Legislator Case Law & Legislation
d89190c3-895a-42ca-8e2b-44fde9faeb32 AI generated

Court partially allows appeal, ordering full debt recovery from bankrupt company and individual director for fraudulent sales.

Case Number d89190c3-895a-42ca-8e2b-44fde9faeb32
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially overturned the first-instance judgment, which had dismissed the claim for damages against the bankrupt company and its director. The court found that the sales contracts were fraudulent and ordered the full debt of approximately 136,885 euros, plus interest and costs, to be paid by the successor company and the individual director. This decision was based on the finding that the defendants failed to perform their obligations under the oil product sales agreements.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 2 p.; CPK 93 str.: If a first-instance judgment partially dismisses a claim, the appellate court must either fully support the claim or fully dismiss it, and cannot leave the claim partially undecided.

Keywords

AI generated
Civil Procedure Code Partial Dismissal Appellate Review Fraudulent Sales Bankruptcy Liability Debt Recovery Individual Director Responsibility

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 2 p.
CPK 93 str.
CPK 87 str. 1 d. 7 p.
CPK 92 str.
CPK 96 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-36-381/2016                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00486-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.;    113.6.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atstovams S. P. ir advokatui G.

B.,atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KARPIS“ (uždarosios akcinės bendrovės „EKSIMETA“ teisių perėmėja) atstovui advokatui A. P.,atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Betogama“ atstovui advokatui D. K.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-656-112/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“, uždarajai akcinei bendrovei „EKSIMETA“ (teisių perėmėja - uždaroji akcinė bendrovė „KARPIS“), T.

A. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos priteisimo bei subsidiarios akcininko ir vadovo atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė : IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“ (toliau – UAB „JUMPS“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ (toliau – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“), bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“ (toliau – BUAB „Betogama“), uždarajai akcinei bendrovei „EKSIMETA“ (toliau – UAB „EKSIMETA“) ir T.

A., kuriame prašė:

1) pripažinti Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 apsimestiniais sandoriais, pripažįstant UAB „JUMPS“ faktiniu mazuto pardavėju ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ – faktiniu pirkėju;

2) priteisti UAB „JUMPS“ iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02;

3) priteisti iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) subsidiariai priteisti iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 bei procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad tarp bylos Å¡alių buvo sudarytos dvi sutartys: 2011 m. vasario 14 d. sutartis Nr. 2011/02-01 tarp UAB „JUMPS“ ir UAB „Betogama“, pagal kuriÄ mazutÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės įsipareigojo pirkti UAB „Betogama“, ir 2011 m. vasario 22 d. sutartis Nr. 2011/02-02 tarp UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, pagal kuriÄ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ įsipareigojo pirkti iÅ¡ UAB „Betogama“ pagal pirmÄ jÄ sutartį nupirktÄ mazutÄ .

IeÅ¡kovės vertinimu, sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes faktinė mazuto pirkėja buvo atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o mazutas buvo pristatomas į Å¡ios bendrovės cechÄ . Atsakovė UAB „Betogama“ buvo tik tarpininkė, kuri organizavo pirkimÄ ir perparduodavo mazutÄ . Atsakovė UAB „Betogama“ neatsiskaitė su ieÅ¡kove ir liko jai skolinga 472 638,72 Lt. Tokio dydžio ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovės UAB „Betogama“ bankroto byloje.

Nurodė, kad dėl UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriaus T. A., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Betogama“ direktorius, bei UAB „EKSIMETA“, kuri yra vienintelė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ akcininkė, nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalos, nes už pristatytÄ mazutÄ nebuvo atsiskaityta. Pasak ieÅ¡kovės, tiek UAB „Betogama“ vadovas (direktorius) T. A., tiek juridinio asmens dalyvis (akcininkas) UAB „EKSIMETA“, žinodami, kad UAB „Betogama“ yra nemoki, sudarė ginčijamÄ sutartį su ieÅ¡kove.

Akcininkas ir vadovas nesiėmė veiksmų UAB „Betogama“ mokumui atkurti, veikė taip, kad buvo sudaryta sutartis dėl mazuto pirkimo su nemokia įmone, nesikreipė dėl bankroto bylos tai įmonei iškėlimo. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė esanti viena didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje ir vienintelė konservuoto pieno gamintoja Baltijos regione. Pripažino, kas jos veiklai yra būtinas mazutas, tačiau tvirtina, jog tiek iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek ir anksčiau ji mazuto pristatymu nesirūpino.

Atsakovės teigimu, UAB „Betogama“ veikė kaip savarankiÅ¡kas civilinių santykių dalyvis ir ieÅ¡kovė jį tokiu pripažino kartu dalyvaudama bendruose verslo projektuose dėl vandens - kuro (mazuto) miÅ¡inio paruoÅ¡imo technologijos, kuriuose UAB „Betogama“ buvo nurodoma kaip įmonė, užsiimanti didmenine prekyba naftos produktais. Atsakovė UAB „Betogama“ savo talpyklų neturėjo, todėl sudarydama sutartį su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ susitarė, kad nupirktas ir jai nuosavybės teise priklausantis mazutas iÅ¡kart bus pristatomas į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pieno miltelių cechÄ , esantį Kalvarijoje.

Pažymėjo, kad mokėjimai nutrūko ne dėl negalėjimo atsiskaityti, bet iškilus ginčui dėl tiekiamo mazuto kokybės. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje, kadangi tokio paties dydžio ieškovės finansinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovės BUAB „Betogama“ bankroto byloje. Atsakovė BUAB „Betogama“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dalyvavo kuro tiekimo projektuose, kuriuos įgyvendinant buvo sudarytos ginčijamos sutartys.

Perkant ir parduodant mazutÄ bendrovė gaudavo pajamų – apyvarta sudarė apie 2,5 milijono litų. Atsiskaitymai su ieÅ¡kove nutrÅ«ko dėl netinkamos mazuto kokybės. BUAB „Betogama“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas. Atsakovė UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėja - UAB „KARPIS“) su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nedalyvavo derybose dėl mazuto tiekimo ir nepriiminėjo jokių sprendimų Å¡iuo klausimu. Nors ir yra vienintelis UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininkas, tačiau ieÅ¡kovės argumentai, esÄ ginčijami sandoriai buvo sudaromi UAB „EKSIMETA“ sprendimu, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ veikė savarankiÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl nekokybiÅ¡ko mazuto, kas ir lėmė įsiskolinimo ieÅ¡kovei susidarymÄ . Atsakovės vertinimu, jos veiksmuose nėra nei kaltės, nei priežastinio ryÅ¡io tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę. A. T. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi ir tuo pačiu metu buvo UAB „Betogama“ vadovas.

Dalyvavo derybose su ieÅ¡kove dėl mazuto tiekimo, tačiau sprendimus UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vardu priiminėdavo generalinė direktorė. Jam buvo žinomos aplinkybės, kad UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ veiklai bÅ«tinas mazutas bei reikalingas mazuto pirkimo ir atvežimo organizavimas. BÅ«damas UAB „Betogama“ vadovu, jis tikėjosi, sudarius sutartį su UAB „JUMPS“, užtikrinti savo vadovaujamai bendrovei veiklÄ perkant mazutÄ ir teikiant jo transportavimo paslaugas, tokiu bÅ«du gauti pelnÄ , atsiskaityti su kreditoriais.

UAB „Betogama“ buvo pajėgi atsiskaityti ir atsiskaitinėjo su ieÅ¡kove iki ginčo dėl tiekiamo mazuto kokybės. A. T. A. vertinimu, ieÅ¡kovė veikė nesÄ Å¾iningai tiekdama nekokybiÅ¡kÄ mazutÄ , todėl UAB „Betogama“ negavo pelno bei patyrė žalos atlygindama nuostolius UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Tvirtina sÄ Å¾iningai veikęs bendrovės naudai, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti subsidiariÄ atsakomybę. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, BUAB „Betogama“, UAB UAB „EKSIMETA“, T.

A. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos priteisimo bei subsidiarios akcininko ir vadovo atsakomybės taikymo, 2013 m. kovo 14 d. sprendimu visus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo, 2014 m. kovo 14 d. nutartimi pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, sumažino iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 8 000 Lt, kitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties peržiÅ«rėjimo, 2015 m. vasario 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. panaikino ir perdavė Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; kitÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ . Kasacinis teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismui apskritai nepasisakius dėl kasatorės argumentų, kuriais buvo ginčijamas pirmosios instancijos sprendimas atmesti reikalavimÄ priteisti subsidiariai iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt), buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta teismo pareiga priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų.

Nors kasatorė prašė panaikinti visÄ apeliacinės instancijos teismo nutartį in corpore, tačiau nepateikė teisinių argumentų dėl likusios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, pirkėjo teisių perkėlimo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) ir procesinių palÅ«kanų iÅ¡ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteisimo. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendė esant pagrindÄ panaikinti ir perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tik tÄ apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti kasatoriaus reikalavimÄ dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T.

A., kaip BUAB dalyvio ir vadovo, likusiÄ apeliacinės instancijos nutarties dalį paliekant nepakeistÄ . Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalis pagal ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovėms UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir BUAB „Betogama“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos bei palÅ«kanų iÅ¡ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteisimo, palikta galioti ir įsiteisėjo.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus tiek dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir pirkėjo teisių perkėlimo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, tiek dėl žalos 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo subsidiariai iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T. A.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, sprendė, kad ginčijami sandoriai atitiko Å¡alių valiÄ , buvo sudaryti su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o ne su statytiniu, todėl nebuvo pagrindo juos pripažinti apsimestiniais ir mazuto pirkėjo teises bei pareigas perkelti UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Teismas konstatavo, kad, atmetus reikalavimus, susijusius su ginčijamų sandorių teisėtumo vertinimu, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neturi pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kove, todėl taikyti Å¡io juridinio asmens dalyviui (UAB „EKSIMETA“) ir kitam atsakovui (T.

A.) subsidiariÄ atsakomybę nėra pagrindo. Teismo nuomone, atsakovė UAB „EKSIMETA“, bÅ«dama UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininke, sudarant bei vykdant ginčijamus sandorius neatliko jokių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å¡io juridinio asmens veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neteisėtų atsakovo T. A. veiksmų, kurie yra bÅ«tini taikant civilinę atsakomybę. Aplinkybė, kad T. A. tuo pačiu metu dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi, žinojo Å¡ios bendrovės veiklos ypatumus bei poreikius ir iÅ¡naudojo galimybę jo vadovaujamai bendrovei UAB „Betogama“ uždirbti iÅ¡ kuro transportavimo veiklos, rodo, jog jis veikė apdairiai ir rÅ«pestingai bendrovės naudai, jog tai jam padėjo teisėtai sudaryti pelningÄ UAB „Betogama“ bei jos kreditoriams sandorį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „JUMPS“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. žalos atlyginimÄ už neįvykdytÄ pagrindinio skolininko BUAB „Betogama“ prievolę bei procesines palÅ«kanas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkinti bei priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinio skundo dalis dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T. A. subsidiariai atlyginti žalÄ grindžiama Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1. IeÅ¡kovė dėl sandorio sudarymo su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ derėjosi su Å¡ios bendrovės vienintelio akcininko UAB „EKSIMETA“ vadovu R. K. bei bendrovės komercijos direktoriumi – atsakovu T. A., komercinį pasiÅ«lymÄ pateikė bÅ«tent Å¡iai bendrovei (UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“), mazutas buvo tiesiogiai tiekiamas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kuri pateiktÄ prekę naudojo savo veikoje, su ieÅ¡kove atsakovas UAB „Betogama“ atsiskaitinėjo iÅ¡ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pastarajam sumokėtų lėšų.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „EKSIMETA“ ir R. K. jokių sprendimų dėl mazuto tiekimo nepriiminėjo. Teismas iÅ¡ netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių sandoriuose dalyvavusių asmenų susietumÄ , turėjo pagrindÄ pripažinti, kad R. K. galėjo ir tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus dėl mazuto pirkimo bei tiekimo.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „EKSIMETA“ ir T. A. nėra subsidiariai atsakingi už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė žalos patyrė dėl UAB „EKSIMETA“, kaip vienintelio UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininko, ir T. A., kaip UAB „Betogama“ vadovo, nesÄ Å¾iningų veiksmų – ginčijamų sandorių sudarymo, žinant apie kitų kreditorių egzistavimÄ , nesiimant veiksmų įstatinio kapitalo mažinimui, vėluojant kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi vadovavosi tik iÅ¡imtinai atsakovams palankiomis aplinkybėmis ir įrodymais. A. T. A. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės atžvilgiu nesÄ Å¾iningų veiksmų jis nėra atlikęs. Sudarydamas sandorius, veikė tik atsakovo UAB „Betogama“ interesais, kadangi atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vardu veikti nebuvo įgaliotas.

Atsakovas nurodė, jog ginčijami sandoriai buvo realiai vykdomi, o prekių tiekimas sustabdytas tik kilus ginčui dėl jų kokybės. IeÅ¡kovė neįrodė jo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygų. Vadovo pareigas jis vykdęs atsakingai, o ieÅ¡kovės žalÄ lėmė bÅ«tent nekokybiÅ¡kų naftos produktų tiekimas. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nėra per didelė. Tam tikrais atvejais teismas gali virÅ¡yti rekomenduojamus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžius.

Vertinant bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, jog advokato darbo vieta yra Vilniuje, jog nagrinėta byla yra sudėtinga. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „EKSIMETA“ ir R. K. sprendimų dėl mazuto pirkimo nepriiminėjo.

Atsakovė nesutika su apeliacinio skundo argumentu, esÄ UAB „Betogama“ atsiskaitymus vykdė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis. Atsakovė UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėja – UAB „KARPIS“) atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog apeliantas ieÅ¡kinyje sÄ moningai klaidina teismÄ dėl atsakovės UAB „EKSIMETA“ valdymo organų atitinkamo sprendimo ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo klausimais buvimo.

Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl subsidiarios atsakomybės jos atžvilgiu taikymo, nes nepriėmė sprendimų ir neatliko veiksmų, kurie pažeistų bendrovės įstatus ar bÅ«tų prieÅ¡ingi bendrovės tikslams. Atsakovė nepažeidė jos, kaip akcininkės, pareigos inicijuoti UAB „Betogama“ bankroto procesÄ . Žalos atsiradimÄ lėmė ieÅ¡kovės pareigos tiekti tinkamos kokybės mazutÄ nevykdymas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos 2016 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka metu teismo nutartimi atsakovė UAB „EKSIMETA“ buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB „KARPIS“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.             Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties peržiÅ«rėjimo, 2015 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino tik Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. ir perdavė Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o kitÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį dėl reikalavimo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal juos atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ Å¡ios atsakovės 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) bei palÅ«kanas paliko nepakeistÄ . Taigi, dėl pastarųjų ieÅ¡kinio reikalavimų Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl teisėjų kolegija pagal ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ apeliacinį skundÄ nagrinėja tik Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalies atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti subsidiariai iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .              Dėl ieÅ¡kovės pasirinkto byloje pažeistos teisės gynimo bÅ«do, reikalaujant priteisti žalos atlyginimÄ subsidiariai iÅ¡ atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A., bei atsakovų atsikirtimų argumentų Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje bylÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka, konstatavo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas subsidiariai priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. nėra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotas. Formuluodamas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , ieÅ¡kovas rėmėsi aplinkybėmis, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo deliktinės civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Be to, ieÅ¡kinyje expresis verbis remiamasi minėtomis teisės normomis, įvardijant jas kaip aptariamo reikalavimo teisinį pagrindÄ . Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ieÅ¡kovo reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo apsimestinėmis ir 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iÅ¡ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei reikalavimas priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. buvo nagrinėjami atskirai, kaip savarankiÅ¡ki reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ įmonės dalyvio UAB „EKSIMETA“ ir vadovo T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt), be kita ko, nurodoma, kad ieÅ¡kovas šį reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, jog patyrė žalos dėl atsakovų – juridinio asmens dalyvio UAB „EKSIMETA“ ir vadovo T. A. – neteisėtų veiksmų. Dėl to nepaisant reikalavime esančių klaidinančių formuluočių, kaip nurodė kasacinis teismas, Å¡is reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuotas ir iÅ¡nagrinėtas kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos priteisimo iÅ¡ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“) atžvilgiu.

Dėl to teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo Å¡io reikalavimo vertinti kitaip ir susieti jį su reikalavimu dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Tokio pagrindo nesudarė ir reikalavime vartojamas žodis „subsidiariai“, nes tiek juridinio asmens dalyvio, tiek vadovo prievolė juridinio asmens kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį yra subsidiarioji pirminės juridinio asmens ir jo kreditorių prievolės atžvilgiu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atmetus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, skundo argumentai dėl jų negaliojimo padarinių taikymo (pirkėjo pareigų perkėlimo atsakovui UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei šio bendrovės akcininko UAB „EKSIMETA“ ir vadovo T. A. subsidiariosios atsakomybės taikymo) tampa neaktualūs, jų vertinimas laikytinas hipotetiniu ir neturinčiu reikšmės procesinei bylos baigčiai.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad esant savarankiÅ¡kiems reikalavimams ieÅ¡kovas turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jo praÅ¡omu teisminės gynybos bÅ«du ir dėl kiekvieno iÅ¡ jų taikymo turi pasisakyti ginÄÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bylos dalį pagal pareikÅ¡tus reikalavimus dėl atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. subsidiarios civilinės atsakomybės apeliacine tvarka nagrinėjant pakartotinai, teisėjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl ieÅ¡kovės pasirinkto teisės gynybos bÅ«do, 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti paaiÅ¡kinimus dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindų ir pasirinktos teisės gynimo procesinės formos (formų): kokiais pagrindais ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo kiekvienam iÅ¡ atsakovų, kaip įmonės (įmonių) dalyviui ir (arba) vadovui (faktiniam vadovui), ir kokio dydžio; kokios faktinės aplinkybės patvirtina kiekvienÄ deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindÄ kiekvieno iÅ¡ atsakovų atžvilgiu; kokia yra ieÅ¡kovo pasirinkta jo teisių gynimo procesinė forma, t. y. ar atsakovų (vieno iÅ¡ jų) atžvilgiu yra reiÅ¡kiamas tiesioginis, ar netiesioginis ieÅ¡kinys, ar vienu (keliais) pagrindu (pagrindais) – tiesioginis, kitu (kitais) – netiesioginis, įvertinant teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kai pirminis atsakomybės pagal prievolę subjektas (nagrinėjamu atveju – BUAB „Betogama“) yra bankrutuojanti įmonė; kokia civilinės atsakomybės rūšis, esant byloje pareikÅ¡tiems keliems deliktinės civilinės atsakomybės pagrindams, taikytina kiekvienam iÅ¡ atsakovų ne tik juridinio asmens pirminės prievolės atžvilgiu (subsidiarioji), bet ir ieÅ¡kovo atžvilgiu (dalinė, solidarioji), t. y. koks yra atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. civilinės atsakomybės ieÅ¡kovui tarpusavio santykis ir rūšis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog formuluodama ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , ieÅ¡kovė rėmėsi aplinkybėmis, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo deliktinės civilinės atsakomybės ne tik pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, kaip nutartyje nurodė kasacinis teismas, tačiau ir pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, 2.87 straipsnio 7 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 3 ir 4 dalis, 59 straipsnio 11 dalį (t. 1, b. l. 2-15).

IeÅ¡kinyje remiamasi visomis minėtomis teisės normomis, įvardijant jas kaip aptariamo reikalavimo subsidiariai priteisti iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimÄ UAB „EKSIMETA“ ir T. A. teisinius pagrindus. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (t. 6, b. l. 14-30) patvirtino, jog reikÅ¡dama tiesioginį ieÅ¡kinį reikalauja, kad atsakovai įvykdytų prievolę natÅ«ra, toks reikalavimas sutampa su reikalavimu taikyti juridinio asmens vadovo ir dalyvio atžvilgiu subsidiariÄ civilinę atsakomybę, atlyginant ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , kurios negali atlyginti bankrutuojanti įmonė „Betogama“, o atsižvelgiant į ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (pagrindus) teisinius santykius tinkamai kvalifikuoti yra teismo prerogatyva.

Reikalavimų teisiniais pagrindais ieÅ¡kovė nurodė CK 6.213 straipsnio 1 dalį, 2.50 straipsnio 3 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 3 ir 4 dalis, 59 straipsnio 11 dalį, Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. IeÅ¡kovė UAB „JUMPS“ tiesioginį ieÅ¡kinį grindžia tuo, jog dėl T. A., kaip UAB „Betogama" vadovo, bei UAB „EKSIMETA", kuri yra vienintelė UAB „Betogama" akcininke, nesÄ Å¾iningų veiksmų už pristatytas ir priimtas prekes (mazutÄ ) nebuvo atsiskaityta, kadangi UAB „Betogama“ sutartį su ieÅ¡kove sudarė jau bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki, o Å¡ios įmonės dalyvis ir vadovas nesiėmė įstatyme numatytų priemonių įmonės mokumui atkurti (Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, 38 straipsnio 3 ir 4 dalys, 59 straipsnio 11 dalis).

T. T. Armalis, tiek UAB „EKSIMETA“ laiku nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Betogama" iÅ¡kėlimo, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi ir Ä®BÄ® 8 str. 4 d. nuostata, numatančia, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, atsakovė UAB „EKSIMETA“, bÅ«dama vieninteliu UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ dalyviu, atliko kreditoriaus (ieÅ¡kovės) atžvilgiu nesÄ Å¾iningus veiksmus ir nesielgė taip, kad nekiltų kreditorei žalos (pasiÅ«lė sudaryti sutartį dėl mazuto tiekimo su nemokiu juridiniu asmeniu, bÅ«nant įmonei nemokiai užsakinėjo vis didesnius mazuto kiekius, pati bÅ«dama didžiausia UAB „Betogama“ kreditore įvairiais nesÄ Å¾iningais veiksmais ir sandoriais nepagrįstai didino UAB „Betogama“ nemokumÄ ), todėl turi atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai remiantis ne tik CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, tačiau ir generalinio delikto pagrindu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Kadangi įmonės vadovas T. A. neveikė rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nevykdė fiduciarinių pareigų pačiai įmonei ir jos kreditorei (užsakinėjo mazutÄ Ä¯monei esant nemokiai, siekė perkelti mokios UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ skolas nemokiai UAB „Betogama“), todėl pagal juridinio asmens prievolę kreditoriui turi atsakyti subsidiariai taip pat ir generalinio delikto pagrindu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis).Atsakovai nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teigė, kad atsiskaitymas už pristatytÄ mazutÄ nutrÅ«ko ne dėl negalėjimo atsiskaityti, bet UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pareiÅ¡kus pretenzijÄ dėl UAB „Betogama“ tiekiamo mazuto kokybės, o UAB „JUMPS“ reikalaujant sumokėti už kokybės reikalavimų neatitinkantį mazutÄ .

Taigi, atsakovų teigimu, pats ieÅ¡kovas veikė nesÄ Å¾iningai, tiekdamas nekokybiÅ¡kÄ mazutÄ , ko pasėkoje UAB „Betogama“ negavo pelno bei patyrė žalos, atlygindama nuostolius UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Atsakovų tvirtinimu, jų veiksmai ar neveikimas dėl produkcijos tiekimo sutarčių sudarymo ne tiesiogiai su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet su UAB „Betogama“, dėl UAB „Betogama“ nemokumo ar savalaikio nesikreipimo į teismÄ su ieÅ¡kiniu iÅ¡kelti Å¡iai įmonei bankroto bylÄ , nėra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais – neatsiskaitymu su ieÅ¡kovu už patiektÄ mazutÄ .

NeatsiskaitymÄ lėmęs iÅ¡imtinai netinkamos produkcijos pristatymas. Atsakovai taip pat teigia, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie UAB „Betogama“ sudėtingÄ finansinę padėtį, tačiau ieÅ¡kovė vis tiek sudarė ginčo sutartį. Dėl įmonės dalyvio ir vadovo civilinės deliktinės atsakomybės už juridinio asmens prievoles santykio Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo. Tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesÄ Å¾iningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesÄ Å¾iningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariÄ jÄ atsakomybę.

CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningumÄ ir juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies normÄ Å¡i prievolė atsiranda savarankiÅ¡ku įstatyminiu pagrindu – dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, be to, tarp Å¡ių veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles kreditoriams turi bÅ«ti konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys.

Byloje nustačius tokius nesÄ Å¾iningus dalyvio veiksmus, gali bÅ«ti taikoma jo atsakomybė ne tik pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, bet ir pripažintas bendro pobÅ«džio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimas – generalinis deliktas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-509/2008) Taigi, juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma: nesÄ Å¾iningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.3k-3-389/2014).Ä®monės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (CK 2.87 straipsnis, ABÄ® 37 straipsnis).

Ä®monės vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento jis turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Todėl bendrovės vadovas, prieÅ¡ingai nei dalyvis, privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir Å¡i jo pareiga nedeleguotina (ABÄ® 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Juridinio asmens valdymo organo nario fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Todėl įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali kilti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims. Nors įstatymuose tiesiogiai ir nenustatyta juridinio asmens valdymo organo nario (ar vienasmenio valdymo organo) atsakomybės už nesÄ Å¾iningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams, tačiau pastarųjų teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ įmonės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-7-266/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė blogėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad pablogėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus.

Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.). Tuo iÅ¡ esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiÅ¡ka ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiÅ¡kai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali bÅ«ti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas.

Siekiant sutrukdyti vykdyti nesÄ Å¾iningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę.Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis, t.y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiÅ¡kai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį, taip pat ir generalinio delikto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, iÅ¡skyrus pareigÄ apmokėti įstatinį kapitalÄ , akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui bÅ«dingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkcijÄ (ABÄ® 20 straipsnio 2 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumÄ , civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Individualiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet bÅ«dingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir jis atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas.

Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė. Dalyvių, kurie nėra paskirti bendrovės vadovais, veiksmai vertintini ne vien formaliai, bet spręstina, ar akcininkas faktiškai neatliko bendrovės valdymo organui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, darė verslo sprendimus, atstovavo bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, faktiškai turėjo valdingus įgalinimus įmonėje).

Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-389/2014).

Dėl kreditoriaus teisių gynimo, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį prievolės negalinčio įvykdyti nemokaus juridinio asmens dalyviui ir vadovui, procesinės formos Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina įmonės bankroto administratorius, kadangi jis gina ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte). Dėl to bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos įmonei ir kartu – jos kreditoriams - atlyginimo.

Ä®monės naudai priteisus žalos atlyginimÄ , gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus bankrutuojančios įmonės kreditorius į teismÄ dėl žalos atlyginimo dažniausiai gali kreiptis tik su netiesioginiu ieÅ¡kiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu ir interesais, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendina.

Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieÅ¡kinį, iÅ¡reikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtÄ ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad žalos atlyginimas galėtų bÅ«ti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiÅ¡kusiems ieÅ¡kinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo, pažeistų Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieÅ¡tarautų bankroto teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-130/2011).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byloje pareikÅ¡tas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, pasibaigus bankroto bylai iÅ¡lieka kreditoriaus teisė kreiptis su tiesioginiu reikalavimu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusio juridinio asmens valdymo organus bei dalyvius ir įrodinėti Å¡ių asmenų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ generalinio delikto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3k-3-517/2009; 2012 m. vasario 1d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2012).

Likvidavus skolininkÄ dėl bankroto, kreditoriaus reikalavimo teisės į kaltÄ jį dėl žalos padarymo asmenį iÅ¡saugojimas reiÅ¡kia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugÄ , kreditoriaus subjektinių teisių realumÄ ir praktinį užtikrinimÄ . Ä®monei (skolininkui) tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams ir kreditoriams pažeidimu, įmonės dalyvių atliktais kreditorių atžvilgiu nesÄ Å¾iningais veiksmais, nes bendrovės valdymo organai bei dalyviai privalo veikti atsižvelgdami į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus.

Dar vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės bankroto proceso stadija kreditoriaus teisės kreiptis dėl bankrutuojančios įmonės skolų priteisimo tiesiogiai iÅ¡ akcininkų (ir vadovų) neriboja. Tiesioginis kreditoriaus ieÅ¡kinys bendrovės vadovams ir akcininkams dėl žalos atlyginimo iki bankrutuojančios įmonės pabaigos taip pat gali bÅ«ti nagrinėjamas ir sprendžiamas iÅ¡ esmės, jeigu yra galimybė nustatyti žalos faktÄ ir dydį bei aplinkybes, ar kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje bus patenkinti.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl įmonės dalyvių ir vadovų nesÄ Å¾iningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo tik tais atvejais, kai žala padaryta konkrečiam kreditoriui, be ne pačiai įmonei. Kaip minėta anksčiau, pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismÄ su reikalavimu atlyginti žalÄ , padarytÄ Ä¯monės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles.

Kreditorius bankroto proceso metu gali reikÅ¡ti tik netiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, jei žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei.Tačiau jeigu akcininko ar valdymo organo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , jei toks veiksmų neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai akcininkui ar įmonės vadovui ir jo reikalavimo pareiÅ¡kimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, iÅ¡skyrus teisinį reguliavimÄ dėl prievolės subsidiarumo.

Å iuo atveju turi bÅ«ti nustatytas įmonės dalyvio ar vadovo veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikÅ¡ti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei, sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar sutartį vykdant taip pat kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais. Tai reiÅ¡kia, jog kreditorius, esant pagrindiniam skolininkui iÅ¡keltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu.

Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieÅ¡kinio tenkinimui turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-389/2014).

Taigi ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti individualų tiesioginį ieÅ¡kinį, reikalaudama priteisti subsidiariai žalos atlyginimÄ , kai prievolės negali įvykdyti bankrutuojanti įmonė, tiek bankrutavusios įmonės dalyviui (UAB „EKSIMETA“) ir vadovui (T. A.) remiantis generalinio delikto principu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tiek įmonės dalyviui remiantis specialiu įmonės dalyvio atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojančiu teisiniu pagrindu (2.50 straipsnio 3 dalis), t.y. tokį ieÅ¡kinį grįsti aplinkybėmis, jog deliktinės atsakomybės subjektų nesÄ Å¾iningi neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieÅ¡kovę.

Kita vertus, reikÅ¡ti tiesioginį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatytu pagrindu kreditorius negali, nes Å¡i norma reglamentuoja valdymo organo nario atsakomybę už juridiniam asmeniui (taigi, ir visiems įmonės kreditoriams) padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 59 straipsnio 11 dalyje, Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pat turi teisę reikÅ¡ti tik netiesioginį ieÅ¡kinį visų įmonės kreditorių vardu ir interesais, nes įmonės savininko ir (arba) vadovo veiksmai ar neveikimas Å¡iais atvejais paliečia visų kreditorių interesus, kurių patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos.

Dėl įmonės savininko ir vadovo pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ nevykdymo, įmonės savininko ir vadovo neveikimo, siekiant atkurti įmonės mokumÄ (vadovo pareiga suÅ¡aukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo; akcininkų pareiga tuo klausimu priimti ABÄ® 59 straipsnio 10-11 dalyse numatytus sprendimus), dėl įmonės vadovo fiduciarinių pareigų įmonei nevykdymo pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis, proporcingai sumažėja galimybės gauti reikalavimų patenkinimÄ visiems kreditoriams, taigi žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams.

Kadangi visais ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tiesioginį ieÅ¡kinį, todėl tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir priteisti ieÅ¡kovei praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ remiantis tuo, jog įmonės savininkas ir vadovas nevykdė pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , imtis įstatyme numatytų priemonių atkurti įmonės mokumÄ , įmonės vadovas nevykdė fiduciarinių pareigų pačiai įmonei nėra teisinio pagrindo. Taikyti ieÅ¡kovės nurodomÄ CK 6.213 straipsnio 1 dalį (reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę pagal sutartį), kvalifikuojant tarp Å¡alių susiklosčiusius faktinius santykius, taip pat nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovų nesiejo sutartiniai ar kitomis prievolių rūšimis pagrįsti prievoliniai teisiniai santykiai.

Todėl pareikÅ¡to tiesioginio ieÅ¡kinio faktinius pagrindus atitinka įmonės dalyvio ir valdymo organo civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, numatytos CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 dalyje.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant ieÅ¡kovės tiesioginiame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų dėl atsakomybės taikymo įmonės dalyviui ir vadovui pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti Å¡ių asmenų vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai, taip pat, jeigu pažeidė, tai kokias pareigas pažeidė kiekvienas iÅ¡ atsakovų – valdymo organo ir dalyvio bendro pobÅ«džio pareigÄ veikti taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) ar ir akcininko pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3dalis).

Taip pat atsakovų atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti kitas anksčiau minėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. atžvilgiu pagrįstumo CK 2.50 straipsnio 3 dalies bei 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindais Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog atsakovė UAB „EKSIMETA“, bÅ«dama UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininke, sudarant bei vykdant ginčijamus sandorius neatliko jokių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å¡io juridinio asmens veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas nenustatė taip pat kito atsakovo UAB „Betogama“ vadovo T. A. neteisėtų veiksmų dėl fiduciarinių pareigų įmonės kreditorei (ieÅ¡kovei), vykdant naftos produktų tiekimo sutartį, kai įmonė buvo nemokumo bÅ«klėje, tinkamo atlikimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsiskaitymas už pristatytÄ mazutÄ nutrÅ«ko ne dėl negalėjimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o dėl to, kad kilo ginčas dėl mazuto kokybės ir dėl Å¡io fakto yra nagrinėjama kita byla, tačiau nagrinėjamoje byloje nesiaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su mazuto kokybės atitiktimi sutartyse numatytiems reikalavimams, taip pat Å¡alių sutartinių įsipareigojimų dėl nustatytų reikalavimų mazuto kokybei tinkamo vykdymo.

Taigi teismas pripažino tik faktÄ , jog tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl tiekiamo mazuto kokybės, tačiau sutarčių vykdymo ir atsiskaitymo su ieÅ¡kove nutraukimo priežasčių bei tiekiamos produkcijos kokybės klausimo netyrė, nors tai sudarė įrodinėjimo dalykÄ byloje. Atsakovų esminiai atsikirtimai į ieÅ¡kinį grindžiami aplinkybe, jog ieÅ¡kovas tiekė sutartyje numatytų reikalavimų neatitinkančiÄ produkcijÄ , su ieÅ¡kovu pagal sutartį nebuvo atsiskaityta ne dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų ar negalėjimo atsiskaityti, bet dėl patiekto kokybės neatitinkančio mazuto, dėl ko tarp Å¡alių ir kilo ginčas.

Atsakovų tvirtinimu, jų veiksmai ar neveikimas dėl produkcijos tiekimo sutarčių sudarymo ne tiesiogiai su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet su UAB „Betogama“, dėl UAB „Betogama“ nemokumo ar savalaikio nesikreipimo į teismÄ su ieÅ¡kiniu iÅ¡kelti Å¡iai įmonei bankroto bylÄ , nėra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais – neatsiskaitymu su ieÅ¡kovu už patiektÄ mazutÄ . NeatsiskaitymÄ lėmęs iÅ¡imtinai netinkamos produkcijos pristatymas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino UAB „EKSIMETA“, veikiančios per jos valdybos pirmininkÄ R.

K., ir T. A. vaidmens ir atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų reikÅ¡mės sudarant bei vykdant nurodytas naftos produktų pardavimo sutartis, bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ bei jų dalyvių ir valdymo organų tarpusavio sÄ sajų bei verslo santykių.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, siekiant iÅ¡nagrinėti pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , buvo bÅ«tina patikrinti ne tik ginčo dėl mazuto kokybės kilimo tarp Å¡alių faktÄ , kurį konstatavo pirmosios instancijos teismas (ir tai yra akivaizdu), bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sutartinių santykių nutraukimo priežastis dėl mazuto kokybės buvo reali, ar nulemta susijusių asmenų susitarimo, siekiant iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu vykdymo.

Å ios ir kitos anksčiau nurodytos ir pirmosios instancijos teismo netirtos ar neįvertintos aplinkybės svarbios sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, sudarant ir vykdant mazuto tiekimo sutartis, bei priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais – neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu už patiektÄ kurÄ , egzistavimo, dėl to teisėjų kolegija dėl jų pasisako Å¡ioje nutartyje. Bylos duomenys patvirtina, jog byloje dalyvaujantys asmenys atsakovai UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ yra glaudžiai tarpusavyje susijusios įmonės. UAB „EKSIMETA“ nuo 2004 metų yra UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vienintelis akcininkas (t. 2, b. l. 151-163).

Eksimetos valdybos pirmininkas ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ valdybos pirmininkas yra tas pats asmuo - R. K.. UAB „EKSIMETA“ taip pat yra vienintelis UAB „Betogama“ akcininkas (t. 4, b. l. 141-154). Byloje ieškovės ginčytų sutarčių sudarymo metu atsakovas T. A. užėmė ir UAB „Betogama“ direktoriaus, ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriaus pareigas (t. 3, b. l. 58-59). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vadovė A.

K. nurodė (t. 3, b. l. 118-119), jog komercijos direktoriumi į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ T. A. buvo priimtas jos ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei UAB „EKSIMETA“ valdybos pirmininko R. K. sprendimu. T. A., ikiteisminio tyrimo medžiagoje duodamas parodymus, paaiÅ¡kino (t. 3, b. l. 121-122), jog pasiÅ«lymÄ dirbti UAB „Betogama“ direktoriumi gavo iÅ¡ R. K., tuo metu realios veiklos UAB „Betogama“ nevykdė, todėl R. K. pasiÅ«lė, kol bus gautas leidimas prekiauti naftos produktais, užimti ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriaus pareigas.

Nurodyti duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB „EKSIMETA“ ginčo tarp šalių kilimo metu buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ kontroliuojanti įmonė. Faktiškai tiek UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, tiek jos dalyvio UAB „EKSIMETA“ vardu paminėtus sprendimus dėl T. A. paskyrimo į pareigas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ priiminėjo ne šių įmonių vadovai (A. K., A. G.), bet UAB „EKSIMETA“ valdybos pirmininkas R.

K..Å alių paaiÅ¡kinimais, liudytojo S. P. parodymais (t. 4, b. l. 109-134), kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta (atsakovai iÅ¡ esmės Å¡ių aplinkybių neginčija), jog dėl naftos produktų tiekimo į ieÅ¡kovę kreipėsi R. K., komercinį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei pateikė ne UAB „Betogama“, bet UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, sutarties sÄ lygas derino UAB „JUMPS“ komercijos direktorius S. P. ir R. K.. Nepaisant to, sutartį sudaryti paskutiniu jos derinimo momentu pasiÅ«lyta su UAB „Betogama“, kurios įsiskolinimai tuo metu apie du kartus virÅ¡ijo įmonės valdomÄ turtÄ .

UAB „JUMPS“ komercijos direktorius S. P., apklaustas liudytoju 2013 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, patvirtino, jog derybų metu sutarties sÄ lygas derino su R. K., kaip su pirkėjo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atstovu, bendravo ir su T. A., tačiau jis buvęs tik vykdytojas. Registrų centre jis pasitikrinęs informacijÄ , jog R. K. yra UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vienintelio akcininko valdybos pirmininkas. Tik paskutiniame derybų etape T. A. pasakęs, jog R. K. pageidauja naftos produktų tiekimo sandorį forminti ne su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet su UAB „Betogama“.

UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ direktorė A. K. parodė (t. 3, b. l. 118-119), jog dėl mazuto tiekimo sutarties UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ patalpose susitikime dalyvavo T. A., R. K. ir UAB „JUMPS“ atstovas. Su ja, kaip UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ direktore, T. A. sutarties sÄ lygų nederino ir apskritai tik pasiraÅ¡ydama sutartį ji sužinojusi, jog UAB „Betogama“ direktoriumi yra T. A.. T. A. teigimu, sprendimÄ dėl kuro pirkimo iÅ¡ UAB „JUMPS“ priėmė jis ir akcininko atstovas R.

K. (t. 3, b. l. 121-122). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant naftos produktų tiekimo bendrovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ sutarčių schemÄ (UAB „JUMPS“ mazutÄ tiekia bendrovei „Betogama“, pastaroji – bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“) esminį vaidmenį atliko ne UAB „Betogama“ vardu abi sutartis pasirašęs T. A. ar UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ direktorė A. K., bet R. K., kuris faktiÅ¡kai veikė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „Betogama“ ir Å¡ių įmonių dalyvio UAB „EKSIMETA“ vardu, nors ir nebuvo nei vienos iÅ¡ jų vadovas, o buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „EKSIMETA“ valdybos pirmininkas (t. 3, b. l. 2-16), t. y. patvirtina, kad įmonės dalyvis Å¡iuo atveju faktiÅ¡kai vykdė įmonės vadovo funkcijas ir jis darė lemiamÄ Ä¯takÄ Ä¯monės valdymo srendimų priėmimui.Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog produkcijos pagal Naftos produktų pardavimo sutartis tiesioginis gavėjas buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet ne ieÅ¡kovės kontrahentas pagal dviÅ¡alę sutartį UAB „Betogama“  (t. 1, b. l. 103-172).

TÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ UAB „JUMPS“ gabendavo krovinį į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ rezervuarÄ , UAB „JUMPS“ iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ UAB „Betogama“, o UAB „Betogama“ - UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ sÄ skaitas UAB „Betogama“ apmokėdavo per dvi-tris savaites. Mokėjimus už kurÄ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atliko tame tarpe ir pagal UAB „Betogama“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras už visas 2011 metų liepos, rugpjūčio mėnesiais gautas siuntas, paskutinį mokėjimÄ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2011 m. spalio 4 d.

UAB „Betogama“ atliko už 2011 m. rugsėjo 15 d. mazuto siuntÄ (t. 2, b. l. 5-33, 81-108). Tuo tarpu, atsakovų teigimu, mazuto kokybė pablogėjo jau nuo birželio mėnesio. Debetinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos ir mazuto grÄ Å¾inimas dėl netinkamos kokybės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ suraÅ¡ytais dokumentais įformintas tik dviem 2011 m. spalio 3 d. ir spalio 4 d. atgabentoms kuro cisternoms 25 054 kg ir 25 080 kg už atitinkamai 49 903,29 ir 49 980,88 Lt (viso už 99 884, 17 Lt) (t. 1, b. l. 171-172, t. 2, b. l. 42-43, 141-142, 150), Å¡ių grÄ Å¾inamo kuro siuntų gabenimo važtaražčiai bei kuro neatitikties kokybės reikalavimams aktai byloje nepateikti, tik pateiktas krovinio gabenimo utilizavimui važtaražtis UAB „Tomega“ (t. 5, b. l. 62).

Tačiau per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. atsiųstas kitas aÅ¡tuonias kuro cisternas už bendrÄ 427 149,03 Lt vertę UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priėmė (t. 2, b. l. 34-41), jų tiekėjui dėl neatitikties kokybės reikalavimams negrÄ Å¾ino, bet ir pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų neapmokėjo. Taigi, iÅ¡ viso UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neapmokėjo UAB „Betogama“, įskaitant už dvi grÄ Å¾intas cisternas, 527 032,20 Lt, t. y. sumÄ , artimÄ tai, kurios UAB „Betogama“ neapmokėjo ieÅ¡kovei ir dėl kurios yra byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys.

Skirtumas tarp UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ nesumokėtos UAB „Betogama“ sumos ir Betogamos ieÅ¡kovei nesumokėtos sumos susidaro iÅ¡ esmės tik dėl to, kad UAB „Betogama“ į kainÄ sÄ skaitose faktÅ«rose papildomai įskaičiuodavo transportavimo iÅ¡laidas (kurÄ pagal sutartis iÅ¡ ieÅ¡kovės sandėlio Matuizų km, Varėnos rajone paimdavo UAB „Betogama“ samdomas transportas). Bylos duomenys patvirtina, jog paskutinį 48 271,69 Lt mokėjimÄ ieÅ¡kovei 2011 m. spalio 5 d.

UAB „Betogama“ atliko už 25821 kg mazuto cisternÄ (2011 m. rugsėjo 17 d. važtaraÅ¡tis Nr. 0061) pagal 2011 m. rugsėjo 17 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PARD Nr. 0061 (t. 1, b. l.93, 163; t. 4, b. l. 68). TÄ pačiÄ 2011 m. rugsėjo 17 d. UAB „Betogama“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 1109042 už pristatytÄ 25821 kg mazuto siuntÄ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ jau neapmokėjo (t. 2, b. l. 33, 106), kaip ir likusių dar devynių naftos produktų siuntų. BÅ«tent po to nutrÅ«ko ir UAB „Betogama“ atsiskaitymai su ieÅ¡kove ir nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 4 d. už devynias kuro cisternas pagal sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 0062-0070 UAB „Betogama“ ieÅ¡kovei nesumokėjo (t. 1, b. l. 94-102, 164-172).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodoma (t. 5, b. l. 48-86), jog UAB „Betogama“ savarankiÅ¡kai nebuvo pajėgi prisiimti įsipareigojimus pagal sutartį su ieÅ¡kove. 2011 m. sausio 1 d. Å¡ios įmonės pradelsti įsipareigojimai buvo 1 219 792,58 Lt, 2012 m. sausio 1 d. – net 1 589 340,31 Lt ir įmonė atitiko nemokios bÅ«senÄ . Bylos dokumentai rodo, jog prieÅ¡ pat naftos produktų pardavimo sutarčių sudarymÄ UAB „Betogama“ veiklos nevykdė (Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir atsakovas T.

A.), 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. balandžio 8 d. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ apmokėjo bendrovės „Lesto“ sÄ skaitas už UAB „Betogama“ , 2011 m. vasario 23 d. paskolino UAB „Betogama“ 5000 Lt (t. 2, b. l. 56, 57, 147). UAB „Betogama“ veiklÄ buvo nutarta atnaujinti, pakeičiant jos veiklos sritį iÅ¡ betono trinkelių gamybos į prekybÄ naftos produktais.Nurodytos aplinkybės, kaip ir kiti įrodymai, liudijantys UAB „Betogama“ blogÄ turtinę padėtį Naftos produktų pardavimo sutarčių sudarymo metu bei faktinį jos nemokumÄ (įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai - t. 1, b. l. 170-177), neabejotinai patvirtina faktÄ , jog atsiskaityti už ieÅ¡kovės tiekiamÄ produkcijÄ UAB „Betogama“ apyvartinių lėšų neturėjo ir atsiskaitinėjo lėšomis, gautomis iÅ¡ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“.

Pirkėjo UAB „Betogama“ dalyvis UAB „EKSIMETA“, bÅ«damas faktiniu sprendimus dėl įmonės valdymo priimančiu asmeniu, lėmė ne tik tokios verslo sandorių dėl naftos produktų pirkimo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ poreikiams schemos sudarymÄ , bet ir galimybę bet kuriuo momentu ir bet kokiu pretekstu sutarties vykdymÄ nutraukti. Atsižvelgiant į kreditorių sudėtį (pagrindiniai kreditoriai UAB „EKSIMETA“, UAB „KARPIS“ - susijusios įmonės; UAB „KARPIS“ vienintelis akcininkas yra R.

K. – t. 6, b. l. 108-110) ir jų reikalavimų dydį (UAB „EKSIMETA“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas - 3,66 mln. Lt, UAB „KARPIS“- 30 800 Lt), UAB „Betogama“ kreditoriai naftos tiekimo sutarčių sudarymo metu nekėlė UAB „Betogama“ nemokumo klausimo (t. 2, b. l. 115-118), nes susiję didieji kreditoriai nelaikė jos skolų pradelstomis, netgi didino savo kreditorinius reikalavimus UAB „Betogama“ atžvilgiu, taigi jie bet kuriuo momentu galėjo pareikÅ¡ti apie įmonės nemokumÄ arba to nedaryti.

BÅ«dama didžiausia UAB „Betogama“ kreditore, UAB „EKSIMETA“ nepagrįstai dar labiau didino UAB „Betogama“ įsiskolinimÄ â€“ teikė patalpų apsaugos paslaugas nekilnojamam turtui už 10 000 Lt kainÄ per mėnesį, kai UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ UAB „Betogama“ už Å¡ių patalpų nuomÄ mokėjo tik po 1 Lt už 1 kv. m. (355 Lt per mėnesį). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme 2013 m. vasario 1 d. metu (t. 4, b. l. 109-134) UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ atstovai negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl UAB „Betogama“ sutarė už patalpų apsaugÄ savo akcininkui UAB „EKSIMETA“ mokėti tokiÄ Å¾enkliÄ sumÄ , tas pačias patalpas nuostolingai nuomodama kitai UAB „EKSIMETA“ kontroliuojamai įmonei.UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ kuro tiekimo sutarčių vykdymo metu ėmė didinti užsakymų kiekį nuo 100 tonų 2011 m. kovo mėnesį, 200 tonų - 2011 m. balandžio-gegužės mėnesiais, 400 tonų - 2001 m. birželio mėnesį, o 2011 m. liepos mėnesį užsakė net 1000 tonų (t. 1, b. l. 17-27) ir nutraukė atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove, kai pateiktos produkcijos kiekiai iÅ¡ esmės padidėjo (t. 4, b. l. 11-68; t. 1, b. l. 33-60).

SÄ Å¾iningas pirkėjas, bÅ«damas nepatenkintas produkcijos kokybe, jÄ reguliariai tikrintų, reikÅ¡tų pardavėjui pretenzijas, mažintų jos kiekį arba galiausiai perkamos nekokybiÅ¡kos produkcijos iÅ¡ viso atsisakytų. Todėl tokie naftos produktų pardavimo sutarčių vykdymo veiksmai, kai produkcijos pirkėjas yra faktiÅ¡kai nemokus, tačiau didinami jos perkami kiekiai, moki susijusi bendrovė nutraukia atsiskaitymus už gaunamÄ ir gamyboje sunaudojamÄ produkcijÄ , irgi teisėjų kolegijos vertinami kaip suderinti ir nesÄ Å¾iningi bei atlikti kontroliuojant vienam asmeniui – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ dalyviui UAB „EKSIMETA“, veikiančiam per R.

K.. Kaip minėta, bÅ«tent nuo UAB „Betogama“ akcininko, kuris buvo ir didžiausias kreditorius, priklausė ir sprendimas – ar kreiptis į teismÄ dėl UAB „Betogama“ bankroto, ar ne, jeigu kreipėsi kitas kreditorius – ar prieÅ¡tarauti valdomos bendrovės bankrotui, nes nuo jo valios priklausė įsiskolinimų traktavimas pradelstais.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat kitoje civilinėje byloje priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ (CPK 182 straipsnio 2 punktas) pripažįsta nepagrįstais atsakovų argumentus, kad mazuto tiekimo sutarčių, sudarytų su ieÅ¡kove, vykdymas buvo nutrauktas ir su ieÅ¡kove nebuvo atsiskaityta dėl pačios ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų – tiekiamos produkcijos blogos kokybės. Klaipėdos apygardos teismas  2016 m. balandžio 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-88-613/2015) ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1315-370/2016) nustatė, jog UAB „UAB „Betogama“ pretenzijų dėl UAB „JUMPS“ tiekto mazuto nereiÅ¡kė, mazuto neatitikties nustatytiems sutartyje kokybės reikalavimams UAB „Betogama“ neįrodė, sutartyje nustatytos mėginių paėmimo kuro kokybei nustatyti tvarkos, pretenzijų reiÅ¡kimo terminų nesilaikė, prieÅ¡ingai, didino užsakomus perkamo mazuto kiekius.

Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 2011/02-01 3.1 punkte buvo nustatyta, kad už faktiÅ¡kai parduotas prekes apmokama per 5 darbo dienas pagal ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras pervedant pinigines lėšas banko pavedimu (t. 1, b. l. 17), o Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutarties Nr. 2011/02-02 3.3 punkte numatyta, kad UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ įsipareigoja už pateiktÄ mazutÄ sumokėti užsakyme nustatytais terminais ir tvarka (t. 1, b. l. 21).

Minėtų sutarčių 5 punkte nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiekiamas mazutas. Sutarčių 5.3 punktas numatė, jog pirkėjas turi teisę pareikšti pretenzijas dėl prekės kokybės per septynias dienas nuo prekės gavimo dienos. Ėminiai dėl prekės kokybės imami tik iš autotransporto priemonės cisternos, o jeigu prekė išpilta į rezervuarus, prieš tai nepaėmus mėginio, laikoma, jog prekė priimta ir pagal kokybę (t. 1, b.l. 18, 22). UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ nesilaikė nurodytos sutartyse numatytos mazuto kokybės patikros procedūros ir terminų.

Tik 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. spalio 11 d. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pateikė UAB „Betogama“ pretenzijas dėl nekokybiÅ¡ko mazuto (t. 3, b.l. 71-72), nurodė, kad patirti nuostoliai sudaro 904 298 Lt (t. 3, b.l. 73). Taigi mazuto kokybės klausimas imtas kelti tarp susijusių asmenų (UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“), nesilaikant sutartyse įtvirtintų procedÅ«rų ir tuo pačiu metu, kai buvo nutraukti atsiskaitymai su ieÅ¡kove už tiekiamÄ produkcijÄ .

Tuo tarpu UAB „Betogama“ pretenzijÄ ieÅ¡kovei dėl nekokybiÅ¡ko mazuto ir patirtų nuostolių atlyginimo pateikė bei pareikalavo pervesti 904 298,71 Lt nuostolių tik 2011 m. spalio 13 d. (t. 3, b. l. 93-95). Atsiskaitymų su ieÅ¡kove nutraukimui pateisinti, teisėjų kolegijos nuomone, susijusios įmonės nesÄ Å¾iningai parengė tariamos žalos dėl kuro kokybės faktÄ ir dydį patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 140-150; t. 3, b. l. 61-76), tačiau tai darė ne pagal Naftos produktų pardavimo sutartyse numatytas produkcijos kokybės patikros procedÅ«ras (t. 1, b. l. 17-24), nebendradarbiavo su tiekėju, užfiksavo tik nedidelio kiekio mazuto utilizavimÄ , nors buvo sunaudota ir neatsiskaityta už ženkliai didesnį gautos produkcijos kiekį, pardavėjo (ieÅ¡kovės) sutartyje nustatyta tvarka apie netinkamÄ kuro kokybę ir tokius savo veiksmus neinformavo, todėl remtis tokiais įrodymais, kaip nepatikimais, nėra pagrindo.

Jie prieÅ¡tarauja kitiems anksčiau įvertintiems įrodymams ir atitinka tik susijusių bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ interesus - viena vertus, sumažinti UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ debitorinį įsiskolinimÄ nemokiai UAB „Betogama“ už faktiÅ¡kai gautÄ ir gamyboje sunaudotÄ mazutÄ , antra vertus, iÅ¡vengti UAB „Betogama“ atsiskaitymo už Å¡iÄ produkcijÄ su ieÅ¡kove. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ iÅ¡ esmės lėmė aplinkybė, kad vykdant sudarytÄ kuro tiekimo sutartį pirkėjas (UAB „Betogama“) nutarė su pardavėju (ieÅ¡kove) neatsiskaityti.

Bendrais suderintais susijusių asmenų veiksmais nutarus UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neatsiskaitinėti už kurÄ su UAB „Betogama“, pagrindu nurodant tariamÄ produkcijos netinkamÄ kokybę, UAB „Betogama“ galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kove neturėjo ir tai tapo kilusių padarinių – neatsiskaitymo su ieÅ¡kove bei žalos padarymo jai priežastimi.Kaip minėta anksčiau, įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams.

Kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vienasmeniam valdymo organui civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, jos padarinius (žalÄ ), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Minėta, jog faktiniam įmonės vadovui už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ civilinė atsakomybė taikoma tokiais pačiais pagrindais ir sÄ lygomis, kaip ir įmonės vadovui de iure (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pareigos elgtis sÄ Å¾iningai nevykdymas reiÅ¡kia asmens kaltus veiksmus, sudarančius pagrindÄ civilinei atsakomybei kilti, t. y. nesÄ Å¾iningų veiksmų konstatavimas reiÅ¡kia asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Be to teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens dalyvio ar vadovo civilinės atsakomybės, neprivalo nustatyti sandorių neteisėtumo, nes tam pakanka konstatuoti Å¡ių asmenų veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui ir vadovui subsidiariÄ jÄ civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004).

Sutarčių dėl naftos produktų pardavimo sudarymo aplinkybės, susijusių įmonių ir fizinių asmenų ryÅ¡iai patvirtina, jog veiksmai, susiję su sutarties sudarymu ir vykdymu, buvo derinami iÅ¡ vieno centro – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir Betogamos akcininko UAB „EKSIMETA“. Byloje surinktų ir teismo įvertintų rodymų visuma (įmonių artimos sÄ sajos, tas pats susijusių įmonių akcininkas, tas pats susijusių įmonių valdybos pirmininkas, jo veiksmai sprendžiant Å¡ių įmonių aukščiausiojo personalo paskyrimo į pareigas klausimus, esminių įmonėms sutarčių sudarymo ir vykdymo klausimus, įmonės ekonominės veiklos pakeitimo ar nutraukimo klausimus) įrodo (CPK 185 straipsnis), jog UAB „EKSIMETA“ anksčiau nurodytais neteisėtais veiksmais atliko įmonės dalyviui įstatymų nepriskirtas funkcijas, kurios priklauso įmonės vadovo kompetencijai, t.y. faktiÅ¡kai vykdė įmonės vadovo funkcijas.

Aplinkybė, jog UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ vykdė skirtingÄ veiklÄ ir nebuvo priklausomos viena nuo kitos, patvirtina, kad ne UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ darė poveikį UAB „Betogama“ sprendimams ir jos atsiskaitymams su ieÅ¡kove, bet abiejų Å¡ių įmonių akcininkas UAB „EKSIMETA“ darė poveikį tiek UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, tiek ir UAB „Betogama“ sprendimams. BÅ«dama vienintelis bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ akcininkas, UAB „EKSIMETA“, veikdama per valdybos pirmininkÄ R.

K., iÅ¡ esmės buvo vienasmenis nurodytų bendrovių valios reiÅ¡kėjas ir įgyvendintojas, visiÅ¡kai nevaržomai kontroliuojantis ir valdantis Å¡ias įmones. UAB „EKSIMETA“, bet ne jos valdomų įmonių vienasmeniai valdymo organai, faktiÅ¡kai priiminėjo sprendimus esminiais Å¡ioje byloje aktualiais klausimais. Kiti susiję asmenys – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, atsakovas T. A. Å¡iuo atveju buvo tik vykdytojai. UAB „Betogama“ vadovo atsakovo T. A. neteisėti ir nesÄ Å¾iningi veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad tokiems padariniams (neatsiskaitymui su ieÅ¡kove) kilti sudarė sÄ lygas - pasirašė sutartis su ieÅ¡kove ir su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, nealikus per nustatytus terminus ir pagal sutartyse nustatytÄ procedÅ«rÄ tiekiamo kuro kokybės patikros, pripažino UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pretenzijas UAB „Betogama“ dėl produkcijos kokybės pagrįstomis, be teisinio pagrindo įformino dviejų kuro cisternų grÄ Å¾inimÄ bei utilizavimÄ , pasirašė su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (t. 2, b. l. 140-150), t. y. aktyviai dalyvavo nesÄ Å¾iningoje schemoje, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kove.

T. A. buvo UAB „Betogama“ vadovas de iure ir siekė sudaryti anksčiau nurodytų veiksmų teisėtumo ir tikroviÅ¡kumo įspÅ«dį.Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovei sudarius sutartį su nemokiu subjektu UAB „Betogama“, be ne su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kuriai ir reikėjo produkcijos, ir Å¡ių įmonių akcininkui UAB „EKSIMETA“ tokiu bÅ«du paskirsčius verslo rizikas, tai savaime nelėmė neigiamų ieÅ¡kovei padarinių, nes atsiskaitymai už tiekiamÄ mazutÄ su ieÅ¡kove vyko ir UAB „Betogama“ esant nemokiai.

PrieÅ¡ sudarant sutartį su UAB „Betogama“ ieÅ¡kovė aiÅ¡kinosi UAB „Betogama“ turtinę padėtį, žinojo jos finansinius sunkumus, ir, nepaisant to, sutartį sudarė, sutartis buvo galiojanti, realiai vykdoma. Taigi, atsakovų atliktų veiksmų teisėtumo požiÅ«riu vien sutarties sudarymo faktas, ieÅ¡kovei žinant apie kitos Å¡alies blogÄ turtinę padėtį, savaime nepripažintinas esantis tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Kita vertus, nors UAB „EKSIMETA“ turėjo teisę paskirstyti verslo rizikÄ tarp UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“, tačiau tai turėjo daryti sÄ Å¾iningai kitų asmenų interesų atžvilgiu.

IeÅ¡kovė UAB „JUMPS“ siekė sutartį sudaryti bÅ«tent su mokia UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir atsakovas T. A. apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu. Verslo skaidrumo ir kreditorių interesų užtikrinimo požiÅ«riu pasiÅ«lymas sudaryti sandorį su nemokia įmone susijusios mokios įmonės interesais vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas veiksmas, nors kita Å¡alis ir žinojo ar galėjo sužinoti apie blogÄ kitos sutarties Å¡alies turtinę padėtį.

Sandoris su nemokia bendrove visada žymiai rizikingesnis ir turi bÅ«ti vykdomas tik tinkamai Å¡alims bendradarbiaujant bei veikiant sÄ Å¾iningai. T. N. produktų pardavimo sutarties sudarymas su nemokia bendrove, kai produkcija buvo reikalinga kitai susijusiai mokiai bendrovei, galinčių kilti kreditoriui neigiamų padarinių požiÅ«riu yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡iais padariniais. Be to, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai ir sutarties vykdymo metu, jų nesÄ Å¾iningi veiksmai vykdant sutartį yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su žalos ieÅ¡kovei padarymu.

Situacija, kai kreditorius pasitikėjo tokia verslo schema (kai produkcija tiekiama mokiam verslo subjektui, bet sutartis sudaroma su nemokiu ir nemokus juridinis asmuo už produkcijÄ tiekėjui atsiskaito tik gavęs apmokėjimÄ iÅ¡ susijusio mokaus subjekto ir nuo to yra priklausomas), nors ir žinodamas apie kontrahento nemokumÄ , tokie veiksmai, kai sutarties vykdymo metu mokus verslo subjektas nutraukia atsiskaitymÄ su susijusiu nemokiu juridiniu asmeniu, dėl ko Å¡is negali vykdyti prievolės kreditoriui, ne tik prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams bei praktikai, bet ir neatitinka pamatinių sÄ Å¾iningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens ar trečiųjų asmenų interesams, principų.

Nėra jokio pagrindo tokiu atveju susijusių juridinių asmenų verslo rizikÄ perkelti sÄ Å¾iningam kreditoriui. Ä®rodžius atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama, atsakovai Å¡ios prezumpcijos nenuginčijo (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų veiksmus, kurie pažeidė ieÅ¡kovė (kreditorės) interesus, nėra pagrindo kvalifikuoti kaip paprastÄ neatsargumÄ ar įprastÄ Ä¯monės komercinės-Å«kinės veiklos rizikÄ . Pagal nustatytas bylos aplinkybes, kai už gautÄ produkcijÄ su UAB „Betogama“ galėjo atsiskaityti jÄ gamyboje sunaudojusi susijusi įmonė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, atsakovų veiksmai vertintini kaip tyčiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Dėl žalos ieÅ¡kovei dydžio byloje ginčo nėra.

IeÅ¡kinio sumÄ atitinka ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas, su ja neatsiskaičius pagal naftos produktų pardavimo sutartį, patvirtintas UAB „Betogama“ bankroto byloje, kurį sudaro neatlyginta pagal sutartį prievolės suma 445 848,07 Lt (129 126,52 Eur) bei 26 790,65 Lt (7759,11 Eur) dydžio netesybos ir palÅ«kanos, iÅ¡ viso - 472 638,72 Lt (136 885,63 Eur) (t. 2, b. l. 117-118; t. 5, b. l. 68; t. 6, b. l. 13).Nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, kaltę), pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės tiesioginį ieÅ¡kinį atsakovams taikytina civilinė atsakomybė generalinio delikto pagrindu, jiems nevykdžius bendro pobÅ«džio civilinės pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009; 2012 m. vasario 1d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2012 ir kt.). Atsakovo UAB „EKSIMETA“, kaip UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ dalyvio, atliktus nesÄ Å¾iningus veiksmus kvalifikuoti pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo, nes jo neteisėti veiksmai priskirtini ne dalyvio ar dalyvių susirinkimo, bet įmonės vadovo kompetencijai.

Faktiniam vadovui už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsakomybė kyla tais pačiais pagrindais, kaip ir įmonės vadovui de iure (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-389/2014).NesÄ Å¾iningi, suderinti atsakovų veiksmai nukreipti prieÅ¡ konkretaus kreditoriaus (UAB „JUMPS“) interesus, vienas iÅ¡ atsakovų UAB „EKSIMETA“ yra didžiausias UAB „Betogama“ kreditorius, todėl ieÅ¡kovė turėjo teisę reikÅ¡ti byloje atsakovų atžvilgiu tiesioginį individualų ieÅ¡kinį, nors pagrindinis skolininkas UAB „Betogama“ yra bankrutavusi įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir kt.).

             Dėl atsakovų atsakomybės rūšies pagrindinio skolininko prievolės atžvilgiu Kaip minėta Å¡ioje nutartyje anksčiau, tiek įmonės dalyvio, tiek vadovo (faktinio vadovo) atsakomybė kreditoriui už dėl jų kaltės neįvykdytas juridinio asmens prievoles yra subsidiarioji (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Byloje nustatyta, jog pagrindinis skolininkas bankrutuojanti įmonė „Betogama“ negali pats įvykdyti prievolės kreditorei – ieÅ¡kovei. Å iÄ aplinkybę patvirtina UAB „Betogama“ bankroto administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie įmonės turtÄ , įsiskolinimÄ kreditoriams bei kreditorių eiles: iÅ¡ esmės visas UAB „Betogama“ turtas jau realizuotas, gauta turto realizavimo pajamų už 80 000 Eur, kitų pajamų - 50 231,70 Eur; teismo patvirtintų ir neapmokėtų kreditorinių reikalavimų suma yra 1 548 870,71 Eur, tame tarpe pirmos eilės kreditoriams – 9 295,15 Eur, antros eilės – 18 921,51 Eur, trečios eilės (kurioje yra ieÅ¡kovė) – 1 520 654,05 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į pirmos bei antros eilės kreditorių reikalavimų dydį, iÅ¡ieÅ¡kotinų iÅ¡ bankrutuojančios įmonės trečios eilės kreditorių reikalavimų dydį, ieÅ¡kovės reikalavimo dydį bendroje trečiosios eilės kreditorių reikalavimų sumoje, įmonės turimų lėšų dydį, patenkinus pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus, įmonės administravimo iÅ¡laidas, kurių galutinis dydis Å¡iuo metu nėra žinomas, bankroto byloje realiai gali bÅ«ti patenkinta tik labai maža ieÅ¡kovės reikalavimo dalis (preliminariai iki 9 procentų reikalavimo sumos).Vertinant, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp juridinio asmens dalyvio ir (arba) vadovo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir fakto, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui, svarbÅ«s nesÄ Å¾iningų veiksmų padariniai – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis.

Kreditoriui kreipiantis į teismÄ dėl subsidiarios atsakomybės už juridinio asmens prievoles taikymo, kreditorius dar gali nežinoti, kokio dydžio žalos patirs, t. y. kai dar nėra žinoma, kokiu mastu prievolės kreditoriui neįvykdys pagrindinis skolininkas. Todėl nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumui nustatyti pakanka nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, o ne konkrečios kreditoriui kilusios žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimÄ subsidiariai pagal neįvykdytÄ bankrutuojančio asmens BUAB „Betogama“ prievolę yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl atsakovų atsakomybės rūšies ieÅ¡kovės atžvilgiu Jeigu nustatoma, jog žalos padarė keli asmenys, teismas turi nustatyti, kokios rūšies atsakomybė atsiranda atsakingiems už žalÄ asmenims (dalinė, subsidiarioji, solidarioji). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Bendru laikomi žalos padarymo atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, t. y. kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, jog solidariajai atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti, pavyzdžiui, bendrus neteisėtus veiksmus pasekmių atžvilgiu arba vien tik bendrus neteisėtus veiksmus, tačiau netgi nėra bÅ«tina, kad visų atsakingų už žalos atsiradimÄ asmenų atsakomybės pagrindas bÅ«tų tas pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009).Vadovo funkcijas faktiÅ¡kai vykdęs įmonės dalyvis UAB „EKSIMETA“ ir įmonės vadovas T.

A., vykdydamas įmonės dalyvio nurodymus, atlikto tuos pačius veiksmus, kurie sukėlė tuos pačius padarinius – žalos konkrečiam kreditoriui (ieÅ¡kovei) padarymÄ â€“ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ turint mazuto realų poreikį, o UAB „Betogama“ esant faktiÅ¡kai nemokiai, pagal abiejų suderintÄ ir vykdomÄ verslo schemÄ , kai pagal sutartis tiekiamÄ kurÄ faktiÅ¡kai gauna moki ir turinti galimybę apmokėti už produkcijÄ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o atsiskaityti už jÄ turi faktiÅ¡kai nemoki UAB „Betogama“, buvo užsakinėjami vis didesni mazuto kiekiai (t. 1, b. l. 25-31; t. 6, b. l.

74) iÅ¡ tiekėjo UAB „JUMPS“ ir, nesant jokios pagrįstos įrodymais priežasties ir pagrindo, tokios verslo schemos (dviejų Naftos produktų pardavimo sutarčių) vykdymas ir atsiskaitymai už mokios įmonės realiai gautÄ produkcijÄ buvo nutraukti. IeÅ¡kovės atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų sekoje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek vieno ar kito atsakovo (vadovo de facto ir de iure vadovo) neteisėti veiksmai lėmė kilusius padarinius – žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ , todėl už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriui jie turi atsakyti solidariai.

Tai nėra kliÅ«timi Å¡iems asmenims, sprendžiant jų tarpusavio reikalavimus vienas kito atžvilgiu, atlyginus ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , įrodinėti ir nustatyti nelygias jų atsakomybės dalis, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų kaltę (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).              Dėl reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanas Tenkintinas taip pat ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Procesinės palÅ«kanos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , nes jos skirtos atlyginti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo kreditorius kreipėsi į teismÄ . Taigi prievolė mokėti procesines palÅ«kanas yra iÅ¡vestinė, o ne savarankiÅ¡ka, todėl nustačius teisinį pagrindÄ atsakovų solidariajai atsakomybei taikyti, pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už praleistÄ piniginės prievolės atlyginti žalÄ Ä¯vykdymo terminÄ taip pat yra solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013 ir kt.).

Civilinė byla pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡kelta 2012 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė UAB „EKSIMETA“ yra privatus juridinis asmuo, todėl už piniginės prievolės mokėjimo termino praleidimÄ ji privalėtų mokėti šeÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), atsakovas T. A. – penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Kadangi šių atsakovų prievolė mokėti procesines palūkanas yra solidari, o vienas iš skolininkų yra fizinis asmuo (ne verslininkas ir ne privatus juridinis asmuo), teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti griežtesnę, nei numatyta įstatyme, civilinę atsakomybę, todėl iš atsakovų solidariai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).              Dėl procesinės bylos baigties Pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pagal mazuto tiekimo sutartis parduodamo mazuto kokybe ir atsiskaitymų pagal sutartį tarp ieškovės ir UAB „Betogama“ nutraukimo tikrosiomis priežastimis, netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, susijusius su atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. vaidmeniu ir atliktais veiksmais sudarant bei vykdant nurodytas sutartis, su bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ tarpusavio sÄ sajomis, dėl ko netinkamai kvalifikavo tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius deliktinės civilinės atsakomybės santykius bei priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant subsidiariai, pagrindinio skolininko BUAB „Betogama“ prievolei įvykdyti, 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei UAB „JUMPS“ solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „KARPIS“, kuris yra UAB „EKSIMETA“(pagrindinio skolininko akcininko ir faktinio vadovo) teisių perėmėjas, ir T.

A. (pagrindinio skolininko vadovo), taip pat procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių              CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, perskirstytinos ginčo Å¡alių procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).             Sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp bylos Å¡alių klausimÄ , bÅ«tina įvertinti, jog dalis ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovams UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir BUAB „Betogama“ jau yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutarties Nr. 2011/02-02 pripažinimo apsimestiniais sandoriais, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pripažinimo faktiniu pirkėju, 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos bei procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei iš ieškovės UAB „JUMPS“ priteisė atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 17 666 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 14 d. nutartimi pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, sumažino iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 8 000 Lt, kitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ kasacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T.

A., panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iÅ¡ UAB „EKSIMETA“ ir T. A., ir iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui perdavė tik bylos dalį pagal savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. KitÄ Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistÄ .

Byloje kasacinis teismas patyrė 13 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir nurodė, jog Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, iÅ¡nagrinėsiančiam bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Taigi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir 136 885,63 Eur priteisimo iÅ¡ UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ tarp ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“, atsakovų UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartimi.

Dėl to teisėjų kolegija Å¡iuo sprendimu sprendžia tik dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ ir atsakovų UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėjo UAB „KARPIS“) bei T. A., patirtų nagrinėjant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktÄ už ieÅ¡kinio parengimÄ taikomas 2,5 koeficientas, už dublikÄ , triplikÄ â€“ 1,5 koeficientas (8.3. punktas), už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7 koeficientas (8.10. punktas), už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ 0,1 koeficientas (8.19 punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje.             Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėjas – UAB „KARPIS“) bei T.

A. tenkinamas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 6818,12 Lt (1975,66 Eur), apeliacinės instancijos teisme – 1600 Eur iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų iÅ¡klotines, sÄ skaitas – faktÅ«ras ir mokėjimo pavedimus (t. 4, b. l. 87-92; t. 6, b. l. 32-36).

Kadangi iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su tų pačių procesinių dokumentų teismui parengimu (ieÅ¡kinio, apeliacinio skundo ir kt.) ir dalyvavimu tuose pačiuose teismo posėdžiuose (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) ieÅ¡kovė turėjo ne tik pagal pareikÅ¡tÄ savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T. A. dėl žalos atlyginimo, kuris yra tenkinamas, bet ir pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, kuris buvo teismų atmestas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei priteisiama pusė patirtų atstovavimo iÅ¡laidų – 1787,33 Eur ((1975,66 + 1600):2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis), po 893,66 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei Teismas žyminio mokesčio už teismo procesinių veiksmų atlikimÄ paskirstymo tarp Å¡alių bei priteisimo valstybei klausimus sprendžia ex officio. Byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 472 638,72 Lt (136 885,63 Eur) žalos atlyginimo yra turtinis ir turėjo bÅ«ti apmokestintas proporciniu žyminiu mokesčiu nuo ieÅ¡kinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) - 2527 Eur dydžio suma. Å ios žyminio mokesčio sumos ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nesumokėjo.

Nuo žyminio mokesčio, reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T. A., ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ nėra atleista. Pagal tokio pobÅ«džio reikalavimÄ atsakovu nėra traukiama bankrutuojanti įmonė, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8-9 punktai Å¡iuo atveju netaikytini. Tokio paties dydžio žyminiu mokesčiu ieÅ¡kovė neapmokėjo ir apeliacinio skundo, kuriuo ginčijo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T.

A. (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Todėl nurodytos žyminio mokesčio sumos priteisiamos lygiomis dalimis po 2527 Eur (2527 x 2 :

2) iÅ¡ atsakovų UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėjas UAB „KARPIS“) ir T. A. į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nors kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m . kovo 14 d. nutarties ieÅ¡kovė taip pat neapmokėjo žyminiu mokesčiu, nėra pagrindo Å¡iÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui, o tokiu atveju pagal įstatymÄ Å¡alies sumokėtas žyminis mokestis yra grÄ Å¾inamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).IÅ¡ atsakovų valstybei lygiomis dalimis taip pat priteisiama 13 Eur kasaciniame teisme bei 3 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 16 Eur, po 8 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo subsidiariai iÅ¡ atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A..Dėl Å¡ios ieÅ¡kinio reikalavimo dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „JUMPS“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos priteisimo tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) solidariai iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“ (įmonės kodas 300630589) neįvykdžius savo prievolės pagal 2011 m. vasario 14 d. Naftos produktų pardavimo sutartį Nr. 2011/02-01, 136 885,63 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 72 ct) (472 638,72 Lt) žalos atlyginimo.Priteisti ieÅ¡kovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ 136 885,63 Eur, kuriÄ sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos - 2012 m. rugpjūčio 1 d. - iki Å¡io teismo sprendimo (priteistos žalos atlyginimo sumos) visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti ieÅ¡kovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) iÅ¡ atsakovų UAB „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 893, 66 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus 66 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2527 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio bei po 8 Eur (aÅ¡tuonis eurus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                              Virginija Čekanauskaitė                                                                                            ArtÅ«ras Driukas                                                                                            Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė