d89f162e-aefe-4a73-b64f-77709bfca319 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-820-644/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00190-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.3.;16.6.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Ingai Å agamogienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S. , jo atstovui advokatui V. R. , atsakovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ž. S. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grÄ Å¾inimo į pareigas ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė:

1) panaikinti 2013 m. sausio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymÄ Nr. 64-TE-41 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo policininkui D. S. “ ir 2013 m. sausio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymÄ Nr. 64-TE-42 „Dėl policininko D. S. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“;

2) grÄ Å¾inti D. S. į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patrulio pareigas;

3) įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ iÅ¡mokėti D. S. atlyginimÄ (darbo užmokestį) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nuo 2013 m. sausio 31 d. iki grÄ Å¾inimo į pareigas dienos, taip pat delspinigius, apskaičiuotus Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 3-7).PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-01-30 atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau tekste ir – Marijampolės AVPK) priėmė įsakymÄ Nr. 64-TE-41, kuriuo nuo 2013-01-31 panaikino pareiÅ¡kėjui D.

S. , Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliui, 2010-04-22 Marijampolės AVPK virÅ¡ininko iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 64-IL-760 „dirbti su įslaptinta informacija“, žymimÄ slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2013-01-30 atsakovas Marijampolės AVPK taip pat priėmė įsakymÄ Nr. 64-TE-42, kuriuo nuo 2013-01-31 atleido pareiÅ¡kėjÄ D. S. iÅ¡ vidaus tarnybos, o bÅ«tent iÅ¡ Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patrulio pareigų.

Pareiškėjas D. S. iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau ir - Statutas) 53 str. 1 d. 17 p. (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymas Nr. 64-TE-41, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. ir 16 str. 2 d. 13 p ir 17 p.2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymas Nr. 64-TE-41, kuriuo nuo 2013-01-31 pareiškėjui buvo panaikintas 2010 m. balandžio 22 d.

Marijampolės AVPK virÅ¡ininko iÅ¡duotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ priimtas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00713-12. Nurodė, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012-06-06, o ginčijami įsakymai priimti tik 2013-01-30. VisÄ laikÄ nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2012-06-06) pareiÅ¡kėjas pilnai dirbo, t.y. atliko savo tarnybines funkcijas ir atleistas buvo tik 2013-01-31.

Be to, ginčijami įsakymai priimti tuo momentu, kai dar nebuvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu joks apkaltinamasis teismo nuosprendis nebuvo priimtas, todėl tai negalėjo bÅ«ti pagrindu atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vidaus tarnybos, kadangi toks atleidimas neatitiko proporcingumo ir teisingumo principų. Vidaus tarnybos statuto 28 str. numato pareigÅ«no nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, todėl pareiÅ¡kėjo manymu, jis galėjo bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo pareigų, iki bus patvirtinta (arba ne) jo kaltė įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , ir tai bÅ«tų laikoma proporcingu ir teisingu pareigÅ«no tarnybinių nusižengimų suvaržymu nagrinėjamoje situacijoje.

Taip pat nurodė, kad 2013-02-18 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius priėmė nutarimÄ Nr. KT-1907, kuriuo pareiÅ¡kėjo D. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl atsižvelgiant į tai, ginčijami įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl ko naikintini, o pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gintinos grÄ Å¾inant jį į eitas pareigas ir priteisiant atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas patikslintame atsiliepime į skundÄ (b.l. 84-88) bei paaiÅ¡kinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2013-01-25 Marijampolės AVPK įvyko Specialiosios ekspertų komisijos (toliau ir - SEK) posėdis, kurio metu svarstytas klausimas dėl D. S. iÅ¡duoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo. SEK komisijai buvo pateikta Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2013-01-16 vidinio patikrinimo medžiaga „Dėl „D.

S. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija“ (toliau ir - vidinis patikrinimas) ir Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio viršininko D. G. 2013-01-17 teikimas Nr. 64-1L-236 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“. SEK posėdžio metu nustatyta, kad 2012-06-06 Marijampolės AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-00713-12 Marijampolės AVPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus (toliau ir - VPS) patrulių būrio patrulių A. G. ir D. S. atžvilgiu, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 225 str. 2 d. (Kyšininkavimas).Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti reikšmingas baudžiamajai bylai aplinkybes bei pareigūno D.

S. duotų parodymų teisingumÄ , 2012-10-15 D. S. buvo pasiÅ«lyta atlikti psichofiziologinį tyrimÄ (tyrimÄ poligrafu). D. S. sutiko atlikti psichofiziologinį tyrimÄ . 2012-12-04 Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo atliktas D. S. psichofiziologinis tyrimas. 2012-12-21 gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 5-12-S-739. TyrimÄ atlikęs specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. S. duodamas atsakymus į dalį užduotų klausimų pateiktų atsakymų buvo neatviras, specialaus liudytojo D.

S. psichofiziologinis tyrimo iÅ¡vada yra neigiama. Atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ yra pakankamas pagrindas suabejoti pareigÅ«no D. S. duotais parodymais dėl to, kad jis neėmė kyÅ¡io.Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad tyrimo iÅ¡vada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibÅ«dinanti tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ . Jeigu asmens tyrimo iÅ¡vada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visÄ turimÄ informacijÄ apie tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ , Å¡iam asmeniui gali bÅ«ti neiÅ¡duodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.Ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-15 D.

S. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , įtariant jį padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 225 str. 2 d. Apklausiamas įtariamuoju D. S. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teisėmis, parodymus duoti atsisakė.Ikiteisminio tyrimo metu renkant D. S. charakterizuojančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad 2011-03-23 D. S. bÅ«damas valstybes tarnautoju - policijos pareigÅ«nu 2011-03-23 yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , t. y. greičio virÅ¡ijimÄ .SEK posėdyje konstatuota, kad D.

S. , bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, davęs priesaikÄ , atsiradus aplinkybėms dėl kurių iÅ¡kilo grėsmė geram vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardui, turėjo imtis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų priemonių siekiant paÅ¡alinti tokias aplinkybes. Tačiau iki SEK posėdžio dienos, D. S. praÅ¡ymu inicijuoto ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 236 str. (dėl melagingo įskundimo) nėra, po jam įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ , D. S. parodymus duoti atsisakė, o tai rodo, kad D.

S. nesiima visų įstatyme numatytų priemonių reabilituoti gerÄ pareigÅ«no vardÄ , jei tokios nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis yra įtariamas, nebuvo. D. S. turėjo pareigÄ praneÅ¡ti policijos įstaigai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jeigu buvo melagingai įskųstas paėmus kyšį.SEK nariai vienbalsiai konstatavo, kad D. S. nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, o pareigÅ«no tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl pasiÅ«lė Marijampolės AVPK virÅ¡ininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir 17 punktu, nes nustatytos asmeninės ir dalykines savybės - nepatikimumas, nesÄ Å¾iningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei, panaikinti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS Patrulių bÅ«rio patruliui D.

S. iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.Taip pat nurodė, kad tai, jog pareiÅ¡kėjo kaltumas dėl nusikalstamos veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiÅ¡kia, kad D. S. , bÅ«tinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamÄ veikÄ , o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryÅ¡iai ar kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su galbÅ«t padaryta nusikalstama veika.

Aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybes tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali bÅ«ti susijusios ir su asmens galbÅ«t padaryta nusikalstama veika. Nors ikiteisminis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo yra nutrauktas, tačiau jis nėra reabilituotas pradėto ikiteisminio tyrimo prasme, be to, jo veiksmai, jų net nevertinant baudžiamosios teisės kontekste, sudarė pagrindÄ konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes - nepatikimumÄ , nesÄ Å¾iningumÄ bei nelojalumÄ .PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.Byloje nustatyta, kad 2013-01-30 atsakovas priėmė įsakymÄ Nr. 64-TE-41, kuriuo nuo 2013-01-31 panaikino pareiÅ¡kėjui D.

S. , Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliui, 2010-04-22 Marijampolės AVPK virÅ¡ininko iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 64-IL-760 „dirbti su įslaptinta informacija“, žymimÄ slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b.l. 71). 2013-01-30 atsakovas taip pat priėmė įsakymÄ Nr. 64-TE-42, kuriuo nuo 2013-01-31 atleido pareiÅ¡kėjÄ D. S. iÅ¡ vidaus tarnybos, o bÅ«tent iÅ¡ Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patrulio pareigų (b.l. 70).

PareiÅ¡kėjas D. S. iÅ¡ vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau ir - Statutas) 53 str. 1 d. 17 p. (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).AiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintÄ teisės normÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedÅ«ra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010).

Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas Nr. VIII-1443 (akto redakcija galiojusi iki 2013-07-20), o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiÅ¡kėjui leidimÄ dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini Å¡io įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas (yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas), 17 punktas (piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija) bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiÅ¡kėja kuri nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje).PareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas yra 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymas Nr. 64-TE-41, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Faktiniu šio įsakymo priėmimo pagrindu tapo tai, kad 2012-06-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00713-12, kurioje pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali bÅ«ti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami su, be kita ko, asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimÄ â€“ turėtų Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

D. S. ėjo Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS patrulių bÅ«rio patrulio pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iÅ¡ minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bÅ«tinus iÅ¡duodant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 p., b. l. 67). Nagrinėjamu atveju D. S. leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ buvo panaikintas atsižvelgus į 2013-01-29 Marijampolės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolÄ (b.l. 21-23).Komisariato specialiosios ekspertų komisijos 2013-01-29 posėdžio protokole nurodyta, kad svarstant dėl D.

S. iÅ¡duoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo, komisija buvo supažindinta su Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2013-01-16 vidinio patikrinimo medžiaga bei Å¡io poskyrio virÅ¡ininko teikimu. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ medžiagÄ , komisija vienbalsiai konstatavo, kad D. S. nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, o pareigÅ«no tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl pasiÅ«lė Marijampolės AVPK virÅ¡ininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais, panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nes nustatytos D.

S. asmeninės ir dalykinės savybės - nepatikimumas, nesÄ Å¾iningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2013-01-16 vidinio patikrinimo medžiagÄ bei Å¡io poskyrio virÅ¡ininko teikimÄ , konstatuoja, kad Specialioji ekspertų komisija pagrįstai nutarė, jog pareiÅ¡kėjas dėl asmeninių savybių (nepatikimumas, nesÄ Å¾iningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei) netinka darbui su įslaptinta informacija. IÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ , matyti, kad D.

S. buvo įtariamas, tuo, kad jis 2012-05-18 kartu su kitu policijos pareigÅ«nu A. G. , už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, iÅ¡ V. T. priėmė 138 Lt kyšį (b.l. 48). V. T. aplinkybes, kad D. S. kartu su A. G. iÅ¡ jo reikalavo kyÅ¡io ir vėliau degalinėje priėmė 40 eurų kyšį, patvirtino liudytojo apklausų, akistatos, parodymų atpažinimo metu (b.l. 33-35 ir prijungta baudžiamoji byla Nr. 64-1-00713-12). Apklausiamas įtariamuoju D. S. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teisėmis, parodymus duoti atsisakė.Ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti reikÅ¡mingas baudžiamajai bylai aplinkybes bei pareigÅ«no D.

S. duotų parodymų teisingumÄ (D. S. neprisipažino, kad ėmė kyšį), D. S. buvo pasiÅ«lyta atlikti psichofiziologinį tyrimÄ (tyrimÄ poligrafu). Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo atliktas D. S. psichofiziologinis tyrimas ir suraÅ¡yta 2012-12-05 specialisto iÅ¡vada (b.l. 43-48). TyrimÄ atlikęs specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. S. duodamas atsakymus į dalį užduotų klausimų pateiktų atsakymų buvo neatviras, specialaus liudytojo D. S. psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vada yra neigiama.

Pažymėtina, kad D. S. neginčijo Å¡ios iÅ¡vados ir nesikreipė į kitÄ tyrimo subjektÄ su praÅ¡ymu atlikti pakartotinį tyrimÄ (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugpjūčio 29 d. Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 (akto redakcija galiojusi iki 2013-01-01) 9 str. 2 d.Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo tikslas – patikrinti Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su Å¡iame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumÄ .

Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, tyrimas gali bÅ«ti atliekamas tiriant nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, įskaitant drausminius nusižengimus, kurių padarymu įtariami Å¡ie asmenys, jei tiriamos veikos yra susijusios su nustatytos darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimu. Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, kad asmens tyrimas atliekamas, tiriamajam asmeniui sutikus raÅ¡tu.

IÅ¡ 2012-10-15 sutikimo dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo matyti, kad D. S. sutiko atlikti psichofiziologinį tyrimÄ , nors pasiraÅ¡yti ant sutikimo atsisakė (prijungta baudžiamoji byla Nr. 64-1-00713-12, b.l. 131). Teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjas pripažino, kad jis sutiko tikrintis poligrafu, o pasiraÅ¡yti sutikimÄ atsisakė tik dėl to, kad nedalyvavo jo gynėjas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas vertina, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata iÅ¡ esmės nebuvo pažeista.Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad tyrimo iÅ¡vada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibÅ«dinanti tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ .

Jeigu asmens tyrimo iÅ¡vada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visÄ turimÄ informacijÄ apie tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ , Å¡iam asmeniui gali bÅ«ti neiÅ¡duodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiÅ¡kėja kuri nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų Å¡io Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Pagal 16 straipsnio 2 dalies 17 punktÄ tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos tai, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.Teismo nuomone, įvertinus D. S. vidinio patikrinimo medžiagÄ ir joje nustatytus duomenis apie jo asmenį, neigiamÄ psichofiziologinio tyrimo poligrafu iÅ¡vadÄ , asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, pagrįstai nutarta panaikinti leidimÄ dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pažymėjo, kad vykdyti teisingumÄ , inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , yra iÅ¡imtinė teismų funkcija.

Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiÅ¡kia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, bÅ«tinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamÄ veikÄ , o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryÅ¡iai ar kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbÅ«t padaryta nusikalstama veika.

Taigi aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali bÅ«ti susijusios ir su asmens galbÅ«t padaryta nusikalstama veika. Vertindama Å¡ias aplinkybes, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad atsakovas negalėjo panaikinti jo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kol jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2013-02-18 Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, b.l. 11-13), tačiau teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė neturi jokios reikÅ¡mės ginčo santykiams, kadangi Leidimas buvo panaikintas remiantis ta aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tai yra pakankamas pagrindas Leidimo panaikinimui (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 13 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Konstatavus, kad D.

S. 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymu Nr. 64-TE-41 pagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laiko ir 2013-01-30 Marijampolės AVPK įsakymÄ Nr. 64-TE-42, kuriuo nuo 2013-01-31 atleistas pareiÅ¡kėjas D. S. iÅ¡ vidaus tarnybos, kadangi pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktÄ pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.PareiÅ¡kėjas savo skunde įrodinėdamas, kad atsakovo įsakymas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos yra neproporcinga priemonė, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 suformuluotomis teisės aiÅ¡kinimo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-22 nutartimi (administracinė byla Nr. A14-642/07).Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo motyvais nesutinka.Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , teisės normas turi taikyti pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje buvo pateiktas ne Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto ir 28 straipsnio 3 dalies nuostatų aiÅ¡kinimas (akto redakcija galiojusi iki 2013-07-01), o Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiÅ¡kinimas proporcingumo principo aspektu. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad bÅ«tent Statute vartojama sÄ voka ,,tarnybos pareigÅ«nas gali bÅ«ti atleidžiamas“ reiÅ¡kia ne tik pareigÅ«nÄ priėmusio į tarnybÄ asmens teisę atleisti jį iÅ¡ tarnybos, bet ir pareigÄ vertinti taikomos vidaus administravimo priemonės atitikimÄ konstituciniams teisinės valstybės principams, Å¡iuo atveju – proporcingumo principui.

Tuo tarpu Å¡ioje byloje taikytino Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtinta nuostata dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos nėra tapati ta prasme, kad Å¡ioje teisės normoje nėra formuluotės ,,gali bÅ«ti“, taigi įstatymų leidėjas nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigÅ«nÄ iÅ¡ tarnybos, ar jo neatleisti. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog, jeigu tarnybos pareigÅ«nas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jis nuÅ¡alinamas nuo pareigų visÄ baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį, kai tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija galiojusi ginčo metu) yra nustatyta tik galimybė pradėjus ikiteisminį tyrimÄ nuÅ¡alinti pareigÅ«nÄ nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (t.y. pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį tai nutartimi gali padaryti ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , ir tam tikram terminui).

Tokios nuomonės laikosi Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (2011-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2011).Kitoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (t. y., 2007 m. birželio 22 d., administracinėje byloje Nr. A14-642/07, kuriÄ savo skunde mini pareiÅ¡kėjas), nors ginčui spręsti ir buvo taikytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, tačiau savo faktinėmis aplinkybėmis ta byla nuo nagrinėjamos skiriasi iÅ¡ esmės. Toje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ nustačius, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2013-02-18 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , kaip nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę.Taip pat nepagrįstas pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad atsakovas negalėjo vadovautis psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vada, kadangi Å¡is tyrimas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. 3 p.), todėl jo metu gauti duomenys negalėjo bÅ«ti panaudoti sprendžiant klausimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo ar panaikinimo, kai yra pagrindo manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinkÄ ar įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant asmens tarnybinį patikrinimÄ , vidinį ar kriminalinės žvalgybos tyrimÄ (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad tyrimas poligrafu ir vidinis patikrinimas (vidinio patikrinimo medžiaga rėmėsi SEK, svarstydama klausimÄ dėl D. S. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija), buvo atliktas iÅ¡ esmės dėl to paties fakto, t.y. dėl galimo pareiÅ¡kėjo kyÅ¡io priėmimo, siekiant patikrinti pareigÅ«no D. S. duotų parodymų teisingumÄ , jo sÄ Å¾iningumÄ .Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atliekant psichofiziologinį tyrimÄ ar Specialiajai ekspertų komisijai sprendžiant klausimÄ dėl D.

S. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeista procedÅ«ra, lėmusi nepagrįstos komisijos iÅ¡vados priėmimÄ ar specialisto iÅ¡vados davimÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo 2013 m. sausio 30 d. priimti įsakymai Nr. 64-TE-41 ir Nr. 64-TE-42 yra teisėti, todėl pareiÅ¡kėjo D. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                   Audrius Grauželis