Legislator Case Law & Legislation
2018-10-03 Nr. AB-17717-3-61-3-04971-2016-3 AI generated

2018-10-03 Nr. AB-17717-3-61-3-04971-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-10-03 Nr. AB-17717-3-61-3-04971-2016-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-10-03 Nr. AB-17717-3-61-3-04971-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2094-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04971-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. jis laikomas Lukiškių TI-K laikomas netinkamomis sąlygomis. Kamerose, kurių plotas apytiksliai 6,43–8,1 kv. m., laikomi trys – keturi asmenys, o tai pažeidžia vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, dalį kameros ploto užima baldai, sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K neužtikrinamas pakankamas užimtumas, judėjimo laisvė. Dėl didelio kameroje laikomų asmenų skaičiaus teko valgyti atšalusį maistą. Kamerose nėra arba neveikia pareigūnų iškvietimo mygtukai, tenka ilgai belsti į duris norint pakviesti pareigūną. Kamerose nėra ventiliacijos, tamsu, drėgna, trūksta oro, neužtikrintas tinkamas apšvietimas, temperatūra, yra pelėsio. Dėl šių aplinkybių nuolat skaudėdavo galvą ir gerklę, pakildavo temperatūra. Kameros neremontuotos, nuo sienų ir lubų atsilupę dažai, sienos nepritaikytos valymui. Laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami, nuo drėgmės rūdija ir pūva. Apatinius drabužius skalbdavo tik tuomet, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbimo maišą, kurią tenka nusipirkti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kuris nuo kameros atskirtas tik nedidele sienele. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Sanitariniame mazge nebuvo įrengtos atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl sklisdavo nemalonūs kvapai. Lukiškių TI-K dažnai nėra šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu. Dušo patalpos neatitinka higienos reikalavimų (nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti). Kamerose taip pat buvo buitinių parazitų, o administracija nesiėmė jokių veiksmų dėl jų naikinimo arba atlikta dezinfekcija ir deratizacija būdavo neefektyvi.

4. Pareiškėjas teigė, kad būdamas Lukiškių TI-K galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų, juose nėra šiukšliadėžių, peleninių, yra nešvarūs. Be to, kiemeliuose įrengtas šiferinis stogas, kuriame yra asbesto.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K maistas neskanus ir nekaloringas, būna atšalęs, dažnai dalijamas be pirštinių, dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, todėl sumažėjo pareiškėjo svoris. Taip pat pareiškėjas teigė, kad iki sulaikymo gyveno su sutuoktine S. K., su ja būdamas Lukiškių TI-K nuolat palaikydavo ryšius (kalbėdavo telefonu, bendravo trumpalaikiuose pasimatymuose), tačiau visu sulaikymo laikotarpiu nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas. Pareiškėjas vertino, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią, diskomfortą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, tapo konfliktiškas, grubus, uždaras, buvo jo pažemintas orumas, pablogėjo reputacija, bendravimo galimybės.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir priteisti 3,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti.

8. Atsakovas nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio – toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, kurio patalpos atitinka higienos reikalavimus. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašymų ir ar skundų, susijusių su ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų suteikimu, įregistruotų nėra. Pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančių vyrų maisto racionas (valgiaraštis). Pagal atliktų patikrinimų duomenims, nedirbančių vyrų paros maisto davinio ir pietų maisto davinio energetinė atitinka nustatytas normas. Pagamintas maistas dalijamas atitinkamos talpos samčiais, visas maistas sveriamas, yra tikrinama maisto davinio svoris bei kokybė, pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, maistas visada pateikiamas šiltas. Nuteistiesiems, atsižvelgiant į tai, kokiai grupei jie priskiriami, suteikiamas 1–2 valandų trukmės pasivaikščiojimas. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruotų pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Atsakovas pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, pareiškėjo reikalavimas pateiktas siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 770 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatydamas kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, vertino ir kameros plotą, tenkantį sanitariniam mazgui. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir pateiktus duomenis apie kameros plotą ir laikomus asmenis, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikytas 496 dienas, sanitarinio mazgo plotas apie 0,56 kv. m. Teismas sprendė, kad minimali tenkanti vienam asmeniui ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta 137 dienas, iš jų 64 dienas ploto normos pažeidimai buvo itin minimalūs, t. y. vienam asmeniu teko 3,57–3,55 kv. m. kameros ploto.

12. Teismas nurodė, kad sveikatos saugos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) konstatavo, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir toks vėdinimas atitinka higienos normų reikalavimus (1 t., b. l. 58-59, 62-63, 76-77, 80-81, 84-85, 110). Patikrinimų metu užfiksuoti pelėsio požymiai (1 t., b. l. 111-113), vienoje kameroje buvo nešvarūs langai (1 t., b. l. 58-59), kitoje, vietomis prie durų buvo nusilupę dažai, sienos paviršius nelygus ir netinkamas lengvam valymui (1 t., b. l. 68-69). Nustatytus pažeidimus Lukiškių TI-K šalino (1 t., b. l. 70-71, 108-109). Patikrinimų metu temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo rodiklių pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 54-55, 58-59, 82, 84-87, 96-97, 110, 114-115, 122-123). Patikrinimų metu buitinių parazitų buvimo kamerose nenustatyta (1 t., b. l. 54-55, 76-77, 111). Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojami žurnale (1 t., b. l. 55, 160-163). Dušo patalpose patikrinimų metu buvo švaru, tvarkinga, paviršiai pritaikyti lengvam valymui, veikė karšto ir šalto vandens tiekimo sistemos, šaltas ir karštas vanduo buvo (1 t., b. l. 62-63, 79). Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės ir kt.) buvo švarūs, nesuplyšę, tinkamai dezinfekuoti (1 t., b. l. 130-131). Pareiškėjas į Lukiškių TI-K nesikreipė, šalinti higienos reikalavimų neatitikčių neprašė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybe, teismas pripažino, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ne visada atitiko higienos normų reikalavimus, tačiau pažeidimai nėra itin dideli ir laisvės atėmimo vietų įstaiga ėmėsi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pareiškėjo sveikatos istorijoje (1 t., b. l. 89-114) nėra duomenų, kad dėl nustatytų higienos normų pažeidimų būtų pablogėjusi jo sveikata.

14. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, vertino, jog tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pripažino, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Teismas pažymėjo, jog nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą.

15. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių didesnių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti iškvietimu sistemos mygtuku.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus pareiškėjo teiginius, kad kamerose nebuvo veidrodžio ir tualetinių reikmenų spintelės, kad jam ne visada sudaroma galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, taip pat kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos neatlygintinai skalbti apatinius drabužius ar šią paslaugą būtų atsisakyta teikti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog jam buvo suteikta teisė kasdien būti gryname ore ne mažiau nei vieną valandą, pažeidimo šiuo aspektu nenustatė. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog kiemeliai būtų netinkami suimtųjų/nuteistųjų pasivaikščiojimui ar juose būtų naudojami asbesto turintys gaminiai. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ir pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkamu aprūpinimu patalyne ir kitais asmeniniam naudojimui reikiamais daiktais bei suimtųjų (nuteistųjų) asmenų maitinimo netinkamo organizavimo.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine nesuteikimo, konstatavo, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K nesikreipė, prašymų suteikti ilgalaikį pasimatymą neteikė, todėl sprendė, jog atsakovas pareiškėjo teisių nepažeidė, be to, laisvės atėmimo vietų įstaiga neturi pareigos ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė suvaržyta, skirti savo iniciatyva (valia). Teismas tai papt sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo išreiškęs norą dalyvauti pageidaujamose programose, renginiuose ar kitose naudingose veiklose, o šie jo prašymai buvo nepatenkinti.

18. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir pateiktus į bylą duomenis, teismas vertino, kad ginčo laikotarpiu 137 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, iš jų 64 dienas ploto pažeidimai buvo itin maži (0,03-0,05 kv. m.), tai papt pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyti keli higienos normų pažeidimai. Teismas padarė išvadą, kad vien privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimas ir asmeninės erdvės trūkumas yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą, todėl šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

19. Atsižvelgdamas į pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kitas neigiamas pasekmes bei reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui suma yra 770 Eur.

20. Teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad dokumentų kopijas atsakovo atstovas buvo įpareigotas parengti ir į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 21. Pareiškėjas D. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą.

22. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, nebuvo konkrečiai nustatyta, koks buvo baldų užimamas plotas kamerose. Taip pat atsakovas pateikė netikslią informaciją apie laikomų asmenų kamerose judėjimą, t. y. asmenys įkeldinami į kamerą dienos metu, o atsakovas pateikė rytiniu metu vykdomo patikrinimo informaciją, nors asmenys įkelti dieną anksčiau. Atsakovas pateikė neteisingą informaciją, kad pareiškėjas nesikreipė dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Atsakovas nenurodo aktualių aplinkybių, kad jis neturėjo ilgalaikiams pasimatymams patalpų, todėl pareiškėjo artimieji negalėjo atvykti. Pareiškėjas teigia, kad registracija į pasimatymą vykdoma telefonu, todėl prašymų kopijų nėra.

23. Teismas neteisingai vertino skundo aplinkybes. Pagal Europos kalinimo taisykles apsiprausti duše turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos atliktą tyrimą ir išvadoje nustatytus pažeidimus dėl šių aplinkybių (pažymos Nr. 4D-2016/l-691/3D-101), t. y. nustatyti pažeidimai aktualūs ir pagal terminą ir pagal naudojimosi dušu aplinkybes. Atsakovas pažeidinėjo Europos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl kalinimo sąlygų 2006, kurių privaloma laikytis.

24. Pareiškėjas prašo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1353-520/2017, kurioje teismas įpareigojo atsakovą pateikti papildomos medžiagos siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Be to, minėtas teismas nutartyje nurodė, kad laikotarpis paskaičiuotas nepakankamai, nes iš bendro ploto nebuvo išskaičiuotas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas ir pertekliniai baldai. Teismui taip pat tikslinga įvertinti ir nustatyti, kiek kartų pareiškėjui teko praleisti karantino ar laikino sulaikymo patalpose.

25. Pareiškėjas teigia, kad administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, grindžiama ir EŽTT jurisprudencija.

26. Pareiškėjo nurodo, kad nesutinku su visais teismo argumentais, kuriais atmetė pareiškėjo pretenzijas, kadangi šie argumentai yra nemotyvuoti. Teismas buvo nepakankamai aktyvus nustatydamas pažeidimų aplinkybes.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, padarytos Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais, dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visuma, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 770 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti už ploto kamerose trūkumą 137 parą ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nurodydamas, kad adekvati pažeidimas suma turi būti 16 800 Eur, taip pat pareiškėjas skunde akcentuoja, kad atsakovas teikė į bylą neteisingus įrodymus, o pirmosios instancijos teismas iš esmės atliko neteisingą įrodymų vertinimą, remdamasis vien atsakovo duomenimis.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo padarytą teisės pažeidimą, trukusį 137 paras, dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K esančiam asmeniui, reikalavimų, ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, kurie suponavo pareiškėjui teisę į jais padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Taip pat pagrįstai padarytos išvados atmetus pareiškėjo argumentus dėl atsakovo padarytų kitų teisės pažeidimų (t. y. dėl pareigūno iškvietimo sistemos mygtuko, pasinaudojimo dušu, apatinių drabužių skalbimo, pasivaikščiojimo gryname ore, kiemelių tinkamumo, asbesto gaminių, aprūpinimo patalyne ir kitais asmeniniam naudojimui reikiamais daiktais, suimtųjų (nuteistųjų) asmenų maitinimo organizavimo, ilgalaikių pasimatymų), kurių buvimo pirmosios instancijos teismas nepripažino pažeidimais, vertinimo, o apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaneigė teismo konstatuotų išvadų ir išsamių motyvų.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavęs pareiškėjo buvimo visą laikotarpį Lukiškių TI-K (t. y. 496 dienas) ir jam tekusio minimalaus ploto normos pažeidimo trukmę – 137 dienas, vis dėlto priteisė per mažą neturtinei žalai atlyginti sumą už nustatytus pažeidimus.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (137 dienas neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, lėmęs nacionalinės teisės pažeidimą, ir 496 dienas neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, lėmęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1748-492/2018 ir kt.), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 770 Eur neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytiems teisės pažeidimams.

35. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina iš viso 1729 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. y. 359 Eur už privatumo pažeidimą (359 dienas) ir 1 370 Eur už 137 dienas minimalaus gyvenamojo ploto kartu su privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimus).

36. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė itin sunkias neigiamas pasekmes.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 16 800 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016 ir kt.). Taigi nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 16 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

38. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nevisapusiškai ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

39. Nurodytu aspektu pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visus įrodymus atskirai bei kartu visumoje, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas padidinant priteistiną neturtinės žalos sumą iki 1 729 Eur, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

D. K. (D. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti.

D. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 729 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt devynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius