2023-04-26 Nr. AB-8890-3-61-3-01955-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-291-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01955-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2 000 Eur neturtinę ir 49,45 Eur turtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 4 d., apie 10.00 val., pareiškėjui būnant Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 40, valstybės tarnautojai atliko kratą, kurios metu pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti. Krata buvo baigta apie 12.00 val. ir tik tada pareiškėjas buvo grąžintas į kamerą. Po kratos, grąžinus nuteistuosius į kamerą, jie turi būti supažindinti su kratos protokolu ir pasiteirauta, ar yra pretenzijų, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti. Kameroje esantys daiktai buvo suversti. Pareiškėjas, apžiūrėdamas savo daiktus, pastebėjo, kad turtas buvo išniokotas, sudraskytas; patikrinimo metu patikrino parfumeriją, kuri pareiškėjo buvo palikta neuždaryta, o pareigūnai ją sumetė tarp kitų daiktų, todėl viskas ištekėjo ant laiškų, nuotraukų. Pareiškėjo chalatas buvo numestas kampe, taip pat matėsi, kad jo siūlės buvo ardytos. Dokumentai buvo suglamžyti, suplėšyti. Pareiškėjas pateikė sugadintų daiktų sąrašą ir jų piniginę vertę (49,45 Eur).

3. Pažymėjo, kad kratą atlikę pareigūnai ne tik sugadino pareiškėjo turtą, tačiau savo elgesiu neužtikrino saugumo, nesielgė taip, kaip pagal įstatymą turėjo elgtis. Buvo sugadinti daiktai, dokumentai, o tai pareiškėjui sukėlė emocinę žalą. Pareiškėjas prašė, kad jam būtų leista dalyvauti kratoje, tačiau pareigūnai neleido. Pareigūnai rodė nepagarbą, neprisistatė, nesupažindino su informacija, nepasiūlė pasilikti, nesupažindino su kratos protokolu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė emocinės būklės pablogėjimą, dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą. Patirtus išgyvenimus ir padarytą materialinę žalą prašo atlyginti pinigais.

4. Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Nurodė, kad Kalėjimų departamento pareigūnai Vilniaus PN atlikinėjo kratą, tačiau pareiškėjas dėl, galimai, sugadintų daiktų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnis, nėra kreipęsis, todėl neturi informacijos, susijusios su pareiškėjo skunde minimais teiginiais dėl daiktų sugadinimo. Atsižvelgiant į tai, negalėjo plačiau pasisakyti dėl kratos metu, galimai, pareiškėjo sugadintų daiktų, nes apie minėtą įvykį informacijos neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo supažindintas su kratos protokolu.

6. Pareiškėjas, deklaruodamas, kad patyrė neturtinę žalą, privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos neturtinės žalos apskaičiavimą, o skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

7. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kiekvieną kartą, kratų metu, daiktai paliekami netvarkingai, tik šis kartas buvo ypatingas. Nurodė, kad jam, su pareiškėju būnant kameroje Nr. 12, buvo atlikta krata, po kurios buvo rastos išmėtytos nuotraukos, sulaužyti rėmeliai, dalis nuotraukų suplėšyta. Visų daiktai buvo sumesti į vieną krūvą. Kada buvo atlikta krata neatsimena, jo nuomone, krata vyko 2021 metais, būnant 12 kameroje. Nurodė, kad jo daiktai suniokoti nebuvo, dėl to problemų nekilo. Apskundimo tvarkos nežino, tačiau manė, kad pareigūnų veiksmai turėjo būti skundžiami pataisos namų direktoriui. Dėl atliktos kratos nesiskundė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kelio dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, jiems atliekant kratą pareiškėjo gyvenamojoje kameroje.

10. Iš į bylą pateiktos 2021 m. rugpjūčio 5 d. pažymos (toliau – ir Pažyma) nustatyta, kad turint duomenų, jog Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso, drausmės grupės kameroje Nr. 40, laisvės atėmimo bausmę atlikinėję nuteistieji D. S., R. M. ir E. G. turi neteisėtai įsigiję mobilaus ryšio telefonus ir jų priedus, bei jų pagalba vykdo nusikalstamą veiką t. y. sukčiavimą (apgaulės būdu iš patiklių žmonių išvilioja pinigus). Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 139 punktu, Vilniaus pataisos namų II-o gyvenamojo korpuso drausmės grupės kameroje Nr. 40, Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kartu su Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnu, atliko minėtos patalpos neplaninę kratą.

Pažymoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija numato galimybę atlikti nuteistųjų gyvenamųjų patalpų kratą nedalyvaujant ten gyvenantiems nuteistiesiems, todėl šia galimybe buvo pasinaudota. Pareigūnams užėjus į minėtą patalpą, nuteistiesiems buvo pranešta, kad jų gyvenamojoje kameroje Nr. 40 bus atlikta neplaninė krata, tikslu surasti daiktus, kurie nenumatyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąraše. Pažymą parengę ir pasirašę pareigūnai nurodė, jog su minėtais nuteistaisiais bei su kitais laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais kratoje dalyvavę pareigūnai bendravo mandagiai, korektiškai, nežeminant jų garbės ir orumo, kaip to reikalauja Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklės. Neplaninė krata drausmės grupės kameroje Nr. 40 buvo atlikta vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje reglamentuota tvarka.

Kratos metu daiktai nebuvo mėtomi, plėšomi ir draskomi ar kitais būdais gadinami, o perdedami iš vienos vietos į kitą, kruopščiai apžiūrint ir tikrinant tikslu surasti daiktus, kurie nenumatyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąraše. Pažymoje pareigūnai nurodė, kad, atlikdami savo tarnybines pareigas, išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš nuteistuosius neturi ir vykdydami savo pareigas vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

11. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2021 m. birželio 4 d. protokolas „Dėl patalpos kratos“ patvirtina, jog kratos metu kameroje Nr. 40 bendrojo naudojimo spintelėje buvo rasta SIM kortelė „Pildyk“. Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, jiems atliekant kratą jo gyvenamojoje kameroje, todėl, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, būtina nustatyti, kokios kratos atlikimą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Kadangi pareiškėjas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą siejo su neteisėtu (nepagarbiu) pareigūnų elgesiu (daiktų suplėšymas, suglamžymas ir pan.), todėl teismas pažymėjo, kad turtinė ir neturtinė žala pareiškėjui iš valstybės galėtų būti priteisiama tik nustačius, jog kratą atlikę pareigūnai veikė pažeidžiant kratos atlikimą reglamentuojančias teisės normas.

12. Kratų ir apžiūrų tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija; aktuali nuo 2021 m. sausio 21 d.). Pagal Instrukcijos 139 punktą, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros. Instrukcijos 142 punkte apibrėžta, jog suimtojo (nuteistojo) krata – tai suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Instrukcijos 140 punkte nurodyta, jog kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Instrukcijos 148 punkte įtvirtinta, jog paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.

13. Nagrinėjamu atveju kameroje Nr. 40 neplaninė asmenų krata atlikta teisės aktais įgaliotų asmenų ir esant teisiniam pagrindui ją atlikti, t. y. pareigūnams įtarus (disponuojant informacija), jog kameroje Nr. 40 bausmę atlikinėję nuteistieji turi neteisėtai įsigiję mobilaus ryšio telefonus ir jų priedus bei jų pagalba vykdo nusikalstamą veiką. Krata, kaip numato Instrukcijos reikalavimai, įforminta tos pačios dienos kratos protokolu, kuri kartu įrodo, kad pareigūnų įtarimai pasitvirtino (bendrojo naudojimo spintelėje buvo rasta SIM kortelė „Pildyk“). Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Taigi, teismas nurodė, kad nurodytų įstatymo normų imperatyvus pobūdis pirmiausiai reiškia, jog nuteistasis, jei abejoja dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, gali juos apskųsti nustatyta tvarka (BVK 183 str.). Būtent BVK 183 straipsnis numato teisę nuteistajam apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko nesiginti įstatymo nustatyta tvarka, o tiesiogiai ir be jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų su skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą.

14. Teismas pripažino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pažyma, protokolas), kuriuose nurodyta, jog kameroje esantys daiktai nebuvo draskomi, laužomi ir pan., laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio prasme, o pareiškėjui šių aplinkybių priešingai jokiais svariais įrodymais nepaneigus (nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas iš karto po kratos atlikimo su pretenzija būtų kreipęsis į pareigūnus; neužfiksuota kameros būklė iš karto po kratos atlikimo ir pan.), teismas neturėjo pagrindo abejoti institucijos rašytiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, nepaisant to, kad vaizdo registratoriaus įrašas nėra išlikęs. Šiuo aspektu papildomai pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos, kylančios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta turtinė ir / ar neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz. 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu išdėstyti teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą.

15. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo skundo teiginius teisme iš dalies patvirtino liudytoju apklaustas kitas nuteistasis R. M., tačiau pareiškėjui nepateikus jokių pareigūnų neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo vienareikšmiškai vadovautis šiais liudytojo parodymais kaip objektyviu įrodymu. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad liudytojas parodymus davė ne iš karto po kratos atlikimo, o praėjus beveik metams po įvykio, t. y. po to, kai pareiškėjui jau buvo žinoma atsakovo atstovo pozicija bei bylos įrodymai, kas atitinkamai leidžia manyti, kad, nesant kitų įrodymų, liudytojo teisme apklausos tikslas – pareiškėjui palankus įrodymas. Be to, kaip nurodė ir pats liudytojas, daugelio aplinkybių jis neatsimena, taip pat, tiek pareiškėjas, tiek liudytojas nurodė skirtingas kameras, kuriose, jų teigimu, buvo atlikta ginčo krata. Tokios aplinkybės, be kita ko, leido abejoti liudytojo parodymų objektyvumu, todėl, nesant kitų įrodymų, vien liudytojo parodymai negalėjo būti vertinami kaip vienareikšmiškai patvirtinantys pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

16. Vilniaus PN informavo, kad vaizdo registratoriaus įrašas, užfiksavęs ginčo kratą, nebuvo išsaugotas (per 10 saugojimo dienų dėl jo reikalingumo niekas nesikreipė, todėl vėliau įrašas panaikinamas) ir nagrinėjant bylą nebuvo pateiktas, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino kaip pareiškėjo teisės gintis suvaržymu.

17. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarką įvykio metu nustatė Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 (toliau – ir Aprašas). Nurodyto Aprašo 16 punkte numatyta, kad atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Šio Aprašo 18 punkte nustatyta, kad jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pataisos pareigūno, nagrinėjančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pataisos pareigūnui. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad tuo atveju, jei dėl ginčo atvejo būtų pradėtas tyrimas, numatytas BVK 183 straipsnyje, vaizdo registratoriaus įrašas būtų saugomas iki skundo išnagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjas skundo neteikė, todėl Vilniaus PN, atsižvelgdami į tai, neturėjo pagrindo saugoti vaizdo registratoriaus įrašo ilgiau nei 10 dienų. Įrašo pašalinimas iš serverio pasibaigus saugojimo laikui Aprašo nuostatų nepažeidė.

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos (kratą atlikusių pareigūnų) neteisėtos veikos, todėl nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo aplinkybių nustatymo. Pareiškėjas akcentuoja, kad po kratos atlikimo nebuvo leidžiama pareikšti pretenzijų, nes nebuvo supažindintas su kratos protokolu. Tokiu būdu buvo atimta galimybė ginti pažeistas teises.

21. Po kratos atlikimo pareigūnai privalėjo supažindinti su kratos protokolu ir suteikti galimybę pareikšti pretenziją dėl sugadintų daiktų. Be to, akcentuoja, kad pareigūnai nenaudojo vaizdo registratorių, ar kitų priemonių, kuriomis būtų užfiksuota krata.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamas sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, jiems atliekant kratą pareiškėjo gyvenamojoje kameroje.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

27. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).

28. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad po kratos nebuvo supažindintas su kratos protokolu ir paklaustas, ar turi pretenzijų.

29. Instrukcijos 139 punkte numatyta, kad, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui suderinus su Kalėjimų departamento ar įstaigos direktoriumi ir kitų struktūrų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų (Instrukcijų 140 p.). Suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (141 p.). Atlikus bendrąją kratą, jei ji neįforminama šios instrukcijos 165 punkte nustatyta tvarka, surašomas suvestinis protokolas. Paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas (148 p.).

30. Byloje pateiktas 2021 m. birželio 4 d. protokolas „Dėl patalpos kratos“, kuriame nurodyta, jog 2021 m. birželio 4 d. 10.10 val., drausmės grupės kameroje Nr. 40, buvo atlikta neplaninė krata. Pažymėta, kad kratos metu bendro naudojimo spintelėje rasta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kuri paimta ir perduota 2-ojo Saugumo valdymo skyriui. Byloje taip pat pateikta 2021 m. rugpjūčio 5 d. pažyma „Dėl nuteistojo D. S. skundo“, kurioje paaiškinta, kad, vadovaujantis Instrukcijos 139 punktu, Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso, drausmės grupės kameroje Nr. 40, kurioje tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir pareiškėjas, disponuojant informacija, jog nuteistieji turi neteisėtai įsigiję mobilaus ryšio telefonus ir jų priedus, bei jų pagalba vykdo nusikalstamą veiką, t. y. sukčiavimą (apgaulės būdu iš patiklių žmonių išvilioja pinigus), buvo atlikta neplaninė krata.

31. Pareiškėjui skunde nurodžius, kad po kratos nebuvo supažindintas su kratos protokolu ir paklaustas, ar turi pretenzijų, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su kratos protokolu (kuris pridedamas byloje), o pareiškėjas dėl galimai sugadintų daiktų BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka nesikreipė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas iš tiesų pateikė į bylą 2021 m. birželio 4 d. protokolą „Dėl patalpos kratos“, tačiau, įvertinus jo turinį, matyti, jog pareiškėjas jame nepasirašė. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė kratos protokolo, su kuriuo būtų supažindintas pareiškėjas, ar pažymos, iš kurios būtų galima spręsti, jog pareiškėjas jokių pretenzijų dėl kratos atlikimo neišsakė. Taip pat akcentuotina, kad iš atsakovo atstovo į bylą pateiktos 2021 m. rugpjūčio 5 d. pažymos „Dėl nuteistojo D. S. skundo“ matyti, jog pareiškėjas D. S. galimai buvo pateikęs Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriui skundą dėl atliktos kratos, tačiau teismas šio skundo iš atsakovo atstovo neišreikalavo.

32. Taigi, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, ar pareiškėjas po kratos atlikimo buvo supažindintas su kratos protokolu ir buvo jam sudaryta galimybė reikšti pretenzijas, neišreikalavo iš atsakovo atstovo papildomų paaiškinimų ar įrodymų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir administracinę bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė