d89c1899-eba7-45f6-9a91-e4f7b057ba16 · Regionų administracinis teismas

?N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. eI3-2162-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02775-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.6.1.5; 18.12; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos H.

L. patikslintÄ skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Solgenas”, V. Ž., P. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja H. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o:

1) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – ir atsakovė, Administracija) per 30 dienų atlikti Medvalakio gatvės dalies kadastrinius matavimus prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje nuo (duomenys neskelbtini), pravažiavimui link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatant (duomenys neskelbtini) gatvės ribas tarp raudonųjų linijų 12 metrų, pravažiavimo plotį link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pietinę gretimybę nustatant 5 metrus;

2) įpareigoti atsakovę per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius galėtų priimti sprendimÄ atkÅ«rimui natÅ«ra;

3) panaikinti atsakovės 2019-11-20 sprendimÄ Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

4) įpareigoti atsakovę per 30 dienų atlikti naujus (duomenys neskelbtini)g. matavimus, pagal galiojantį Detalųjį planÄ , kuriame nustatyta D kategorija (duomenys neskelbtini) gatvei, raudonos linijos 20 metrų, tikslinti VÄ® „Registrų centras” Nekilnojamojo turo iÅ¡raÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini);

5) įpareigoti AdministracijÄ per 30 dienų atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad NŽT Palangos skyrius galėtų priimti sprendimÄ atkÅ«rimui natÅ«ra. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad skundu siekia apginti savo pažeistas teises į nuosavybę dėl neteisėto vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikimo vienu atveju ir kitu atveju dėl neveikimo, nes tokiais veiksmais užkertamas kelias atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. V.-G. ir J.

G. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, kuri yra neužstatyta ir galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intÄ natÅ«ra, jei ginčijamas sprendimas bÅ«tų panaikintas ir atsakovė bÅ«tų įpareigota atlikti jai pavestas funkcijas. Nurodo, kad pateikė praÅ¡ymus „Dėl laisvos neužstatytos žemės” atsakovei, kuriuose prašė, jog prie praÅ¡ymuose pavaizduotose schemose nurodytas plotas bÅ«tų pažymėtas, kaip laisva (neužstatyta) žemė buvusių savininkų posesijoje, siekiant, kad NŽT Palangos skyriaus atkurtų nuosavybės teises natÅ«ra.

Nurodo ginčijamo sprendimo motyvus. Mano, jog atsakovė negali nustatyti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės buvusių savininkų posesijoje, kuriÄ galima bÅ«tų atkurti natÅ«ra. Pažymi, kad atsakovė sprendime nenurodo kadastrinių matavimų atlikimo laiko, Å¡i aplinkybė parodo jos neveikimÄ . Pažymi, kad 2019-10-23 praÅ¡yme aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nes yra praÅ¡oma pažymėti valstybinę žemę buvusių savininkų posesijoje kaip laisvÄ (neužstatytÄ ), tokie veiksmai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka).

Nurodo Tvarkos 106 punktÄ . Teigia, kad atsakovė nevykdo jai pavestų funkcijų teritorijų planavimo srityje ir pažeidžia Tvarkos nuostatas. Tokiais atsakovės veiksmais nuosavybės teisių atkÅ«rimas prasidėjęs su Nepriklausomybės atkÅ«rimu, vilkinamas, dėl ko nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdanti institucija NŽT negali atkurti natÅ«ra nacionalizuotos nuosavybės. Pažymi, kad neturint specialių teritorijų planavimo žinių, iÅ¡nagrinėjus vieÅ¡ai prieinamus ortofotografinius Lietuvos žemėlapius, bei nuvykus į vietÄ matoma, kad yra laisvo ploto, be to, atsakovė turi visÄ informacijÄ susijusiÄ su teritorijų planavimo dokumentais, ir gali pamatuoti, tačiau dėl galimai subjektyvių priežasčių tokie veiksmai neatlikti.

Nurodo, kad teritorija, kuriÄ siekia atsikurti natÅ«ra, yra pagalbinių D kategorijos gatvių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankirta ir akligatvis pravažiavimas link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę bei akligatvis pravažiavimas į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog greitis tokiame kelyje siekia 20 km/h, todėl plotis tarp gatvės raudonų linijų gali bÅ«ti mažesnis pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai” (toliau – STR 2.06.04:2014 ). Apibendrina nurodyto teisės akto 10 lentęlę. Pažymi, kad pravažiavimu link (duomenys neskelbtini) naudojamas tik dviejų žemės sklypų savininkų t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis STR 2.06.04:2014 gali būti numatomas plotas tarp raudonų linijų 5 metrai. Pravažiavimu link (duomenys neskelbtini), naudoja didesnis žemės sklypų savininkų skaičius, taip pat pravažiavimo vakarinėje dalyje yra didelis plotas nesuformuotos valstybinės žemės, todėl tikėtina pravažiavimas bus reikalingas didesniam automobilių srautui, todėl pagal STR 2.06.04:2014 galėtų būti nustatomas plotas tarp raudonų linijų 12 metrų.

Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktikÄ . Vertinant susidariusiÄ situacijÄ , pažymi, kad Å¡ioje dalyje nustačius pagal STR 2.06.04:2014 gatvės elementams įrengti infrastruktÅ«ros koridorių Medvalakio gatvės plotį tarp gatvės raudonųjų linijų 5 metrus pravažiavimui link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę bei akligatviui-pravažiavimui į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) – 12 metrų tarp raudonų linijų, bÅ«tų užtikrintas pakankamas poreikis gyventojų susisiekimui akligatvyje esantiems sklypams ir bÅ«tų užtikrinama mano teisė į nuosavybę, taigi iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir visuomenės interesų.

Teigia, kad atsakovė 2009 metais registravo VÄ® „Registrų centre” ginčijamo sprendimo priede nurodyto dydžio sklypÄ Medvalakio gatvei, negaliojant jokiam detaliajam planui, taip pat neteisėtai priskiriant ir dalį mano natÅ«rinės žemės, tokie veiksmai prieÅ¡taravo tuo metu galiojančiam Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Savivaldybė neįvertino nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Mano, kad atsakovei 2018-07-03 patvirtinant Detalųjį planÄ , iÅ¡reiÅ¡kiamas aiÅ¡kus visuomenės poreikis Medvalakio gatvei, kaip D kategorijos gatvei, ir gatvės raudonas linijas nustatant 20 metrų. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir parÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje natÅ«roje nuo tarybinių laikų yra Medvalakio gatvės dalis (nors ji ir nėra registruota nekilnojamojo turto registre), kuria pagrinde naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypo ir pastatų savininkai.

Tvirtina, jog pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu Medvalakio gatvę nuo 35 metrų reikėtų susiaurinti iki 12 metrų. Mano, jog toks pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra nepagrįstas, nes Å¡i Medvalakio gatvės teritorija yra pramoninėje mieto dalyje, kurioje daugiausia važinėja įvairių įmonių sunkiasvoris transportas. Pažymi, kad pradėjo rengti Palangos m. transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planÄ , todėl tik parengus minėtÄ planÄ ir keliÄ Ä¯registravus Nekilnojamojo turto registre, paaiÅ¡kės ar yra galimybė grÄ Å¾inti natÅ«ra kelių metrų juostÄ palei keliÄ .

Nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje esančiÄ Å¾emę nėra galimybės grÄ Å¾inti natÅ«ra, nes joje stovi dalis (duomenys neskelbtini)pastato, t.y. dalis pastato (duomenys neskelbtini) yra už sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. (duomenys neskelbtini) pastato savininkai kreipėsi į AdministracijÄ dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi (duomenys neskelbtini) pastatas, prisijungimo. Teigia, kad 2020-01-21 raÅ¡tu kreipėsi į NŽT iÅ¡aiÅ¡kinimo: ar pretendentai, ar (duomenys neskelbtini) pastato savininkas turi pirmumo teisę į įsiterpusiÄ valstybinę žemę.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu, pietinėje pusėje esantis kelias turi bÅ«ti susiaurintas iki 5 metrų. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai” 33 punktÄ ir 10 lentelę D minimalus 5 metrų atstumas taikomas tik esamose urbanizuotose, kompaktiÅ¡kai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Argumentuoja, jog (duomenys neskelbtini) sklypo pietinėje pusėje esantis kelias nėra nei kompaktiÅ¡kai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatyta teritorija, nei senamiestis, todėl nėra pagrindo keliÄ , kuriuo važinėja ir turi prasilenkti sunkvežimiai, susiaurinti iki 5 metrų pločio.

Atkreipia dėmesį, kad 2019-10-29 praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja reikalauja natÅ«ra grÄ Å¾inti žemę, kuri yra užimta registre registruota Medvalakio gatve, todėl Å¡is reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktÄ , teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Atsižvelgdami į tai, kas iÅ¡dėstyta, informuoja, kad priims sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. V.-G. ir J.

G. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mai 2020-01-16 nutartimi nutarė priimti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl 2019-11-20 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (iÅ¡Â naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019-10-23 ir 2019-10-24 praÅ¡ymus); kitÄ skundo dalį atsisakyta priimti.

LVAT 2020-02-26 nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2020-01-16 nutartį paliko nepakeistÄ . Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2020-01-16 nutartimi buvo apibrėžtos Å¡ios bylos nagrinėjimo ribos, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimų, kurie buvo priimti Teismo 2020-01-16 nutartimi. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-11-20 sprendimo Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovės įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus.

Faktinės bylos aplinkybės Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymais „Dėl laisvos neužstatytos žemės” kreipėsi į atsakovę, kuriais buvo prašoma:

1) pateiktoje preliminarioje laisvos neužstatytos žemės schemoje nurodytÄ plotÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos vakarinėje dalyje, buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje pažymėti kaip laisvÄ neužstatytÄ natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emę;

2) pateiktoje preliminarioje laisvos neužstatytos žemės schemoje nurodytÄ plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini)g. vakarinėje pusėje greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje pažymėti kaip laisvÄ neužstatytÄ natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emę. Atsakovė į anksčiau minėtus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus atsakė vienu raÅ¡tu – ginčijamu 2019-11-20 sprendimu.

Ginčijamame sprendime pateikta informacija, jog teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gretimybėje, patenka į Medvalakio gatvės ribas, kurios 2019 metais įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl šioje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Dėl kito pareiškėjos prašymo nurodyta, kad tik parengus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus galima nustatyti, ar pareiškėjos prašomoje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Iš pareiškėjos prašymų bei ginčijamo sprendimo nustatyta, kad pareiškėjos ir atsakovės administracinis ginčas kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015-02-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 yra nurodžiusi, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra sudėtinis procesas, be kita ko, grindžiamas tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iÅ¡ pretendento pusės pateikimu, bet ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (minėta, toliau – ir Tvarka) nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu.

Aptariamoje nutartyje LVAT nurodė, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų, tame tarpe ir asmenų pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. NŽT sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra gali priimti tik po to, kai Administracijos direktorius pateikia informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypÄ .

NŽT neturi teisės tęsti nuosavybės teisių žemę atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rų, jeigu Administracija pateikia informacijÄ , kad buvusi savininko žemė yra valstybės iÅ¡perkama (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Pažymėtina, kad savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarkÄ Ä¯gyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetencijÄ , funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusÄ , savivaldybių Å«kinės ir finansinės veiklos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Å io įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai. Pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetencijÄ , tiesiogiai įtvirtintÄ Konstitucijoje.

Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo Å¡ias funkcijas ta apimtimi, kuria Å¡ios yra joms priskirtos. Tai reiÅ¡kia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi bÅ«ti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi bÅ«ti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigÅ«nų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.).

Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iÅ¡ Å¡ių funkcijų nereiÅ¡kia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiÅ¡kos. Konstitucinės justicijos bylose ne kartÄ yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010-12-22, 2012-06-19, 2013-10-09 nutarimus).

Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugÄ , pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sukuriantis bendrÄ pareigÄ susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Å¡ios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas buvusiems savininkams (žr., pvz., EŽTT 2009-07-21 sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 27576/05).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miesto žemę natÅ«ra sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta piliečių teisė atgauti natÅ«ra žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), iÅ¡skyrus žemę, pagal to paties įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei; 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡iame įstatyme nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; ir Tvarkos 106, 1061 punktai.

AtkÅ«rimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijÄ sprendžiant, be kita ko, žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra klausimus: piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja NŽT (AtkÅ«rimo įstatymo 17 str. 1 d.); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

PareiÅ¡kėjos teigimu, procedÅ«ra, dėl kurios nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas, nustatyta Tvarkos 1061 punkte, kuriame numatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka (Tvarkos 1061 punkto 1 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 1061 punkto 2 dalis).

Administracijos direktorius, gavęs iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagÄ , kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimÄ ; Å¡ios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas; suprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , prie žemės sklypo turi bÅ«ti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 1061 punkto 6 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, Tvarkos 1061 punktu, atkreipia dėmesį, jog AtkÅ«rimo įstatymas nenumatė ir nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į miestams iki 1995-06-01 priskirtÄ užstatytÄ Å¾emę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį visuomet buvo laikoma valstybės iÅ¡perkama žeme. Teismų praktikoje dėl AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas.

Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypÄ galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali bÅ«ti laikomas užstatytu ir negrÄ Å¾inamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams. KÄ laikyti užstatyta žeme, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį.

Pirma, žemės sklype turi bÅ«ti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, Å¡ie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi bÅ«ti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitÄ paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012, 2011-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011, 2006-07-11 nutartį civilinėje byloje 3K-3-431/2006, LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-50-146/2015 ir kt.).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o laisva neužstatyta natÅ«ra grÄ Å¾inama žeme pažymėti teritorijÄ ((duomenys neskelbtini) g. vakarinė pusė, greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuri nuo (duomenys neskelbtini) registre yra registruota kaip susisiekimo komunikacija - Medvalakio gatvė. Taigi, Å¡i teritorijos dalis yra užstatyta, ir tokios žemės AtkÅ«rimo įstatymas nepriskiria žemei, į kuriÄ nuosavybės teisės miesto teritorijoje gali bÅ«ti atkuriamos natÅ«ra.

Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankirtos vakarinėje dalyje pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiÅ¡kinant AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės iÅ¡perkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, bÅ«tina taikyti teleologinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , kuriuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas bei tvarkÄ , siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, statusÄ , o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktrinÄ , LVAT yra ne kartÄ konstatavęs, kad galimybė grÄ Å¾inti laisvÄ (neužstatytÄ ) miesto žemę turėtoje vietoje turi bÅ«ti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra, ar iÅ¡perkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar Å¡i žemė laisva (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; 2010-02-01 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-305/2010; 2011-07-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011, 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-858/2015 ir kt.).

Atsakovė nurodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje, nors nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau natūroje nuo tarybinių laikų yra Medvalakio gatvės dalis, kuria pagrinde naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypo ir pastatų savininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. A1-997 rengiamas bendra tvarka Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, o 2013-01-29 įsakymu Nr. A1-59 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano darbų programa.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutinka su atsakove, jog tik parengus specialųjį planÄ ir keliÄ Ä¯registravus Nekilnojamojo turto registre, paaiÅ¡kės, ar yra galimybė grÄ Å¾inti natÅ«ra kelių metrų juostÄ palei keliÄ . Be kita ko, byloje esantys duomenys (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-11-13 sutikimas rengti detalųjį planÄ , NŽT Palangos skyriaus 2020-01-13 žemės naudojimo patikrinimo aktas, 2020-01-15 praÅ¡ymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , 2019-04-12 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as) parvirtina, kad ant sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės pusės stovi dalis (duomenys neskelbtini) pastato, kurio savininkai yra kreipęsi į AdministracijÄ dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi (duomenys neskelbtini) pastatas, prisijungimo.

Teisėjų kolegija vertina, kad pradėtos anksčiau nurodytos procedÅ«ros suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo galimybės grÄ Å¾inti natÅ«ra žemę, esančiÄ sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje. Be kita ko, dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad jos pateiktuose praÅ¡ymuose nurodyti veiksmai (pažymėti valstybinę žemę buvusių savininkų posesijoje kaip laisvÄ (neužstatytÄ )) yra reglamentuoti Tvarkos 1061 punkte, pažymėtina, jog Administracijos direktorius Tvarkos 1061 punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymui ir pateiktai medžiagai.

Nagrinėjamu atveju ne NŽT kreipėsi į AdministracijÄ dėl Tvarkos 1061 punkte įtvirtintų savivaldybės kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, o pati pareiÅ¡kėja, kuri pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę. Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (žr., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, pareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju pirmiausia turėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ant, vadovaujantis Tvarkos 106 ir 1061 punktais, teikti praÅ¡ymÄ Administracijai dėl laisvos (neužstatytos) žemės. Analizuojant ginčijamÄ sprendimÄ pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi bÅ«ti motyvuotas. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VAÄ® 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

VAÄ® įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ . Reikalavimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui motyvuoti priimamÄ sprendimÄ yra taikomas visose vieÅ¡ojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

LVAT yra konstatavęs, kad individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartÄ akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y., savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Likusieji pareiÅ¡kėjos, atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Å¡is teismo sprendimas nepaneigia pareiÅ¡kėjos teisės inicijuoti procedÅ«rÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. kreiptis į žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ant, vadovaujantis Tvarkos 106 ir 1061 punktais, teikti praÅ¡ymÄ savivaldybei dėl laisvos (neužstatytos) žemės. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Minėta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mai įsiteisėjusia 2020-01-16 nutartimi nutarė priimti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ dėl 2019-11-20 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - iÅ¡Â naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019-10-23 ir 2019-10-24 praÅ¡ymus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus pagrindinį reikalavimÄ â€“ panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ , ir pripažinus, kad atsakovės priimtas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų 2019-10-23 ir 2019-10-24 praÅ¡ymų yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti Å¡iuos praÅ¡ymus. Taigi pareiÅ¡kėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos H. L. patikslintÄ skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Solgenas”, V. Ž., P. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė Aušrelė Mažrimienė