2025-03-19 Nr. AB-4693-3-62-3-02861-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-368-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02861-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr.)ATP-A-2024-00486 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas ir moralinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2025 m. sausio 21 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir 5 000 Eur moralinės žalos, reiškiant atskirą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atskirą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atskirai nurodant prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų sumas, patikslinti skundo pagrindą, aiškiai nurodant, iš kokios institucijos ir kada atliktų veiksmų ar neveikimo pareiškėjas kildina neturtinę žalą, aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. pateikė teismui patikslintą skundą atsakovams VGTPT ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VGTPT (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), prašydamas: 1) panaikinti VGTPT 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr.)ATP-A-2024-00486; 2) įpareigoti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas ir moralinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas ir moralinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur, laikė nepaduota, ir priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VGTPT 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr.)ATP-A-2024-00486 ir įpareigoti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat nutarė nelaikyti byloje atsakovu Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nelaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir galutinai dėl šalių tinkamumo spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto skundo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nes nesuformulavo atskiro reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atskiro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nenurodė prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų sumų.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas tinkamai nepatikslino skundo pagrindo, t. y. aiškiai nenurodė, iš kokios institucijos ir kada atliktų veiksmų ar neveikimo pareiškėjas kildina neturtinę žalą, aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde aplinkybės, susijusios su galimu neturtinės žalos atsiradimu, nurodomos itin apibendrinai, nenurodomos galbūt neteisėtų veiksmų atlikimo (atsisakymo atlikti veiksmus) datos, ir tai neleidžia apibrėžti inicijuojamos administracinės bylos nagrinėjimo ribų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas ir moralinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur laikė nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apylinkės teismo 2025m.sausio 28d. nutarties dalis ir įpareigoti teismą pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo laikyti paduotu bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą įtraukti į bylos nagrinėjimą visas paminėtas bylos šalis ir trečiuosius asmenis. Pareiškėjas taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad bylos aplinkybės yra susijusios su kitais teisminiais procesais, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino kitose teisminėse bylose tiriamų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turintis išankstinių nusistatymų pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduota nepašalinus skundo trūkumų, bei kuria nustatyta proceso šalių padėtis, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas būtinybe įvertinti galimo šališkumo ir interesų konflikto faktines aplinkybes.

Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas visus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo reikalavimas, privalėjo ir galėjo nurodyti šiame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepatikslino savo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, jog tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-811-520/2020).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir 5 000 Eur moralinės žalos, reiškiant atskirą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atskirą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atskirai nurodant prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų sumas, patikslinti skundo pagrindą, aiškiai nurodant, iš kokios institucijos ir kada atliktų veiksmų ar neveikimo pareiškėjas kildina neturtinę žalą, aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, patikslintame skunde nurodė, kad skunde minimi atsakovai, tretieji asmenys, liudininkai yra tiesioginiai įrodymai byloje, dėl kurių veiksmų ar galimai tyčinio neveikimo yra padaryta didelė turtinė žala pareiškėjo nekilnojamam turtui ir milžiniška neturtinė žala dėl atsiradusio nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos valstybe, kurios pilietis pareiškėjas yra, ir jos institucijomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, pareiškėjo pateiktus dokumentus, sprendžia, jog iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos sumą kildina iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų (neveikimo) priimant skundžiamą Sprendimą, pareiškėjas taip pat yra nurodęs aplinkybes, dėl kurių jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, bei nurodęs, kaip ši neturtinė žala pasireiškė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų yra nepagrįsta, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu panaikinama, o skundo šioje dalyje priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, iš naujo sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą, turi būti iš naujo įvertinamas ir ginčo šalių tinkamumas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta pareiškėjo A. Ž. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas ir moralinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur, laikyti nepaduota, panaikinti ir šio pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė