d892efd7-9e53-4a4a-9d7c-d7b3444080dd · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-837-370/2015 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00935-2014-9             Procesinio sprendimo kategorija 110.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „INŽINERA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta keisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-336-544/2015 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „INŽINERA“ dėl skolos priteisimo.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 53 697,52 Eur skolos, 8 688,60 Eur palÅ«kanų ir 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieÅ¡kovas 2015 m. sausio 27 d. pateikė teismui naujÄ praÅ¡ymÄ .

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo 62 386,12 Eur vertės atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , o tokio turto neradus ar radus nepakankamai, areÅ¡tavo kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovÄ ir (ar) trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovui naudotis areÅ¡tuotu turtu pagal tiesioginę paskirtį, tačiau uždrausdamas juo disponuoti. Materialaus turto neradus ar radus nepakankamai, teismas areÅ¡tavo atsakovui priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sÄ skaitose arba esančias pas trečiuosius asmenis.

AreÅ¡tavus atsakovo lėšas, teismas leido atsakovui iÅ¡ jų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, mokėti darbo užmokestį atsakovo darbuotojams, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.             Atsakovas prašė teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones pakeisti kitomis – taikyti atsakovo 62 386,12 Eur lėšų, esančių pas ieÅ¡kovÄ , sulaikymÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas naujÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsakovo teigimu, byloje susidarė situacija, kai ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti skolÄ , ginčydamas atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ , o atsakovas įrodinėja, kad įskaitymas yra teisėtas. Jeigu atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ teismas pripažintų nepagrįstu, atsakovas turėtų reikalavimo teisę ieÅ¡kovui ir Å¡is reikalavimas turėtų bÅ«ti patvirtintas ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje, atsakovas stotų į kreditorių eilę ir pagal Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ bÅ«tų tenkinimas atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui.

Dėl to, atsakovo manymu, nėra pagrindo taikyti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu teismas nepanaikintų savo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis turėtų jas pakeisti, t. y. taikyti lėšų sulaikymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, todėl visos ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovo gautinos lėšos yra (bus) restruktÅ«rizuojamos įmonės turtas, kuriam taikomi Ä®RÄ® 8 ir 9 straipsniuose numatyti reikalavimai ir apribojimai. Dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo atsakovui atgauti iÅ¡ ieÅ¡kovo skolÄ nebus sunkiau, bet tai reikės atlikti pagal Ä®RÄ® nuostatas. Tai, kad Å¡ioje byloje teismas jau buvo atmetęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, savaime nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar konstatuoti ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes praėjo tam tikras laikotarpis, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, pasikeitė atsakovo turtinė padėtis.

Kadangi bylos Å¡alys skolingos viena kitai ir prievolės gali pasibaigti įskaitymu, bÅ«tų galima manyti, kad nėra bÅ«tinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau Å¡iuo atveju, esant ieÅ¡kovui iÅ¡keltai restruktÅ«rizavimo bylai, įskaitymas tapo nebegalimas, byloje atsirado vieÅ¡asis interesas, bÅ«tinybė apsaugoti visų kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal naujÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ buvo taikytos pagrįstai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. vasario 12 d. nutartis ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jeigu teismas manytų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas, patenkinti praÅ¡ymÄ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtÄ nutartį leisti vykdyti skubiai, skirti ieÅ¡kovui 2 896 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡spręstas esant analogiÅ¡koms aplinkybėms, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Dėl sutartinių teisinių santykių. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atlikto įskaitymo pagrįstumo, kadangi nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas abiejų Å¡alių esančių reikalavimų viena kitai neginčija. Jeigu teismas priimtų atsakovui nepalankų sprendimÄ , tai reikÅ¡tų, kad atsakovo reikalavimai ieÅ¡kovui yra galiojantys.             2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo.

PrieÅ¡ingai nei teigiama 2015 m. vasario 12 d. nutartyje, atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Vien dėl to, kad praėjo tam tikras laikotarpis, neatsiranda pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. RestruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimas nėra nauja aplinkybė, kuria remiantis bÅ«tų galima taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ naujo, nes ji jau buvo įvertinta pirmÄ kartÄ atsisakius taikyti Å¡ias priemones. Teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje mažai dėmesio skiria atsakovo praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones argumentų nagrinėjimui, tačiau daugiau nagrinėja pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ , o tai nebuvo atsakovo praÅ¡ymo dalykas.

Teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje pats pripažino, kad, esant situacijai, kai Å¡alys skolingos viena kitai ir prievolės gali baigtis įskaitymu, galima manyti, jog nėra bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kiti teismo argumentai prieÅ¡tarauja byloje esančioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms. TokiÄ pozicijÄ patvirtina ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodyta teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2013).

Nagrinėjamoje byloje taip pat yra pagrindas taikyti lėšų sulaikymÄ , kadangi dėl atsakovo turto areÅ¡to neproporcingai suvaržomos jo teisės. Taikius atsakovo turto areÅ¡tÄ , atsakovo turtas suvaržomas du kartus, t. y. ieÅ¡kovas nevykdo atsakovo reikalavimų (nemoka lėšų pagal sÄ skaitas faktÅ«ras ir to neginčija) ir atsakovo turtas papildomai suvaržomas tai pačiai sumai, kuri ir taip yra pas ieÅ¡kovÄ . Kadangi atsakovas prieÅ¡ atliktÄ Ä¯skaitymÄ taip pat turėjo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, tačiau įskaitymo pagrįstumas svarstomas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, laikytina, kad atsakovui priklausančios lėšos yra pas ieÅ¡kovÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra protinga dvigubai apsunkinti atsakovo turto ir turtinių teisių ir yra pagrindas taikyti kitas laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. lėšų sulaikymÄ . Kai abi Å¡alys viena kitai reiÅ¡kia turtinius reikalavimus ir kai byla gali baigtis visiÅ¡ku arba daliniu reikalavimų įskaitymu, teismas apskritai atsisako taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jas taikius tik vienai iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamu atveju, jei 2015 m. sausio 28 d. nutartis nebÅ«tų panaikinta arba laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pakeistos kitomis, bÅ«tų pažeistas Å¡alių interesų pusiausvyros principas, ieÅ¡kovui suteiktas nepagrįstas prioritetas, dviguba apsauga, o atsakovo lėšos liktų pas ieÅ¡kovÄ , atsakovui galbÅ«t bÅ«tų trukdoma vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ .             3.

Dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas yra profesionalus verslo subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni elgesio standartai, todėl jis akivaizdžiai suprato (privalėjo suprasti), kad teikti naujÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodant naujų aplinkybių, o tik tas, kurias jau vienÄ kartÄ teismas iÅ¡tyrė ir dėl jų pasisakė, yra nesÄ Å¾ininga ir nepagrįsta, gaiÅ¡tamas teismo ir atsakovo laikas.             4. Dėl bylų sujungimo. Atsakovas 2015 m. vasario 3 d. padavė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirÄ jį skundÄ dėl 2015 m. sausio 28 d. nutartis panaikinimo.

Atsakovas mano, kad Lietuvos apeliaciniame teisme esančias bylas pagal atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2015 m. sausio 28 d. nutartis ir pagal atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2015 m. vasario 12 d. nutarties yra tikslinga sujungti ir nagrinėti kartu.              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį.

Nurodo, kad sutinka su abiem nutartimis. Nesutinka su atsakovo praÅ¡ymu skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 11). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ (b. l. 25).

IeÅ¡kovas 2015 m. sausio 27 d. pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi jį tenkino (b. l. 29–30, 33). Atsakovas 2015 m. vasario 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl Å¡ia nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis, o kitÄ dienÄ â€“ 2015 m. vasario 3 d. – ir atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties, praÅ¡ydamas jÄ panaikinti (b. l. 35–37, 121–125). Pažymėtina, jog praÅ¡ymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovo buvo grindžiamas ir tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, t. y.

Å¡iame praÅ¡yme nurodyti argumentai sutapo su atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties argumentais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nesuprantama apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje, kuria atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis, pasisakė ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Kaip minėta, atsakovas pats praÅ¡ymÄ pakeisti taikytinas laikinÄ sias apsaugos priemones grindė ir Å¡ių priemonių taikymo nepagrįstumu.

Be to, apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties praÅ¡o panaikinti ne tik skundžiamÄ nutartį, bet ir 2015 m. sausio 28 d. nutartį, dėl kurios atskirÄ jį skundÄ jau buvo padavęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-730-196/2015, netenkino atsakovo atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos 2015 m. sausio 28 d. nutarties, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas tik iÅ¡ dalies, pakeitė (sumažino) 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Å ioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė visus atsakovo argumentus, susijusius su ieÅ¡kovo naujo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstu pateikimu, atsakovo finansinės padėties pasikeitimu ir jos vertinimu, taip pat atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pakartotinai teikiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieÅ¡kovo pakartotinį praÅ¡ymÄ pagrįstumo ir ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra Å¡ios bylos (pagal atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties) nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Kadangi, kaip minėta, byla pagal atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties jau iÅ¡nagrinėta, nebeaktualiu tapo ir apelianto praÅ¡ymas dėl bylų sujungimo.             Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi taikė atsakovo turto ir lėšų areÅ¡tÄ , o atsakovas prašė Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones pakeisti į lėšų, esančių pas ieÅ¡kovÄ , sulaikymÄ . Atsakovo pozicija dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iÅ¡ esmės grindžiama tarp bylos Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių specifika, t. y. abi Å¡alys viena kitai yra skolingos už vienÄ kitai suteiktas prekes ir paslaugas ir, atsakovo teigimu, jis atliko įskaitymÄ , dėl kurio pagrįstumo sprendžiama Å¡ioje byloje, nes ieÅ¡kovas nesutiko su tokiu įskaitymu (CK 6.130 straipsnis).

Apeliantas Å¡ioje situacijoje nepagrįstai remiasi jo nurodoma teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2013), nes skiriasi apelianto nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi, t. y. atsakovo nurodytoje byloje nei vienai iÅ¡ Å¡alių nebuvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas turi restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . Bet kokie atsakovo piniginiai reikalavimai ieÅ¡kovui turi bÅ«ti tenkinami laikantis Ä®RÄ® nuostatų, pagal kuriuos Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymas yra negalimas.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimo atveju atsakovas pirmiausia turės padengti įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, o savo piniginį reikalavimÄ ieÅ¡kovui turės įgyvendinti ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje pagal Ä®RÄ® nuostatas. Taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir lėšų areÅ¡tas yra lygiavertės atsakovo siÅ«lomam jo lėšų, esančių pas ieÅ¡kovÄ , sulaikymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimÄ , visiÅ¡kai teisingai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovui yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, todėl pagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ .             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė