Legislator Case Law & Legislation
d89e4f2a-d722-4ba8-b29b-5b80db41c0aa AI generated

d89e4f2a-d722-4ba8-b29b-5b80db41c0aa · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number d89e4f2a-d722-4ba8-b29b-5b80db41c0aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., V. V. atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, trečiajam asmeniui R. V., teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui priteisimo ir kitų klausimų bei atsakovo V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį , ieÅ¡kovei E. V., atsakovams prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje, L.

Legislator headnote

AI generated

d89e4f2a-d722-4ba8-b29b-5b80db41c0aa · Marijampolės apylinkės teismas: Kambaryje keitė apÅ¡vietimÄ , nes dėjo ledinius Å¡viestuvus, klijavo tapetus, dėjo grindis. Nupirko į kambarį baldus, tai yra sekcijÄ , o vaikui, lovÄ , stalÄ , kėdę., dėl vaiko baldų jis jokių pretenzijų nereiÅ¡kia. Buvo sutvarkytas balkonas, net keletÄ kartų dėl ieÅ¡kovės užgaidų jį reikėjo perdažyti. IeÅ¡kovės tėvai jokių remonto darbų neatliko, už niekÄ jie nemokėjo. Per visÄ laikÄ , kol jie gyveno bute, ieÅ¡kovės tėvai įdėjo plastikinius langus, lauko ir balkono duris.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-21-571/2020 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02168-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3;2.3.2.8;2.3.5.2.1;2.6.17 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovės E. V. atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei, atsakovui V. V., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, atsakovų L.

V., V. V. atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, trečiajam asmeniui R. V., teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui priteisimo ir kitų klausimų bei atsakovo V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį , ieÅ¡kovei E. V., atsakovams prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje, L.

V., V. V., trečiajam asmeniui R. V., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turto dalybų Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė E. V. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ sudarytÄ (duomenys neskelbtini) tarp V. V. ir E. V. , akto įraÅ¡o (duomenys neskelbtini dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V. gim. (duomenys neskelbtini gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina E. V.. Priteisti iÅ¡ V.

V. sÅ«naus M. V. gim. (duomenys neskelbtini iÅ¡laikymÄ po 200 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant priteistÄ sumÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, jog E. V. sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamÄ jį turtÄ , jį padalinti lygiomis dalimis ir priteisti atsakovui V. V., visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, tai yra gyvenamÄ jį namÄ unikalus (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 24550 eurų, sandėlį (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 350 eurų, esantį (duomenys neskelbtini ir savivaldybė.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. piniginę kompensacijÄ E. V. už ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini tai yra priteisti ½ dalį nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės- 12450 eurų. Priteisti iÅ¡ atsakovo bylos vedimo iÅ¡laidas. GrÄ Å¾inti pinigines lėšas, nepanaudotas už ekspertizę. Atsakovas V. V. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė, pripažinti asmenine V. V. nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini ir sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini esančius (duomenys neskelbtini Priteisti atsakovui V.

V. iÅ¡ atsakovų L. V. ir V. V. 10225 eurų sumÄ , panaudotÄ Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto remontui, kuri buvo dovanota R. V.. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė E. V. posėdžio metu parodė, kad ji praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų kaltės, nedetalizuojant priežasčių. Nurodė, kad iÅ¡laikymÄ po 200 eurų atsakovas sÅ«nui moka. Prašė sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. Ji parodė, kad su V. V. negyvena nuo 2017m. vasario mėnesio. Jai nuosavybės teise priklauso butas , esantis (duomenys neskelbtini o tėvams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini Jie taip susitarė, kad tėvai gyvenas 17 bute, o ji su vyru gyvenas bute Nr.16.

Tėvai neprieÅ¡taravo ir leido tame bute gyventi be kokių nors termino apribojimų. Nuo 2016 metų prasidėjo Å¡eimoje barniai, nes vyras dažnai negrįždavo namo. V. V. neremontavo buto , adresu (duomenys neskelbtini, nes šį butÄ remontavo tėvai, tai yra jie nuo 2008metų iki 2011 metų palaipsniui atlikdavo remonto darbus. Tėvai savo lėšomis pakeitė langus, duris, kurių yra 4, tėvas sutvarkė elektrÄ , su meistru dėjo vonios plyteles , kambariuose tėvai savo lėšomis sudėjo grindis.

Kas tvarkė bute kanalizacijÄ , vandentiekio vamzdžius nežino. Virtuvėje , vonioje elektros laidai keičiami nebuvo. Ji kartu su V. V. klijavo tapetus kambaryje. Ji pažįsta brolius LukÅ¡ius, bet jie bute nedirbo. Ä® butÄ buvo nupirkti virtuvės baldai, sekcija, o vaikui buvo nupirkta lova, raÅ¡omas stalas, kėdė. Vyras pradėjo statyti namÄ , ant jo tėvų dovanotos žemės. Ji mažai lankėsi namo statybose ir mažai jomis rÅ«pinosi, nes augino maÅ¾Ä vaikÄ , rÅ«pinosi buitimi. Visada buvo įsitikinusi, kad namÄ vyras statė už Å¡eimos pinigus, nes jis gaudavo apie 2000 litų, o ji apie 600 litų.

Ji taip pat prisidėjo prie namo statybų, nes 2015 metais mama, namo statybai, davė 2000 eurų , taip pat apie 17000 ar 18000 litų davė ji pati iÅ¡ savo sutaupytų lėšų. Ji nieko nežinojo apie tai, kad namo statyboms pinigų davė atsakovo tėvai. Namo statybos vyko 2010-2014 metais. Ji buvo keletÄ kartų nuvažiavusi prie namo, matė ten dirbančius darbininkus. Kartu su vyru buvo nuvykę užsakyti namui langus, derino namo spalvÄ . Tėvų namuose buvo bėdų, todėl mama savo asmeniniu pinigus laikė jos banko sÄ skaitoje, o ji pinigus grÄ Å¾ino atgal mamai į sÄ skaitÄ .

Ji nurodė, kad ji nepageidauja namo natÅ«ra, nes namas pastatytas ant dovanotos žemės, o be to ten po iÅ¡tuokos nebuvo jokio normalaus gyvenimo. IeÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad su V. V. pykosi, o 2011 metais buvo susipykę labai stipriai, jis net gyveno pas savo tėvus. Atsakovas V. V. posėdžio metu parodė, kad jis sutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu dalyje, tai yra sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, sutinka kad sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, taip pat sutinka mokėti 200 eurų iÅ¡laikymÄ vaikui, kurį ir moka.

Jis nurodė, kad jiems susituokus E. V. tėvai gyveno adresu (duomenys neskelbtini o jie nuo 2008m. gruodžio mėnesio apsigyveno bute Nr.16. Apsigyventi tame bute pasiūlė ieškovės tėvai. Iki 2017m. vasario 7d. gyveno tame bute, o po ko prasidėjo remonto darbai. Butas yra vieno kambario, todėl , remonto metu, žmona perėjo gyventi pas tėvus, o jis apsigyveno pas savo tėvus, tačiau jie dažnai susitikdavo. Ieškovės tėvai gyveno ir gyveno toje pačioje laiptinėje, tai yra kaimynystėje. Ieškovė vis aiškino, kad jie gyvena labai apleistame bute, kad negali pasikviesti net svečių, kad būti reikia remonto.

Remontuoti galvojo 2016 metais, bet sunku buvo rasti meistrus, todėl sutarė 2017 metų žiemai. Visi remonto darbai buvo atliekami brolių E. L. ir V. L., kurie vonioje iÅ¡ardė grindis iki grindinio, tvarkė kanalizacijÄ , santechnikÄ , keitė elektros instaliacijÄ , keitė elektros skaitiklį, sudėjo plyteles, įdėjo voniÄ , klozetÄ , kriauklę. Bute keitė duris viduje, tvarkė visÄ virtuve, kur per naujÄ iÅ¡vedžiojo elektrÄ , sutvarkė kanalizacijÄ , nes visa įranga ir baldai sudėti nauji.

Kambaryje keitė apÅ¡vietimÄ , nes dėjo ledinius Å¡viestuvus, klijavo tapetus, dėjo grindis. Nupirko į kambarį baldus, tai yra sekcijÄ , o vaikui, lovÄ , stalÄ , kėdę., dėl vaiko baldų jis jokių pretenzijų nereiÅ¡kia. Buvo sutvarkytas balkonas, net keletÄ kartų dėl ieÅ¡kovės užgaidų jį reikėjo perdažyti. IeÅ¡kovės tėvai jokių remonto darbų neatliko, už niekÄ jie nemokėjo. Per visÄ laikÄ , kol jie gyveno bute, ieÅ¡kovės tėvai įdėjo plastikinius langus, lauko ir balkono duris.

Jis atsiskaitinėjo su visais meistrais, kartu su ieÅ¡kove Lenkijoje pirko plyteles voniai, dar derino ir maketavo vonios kambario įrengimÄ . Lenkijoje pirko ir santechnikÄ . Visi Å¡ie pirkimai buvo atliekami iÅ¡ jo mamos R. V. duotų lėšų. Viso į buto remontÄ , baldų pirkimÄ yra įdėta 11 000 eurų. Jokio raÅ¡tiÅ¡ko leidimo iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvų, buto remontui, neturėjo, bet jie gyvendami kaimynystėje viskÄ matė, o be to dukra gyveno, remonto metu, jų namuose. Dėl remonto jie taip pat ir neprieÅ¡taravo, praktiÅ¡kai kiekvienÄ vakarÄ apžiÅ«rėdavo butÄ , įvertindavo atliktus darbus, o pasitarusi su tėvais, E. V. skambindavo ir aiÅ¡kindavo, kas blogai, kÄ reikia pakeisti ar dar padaryti.

E. V. siekė buto pagerinimo, o jis norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl su tuo taikstėsi. Jie jau kelis kartus bandė nutraukti santuokÄ , bet ginčas iÅ¡kildavo dėl pinigų, nes E. V. nepagrįstai nori pinigų už statomÄ namÄ , kuris pastatytas už atsakovo tėvų pinigus. Jis norėjo ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, nepretenduoti ir nereikÅ¡ti jokių pretenzijų į buto remontÄ Ä¯dėtus pinigus, jeigu E. V. nereikÅ¡ pretenzijų dėl įdėtų pinigų į namo statybas. 2010 metais buvo pradėtas statyti namas GulbiniÅ¡kių kaime.

Per 2010-2011 metus buvo pastatyti namo pamatai ir ūkio pastatas. 2011m. birželio mėnesį iškėlė namo sienas, o 2011 metų liepos mėnesį darbai sustojo. 2012 metais buvo pastatytas priestatas, nes buvo pakeistas namo projektas. 2012 metų rugpjūčio mėnesį buvo uždengtas stogas, sudėti langai, durys namui ir ūkio pastatui. 2013 metais buvo namas ir ūkio pastatas apšiltinti bei aptinkuoti dekoratyviniu tinku, paskardinti. 2014 metais name buvo sudėta juodgrindės, įrengta perdengimai. 2016 metais buvo iškastas tvenkinys, aptverta teritorija.

Stogo dengimo darbai kainavo 30 000 litų, 20 000 litų kainavo langai ir durys, garažo vartai kainavo 5 000 litų, apie 5000-6000 litų kainavo apskardinimas stogo ir lietvamzdžiai. 6000 litų kainavo putplastis. Su darbuotojais atsikaitydavo jis arba jo tėvai. Pinigus namo statyboms davė jo tėvai, dalis pinigų dovanojimo buvo įforminta notarinėmis sutartimis, o dalis parastomis, bet pinigai buvo pervedami į sÄ skaitÄ banke. Tėvai dar davė ir statybinių medžiagų , o bÅ«tent : medienos namui, sumokėjo už jos iÅ¡plovimÄ , davė statybinius blokelius, namui ir Å«kio pastatui.

Nupirko namo ir Å«kio pastatui apÅ¡iltinimo medžiagÄ , davė lentas stogo pakalimui. 2008 metais jo gaunamas darbo užmokestis į rankas buvo 1600 litų. E. V. iÅ¡ pradžių dirbo, o po ko augino vaikÄ ir pajamos buvo motinystės iÅ¡moka. Sumos jis nežino, nes tai buvo žmonos pinigai. Be to jis dar pravesdavo į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pinigus mokesčiams, maistui, buičiai , sÅ«naus iÅ¡laikymui. Jokių pinigų nei ji, nei jos tėvai, namo statyboms nedavė. Atsakovas V. V. posėdžio metu parodė, kad 2008 metų žiemÄ leido vaikams apsigyventi bute Nr.16, nes butas stovėjo tuščias.

Vaikams leido gyventi kiek nori. Jie su žmona bute pakeitė langus ir balkono bei lauko duris. Žino, kad bute vyko kažkokie tai remonto darbai, kuriems jis neprieÅ¡taravo. Tuo metu dukra su anÅ«ku gyveno pas juos bute. 2017 metais vyko tie darbai. Tačiau tai buvo nedideli remonto darbai, nes buvo iÅ¡klijuotas tapetais kambarys, pakeisti kranai, sudėtos naujos grindys .Kitus darbus atliko jis arba jo samdyti meistrai. Bute buvo sutvarkyta elektra ir jis už tai mokėjo. Vonios kambaryje keitė voniÄ ir tÄ darė jis.

Meistro pavardės, kuris atliko darbus nepamena. Kokias sumas mokėjo meistrams nepamena Jis nieko negali pasakyti apie namo statybas, bet žino, kad jis davė 2000 eurų savo sutaupytų lėšų. Atsakovė L. V. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2008 metais leido vaikams apsigyventi bute Nr.16. 2010 metais ji su vyru pakeitė tame bute langus bei duris, sutvarkė elektrÄ , sudėjo bute grindis. Ji į butÄ nupirko sekcijÄ , Å¡viestuvÄ , stalÄ , kėdę. 2017 metais jokio buto remonto nebuvo ir niekas jokių remonto darbų neatlikinėjo.

Ji su vyrų 2015 metais davė dukrai namo statyboms 2000 eurų. Dukra taip pat įdėjo į namo statybas 5000 eurų. Apie kokius nors duotus atsakovo tėvų pinigus pasakyti negali, nes nežino. Trečiasis asmuo R. V. paaiÅ¡kino, kad sÅ«naus Å¡eima nusprendė statyti namÄ , o jie su vyru tam pritarė ir nusprendė padėti finansiÅ¡kai. SÅ«naus Å¡eimoje buvo nuolatinių nesutarimų , kol 2012 metais V. V. buvo iÅ¡vytas iÅ¡ namų, bet po to susitaikė su žmona. Po Å¡io įvykio, nusprendė su vyru, raÅ¡yti sÅ«nui dėl įdedamų savo pinigų į namo statybas, dovanojimo sutartis.

SÅ«nus norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl nusprendus remontuoti butÄ , kuriame gyveno , davė pinigų ir buto remontui, bet ji buvo įsitikinusi, kad remontuojamas butas priklauso E. V.. Kai dovanojo pinigus namo statybos bei davė pinigus buto remontui , jie su vyru Å«kininkas, o vyrui mirus, ji taip pat Å«kininkauja. Gaudavo dideles iÅ¡mokas už pienÄ apie 20 000 litų per mėnesį. Be to parduodavo kviečius, runkelius, todėl pajamos buvo nemažos. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ atstovas V.

Z. , duodamas iÅ¡vadÄ paaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo. Berniukui namuose sudarytos visos sÄ lygos jo poreikių tenkinimui. PraÅ¡omas priteisti 200 eurų iÅ¡laikymas mano, kad atitinka vaiko poreikius. Liudytojas E. L. parodė, kad jis su V. V. susitarė dėl buto , esančio (duomenys neskelbtini Remonto darbus bute pradėjo apie balandžio mėnesį ir atliko pilnÄ buto remontÄ . Darbus jis atliko kartu su broliu. Pirmiausia reikėjo nulupti tapetus, iÅ¡lyginti sienas kambaryje ir virtuvėje, reikėjo iÅ¡lupti senas grindis , visame bute, vonios patalpose reikėjo iÅ¡griauti visas grindis iki bloko, nulupti senas plyteles, keisti kanalizacijos vamzdžius, vandentiekio vamzdžius, pakeisti elektros laidus vonioje ir virtuvėje, taip pat tvarkyti kanalizacijÄ , vandentiekį, reikėjo pakeisti elektros paskirstymo dėžutę.

Po to vėl reikėjo iÅ¡dėti tapetus, sudėti naujas grindis, reikėjo plytelės iÅ¡dėti balkone, o balkonÄ iÅ¡dažyti, net kelis kartus, nes E. V. netiko spalva. Koridoriuje dėjo skystus tapetus, virtuvėje dėjo struktÅ«rinį tinkÄ , vonioje buvo iÅ¡lupę visÄ ir sudėjo naujas Å¡ildomas grindis, plyteles naujas, voniÄ , klozetÄ , kriauklę, Å¡ildomÄ sienelę. Virtuvėje montavo kriauklę, keitė duris viduje buto į naujas, tik nesutvarkė durų apvado. Sudėjo labai daug tinko, cemento, Rotmando, nes sienos buvo labai nelygios, reikėjo vonioje naujai iÅ¡betonuoti grindis, nes iÅ¡griauta buvo iki pagrindinės namo plokÅ¡tės. Vonioje buvo pastatyta nauja Ravak vonia, kuriÄ pastatė santechnikas.

Su juo visada atsikaitydavo V. V.. Matė, kad Å¡eimoje yra labai įtempti santykiai, E. V. nuolatos reiÅ¡kė V. V. bei jam su broliu priekaiÅ¡tus dėl remonto. Jis 2013 metų vasarÄ taip pat dirbo ir prie namo (duomenys neskelbtini kur dėjo struktÅ«rinį tinkÄ , o prie namo be jo dar dirbo apie 4-5 žmonės. Jam už darbÄ mokėjo V. V. ir jo tėvas. Jo įkainiai apie 15 litų už 1 metrÄ struktÅ«rinio tinko tinkavimo. Liudytas A. Å . parodė, kad jis tiksliai neatsimena, bet apie 2011 metų pavasarį pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini prie namo statybų.

Jis padarė namo pamatus, pastatė visÄ Å«kinį pastatÄ , namÄ mÅ«rijo iÅ¡ blokelių, jis sudėjo gegnes stogui, bet turėjo jas nuardyti, nes pasikeitė planai. Jis dėjo perdangas, kurios buvo gelžbetonio plokÅ¡tės. Dirbo su medžiu. Apie 2011 metų rudenį nutraukė statybos darbus, nes abu sutuoktiniai susipyko. Už darbus, grynais pinigais, mokėjo V. V., labai dažnai prie namo bÅ«davo ir V. V. tėvas. E. V. matė prie namo vienÄ kartÄ , kai iÅ¡liejo namo pamatus. Prie namo dirbo trys vyrai, už darbÄ sumokėjo 30 000 litų.

Liudytojas L. Ž. parodė, kad 2013 metais apie 2-3 savaites, ir jis dar du asmenys apÅ¡iltino namÄ , pagal V. V. praÅ¡ymÄ . V. V. su juo atsiskaitė grynais pinigais ir sumokėjo 2000 litų. Medžiagos apÅ¡iltinimo jau buvo supirktos. Labai dažnai visus darbus prižiÅ«rėjo V. V., V. V. tėvas. Liudytojas V. V. parodė, kad jis yra V. V. brolis ir žino, kad tėvai labai daug finansiÅ¡kai ir medžiagomis prisidėjo prie namo (duomenys neskelbtini statybų. Editos ir V. V. Å¡eimoje buvo labai prasti santykiai, nes E. V. niekada nepalaikė savo vyro ir gyventi į namÄ ji nenorėjo, nes jis buvo statomas kaime.

Liudytoja R. V. parodė, kad ji yra V. V. sesuo. Brolio iniciatyva buvo pradėtas statyti namas (duomenys neskelbtini Žino, kad tėvai labai daug prisidėjo finansiÅ¡kai prie namo (duomenys neskelbtini statybų. Brolio Å¡eimoje santykiai nebuvo geri, nes E. V. praktiÅ¡kai neatvykdavo į kaimÄ pas jos vyro tėvus, labai dažnai ir vaiko neleisdavo pas senelius. Ji žino, kad brolis remontavo butÄ , kuriame gyveno su E. V.. Liudytojas T. G. parodė, kad jis pažįsta V. V., nes pagal V. V. užsakymÄ atlikto remonto darbų sÄ matÄ .

Bute nebuvo, viskÄ atliko iÅ¡ nuotraukų ir darbų apraÅ¡o. Jis turi 16 metų darbo patirtį, Å¡iame bute yra atlikta labai daug paslėptų remonto darbų, nes butas suremontuotas iÅ¡ pagrindų, atlikta rekonstrukcija. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini dalinai . IeÅ¡kovės E. V. ir atsakovo V. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as (duomenys neskelbtini IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė E. V. prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas V.

V., Å¡ioje dalyje, su ieÅ¡kiniu sutiko. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį stengiantis iÅ¡saugoti santuokÄ tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. V. ir V. V. nuo 2017 metų vasario mėnesio pabaigos šalys kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, taikytis nepageidauja. Iš to seka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės-V ir V .

Å alys turi nepilnametį sÅ«nų M. V. gim. (duomenys neskelbtini IeÅ¡kovė E. V. ieÅ¡kiniu prašė sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, o atsakovas V. V. prieÅ¡taravimų dėl Å¡io reikalavimo nereiÅ¡kė. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad , po to kai abiejų sutuoktinių bendras gyvenimas nutrÅ«ko, sÅ«nus gyvena motina , kuri rÅ«pinasi sÅ«numi, tai yra jo mokslu, laisvalaikiu ir sprendžia kitus klausimus. Atsakovas V. V. taip pat dalyvauja pagal iÅ¡gales sÅ«naus gyvenime. IÅ¡ institucijos iÅ¡vados matyti, kad berniukui motinos namuose sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos bei atsižvelgiant iÅ¡imtinai į nepilnamečio interesus M.

V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ( LR CK 3.174). IÅ¡sprendus vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ iÅ¡lieka tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius savo vaikus ( CK 3.192 str.1d.). CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Ä®statymai nenumato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ . ( Žr.:pvz:

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. vasario 3d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). IÅ¡laikymas savo prigimtimi skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti(Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. birželio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-231-969/2016). Nustatytas vaiko iÅ¡laikymo dydis privalo bÅ«ti toks, kad galėtų bÅ«ti tenkinami bent minimalÅ«s vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinus vaiko vystymosi sÄ lygas, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniams ir kitokiam ugdymui (Žr.pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 str.1d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. ( Žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. spalio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas , kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. lapkričio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010m. vasario 9d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 str.1d. ) reiÅ¡kiantį, kad priimant sprendimÄ prioritetiÅ¡kai turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko teises ir interesus, siekiant užtikrinti jo apsaugÄ ; kartu objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebÅ«tų nustatytas toks iÅ¡laikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

IeÅ¡kovė E. V. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui 200 eurų per mėnesį ir detaliai nurodo kokie yra sÅ«naus poreikiai ir kokios lėšos reikalingos jų tenkinimui. Atsakovas V. V. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu Å¡ioje dalyje sutinka, tai yra jis sutinka mokėti 200 eurų iÅ¡laikymÄ sÅ«nui kas mėnesį, kÄ jis ir bylos nagrinėjimo metu daro. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu iÅ¡ atsakovo priteistina 200 eurų iÅ¡laikymas sÅ«nui, mokamas kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, nustatant ieÅ¡kovei uzufruktÄ Ä¯ ,sÅ«naus iÅ¡laikymui , priteistas lėšas.

IÅ¡laikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. V. iÅ¡laikymÄ mokėjo geranoriÅ¡kai. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo . IeÅ¡kovė E. V. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė : pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamÄ jį turtÄ , jį padalinti lygiomis dalimis ir priteisti atsakovui V. V., visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, tai yra gyvenamÄ jį namÄ unikalus (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 24550 eurų, sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 350 eurų, esantį GulbiniÅ¡kių kaime Marijampolės seniÅ«nija ir savivaldybė.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. piniginę kompensacijÄ E. V. už ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini, tai yra priteisti ½ dalį nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės- 12450 eurų. Atsakovas V. V. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti asmenine V. V. nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini ir sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini esančius (duomenys neskelbtini Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl nekilnojamo turto nutraukus santuokÄ padalijimo ir kompensacijų priteisimo, teismas pažymi, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. AiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, bÅ«tina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Å i prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 punktas). Taigi Å¡ioje byloje aktualu ar namas įgytas santuokos metu atsakovo V. V. asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ tiesų buvo įgytas atsakovui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ Ä¯sigyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise ir ar už įgyjamÄ turtÄ atsiskaityta asmeninėmis lėšomis, dėl ko tarp Å¡alių ir kilo ginčas ir tokį faktÄ atsakovas gali įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Minėta, kad esant ginčui dėl Å¡io turto teisinio režimo nustatymo atsakovas turi pareigÄ CK 3.89 straipsnio 2 dalyje leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas. Å is faktas gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytinais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik iÅ¡imtiniais įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009m. gegužės 12d. V. V. tėvai padovanoja žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini kuris įregistruotas asmenine V. V. nuosavybe. Å iame sklype stovi gyvenamas namas unikalus (duomenys neskelbtini ir sandėlis unikalus (duomenys neskelbtini statybos pradžia 2010 metai. Minėti pastatai nuosavybės teise registruoti V. V. vardu (1 tomas b.l.36 antra pusė 37). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. V. parodė, kad abu su žmona ir sÅ«numi gyveno vieno kambario bute, todėl norėjo Å¡eimai pastatyti namÄ , tačiau ieÅ¡kovė E. V. tam nepritarė ir nerodė jokio suinteresuotumo statomu namu bei net nesiruošė gyventi Å¡iame name.

Kaip nurodė, V. V., kad į kaimÄ ji gyventi neis. Atsakovas V. V. detaliai paaiÅ¡kino ir nurodė, kad nuo 2010 metų rudens pradėjo namo statybos paruoÅ¡imo darbus, tai yra iÅ¡lygino statybų vietÄ , nudrenavo aikÅ¡telę, atvedė elektros įvadÄ , įrengė lietaus nubėgimo sistemÄ , buvo pradėti daryti namo pamatai, kurie turėjo susigulėti. 2011 metais bÅ«simo namo vietoje buvo iÅ¡vedžiota kanalizacija, iÅ¡pjauta namo statyboms reikalinga mediena, iÅ¡ Å«kio pastato atvesta elektros kabelis, patiestas vandentiekis iki namo. 2011 metais buvo sumÅ«ryta gyvenamojo namo sienos , kaminas iki mansardos ir dalis mansardos sienų, padaryta dalis namo perdangos, pradėta įrengti stoto konstrukcija.2012 metais iÅ¡kastas Å¡ulinys, pabaigta mÅ«ryti namo sienos, kaminas, uždengtas stogas. 2013 m.

į namÄ sudėti langai, durys, garažo vartai, namas ir Å«kio pastatas buvo apÅ¡iltini polistirolu, užarmuoti ir nutinkuoti dekoratyviniu tinku. Buvo įrengta visų pastatų pamatų hidroizoliacija, pamatai nutinkuoti dekoratyviniu tinku, pastatai buvo apskardinti, padaryti stogų pakalimai. 2014m. buvo baigta daryti namo perdanga. 2016 metais iÅ¡kastas tvenkinys, aptverta sodybos teritorija. Be to V. V. paaiÅ¡kino, kad su sutuoktine buvo labai prasti ir įtemti santykiai, kadangi ji nevertino jo pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , ji norėjo gyventi mieste ir pakankamai laisvai.

Jo gaunamų pajamų, namo statybai neužteko, todėl pinigus , namo statybai dovanojo jo tėvai. Jis sutiko su tuo, kad tėvai dovanotų pinigus namo statyboms, nurodydamas, kad tėvai matė toliau nei jis, o jis buvo naivus. Bylos nagrinėjimo metu E. V. parodė, kad vyras pradėjo statyti namÄ , ant jo tėvų dovanotos žemės. Ji mažai lankėsi namo statybose ir mažai jomis rÅ«pinosi, nes augino maÅ¾Ä vaikÄ , rÅ«pinosi buitimi. Visada buvo įsitikinusi, kad namÄ vyras statė už Å¡eimos pinigus, nes jis gaudavo apie 2000 litų, o ji apie 600 litų.

Ji taip pat prisidėjo prie namo statybų, nes 2015 metais mama , namo statybai davė 2000 eurų , taip pat apie 17000 ar 18000 litų davė ji pati iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Ji nieko nežinojo apie tai, kad namo statyboms pinigų davė atsakovo tėvai. Namo statybos vyko 2010-2014 metais. Ji buvo keletÄ kartų nuvažiavusi prie namo, matė ten dirbančius darbininkus. Kartu su vyru buvo nuvykę užsakyti namui langus, derino namo spalvÄ . Liudytojai E. L., A. Å . parodė, kad tik keltÄ kartų, per jų darbo laikÄ matė E. V. atvykusiÄ prie namo.

Be to liudytojai parodė, kad E. V. visuomet buvo kažkuo tai nepatenkinta, reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus. Liudytojai V. V., R. V. parodė, kad brolio Å¡eimoje nebuvo darnos, kad E. V. niekada nevertino savo vyro, niekada jo nepalaikė. E. V. niekada nenorėjo gyventi kaime ir tam jokio noro nerodė. Be to liudytojai, trečiasis asmuo R. V. parodė, kad 2011 metais tarp Å¡alių įvyko didelis ginčas, kad V. V. net buvo iÅ¡vytas iÅ¡ namų. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad V. V. nors iÅ¡ pradžių ir buvo užsidegęs statyti namÄ Å¡eimai, tai yra Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau jau 2011 metais, kuomet buvo iÅ¡vytas iÅ¡ namų, kÄ neneigė ir ieÅ¡kovė E. V., nusprendė statyti namÄ sau kaip savo asmeninę nuosavybę, nes teismo nuomone, tik tokiu bÅ«du galėdamas įrodyti, kad jis taip pat turi turto ir nėra netinkama partija sutuoktinei.

V. V. siekį turtÄ traktuoti kaip savo asmeninę nuosavybę įrodo juo duoti ir jau teismo aptarti detalÅ«s bei nuoseklÅ«s parodymai, dėl namo ir Å«kio pastato statybos eigos, darbininkų samdymo, statybinių medžiagų pirkimo tvarkos. Pažymėtina, kad E. V. apie tai praktiÅ¡kai negalėjo nieko pasakyti, motyvuodama tuo, kad mažas vaikas ir ji rÅ«pinosi namais bei buitimi. Teismas Å¡iuos E. V. parodymus vertina kritiÅ¡kai . Teismas sutinka su tuo, kad vaikas buvo mažas, tačiau vaikas buvo tik vienas, jį galėjo palikti nors trumpama pažiÅ«rėti savo senelei, kuri gyveno kaimynystėje, ar nusivežti į statybvietę į grynÄ orÄ , kur galėtų pasivaikščioti su vaiku, o pati pasidomėti statomu namu, atliktų darbų visuma, taip rodydama suiteresuotumÄ ne tik turtu, bet ir vyro pastangoms.

Teismas , jau aukščiau aptartų įrodymų , tai yra E. V. ir V. V. parodymų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad E. V. niekada netraktavo, kad statomas namas yra jų bendras santuokoje įgytas turtas, kadangi ji dėjo daug pastangų, jog bÅ«tų suremontuotas butas (duomenys neskelbtini )kuriame gyveno Å¡eima ir kuriame Å¡iuo metu ji gyvena su sÅ«numi. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad butas įgytas už tėvų jam duotas lėšas ir, kad namas buvo statomas ne bendromis Å¡eimos, o jo tėvų lėšomis skirtomis asmeniÅ¡kai atsakovui.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė teigė, kad namas buvo statomas iÅ¡ Å¡eimos lėšų, tai yra vyro gaunamų pajamų ir jos gaunamų pajamų bei tuo, kad 2015 metais namo statybai ji davė 2000 eurų iÅ¡ savo lėšų, taip pat apie 17000 ar 18000 litų davė jos tėvai. 2011m. spalio 4d. R. V. ir V. V. notarine sutartimi dovanoja asmeninės nuosavybėn sÅ«nui V. V. 30 000 litų, kuriuos sÅ«nus asmeninės nuosavybės teise priima. Pinigai tÄ pačiÄ dienÄ pervesti į sÅ«naus sÄ skaitÄ (1tomas b.l.40-41,42). 2011m. spalio 14d. su A.

Š. sudaryta statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame numatyti, kad jis atlikto ūkio pastato ir gyvenamojo namo su stogine statybos darbus, už kuriuos sumokėta 30 000 litų, tai yra tie patys dovanoti pinigai. ( 1 tomas b.l. 42 antra pusė43). (duomenys neskelbtini dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. statybines medžiagas bendrai statybinių medžiagų sumai 5947,99 litų, kur prie dovanojimo sutarties pridėta statybinių medžiagų įsigijimo pirminiai dokumentai, kuriuos yra apmokėjęs V.

V. bei už statybinių medžiagų pristatymÄ pasirašęs V. V. ( 1 tomas b.l.73-77). 2011m. rugsėjo 30d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 600 litų atsiskaityti su UAB “Kalvarijos statyba“ už 2011m. birželio- rugpjūčio mėn. įsigytas iÅ¡ jos statybines medžiagas namo statybai , kur prie sutarties pridėta banko mokėjimo nurodymas, kad V. V. pervedė sÅ«nui į sÄ skaitÄ 6000 litų, taip pat pridėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kad V. V. atsiskaitė su UAB“Kalvarijos statyba“ ( 1 tomas b.l.88, 89 antra pusė, 90,91,92). 2012m. rugsėjo 28d. pinigų dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 5900 litų atsiskaityti su UAB “Pietų Megrame“ už užsakytus ir įsigytas iÅ¡ jos langus ir duris. 2012m. rugsėjo 28d. pinigai pervesti į sÅ«naus sÄ skaitÄ , 2012m. spalio 1d. V. V. pervedęs minėtÄ sumÄ kaip avansÄ pagal sutartį Nr.104868 (1 tomas b.l.93-95). 2011m. liepos 15d. daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. statybines medžiagas kvadratinius vamzdžius 225,12 litų sumai, silikatinius blokelius1921,26 litų sumai , detaliai nurodyta sÄ skaitos jų numeriai bei pridėtos prie sutarties PVM sÄ skaitos faktÅ«ros , mokėjimo nurodymas( 1 tomas b.l.100-102). 2011m. birželio 27d. daikto dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. statybinių medžiagų už bendrÄ 2169,85 litų sumÄ , kur detaliai nurodyta PVM sÄ skaitų numeriai ir pateiktos sÄ skaitos, kurios pagal dovanojimo sutartį yra apmokėtos Å«kininko V. V. ( 1 tomas b.l. 103-108). 2013m. liepos 1d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 3000 litų atsiskaityti su UAB“Vidara“ už minėtoje firmoje perkamas statybines medžiagas , kartu pridėta banko pavedimas, kuriuo pervesta į atsakovo sÄ skaitÄ 3000 litų bei pridėta pridėtas V.

V. pavedimas 2980 eurų sumai, kur pervesta UAB“Vidara“ ir pridėta UAB“Vidara“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros , tai yra pirminiai dokumentai ( 1 tomas b.l.112-114). 2013m. gegužės 24 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 11 000 litų atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus pridėta pinigų pervedimo kvitas 11000 litų sumai , taip pat pridėtas kasos iÅ¡laidų orderis, kad V. V. sumokėjęs UAB“Heliopolis“ už atliktus darbus ( 1 tomas b.l. 115-116 abi pusės). 2013-07-04 pinigų dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 1600 litų , atsiskaityti su tiekėjais už statybines medžiagas pridėta pinigų pervedimo nurodymas, kad V. V. gavo 1600 litų, kasos pajamų orderis minėtai sumai ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pagrindu atsiskaityta su UAB“Vidara“ ( 1 tomas b.l.117-120). 2013m. liepos 22d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja 6200 litų sÅ«nui V. V. atsiskaityti su UAB “RyÅ¡kioji kometa“ už minėtoje firmoje perkamas statybines medžiagas, pridėtas pinigų pervedimo bankinis pavedimas dėl pinigų pervedimo , pridėtas V.

V. pavedimas kur atsiskaityta su UAB“RyÅ¡kioji kometa“ bei pridėta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurios pagrindu atliktas atsiskaitymas (1 tomas b.l. 121-122). 2013-m.liepos 23d. pinigų dovanojimo sutartis , kuria V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 3500 litų atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, pridėta bankinis pavedimas, kuriuo pervesta 3500 litų, taip pat kasos iÅ¡laidų orderis, kur 2880 eurų sumokėta už namo ir jo Å«kio pastato stogų pakalimÄ . ( 1 tomas b.l. 123-124). 2013-05-16 pinigų dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 1370 litų atsiskaityti su UAB “Kauno Å ilas“ už Å¡ioje firmoje perkamas statybines medžiagas, pridėta bankinis pavedimas minėtai sumai ir V. V. bankinis pavedimas UAB “Kauno Å ilas“1359,65 litų sumai , tai pat pridėta UAB“Kauno Å¡ilas“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuri ir buvo apmokėta ( 1 tomas b.l. 125 -127). 2013-m. birželio 06 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 3500 litų sumÄ atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, pridėtas bankinis pavedimas, kuriuo pervesta sÅ«nui 3500 litų , taip pat pridėtas detalus lėšų paskaičiavimo aktas, kuriuo už lietaus sistemos montavimÄ ir skardų lankstymo darbus sumokėta 3545 litai ( 1 tomas b.l. 128-129). 2013m. rugpjūčio 23 pinigų dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 4200 litų atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, minėta suma banko pavedimu pervesta V. V. į sÄ skaitÄ , atsiskaityta su UAB“Grupinis pirkimas“ 4657,90 lirų ( 1 tomas b.l. 130 abi pusės, 132). 2013m. rugpjūčio 26 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanojo sÅ«nui V. V. 700 litų , iÅ¡ suma pervesta į V. V. sÄ skaitÄ , kur atsiskaityta su UAB“Grupinis pirkimas“ ( 1 tomas b.l. 131-132). 201m. gegužės 13d. pinigų dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 3060 litų atsiskaityti su UAB “Kauno Å¡ilas“ už Å¡ioje firmoje perkamas statybines medžiagas, Å¡i suma pervesta į V. V. banko sÄ skaitÄ ir 3053,81 litus V. V. pervedęs pavedimu UAB“Kauno Å ilas“ , kartu pridėtos UAB “Kauno Å ilas“ pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros (1 tomas b.l. 133,135). 2012m. lapkričio 28 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 14 000 litų atsiskaityti su UAB “Pietų Megrame“ už Å¡ioje firmoje užsakytus gyvenamojo namo ir Å«kio pastato langus ir duris, minėta suma pervesta į bako sÄ skaitÄ ir 13 800 litų sumokėta UAB“Pietų Megrame“ bankiniu pavedimu , pridėta PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡ytas UAB“Pietų Megrame“ bei darbų pridavimo aktas, nes langus ir duris montavo įmonės darbuotojai , aktas pasiraÅ¡ytas V.

V. (1tomas b.l. 136-138). 2013m. liepos 30 d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 3000 litų atsikaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, statybines medžiagas, pridėtas bankinis pinigų pervedimas bei V. V. bankinis pavedimas atsiskaitymui su rangovais (1 tomas b.l. 139-140).2013m. gegužės 30d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 2865 litus atsiskaityti su UAB“Ryškioji kometa“ už šioje firmoje perkamas statybines medžiagas, pridėtas bankinis pinigų pavedimas , taip pat V.

V. bankinis pavedimas UAB “RyÅ¡kioji kometa“2863,13 litų sumai ir UAB “RyÅ¡kioji kometa“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra minėtai sumai ( 1 tomas b.l.141-142). 2013m. gegužės 30d. pinigų dovanojimo sutartis, kuria V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 3260 litų atsikaityti su tiekėjais už statybines medžiagas(lentas), pridėtas benkinis pinigų pervedimas į V. V. sÄ skaitÄ bei V. V. bankinis pavedimas 3250 litų sumai ArtÅ«ro Kavaliausko gamybos ir komercijos įmonei, pateiktas kasos pajamų orderis minėtai sumai (1 tomas b.l.143145). 2016m. rugsėjo 6d. daikto dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. daiktus-: statybines medžiaga , o bÅ«tent tvoros elementus, vielos tempiklius, metalinius tvoros stulpus, apdailos apvalkalus stulpams, įtempimo vielÄ , tempiklius , vos 670,91 eurų sumÄ , kur V. V. sumoka UAB“Kesko senukai Lietuva“ 670,91 eurų sumÄ , kartu pridėtos ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros , pagrindžiančios Å¡iÄ sumÄ (1 tomas b.l. 146-147). 2016m. spalio 24d. daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. statybines medžiagas , kur pirktas betonas už 110,25 eurų sumÄ , pridėtas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as , kad pervesta 110,25 eurai UAB“Ekobetonas“ bei PVM sÄ skaita faktÅ«ra minėtai sumai (1 tomas b.l. 148 -149). 2016m. spalio 18 daikto dovanojimo sutartimi V.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. statybines medžiaga, tai yra pirktus vamzdžius ir vartelius už 245,29 eurų sumÄ , pridėtas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros UAB “Kalvarijos statyba“ ir skolos lapas 296,80 eurų sumai bei mokėjimo pavedimas atliktas UAB “Kalvarijos statyba“ ( 1 tomas b.l.150-151). 2016m. spalio 12d daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sÅ«nui V. V. statybines medžiagas , tai yra kvadratinius ir stačiakampius vamzdžius už bendrÄ 416, 40 eurų sumÄ , pridėtas sÄ skaita faktÅ«ra 416, 40 eurų sumai ir bankinis mokėjimo pavedimas ( 1 tomas b.l. 152-153).

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2012-05-14 bankinio pavedimo 1080 litų sumai matyti, kad V. V. pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ yra sumokėjęs UAB“Veikta“ už Å¡ulinio žiedus ir dangtį 1080 litų , taip pat iÅ¡ 2012-07-20 bankinio nurodymo matyti, kad V. V. sumokėjęs 1662,73 litus UAB“Simpras“ pagal iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ 1662,73 litus krano blokų M-18 atvežimÄ bei blokų pakrovimÄ ir iÅ¡krovimÄ , iÅ¡ 2012-09-28 bankinio mokėjimo matyti, kad V. V. sumokėjęs 4750,24 litus UAB “Statybų duona“ už į Å«kio pastatÄ perkamus vartus ir vartų automatikÄ ( 1 tomas b.l. 78-87).

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad blokai, Å¡ulinio žiedai, dangtis bei Å«kio pastato garažo vartai ir vartų automatika buvo įmontuota į atsakovo V. V. statomÄ namÄ , be to ir ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos medžiagos ir daiktai nebuvo panaudoti namo (duomenys neskelbtini statyboms. IÅ¡ aukščiau aptartų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad V. V. įdėtų ir dovanotų sÅ«nui V. V. pinigų ir statybinių medžiagų įdėtų į namo su Å«kio pastatus statybas (duomenys neskelbtini sudaro 36 396,24 eurus .

Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu nustatyta, kad gyvenamojo namo unikalus (duomenys neskelbtini ir sandėlio, unikalus (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 2017m. spalio 9d. galėjo būti 24 550 eurų.( 5 tomas b.l. 92). Iš to sektų, kad į namo su ūkio pastatu statybas yra įdėta ženkliai didesnė pinigų suma, nei nustatyta vidutinė rinkos vertė. Teismas traktuoja, kad įdėta 36 396,24 eurų suma yra pagrįsta ne tik aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais, kurie teismui nekelia abejonių, bet kartu įvertina tai, kad namas yra statytas kaimo teritorijoje, kur rinkos kaina yra ženkliai mažesnė už vidutinės rinkos kainas mieste bei didžiuosiuose miestuose.

Å ia aplinkybe vadovaujasi ir ekspertas J. U., atlikdamas turto vertinimÄ . Be kita ko teismas vadovaujasi susiformavusia Kasacinio teismo praktika, kur turto vidutinė rinkos vertė ir nekilnojamojo turto statybos kaÅ¡tai bei turto pardavimo kaina visuomet skiriasi ir tai yra vertinimo dalykas. Teismas kartu pažymi, kad ekspertui nebuvo užduotas klausimas apie nekilnojamojo turto statybos kaÅ¡tus, todėl jis turto ir nevertino statybos kaÅ¡tų aspektu. Dėl dovanojimo sutarčių nedeklaravimo mokesčių inspekcijoje, tai teismas pasisako sekančiai, kad V.

V. dovanojimo sutartis turėjo apskaityti savo Å«kio buhalterinėje apskaitoje kaip iÅ¡laidas, todėl teismo nuomone tai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės ar jos buvo deklaruotos ar ne. V. V. dovanojimo sutarčių nedeklaravo, tačiau šį klausimÄ dėl pajamų gavimo dovanojimo bÅ«du , jis turės iÅ¡spręsti priduodant statinį , kadangi dar namas ir Å«kio pastatas registruoti kaip nebaigta statyba. Advokatės V.Kavaliauskienės minima praktika dėl pirkimo-pardavimo sutarčių privalomo deklaravimo, nes tik tokiu atveju jas galima panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju netaikytina, nes kalbama apie dovanojimo sutartis.

Be to pažymėtina, kad ieÅ¡kovė E. V. neginčijo dovanojimo sutarčių įstatymo numatytais pagrindais ir neprašė jų pripažinti negaliojančiomis. IeÅ¡kovė E. V. nurodė, kad atsakovas V. V. dirbo pas savo tėvus Å«kyje, todėl minėtos pinigų sumos , įvardintos dovanojimo sutartyse , yra atsakovo darbo užmokestis. IÅ¡ 2012 gegužės 2d. darbo sutarties matyti, kad V. V. nuo 2012-05-02 dirbo V. V. Å«kyje ir jo darbo užmokestis buvo 1 MMA, mokamas per mėnesį vienÄ kartÄ , paskutinę mėnesio dienÄ . ( 3 tomas b.l.45).

Teismas pažymi, kad minimali mėnesinė alga 2012 metais į rankas buvo 670 litų, todėl atsižvelgiant į V. V. įdėtas pinigų sumas, kurias jis dovanojo sÅ«nui, matyti, kad jos daug kartų didesnės, nei sÅ«naus gaunama mėnesinė alga. Be to dovanojimo sutarys yra tikslinės sutartys, kuriose tiksliai nurodyta kokia suma ir už kÄ dovanojama. Taip pat iÅ¡ E. V. sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad nuo 2011-08-02 , kuomet E. V. buvo nutrauktos socialinio draudimo iÅ¡mokos , atsakovas V. V. kiekvienÄ mėnesį pervesdavo į jos sÄ skaitÄ kintamÄ pinigų sumÄ nuo 800 litų iki 1000 litų, o vėliau pervesdavo nuo 350 iki 700 eurų per mėnesį , todėl teismo nuomone, atsakovas gaunamas pajamas pervesdavo Å¡eimos iÅ¡laikymui, o neskirdavo namo statyboms, nes tokių pajamų jis asmeniÅ¡kai neturėjo. ( 4 tomas b.l. 45-57, 133-153).

IeÅ¡kovė E. V. nurodė, kad mama 2015 metais, namo statybai, davė 2000 eurų , be to Å¡ie 2000 eurų buvo skirti tvoros aplink visÄ namų valdos žemę nupirkimui ir pastatymui. Taip pat ji pati buvo sutaupiusi apie 17 000-18000 litų arba 5000 eurų, kuriuos atidavė vyrui ir jie buvo įdėti į namo statybas. Susipažinus su ieÅ¡kovės E. V. SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u nuo 2008-09-06 iki 2013-12-31 matyti, kad jos pajamos buvo darbo užmokestis, kuris svyravo nuo 800 iki 1000 litų, po ko buvo mokamos iÅ¡mokos iÅ¡ Socialinio draudimo valdybos , kurių dydis kito nuo 970 litų iki 733 litų per mėnesį (4 tomas b.l.121-133).

IÅ¡ E. V. SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad E. V. 2008-09-06 buvo sudariusi kaupimo sutartį ir padėjusi į banko vienÄ sÄ skaitÄ 1000 litų ir taupė iki 2010-07-02, kur sÄ skaitoje buvo sukaupta 1071,91 litas bei kitoje sÄ skaitoje buvo įdėjusi 1000 litų ir taupė iki 2010-07-02, kur sÄ skaitoje buvo sukaupta 1130,54 litai , abu Å¡iuos indėlius E. V. nusiėmė 2010-12-16 , tačiau kur minėti pinigai buvo panaudoti duomenų byloje nėra. Be to iÅ¡ byloje esančių įrodymų, o bÅ«tent 2016m. rugsėjo 6d. daikto dovanojimo sutarties ir sutarties priedų matyti( 1t. b.l.146-152), kad už tvoros vielÄ , tvoros laikiklius, tempiklius, stulpus, vartelius buvo sumokėjęs V.

V., todėl nėra pagrindo traktuoti, kad E. V. į namo statybÄ Ä¯dėjo 2000 eurų. Atsakovė E. V. taip pat nurodė, kad turėjo savo asmeninių santaupų tačiau susipažinus su sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u ir su sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u matyti, kad į minėtas sÄ skaitas pinigai buvo įdėti 2012-04-18 ir laikyti iki 2013-01-16 , jau gyvenant santuokoje , o be to pinigai Å¡iose sÄ skaitose buvo taupomi, ne tik E. V. įneÅ¡at grynus pinigus, bet taip pat ir pervedant iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų iÅ¡ sÄ skaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) , kur pinigus pervesdavo ir V.

V.(4 tomas b.l. 121-156), todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad tai buvo asmeninės E. V. lėšos, taip pat negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos namo statybai. Be to iÅ¡ 2014 metų sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o ir sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukaupta 3500 litų , o sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) buvo sukaupta 12 600 litų, Å¡ie pinigai 2014-08-18 buvo E. V. atgal pervesti į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tÄ pačiÄ dienÄ 16 100 litų arba 4662,88 eurai pervesta į L.

V. sÄ skaitÄ ( 4 tomas b.l. 35 antra pusė , 40 antra pusė -42, 43). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad E. V. bendras Å¡eimos lėšas pervedė savo tėvams, o ne investavo į namo statybÄ . Be to ieÅ¡kovė E. V. nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ji Å¡ias lėšas dėl kažkokių tai priežasčių turėjo grÄ Å¾inti savo tėvams . IeÅ¡kovė E. V. nurodė, kad atsakovas V. V. gaudavo nemaÅ¾Ä atlyginimÄ , todėl buvo įsitikinusi, kad namas statomas iÅ¡ Å¡eimos lėšų.

Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad namo statybų paruoÅ¡iamieji darbai buvo pradėti 2010 metų pabaigoje, o jau pamatai namui paruoÅ¡ti 2011 bei prasidėjo pirminės namo statybos. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad E. V. ar V. V. bÅ«tų turėję kokių noras asmeninių santaupų ir jos bÅ«tų investuotos į namo statybÄ . 2011 metais, tai yra pagrindinių statybų prie namo pradžiai, atsakovo V. V. darbo užmokestis AB Ūkio bankas buvo 2500 litų ir kaip Å«kininkas gaudavo 1170 litų, nuo 2011-03-31 darbo sutartis su AB Ūkio bankas yra nutraukta ir V.

V. pajamos yra kintamos nuo 1170 litų iki 800 litų, gaunamos kaip Å«kininko. Minėtos pajamos buvo kintamos , o 2015 metais sudarė 325 eurus, o kartais dar mažiau. Susipažinus su V. V. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai matyti, kad jis ne tik E. V. pervesdavo į sÄ skaitÄ , bet ir mokėjo einamus mokesčius už elektrÄ , Å¡ilumÄ , vandenį, telefono ir kitas paslaugas. IÅ¡ aptartų įrodymų darytina iÅ¡vada kad , gyvenat Å¡eimoje E. V. ir V. V., realiai neturėjo tokių didelių bendrų Å¡eimos pajamų namo ir Å«kio pastato (duomenys neskelbtini )savivaldybė statyboms.

IeÅ¡kovė E. V. taip pat nurodė, kad apie 2000 eurų , namo statybai, davė jos tėvai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. V. buvo sudariusi indėlio kaupimo sutartį ir padėjusi į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) , 2015m. sausio 1d. 5794,38 eurus, tačiau iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad 2014-08-18 E. V. pervedė 4662,88 eurus savo Å¡eimos sukauptų lėšų į L. V. sÄ skaitÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad L. V. į sÄ skaitÄ Ä¯nešė tik 1131,5 eurų savo asmeninių lėšų.

Be to susipažinus su L. V. Luminor banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u už 2015-01-01 iki 2015-12-29 matyti, kad L. V. pajamos buvo tik minimalus darbo užmokestis ( 4 tomas,b.l.62-80). Byloje taip pat pateikta 2015-10-28 automobilio pirkimo sutartis, kuria V. V. už 1500 eurų nuperka automobilį Audi A6, kas patvirtina iÅ¡laidas. IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad V. V. ir L. V. asmeninės pajamos buvo nedidelės , todėl teismas traktuoja, kad byloje E. V. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktÄ , kad jos tėvai davė pinigų namo (duomenys neskelbtini) statyboms, juolab, aptartų įrodymų pagrindu matyti, kad tokių galimybių jie ir neturėjo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta teismui nekyla abejonės, kad namas unikalus Nr.4400-2047-4304 ir sandėlis unikalus Nr.4400-2047-4375,esantis GulbiniÅ¡kių kaime Marijampolės savivaldybėje yra pastatytas už asmeniÅ¡kai V. V. , jo tėvų dovanotas lėšas ir jų dovanotas statybines medžiagas, todėl pripažintinas asmenine V. V. nuosavybe. Dėl į butÄ (duomenys neskelbtini) įdėtų lėšų priteisimo V. V. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų, pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, L. V. ir V. V. 10225 eurų sumÄ , panaudotÄ Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto remontui, kuri buvo dovanota R.

V.. Bylos nagrinėjimo metu E. V., paaiÅ¡kino, kad ji, asmeninės nuosavybės teise turi butÄ (duomenys neskelbtini) o L. V. ir V. V. paaiÅ¡kino, kad jie Vytauto g.56-16,Marijampolė. L. V. ir V. V. su dukra gyveno Vytauto g.56-17, Marijampolė, nes butas buvo didesnis, o po dukros santuokos nusprendė, leisti jaunai Å¡eimai , neatlygintinai , tai yra mokant tik einamus mokesčius, gyventi bute (duomenys neskelbtini) E. V. ir V. V. bute apsigyveno 2008 metų pabaigoje ir gyveno iki 2017 metų vasario mėnesio 7 d, nes kaip aiÅ¡kino V.

V. po ko prasidėjo remonto darbai. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita. Å i norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iÅ¡sinuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į Å¡ių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „JÅ«sų kolegos“ v.

Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena bÅ«tinų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ . Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes Å¡iuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Ä®statymas Å¡iam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali bÅ«ti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Ä®statymo taip pat nenustatyta leidimo turinio.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „JÅ«sų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų.

Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti.

Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem Å¡alims patirti nenumatytų iÅ¡laidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimÄ formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos Å¡alių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo iÅ¡davimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. Ar buvo duotas leidimas atlikti namo pagerinimus, yra fakto klausimas . Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti bÅ«tinų iÅ¡laidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iÅ¡ tiesų buvo pagerintas.

Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „JÅ«sų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktÄ pagal tam tikrÄ konkrečiÄ paskirtį, o naudojant daiktÄ kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v.

IÄ® Sperauskų firma „Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „JÅ«sų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.). Panaudos gavėjas turi pareigÄ grÄ Å¾inti daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ , arba sutartyje numatytos bÅ«klės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis).

Dėl to iÅ¡laidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir iÅ¡laidos, patirtos palaikant normaliÄ daikto bÅ«klę, reikalingÄ jam eksploatuoti. . ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012m. birželio 1d. nutartis civilinė byla Nr.3K-3-261/2012). Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos sutarties santykiai. RaÅ¡ytinė panaudos sutartis tarp Å¡alių sudaryta nebuvo ir abi puses tai tenkino. L. V. ir V. V. aiÅ¡kino, kad jokio sutikimo , jiems priklausančio buto remontui, jie nedavė, o jeigu bute ir buvo atliktas koks nors remontas, tai buvo tik einamas remontas, o ne kapitalinis.

Be to L. V. ir V. V. paaiÅ¡kino, kad jie patys atliko remontÄ bute per keletÄ kartų, tai yra jie pakeitė bute langus, lauko ir balkono duris, pažymėtina, kad V. V. ir neginčijo fakto, kad uoÅ¡viai pakeitė langus bei lauko ir balkono duris. V. V. aiÅ¡kino, kad jis tvarkė bute elektrÄ , dėjo naujÄ Ä¯vadÄ , tačiau koks meistras atliko Å¡iuos darbus bei kur pirko medžiagas nurodyti teismui negalėjo. L. V. ir V. V. negalėjo paaiÅ¡kinti, kur ir kada pirko statybines medžiagas, kokie jų meistrai remontavo butÄ , tai yra teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , kad jie patys atliko bet kokį buto remontÄ ir tam pirko medžiagas ir samdė asmenis.

Iš byloje pateiktų įrodymų, o būtent V. V. darytų buto fotonuotraukų matyti, koks butas buvo iki remonto ir kaip šis butas buvo iš pagrindų suremontuotas. (3 tomas b.l.148). Butas buvo išgriautas iš pagrindų, tai yra išgriautos viso buto grindys iki pagrindinės perdengimo plokštės, buvo nuskustos sienos, išimtos vidinės durys, vonios patalpoje, viskas išgriauta iki pagrindinės namo plokštės, suvedžiota nauja kanalizacija, vandentiekis, elektra, pastatyta nauja elektros paskirstymo dėžutė, virtuvėje taip pat buvo išgriautos grindys iki pagrindinės plokštės, išvedžioti nauji elektros laidai, keisti vamzdžiai.

Po to buvo sudėtos ant grindų naujos lentos, plokštė, dėtas ant grindų visame bute laminatas, lygintos sienos, dėta gipso kaštonas, dėtos pakabinamos grindys, sienos, išlygintos, išklijuoti tapetai, įdėtos durys, įdėti LED šviestuvai, vonios kambaryje sudėtos plytelės ant grindų ir sienų, įdėtas naujas klozetas, kriauklė, vonia, virtuvėje, išlygintos sienos, sudėta gipso kartonas, atvesta pajungimai prie dujinės viryklės, skalbimo mašinos, sudėti LED šviestuvai, sutvarkytos sienos apie langus, sudėtos pakabinamos lubos, taip pat sutvarkytas balkonas, kur išdėta plytelės, pakeista balkono apsauginė sienelė.

Å ių darbų atlikimÄ patvirtina ir V. V. į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, paties V. V. detalus paaiÅ¡kinimas apie darbų atlikimo sekÄ , medžiagų pirkimÄ , meistrų samdymÄ . Bei Å¡iuos V. V. parodymus patvirtina V. V. pateiktas raÅ¡tas apie atliktus darbus , naudotas medžiagas ( 4 tomas b.l. 164-169). Liudytas E. L. parodė, kad jį ir brolį Ž. L. remonto darbams atlikti bute, Vytauto 56-16,Marijampolė, pasamdė V. V.. Remonto darbus bute pradėjo apie 2017m. balandžio mėnesį ir atliko pilnÄ buto remontÄ .

Darbus jis atliko kartu su broliu. Pirmiausia reikėjo nulupti tapetus, iÅ¡lyginti sienas kambaryje ir virtuvėje, reikėjo iÅ¡lupti senas grindis , visame bute, vonios patalpose reikėjo iÅ¡griauti visas grindis iki bloko, nulupti senas plyteles, keisti kanalizacijos vamzdžius, vandentiekio vamzdžius, pakeisti elektros laidus vonioje ir virtuvėje, taip pat tvarkyti kanalizacijÄ , vandentiekį, reikėjo pakeisti elektros paskirstymo dėžutę. Po to vėl reikėjo iÅ¡klijuoti naujus tapetus, sudėti naujas grindis, reikėjo plytelės iÅ¡dėti balkone, o balkonÄ reikėjo iÅ¡dažyti, net kelis kartus, nes E. V. netiko spalva.

Koridoriuje dėjo skystus tapetus, virtuvėje dėjo struktÅ«rinį tinkÄ , vonioje buvo iÅ¡lupę viskÄ ir sudėjo naujas Å¡ildomas grindis, plyteles naujas, voniÄ ,klozetÄ , kriauklę, Å¡ildomÄ sienelę. Virtuvėje montavo kriauklę, keitė duris viduje į naujas, tik nesutvarkė durų apvado. Sudėjo labai daug tinko, cemento, Rotmando, nes sienos buvo labai nelygios, reikėjo vonioje naujai iÅ¡betonuoti grindis, nes iÅ¡griauta buvo iki pagrindinės namo plokÅ¡tės. Vonioje buvo pastatyta nauja Ravak vonia, kuriÄ pastatė santechnikas.

Su juo visada atsikaitydavo V. V.. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų matyti, kad butas Vytauto g.56-16, Marijampolės buvo iš esmės pagerintas ir tai nebuvo einamasis remontas, reikalingas buto išlaikymui ar eksploatacijai. Pažymėtina, kad niekas iš šalių nereiškė V. V. pretenzijų, kad butas buvo pagerintas, juolab, kad ir šiuo metu E. V. su sūnumi gyvena minėtame bute . V. V., L. V. taip pat neteikė teismui jokių įrodymų, kad butas buvo suremontuotas dar iki 2017 metų vasario mėnesio.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vaidoto ir E. V. Å¡eima gyveno Vytauto g.56-16, Marijampolė, o Verseckų Å¡eima gyveno Vytauto g.56-17, Marijampolė, kaip pripažino abi Å¡alys viename aukÅ¡te, tai yra kaimynystėje. Tiek ieÅ¡kovė E. V., tiek L. V. ir V. V. aiÅ¡kino, kad su dukra sutarė gerai, kad dukra ir anÅ«kas labai dažnai bÅ«davo pas juos. Liudytojas E. L. parodė, kad E. V. labai dažnai ateidavo į remontuojamÄ butÄ ir reikÅ¡davo priekaiÅ¡tus ne tik V. V., bet ir jam. Dėl E. V. priekaiÅ¡tų balkonas buvo perdažytas kelis kartus, nes jai netiko spalva.

E. V. aiškino, kad ji nepažįsta nei E. L., nei jo brolio ir nematė jų dirbančių bute. Tačiau iš byloje pateiktos V. V. telefono elektroninių žinučių , kur matyti susirašinėjimas su E. V. matyti, kad ji rašo V. V. ir nurodo, „Egiui pasuk, kad Žilvio tel likęs, kažkas lb skambina“. Iš byloje pateiktų V. V. nuotraukų matyti, kad remontuojamame bute lankėsi ir jų sūnus M. V., todėl mažai tikėtina, kad sūnaus motina nežinojo, kur yra jų sūnus, juolab, kad butas buvo iš pagrindų išgriautas ir tame bute nebuvo galimybės gyventi.

IÅ¡ to seka, kad E. V. matė ir žinojo, bei jÄ tenkino buto remonto darbai ir apimtys. V. V., L. V. aiÅ¡kino, kad jų santykiai su dukra yra labai glaudÅ«s ir artimi, be to , V. V. pripažino, kad kai kurį laikÄ dukra su anÅ«ku gyveno jų bute, o tai duoda pagrindo manyti, kad tuo metu, kai kitame bute vyko remontas, nes jame gyventi nebuvo sÄ lygų. Teismas V. V. ir L. V. parodymus, kad jie nieko nežinojo apie buto remontÄ ir tam nedavė leidimo vertina kritiÅ¡kai , kaip siekį gauti naudos iÅ¡ akivaizdžiai atlikto buto pagerinimo.

Mažai tikėtina, kad V. V. ir L. V., gyvendami kaimynystėje, o dukrai su anūku kelis mėnesius gyvenat jų namuose, abu nežinojo ir nematė, kad jų bute daromas remontas. Be to iš fotonuotraukų matyti, kad yra atviros buto durys į laiptinę ir laiptinėje yra sukrauta dalis baldų iš remontuojamo buto. V. V. paaiškino, kad jis baldus matė, bet galvojo, kad tai kaimyno baldai. Šiuos parodymus teismas vertina kritiškai tame, kad kaip gali žmogus nepažinoti iš savo buto išneštų baldų, juolab, kaip aiškino V.

V., kad net dalį jų pats asmeniÅ¡kai pirko. Be to bute dirbantys meistrai naudojosi įvairiais prietaisais, tai yra grÄ Å¾tais, kÅ«jais, plaktukais , pjÅ«klais, kurie skleidžia didelį triukÅ¡mÄ , todėl mažai tikėtina, kad gyvendami kaimynystėje atsakovai nematė ir negirdėjo , kad jų bute atliekamas remontas. Teismas taip pat pažymi, kad bute buvo atliekami ir griovimo darbai, todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡neÅ¡amas statybinės atliekos ir jos turėjo bÅ«ti neÅ¡amos ne vienÄ dienÄ , o taip pat atgabenamos naujos statybinės medžiagos.

Atsižvelgiant į pateiktų ir teismo aptartų įrodymų visumÄ , į tai, kad panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta raÅ¡ytinės formos, ji nebuvo terminuota, kad Å¡alis siejo giminystės ryÅ¡iai, nes bute gyveno dukros Å¡eima , kad V. V., L. V. santykiai su V. V. ir dukra buvo geri, o paÅ¡lijo tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, kad bute toliau liko gyventi dukra su anÅ«ku, tai yra Å¡alis siejo giminystės ryÅ¡iai, pagrįsti pasitikėjimu, o atsakovai gyveno gretimame bute, matė atliekamÄ remontÄ , jo apimtis, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V.

V. ir L. V. matė pagerinimus, jiems pritarė, nes jokių prieÅ¡taravimų, ginčų remonto metu nekilo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abu Verseckus tenkino ir tenkina atliktas buto pagerinimas, nes praÅ¡ydami skirti ekspertizę ir po jos atlikimo iÅ¡ dalies sutiko su padarytomis eksperto V. G. iÅ¡vadomis ir sutiko atlyginti dalį sumos, panaudotos remontui 6093,50 eurų. Dėl pagerinimo darbų dydžio Bylos nagrinėjimo metu atsakovai L. V., V. V., ieÅ¡kovė E. V. neginčijo , kokie darbai buvo reikalingi daikto bÅ«klės palaikymui, kokie atitiko tik ten gyvenančių asmenų poreikius, kokie pripažintini daikto pagerinimu , o nesutiko visiÅ¡kai su tuo, kad bute buvo atliekami bet kokie pagerinimo darbai, o jeigu darbai ir buvo atlikti, tai atlikti pačių buto savininkų L.

V., V. V. lėšomis. Be to nesutiko su pačių pagerinimo darbų dydžiu. V. V. pagerinimo darbų dydį grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o bÅ«tent : dovanojimo sutartimis, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kvitais, čekiais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ( 2 tomas b.l.22-150, 3 tomas b.l. 125-147, CD laikmena(148), 4 tomas b.l. 100-104, 161-169). Atsakovas V. V. nurodė, kad 10 225 eurai. V. V. , L. V. prašė byloje, nesutikdami su atliktų darbų bei statybinių medžiagų kaina, prašė skirti ekspertizę.

Teismas neturi pagrindo netikėti ekspertizės aktu , kadangi ekspertui buvo užduota klausimas, kad jis įvertintų V. V. pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ . IÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad labiausia tikėtina visų bute atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina , apskaičiuota 2017m. kovo mėn. skaičiuojamosios rinkos kainomis atsižvelgiant į faktines statybos produktų įgijimo kainas, nustatyta pagal civilinėje byloje esančius įgijimo dokumentus , yra 6093,50 eurų.

Bendra labiausia tikėtina kaina (vertė) statybinių medžiagų, reikalingų atliktam buto remontui atlikti , apskaičiuota skaičiuojamosios rinkos kainomis atsižvelgiant į faktines statybos produkcijos kainas, nustatytas pagal civilinėje byloje esančius dokumentus yra 3448,50 eurų. (5 tomas b.l.3-11). Be to teismas pažymi, kad V. V. paskaičiuodamas medžiagų kiekį galėjo ir suklysti, kadangi ekspertas V. G. ekspertizės akto 7 puslapyje detaliai lentelėje nurodė, kokie statybos produkto įsigijimo dokumentai dubliuojasi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti eksperto išvada ir padarytais skaičiavimais.

IÅ¡ to seka, kad bendra bute atliktų statybos darbų ir statybinių medžiagų suma yra 9542 eurai. Å i suma praktiÅ¡kai atitinka V. V. praÅ¡omÄ priteisti 10 225 eurų sumÄ , todėl teismo nuomone yra įrodyta ir pagrįsta. Å iuo atveju nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimÄ darbams, gerinantiems daiktÄ , negali atsisakyti atlyginti pagerinimui bÅ«tinų iÅ¡laidų , todėl minėta suma priteistina iÅ¡ V. V. ir L. V.. Pažymėtina, kad nors V. V., L. V., E. V. ir aiÅ¡kino, kad tiek statybinių medžiagų negalėjo įdėti į buto remontÄ , nes dalis medžiagų buvo skirta namo remontui, tačiau tai paneigia eksperto V.

G. duota ekspertizės iÅ¡vada, nes jis medžiagų kiekius vertino ir pagal V. V. į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, o be to byloje nustatyta, kad name 2017 metais jokie darbai nevyko . Dėl R. V. pinigų, buto remonto atlikimui, dovanojimo IÅ¡ byloje atsakovo V. V. pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų , o bÅ«tent : 2017-03-01 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 2000 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 2000 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.24-29). 2017-03-23 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 1400 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 1400 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.30-35). 2017-03-31 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 800 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontÄ ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 800 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.33 antra pusė, 35). 2017-04-10 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 115 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 115 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ , ir iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017-04-12 sumokėta 109 eurai už vonios kranÄ , 2017-04-12 sumokėta 25 eurai už 4 rulonus tapetų (2tomas b.l.35 antra pusė,36,155 antra pusė). 2017-04-14 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V.

V. 1130 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 1130 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.36 antra pusė,39). 2017-04-19 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 400eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontÄ ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 400 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ , ir iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 400 eurų sumokėta meistrams (2tomas b.l.40, 156). 2017-04-20 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 50 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 50 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.41-42). 2017-04-27 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 70 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontÄ ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 70 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ , ir iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad sumokėta už dujų skaitiklio keitimÄ bei pajungimÄ (2tomas b.l.43-44,156 antra pusė). 2017-04-28 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 400 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontÄ ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 400 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys paslaugų ir prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.44-47). 2017-05-15 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 830 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 830 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.47-48). 2017-06-01 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 680 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su statybinių medžiagų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 680 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ (2tomas b.l.49 antra pusė50-52,159 antra pusė). 2017-08-21 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 800 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( avansinis apmokėjimas už baldus ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 800 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir pridėta 2017-05-16 užsakymas su UAB“Baltfur“ , kur užsakyta virtuvės baldai , gartraukis , plautuvė, avansinis įmokėjimas 800 eurų bei pinigų pervedimas užsakovui (2tomas b.l.101-103). 2017-09-08 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R.

V. dovanoja sÅ«nui V. V. 1150 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti už baldus UAB“Baltfur), kartu pridėtas bankinis pavedimas 1150 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ , tai yra V. V. pavedimas UAB“Baltfur“(2tomas b.l.106-107). 2017-09-22 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sÅ«nui V. V. 400 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( apmokėti už remonto darbus ir statybines medžiagas ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 400 eurų sumai į sÅ«naus sÄ skaitÄ ir dokumentais lydintys prekių įsigijimÄ bei mokėjimÄ už darbÄ (2tomas b.l.148-149).

IÅ¡ aptartų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad R. V. dovanojo sÅ«nui V. V., tikslinėmis dovanojimo sutartimis , buto remontui bei baldų įsigijimui 10225 eurus. V. V., L. V. minėtų dovanojimo sutarčių, įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, jų pripažinti negaliojančiomis neprašė, todėl teismas vadovaujasi raÅ¡ytinėmis pinigų dovanojimo sutartimis, kadangi pinigai buvo pervesti į V. V. sÄ skaitÄ su tikslinė paskirtimi bei pridėti dokumentai, patvirtinantys iÅ¡laidas. Be to R.

V. patvirtino, kad ji dar vyrui esant gyvam ir po vyro mirties, kai perėmė Å«kį, iÅ¡ Å«kio gaudavo dideles pajamas už realizuojamÄ pienÄ , parduodamus grÅ«dus, runkelius. Be to ir pačios sumos pervedamos per mėnesį nebuvo tokios jau didelės. Teismas kartu pažymi, kad E. V. taip pat neteikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad minėtas butas buvo remontuotas už jų bendras Å¡eimos lėšas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bute liko virtuvės ir vonios baldai , kurių kaina 1950 eurų, lieka spinta, kompiuterio stalas, kėdė, kurių kaina 317 eurų, lieka minkÅ¡ta dalis 389 eurų vertės (2 tomas b.l.103 antra pusė, 103, 104,105, 106-107).

Atsakovas sutiko kad kompiuterio stalas, kėdė, spinta , kurių vertė 317 eurų liktų sūnui. Teismas pažymi, kad V. V. ir L. V. nurodė, kad baldus V. V. gali pasiimti, tačiau tokio reikalavimo V. V. nereiškė. Darytina išvada, kad baldus pasiimti galima ir baldai negali būti traktuojami kaip būtinas ir pagrįstas buto pagerinimas, todėl teismas traktuoja, kad šioje dalyje V. V. priešieškinis netenkintinas, todėl priešieškinis šioje dalyje tenkintinas dalinai ir iš V. V. ir L. V., priteistina V.

V. naudai 9542 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. V. sutiko su ieÅ¡kovės E. V. ieÅ¡kinio dalimi dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, teismas traktuoja, kad Å¡ioje dalyje tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo reikalavimai buvo patenkinti, todėl ieÅ¡kovės E. V. sumokėtas 100 eurų žyminis mokestis, paduodat ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo V. V. nepriteistinas. Atsakovas V. V. , už reikalavimÄ dėl gyvenamojo namo ir Å«kio pastato pripažinimo, asmenine nuosavybe, paduodant ieÅ¡kinį, yra sumokėjęs 403 eurų žyminį mokestį, Å¡i paieÅ¡ieÅ¡kinio dalis tenkintina pilnai, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės E. V., atsakovo V.

V. naudai priteisti 403 eurai sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovo V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus dalyje dėl pagerinimo darbų už butÄ priteisimo, iÅ¡ L. V. ir V. V. priteistina po 107,35 eurus (9542:100x3:100x75-214,70) , sumokėto žyminio mokesčio, paduodat prieÅ¡ieÅ¡kinį.( LR CPK 88 str., 93 str.). Byloje yra susidarę 20,05 eurai paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinti dalinai , priteistos po 5,01 eurus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai ( LR CPK 88 str., 96 str.).

Atsižvelgiant į bylos apimtina , į reikalavimų pobūdį, teismas traktuoja, kad byloje advokato padėjėjų išlaidos yra pagrįstos. Atsakovas V. V. už advokato padėjėjo išlaidas yra sumokėjęs 1870 eurų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieškovės E. V. ieškinys tenkintinas dalinai, tačiau tik tų reikalavimų dalyje, kur niekada nekilo ginčo ir atsakovas visada sutiko , todėl teismas traktuoja, kad atsakovo V. V. ieškinys E. V. atžvilgiu tenkintas pilnai, todėl iš ieškovės E. V. priteistina V.

V. patirtos advokato iÅ¡laidos . Atsižvelgiant į tai, kad V. V. reikalavimai atsakovų V. V. ir L. V. atžvilgiu yra tenkinti 93 procentais, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės E. V. , V. V. ir L. V. priteistina V. V. po 579,7 eurų( 1739,10 :3) patirtų advokato padėjėjo iÅ¡laidų. IÅ¡ atsakovo V. V. , atsakovų V. V. ir L. V. naudai priteistina 7 procentai, atmestų reikalavimų, tai yra 27,3 eurai advokato padėjėjo iÅ¡laidų (390:100x7) ( LR CPK 88 str.93 str.). IeÅ¡kovė E. V. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 1200 eurų, ekspertizės atlikimui, o panaudota buvo tik 500 eurų, likusi 700 eurų suma , sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei E. V..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 541 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. Nutraukti E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, akto įraÅ¡as (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ palikti pavardes: V ir V . Nepilnamečio M. V. gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina E. V. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iÅ¡ V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sÅ«naus M. V. gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos , tai yra nuo 2020-02-04 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, nustatant, kad iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis E. V. disponuoja uzufrukto teise atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį netenkinti. Pripažinti asmenine V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini) ir sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ L.

V. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. V. gim. (duomenys neskelbtini) solidariai 9542 eurus ( devynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus) kompensacijos V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš ieškovės E. V. gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. gim. (duomenys neskelbtini) naudai 403 eurus žyminio mokesčio, 579,70 eurų patirtų advokato padėjėjo išlaidų. Priteisti iš V. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. V. gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. naudai 107,35 eurus žyminio mokesčio, 579,70 eurų patirtų advokato padėjėjo išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. gim. (duomenys neskelbtini) V. V. ir L. V. naudai 27,3 eurai patirtų advokato iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ V. V. gim. (duomenys neskelbtini) E. V. gim. (duomenys neskelbtini) V. V. gim. (duomenys neskelbtini) L. V. gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,05 eurus iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis po 5,01 Eur , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus , grÄ Å¾inti E. V. gim. (duomenys neskelbtini) 700 eurų sumokėtų už ekspertizės atlikimÄ ir įmokėtų į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Sprendimo kopijÄ per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo iÅ¡siųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui ir VÄ® Registrų centrui. Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėja Vilma Gadiškienė