argumentų dėl aukciono organizavimo sÄ naudų santykio su siÅ«loma kaina. 12.2. Nagrinėjamoje situacijoje VÄ® Turto bankas ir VSDFV skundžiamuose aktuose nurodė, kad organizuoti aukcionus pagal pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lytas kainas yra ekonomiÅ¡kai nuostolinga, o pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pažymėjo, jog visas iÅ¡laidas apmoka aukciono laimėtojas, taip pat, jos skaičiavimais, aukciono organizavimas pagal pateiktus pasiÅ«lymus negali bÅ«ti laikomas ekonomiÅ¡kai nuostolingu, kadangi jo organizavimo kaÅ¡tai nėra didesni už jos pasiÅ«lytÄ kainÄ , t. y. pareiÅ¡kėja nurodė, kad elektroninio aukciono organizavimo kaina yra 52,77 Eur. 12.3.

ApraÅ¡o 17 punkte nurodoma, jog visas iÅ¡laidas, susijusias su aukcione įsigyto turto pardavimu, įskaitant turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ notarine forma, hipotekos nustatymo ir įregistravimo iÅ¡laidas apmoka aukciono laimėtojas. VSDFV nuostatų 36 punkte įtvirtinta, kad visas iÅ¡laidas, susijusias su aukcione įsigytos reikalavimo teisės pardavimu, apmoka aukciono laimėtojas. ApraÅ¡o 3 skyriuje nustatyta informacija apie parduodamÄ turtÄ ir aukciono rengimo skelbimÄ , ApraÅ¡o 4 skyriuje numatytas aukciono komisijos sudarymas ir funkcijos, o ApraÅ¡o 7 skyriuje įtvirtintas turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas.

VSDFV nuostatų 3 skyriuje numatytas aukciono komisijos sudarymas, 4 skyriuje - informacijos apie parduodamÄ (perleidžiamÄ ) reikalavimo teisę ir aukciono rengimÄ skelbimas, o 7 - reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymas. Taigi susidaro tam tikros aukciono organizavimo iÅ¡laidos. Tiek ApraÅ¡as, tiek VSDFV nuostatos įtvirtina iÅ¡laidų apmokėjimÄ , susijusį su aukcione įsigyto turto pardavimu, o ne aukciono organizavimu. Taigi pareiÅ¡kėja nėra teisi, teigdama, kad aukciono organizavimo sÄ naudos visas atvejais bÅ«tų padengtos pirkėjo.

Tai reiÅ¡kia, kad aukciono organizavimas valstybės institucijoms (tuo pačiu ir savininkei – valstybei) gali reikÅ¡ti iÅ¡laidas, kurias apmoka pats aukciono organizatorius (institucija). 12.4. Turto bankui CVTVÄ® 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu pavesta iÅ¡ieÅ¡koti skolas valstybei, t. y. vykdydamas Å¡iÄ veiklÄ VÄ® Turto bankas vykdo jam pavestas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Pagal VSDÄ® 32 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ VSDFV pavesta administruoti VSD įmokas, pagal to paties straipsnio 2 dalies 6 punktÄ â€“ turi teisę fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų.

Tai reiÅ¡kia, kad VSDFV ir VÄ® Turto bankui atstovavimas bankroto procedÅ«rose pavestas įstatymu. VieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Å ios funkcijos vykdymas yra finansuojamas pagal Atlyginimo taisykles patirtų sÄ naudų pagrindu. Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis bÅ«tų priimami sprendimai dėl reikalavimo teisės pardavimo/nepardavimo.

Kaip aptarta, tokie sprendimai turėtų bÅ«ti priimami remiantis bendraisiais VSTVNDÄ® 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Taigi teisinio reguliavimo negalima aiÅ¡kinti kaip nustatančio pareigÄ visais atvejais organizuoti reikalavimo perleidimÄ , kai atsiranda asmuo, kuris jį pirktų. Tai reiÅ¡kia, kad institucijos atlikdamos vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi įvertinti, ar skolos pardavimas yra racionaliai pagrįstas. Tokia jų veikla (vertinimas) laikytina pavesta vieÅ¡ojo administravimo funkcija, įskaitant ir galimų su tuo susijusių sÄ naudų įvertinimÄ .

Todėl laikytina, kad institucijos, atlikdamos vieÅ¡ojo administravimo funkcijÄ , privalo vertinti galimas su reikalavimo perleidimu susijusias sÄ naudas. 12.5. Dėl VÄ® Turto banko nurodyto aukciono organizavimo sÄ naudų: Turto bankas į bylÄ pateikė savo skaičiavimus dėl aukciono organizavimo sÄ naudų. Turto bankas nurodė, kad praÅ¡yto aukciono organizavimo kaÅ¡tai yra 12 541 Eur. ApraÅ¡o 13.4 punktas nustato, kad taikomas aukciono dalyvio registracijos mokestis, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į numatomas aukciono organizavimo sÄ naudas, tačiau negali virÅ¡yti 100 eurų.

ApraÅ¡o 15 punkte nustatyta, kad sumokėtas aukciono dalyvio registracijos mokestis negrÄ Å¾inamas ir neįskaitomas į turto pardavimo kainÄ . Taigi laikytina, kad teisės aktais yra įtvirtinta nuostata, kad paprastai aukciono organizavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 100 Eur ir jas visais atvejais sumoka aukciono dalyviai. VÄ® Turto bankas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ prezumpcijÄ . Pateiktos darbo laiko sÄ naudos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis: 1 punkte nurodytas sprendimo dėl aukciono organizavimo ar neorganizavimo priėmimas, kaip aptarta, yra laikytinas bendro pobÅ«džio vieÅ¡ojo administravimo funkcija, kuri susijusi su atstovavimu iÅ¡ieÅ¡kant skolas, be to, atsakymas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ visais atvejais reikalauja įvertinimo ir net neorganizavus aukciono tokios sÄ naudos bÅ«tų patirtos.

Ä®vertinus, kad VÄ® Turto bankui atstovavimas iÅ¡ieÅ¡kant skolas yra nuolatinė funkcija, Å¡iam veiksmui atlikti (sprendimui organizuoti ar neorganizuoti aukcionÄ ) priskirtas darbo laikas (3 darbo dienos projekto vadovui ir dar 7 valandos kitiems trims darbuotojams (vadovams)), nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir kiti paskaičiavime nurodyti veiksmai: 2 punkte nurodytas skelbimo spaudoje pateikimas; 3 punkte nurodytas sutarties parengimui 1 darbo dienos priskyrimas kelia abejonių, nes tokių sutarčių rengimas yra neatsiejamai susijęs su VÄ® Turto banko funkcija iÅ¡ieÅ¡koti skolas, taigi yra nuolatinio pobÅ«džio atsikartojanti funkcija, o konkretus sÄ naudų dydis nėra pagrįstas įrodymais; 4 punkte nurodytas kvalifikuoto darbuotojo 1 darbo dienos priskyrimas sutarties pasiraÅ¡ymo organizavimui kelia abejonių ir nėra pagrįstas įrodymais; 6 punkte pateikta nuoroda į Atlygio taisykles, tačiau Atlygio taisyklės nenumato 8,83 proc. atlygio dydžio ir nėra aiÅ¡ku, nuo ko skaičiuojamas toks dydis ir kaip gaunama 12 514 Eur suma.

Todėl laikytina, kad VÄ® Turto bankas neįrodė, kad aukciono organizavimo sÄ naudos virÅ¡ytų 100 Eur sumÄ . VÄ® Turto bankas, vertindamas aukciono sÄ naudas, kurios bÅ«tų paremtos įrodymais, galėtų vertinti remdamasis istoriniais duomenimis apie faktines iÅ¡laidas tam tikriems veiksmams atlikti, taip pat, įvertinęs poreikį (jeigu situacijos yra atsikartojančios) vidiniais teisės aktais nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis priimtų sprendimus dėl reikalavimo teisių aukcionų organizavimo/neorganizavimo. 12.6.

Dėl VSDFV aukciono organizavimo sÄ naudų: Pagal VSDÄ® 32 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ VSDFV pavesta administruoti VSD įmokas, pagal to paties straipsnio 2 dalies 6 punktÄ â€“ turi teisę fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų. Kaip aptarta, VSDFV, vykdydama Å¡ias vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, turėjo įvertinti galimas aukciono organizavimo sÄ naudas. VSDFV į bylÄ pateikė paskaičiavimus, kad aukciono organizavimo sÄ naudos yra 1 430,40 Eur.

Nors ApraÅ¡o nuostatos tiesiogiai netaikytinos VSDFV organizuojamam aukcionui, visgi jo 13.4 punkto nuostata Å¡ioje situacijoje svarbi kaip faktas, kad analogiÅ¡koje situacijoje Vyriausybė, tvirtindama ApraÅ¡Ä , laikėsi nuostatos, kad 100 Eur paprastai yra pakankama suma, kad padengtų aukciono organizavimo iÅ¡laidas. Kaip aptarta, laikytina, kad institucijų vieÅ¡ojo administravimo funkcija laikytinas vertinimas, ar yra pagrindas parduoti reikalavimo teisę. Tai reiÅ¡kia, kad institucija turi iÅ¡nagrinėti tokio sprendimo pagrindus (motyvus) ir su tuo susijusias aplinkybes.

Todėl 1 punkte nurodytas Fondo valdybos sprendimo perleisti konkrečiÄ reikalavimo teisę aukciono bÅ«du parengimas, kiek susiję su tokio sprendimo motyvacija, nelaikytinas sÄ naudomis, kurias reikėtų vertinti. Todėl sprendimo parengimui ir suderinimui priskirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) nėra pagrįstos įrodymais. 2 punkte nurodytas Fondo valdybos sprendimo perleisti konkrečiÄ reikalavimo teisę teikimas tvirtinti Fondo tarybai. Å iuo atveju taip pat neturėtų bÅ«ti vertinama dalis, kuri susijusi su motyvacija sprendimui priimti, todėl lydimųjų dokumentų parengimui priskirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) nėra pagrįstos įrodymais. 3 punkte Fondo tarybos posėdžio (Fondo tarybos narių skaičius 15) suorganizavimui priskirtos 24 darbo (24 val. x 11,92 Eur = 286,08 Eur) valandas, tačiau Fondo tarybos posėdis nebÅ«tinai turėtų bÅ«ti skiriamas tik aptariamam klausimui, Fondo tarybos posėdžiai vertintini kaip nuolatinio pobÅ«džio vieÅ¡ojo administravimo funkcija, kuri visais atvejais yra finansuojama iÅ¡ viešųjų fondų, todėl tokia sÄ naudų pozicija nėra pagrįsta. 4 punkte nurodytas dokumentų dėl aukciono komisijos skyrimo parengimas ir aukciono rengimo reglamento patvirtinimas, kuriam skirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur), 5 punkte nurodytas informacijos apie reikalavimo teisės perleidimÄ aukciono bÅ«du skelbimas Fondo valdybos tinklalapyje, kuriam taip pat skirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) laikytini nuolatinio pobÅ«džio funkcijomis nereikalaujančiomis papildomų žinių jų atlikimui, todėl 8 valandų priskyrimas kiekvienam tokiam veiksmui nėra pagrįstas įrodymais.

Tas pats pasakytina apie 6,7 ir 8 punkte nurodytas pozicijas. VSDFV, vertindama aukciono sÄ naudas, kurios bÅ«tų paremtos įrodymais, galėtų vertinti remdamasis istoriniais duomenimis apie faktines iÅ¡laidas tam tikriems veiksmams atlikti, taip pat, įvertinusi poreikį (jeigu situacijos yra atsikartojančios) vidiniais teisės aktais nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis priimtų sprendimus dėl reikalavimo teisių aukcionų organizavimo/neorganizavimo. VSFV nuostatų 10 punkte nustatyta, kad kiekvienas potencialus pirkėjas, norintis dalyvauti aukcione, turi pervesti į skelbime nurodytÄ sÄ skaitÄ skelbime nurodytÄ registracijos mokestį ir garantinį įnaÅ¡Ä (kai jis nustatomas), kuris turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 10 procentų skelbime nurodytos reikalavimo teisės pradinės pardavimo (perleidimo) kainos, bet ne didesnis kaip 100 tÅ«kst. litų.

Pagal 30 punktÄ , aukciono dalyviams, nepripažintiems aukciono laimėtojais, garantiniai įnaÅ¡ai grÄ Å¾inami be jokių atskaitymų (iÅ¡skyrus banko mokestį už pavedimÄ ), o registracijos mokestis negrÄ Å¾inamas. Taigi VSDF turi galimybę, esant suinteresuotiems asmenims, užsitikrinti aukciono sÄ naudų padengimÄ .

13. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus darytina iÅ¡vada, kad Turto bankas ir VSDF, teikdamos skundžiamus atsakymus pareiÅ¡kėjai, realiai nenagrinėjo jos praÅ¡ymų, t. y. nesiaiÅ¡kino, kokios yra galimo aukciono sÄ naudos, atsakymų negrindė objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktais, nedėjo pastangų, kad atsakymuose suorientuoti pareiÅ¡kėjÄ , kokia kaina bÅ«tų priimtina aukcionui organizuoti, nors turėjo galimybes užsitikrinti, kad pasiÅ«lius tam tikrÄ kainÄ bÅ«tų užtikrintas aukciono organizavimo sÄ naudų padengimas.

Tai yra jų, kaip vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų, kompetencija, todėl jos turėtų tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus ir priimti sprendimus. Teismas aukciono organizavimo sÄ naudų aspektu neturi kaip įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumo, nes nei Turto bankas, nei VSDFV Å¡io klausimo realiai nenagrinėjo. Jeigu vien tik teismas imtųsi skaičiuoti aukciono organizavimo sÄ naudas, įsikiÅ¡tų į vieÅ¡ojo administravimo subjektams priskirtÄ kompetencijÄ .

Todėl institucijos turėtų iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus ir pasisakyti dėl konkretaus dydžio aukciono organizavimo sÄ naudų.

14. VSDFV atsiliepime teikė argumentÄ , kad pareiÅ¡kėja praleido terminÄ apskųsti 2019 m. lapkričio 8 dienos raÅ¡tÄ , nes raÅ¡tas įteiktas per e.pristatymo sistemÄ 2019 m. lapkričio 8 d., o skundÄ pateikė tik 2020 m. vasario 9 d. Visgi atsakovė tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, naikintini ir nurodytas aplinkybes, naikintini VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas ir VĮ Turto banko 2020 m. vasario 3 d. sprendimas, institucijos turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir priimti dėl jų sprendimus.

16. Dėl žalos 16.1. PareiÅ¡kėja nurodo, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , praÅ¡o jÄ pritiesti. 16.2. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ asmuo patyrė bÅ«damas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrÄ sias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ .

Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). 16.3. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ to, kad užuot skyrusi laikÄ savo asmeniniams poreikiams, turėjo gaiÅ¡ti laikÄ ir domėtis teisiniu reguliavimu ir rengti skundÄ , taip jaučiasi nusivylusi valdžios institucijomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų apie priimtų sprendimų poveikį pareiÅ¡kėjos sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant neigiamo poveikio jai masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Taigi teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimÄ kaip vienÄ iÅ¡ teisių gynimo priemonių. 16.4. Turtinę žalÄ pareiÅ¡kėja sieja su tuo, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1260-587/2020, kuriame bendrovei „Stateta“ yra pareikÅ¡tas netiesioginis 78 313,53 Eur dydžio ieÅ¡kinys BUAB „Skirnuva“ naudai.

Bendrovei „Skirnuva“ priteisus Å¡iÄ sumÄ , iÅ¡ jos Ä®monių bankroto 35 str. tvarka bÅ«tų tenkinami ir Atsakovų reikalavimai (nes pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai yra palÅ«kanos ir bÅ«tų tenkinami antruoju etapu). Atsakovų antros eilės kreditoriniai reikalavimai sudaro 1 372 142,51 Eur (505 069,68 Eur + 867 072,83 Eur) arba 95,09 proc. iÅ¡ bendros 1 442 963,23 Eur sumos, todėl turtinė žala dėl nesurengto reikalavimo pardavimo aukciono – bÅ«tų 78 313,53 Eur x 0,9509 = 74 469,90 Eur.

PareiÅ¡kėja remiasi prielaida, kad surengus aukcionÄ ji bÅ«tų įsigijusi reikalavimo teisę. Pirma, teismo nėra konstatuota, kad atsakovai turėjo organizuoti reikalavimo perleidimo aukcionÄ . Antra, negalima teigti, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų įsigijusi reikalavimus ir nebÅ«tų dėl to patyrusi sÄ naudų. Trečia, nėra įrodytas UAB „Stateta“ debitorinio reikalavimo buvimas ir galimybės jį tenkinti. Taigi pareiÅ¡kėjos nurodytos žalos dydis grindžiamas tik prielaidomis ir hipotetinėmis aplinkybėmis.

Be to, akivaizdu, kad tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp institucijų sprendimų ir pareiÅ¡kėjos galimai negautų pajamų nėra. Tokiais atvejais gali bÅ«ti taikoma lankstaus priežastinio ryÅ¡io doktrina įtvirtinta CK 6.247 straipsnyje. Pagal teisės doktrinÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryÅ¡io nustatymo byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys. Å iame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija) (žr. pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-3034/2011). Visgi Å¡is etapas nėra aktualus, nes, kaip patarta, nėra įrodyta net patirta žala. 16.5. Dėl aptartų motyvų pareiÅ¡kėjos reikalavimai priteisti žalÄ atmestini. Teisėjų kolegija, remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 91 straipsnio 1 ir 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos D. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ Nr. (9.8E)I-7914 bei VÄ® Turto banko 2019 m. vasario 3 d. sprendimÄ Nr. (7.3-42) SR4-1190 ir įpareigoti vieÅ¡ojo administravimo subjektus iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis