2020-08-26 Nr. AB-15559-4-45-3-00200-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4854-442/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00200-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui D. S. (D. S.), jo atstovui – advokatui K. M..

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

Vertėjai V. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. (D. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. (D. S.) sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2020 m. liepos 3 d. buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro 2020 m. liepos 3 d. teikimas Nr. (21/26)-7K-762 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Registracijos centre pratęsimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo nuspręsta pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. (D. S.) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. spalio 9 d. (b. l. 1–3).

2. VSAT Užsieniečių registracijos centras paaiškino, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 18.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai dokumentų patikrinimo metu Vilniaus mieste sustabdė automobilį, kuriame kaip keleivis vyko (duomenys neskelbtini) pilietis D. S.. Kadangi minėtas užsienietis negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, policijos pareigūnai pristatė jį į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. VSAT 2020 m. balandžio 9 d. 21 val. priėmė sprendimą sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 val., kadangi minėtas asmuo turėjo pasą, galiojantį iki 2026 m. gruodžio 29 d., tačiau galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje, pateikti negalėjo.

3. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines bazes bei užsieniečio asmens dokumentus nustatyta, kad užsienietis neįvykdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 24 d. priimto sprendimo Nr. SP-21-30 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo užsienietis įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 10 dienų, t. y. iki 2020 m. kovo 5 d. Užsienietis paaiškino, kad neišvyko, nes sugedo jo automobilis. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos turėjo išvykti iki 2020 m. kovo 5 d., tačiau neišvyko ir yra Lietuvos Respublikoje neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 3 ir 6 punktus, 124 straipsnio 1 dalį jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas.

4. Teikime nurodyta, kad tikrinant užsieniečio teisinę padėtį buvo išsiaiškinta, jog jis į Šengeno valstybių teritoriją atvyko turėdamas pasą, išduotą 2016 m. gruodžio 30 d., ir galiojantį iki 2026 m. gruodžio 29 d., kuriame buvo Šengeno „D“ tipo viza, išduota 2018 m. gruodžio 17 d., ir galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d.; duomenų apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nerasta; jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą; taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie minėtą užsienietį duomenų nėra; Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje taip pat nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo.

5. Užsienietis į Lietuvą atvyko turėdamas darbo vizą, pagal kurią turėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Densta“. Įmonėje jis pradirbo kelis mėnesius, nes buvo mokama per maža alga. Tuo pagrindu 2019 m. kovo 1 d. užsieniečiui panaikinta Šengeno viza. Užsienietis nesistengė susirasti legalų darbą ir neatvyko į Migracijos departamentą pranešti apie tai, kad pasikeitė jo gyvenamoji vietą ir jis dirba pas ūkininką. Užsienietis teigė, kad neturėjo informacijos apie vizos panaikinimą, tačiau žinojo, kad privalo išvykti iš Šengeno teritorijos arba kreiptis į Migracijos departamentą dėl vizos pratęsimo, bet to nepadarė.

6. VSAT Užsieniečių registracijos centro vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga, kadangi jis neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių ryšių, gyvenamojo ploto, be to, pažeidė įstatymus: nuo 2019 m. kovo 1 d. gyveno turėdamas panaikintą vizą, nevykdė sprendimo dėl grąžinimo į kilmės valstybę ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl galimybės pratęsti sprendimo vykdymo terminą iki 60 dienų. Toks jo elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis ir sulaikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiant išsiųsti užsienietį.

7. Vilniaus rajono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį D. S. VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. liepos 9 d. Užsienietis 2020 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-34 „Prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės“.

8. VSAT Užsieniečių registracijos centro nuomone, užsienietis, pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį tik po to, kai buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre, piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojams teikiamomis garantijomis.

II. 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. liepos 9 d. sprendimu VSAT Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir nusprendė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. sulaikymo terminą iki 2020 m. spalio 9 d.

10. Teismas nustatė, kad VSAT 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. tuo pagrindu, kad neturėjo dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2018 m. gruodžio 19 d., turėdamas nacionalinę (D) darbo vizą, užsieniečiui nutraukus darbo santykius, jam išduota viza buvo panaikinta. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, kuriuo užsienietis buvo įpareigotas per 10 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis minėto sprendimo neįvykdė ir liko neteisėtai gyventi Lietuvoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. liepos 9 d. nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui priėmus užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, pasikeitė užsieniečio teisinė padėtis – užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl VSAT kreipėsi į teismą su teikimu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimu teikimas tenkintas ir teismo sprendimas sulaikyti užsienietį paliktas galioti.

11. Teismas nurodė, jog nuo minėto 2020 m. liepos 1 d. teismo sprendimo priėmimo užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė, taip pat nepasikeitė aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų – užsienietis, būdamas teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies numatytais pagrindais – siekiant užtikrinti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos, pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis atvyko pagal darbo vizą, prieglobsčio iš karto neprašė, nutraukęs darbo teisinius santykius prieglobsčio taip pat neprašė, toliau Lietuvoje gyveno neteisėtai ir nelegaliai dirbo, Migracijos departamentui priėmus 2020 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos, sprendimo neįvykdė ir į Migracijos departamentą neatvyko, turėdamas galimybę prašyti prieglobsčio anksčiau nei pateikė prašymą, to nepadarė, yra pagrindas manyti, kad užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

12. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, taip trukdydamas Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą. Dėl šių aplinkybių užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

III. 13. (duomenys neskelbtini) pilietis D. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkė teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir VSAT Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkinti iš dalies pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

14. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 puntu. Užsienietis dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių negalėjo laiku įvykdyti sprendimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis 2020 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu buvo sulaikytas. Apelianto teisinė padėtis pasikeitė, nes jis pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Jo prašymas buvo priimtas nagrinėti Įstatymo 76 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi prašymas nėra nagrinėjamas skubos tvarka pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punktą. Migracijos departamentas nevertino, kad apeliantas savo prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimą į kilmės valstybę. Tuo tarpu VSAT tą pačią faktinę situaciją vertino priešingai ir tuo pagrindu prašė apriboti užsieniečio judėjimo laisvę prašydamas jį sulaikyti. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teismas, apeliantui turint prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nepagrįstai pratęsė jo sulaikymo terminą.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto tapatybė yra žinomą, nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkia, be to, jis teikia pagalbą nustatant jo padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant laisvės apribojimo.

16. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą.

17. VSAT Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime pažymi, kad teismas, įvertinęs užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje įvykių seką, priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą sulaikyti užsienietį, nes pastarasis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Užsienietis turėjo ne vieną galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Įstatymo leidėjas išskyrė šią kategoriją užsieniečių, kadangi būtent tie užsieniečiai, kurie buvo sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu bei pateikė prieglobsčio prašymą gali būti sulaikyti, jei nustatoma, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog šis prašymas yra pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad apeliantas nuo 2018 m. gruodžio 19 d. turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra ir ja pasinaudojo praėjus pusantrų metų buvimo Lietuvos Respublikoje ir tik tuomet, kai buvo sulaikytas.

18. VSAT Užsieniečių registracijos centro nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas vertinti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Teismas, atsižvelgęs į surinktą medžiagą, užsieniečio elgesį, padarė teisingą prielaidą, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, tokiais veiksmais trukdydamas Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre terminą.

20. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 3 punkte, 114 straipsnyje nustatytais pagrindais.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

22. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

23. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

24. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

25. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

26. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas užsienietį sulaikyti, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata, būtina konstatuoti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog vėlesnis užsieniečio prašymas buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti Migracijos departamento sprendimą grąžinti užsienietį į kilmės valstybę.

27. Įstatymas nenumato, kokios aplinkybės turi būti vertinamos, sprendžiant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik siekdamas sutrukdyti įgyvendinti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Taigi, tai yra sulaikymo klausimą sprendžiančio teismo diskrecija, tačiau teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes (jų visumą) ir turi priimti sprendimą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3699-438/2018).

28. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir visumą byloje pateiktų įrodymų, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Užsienietis tiek apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis nori grįžti į kilmės valstybę, bet negali, nes kilmės valstybėje jam gresia pavojus. Teismo posėdžio metu užsienietis taip pat paaiškino, kad būdamas Lietuvoje tikėjosi, jog situacija kilmės valstybėje pasikeis ir jis galės ten grįžti, bet situacijai nepasikeitus pateikė prieglobsčio prašymą, norėdamas teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) nebuvo išvykęs į kitą valstybę, jo atvykimo į Lietuvą pagrindas buvo teisėtas (nacionalinė (D) darbo viza), tačiau netekęs darbo ir teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui 2020 m. vasario 24 d. priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, pastarasis minėto sprendimo neįvykdė ir liko gyventi Lietuvoje, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas, dėl Lietuvoje paskelbto karantino buvo sudėtinga išvykti iš šalies. Nors užsienietis nuo 2018 m. gruodžio 19 d. būdamas Lietuvoje turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, tačiau, pareiškėjo teigimu, pagrindas kreiptis į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo atsirado vėliau, todėl vien tai, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė ne iš karto atvykęs į Lietuvą, o vėliau, nesudaro pagrindo vertinti, kad minėtu prašymu užsienietis siekia atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsienietis savo elgesiu neparodė ketinimų atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, jis netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus, todėl spręstina, jog šiuo atveju užsieniečiui neturėtų būti taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas. Tolesnis užsieniečio sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu VSAT Užsieniečių registracijos centre nėra būtinas siekiant priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir neatitiktų proporcingumo tarp Įstatymo siekiamų tikslų ir taikomų priemonių.

30. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog vertinant individualias šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į pareiškėjo teisinę padėtį, į tai, kad pareiškėjo tapatybė nustatyta, į tai, jog nepateikta jokių duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kol bus sprendžiami užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai, yra pagrindas skirti užsieniečiui sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

31. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, užsienietį paleidžiant iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ir užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio D. S. (D. S.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti ir skirti D. S. (D. S.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 9 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė