2024-10-03 Nr. BB-4705-1-01-1-48789-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3566/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48789-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. K. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl teismo šališkumo; arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui; arba 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 10 dalies taikymą ir už tris atskirus baudžiamuosius nusižengimus palikti galutinę subendrintą bausmę – 43 parų areštą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio, 259 straipsnio 1 dalies pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos G. K. kaip kaltinamojo teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pašalino jį iš teismo posėdžių salės visam laikui, nesant tam būtinumo. G. K. nenorėjo būti pašalintas, nustatant jo asmenybę atsakinėjo į klausimus, nors turėjo teisę tylėti. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Turėjo būti vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nuteistasis nedemonstravo nepagarbos teismui, bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo žinoma į teismo posėdį konvojaus pristatyto kaltinamojo asmenybė ir jos nustatinėti nereikėjo. Pašalinimas iš teismo posėdžio salės visam laikui nebuvo proporcinga priemonė, tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas. Tačiau abu teismai, siekdami nuslėpti tokio sprendimo neteisėtumą, suklastojo (iškreipė) įvykius, įvykusius teismo posėdžio metu. Taip iš G. K. buvo atimtos visos procesinės teisės, įtvirtintos BPK 7, 11 straipsniuose, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse, 45 straipsnio 3 dalyje, 50 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 52 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnyje, 246 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnyje. G. K. nedalyvaujant teismo posėdyje ir jo neinformavus apie kaltinimo keitimą (kaip ir kitų proceso dalyvių), nuosprendžio priėmimo metu buvo pakeistas kaltinimas, t. y. trys atskiros nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Be to, G. K. nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus liudytojams, kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu. Taip buvo pažeista jo teisė pačiam gintis nuo pareikšto kaltinimo ir įrodyti savo nekaltumą. Be to, nuteistasis pirmosios instancijos teisme galėtų pasinaudoti teise į bausmės sumažinimą vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis), jeigu būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kasatoriaus nuomone, teismo paskirtas gynėjas jo interesams atstovavo netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė ir nepašalino nuteistojo procesinių teisių suvaržymo, nes atliko tik dalies, o ne visų bylos įrodymų tyrimą. Kiti įrodymai – liudytojų parodymai, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė, pagal BPK reikalavimus liko neištirti, nes ir šios instancijos teisme nuteistajam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus liudytojams.

Pasak kasatoriaus, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas M. Jankauskas yra dirbęs Panevėžio apygardos teisme pirmininko padėjėju ir yra geras draugas šio teismo teisėjų S. Bagdonavičiaus, V. P. Meidaus ir D. Švitinienės, nagrinėjusių nuteistojo apeliacinį skundą. Todėl turi būti sprendžiamas klausimas, ar minėti apeliacinės instancijos teismo teisėjai nepasielgė šališkai, nenusišalindami nuo bylos nagrinėjimo.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį. Nuteistasis nesutinka su teismų išvadomis, kad jam inkriminuotos trys vagystės turi būti vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Jis neturėjo vieno bendro sumanymo per tris kartus pavogti turtą iš trijų skirtingų parduotuvių, to iš anksto neplanavo, kaskart sumanymas padaryti vagystę jam kildavo iš naujo, plano nuolat vogti neturėjo. G. K. parodymai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia – žinojo, kokį turtą nori įsigyti ir siekė jį užvaldyti. Byloje nėra įrodymų, kad buvo padaryta tęstinė veika, buvo remtasi tik tuo, kad nuteistasis nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio ir yra padaręs daug vagysčių, už kurias nubaustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra prieštaringos. Be to, nuteistojo manymu, bendrinant bausmes, buvo netinkamai taikytos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai, o dėstomi argumentai yra deklaratyvūs. Kasaciniame skunde nuteistasis G. K. išreiškia nesutikimą su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu, bausmių subendrinimu, taip pat su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą pašalinti kaltinamąjį G. K. iš teismo posėdžio salės visam laikui, bei pateikia savo subjektyvią nuomonę, į kokias aplinkybės turėtų būti atsižvelgiama ir kaip turėtų būti vertinamos trys jo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat, kaip reikia vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą išnagrinėti nuteistajam nedalyvaujant. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie kasaciniame skunde keliami klausimai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu darydamas išvadas, jog G. K. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, taip pat bendrindamas bausmes, būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą pašalinti G. K. iš teismo posėdžio salės visam laikui. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas ne teisiniais argumentais, o deklaratyviais teiginiais apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir nuteistojo teisės į gynybą, teisingą bylos išnagrinėjimą ir kitus BPK įtvirtintų procesinių teisių pažeidimus, nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasacinio skundo teiginiai dėl galimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumo yra deklaratyvūs. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio apeliacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad paskelbus, be kita ko, bylą nagrinėjančių teisėjų pavardes, buvo pareikštas nušalinimas teisėjai D. Švitinienei, nes, kaip teigė nuteistasis, ši teisėja yra anksčiau nagrinėjusi kitas jo bylas. Teisėjų kolegija atmetė pareikštą nušalinimą, motyvuodama tuo, kad nuteistasis nenurodė BPK 58 straipsnyje nustatytų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nenurodyta ir paduotame kasaciniame skunde.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl kaltinimo keitimo nustatytos tvarkos pirmosios instancijos teisme pažeidimo ir dėl jo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis