d898d68a-e125-42ea-beb8-31f75bbadc0f · Regionų administracinis teismas

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-1444-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02491-2017-0                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                          51.5; 55.1.1.;

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d. buvo etapuotas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL) gydytojo traumatologo konsultacijai. Atvykus į LAVL, pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ , kurioje įrengtos trys sėdimos vietos, o patalpinta buvo 13 asmenų, todėl trÅ«ko ploto. Praėjus trims valandoms prasidėjo nuteistųjų asmens krata, kurios metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimtas elastinis bintas ir arbata bei pasiÅ«lyta maistÄ ir kitas prekes įsigyti LAVL parduotuvėje.

PapraÅ¡ius pareigÅ«nų pasinaudoti duÅ¡u, pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, jog yra Å¡altas vanduo ir į duÅ¡Ä nebus vedamas, todėl duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik pirmadienį. DuÅ¡o kabinos įrengtos netinkamai, nulaužtos dušų galvutės, persirengimo vietoje (koridoriuje) praviras langas, kurio nebuvo galima uždaryti, todėl pareiÅ¡kėjÄ perpÅ«tė vėjas ir jis pradėjo sloguoti. Teigė, jog palatose pilna dulkių, nebuvo stalo, tinkamai neįrengta kriauklė. Dėl tokių LAVL veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nuovargį, sveikatos sutrikimus, fizinį skausmÄ , kitokius nepatogumus.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 17-21) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus 207 kamerų tipo patalpoje.Pažymėjo, jog Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Å i higienos norma nenustato reikalavimo, kad palatose turi bÅ«ti stalas.Tiek pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tiek Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 bei LAVL direktoriaus įsakymais patvirtintuose aktuose numatyta nuteistųjų pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimų vietas.Pažymėjo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrius 2017 m. lapkričio 20 d. atliko operatyviÄ jÄ kontrolę Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus antro aukÅ¡to duÅ¡o patalpose.

Kontrolės metu nustatyta, kad duÅ¡o rageliai buvo techniÅ¡kai tvarkingi, kitų pažeidimų nenustatyta.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato, kad naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis Å¡varinimas, jie nusiprausia duÅ¡e. Ä® LAVL atvykę pacientai turi teisę pasinaudoti duÅ¡u tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 22 d. atsisakė pasinaudoti duÅ¡u.Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatomis, priimtiems į pataisos įstaigÄ nuteistiesiems daroma krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami.

PareiÅ¡kėjui atvykus į LAVL, prieÅ¡ jam darant visuminę kratÄ , buvo siÅ«loma atiduoti draudžiamus daiktus, buvo suraÅ¡ytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Buvo apimti saugojimui Å¡ie daiktai: juoda striukė, pilkas virÅ¡us, juodos ir baltos kelnės. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas su savimi elastinio binto neturėjo.PareiÅ¡kėjui atvykus į LAVL, jis buvo patalpintas į Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus laikino sulaikymo kamerÄ . Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja asmenų laikymo laikino sulaikymo kameroje termino, nenumato maksimalaus leidžiamo laikyti jų skaičiaus.

Nuteistųjų (suimtųjų) laikymo trukmė laikino sulaikymo kameroje priklauso nuo objektyvių aplinkybių. Laikino sulaikymo kamerose įrengta po du suolus ir tris kėdes.ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas pasiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 850 Eur neturtinės žalos suma.

Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL, Ligoninė) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjo teigimu, atvykus į LAVL, jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ , kurios plotas apie 9 kv m., įrengtos trys sėdimos vietos, o patalpinta buvo 13 asmenų, todėl trÅ«ko ploto, Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tris valandas.Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja asmenų laikymo laikino sulaikymo kameroje termino, taip pat nenumato maksimalaus leidžiamo laikyti jų skaičiaus.

Nuteistųjų (suimtųjų) laikymo trukmė laikino sulaikymo kameroje priklauso nuo objektyvių aplinkybių, tokių kaip atvykstančių nuteistųjų (suimtųjų) skaičius, atliekamų kratų ir gydytojo apžiÅ«rų laikas. LAVL laikino sulaikymo kamerose įrengta po du suolus ir tris kėdes.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant, kiek laiko asmuo gali bÅ«ti laikomas laikino sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje pagal analogijÄ (ABTÄ® 4 straipsnio 7 dalis) taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1087-662/2017).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar asmeniui, laikomam laikino sulaikymo kameroje, yra užtikrinamas tinkamas plotas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-1062/2017).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiÅ¡kėjas, teigiantis, jog kalinimo sÄ lygos buvo netinkamos, turi pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).Atsakovės atstovas nepateikė Å¡ias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tačiau, teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys – pateiktos laikino sulaikymo kameros fotografijos (b. l. 44-45) - dėl LAVL laikino sulaikymo kameroje tenkančio ploto vienam asmeniui, leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjas galėjo ginčo laikotarpiu galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, diskomfortÄ , dėl tenkančio ploto normos neužtikrinimo laikino sulaikymo kameroje.

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl laikino sulaikymo kameros ploto, joje laikytų asmenų skaičiaus, taip pat nepateikė duomenų, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr.

LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Todėl, LAVL nepateikus informacijos apie laikino sulaikymo kameros plotÄ , apie joje ginčo laikotarpiu laikytų asmenų skaičių, duomenų, kiek laiko pareiÅ¡kėjas praleido laikino sulaikymo kameroje, Å¡ios aplinkybės vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo laikino sulaikymo kamerose sÄ lygas.PareiÅ¡kėjas minėjo, jog nuteistųjų asmens kratos metu iÅ¡ jo buvo paimtas elastinis bintas ir arbata bei pasiÅ«lyta maistÄ ir kitas prekes įsigyti LAVL parduotuvėje.Vadovaujantis Taisyklių 57 punkto nuostatomis, priimtiems į pataisos įstaigÄ nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami.

Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e <...> paimami. Taisyklių 76 punktas numato, jog nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik Å¡ių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų.

Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iÅ¡ pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti Å¡ių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Ä® laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami Å¡ių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 153 ir 153.1 punktuose numatyta, jog nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Instrukcijos 154 punkte reglamentuota, kad visuminė asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje. Nuteistajam (suimtajam) prieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us. Dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiÅ«rint asmeninius daiktus, neiÅ¡rengiant suimtojo arba nuteistojo. PrieÅ¡ kratÄ suimtajam (nuteistajam) pasiÅ«loma atiduoti daiktus neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us (Instrukcijos 156 punktas).

Atlikus kratÄ (iÅ¡skyrus 155.1, 155.2 papunkčiuose numatytus atvejus), suraÅ¡omas protokolas. Atlikus bendrÄ jÄ kratÄ , jei ji neįforminama Å¡ios instrukcijos 174 punkte nustatyta tvarka, suraÅ¡omas suvestinis protokolas. Paėmus iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us ar jiems pareiÅ¡kus pretenzijų dėl kratos eigos, suraÅ¡omas protokolas (Instrukcijos 157 punktas).IÅ¡ byloje pateikto perduotų saugoti ir turimų daiktų kvito Nr. PS 15444 (b. l.

36) matyti, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo saugojimui buvo paimti Å¡ie daiktai: striukė juoda, virÅ¡us pilkas, kelnės juodos, kelnės baltos, su savimi pareiÅ¡kėjas pasiėmė atmintinę, juodus batus, baltÄ kepurę ir pižamÄ . Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitÄ pareiÅ¡kėjas patvirtino savo paraÅ¡u, pretenzijų nereiÅ¡kė. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame kvite nenurodyta apie tai, kad pareiÅ¡kėjas su savimi turėjo elastinį bintÄ , arbatÄ , todėl konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl elastinio binto, arbatos paėmimo ir neiÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui, nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad papraÅ¡ius pareigÅ«nų pasinaudoti duÅ¡u, buvo paaiÅ¡kinta, jog yra Å¡altas vanduo ir į duÅ¡Ä nebus vedamas, todėl duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik pirmadienį.

DuÅ¡o kabinos įrengtos netinkamai, nulaužtos dušų galvutės, persirengimo vietoje (koridoriuje) praviras langas, kurio nebuvo galima uždaryti, todėl pareiÅ¡kėjÄ perpÅ«tė vėjas ir jis pradėjo sloguoti.Taisyklių 257 punkte numatyta, kad naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis Å¡varinimas, jie nusiprausia duÅ¡e. Pataisos įstaigų personalui draudžiama reikalauti, kad nuteistieji nusikirptų plikai, jeigu nėra gydytojo raÅ¡ytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos.

Taip pat dezinfekuojami jų rÅ«bai. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis (Taisyklių 258 punktas). Pažymėtina, kad ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e.Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad į LAVL atvykę pacientai turi teisę pasinaudoti duÅ¡u tÄ pačiÄ dienÄ (b. l. 19). Tačiau iÅ¡ į bylÄ pateikto tarnybinio praneÅ¡imo apie budėjimÄ (vyko nuo 2017 m. lapkričio 22 d. 8.00 val. iki 2017 m. lapkričio 23 d. 8.00 val.) Ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriuje (II aukÅ¡te) matyti, jog pareiÅ¡kėjas atsisakė praustis, t. y. pats 2017 m. lapkričio 22 d. atsisakė pasinaudoti duÅ¡u (b. l. 43).

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog duÅ¡u naudojosi pirmadienį („duÅ¡o dienÄ â€œ). Tai, kad kiekvienÄ pirmadienį pagal LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės laikomų asmenų dienotvarkių, garsinių signalų ir komandų dienotvarkei vykdyti, skaičiuočių ir patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ nuteistieji duÅ¡e prausiasi duÅ¡e pagal grafikÄ , patvirtina ir byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas Nr. PA. 2-1378 (17.2.338 2.22) (b. l. 32-34).

Minėtame patikrinimo akte konstatuota, jog visiems nuteistiesiems kartÄ savaitėje yra sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Operatyviosios kontrolės metu karÅ¡to vandens tiekimo trikdžių nenustatyta. Dušų rageliai buvo techniÅ¡kai tvarkingi. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 2017/1483 neužfiksuota įrašų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu sirgo sloga, kuriÄ galėjo įtakoti atviri langai prie duÅ¡o patalpos (b. l. 37-42). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo klausimu yra atmestini.PareiÅ¡kėjas teigė, jog palatose pilna dulkių, nebuvo stalo, tinkamai neįrengta kriauklė.LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau - HN 47:2011). Å ios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Minėtas punktas stalų, suoliukų įrengimo gyvenamojoje patalpoje nenumato. Kadangi HN 47:2011 21 punktas nenumato stalo, kėdžių, kriauklės įrengimo palatoje, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl inventoriaus trÅ«kumo ar jo nurodomų aplinkybių, bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti trÅ«kstamÄ inventorių, o administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. V-39, 29.10 punktas reglamentuoja pacientų pareigÄ tvarkyti ir valyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo režimo ar kitų medicininių indikacijų. LAVL direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintoje LAVL aplinkos pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos (P 6-20017) procedÅ«ros 4.2.4 punkte (b. l. 22-26) nustatyta, kad nuolatinį patalpų – kamerų valymÄ ligoninės skyriuose atlieka nuteistieji pacientai, kuriems netaikomas nepertraukiamas lovos režimas ir pagal fizinę bÅ«klę gali atlikti valymo darbus.

Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte Nr. PA. 2-1378 (17.2.338 2.22) (b. l. 32-34), suraÅ¡ytame 2017 m. lapkričio 20 d. atlikus valstybinę operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nurodyta, kad gyvenamÄ sias patalpas pacientai tvarko patys pagal grafikÄ , tam jiems iÅ¡duodamas įstaigos valymo inventorius ir priemonės, kurie grÄ Å¾inami po tvarkymo.PareiÅ¡kėjas byloje nereiÅ¡kė pretenzijų, kad jam ar kitiems su juo kalėjusiems nuteistiesiems nebuvo iÅ¡duotos valymo priemonės. Kadangi pareiÅ¡kėjas bei kiti kartu su juo kameroje kalėję asmenys turėjo galimybę naudotis valymo inventoriumi, todėl akivaizdu, kad netvarka ginčo kameroje buvo sÄ lygota pačių joje kalėjusių asmenų (taip pat ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovės atstovės atsakomybė Å¡iuo aspektu yra negalima.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Pažymėtina, kad EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje V. prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį.

Byloje nėra duomenų, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.Teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo buvimas LAVL laikino sulaikymo kameroje, neužtikrinant garbės ir orumo nežeminančių sÄ lygų, jam sukėlė sunkumus, nepatogumus, ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo neturtinės teisės. Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kad buvimas laikino sulaikymo kameroje buvo trumpalaikis (3 valandos), atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, vertina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas laikymo laikino sulaikymo kameroje sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo laikino sulaikymo kameroje sÄ lygas, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (laikymo laikino sulaikymo kameroje sÄ lygas) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                      Daina Kukalienė