2023-09-27 Nr. AB-17068-3-61-3-04080-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-38-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04080-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. J. ir L. K.), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VTD, Departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr. 27L-2402 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų D. J. ir L. K. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45090) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio (toliau – ir atsakovas, ŽŪM) ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-394 „Dėl D. J. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias patirtas išlaidas.

2. Pareiškėjo patikslintas skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) (toliau – ir Konkursinė pareigybė) pareigas (toliau – ir Konkursas), kuris vyko Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 9 d. ir 10 d. posėdyje (toliau – ir Posėdis), o apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu. Pareiškėjui kilo abejonių dėl atliktos atrankos atitikimo procesiniams reikalavimas ir dėl pačių viešo konkurso rezultatų.

2.2. Pareiškėjas, apžvelgęs Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) 3 punkto, 48 punkto nuostatas dėl informacijos apie konkursus pretendentams bei informacijos apie konkurso rezultatus teikimą, taip pat Valstybės tarnybos departamento direktorius 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punkto nuostatas, pažymėjo, kad VTD nepagrįstai pareiškėjui pateikė tik Protokolo išrašą.

2.3. Kadangi VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 27VK-2052 „Dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ (toliau – ir VTD įsakymas) viešai nepaskelbtas, šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ir neteisėta.

2.4. VTD paskirta Komisijos pirmininkė A. M. pagal jos Pareigų aprašymą neturėjo teisės vertinti pretendentų, kadangi funkcija „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“ reiškia, kad gali tik techniškai aptarnauti, tačiau nereiškia, kad turi teisę pretendentus vertinti. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė I. A. (Pareigų aprašymo 20 p.), bei Žemės ūkio ministerijos deleguotas Komisijos narys A. S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas), nes jo Pareigų aprašyme tokios funkcijos iš viso nėra numatyta. Komisijos nariai neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamo Sprendimo.

2.5. Konkurso metu pareiškėjas Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei – sekretorei I. A. pareiškė nušalinimus, tačiau iš Komisijos protokolo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas (Aprašo 41 punktas), ir tai leidžia teigti, kad Protokolas yra suklastotas.

2.6. VTD Komisija Protokolu priimto Sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos, todėl ginčijamas Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

2.7. Pareiškėjas negalėjo įsitikinti, ar visi Konkurse dalyvavę pretendentai atitiko nustatytus Konkursinės pareigybės reikalavimus (Aprašo 18 ir 40 p.), be to, jam nebuvo suteikta informacija, kokie pretendentai dalyvavo Konkurse, kokie buvo jų vertinimo rezultatai ir užimtos vietos.

2.8. Konkurso metu pareiškėjui buvo taikytas dar ir kitas žodinės praktinės užduoties metodas, kai VTD Komisijos atstovės žodžiu reikalavo pačiam pareiškėjui nurodyti su pareigybės aprašymo funkcijomis visiškai nesusijusias praktines užduotis – pateikti pavyzdžius ir nurodyti konkrečias situacijas iš ankstesnio darbo, kokių veiksmų ėmėsi ir kokie jų rezultatai. Pagal visiems pretendentams vienodas konkurso sąlygas Komisijos nariai (-ės) turėtų vertinti kaip kiekvienas pretendentas išspręstų vieną ir tą pačią situaciją. Komisijos narės pakeitė Konkurso sąlygas bei šiurkščiai pažeidė Apraše nustatytus reikalavimus (Aprašo 3, 5, 38, 46.2, 47 p.), o jų vertinimai buvo nenuspėjami, neskaidrūs, šališki ir neobjektyvus, taip sudarant akivaizdžiai nevienodas sąlygas stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Skirtingos kiekvienam pretendentui pateiktos žodinės praktinės užduotys ir klausimai buvo aptakūs, nekonkretūs ir iš viso be galimo teisingo atsakymo, todėl atsakymų į minėtus klausimus ir užduotis iš viso nebuvo įmanoma objektyviai, nešališkai ir skaidriai įvertinti.

2.9. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą buvusi Žemės ūkio ministerijos viceministrė L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti. Šiuo metu Konkursą laimėjusi L. K. dirba Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriuje, o D. J. iš to paties skyriaus patarėjos, laimėjus konkursą, perkelta į vedėjos pareigas. Todėl Žemės ūkio ministerijos atstovo A. S. vertinimas yra susijęs su iš anksto jau numatytu kolegių ir bendradarbių laimėjimu, ir tą patvirtina netolygus jo balas, nesusiję su Konkursinės pareigybės aprašymu klausimai.

2.10. Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo turimas žinias ir jo daug aukštesnes kompetencijas ir nepagrįstai jų nevertino, parodė nevienodą požiūrį į Konkurso dalyvius ir akivaizdų šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, bei pažeidė Aprašo 3.2 papunktį ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principus, bei Aprašo 47 punkte numatytą imperatyvų reikalavimą pretendentus vertinti pagal teisingų atsakymų dalį 10 balų skalėje.

2.11. Konkurso metu buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi Komisija prieš tris dienas nebuvo sudariusi vertinimo plano. Nors Komisijos narėms A. M. ir I. A. buvo pareikštas nušalinimas, o ne prašymas nusišalinti, bet A. M. nusprendus nenusišalinti, iš esmės buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatyme reglamentuotas pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinis reguliavimas. Komisijos nario individualaus vertinimo lentelėje atliktas vertinimas yra ydingas, kadangi joje nėra užfiksuotas individualizuotas įvertinimas į kiekvieną klausimą.

3. Atsakovas VTD atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. VTD direktoriaus įsakymas dėl Komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, todėl neturi būti skelbimas.

3.2. Komisijos narių A. M. ir I. A. viešai skelbiamuose pareigybės aprašymuose nurodyta funkcija – dalyvavimas konkursų (atrankų) komisijos darbe – būtent ir yra pretendentų vertinimo funkcija.

3.3. Komisijos posėdžio protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, kad konkurso protokolas yra skirtas Komisijos posėdžių eigai ir rezultatams fiksuoti.

3.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad buvo nuslėpta Komisijos narėms pareikšto nušalinimo procedūra, kadangi konkurso garso / vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis, todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše. Pareiškėjas reiškė nušalinimą Komisijos narėms A. M. ir I. A., motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narės buvo A. M. bei I. A., tačiau vien toks faktas nereiškia Komisijos narių šališkumo, ar kažkokio priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, ką posėdžio metu patvirtino ir Komisijos narės. Komisijos narės dėl joms pareikštų nušalinimų pateikė atskirai kiekviena savo poziciją, ir nei vienas Komisijos narys nesutiko su pareikštu nušalinimu.

3.5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie užimtą vietą Konkurse, kiek buvo pretendentų, kokie buvo surinkti balai. Konkurso garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas pageidavo informaciją apie surinktą balą ir vietą gauti per VATIS sistemą. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas per VATIS sistemą buvo informuotas apie Komisijos narių atliktą vertinimą ir jo vidurkį.

3.6. Vadovaujantis Aprašo 46 punktu, pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi tokie metodai: interviu; praktinė užduotis; esė; testas; namų darbų užduotis ir jos pristatymas. Nagrinėjamu atveju klausimai, kuriuos pareiškėjui ir kitiems pretendentams pateikė Komisijos nariai, yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti.

3.7. Per VATIS pateikti pranešimai patvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimo Komisijoje dieną, laiką, jog vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog vertinimo Komisijoje kriterijai apima kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir šios aplinkybės patvirtina, kad pretendentų vertinimo komisija negali pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų. Pretendentų vertinimo planas nagrinėjamu atveju buvo aptartas Komisijos narių žodžiu.

4. Atsakovas ŽŪM pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-52, 7 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo „Įstaigos vadovui pavedus, atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis“, 16 punkte – kad šias pareigas einantis asmuo „<...> atstovauja ministerijai <...>, kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose.“, 21 punkte – šias pareigas einantis asmuo „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“. ŽŪM vadovybės žodinis pavedimas atstovauti ministerijai minėtame konkurse A. S. buvo duotas, o minėti pareigybės aprašymo punktai pagrindžia jo teisėtą dalyvavimą Komisijos veikloje.

4.2. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad viešojo konkurso dalyviams buvo pateiktos žodinės praktinės užduotys, kurios nesusijusios su pareigybės aprašymo funkcijomis ir kad per Konkurso eigą pakeitus Konkurso sąlygas bei taikius ir Konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, jos (Konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas Konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu neteisėtai pasikeitė ir vertinimo kriterijai, yra nepagrįsti.

4.3. A. S. visiems dalyviams uždavė vienodo pobūdžio klausimus, kurie buvo susiję su Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus, į kurio vedėjo pareigas pretendavo Konkurso dalyviai, nuostatais. Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjas turėtų žinoti skyriaus, kuriam ruošiasi vadovauti, nuostatus ir su jais susijusius klausimus. Turimais duomenimis, Komisijos nariai bendrai vertino tik Konkurso dalyvių motyvaciją, o likęs vertinimas buvo tik pagal savo užduotus klausimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, byloje nustatęs faktines aplinkybes, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 12 straipsniais, Aprašo nuostatomis, aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl VTD įsakymo, kuriuo buvo sudaryta Komisija, negaliojimo jo viešai nepaskelbus, ir atsižvelgdamas aktualių teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad šis įsakymas nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos, todėl VTD įsakymas neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre, be to, Komisijos sudarymas įsakymu yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Komisijos nariai negalėjo būti paskirti į Komisiją, nes neturėjo kompetencijos ir negalėjo vykdyti pretendentų atrankos, įvertino Komisijos narių A. M., I. A. ir A. S. pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas ir padarė išvadą, kad Komisiją sudarė asmenys, kurie pagal savo pareigybės aprašymus galėjo būti paskirti Komisijos nariais.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Protokole neužfiksavus pareiškėjo pareikšto nušalinimo Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei – sekretorei I. A., Protokolas buvo suklastotas, vadovaudamasis Aprašo 47 punkto nuostatomis dėl skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašo darymo pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvui užtikrinti, pažymėjo, kad visa informacija apie pareiškėjo pareikštus nušalinimus Komisijos nariams yra užfiksuota Konkurso garso / vaizdo įraše, ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nuslėpta.

10. Teismas akcentavo, kad Aprašas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus (26 p.), tačiau nušalinimo procedūra jame nereglamentuota, todėl tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 2 dalis, pagal kurią sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

11. Teismas iš byloje esančio Konkurso vaizdo / garso įrašo nustatė, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą Komisijos narėms A. M. ir I. A., nurodydamas, jog jis yra padavęs skundą teismui dėl kito konkurso, kurio vertinimo komisijos narėmis buvo A. M. ir I. A.. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas Komisijos narei I. A. buvo išspręstas Komisijos pirmininkės A. M. ir kito Komisijos nario – A. S., nusprendžiant nenušalinti I. A.. Pareiškėjo pareikštas nušalinimas Komisijos pirmininkei A. M. buvo išspręstas kitų Komisijos narių – I. A. ir A. S., jiems nesutikus su pareikštu nušalinimu. Tokią nušalinimo sprendimo procedūrą teismas laikė tinkama, nes vertino, jog Departamento direktorius, VTD įsakymu sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisiją, kartu šiai komisijai delegavo ir įvairių komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tarp jų – ir pareikšto komisijos nariams nušalinimo klausimo, išsprendimą.

12. Teismas atmetė skundo argumentus dėl galimo Komisijos nario A. S. nešališkumo ir galimybės dalyvauti Komisijos darbe dėl to, kad jį ir kitas pretendentes – L. K. ir D. J. – siejo bendradarbių statusas, byloje nenustatęs, kad Komisijos narys A. S. būtų buvęs minėtų pretendenčių tiesioginis vadovas ar kitaip suinteresuotas asmuo, bei nesant kitų objektyvių galimą nešališkumą patvirtinančių aplinkybių.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jam nežinoma, ar visi pretendentai atitiko reikalavimus pareigybei užimti, atsižvelgdamas į Aprašo 18, 58 punktų nuostatas, taip pat į Departamento atsiliepime nurodytus argumentus dėl pretendentų dokumentų vertinimo, bei įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus trečiųjų suinteresuotųjų asmenų D. J. ir L. K. Konkursui pateiktus asmens duomenis, padarė išvadą, kad minėtos pretendentės atitiko Konkursinei pareigybei keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo nuostatas pareiškėjui negali būti suteikti kitų pretendentų duomenys, bei nurodė, kad pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl kitų pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikia pagrindo teismui vertinti visų Konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą esminį procedūrinį pažeidimą, t. y. kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas (toliau – ir Planas), vadovavosi Aprašo 32 ir 39 punktų, aktualiomis Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, įvertino atsakovo nurodytą informaciją, kad atsižvelgiant į Reglamentą, pareiškėjui buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, jog komisija vertinimo planą privalo sudaryti raštu. Teismas sprendė, jog tuo atveju, kai konkurse naudojamas vienas vertinimo metodas, kaip šiuo atveju – interviu, yra tinkama situacija, kad komisijos nariai vertinimo planą suderina žodžiu. Teismas iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų pretendentams klausimų padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu ir vykdomas Konkurso metu, Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems Konkurso dalyviams. Teismas pažymėjo, kad formalaus Plano neužfiksavimas raštu nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi garso įrašas patvirtina, kad toks planas buvo sudarytas ir aptartas žodžiu, o vertinimo kriterijai visiems pretendentams buvo paskelbti ir aiškūs.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl Protokolo nemotyvavimo faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir kt., įvertinęs Protokolo turinį Aprašo 41 punkto kontekste, padarė išvadą, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, kadangi jame nurodyti Konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pažymėjo, kad nors Protokole nėra nurodytos konkurso apskundimo tvarkos, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teismui apskundė protokolinį sprendimą, teismas šio trūkumo nelaikė esminiu, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.

16. Teismas, vertindamas skundo argumentus, jog Konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas, Konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai, pretendentų nurodytos situacijos buvo ne vienodos, todėl buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai, vadovavosi Aprašo 43, 46 punktų, Reglamento 7 punkto nuostatomis, taip pat Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. patvirtintomis rekomendacijomis Nr. 27L-1472, kurios skirtos konkursų ir atrankų komisijų nariams, bei įvertino pareiškėjui per VATIS sistemą teiktų pranešimų turinį, taip pat Komisijos vaizdo / garso įrašą dėl Konkurso eigos, pretendentams pateiktų klausimų ir kt. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per VATIS ir Konkurso metu buvo informuotas dėl pretendentų vertinimo kriterijų (kompetencijos ir gebėjimai, motyvacija, tinkamumas užimti Konkursinę pareigybę), vertinimo metodo (interviu), buvo supažindintas su Komisijos sudėtimi, vertinimo metodu (interviu), vertinimo kriterijais – gebėjimai ir kompetencija bei motyvacija, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami jo atsakymai žodžiu; Konkurso metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus / patirtį, kurie būtų aktualiausi pareigybei į kurią pretenduojama.

17. Teismas, apžvelgęs Konkurso metu pretendentams užduotus klausimus, prašant pateikti konkrečius pavyzdžius (elgesio klausimus), kitus klausimus, susijusius su Konkursinės pareigybės funkcijomis, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo skundo argumentus, jog užduodami elgesio tipo klausimai yra šališki ir neskaidrūs, nes pretendentų pateiktos situacijos buvo skirtingos, todėl nieko patikrinti ir įvertinti buvo neįmanoma bei, kad tokie klausimai nesusiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjui, tiek kitiems pretendentams buvo užduoti klausimai, susiję su pareigybės, kurią pretenduojama užimti, kompetencijomis, tarp jų – ir elgesio tipo klausimai. Teismo įsitikinimu, konkurso metu taikytas interviu metodas buvo tinkamas siekiant išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį. Tai, kad pareiškėjui ir kitiems pretendentams pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jie susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos narės I. A. netinkamai formuluotų klausimų, ir kt., įvertinęs Posėdžio garso įrašą, pažymėjo, kad Komisijos narių klausimai buvo užduodami suprantamai ir korektiškai, nebuvo juntamas susierzinimas ar nepasitenkinimas. Teismas nenustatė, kad Komisijos narės A. M. ir I. A. būtų išreiškusios išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, ar kad jų klausimai būtų buvę nekorektiški, o vertinimai būtų buvęs neobjektyvūs. Tai, kad kiekvieno pretendento nurodyta situacija iš ankstesnio darbo ar nurodyta hipotetinė situacija buvo skirtinga, teismo nuomone visiškai nereiškia, kad pretendentų atsakymų nebuvo įmanoma įvertinti, ar kad tokia užduotis yra nesusijusi su pareigybės aprašyme išvardintomis funkcijomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pretendentės L. K. ir D. J. suprato užduodamus klausimus ir pateikė atitinkamas situacijas.

19. Teismas, atsižvelgdamas į Konkursinės pareigybės aprašyme nustatytas veiklos sritis, pareigybės specializaciją, funkcijas, bendrąsias ir specifines kompetencijas ir jų reikalaujamus lygius, nustatė, kad pretendentams Konkurso metu užduoti klausimai buvo susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia minėtai pareigybei užimti ir esminėmis šios pareigybės funkcijoms atlikti, todėl atmetė skundo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygos dėl ko pasikeitė ir vertinimo kriterijai, tuo pažeidžiant skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principus. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė pretendentų vertinimo komisijai. Teismas neturi teisės vykdyti pretendentų vertinimo komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją.

20. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Departamentas neinformavo pareiškėjo apie tai, kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo, įvertinęs Posėdžio garso įrašą, pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.

21. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai organizavo Konkursą, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolinį Sprendimą, kuriuo teisingai įforminti skaidraus Konkurso rezultatai, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

22. Teismas atmetė kitus pareiškėjo skundo argumentų, konstatavęs, jog jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą ir Įsakymą; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų visas jo patirtas išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

24. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų ir teismų praktikos.

24.2. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ir šališkas teismas, kuris jau nagrinėjo analogišką bylą tarp tų pačių šalių (t. y. administracinę bylą Nr. eI3-1518-1047/2021), ir teisėjų kolegijos veiksmai minimoje byloje buvo apskųsti, be to, nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas nušalinimas teisėjams, kuris nebuvo tenkintas. Teisėjų šališkumą patvirtina aplinkybės dėl pareiškėjo pertraukinėjimo teismo posėdžio metu, jo baigiamosios kalbos nutraukimo, teisėjų atsisakymas nusišalinti šioje byloje, procesinių prašymų netenkinimas. Kilus abejonių dėl teismo šališkumo, skundžiamas teismo sprendimas turi būti naikinamas kaip priimtas neteisėtos sudėties teismo.

24.3. Tokios pačios sudėties teismas anksčiau nagrinėjo identišką administracinę bylą Nr. eI3-1518-1047/2021, todėl skundžiamas teismo sprendimas vertintinas kaip minimoje administracinėje byloje priimto sprendimo kopija. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško realaus bylos aplinkybių tyrimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas ir nemotyvuotas.

24.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę byloje būti atstovaujamam atstovo, kadangi pareiškėjo atstovui advokatui 2021 m. rugpjūčio 24 d. neatvykus į bylą (neprisijungus prie nuotolinio teismo posėdžio), pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino advokato neatvykimo priežasčių, bei netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

24.5. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylą, nes į ją neatvyko tretieji suinteresuotieji asmenys, nors byloje nėra duomenų, kad jiems apie buvo tinkamai pranešta apie posėdį, taip neužtikrindamas pareiškėjo teisės užduoti tretiesiems asmenims klausimų, be to, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės.

24.6. Skundžiamame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl proceso dalyvių posėdžio metu duotų paaiškinimų, argumentų, nėra pasisakyta dėl pareiškėjo argumentų ir motyvų dėl Konkurse pretendentų motyvacijos įvertinimui suteikiamo svorio ir individualių klausimų įvertinimui suteikiamo svorio nebuvimo, netolygaus Komisijos nario A. S. vertinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame neatsakyta į visus esminius šalių keltus klausimus.

24.7. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos narių pareigybių aprašymuose nurodytos funkcijos leido Komisijos nariams dalyvauti Komisijos darbe, kadangi į bylą nėra pateikti Komisijos narių pareigybių aprašymai, ir jie nebuvo ištirti bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

24.8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų Konkurse dalyvavusių pretendentų atitikties Konkurso reikalavimams, pareiškėjui neleido susipažinti su kitų pretendentų duomenimis, kurie nebuvo pripažinti neviešais, taip suvaržydamas jo teisę pateikti savo argumentus šiuo aspektu. Teismo posėdžio metu pagarsintas trečiojo asmens D. J. gyvenimo aprašymas patvirtina, jog ji neatitinka reikalavimo turėti 5 metų patirtį žemės ūkio srityje, ir šios aplinkybės patvirtina skundžiamo teismo sprendimo nemotyvuotumą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie Reikalavimai pretendentams buvo nustatyti, kokie pretendenčių duomenys juos patvirtino ir pan.

24.9. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perklausyta tik ta Konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis, kuri susijusi su pareiškėjo vertinimu, todėl, teismo posėdžio metu neišklausius šio įrašo dalies su Konkurso laimėtojų ir pretendenčių vertinimu, visos pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai, padaryti Konkurso garso įrašo pagrindu, yra neteisėti.

24.10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Komisijos narėms pareikšto nušalinimo, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl teisėjų nušalinimo, nes nagrinėjamu atveju taikytinos VAĮ 24 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl nepagrįstai sprendė, jog VTD įsakymu Komisijai buvo deleguotas Komisijos narių nušalinimo klausimo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Komisijos narių nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas kitų dviejų Komisijos narių, nes teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog šis klausimas dėl nusišalinimo Komisijos narių buvo sprendžiamas vienasmeniškai, viršijant turimus įgaliojimus, todėl Komisijos darbas po pareikšto ir neteisingai išspręsto nušalinimo Konkurso metu buvo neteisėtas.

24.11. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nevertino galimo Komisijos nario A. S. šališkumo, pasireiškusio netolygiu (dvigubai mažesniu) pareiškėjo vertinimu lyginant su VTD atstovių vertinimu.

24.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė Komisijos posėdžio garso įrašo turinio, jo nevertino pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, todėl padarė klaidingas išvadas, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o patikslinamieji klausimai skyrėsi atsižvelgiant į pateiktus atsakymus, o Komisijos nariai, vertindami pareiškėją, nebuvo šališki, be to, teismas nenustatė, kokie konkretūs reikalavimai turėjo būti taikomi Konkursui, netyrė pareiškėjo skundo argumentų dėl jo diskriminavimo pagal amžių, neanalizavo Komisijos narių užduotų patikslinamųjų klausimų susietumo su ketinamomis užimti pareigoms ir kt. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus (Komisijos narius), taip suvaržydamas pareiškėjo teises teikti įrodymus, užduoti klausimus ir kt. Teismui tinkamai neįvertinus Komisijos posėdžio garso įrašo, pagal LVAT praktiką toks sprendimas pripažįstamas neteisėtu (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020).

24.13. Pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą, kad Komisija sudarė pretendentų vertinimo organizavimo planą, jį aptarė žodžiu ir vykdė Konkurso metu, kadangi byloje nėra jokių tokias išvadas patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika, neatitinkančia dabartinio teisinio reguliavimo. Nesudarius Plano, neaptarus vertinimo lyginamojo svorio, nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, todėl buvo pažeistas skaidrumo principas, teisės aktų nuostatos.

24.14. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokiu būdu buvo vertinami Komisijos narių užduodami klausimai, koks buvo motyvacijos pagrindimo įvertinimo svoris, ir pan., nevertino, ar atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Apraše numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, todėl konstatavus, kad Komisijos vertinimas buvo neskaidrus ir neaiškus, šališkas ir nepagrįstas, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl tinkamo pretendentų vertinimo. Be to, teismas nepatikrino ir nevertino, kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, ir kaip pagal šiuos kriterijus vertinti pretendentai.

24.15. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, taip pat nepasisakė dėl jų privalomumo, nevertino ir to, ar Konkurso metu užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ar tai atsispindi Plane ir individualiose pretendentų vertinimo lentelėse. Teismas nenustatinėjo, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką vertindami visų pretendentų atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus.

24.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021), todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad VTD pateikiant pareiškėjui Protokolo išrašą tik su jo duomenimis, Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas.

25. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, bei nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, prieštarauja teismų praktikai, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas prašė vadovautis atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

26. Atsakovas VTD pateiktame atsiliepime nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

26.1. Atsakovas nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukopijavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021, ir pažymi, jog administraciniuose teismuose nagrinėjami 8 pareiškėjo skundai su analogiškais skundo motyvais, kas ir sąlygoja teismų sprendimų panašumą.

26.2. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nedalyvavimas teismo posėdyje neturėjo įtakos teismo sprendimo priėmimui, visoms bylos šalims apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, o pareiškėjo atstovas advokatas nepranešė apie neatvykimo į posėdį priežastis.

26.3. Pareiškėjas savaip interpretuoja VTD atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl individualių klausimų įvertinimo lyginamojo svorio ir motyvacijos įvertinimo svorio, dėl nevienodų klausimų, kadangi posėdžio metu buvo paaiškinta, jog pagal atsakymus į interviu klausimus motyvacijos pagrindimo įvertinimui paprastai suteikiamas 20-30 proc. svoris, o individualių klausimų įvertinimui – atitinkamai 70-80 proc. svoris; posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad visi klausimai pretendentams buvo vienodi, tačiau jų atsakymai buvo skirtingi.

26.4. Atsakovas nesutiko, kad pretendentės D. J. ir L. K. neatitiko Konkursinės pareigybės aprašyme nurodytų šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, t. y. turėti ne mažiau kaip 5 metus patirties žemės ūkio srityje, ir pažymi, jog abi pretendentės atitiko minėtus reikalavimus, kadangi šis specialusis reikalavimas yra labai abstraktus, t. y. darbinė patirtis, susijusi su bet kokia veikla žemės ūkio srityje.

26.5. Atsakovas nesutiko, kad A. S. pagal jo užimamos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas negalėjo dalyvauti Komisijos darbe, ir pažymi, jog į pretendentų vertinimo komisiją gali būti deleguojamas bet kuris valstybės tarnautojas, be to, pareigybės aprašyme paprastai nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu, taigi ir su dalyvavimu konkursuose ir atrankose.

26.6. Atsakovas, vadovaudamasis atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog Komisijos narių nušalinimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Komisijos nario A. S. šališkumo.

26.7. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl Plano nesudarymo, ir pažymėjo, jog Komisijos darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas, o Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija yra teisėta; visi pretendentai atitiko specialiuosius reikalavimus; vertinimo metu buvo taikomas vienas vertinimo metodas – interviu metodas; visiems pretendentams buvo užduodami vienodi klausimai; pretendentai buvo vertinami nuo 1 iki 10 balų skalėje, t. y. pretendentų vertinimas vyko teisės aktuose nustatyta tvarka.

26.8. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Reglamento 7.4.2 punkto nuostatas Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, išskyrus klausimus, susijusius su motyvacija – juos vertino visi Komisijos nariai individualiai, integruodami į savo balą. Komisija prieš posėdį apsitaria tik galimas klausimų formuluotes, o klausimų konkrečias formuluotes komisijos nariai turi parengti savarankiškai ir aptarti juos gali su kitais komisijos nariais komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną. Prieš posėdį konkrečiai yra apsitariama tik dėl motyvacijos klausimų, tačiau jokios pageidautinų atsakymų gairės nėra nustatomos, nes tokių gairių objektyviai neįmanoma nustatyti, kadangi iš anksto nėra žinoma, kokie bus kiekvieno pretendento atsakymai.

26.9. Konkurso metu pretendentams buvo taikomas interviu metodas, visiems pretendentams buvo užduodami vienodi klausimai, kurie yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Klausimai, kuriuos pareiškėjas įvardijo kaip praktinę žodinę užduotį, yra skirti pamatuoti pretendento turimas kompetencijas, elgesį.

26.10. Konkurso metu kiekvienas komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo-atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, vadovaudamasis patvirtintais vertinimo kriterijais. Jokių tarpinių balų skaičiavimo / nurodymo už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą nėra nustatyta Apraše ir Reglamente. Byloje pagrįstai nustatyta, kad kiekvienas pretendentų vertinimo komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai, skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

26.11. Pareiškėjas tendencingai vadovaujasi teismų bylomis dėl informacijos apie konkursų rezultatus pateikimą, kadangi administraciniai teismai kitose bylose yra pasisakę, jog Valstybės tarnybos departamentas teisingai ir teisėtai pateikė pareiškėjui tik su juo susijusius duomenis dėl konkursų. Visa informacija pareiškėjui buvo suteikta tinkamai.

26.12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes, atsakovo nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja procesu.

27. Pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prašydamas netaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančių nurodytų teisės aktų nuostatų, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

IV. 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte), t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors ta pati teisėjų kolegija nagrinėjo analogiško pobūdžio ginčą tarp tų pačių šalių, ir teisėjų kolegijos veiksmai minimoje byloje buvo skundžiami, pažymėjo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje 2021 m. birželio 15 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai tuo pagrindu, kad ši teisėjų kolegija nagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-1518-1047/2021, ir pareiškėjas minimoje byloje pateikė skundą dėl teisėjų veiksmų, todėl pareiškėjas abejoja bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos objektyvumu ir šališkumu. Šis pareiškėjo prašymas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, kuria nebuvo nustatyta pagrindų nušalinti teisėjų kolegiją nuo administracinės bylos Nr. eI3-1473-982/2021 nagrinėjimo, ir pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo netenkintas.

30. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat siūlė bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai nusišalinti, atsižvelgdamas į užprogramuotą konfliktą dėl anksčiau šios kolegijos nagrinėtos analogiško pobūdžio bylos, kurioje teisėjų veiksmai buvo skundžiami. Pareiškėjo teigimu, galimą konfliktą patvirtina teisėjų kolegijos procesiniai veiksmai nagrinėjamoje byloje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, patvirtinančias bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjų kolegijos galimą šališkumą (pareiškėjo pertraukinėjimą, nenusišalinimą, baigiamosios kalbos nutraukimą, procesinių prašymų netenkinimą), pažymėjo, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo bylos baigtimi, tendencingumo, išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, ar konflikto buvimo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjo pareikštas siūlymas teisėjų kolegijai nusišalinti buvo reiškiamas tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2021 m. birželio 15 d., todėl pirmosios instancijos kolegija pagrįstai atsisakė nusišalinti (ABTĮ 44 str. 7 d.). Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusių teisėjų darbą kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje ar nepasitenkinimas teismo atliktais procesiniais veiksmais nėra pakankamas pagrindas laikyti juos šališkais visose pareiškėjo inicijuotose bylose.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvavo jo advokatas, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę turėti atstovą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas ir jo atstovas 2021 m. balandžio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo žodinio proceso tvarka, pareiškėjui ir jo atstovui dalyvaujant teisme, kadangi pareiškėjo atstovas advokatas neturi techninių galimybių dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. birželio 15 d. 13.30 val.

žodinio proceso tvarka mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. rugpjūčio 24 d. 13.30 val. žodinio proceso tvarka mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Iki bylos nagrinėjimo dienos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) pareiškėjo atstovas advokatas neinformavo pirmosios instancijos teismo apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje, o pareiškėjas nesiaiškino savo advokato nedalyvavimo priežasčių, taip pat neieškojo kito atstovo.

Taigi, teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo dėl advokato neprisijungimo prie posėdžio, nėra teisinio pagrindo. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, aktyviai teikė savo paaiškinimus, todėl nurodytos aplinkybės neleidžia vertinti, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo kaip nors pažeistos. Pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, keliolikos metų advokato praktiką, patirties dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, todėl teismo vertinimu, jis galėjo pakankamai kokybiškai save atstovauti.

Proceso šalims pagrindinės procesinės teisės ir pareigos jau buvo išaiškintos teismo šaukime, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai teismo posėdyje galėjo jų ir neišaiškinti. Pasisakydamas dėl trečiųjų asmenų nedalyvavimo teismo posėdyje, apeliacinės instancijos tesimas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tretiesiems asmenims apie posėdžio datą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos atidėjimo iš jų negauta, be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokių konkrečių klausimų negalėjo užduoti tretiesiems asmenims, kokių aplinkybių negalėjo išsiaiškinti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje nedalyvavus tretiesiems asmenims buvo netinkamai išnagrinėta byla.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, o yra tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 kopija, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su šiuo pareiškėjo abstrakčiu teiginiu, nesudarančiu teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, nes, nors abu pirmosios instancijos teismo sprendimai panašūs, tačiau teigti, kad vertinamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021 pateiktais išaiškinimais, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi.

33. Teismas, susipažinęs su 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė jokių esminių teismo posėdžio vedimo tvarkos pažeidimų. Kitos pareiškėjo abejonės pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais iš esmės yra mažareikšmės, neturinčios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui bei procesinei bylos baigčiai.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

35. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

36. Teismas nurodė, kad tiek administracinės bylos medžiaga, tiek 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos šalys su konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo susipažinę dar prieš teismo posėdį, teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo stadijoje buvo pagarsinti pareiškėjo nurodyti dokumentai, perklausyta Konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis, susijusi su pareiškėjo vertinimu Komisijoje. Skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas ne tik Konkurso garso ir vaizdo įrašu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, Protokolu, VATIS pranešimais, įrodymais, patvirtinančiais trečiųjų suinteresuotų asmenų atitiktį Konkursinei pareigybei keliamiems reikalavimams ir pan., kurie yra tinkamai ištirti ir įvertinti. Teismas, susipažinęs su Konkurso garso ir vaizdo įrašu, kuris yra pridėtas prie bylos, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos aplinkybės, kurios grindžiamos minėtu įrašu, atitinka jo turinį. Apelianto nurodytą aplinkybę, kad Konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo visas peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, teismas vertino neturinčia įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjo A. S. kompetenciją būti paskirtam Komisijos nariu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo susipažinta su šio Komisijos nario pareigybės aprašymu. Aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys). Kadangi Konkurso metu pareiškėjas pretendavo užimti Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, todėl VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu į Komisijos sudėtį pagrįstai ir teisėtai įtrauktas atsakovo ŽŪM paskirtas įgaliotas atstovas Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. S. Pažymėta, jog A. S. pareigybės aprašymo nuostatos, patvirtinančios jam pavestas funkcijas atstovauti įstaigai kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose, vykdyti kitus pavedimus, buvo nurodytos atsakovo ŽŪM pateiktame atsiliepime pirmosios instancijos teismui, taip pat aptartos teismo posėdžio metu, o pirmosios instancijos teismo sprendime galbūt padarytas rašymo apsirikimas nurodant A. S. pareigybės aprašymo punktus, atsižvelgiant į Aprašo 23 punkte išdėstytą reglamentavimą, nesudaro pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti A. S. tinkamumo eiti Komisijos nario pareigas aspektą. Taip pat pažymėta, kad kitos Komisijos narės dirbo VTD padalinyje – Vadovų atrankos ir planavimo skyriuje, jų pareigybių aprašymuose yra nustatyta funkcija – dalyvauti konkursų komisijų darbe (ši aplinkybė buvo nurodyta ir pareiškėjo patikslintame skunde). Įgaliojimai atlikti funkcijas vykdant aktualią atranką yra suteikti Departamento direktoriaus įsakymu sudarant Komisiją, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nariai veikė be įgaliojimų ar juos peržengdami.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tai, ar visi nelaimėję konkurso pretendentai atitinka keliamus reikalavimus, nėra susiję su pareiškėjo ginamomis subjektinėmis teisėmis ir su teismo priimtais reikalavimais. Apeliantas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Valstybės tarnybos departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams. Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse panašiose bylose (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022) (ABTĮ 15 str. 1 d.).

39. Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, jog Konkursą laimėję pretendentai (tretieji suinteresuotieji asmenys) neatitiko keliamų reikalavimų jų patirties (turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo patirtį žemės ūkio srityje) aspektu, įvertinęs į bylą pateiktus trečiųjų suinteresuotųjų asmenų duomenis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų eitos pareigos, jų atliktos funkcijos visiškai tenkina patirties žemės ūkio srityje reikalavimą.

40. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nušalinimo Komisijos nariams pareiškimu ir jo išsprendimu, akcentavo, kad Aprašas konkurso dalyvių pareikšto nušalinimo Komisijos nariams išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias panašius santykius, t. y. VAĮ 24 straipsnį, reglamentuojantį pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimą. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje nesivadovavo ABTĮ 45 straipsnio nuostatomis. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent Komisijai, sudarytai VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, buvo pavesta vykdyti Konkursą, taigi ir priimti visus su jo tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo Komisijos nariui klausimą. Nors Protokole nušalinimo klausimo sprendimas nebuvo užfiksuotas, tačiau byloje esantis Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašas, esantis sudedamąja Konkurso Protokolo dalimi, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo pareikšto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems Komisijos nariams. Komisijos nariai išsamiai ir motyvuotai pasisakė nesant Aprašo 26 punkte įtvirtintų pagrindų, kuomet komisijos narys turėtų nusišalinti ar būti nušalintas, ir nesutiko su kitų Komisijos narių nušalinimu, todėl pagrįstai buvo priimtas bendras sprendimas pareiškėjo pareikšto nušalinimo netenkinti. Apibendrinęs nurodytus motyvus, teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir Konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo.

41. Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano ir jo laikymosi, pažymėjo, jog pagal Reglamento 7.4 punkto nuostatas, Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, nes Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, be to, ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-707-415-2022). Byloje atsakovas nurodė, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas (sudarytas) pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu, o pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė.

42. Teismas pažymėjo, jog pagal Aprašo 32 ir 39 punktų nuostatas, Departamentas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios per VATIS privalo pretendentams suteikti informaciją apie: 1) pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą; 2) pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, t. y. naudotinus vertinimo kriterijus ir metodus, o tuo atveju, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas – vertinimo balų skaičiavimo procedūrą; taip pat informuoti, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

43. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Departamentas per VATIS pareiškėjui pateiktais pranešimais tinkamai įgyvendino Aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija nepadarė esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų pažeidimų. Akcentuotina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad pretendentų vertinimo organizavimo planas nėra surašomas atskirame dokumente, gali būti pažeidžiama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2022 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 ir kt.).

44. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, susijusius su nenustatytais konkrečiais pretendentų vertinimo kriterijais, plačia Komisijos narių diskrecija spręsti dėl pretendentų tinkamumo, teismas pažymėjo, jog pretendentų vertinimą komisijoje reglamentuoja Aprašo VII skyrius. Kaip matyti iš pareiškėjui per VATIS sistemą teiktų pranešimų ir Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašo, pareiškėjas 2020 m. spalio 8 d. per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas; vertinimas vykdomas interviu būdu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. 2020 m. lapkričio 9 d. Konkurso garso ir vaizdo įraše užfiksuota, kad pretendentams Komisijos pirmininkė A. M. paaiškino, jog jie pretendentų vertinimo metu turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus užduodami kelių tipų klausimai, pvz., elgesio klausimai, hipotetiniai klausimai, bus vertinama ne tik atitikimas bendriesiems Konkursinės pareigybės reikalavimams (vadyba, lyderystė), bet ir motyvacija pagal Konkursinei pareigybei keliamus reikalavimus. Atsakymus į motyvacinius klausimus vertins visi Komisijos nariai, o atsakymus į individualius Komisijos narių klausimus vertins kiekvienas Komisijos narys į savo užduotus klausimus. Motyvaciniai klausimai sudarys 30 proc. vertinimo rezultato, o individualūs – 70 proc. Taip pat pateikta informacija, jog kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, išskyrus klausimus apie motyvaciją. Juos Komisijos nariai vertins visi nuo 1 balo iki 10 balų. Buvo pristatytas ir galutinio rezultato skaičiavimo procesas. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, byloje nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai, aptartas atsakymų, motyvacijos vertinimas, jų lyginamasis svoris bendrame vertinimo rezultate. Kadangi aptariamu atveju buvo pasirinktas vienas vertinimo metodas – interviu, tai, vadovaujantis minėta Aprašo 47 punkto nuostata, nebuvo būtina parengti atsakymų vertinimo gairių (vadovaujamasi Aprašo 2 priedu).

45. Teismas, pasisakydamas dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir skaitmeninėse laikmenose esančius konkurso vaizdo įrašus, konstatavo, jog nekyla abejonių, kad Komisija (visi jos nariai) atrankos metu pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus, tiesiogiai su kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo esminėmis funkcijos atlikti, patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos. Pažymėta, jog byloje esančios Komisijos nario individualaus vertinimo lentelės tik įrodo, kad Komisijos darbas buvo organizuojamas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pretendentų vertinimo procedūra Komisijoje, pripažintini visiškai nepagrįstais. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014 suformuota praktika, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo nustatyti konkretūs pretendentų vertinimo kriterijai Konkurso metu.

46. Byloje nustatyta, kad Konkurso metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, išskyrus motyvacinius klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog Komisijos narys A. S. pareiškėją įvertino dvigubai mažesniu įvertinimu, nei kiti Komisijos nariai (VTD atstovai), pažymėjo, jog, kiekvienam Komisijos nariui vertinus atsakymus į savo pateiktus klausimus, minima aplinkybė nepatvirtina Komisijos ar atskirų jos narių šališkumo. Pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad klausimai pretendentams buvo nevienodi, pretendentai buvo vertinami netolygiai, į Konkurso dalyvius buvo žiūrima nevienodai, todėl teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad konkurso skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai nebuvo pažeisti, o Konkurso metu nebuvo taikytas kitoks, iš anksto nenurodytas vertinimo metodas.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi netinkama praktika, suformuota esant kitokiam konkursų į valstybės tarnybą teisiniam reglamentavimui. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis bendromis nuostatomis dėl konkurso rezultatų nepanaikinimo dėl nereikšmingų arba neesminių procedūrinių pažeidimų (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021); taip pat bendrosiomis nuostatomis dėl komisijos narių diskrecijos vertinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas (LVAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011); taip pat nuostatomis, apibrėžiančiomis teismo vaidmenį vertinant konkursų rezultatus (LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012), kurios aktualios ir šiuo metu.

48. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimos pareiškėjo diskriminacijos dėl amžiaus, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepersikėlė atsakovui, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, tik deklaratyviai nurodė šį argumentą. Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos yra subjektyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas Konkurso metu buvo diskriminuojamas dėl amžiaus.

49. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ar teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, pažymėta, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ar iš sprendimo turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadas, suformuluotas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. atmesti pareiškėjo skundą), kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, arba jos buvo aptartos apeliacinės instancijos teismo, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl skundžiamų Sprendimo ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Teismas nurodė, kad likusieji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl VTD pareiškėjui nepateikto Protokolo išrašo) neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes teismo proceso metu buvo gauta visa reikalinga informacija ir pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti skundą, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti (pvz., dėl taikyto žodinės praktinės užduoties metodo, dėl pareiškėjo nurodytos teismų praktikos taikymo), nes juos paneigia byloje esantys ir aptarti įrodymai.

51. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad jam nekyla pagrįstų abejonių dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

V. 52. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėjas prašo perduoti administracinę bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

53. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsakymų į Komisijos narių jam užduotus klausimus teisingumo aspektu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų šiuo aspektu. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2007 m. sausio 31 d. sprendimas, 2013 m. liepos 5 d. nutarimas).

54. Pareiškėjas pažymi, kad Aprašo 67 punktu suteikta teisė skųsti teismui tik konkurso procedūras, netiriant pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimų ir pretendentų atsakymų raštu ar (ir ) žodžiu, todėl Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, prieštarauja atitinkamoms Konstitucijos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms.

55. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl neteisingų Komisijos narių pareiškėjo atsakymų įvertinimo (atsakymų teisingumo aspektu), nukrypo nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimų, taikė Konstitucijai ir Valstybės tarnybos įstatymui prieštaraujančias Aprašo nuostatas (materialiosios teisės normas), dėl to neteisingai išsprendė bylą.

56. Pareiškėjo teigimu, Konkurso metu pareiškėjo nušalinimas buvo pareikštas administracinėje procedūroje dalyvavusioms valstybės tarnautojoms – Komisijos pirmininkei A. M. ir narei – sekretorei I. A., tai šiuo konkrečiu atveju visais atvejais turėjo būti taikoma aukštesnės teisinės galios visiškai aiški tai tiesiogiai reglamentuojanti VAĮ 24 straipsnio 4 dalis, pagal kurią joms pareikšto nušalinimo klausimą privalėjo (buvo įgaliotas ir turėjo teisę) išspręsti tik VTD vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o ne taikomas pačios žemiausios teisinės galios šiuo konkrečiu atveju niekur neskelbiamas VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas dėl komisijos sudarymo (šio prašymo 24 punktas), kuris Komisijos narių nušalinimo klausimo nereglamentuoja iš viso. Kadangi ne VTD vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o pasikeisdami du Komisijos nariai sprendė trečio Komisijos nario nušalinimo klausimą (tai įrodo byloje esanti konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis), tai Komisija veikė dar ir viršydama savo kompetencijos ribas (ultra vires), dėl ko apeliacinės instancijos teismas nepasisakė visai (apeliacinio skundo 57, 61 punktai). Teismams byloje netinkamai taikius visiškai aiškias aukštesnės teisinės galios įstatymines materialiosios teisės normas (VAĮ 2 straipsnio ir 24 straipsnio 4 dalies) ir neleistinai nukrypus nuo tokiu atveju identiškose bylose vieningos administracinių teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3187-261/2018 26 ir 29 punktai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021 31-32 punktai; 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020, 66 ir 68 punktai), dėl ko neteisingai išspręsta byla, tai apeliacinis procesas atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindais ir nurodytais motyvais, kaip tokiais atvejais dėl proceso atnaujinimo pasisakyta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-76-821/2022; 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-53-629/2022).

57. Pareiškėjas teigia, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, teisės aktai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-13- 438/2021, 12-13 punktai; 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 27, 56, 60 ir kt. punktai). Kai valstybės tarnautojo veiklą (jo teises ir pareigas) reglamentuoja institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktai, kurie viešai neskelbiami, tokie dokumentai turi būti pateikti į bylą, o nepateikus ir teismui jų neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, toks procesinių teisės normų pažeidimas yra esminis ir yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.), kadangi ir dėl šios pažaidos byla neteisingai išsprendžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021 29-34 punktai). Byloje nustatyta, jog Komisijos nario A. S. (ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjas) viešai neskelbiamas pareigybės aprašymas į bylą nepateiktas, todėl pagal pareigybės aprašymo funkcijas jis negalėjo vertinti pareiškėjo ir neturėjo teisės priimti pareiškėjo skundžiamo protokolinio sprendimo, kaip ir spręsti dėl pareiškėjo pareikštų nušalinimų kitoms dviem Komisijos narėms (VAĮ 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismai padarė išvadas negaliojančio, netaikomo ir byloje nesamo teisės akto (A. S. pareigybės aprašymo) pagrindu, dėl ko neteisėtos Komisijos priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojų paskelbimo yra neteisėtas ir iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai ir dėl to teismai netinkamai taikę VAĮ 24 straipsnio 4 dalies ir negaliojančias bei netaikytinas materialiosios teisės normas neteisingai išsprendė bylą, nukrypę ir nuo tokiu atveju identiškose bylose vieningos administracinių teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-13- 438/2021, 12-13 punktai; 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 27, 56, 60 ir kt. punktai; 2021 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021, 29-34 punktai). Todėl apeliacinis procesas ir nurodytais motyvais atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindais.

58. Pareiškėjas paaiškina, kad byloje nustatyta, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas nutarė peržiūrėti tik konkurso įrašo dalį, kur vertinamas pareiškėjas, o kitų Konkurso garso ir vaizdo įrašo dalių teismas nusprendė nežiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas dėl visiems pretendentams užduotų nevienodų (skirtingų) klausimų nepasisakė visai (nutartis be motyvų). Byloje nekeliamas klausimas ar teismai susipažino su visu konkurso vaizdo ir garso įrašu ar nesusipažino, o keliamas klausimas, kad jis nebuvo ištirtas teismo posėdyje, dėl ko tokiu įrodymu negalėjo būti grindžiamas teismo sprendimas (imperatyvi ABTĮ 10 straipsnio norma). Kadangi pirmosios instancijos teismas Konkurso įrašo su kitų pretendentų klausimais ir atsakymais neištyrė (atsisakė ištirti) ir jo (įrašo) turinio nevertino visai, todėl teismai šių faktų nepatikrinę sprendimus grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais, netinkamai taikė imperatyvias ABTĮ 10 straipsnio nuostatas, kuo taip pat neleistinai nukrypo ir nuo tokiu atveju identiškose bylose vieningos administracinių teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-678-525/2022 44 punktas; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 6 eA-557-502/2022 46, 48 punktai; 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-455-552/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 25, 27-28 punktai; 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 101 punktas) ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Todėl apeliacinis procesas ir nurodytais motyvais atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindais.

59. Pareiškėjas pažymi, kad suformuotoje administracinių teismų praktikoje dėl J. K. jau ne kartą yra išaiškinta, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, kokias pareigas jis užima ar užėmė, ar kitos panašaus pobūdžio aplinkybės, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-277- 415/2023, 27-28 punktai; 2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022, 59, 66 punktas; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA3014-968/2021, 29, 36 punktas; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021, 17, 24 punktai).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dar 2021 m. balandžio 9 d. raštu teismui nesutiko ir teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjui ir jo atstovui dalyvaujant teisme (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis). Be to, ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. 13:34 val. prasidėjus teismo posėdžiui, kai pareiškėjo atstovas advokatas neprisijungė (neatvyko į teismo posėdį), pareiškėjas kategoriškai nesutiko, teismo prašė be jo atstovo advokato bylos nenagrinėti, bylos nagrinėjimą atidėti ir užtikrinti pareiškėjui įstatyminę teisę turėti atstovą ir bylą teisme vesti per advokatą (įrodo teismo posėdžio garso įrašas 01:55 – 02:10 min. ir 02:55 – 03:25 min.), ką nustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Byloje nekeliamas klausimas, ar pareiškėjo atstovas advokatas (ne) informavo pirmosios instancijos teismą apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje, o keliamas klausimas, kad teismas neužtikrino pareiškėjo teisės turėti atstovą advokatą. Apeliacinės instancijos teismas vietoje pareigos teismui užtikrinti atstovo advokato dalyvavimą, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, šią pareigą netgi perkėlė pačiam pareiškėjui, kas neteisėta ir iš principo, nes priešingai, teismas turėjo pareigą pareiškėjui užtikrinti tokią teisę, kadangi teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas.

Dėl pareiškėjo atstovo advokato neprisijungimo (neatvykimo) ir nedalyvavimo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo turimą teisinį išsilavinimą, keliolikos metų advokato praktiką, patirtį dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, kuo teismai taip pat neleistinai nukrypo nuo nurodytos vieningos suformuotos administracinių teismų praktikos ir dėl to neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir neteisingai išsprendė bylą. Taigi, išnagrinėtoje byloje pareiškėjui buvo eliminuota pamatinė jo teisė turėti teisme atstovą ir įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, ir tuo nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės į teisingą procesą, kuo teismai nukrypo nuo Konstitucinio Teismo imperatyvaus nurodymo ir nuo tokiu atveju identiškose bylose vieningos administracinių teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021 27 punktas;) ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

Todėl apeliacinis procesas nurodytais motyvais atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindais.

60. Pareiškėjas nurodo, kad jis išdėstytais argumentais, pagrįstais teismų ir administracinių teismų praktika ir motyvais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tos pačios teisėjų sudėties anksčiau išnagrinėtos bylos su išimtinai visais identiškais faktinių ir teisinių aplinkybių konstatavimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 kopija, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi, teismo sprendimą dėl šališko teismo ginčija ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindais (apeliacinio skundo 24-31 punktai). Pareiškėjas nušalinimo nereiškė, bet argumentais elgtis sąžiningai ir padoriai bei dar ir papildomais motyvais pateikė prašymą teisėjų kolegijai pačiai nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Tačiau teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo nusišalinti netenkino, be to, prašymą vertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir įspėjo pareiškėją dėl galimos baudos skyrimo. Taigi už pareiškimus institucijoms, pareikštą nušalinimą ir prašymą nusišalinti, teismas pareiškėjui iš karto, dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės, jau pagrasino ir bauda. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tik pasisakė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, todėl byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo motyvų dėl teismo šališkumo subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais nenagrinėjo, apie buvusią konfliktinę situaciją ir nutrauktą pareiškėjo baigiamąją kalbą net neužsiminė, o dėl teismo šališkumo regimybės ir dėl pareiškėjo susidaryto objektyviai pateisinamo nuogąstavimo dėl teismo šališkumo nepasisakė visai, kaip nepasisakė ir dėl netenkinto pareiškėjo skundo tos pačios teisėjų kolegijos sudėties 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021, kuris yra tiesiog perkeltas į pirmosios instancijos sprendimą šioje byloje, taigi nutartis yra be jokių motyvų.

61. Atsakovas Viešojo administravimo agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jo netenkinti. Viešojo administravimo agentūra nurodo, kad palaiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartyje išdėstytus motyvus dėl pareiškėjo apeliacinio skundo. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas dažnoje byloje, kurioje jis teikia skundus dėl jo netenkinančio konkurso į valstybės tarnautojus rezultatus, reiškia teisėjams nušalinimus.

62. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti. ŽŪM laikosi pozicijos, kad teismų sprendimai yra motyvuoti ir nėra padaryta jokių esminių materialiosios teisės normų pažeidimų juos taikant, galėjusių turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus ar nutartį, ir taip užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 63. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

64. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

65. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020 ir kt.).

66. Proceso atnaujinimo institutas taip pat turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas analizuotinas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar procesą atnaujinti prašančio asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą

67. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijos, pagal kurią teismui tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

69. EŽTT yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952)). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90).

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties turinio galima aiškiai suprasti, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė savo išvadas. Nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

71. Vienu iš motyvų, kodėl bylos procesas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu turi būti atnaujintas, pareiškėjas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsakymų į Komisijos narių jam užduotus klausimus teisingumo aspektu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų šiuo aspektu. Tačiau šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius paaiškinimus dėl valstybės tarnautojų žinių ir gebėjimų tikrinimo žodžiu ir (ar) raštu ir tokio tikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo teisme, kurie yra paremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, be kita ko, kad: atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso pretendentų vertinimo komisijos nario diskrecija; teismo vaidmuo apsiriboja įvertinimu, ar pretendentų vertinimo komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė pretendentų vertinimo komisijai. Teismas neturi teisės vykdyti pretendentų vertinimo komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. <...> Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama praktika, suformuota esant kitokiam konkursų į valstybės tarnybą teisiniam reglamentavimui, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis bendromis nuostatomis dėl konkurso rezultatų nepanaikinimo dėl nereikšmingų arba neesminių procedūrinių pažeidimų; bendrosiomis nuostatomis dėl komisijos narių diskrecijos vertinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas; nuostatomis, apibrėžiančiomis teismo vaidmenį vertinant konkursų rezultatus, kurios aktualios ir šiuo metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar kartą atkreipė pareiškėjo dėmesį į aktualią praktiką, jog klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos vertinimas, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, nepriskirtini teismo kompetencijai (nutarties 54–55 punktai).

72. Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų dėl pareiškėjo argumentų, jog Komisija, spręsdama pareiškėjo pareikštą prašymą dėl Komisijos narių nušalinimo, veikė viršydama savo kompetencijas ribas (ultra vires). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad pagrįstos abejonės dėl komisijos nario veiksmų skaidrumo ir nešališkumo, išreiškiamos konkurso dalyvio žodžiu arba raštu, privalo būti vertinamos kitų komisijos narių. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent Komisijai, sudarytai VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, buvo pavesta vykdyti Konkursą, taigi ir priimti visus su jo tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo Komisijos nariui klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą (Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašus), nustatė, kad pareiškėjo pareikšto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems Komisijos nariams, priimant bendrą sprendimą pareiškėjo pareikšto nušalinimo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir Konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo (nutarties 46 punktas).

73. Pareiškėjo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas dėl visiems pretendentams užduotų nevienodų (skirtingų) klausimų nepasisakė visai, dėl ko pripažintina, kad nutartis yra be motyvų, paneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties 52 punkte pateiktas vertinimas ir išvados. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir skaitmeninėse laikmenose esančius konkurso vaizdo įrašus, konstatavo, jog nekyla abejonių, kad Komisija (visi jos nariai) atrankos metu pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus, tiesiogiai su kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo esminėmis funkcijos atlikti, patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Komisijos darbas buvo organizuojamas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pretendentų vertinimo procedūra Komisijoje.

74. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai dėl pareiškėjo nurodyto teismo šališkumo nėra pakankami. Primintina, kad pagal aptartą praktiką, pareiškėjo nuomone, tai, kad teismas savo sprendime nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste vertino pareiškėjo 2021 m. birželio 15 d. bei 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai pareikštų nušalinimų pagrįstumą ir sprendė, kad byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo (nutarties 34–36 punktai).

75. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pareiškėjo nurodyta apimtimi yra be motyvų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

76. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

77. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

78. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-602-71/2012).

79. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas, kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

80. Pareiškėjas nurodo, kad byla turėtų būti atnaujinta dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas taikė Konstitucijai ir Valstybės tarnybos įstatymui prieštaraujančias Aprašo nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo, jų atitikties aukštesnės galios teisės aktams (nutarties 61 punktas). Aprašas yra galiojantis, todėl yra aktualus ir taikytinas, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nepagrįstai taikė Aprašo nuostatas, kaip prieštaraujančias aukštesnės galios teisės aktams, ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.

81. Pareiškėjo teigimu, konkrečiu atveju turėjo būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 4 dalis, pagal kurią Komisijos nariams pareikšto nušalinimo klausimą privalėjo (buvo įgaliotas ir turėjo teisę) išspręsti tik VTD vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Nustatyta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad Aprašo nuostatos nereglamentuoja nušalinimo procedūros, todėl tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 2 dalis, pagal kurią sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vertino, kad nušalinimo procedūra, kai Departamento direktorius, VTD įsakymu sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisiją, kartu šiai komisijai deleguodamas ir įvairių komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tarp jų – ir pareikšto komisijos nariams nušalinimo klausimo, išsprendimą, yra tinkama. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė VAĮ 24 straipsnį bei akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, jog pagrįstos abejonės dėl komisijos nario veiksmų skaidrumo ir nešališkumo privalo būti vertinamos kitų komisijos narių. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko, kad būtent Komisijai, sudarytai VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, buvo pavesta vykdyti Konkursą, taigi ir priimti visus su jo tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo Komisijos nariui klausimą (nutarties 46 punktas). Taigi, nenustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas šiuo aspektu.

82. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia savo vertinimą dėl Komisijos nario A. S. (ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus vedėjas) kompetencijos vertinti pareiškėją, pabrėždamas, kad jo pareigybės aprašymas į bylą nėra pateiktas ir jis negalėjo vertinti pareiškėjo ir neturėjo teisės priimti pareiškėjo skundžiamo protokolinio sprendimo, kaip ir spręsti dėl pareiškėjo pareikštų nušalinimų kitoms dviem Komisijos narėms (pareiškėjo nurodoma, jo nuomone, netinkamai taikyta VAĮ 24 straipsnio 4 dalis). Dėl pareiškėjo kvestionuojamos Komisijos nario A. S. kompetencijos apeliacinės instancijos teismas pateikė savo vertinimą ir išvadas (nutarties 43 punktas), be kita ko, akcentuodamas, kad A. S. pareigybės aprašymo nuostatos, patvirtinančios jam pavestas funkcijas atstovauti įstaigai kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose, vykdyti kitus pavedimus, buvo nurodytos atsakovo ŽŪM pateiktame atsiliepime pirmosios instancijos teismui, taip pat aptartos teismo posėdžio metu. Įgaliojimai Komisijos nariams atlikti funkcijas yra suteikti Departamento direktoriaus įsakymu sudarant Komisiją, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nariai, be kita ko, A. S., veikė be įgaliojimų ar juos peržengdami. Aptariamu aspektu pripažinti, kad buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, nėra pagrindo.

83. Pareiškėjas taip pat siekia atnaujinti procesą dėl, jo manymu, padarytų proceso teisės normų (ABTĮ 10 straipsnis, 47 straipsnis, 52 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio 6 dalis) pažeidimo, tačiau pagal ABTĮ 156 straipsnį bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu sprendimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujintas dėl ABTĮ įtvirtintų proceso normų pažeidimo.

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo (netaikymo) ir materialiosios teisės normų pažeidimų iš esmės yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir minėtų teisės normų aiškinimo bei taikymo, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje.

85. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

86. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

87. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

88. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu grindžia argumentais, kad teismai nukrypo nuo identiškose bylose vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2018 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3187-261/2018 26 ir 29 punktai; 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021 31-32 punktai; 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020, 66 ir 68 punktai; 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-13- 438/2021, 12-13 punktai; 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 27, 56, 60 ir kt. punktai; 2021 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021, 29-34 punktai), dėl ko neteisingai išspręsta byla.

89. Įvertinus pareiškėjo nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtus procesinius sprendimus administracinėse bylose, nustatyta, kad šiose bylose skiriasi visuomeninių teisinių santykių pobūdis, ginčo esmė, taikytinas teisinis reglamentavimas. Administracinėje byloje Nr. eA-3187-261/2018 buvo sprendžiama dėl konkurso į seniūno pareigas, akcentuojant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl komisijos tokiam konkursui sudarymo tvarkos; 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021 priimtas dėl nekilnojamam turtui nustatyto mokesčio; administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 ginčo dalyku buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo; norminėje byloje Nr. eI-13-438/2021 buvo vertinamas Seimo nario pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu patvirtintų taisyklių atitikties Seimo rinkimų įstatymo nuostatoms; administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 buvo tiriami Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimai; administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021 spręsta dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo.

90. Kitais prašyme nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-678-525/2022 44 punkte; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 6 eA-557-502/2022 46, 48 punktuose; 2021 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-455-552/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 25, 27-28 punktuose; 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 101 punkte, 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021 27 punkte, pareiškėjas iš esmės siekia įrodyti netinkamai taikytas procesą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas, nukrypstant nuo, pareiškėjo nuomone, identiškose bylose vieningos administracinių teismų praktikos. Tačiau minėta, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis – patikra, ar nėra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, todėl aptariamu aspektu dėl vienodos praktikos užtikrinimo pareiškėjo argumentai nevertinami.

91. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė vienodos teismų formuojamos praktikos identiškose bylose ir atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

92. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo formuluoja procesinio pobūdžio prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

93. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinę bylą dėl proceso atnaujinimo, proceso šalių procesinio pobūdžio prašymai nėra nagrinėjami, nes tokio pobūdžio prašymai yra skirti užtikrinti proceso šalių teises proceso metu nagrinėjant bylą iš esmės. Proceso atnaujinimo procesas yra ribotos apimties procesas, kurio tikslas yra patikrinti, ar yra pagrindas atnaujinti jau išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnyje nustatytais pagrindais. Taigi, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesprendžiamas.

94. Be to, pažymėtina, kad analogišką prašymą pareiškėjas formulavo apeliacinės instancijos teismui, kuris šį prašymą išsprendė, jį atmesdamas, teismui nekilus pagrįstų abejonių dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo (nutarties 60–61 punktai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023 pagal pareiškėjo J. K. prašymą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. J. ir L. K.), dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius