Legislator Case Law & Legislation
2023-07-13 Nr. CB-5966-2-68-3-30022-2019-8 AI generated

2023-07-13 Nr. CB-5966-2-68-3-30022-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2023-07-13 Nr. CB-5966-2-68-3-30022-2019-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2023 m. liepos 4 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį: 1) įpareigojo atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui, pertvarkyti pastatytą statinį (radijo ryšio bokštą) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 2) įpareigojo atsakovę per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, esant reikalui, nepertvarkius radijo ryšio bokšto taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybų pagal neteisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovės UAB „Enersense“ (20 proc.) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (80 proc.) lėšomis; 3) atsakovei neįvykdžius įpareigojimų pašalinti statybos padarinius per nustatytą terminą, teismas leido ieškovei pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę pirmiau minėtų atsakovių lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Legislator headnote

AI generated

2023-07-13 Nr. CB-5966-2-68-3-30022-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-3295

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30022-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. liepos 4 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį: 1) įpareigojo atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui, pertvarkyti pastatytą statinį (radijo ryšio bokštą) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 2) įpareigojo atsakovę per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, esant reikalui, nepertvarkius radijo ryšio bokšto taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybų pagal neteisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovės UAB „Enersense“ (20 proc.) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (80 proc.) lėšomis; 3) atsakovei neįvykdžius įpareigojimų pašalinti statybos padarinius per nustatytą terminą, teismas leido ieškovei pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę pirmiau minėtų atsakovių lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovei per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui, pertvarkyti radijo ryšio bokštą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad minėti veiksmai atliekami teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties dalis dėl išlaidų paskirstymo ir priteisti iš kaltų asmenų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir kyla problema, kuriuo iš skirtingų (vienas kito neatitinkančių) kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus: 1) teismai neišsprendė ginčo iš esmės. Teismams nustačius asmenis, kaltus už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, liko neišspręstas klausimas, kieno lėšomis užsakovė, nesanti kalta dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, turi teisę rengti būtinus dokumentus siekdama gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Teismai nemotyvavo, kodėl statybos padarinių šalinimu laiko tik statinio nugriovimą, o naujos dokumentacijos parengimas ir (ar) statinio pertvarkymas nėra laikomas statybos padarinių šalinimu. Teismai taip pat neargumentavo, kodėl nepaisant to, kad kalti yra statinio projektuotojas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, visa finansinė našta dėl naujos dokumentacijos parengimo tenka statytojai; 2) teismams nusprendus, kad tik statinio nugriovimo atveju veiksmai atliekami kaltų asmenų kaštais, yra pažeidžiama atsakovės nuosavybės teisė ir teismo sprendimu įtvirtinamas žalos neatlygintinumas. Toks sprendimas neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų; 3) teismai, pripažinę, kad atsakovė nėra kalta dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau neišsprendę klausimo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltų asmenų, pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą, kad „pralaimėjęs moka“. Tai, kad atsakovė byloje teigė, jog nėra pagrindo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, nesudaro pagrindo, nesant jos kaltės, jai priskirti visų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai, kurie buvo pripažinti kaltais, laikytini byloje pralaimėjusia šalimi ir turi pareigą atlyginti atsakovės, kuri nepripažinta kalta, bylinėjimosi išlaidas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasaciniame skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Kasacinio skundo teiginiai taip pat nepatvirtina ir kasacinio teismo praktikos nevienodumo. Nurodžiusi CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą kasacijos pagrindą, atsakovė nepateikė jį pagrindžiančių argumentų.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Magnusson ir partneriai“ (j. a. k. 300044462) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 4 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 8735.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas