d8918ad8-e355-4530-93e9-5e2c1cab525f · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-77/2012        Proceso Nr.1-06-1-04022-2009-7                  Procesinių sprendimų kategorijos:                                  1.2.14.6.1; 1.2.14.6.2; 1.2.18.10        (S)                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos, teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam P. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda, pagal BK 183 str. 1 d. 55 MGL dydžio (7150 Lt) bauda, pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 2 p., 6 d., pagal BK 183 str. 2 d. paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 183 str. 1 d., ir Å¡iÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinus su pagal BK 222 str. 1 d. paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. (turi bÅ«ti 3 d.), prie Å¡ios subendrintos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos Å irvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 100 MGL dydžio (13000 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.  IÅ¡ nuteistojo P. K. nuspręsta konfiskuoti 49021,33 Lt iÅ¡ieÅ¡kant nurodytÄ sumÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ .

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė : P. K. nuteistas už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ ir už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , be to, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å ias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis. P. K., bÅ«damas UAB „E.I.“, registruotos 1998 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. 12 d., adresu (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies ir 12 straipsnio 1-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu ir kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, t. y. neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitos registrus iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ pagal čekį Nr. 338811, 2008-12-10 iÅ¡mokėtų grynųjų pinigų – 33 000 Lt, todėl nebuvo galima nustatyti, kur buvo panaudoti pinigai, taip buvo iÅ¡kraipyta apskaitos registruose turto apskaita;- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, t. y. į UAB „E.I.“ buhalterinės apskaitos registrus neįtraukė 33 Å«kinių operacijų, o bÅ«tent:– laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 į buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 2715 registrÄ â€žSÄ skaita banke“ neįrašė ir neapskaitė 27 operacijų atliktų banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso registre neapskaitė 129 853,91 Lt įplaukų ir 129 947,23 Lt iÅ¡laidų;– laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 į buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 272 registrÄ â€žKasos knyga“ neįrašė ir neapskaitė 6 apskaitos dokumentais pagrįstų Å«kinių operacijų:neįrašė 5000 Lt sumos, kuri buvo gauta iÅ¡ UAB „Ludanė“ pagal 2008-09-02 kasos pajamų orderį EL Nr. 2008053;neįrašė 300 Lt sumos, kuri turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta R.

V. pagal 2008-09-01 kasos išlaidų orderį Nr. 98;neįrašė 9115 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta jam pačiam pagal 2008-09-02 kasos išlaidų orderį Nr. 101;neįrašė 8000 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta jam pačiam pagal 2008-09-15 kasos išlaidų orderį Nr. 102;neįrašė 8000 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėta jam pačiam pagal 2008-09-19 kasos išlaidų orderį Nr. 103;neįrašė 41 700 Lt sumos, kuri turėjo būti išmokėtajam jam pačiam pagal 2008-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 105;- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies ir 12 straipsnio 1-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu ir kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, t. y. įtraukė į buhalterinę apskaitÄ suklastotas avanso apyskaitas pagal kurias:             – R.

V. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitÄ iÅ¡duodama 24,80 Lt suma;             – D. Å . pagal 2009-02-12 avanso apyskaitÄ iÅ¡duodama 227,32 Lt suma;             – E. G. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitÄ iÅ¡duodama 378,05 Lt suma;             – V. J. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitÄ iÅ¡duodama 141,65 Lt suma;             – A. Z. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitÄ iÅ¡duodama 41,53 Lt suma;             – A.

D. pagal 2009-02-12 avanso apyskaitÄ iÅ¡duodama 72,49 Lt suma;- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2-os dalies ir 12 straipsnio 1-os dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu ir kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, t. y. 2008 metais buhalterinėje apskaitoje užfiksavo ir nuo kasos nurašė 16 021,33 Lt atlyginimų iÅ¡mokėjimui, tačiau atlyginimų iÅ¡mokėjimo lapeliuose nėra darbuotojų parašų ir jie patvirtino atlyginimo negavę, o bÅ«tent:– 2008-09-01 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 100 pagal 2008 metų liepos mėnesio atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tį Nr. 297 užfiksavo, kad V.

Č. iÅ¡mokamas 1799,60 Lt, D. Å . – 1557,31 Lt, T. B. – 116,75 Lt, T. M. – 53,39 Lt, A. D. – 1536,80 Lt atlyginimas,– 2008-10-07 bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registre įrašė, kad V. Č. iÅ¡mokamas 1602,50 Lt, D. Å . – 1544,48 Lt, P. K. – 699,24 Lt, A. Z. – 1317,80 Lt, A. D. – 1536,80 Lt atlyginimas,– 2008-11-06 bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registre įrašė, kad A. D. iÅ¡mokamas 260,80 Lt atlyginimas,– 2008-12-01 bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registre įrašė, kad A.

D. iÅ¡mokamas 284,54 Lt atlyginimas,– 2008-11-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašė 4995,44 Lt sumÄ , kuri nepagrįsta kasos iÅ¡laidų orderiu, ir nesurašė dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iÅ¡ tos sumos gavo 1536,80 Lt sumÄ ,– 2008-12-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašė 5193,60 Lt sumÄ , kuri nepagrįsta kasos iÅ¡laidų orderiu, ir nesurašė dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iÅ¡ tos sumos gavo 2873,76 Lt sumÄ , taip nuo kasos nuraÅ¡ius realiai neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , bendrovės apskaitoje užfiksavo neteisingus duomenis apie turtÄ (pinigus, kurių neiÅ¡mokėjo) ir įsiskolinimus (apskaitoje nefiksuotas skolas darbuotojams) ir dėl padarytų pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti 2008 metų UAB „E.I.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Be to, P. K., bÅ«damas UAB „E.I.“, registruotos 1998 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-07, Panevėžio mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, buhalterinėje apskaitoje fiksuodamas, kad pinigai nuo kasos nuraÅ¡omi atlyginimų iÅ¡mokėjimui, pasisavino svetimÄ , jo žinioje buvusį, įmonei UAB „E.I.“ priklausantį svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, taip padarydamas įmonei 16 021,33 Lt žalÄ , o bÅ«tent:– 2008-09-01 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 100 pagal 2008 metų liepos mėnesio atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tį Nr. 297 užfiksavęs, kad V.

Č. iÅ¡mokamas 1799,60 Lt, D. Å . – 1557,31 Lt, T. B. – 116,75 Lt, T. M. – 53,39 Lt, A. D. – 1536,80 Lt atlyginimas,– 2008-10-07 bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registre įrašęs, kad V. Č. iÅ¡mokamas 1602,50 Lt, D. S. (turi bÅ«ti Å .) – 1544,48 Lt, P. K. – 699,24 Lt, A. Z. – 1317,80 Lt, A. D. – 1536,80 Lt atlyginimas,– 2008-11-06 bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registre įrašęs, kad A. D. iÅ¡mokamas 260,80 Lt atlyginimas,– 2008-12-01 bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registre įrašęs, kad A.

D. iÅ¡mokamas 284,54 Lt atlyginimas,– 2008-11-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašęs 4995,44 Lt sumÄ , kuri nepagrįsta kasos iÅ¡laidų orderiu, ir nesurašęs dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iÅ¡ tos sumos gavo 1536,80 Lt sumÄ ,– 2008-12-07 bendrovės buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 272 registre darbo užmokesčiui nurašęs 5193,60 Lt sumÄ , kuri nepagrįsta kasos iÅ¡laidų orderiu, ir nesurašęs dokumentų, patvirtinančių, kokie darbuotojai iÅ¡ tos sumos gavo 2873,76 Lt sumÄ , tokiu bÅ«du pasisavino svetimÄ , jo žinioje buvusį, įmonei UAB „E.I.“ priklausantį svetimÄ turtÄ â€“ pinigus (16 021,33 Lt sumÄ ).Be to, P. K., bÅ«damas UAB „E. I.“ direktoriumi, 2008-12-10 Panevėžio mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iÅ¡imdamas iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ pagal čekį Nr. 338811, 33 000 Lt pasisavino svetimÄ , jo žinioje buvusį, įmonei UAB „E. I.“ priklausantį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, taip padarydamas įmonei 33 000 Lt žalÄ .Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tinkamai ir iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., 2 d.

Nuosprendyje nurodytų aplinkybių dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo teisingumÄ jis patvirtino iÅ¡ dalies prisipažindamas dėl jam inkriminuojamų veikų, tačiau nuosprendyje nurodyti veiksmai (neveikimas) nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d. BK 222 str. 1 d. nustato, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, baudžiamas sankcijoje nurodyta bausme.

Minėto straipsnio hipotezėje nurodyti būtinieji nusikaltimo požymiai, pagal kuriuos kvalifikuojama tam tikra situacija, t. y. apgaulingas apskaitos tvarkymas ir negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, įsipareigojimų struktūros.Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 18 p. asmens turtas - tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Asmens nuosavas kapitalas - subjekto turto dalis, likusi iÅ¡ viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams. Asmens įsipareigojimai - tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobÅ«dis, kreditorių tinklas ir pan. Ä®sipareigojimų struktÅ«ra - informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs. Analizuojant specialisto iÅ¡vados, esančios esminiu kaltinimo pagrindu, atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar galima nustatyti UAB „E. I.“ veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ už 2007, 2008 metus, akivaizdu, kad specialistas nerado duomenų apie tai, kad neįmanoma bÅ«tų nustatyti UAB „E. I.“ nurodytų rodiklių.

Visuose specialisto teiginiuose nurodoma, kad 2008 metais apskaitos registruose iÅ¡kraipyta turto ir įsipareigojimų apskaita. Naudodamas fizikiniams reiÅ¡kiniams vartotinÄ Å¾odį „iÅ¡kraipyta“ specialistas turi omenyje žodžių derinį „neteisingai nurodyta“. Tokios iÅ¡vados specialistas prieina operuodamas atliktų finansinių operacijų skaičiais ir teigdamas, kad apskaitoje turi atsispindėti kitokie skaičiai. Visais atvejais skaičius, turinčius atsispindėti apskaitoje, specialistas nurodo.

O tai reiÅ¡kia, kad kiekviena neįvesta į apskaitÄ finansinė operacija neįtakojo galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros duomenų. Vienintelėje vietoje specialistas teigia, kad 17420 Lt buvo nuraÅ¡yti pagal dokumentus, kuriuose nėra pinigų gavėjo parašų, todėl negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio darbuotojams. Tačiau Å¡is teiginys prieÅ¡tarauja paties specialisto pozicijai, nurodančiai, jog, nesant kitų duomenų, reikia tikėti darbuotojų parodymais apie tai, kad jei nėra jų parašų, vadinasi ir pinigų jie negavo.

Tačiau, jei nebuvo įmanoma nustatyti įsipareigojimų darbuotojams, kokiu bÅ«du galėjo bÅ«ti pateikti jų reikalavimai Garantiniam fondui. Kadangi tokie reikalavimai buvo pateikti, vadinasi sumos, mokėtinos darbuotojams, buvo žinomos arba nesunkiai apskaičiuojamos. Kitų duomenų, kad neįmanoma nustatyti veiklos, turto, kapitalo, skolinių įsipareigojimų, specialistas nenurodo, todėl Å¡i jo iÅ¡vados dalis paneigiama pateiktu loginio samprotavimo bÅ«du.IÅ¡vadÄ , kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 str. 1 d., patvirtina ne tik apgaulingo apskaitos tvarkymo bÅ«tinojo požymio – padarinių nebuvimas, bet ir subjektyvaus požymio - tyčios analizė.

Neteisėtas apskaitos tvarkymas turi pasireikÅ¡ti apgaulingumu (tiesioginę tyčiÄ suponuoja motyvas), todėl įrodinėjant Å¡iÄ veikÄ bÅ«tina įrodinėti kaltininko nusikaltimo padarymo motyvus ir (ar) tikslus, nes, tik nustačius motyvÄ ar tikslÄ , įmanoma nustatyti apgaulingo veikimo priežastį. Nei kaltinamajame akte, nei specialisto iÅ¡vadoje, nei nuosprendyje nenurodytas jo veikimo motyvas ar tikslas. Nuosprendyje teigiama, kad P. K., žinodamas, įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reikalavimus, sÄ moningai jų nevykdė, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti BK 222 str. numatytų padarinių ir jų siekė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančias kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Å iuo atveju teismas neiÅ¡tyrė motyvo, nepaisant to, kad apgaulės požymis yra įkomponuotas į veikos sudėtį, nei tyrimas, nei teismas nenustatė tikslo, dėl kurio jam reikėjo pasitelkti apgaulę.

Toks tikslas išvis negali būti nustatytas, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, neatsirado straipsnio hipotezėje nurodytos pasekmės. Ši aplinkybė rodo, kad teismo nuomonė, jog jis siekė padarinių ir leido jiems kilti - yra tik prielaida. Be to, neatsirado ne tik šioje normoje nurodytas požymis (pasekmės), bet ir bet kokios kitos dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo galimos pasekmės. Tokiu būdu byloje neįrodyta ir tiesioginė tyčia, kuri yra būtina veikai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d.Teigdamas, kad dėl apgaulingo apskaitos vedimo yra nekaltas, jis vis dėlto pripažįsta, kad jo veiksmai neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų.

Už apgaulingÄ ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ nustatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str., 223 str. ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 1731 str. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už apgaulingÄ ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti yra bÅ«tinos pasekmės, nurodytos BK 222 str. ir 223 str. hipotezėse, t.y. negalėjimas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

ATPK 1731 str. 1 d. jokių pasekmių nereikalaujama, administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Todėl, jo nuomone, jis nusižengė tik administracine tvarka.Teismas, pripažindamas jį kaltu už nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 1 d. ir 2 d., padarymÄ , iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų byloje surinktų įrodymų, vadovavosi Å¡aliÅ¡kais liudytojų - buvusių bendrovės darbuotojų, siekiančių jį apkalbėti ir nepagrįstai gavusių pinigų iÅ¡ Garantinio fondo, parodymais.

Jo veikoje nėra BK 183 str. numatyto nusikaltimo sudėties, nes jis nepasisavino UAB „E. I.“ priklausančių pinigų, nei skirtų mokėti atlyginimams, nei iÅ¡ Å iaulių banko sÄ skaitos paimtų 33000 Lt, nors jie ir nebuvo įforminti dokumentais ir neįraÅ¡yti į registrus. Visi įmonės pinigai buvo panaudoti tik įmonės reikmėms - mokėti darbuotojų atlyginimams, atsiskaityti su tiekėjais ir dengti įmonės skoloms. Teismas pripažino jį kaltu dėl darbuotojų atlyginimams skirtų pinigų - 16021,33 Lt pasisavinimo remdamasis vien tuo faktu, kad nėra darbuotojų parašų.

IÅ¡ nuosprendyje iÅ¡vardintų asmenų tik A. D., D. Å . ir A. Z. negavo pinigų, kadangi įmonėje jų nebuvo, kitiems - V. Č., T. M., T. B. atlyginimai buvo sumokėti. Teisme apklausiamas V. Č. patvirtino, kad su juo atsiskaityta pilnai, skolos nėra. Todėl, nors žiniaraščiuose nėra Å¡ių asmenų parašų, atlyginimai jiems buvo sumokėti. Tačiau Å¡ie asmenys, pasinaudoję tuo faktu, kad nebuvo jų parašų, kreipėsi į Garantinį fondÄ ir gavo iÅ¡mokas iÅ¡ Å¡io fondo, todėl teisme ir tvirtina, kad pinigų iÅ¡ įmonės negavo.

Darbuotojų parašų galėjo nebÅ«ti todėl, kad tais atvejais, kai darbuotojai bÅ«davo iÅ¡vykę į komandiruotes, atlyginimus iÅ¡mokėdavo žmonoms (tai patvirtino ir teisme apklausta įmonėje buhaltere dirbusi A. Z.), be to, dalis dokumentų 2009 m. kovo 8 d. Å iauliuose kartu su automobiliu buvo pavogti, tarp jų buvo ir žiniaraščiai su darbuotojų paraÅ¡ais apie atlyginimų iÅ¡mokėjimÄ . Po įvykio jis Å¡iuos dokumentus perspausdino, tačiau ne visų darbuotojų paraÅ¡us surinko.

Dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dar dalies dokumentų gali trūkti todėl, kad dokumentų prieš tai įmonės buhaltere dirbusi A. Z. neperdavė UAB „Tik apskaita“ buhalterėms. Teisme apklausiamos tiek pati A. Z., tiek R. P. patvirtino, kad jis su R. P. važiavo pas A. Z. pasiimti dokumentų, bet dalies dokumentų ji vis tiek neperdavė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visas šias aplinkybes, šališkai vertino V. Č. parodymus, juos iškraipė, neatsižvelgė ir niekaip nevertino A.

Z. parodymų apie pinigų iÅ¡mokėjimÄ ne patiems įmonės darbuotojams, o jų Å¡eimos nariams, į R. P. ir A. Z. parodymus, kad ji, jau nedirbdama įmonės buhaltere, buvo negrÄ Å¾inusi visų įmonės dokumentų. Teisme jis negalėjo nurodyti, kurie konkrečiai dokumentai buvo pagrobtame automobilyje ir kurių negrÄ Å¾ino A. Z., kadangi neprisimena, todėl sutinka, kad dėl didelio darbo krÅ«vio ir užimtumo tinkamai nekontroliavo kaip vykdoma įmonės veikla.Teismas taip pat nepagrįstai pripažino jį kaltu pasisavinus iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ sÄ skaitos paimtus 33000 Lt.

Nors jis Å¡ių pinigų neužpajamavo ir jie nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitos registrus, tačiau Å¡ie pinigai buvo panaudoti iÅ¡imtinai tik įmonės interesais. Teismas, atmesdamas jo parodymus apie tai, kad dalį tų pinigų - 24000 Lt jis grÄ Å¾ino A. M. kaip skolÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog skolintis iÅ¡ draugo pinigų jam nereikėjo, nes iÅ¡ antstolio pateiktos vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad 2008 m. spalio 31 d. antstolio patvarkymu AB „Šiaulių banke“ esančiai bendrovės sÄ skaitai buvo panaikintas areÅ¡tas.

IÅ¡ atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jis nuėmė 41700 Lt, kurie buvo užpajamuoti kasoje, apskaitos dokumentuose matyti, kad 5250 Lt buvo paskirti atlyginimams mokėti, o 36450 Lt iÅ¡duoti jam Å«kio iÅ¡laidoms, todėl savo žinioje jis turėjo pakankamÄ sumÄ Ä¯monės pajamų, kad sumokėtų antstoliui į depozitinę sÄ skaitÄ ir nebuvo bÅ«tina Å¡ių pinigų skolintis. Tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių kitų duomenų ir specialisto iÅ¡vadoje esančio R.

P. paaiÅ¡kinimo. Ä® bendrovės apskaitos registrÄ nebuvo įraÅ¡ytos apskaitos dokumentais pagrįstos Å«kinės operacijos: jam iÅ¡mokėta 9115 Lt suma pagal 2008 m. rugsėjo 2 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 101, 8000 Lt suma pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 102, 8000 Lt suma pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 103 (viso 25115 Lt). Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. P. paaiÅ¡kino, jog ji to padaryti negalėjo, nes kasoje trÅ«ko pinigų ir Å¡ių sumų ji neturėjo kaip parodyti. 2008 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡laidų orderį iÅ¡duotÄ 5258,80 Lt įvedė tik 2009 m. gruodžio 14 d. dėl to ir iÅ¡ 41700 Lt sumos, iÅ¡mokėtos jam pagal 2008 m. spalio 31 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 105 į avanso apyskaitÄ buhalterė įrašė 36450 Lt, nes daugiau pagal dokumentus kasoje esantį likutį įraÅ¡yti negalėjo.

Tačiau Å¡ie pinigai buvo panaudoti įmonės iÅ¡laidoms padengti. Kadangi įmonėje 2008 m. nuolat trÅ«ko pinigų, atlyginimų iÅ¡mokėjimas vėluodavo mėnesį, du, todėl jo parodymų dėl pinigų - 33000 Lt panaudojimo negalima vertinti kaip atskirų jo pateiktų versijų. Å ios sumos dalis kaip skola buvo grÄ Å¾inta A. M., kita dalis - panaudota darbuotojų atlyginimams iÅ¡mokėti bei atsiskaityti su tiekėjais, o tai patvirtinantys dokumentai galėjo bÅ«ti pagrobti kartu su automobiliu Å iauliuose.Baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėtų teismas, neturintis ir neiÅ¡reiÅ¡kiantis jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu.

Tai, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme ir tai sukliudė jam iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , rodo tas faktas, jog teismas neįsigilino į jam pateiktus kaltinimus, nuosprendžio motyvuose nurodė, kad jis pasisavino 16021,33 Lt, o konkretizuodamas iÅ¡vardino, kad pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderį jis neiÅ¡mokėjo 5063,85 Lt, pagal 2008 m. spalio 7 d. iÅ¡ nuo sÄ skaitos nuraÅ¡ytų 15330,84 Lt neiÅ¡mokėjo 6700,82 Lt, A.

D. negavo 545,34 Lt, bei, kad nėra dokumentų, jog darbuotojai gavo nuo sÄ skaitos nuraÅ¡ytus 4410,56 Lt. Sudėjus Å¡ias sumas, kurias pasisavinus kaltu jį pripažino teismas, gaunasi ne 16021,33Lt, o 16720, 54 Lt. Nors prokurorė pakeitė kaltinimÄ , tačiau teismas, pripažindamas jį kaltu tiek dėl apgaulingos apskaitos vedimo, tiek dėl pinigų pasisavinimo nurodė, kad jis pasisavino savo (P. K.) pinigus, nes atlyginimų iÅ¡mokėjimo lapelyje nėra jo paraÅ¡o. Å ios aplinkybės patvirtina, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali bÅ«ti paÅ¡alintas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nes pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl prokuroro pateikto kaltinimo, neanalizavo ir nevertino byloje esančių duomenų. Remiantis Å¡iuo teismo Å¡aliÅ¡kumo pagrindu nuosprendis naikintinas, o byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas neiÅ¡tyrė jo asmeninių gyvenimo sÄ lygų. Jis turi du vaikus iÅ¡ pirmosios santuokos, kuriems pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 kovo 20 d.

įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-3247-755/2009 jis moka alimentus - po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, 2010 m. liepos 8 d. jam gimė sÅ«nus, kurį jis augina ir iÅ¡laiko. Laisvės atėmimo bausmė žymiai apsunkintų jo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, todėl, jei teismas spręstų bausmės skyrimo klausimÄ neperduodamas bylos pirmosios instancijos teismui, praÅ¡o atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teismo posėdyje nuteistasis P. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino visumÄ iÅ¡nagrinėtų įrodymų, pagrįstai pripažino P. K. kaltu ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant P. K. nusikalstamas veikas ir skiriant bausmę, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Patikrinus bylÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta, BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų teismas irgi nepažeidė. IÅ¡ nuteistojo P. K. apeliacinio skundo matosi, kad jis savo kaltę ginčija dėl visų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Nurodo, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo jis nepagrįstai nuteistas, nes nenustatyta, kad bÅ«tų kilę BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai, o taip pat nenustatyta ir jo tyčia. Pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 183 str. 1 d. ir 183 str. 2 d., teismas jo kaltę nuosprendyje pagrindė tik Å¡aliÅ¡kų liudytojų parodymais ir neįvertino byloje esančių įrodymų visumos.

Visi iÅ¡dėstyti apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.Nors nuteistasis P. K. neigia apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitÄ ir pasisavinęs svetimÄ turtÄ , jo kaltę patvirtina visuma teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų: liudytojų parodymai, UAB „E. I.“ Å«kinės finansinės veiklos specialisto iÅ¡vada ir kiti nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir įvertinti įrodymai. 2010-01-15 UAB „E. I.“ Å«kinės finansinės veiklos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/3 (2 t., 8-36 b. l.) nurodyta, kad pagal pateiktus 2008 metų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, liudytojų apklausos protokolus nustatyta, jog bendrovės buhalterinė apskaita 2008 metais buvo vedama pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:6 str. 2 d. „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 1 dalies „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, kadangi neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitos registrus iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Å iaulių bankas, pagal čekį Nr. 338811 2008-12-10 iÅ¡mokėtų grynųjų pinigų – 33 000 Lt.

Pagal AB Å iaulių bankas pateiktÄ patvirtintÄ 2008-12-10 čekio Nr. 338811 kopijÄ nustatyta, kad grynuosius pinigus (33 000 Lt) iÅ¡ banko paėmė P. K.. Pinigai į bendrovės kasÄ neįneÅ¡ti. Dokumentų, pagrindžiančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ bendrovės reikmėms, nėra. Dėl to UAB „E. I.“ padarytas nuostolis 33000 Lt ir UAB „E. I.“ apskaitos registruose iÅ¡kraipė turto apskaitÄ ;6 str. 2 d. „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, reikalavimus, kadangi į UAB „E. I.“ buhalterinės apskaitos registrus neįtrauktos 33 Å«kinės operacijos, o bÅ«tent:- buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 2715 registre „SÄ skaita banke“ iÅ¡ 28 piniginių operacijų, atliktų banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) 2008-09-01-2008-012-31 laikotarpiu, įraÅ¡yta ir apskaityta tik viena operacija.

Registre įraÅ¡yta iÅ¡ AB „Lėvuo“ gauti 41 700 Lt įneÅ¡ti į kasÄ . Likusios 27 operacijos apskaitos registruose neįraÅ¡ytos ir neapskaitytos. IÅ¡ viso registruose neapskaityta 129 853,91 Lt įplaukų ir 129 947,23 Lt iÅ¡laidų. Taigi UAB „E. I.“ 2008 metų sÄ skaitos 2715 registre „SÄ skaita banke“ įraÅ¡yti neteisingi duomenys ir iÅ¡kraipyta turto apskaita.Buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 272 registre „Kasos knyga“ 2008-09-01 – 2008-12-31 laikotarpiu neįraÅ¡ytos ir neapskaitytos 6 apskaitos dokumentais pagrįstos Å«kinės operacijos, o bÅ«tent:

į bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registrÄ neįraÅ¡yta 5000 Lt suma, kuri buvo gauta iÅ¡ UAB „Ludanė“ pagal 2008-09-02 kasos pajamų orderį EL Nr. 2008053. Dėl to bendrovė patyrė 5000 Lt nuostolį.Ä® bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registrÄ neįraÅ¡yta 67 115 Lt suma, kuri buvo nuraÅ¡yta iÅ¡ kasos Å«kio iÅ¡laidoms pagal 5 kasos iÅ¡laidų orderius (toliau - KIO): pagal 2008-09-01 KIO Nr. 98 R. V. – 300 Lt. Pažymėtina tai, kad orderyje pasirašė P. K., pagal 2008-09-02 KIO Nr. 101 P. K.

– 9115 Lt, pagal 2008-09-15 KIO Nr. 102 P. K. – 8000 Lt, pagal 2008-09-19 KIO Nr. 103 P. K. – 8000 Lt, pagal 2008-10-31 KIO Nr. 105 P. K. – 41 700 Lt. Taigi UAB „E. I.“ buhalterinės apskaitos sÄ skaitos 272 registre „Kasos knyga“ įraÅ¡yti neteisingi duomenys ir 2008 metais apskaitos registruose iÅ¡kraipyta turto ir įsipareigojimų apskaita. Tuo pačiu ir buhalterinės apskaitos sÄ skaitos registre 2435 „Atskaitingi asmenys“ 2008-09-01 – 2008-12-31 laikotarpiu neįraÅ¡ytos ir neapskaitytos jau nurodytos penkios dokumentais (KIO Nr. 98, 101,102, 103,105) pagrįstos Å«kinės operacijos.

Todėl ir šiame registre įrašyti neteisingi duomenys ir 2008 m. apskaitos registruose iškraipyta turto ir įsipareigojimų apskaita.12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimų, kadangi neįformino apskaitos dokumentais apskaitos registruose įrašytų ūkinių operacijų. Pagal darbuotojų atlyginimo mokėjimo lapelius, atlyginimo žiniaraščius nustatyta, kad 23 638 Lt gavimas patvirtintas R.

V., R. Č., I. Å ., D. K., E. G., P. K., V. J. paraÅ¡ais, o 17 420 Lt buvo nuraÅ¡yti pagal dokumentus, kuriuose nėra pinigų gavėjų parašų. Dėl to pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kam buvo panaudoti iÅ¡ kasos nuraÅ¡yti 17 420 Lt. Dėl to bendrovei padarytas 17 420 Lt nuostolis ir negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio darbuotojams.Dėl Å¡ių nustatytų pažeidimų, pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (registrus) iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „E. I.“ 2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2008 metus.Bendrovės direktorius P. K. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Å iaulių bankas, 2008-12-10 paėmė 33 000 Lt grynaisiais pinigais.

Dokumentų, pagrindžiančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ bendrovės reikmėms, nėra.Å i specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad 2008 m. UAB „E. I.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-576 6 straipsnio 2-os dalies, 12-o straipsnio 1-os dalies reikalavimus. Joje nurodyti visi konkretÅ«s veiksmai (neveikimas), dėl kurių buvo pažeistos nurodytos įstatymo nuostatos. Teisme buvo iÅ¡tirti ir byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai, kuriais remiantis buvo suraÅ¡yta Å¡i specialisto iÅ¡vada, bei Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti apklausti liudytojai.

IÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ čekio Nr. 338811 (5 t., 12 b. l.) matosi, kad 2008 m. gruodžio 10 d. P. K. gavo 33000 Lt, tai atsispindi ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e (5 t. 9 b. l.). 2008 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderis EL Nr. 2008053 (2 t. 117 b. l.) patvirtina, kad iÅ¡ UAB „Ludanė“ buvo gauta 5000 Lt, tačiau Å¡i pinigų suma neįraÅ¡yta į bendrovės apskaitos sÄ skaitos 272 registrÄ (2 t. 272-273 b. l.). Ä® šį registrÄ taip pat neįraÅ¡yta 67 115 Lt suma, kuri buvo nuraÅ¡yta iÅ¡ kasos Å«kio iÅ¡laidoms.

Šias išlaidas patvirtina 5 specialisto išvadoje nurodyti kasos išlaidų orderiai (2 t., 118-122 b. l.), kuriuose nurodyta, kad išduoti avansai atsiskaitymams su tiekėjais, ūkio išlaidoms: V. – 300 Lt bei atskirais kasos išlaidų orderiais P. K. - 9115 Lt, 8000 Lt, 8000 Lt, 41 700 Lt pinigų sumos. R. V. kasos išlaidų orderyje pasirašė P. K.. Iš byloje esančių 2009 m. vasario 2 d. avanso apyskaitų (2 t. 125-130 b. l.) matosi, kad pagal jas darbuotojams buvo išduota: A. V. – 24,80 Lt, D.

Å . – 227,32 Lt, E. G. – 378,05 Lt, V. J. –141,65 Lt, A. Z. 41,53 Lt ir R. D. – 72,49 Lt, tačiau atsakingų asmenų parašų Å¡iose avansinėse apyskaitose nėra. IÅ¡ 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 100 (2 t. 135 b. l.) matosi, kad atlyginimams mokėti P. K. iÅ¡ kasos paėmė 12 145,37 Lt (2 t., 135 b. l.), o Å¡ie pinigai buvo iÅ¡mokėti pagal mokamÄ jį žiniaraÅ¡tį Nr. 297 (2 t. 134 b. l.). Šį žiniaraÅ¡tį sudarė ir jame pasirašė A. Z., o P. K. pasirašė kaip kasininkas, iÅ¡mokėjęs pinigus pagal šį žiniaraÅ¡tį.

Atsiskaitymų lapeliuose (2 t., 136-137 b. l.) nurodyta, kad už 2008 m. liepos mėnesį UAB „E. I.“ darbuotojai gavo tokius atlyginimus: V. Č. – 1799,60 Lt, D. Å . – 1557,31 Lt, T. B. – 116,75 Lt, T. M. – 53,39 Lt ir A. D. 1536,8 Lt. Nei mokamajame žiniaraÅ¡tyje, nei atsiskaitymų lapeliuose Å¡ių darbuotojų parašų apie gautas nurodytas pinigų sumas nėra. IÅ¡ bylos matosi, kad kai kuriems UAB „E. I.“ darbuotojams (V. Č., D. Å ., P. K., A. Z. ir A. D.) ir 2008 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais buvo iÅ¡mokėti atlyginimai, apie tai buvo įraÅ¡yta ir bendrovės apskaitos sÄ skaitos registre 272, tačiau iÅ¡ atsiskaitymo lapelių matosi, kad jų darbuotojai nėra pasirašę (2 t. 138-146).

Teisme apklausta liudytoja A. Z. parodė, kad ji UAB „E. I.“ vyr. buhalterės pareigose faktiÅ¡kai dirbo iki 2008 m. rugsėjo 1 d., nors atleista buvo tik 2009 m. kovo mėnesį, jau iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ . Ä®monė už darbÄ jai buvo skolinga, todėl praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo ji nerašė, tikėdamasi, kad jai bus iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. ji netvarkė ir buhalterinės apskaitos, dėl apskaitos vedimo buvo sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia bendrove.

Tačiau P. K. praÅ¡ymu ji atspausdindavo ar iÅ¡raÅ¡ydavo dokumentus, bet juose nepasiraÅ¡ydavo, nes jau nedirbo. Anksčiau buhalterinę apskaitÄ ji tvarkė įtraukdama į apskaitÄ P. K. ir kitų darbuotojų pateiktus pirminius dokumentus. Taip nebÅ«davo, kad darbuotojai nepateikdavo pateisinamų dokumentų už iÅ¡leistus grynuosius pinigus. Pirminiai dokumentai buvo pateikiami ne laiku, o dokumentų pateikimo tvarka bendrovėje nustatyta nebuvo. Grynuosius pinigus iÅ¡ banko iÅ¡imdavo direktorius P. K., ji juos užpajamuodavo kasoje ir iÅ¡duodavo jam pagal kasos iÅ¡laidų orderius. 2009-02-12 avanso apyskaitų ji nespausdino. 2008 m. darbo užmokestį darbuotojams mokėjo direktorius P. K..

Kai ji dirbo, grynųjų pinigų trÅ«kumo bendrovėje nebÅ«davo. Buvo atvejų, kad darbuotojų sutikimu pinigai bÅ«davo iÅ¡mokami Å¡eimos nariams, tačiau iÅ¡ komandiruotės grįžę darbuotojai visada pasiraÅ¡ydavo žiniaraščiuose. Prisimena, kad atlyginimas buvo iÅ¡mokėtas V. J. ir dar vieno darbuotojo žmonai. Direktorius kartais veždavo atlyginimus ir komandiruotėje dirbantiems darbuotojams. Kai ji jau nedirbo, direktoriaus praÅ¡ymu atspausdindavo kasos iÅ¡laidų orderius ir darbuotojų atlyginimų lapelius, kuriuose darbuotojai, gavę atlyginimÄ , turėdavo pasiraÅ¡yti.

Kodėl nėra darbuotojų parašų, patvirtinančių atlyginimo gavimÄ , ji nežino. Ä®monės apskaitos dokumentai buvo laikomi įmonės administracijos nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės pinigines lėšas tvarkė pats direktorius P. K. ir tik jis galėjo disponuoti bankų sÄ skaitose esančiais pinigais.Liudytoja R. P. parodė, kad 2008 m. rugsėjo ar spalio mėn. UAB „E. I. “ direktorius P. K. paprašė, kad jos vadovaujama įmonė „Tik apskaita“ sudarytų Sodrai ataskaitÄ .

Dokumentų jis tuo metu pateikti negalėjo, nurodė, kad jie yra pas buhalterę, kuri serga. Todėl Sodrai ataskaita buvo sudaryta pagal pateiktus preliminarius duomenis. Po to, kai buvo pasiraÅ¡yta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio UAB „Tik apskaita“ pradėjo tvarkyti UAB „E. I.“ apskaitÄ . Dokumentus P. K. nuo spalio mėnesio pateikė ne iÅ¡ karto, vežė juos po truputį, o už praeitÄ laikotarpį nuo 2008 m. pradžios likusius pirminius dokumentus pradėjo gauti, kai pradėjo bendrauti su buvusia buhaltere.

ApskaitÄ vedusi V. Ž. jai sakė, kad P. K. nepateikė jai visų likučių ir ji negalėjo suvesti visų dokumentų, dėl to nebuvo galima sudaryti tikslaus balanso, įvertinti bendrovės turto, nebuvo tikslių bendrovės skolų, o apie bendrovės sÄ skaitÄ AB Å iaulių banke ji apskritai sužinojo tik patikrinimo metu. UAB „Tik apskaita“ savo darbe vadovaujasi buhalterine apskaitos programa „Rivilė“, pagal kuriÄ buvo skaičiuojami atlyginimai, vedamas registras „Kasos knyga“.

Jos atspausdindavo priskaičiuoto atlyginimo žiniaraščius ir juos atiduodavo direktoriui P. K.. Pagal juos turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti atlyginimai, o žiniaraÅ¡tis, patvirtinantis atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ , turėjo bÅ«ti pristatytas apskaitÄ vedančiai buhalterei. Liudytojai parodžius kasos iÅ¡laidų orderius, kurie nebuvo įtraukti į registrÄ â€žKasos knyga“, ji paaiÅ¡kino, kad jų ir nespausdino, ir jai jie pateikti nebuvo. Dėl 2009-02-12 avanso apyskaitų, kurios yra atspausdintos keliems atskaitingiems asmenims, ji parodė, kad Å¡iuos duomenis ji suvedė iÅ¡ ankstesnės apskaitos dokumentų, tai buvo likučiai sumų, kurios galėjo likti pas atskaitingus asmenis.

Registrų centrui nebuvo pristatyta finansinės atskaitomybės ataskaita už 2008 metus, nes nebuvo pristatyti tikri likučiai, trÅ«ko pirminių dokumentų, balansÄ ji paruošė iÅ¡ esamų likučių. Direktorius P. K. nebuvo nurodęs, kad Å iaulių banke turi sÄ skaitÄ ir apie tai patvirtinančių dokumentų nebuvo, todėl Å¡i suma nebuvo užpajamuota ir įtraukta į apskaitÄ .Liudytoja V. Ž. parodė, kad bendrovėje „Tik apskaita“ dirba apskaitininke, jai buvo pavesta tvarkyti UAB „E. I.“ buhalterinę apskaitÄ .

Å ios įmonės dokumentus ji pradėjo vesti nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos. Dokumentų buvo nedaug, juos jai atveždavo direktorius. ApskaitÄ vedė pagal jai pateiktus pirminius pirkimų-pardavimų dokumentus, tačiau dalies dokumentų trÅ«ko. Visus pateiktus pirminius dokumentus ji suvesdavo į kompiuterinę programÄ . Kasos dokumentų ji netvarkė, apie turimus bendrovėje grynuosius pinigus ji nieko nežino. NuraÅ¡ius pinigus nuo registro „Kasos knyga“, turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas ir kasos iÅ¡laidų orderis, dėl kokių priežasčių nebuvo iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai, ji nežino.

BalansÄ sudarė direktorė pagal pateiktus dokumentus. Avansinių apyskaitų ji nepildė, o atlyginimų žiniaraščius, kuriuose ji paskaičiuodavo algas pagal pateiktus normatyvus, perduodavo P. K. iÅ¡mokėti atlyginimams. Ji nepamena, ar buvo grÄ Å¾inti žiniaraščiai su darbuotojų, kuriems iÅ¡mokėtas atlyginimas, paraÅ¡ais. Suvedus pirminius duomenis, kompiuterinėje programoje kasos knyga susiformuoja automatiÅ¡kai. Jai nebuvo pateikti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai iki 2008 metų spalio mėnesio.

Apie 2008 metų gruodžio mėnesio banko čekį, pagal kurį P. K. nusiėmė nuo banko 33 000 Lt, ji nieko pasakyti negali, kadangi Å¡is dokumentas jai pateiktas nebuvo. Bankrutuojančios UAB „E. I.“ administratorius Liudytojas Z. V. S. parodė, kad Å¡iai įmonei bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2009 m. sausio 29 d. Jam buvo perduota dauguma buhalterinių dokumentų, kita dalis, kaip paaiÅ¡kino P. K., buvo pavogti 2009 m. kartu su jo automobiliu. Ä® jį kreipėsi įmonės darbuotojai dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o jis kreipėsi į SodrÄ , kad jam pateiktų ataskaitas, ir į įmonę UAB „Tik apskaita“, kad atliktų neiÅ¡mokėtų atlyginimų paskaičiavimÄ .

Kai buvo atlikti paskaičiavimai, paraiÅ¡kos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio buvo perduotos Garantiniam fondui ir buvusiems darbuotojams buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Å ioje baudžiamoje byloje jis civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, tačiau P. K. teismui pripažinus kaltu, ieÅ¡kinys bus pareikÅ¡tas civiline tvarka. Apie P. K. pinigų paėmimÄ iÅ¡ Å iaulių banke esančios bendrovės sÄ skaitos jam nieko nežinoma.Nuteistasis P. K. teisme savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad jo veiksmuose apgaulės nebuvo, jokių pinigų, nei skirtų darbuotojų atlyginimams, nei iÅ¡ banko sÄ skaitos nuimtų 33000 Lt nepasisavino.

Jis juos tikrai paėmė iÅ¡ banko, tačiau visus panaudojo mokėti darbuotojų atlyginimas ir atsiskaityti su tiekėjais. Tie pinigai neatsispindi apskaitoje, nes keitėsi buhalterė, sunkiai gavo dokumentus iÅ¡ ankstesnės buhalterės. Visus dokumentus, patvirtinančius bendrovės iÅ¡laidas ar pajamas jis pateikė buhalterėms. A. Z. dalį tų dokumentų prarado, jų netvarkė. Vėliau bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „Tik apskaita“. Å iai bendrovei dalies dokumentų pats laiku nepateikė dėl didelio darbo krÅ«vio, tačiau dalies dokumentų jam negrÄ Å¾ino ir A.

Z.. Dalis dokumentų dingo 2009 m. kovo mėnesį, kai buvo pavogtas jo automobilis, o jame jis turėjo ir keletÄ segtuvų su dokumentais. Dėl į apskaitos registrÄ neįtrauktų 27 finansinių operacijų jis paaiÅ¡kinti nieko negali, nes tai jau ne jo darbas, to nepadarė buhalterės, o jis jų nekontroliavo, aplaidžiai į tai žiÅ«rėjo. Kad į apskaitÄ nebuvo įtraukti iÅ¡ UAB „Ludanė“ gauti 5000 Lt, irgi kalta buhalterė. 300 Lt buvo iÅ¡mokėta pačiam R. V., dėl ko į registrÄ â€žKasos knyga“ nebuvo įtrauktos visos sumos, nežino.

Visos tos finansinės operacijos buvo įvykusios, buhalterei buvo pateikti visi dokumentai, bet ji jų neįtraukė į apskaitÄ , gal pametė. Teisiamojo posėdžio metu nuteistajam parodžius kasos iÅ¡laidų orderius (2 t., 118-122) P. K. parodė, kad ant visų Å¡ių orderių paraÅ¡ai yra jo, pinigai jam buvo iÅ¡mokėti kaip atskaitingam asmeniui, tačiau Å¡iuos dokumentus atspausdino A. Z.. Atlyginimai buvo iÅ¡mokėti V. Č., T. B., T. M., tik jie nepasirašė. V. Č. žmonai ne kartÄ yra iÅ¡mokėjęs atlyginimÄ , ir A.

Z. vienÄ kartÄ vežė pinigus. R. V. žmonai irgi buvo iÅ¡mokėtas atlyginimas. Pripažįsta, kad A. D., D. Å . ir A. Z. pinigai tikrai nebuvo iÅ¡mokėti. IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistasis P. K. parodymus keitė, bylos duomenims juos paneigus, nurodydavo vis naujas pinigų panaudojimo tariamai įmonės reikmėms versijas. Parodė, kad dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimÄ , buvo pavogti jo automobilio vagystės 2009-03-08 metu. Tik teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui tariamai tik tuo metu surastÄ pinigų sumokėjimÄ antstoliui patvirtinantį kvitÄ .

Dar po to parodė, kad didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ banko sÄ skaitos paimtų 33000 Lt sumos grÄ Å¾ino savo pažįstamam A. M., iÅ¡ kurio įmonės reikmėms tariamai buvo pasiskolinęs pinigų dar 2008 m. spalio mėnesį. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo iÅ¡ viso naujÄ versijÄ apie tai, kad kartu su jo automobiliu buvo pavogti dokumentai su darbuotojų paraÅ¡ais, tuos dokumentus jis vėliau iÅ¡ naujo atspausdino, bet ne visų darbuotojų paraÅ¡us surinko. Asmuo, įtariamas arba kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę duoti parodymus, atitinkančius jo gynybos interesus, tačiau toks P. K. parodymų keitimas turi reikÅ¡mės vertinant jo parodymų patikimumÄ .

Kad vis naujos nuteistojo nurodomos jo nekaltumo versijos yra išgalvotos, galima spręsti iš to, kad tokių aplinkybių, kaip svarbių dokumentų pagrobimas automobilio vagystės metu arba didelės pinigų sumos skolinimasis iš nuteistojo nurodyto liudytojo, P. K. negalėjo būti nežinomos jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje. Kad tokias aplinkybes jis būtų pamiršęs ar prisiminęs tik teisminio nagrinėjimo metu, kolegijos nuomone, neįtikėtina. Nepaisant to, kiti išnagrinėti įrodymai paneigė visas apelianto versijas.Nuteistojo P. K. parodymus apie tai, kad daliai iš kaltinime nurodytų darbuotojų tikrai buvo išmokėti atlyginimai, teismas atmetė pagrįstai, nes juos paneigia ne tik specialisto išvada, bet ir konkrečių liudytojų parodymai.

Liudytojais teisme apklausti UAB „E. I.“ darbuotojai R. V., A. D., D. Å ., V. J., E. G., T. M. ir V. Č. parodė, kad kai jie gaudavo atlyginimus grynaisiais pinigais, visada pasiraÅ¡ydavo atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje. V. Č. parodė, jog tokių atvejų, kad nereikėtų gaunant atlyginimÄ pasiraÅ¡yti ar kad paimtų pinigus žmona, nebuvo. Jis iÅ¡ darbo išėjo dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Liudytojas R. V. parodė, kad atlyginimo žiniaraÅ¡tyje, jei kartais nebÅ«davo buhalterės, tai pasiraÅ¡ydavo ir kitÄ dienÄ ar net po savaitės, bet visada pasiraÅ¡ydavo.

IÅ¡ visų liudytojų, kuriems sÄ skaitos registre 272 įraÅ¡ytos iÅ¡mokėtos pinigų sumos, už kurias jie nepasirašė, vienintelis D. Å . parodė, kad jam Garantinis fondas iÅ¡mokėjo 2000 Lt, tačiau įmonė jam liko skolinga dar apie 5000 Lt. Liudytojas A. D. parodė, kad įmonė jam liko skolinga už 2,5 mėnesio, o Garantinis fondas jam pinigų neiÅ¡mokėjo. Taip pat Å¡ie liudytojai parodė, kad direktorius P. K. arba buhalterė A. Z. jiems duodavo grynųjų pinigų medžiagoms pirkti ir kitoms iÅ¡laidoms, tačiau jie visada pateikdavo iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus, o likusius pinigus sugrÄ Å¾indavo.

Liudytojams parodžius 2009 m. vasario 12 d. avanso apyskaitas, jie dar kartÄ patvirtino, kad visada pateikdavo pinigų panaudojimÄ pateisinančius dokumentus ir jie įmonei nėra skolingi, o Å¡ias apyskaitas mato pirmÄ kartÄ .IÅ¡dėstyti liudytojų parodymai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad dėl apgaulingos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir bendrovės pinigų pasisavinimo jis yra nekaltas. Padaryti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai neįtraukiant į apskaitÄ Å«kinių operacijų, įtraukiant į apskaitÄ suklastotus duomenis, buhalterinėje apskaitoje užfiksuojant ir nuo kasos nuraÅ¡ant pinigus atlyginimams mokėti, bet nesant darbuotojų parašų, patvirtinančių atlyginimo gavimÄ , yra nurodyti specialisto iÅ¡vadoje, kurios iÅ¡ esmės neginčija ir pats nuteistasis P. K..

Liudytojais apklausti UAB „E. I.“ darbuotojai kategoriÅ¡kai paneigė, kad jie neatsiskaitė už jiems medžiagoms pirkti iÅ¡duotus grynuosius pinigus, bei patvirtino, kad niekada nėra gavę atlyginimo, už kurį nepasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje ar atlyginimų lapeliuose. Pats nuteistasis pripažįsta, kad atlyginimai tikrai nebuvo iÅ¡mokėti A. D., D. Å . ir A. Z.. Akivaizdu, kad neigti Å¡iÄ aplinkybę yra nelogiÅ¡ka, nes Å¡ie liudytojai jau nedirbo bendrovėje, todėl ir negalėjo gauti atlyginimo.

Tačiau nuteistasis nurodo, kad kitiems atlyginimai tikrai buvo iÅ¡mokėti, o jų parašų galėjo nebÅ«ti dėl to, kad atlyginimai buvo iÅ¡mokėti jų žmonoms. Nurodo, kad tikrai buvo iÅ¡mokėti pinigai R. V. ir V. Č. žmonai, kuriai netgi A. Z. vežė pinigus. Tačiau tokie nuteistojo parodymai ir apeliacinio skundo argumentai neatininka bylos aplinkybių. Pirmiausia, nė vienas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad pinigai buvo iÅ¡mokami jų Å¡eimos nariams. Liudytoja A. Z., nors ir parodė, kad kartais darbuotojų žmonoms iÅ¡mokėdavo pinigus (ji atsimena, kad atlyginimÄ už vyrÄ yra paėmusi V.

J. žmona), tačiau tvirtino, kad grįžę iÅ¡ komandiruotės darbuotojai vėliau pasiraÅ¡ydavo žiniaraÅ¡tyje. Pats nuteistasis teisme parodė, kad atlyginimai buvo iÅ¡mokėti ne tik V. Č., bet ir R. V. žmonai. Tačiau iÅ¡ bylos matosi, kad į apskaitÄ nebuvo įtraukti nei R. V., nei V. J. paraÅ¡ais nepatvirtinti iÅ¡mokėti atlyginimai. Nuteistojo parodymai, kad ir A. Z. vežė V. Č. žmonai pinigus, taip pat neatitinka tikrovės. Pati liudytoja A. Z. teisme apie tai nieko neparodė, be to, A.

Z. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. bendrovėje jau nedirbo, todėl ji ir negalėjo vežti darbuotojų Å¡eimos nariams atlyginimo, juo labiau, kad V. Č. tariamai iÅ¡mokėtas atlyginimas buvo įraÅ¡ytas ne tik atlyginimų žiniaraÅ¡tyje už liepos mėnesį, bet ir 2008 m. spalio 7 d. apskaitos registre. Liudytojas T. B., prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, neparodė, kad su juo atsiskaityta. Jis tik parodė, kad jam atlyginimÄ mokėdavo P. K., o gaudamas pinigus pasiraÅ¡ydavo už tiek, kiek ir gaudavo. Liudytojas V.

Č. teisme iÅ¡ tikrųjų parodė, kad jam iÅ¡ bendrovės skolos neliko, tačiau jis taip pat tvirtino, jog ne tik jo žmonai nebÅ«davo atiduodamas jo atlyginimas, bet ir nebÅ«davo atvejų, jog gaunant atlyginimÄ nereikėdavo pasiraÅ¡yti. Remdamasis visų liudytojų parodymais teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodyti konkretÅ«s darbuotojai negavo tų atlyginimo sumų, už kurias jie nėra pasirašę atlyginimo žiniaraÅ¡tyje arba atsiskaitymo lapeliuose.Nuteistojo P. K. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas jo kaltę pasisavinus svetimus pinigus grindė suinteresuotų liudytojų parodymais, nes Å¡ie pasinaudojo tuo faktu, kad nėra jų parašų, kreipėsi į Garantinį fondÄ ir gavo iÅ¡mokas, irgi yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių.

Vienintelis liudytojas D. Å . teisme parodė, kad iÅ¡ Garantinio fondo gavo 2000 Lt, tačiau ir pats nuteistasis sutinka, kad Å¡iam liudytojui nebuvo iÅ¡mokėtas atlyginimas. Liudytojas A. D. parodė, kad Garantinis fondas jam pinigų negrÄ Å¾ino. T. B. ir T. M. apie pinigų gavimÄ iÅ¡ Garantinio fondo nieko neparodė, tačiau iÅ¡ bylos matosi, kad jiems neiÅ¡mokėtų atlyginimų sumos yra nedidelės, atitinkamai 116,75 Lt ir 53,39 Lt, todėl jie galėjo ir nepraÅ¡yti, kad jiems bÅ«tų iÅ¡mokėtos Å¡ios sumos iÅ¡ Garantinio fondo.

Todėl tvirtinti, kad teismas jo kaltę grindė suinteresuotų liudytojų parodymais, nėra jokio pagrindo. Taigi teismas, darydamas iÅ¡vadÄ apie UAB „E. I.“ 16021,33 Lt pasisavinimÄ , nuosprendyje pagrįstai rėmėsi ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais bylos dokumentais, ir liudytojų parodymais. Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepasisavino ir iÅ¡ banko sÄ skaitos nuimtų 33000 Lt, nes visus juos panaudojo įmonės interesams. Tačiau Å¡ie argumentai taip pat yra nepagrįsti ir į juos iÅ¡ dalies jau buvo atsakyta Å¡ioje nutartyje.

Kad iÅ¡ banko gauti 33 000 Lt buvo neužpajamuoti bendrovės apskaitoje, patvirtina tie patys raÅ¡ytiniai bylos dokumentai ir liudytojų R. P. bei V. Ž. parodymai. Pats nuteistasis pripažino Å¡iÄ pinigų sumÄ paėmęs iÅ¡ banko sÄ skaitos ir jos neįnešęs į bendrovės kasÄ . Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kur buvo panaudoti tie 33000 Lt, o nurodydamas, kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti atlyginimams iÅ¡mokėti, įmonės skoloms apmokėti ir atsiskaityti su tiekėjais, nuteistasis negalėjo paaiÅ¡kinti, su kokiais konkrečiais tiekėjais buvo atsiskaityta ar kokios bendrovės skolos buvo apmokėtos, bylos dokumentai nepatvirtina ir to, kad pinigai buvo iÅ¡mokėti kaip darbo užmokestis bendrovės dirbantiesiems.

Todėl apelianto argumentai apie 33000 Lt bendrovės pinigų panaudojimÄ Ä¯monės interesais yra nepagrįsti. Pats nuteistasis P. K. dėl Å¡ių pinigų panaudojimo pateikė kelias versijas: iÅ¡ pradžių tvirtinęs, kad pinigai buvo panaudoti įmonėms interesais, atsiskaitymams su tiekėjais, tik su kokiais, nežino, vėliau nuteistasis nurodė apie tas pačias pinigų panaudojimo aplinkybes, tik jau nurodė, kad Å¡ių pinigų panaudojimÄ ir iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nėra dėl buhalterių kaitos, o dalis jų galėjo bÅ«ti pagrobti 2009-03-08 Å iauliuose kartu su automobiliu.Argumentai apie iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nebuvimÄ dėl buhalterių kaltės yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir jie jau buvo paneigti.

Nuteistojo versija apie dokumentų dingimÄ automobilio vagystės metu buvo patikrinta teisminio nagrinėjimo metu. Teismas iÅ¡ Å iaulių VPK iÅ¡reikalavo duomenis dėl P. K. automobilio vagystės, tačiau teisme iÅ¡tyrus gautus dokumentus, nuteistojo versija nepasitvirtino. IÅ¡ papildomai teisme gautų dokumentų matosi, kad nei pareiÅ¡kime policijai, nei liudytojo P. K. apklausos protokole bei praneÅ¡ime apie įvykį draudimo bendrovei nėra nieko nurodyta apie automobilyje buvusius UAB „E. I.“ dokumentus.

Tiek raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ policijai, tiek apklausiamas liudytoju P. K. nurodė, kad automobilyje nieko vertingo nebuvo. BÅ«damas įmonės vadovas ir turėdamas automobilyje svarbius buhalterinius dokumentus, jis tokias aplinkybes tikrai bÅ«tų nurodęs. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pavogtame nuteistojo automobilyje buvo ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Akivaizdu, kad tokiÄ versijÄ nuteistasis sugalvojo norėdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus ne tik pasisavinant įmonės pinigus, bet ir apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Be to, Å¡i nuteistojo versija neįtikėtina dar ir dėl to, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „E. I.“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Be to, ta pačia nutartimi per 10 d. nuo jos įsiteisėjimo pats P. K. buvo įpareigotas visÄ Ä¯monės turtÄ ir įmonės dokumentus perduoti teismo paskirtam administratoriui. Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad jis dar 2009 m. kovo mėnesį savo automobilyje tariamai vežiojosi svarbius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių galėjo bÅ«ti net ir atlyginimų žiniaraščiai už 2008 m. liepos mėnesį.

Visos Å¡ios aplinkybės nuteistojo versijÄ apie jo automobilio vagystės metu dingusius UAB „E. I.“ dokumentus paneigia. Vėliau nuteistasis P. K. pateikė naujÄ pinigų panaudojimo versijÄ . 2011 m. vasario 18 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, jog surado kvitÄ , pagal kurį 2008-10-31 jis sumokėjo antstolių kontorai 24 000 litų už UAB „E. I.“ pagal valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ , ir šį kvitÄ pateikė teismui. Jis parodė, kad antstolių kontorai susimokėti Å¡iuos 24000 Lt jam paskolino jo draugas A.

M., nes UAB „E. I.“ sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos ir jis negalėjo naudotis piniginėmis lėšomis. Vėliau, kai buvo nuimti 33 000 Lt nuo Å iaulių banko atsiskaitomosios sÄ skaitos, jis tuos pinigus atsiėmė iÅ¡ bendrovės ir sugrÄ Å¾ino A. M. skolÄ . Teisme apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad yra senas nuteistojo P. K. pažįstamas. 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje jis paskolino P. K. 25000 Lt, kuriuos P. K. jam sugrÄ Å¾ino tų pačių metu gruodžio mėn. viduryje. Jis atvažiavo prie Å iaulių banko ir P. K. jam skolÄ grÄ Å¾ino grynais pinigais.

Å is liudytojas taip pat parodė, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ jis turėjo savo namuose, o skolindamas P. K. jokios paskolos sutarties ar bent paskolos raÅ¡telio nerašė. Tokie nuteistojo ir liudytojo A. M. parodymai taip pat buvo paneigti teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais ir teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius jų atmetimo motyvus. Siekiant patikrinti ir Å¡iÄ nuteistojo nurodytÄ aplinkybę teismas iÅ¡ antstolio iÅ¡sireikalavo vykdomÄ jÄ bylÄ , o jos duomenys leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam nebuvo jokio pagrindo skolintis pinigų, nes antstoliui susimokėti pinigų nuteistasis turėjo.

IÅ¡ vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad 2008-10-31 ir 2008-12-09 antstolio M. A. kontorai P. K., atstovaudamas UAB „E. I.“, pateikė praÅ¡ymus panaikinti areÅ¡tÄ , uždėtÄ AB Å iaulių banke esančiai bendrovės sÄ skaitai ir pinigams kasoje, nurodydamas, kad ketina pervesti dalį pinigų į antstolio sÄ skaitÄ ir iÅ¡mokėti atlyginimus darbuotojams. 2008-10-31 ir 2008-12-09 patvarkymais antstolis Å¡iuos praÅ¡ymus patenkino, o 2008-10-31 patvarkymu įpareigojo pervesti į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ 24 000 Lt (8 t., 166, 177, 185, 186, 192 b. l.).

Teisme apklausta specialistė O. G. Popovienė patvirtino, jog buhalterijai nebuvo pateiktas kvitas apie 24 000 Lt sumokėjimÄ antstolių kontorai ir Å¡i suma neįtraukta į avanso apyskaitÄ . O iÅ¡ buhalterinių dokumentų matyti, kad P. K. iÅ¡ banko sÄ skaitos 2008-10-31 paėmė 41 700 Lt. Pagal antstolio patvarkymÄ jis iÅ¡ gautų pinigų privalėjo 24 000 Lt sumokėti į antstolio sÄ skaitÄ Â ir 17 700 Lt privalėjo iÅ¡mokėti darbuotojų atlyginimams, tačiau Å¡ios operacijos neatliktos ir tai patvirtina kasos knygoje padaryti įraÅ¡ai.

Ä® kasÄ buvo įneÅ¡ti 41 000 Lt, bet Å«kinėms operacijoms P. K. buvo iÅ¡duota 36 000 Lt, o kasoje esantys 5000 Lt buvo skirti darbuotojų atlyginimams. Tai rodo, kad P. K. turėjo galimybę antstoliui sumokėti 24 000 Lt iÅ¡ jam iÅ¡duotų 36 000 Lt sumos, gautos nuėmus pinigus iÅ¡ banko sÄ skaitos bÅ«tent 2008-10-31, nes pateisinančių dokumentų, kur panaudojo Å¡iÄ sumÄ nėra ir kaip atskaitingas asmuo jis skolingas bendrovei. Be to, pareiÅ¡kime antstoliui nuteistasis nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį nuo sÄ skaitos nuimtus 33 000 Lt jis įneÅ¡ į kasÄ , tačiau to nepadarė, apie Å¡ių pinigų paėmimÄ iÅ¡ banko sÄ skaitos buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai buhalterei nepateikė dokumentų ir apie tai net nepranešė.

Remdamasis specialistės parodymais ir atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad P. K. 2008 m. spalio 31 d. savo žinioje turėjo antstolio patvarkymu reikalaujamÄ Ä¯mokėti į jo depozitinę sÄ skaitÄ 24 000 Lt pinigų sumÄ ir nebuvo bÅ«tinumo Å¡ių pinigų skolintis iÅ¡ A. M.. Å ie bylos duomenys apelianto versijÄ , kad jis skolinosi pinigus iÅ¡ A. M. ir juos panaudojo įmonės reikmėms, visiÅ¡kai paneigia. Be to, nurodyto liudytojo parodymai visiÅ¡kai neįtikinantys.

Nerealu, kad net ir savo geram pažįstamam skolindamas tokiÄ didelę pinigų sumÄ jis nereikalavo jokių tokios paskolos grÄ Å¾inimo garantijų. IÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad UAB „E. I.“ laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-12 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-576 6 straipsnio 2-os dalies, 12-o straipsnio 1-os dalies reikalavimus. Å iuo laikotarpiu nuteistasis P. K. buvo Å¡ios bendrovės direktorius, kartu vykdė ir kasininko pareigas, jis iÅ¡ banko sÄ skaitų ir bendrovės kasos paimdavo lėšas, o buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios A.

Z. bei UAB „Tik apskaita“ buhalterės vedė apskaitÄ pagal P. K. pateiktus pirminius dokumentus, todėl P. K., kaip Å«kio subjekto vadovas ir kasininkas, buvo atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde sutinka, jog buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant įstatymus, tačiau, jo nuomone, jis nusižengė tik administracine tvarka, kadangi dėl jo veiksmų (neveikimo) neatsirado BK 222 str. 1 d. numatyti padariniai. Apeliaciniame skunde teisingai dėstomos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d. kilimo sÄ lygos bei Buhalterinės apskaitos įstatyme apibrėžiamos asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų bei įsipareigojimų struktÅ«ros sÄ vokos, tačiau apelianto argumentai, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo nekilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, yra nepagrįsti ir atmetami.

Pačioje specialisto iÅ¡vadoje kiekvienu konkrečiu atveju konstatavus buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimÄ yra nurodoma, jog neįraÅ¡ius ir neapskaičius apskaitos registre Å«kinių operacijų buvo iÅ¡kraipyta turto apskaita, apskaitos registruose įraÅ¡ius neteisingus duomenis buvo iÅ¡kraipyta turto ir įsipareigojimų apskaita, apskaitos dokumentais neįforminus apskaitos registruose įraÅ¡ytų Å«kinių operacijų bendrovei padarytas piniginis nuostolis ir negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio darbuotojams.

Dėl nustatytų pažeidimų pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (registrus) iš dalies negalima nustatyti UAB „E. I.“ 2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog specialisto išvadoje nurodoma tik apie neteisingai įrašytus skaičius, tačiau tai nereiškia, kad dėl to negalima nustatyti UAB „E. I.“ 2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokius apelianto argumentus paneigia specialistės paaiÅ¡kinimai teisme. Ji patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir parodė, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymÄ kiekviena Å«kinė operacija turi bÅ«ti laiku įforminta apskaitos dokumentais ir įregistruota apskaitos registruose. To nepadarius, iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės turto, Å«kinės finansinės veiklos rezultato, nuosavybės, nes pasikeitus bent vienam skaičiui, keičiasi balansas. IÅ¡ liudytojos R. P. ji sužinojo, kad Å¡i negalėjo padaryti balanso už 2008 m., nes neturėjo tikrų duomenų.

Jos (specialistės) turimo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys visiÅ¡kai nesutampa su buhalterinės sÄ skaitos 2715 duomenimis. Taip pat yra ir su kasa. IÅ¡ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių matosi, kad kasos duomenys visai nesutampa su pirminiais dokumentais. Neįtraukus 5000 Lt iÅ¡ UAB „Ludanė“ buvo sumažintos įmonės pajamos. NeaiÅ¡ku, kam buvo panaudoti į kasÄ neįtraukti 33000 Lt, nes jokių dokumentų nėra. 16021 Lt sumai nebuvo darbuotojų parašų žiniaraščiuose, o pagal kasos taisykles laikoma, kad pinigų darbuotojas negavo.

Pinigai – tai turtas. Jei įmonėje reali pinigų padėtis neatsispindi, tai negalima nustatyti įmonės turto. Kadangi nėra visų sÄ skaitų, tai negalima nustatyti ir įsipareigojimų dydžio, t. y. kiek kam skolinga įmonė ar kas skolingas įmonei. Negalima nustatyti įmonės įsipareigojimo darbuotojams dėl darbo užmokesčio, o per avansines apyskaitas negalima nustatyti, kiek tie darbuotojai skolingi įmonei. Sudarant balansÄ , jei keičiasi turto pusė, tai keičiasi ir nuosavybės pusė, taigi tokiu bÅ«du keičiasi ir struktÅ«ra.

Apelianto argumentus apie tai, kad dėl buhalterinės apskaitos registruose iÅ¡kraipytų duomenų nėra pagrindo manyti, jog kiekviena į apskaitÄ neįvesta finansinė operacija turėjo įtakos galimybei visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rai, kolegija taip pat atmeta. BK 222 str. įstatymo formuluotė „visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros“ reiÅ¡kia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pagal Å«kio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus.

BÅ«tent tokia situacija ir yra Å¡ioje byloje. Pagal apskaitÄ vedusioms buhalterėms P. K. pateiktus duomenis nebuvo galima sudaryti įmonės balanso, iÅ¡ kurio ir yra sprendžiama apie įmonės veiklÄ , jo turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ . Aptartos aplinkybės patvirtina, kad dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos BK 222 str. 1 d. numatyti padariniai neabejotinai kilo, todėl apelianto argumentai, kad jo veika atitiktų tik ATPK 1731 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir jie atmetami.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad nenustatytas jo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo motyvas ir tikslas, o tuo pačiu ir jo tiesioginė tyčia. Tokiu bÅ«du teismo iÅ¡vada, kad jis siekė padarinių ir leido jiems kilti, yra tik prielaida, o prielaidomis nuosprendžio grįsti negalima. Å ie apelianto argumentai irgi nepagrįsti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas, pavyzdžiui, dvigubos buhalterijos vedimas, Å«kinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.

Jeigu Å«kio subjekto vadovas pateikia žinomai neteisingus apskaitos dokumentus ar apskritai neteikia tam tikrų apskaitos dokumentų, tai už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ atsako bÅ«tent tas Å«kio subjekto vadovas. IÅ¡nagrinėti ir jau aptarti įrodymai kaip tik ir patvirtina, kad P. K., bÅ«damas UAB „E. I.“ direktoriumi, sÄ moningai nefiksavo Å«kinių ir finansinių operacijų apskaitos dokumentuose, padarė ir kitus specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vardintus buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus.

Visa tai patvirtina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ne aplaidžiai, o apgaulingai.Apie BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus skundžiame nuosprendyje iÅ¡ tikrųjų nepasisakyta, tačiau tai nėra esminis nuosprendžio trÅ«kumas. Å ios nusikalstamos veikos padarymo tikslai ir motyvai gali bÅ«ti labai įvairÅ«s. IÅ¡ dalies galima sutikti su apelianto parodymais ir jo apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad laikytis visų buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų tvarkant įmonės buhalterinę apskaitÄ tikrai buvo sudėtinga dėl sunkios ekonominės padėties, pavėluotų atsiskaitymų ir kitų objektyvių aplinkybių.

Tačiau ir Å¡iuo atveju specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vardinti pažeidimai vis tiek buvo padaryti sÄ moningai. Kiti bylos duomenys ir Å¡ioje byloje teismo pripažinti įrodytais įmonės turto pasisavinimo atvejai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad su tuo susiję buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, o nusikalstamos veikos tikslas buvo svetimo turto užvaldymas. Vis dėlto pagrindinis kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinantis subjektyvusis požymis yra kaltė.

BK 222 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika tikrai gali bÅ«ti padaryta tik tyčia, o iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas P. K. kaltės formÄ ir rūšį nustatė teisingai. BÅ«damas ilgÄ laikÄ bendrovės direktoriumi P. K. suprato pažeidžiantis teisės aktais numatytus reikalavimus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir tokių pasekmių norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Todėl nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str.1 d. Nuteistojo P. K. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuteisėdamas jį už svetimo turto pasisavinimÄ teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų byloje surinktų įrodymų, vadovavosi Å¡aliÅ¡kais liudytojų buvusių bendrovės darbuotojų, parodymais, netinkamai įvertino kitų liudytojų, jo bendrovės buhalterinę apskaitÄ vedusių buhalterių parodymus, Å¡ioje nutartyje jau buvo paneigti. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos įrodymų visumÄ , taip ir visų liudytojų parodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡dėstė ir teisingai įvertino nuosprendyje.

Nuteistojo kaltę dėl UAB „E. I.“ pinigų pasisavinimo patvirtina tie patys jau išdėstyti ir aptarti įrodymai. Įrodyta, kad P. K., būdamas UAB „E. I.“ direktoriumi ir dėl užimamų pareigų turėdamas juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turtui, t. y. šis turtas buvo jo žinioje, bendrovės apskaitoje laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-07 atlyginimų išmokėjimui iš bendrovės kasos nurašė 16021,33 Lt, tačiau nurodyta suma nebuvo išmokėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti.

Pasisavinus patikėtÄ ar kaltininko žinioje esantį turtÄ , tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. IÅ¡Å¡vaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ teisminę praktikÄ svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ tyčia neteisėtai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui.

Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimÄ galima tik esant tiesioginei tyčiai, t y. kai kaltininkas supranta, kad svetimÄ turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas Å¡io turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-733/2007, 2 K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010). Apie tai, ar kaltininko veika atitinka BK 183 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, sprendžiama ne vien pagal objektyviuosius, bet ir pagal subjektyviuosius Å¡ios veikos požymius, t. y. pagal tai, ar buvo įrodyta kaltininko tyčia jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ paversti savo turtu.

Tai įrodžius, tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu jo kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi.Nuteistasis P. K. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įmonės darbuotojams neiÅ¡mokėti atlyginimams skirti pinigai buvo panaudoti kokioms nors kitoms įmonės reikmėms. Tuo tarpu jo versijos apie tų pinigų panaudojimÄ jau buvo aptartos ir paneigtos. Tačiau byloje jau aptartais įrodymais jau buvo neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis P. K. padarė ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 str. 1 d., įrodyta, kad nuteistasis sÄ moningai nepateikė įmonės Å«kinę ir finansinę veiklÄ patvirtinančių dokumentų.

IÅ¡ įmonės kasos gavęs pinigus darbuotojų atlyginimams, tų atlyginimų jiems neiÅ¡mokėjo, be to, iÅ¡ įmonės sÄ skaitos Å iaulių banke pats asmeniÅ¡kai paėmė 33000 Lt ir sÄ moningai jų neužpajamavo ir neįtraukė į įmonės apskaitos registrus. Visos Å¡ios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad įmonei priklausantį ir P. K. svetimÄ turtÄ , t. y. pinigus, nuteistasis turėjo tikslÄ paversti ir juos pavertė savo turtu. Kaltinamasis P. K. suvokė, kad jis neteisėtai savinasi jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalÄ ir to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Jo pasisavinta bendrovei priklausanti 16021,33 Lt suma yra didesnė už 3 MGL dydžio sumÄ , todėl P. K. nusikalstama veika pagal BK 183 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis negalėjo pasisavinti jam pačiam skirtÄ iÅ¡mokėti pinigų sumÄ , nes specialisto iÅ¡vadoje ir nuosprendyje nurodoma, kad 699,24 Lt atlyginimo turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir jam. Kolegija atmeta ir šį apelianto argumentÄ . Nors bylos dokumentuose ir nuosprendyje tikrai paminėta, kad P. K. nebuvo iÅ¡mokėtas 699,24 Lt atlyginimas, iÅ¡ tikrųjų matosi, kad į P. K. pasisavintų pinigų sumÄ apelianto nurodyta pinigų suma nėra įtraukta.

Pats apeliantas savo skunde nurodo, kad susumavus nurodytas neiÅ¡mokėtas atlyginimų pinigų sumas, bendra suma yra didesnė nei 16021,33 Lt. IÅ¡ tikrųjų P. K. pasisavintÄ pinigų sumÄ sudaro tik kitiems darbuotojams neiÅ¡mokėtų pinigų sumos. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad P. K., bÅ«damas UAB „E. I.“ direktoriumi ir kasininku, vienintelis realiai disponavo bendrovei priklausančiu turtu, taip pat ir grynaisiais pinigais, esančiais kasoje ir banko sÄ skaitose. 2008-12-10 iÅ¡ AB Å iaulių banke esančios sÄ skaitos pagal čekį Nr. 338811 jis išėmė 33 000 Lt, jų neužpajamavo ir neįtraukė į bendrovės apskaitos registrus, nepateikė pateisinamų dokumentų apie jų panaudojimÄ .

Å ios aplinkybės patvirtina, ir kad tie pinigai nebuvo panaudoti įmonės reikmėms, ir kad jie negalėjo bÅ«ti perleisti kokiems nors tretiesiems asmenims tų pinigų nepasisavinus, t. y. neužvaldžius. Todėl teismo iÅ¡vada, kad P. K., veikdamas tiesiogine tyčia, pasisavino ir šį svetimÄ turtÄ , yra pagrįsta. Å io pasisavinto turto (33000 Lt) vertė virÅ¡ija 250 MGL dydį, todėl nusikalstamÄ veikÄ teismas pagrįstai įvertino kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ ir jÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str.   2 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas ir tai sukliudė jam iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Tai, apelianto nuomone, patvirtina faktas, kad teismas neįsigilino į jam pateiktus kaltinimus, nuosprendžio motyvuose nurodė, kad jis pasisavino 16021,33 Lt, konkretizuodamas iÅ¡vardino neiÅ¡mokėtas pinigų sumas, kurias sudėjus gaunasi ne 16021,33 Lt, o 16720 Lt. Nors prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , tačiau teismas, pripažindamas jį kaltu tiek dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tiek dėl pinigų pasisavinimo nurodė, kad jis pasisavino ir savo (P. K.) pinigus.

Visos Å¡ios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir iÅ¡ anksto prieÅ¡ jį nusiteikęs, nuteisė jį pagal kaltinamajame akte suformuluotÄ kaltinimÄ , tinkamai ir iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs visų bylos įrodymų ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 183 str. 2 d. Å is teismo padarytas proceso pažeidimas, apelianto nuomone, negali bÅ«ti paÅ¡alintas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nes pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl prokuroro pateikto pakeisto kaltinimo, neanalizavo ir nevertino byloje esančių duomenų.

Apelianto argumentai dėl BPK pažeidimų taip pat yra nepagrįsti ir atmetami. Nors nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės, nurodoma, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, apeliantas nepraÅ¡o panaikinti nuosprendžio ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Toks praÅ¡ymas grindžiamas iÅ¡dėstytais argumentais dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepagrįsti ir juos atmeta, nes iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo nenustatė. Kolegija pirmiausia atmeta nuteistojo P. K. skundo argumentus apie tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina tai, jog teismas tinkamai ir iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs visų bylos įrodymų, nepagrįstai jį pripažino kaltu. Å ioje dalyje kolegija jau patikrino bylÄ ir jau padarė iÅ¡vadÄ , kad teismas byloje įrodymus įvertino teisingai ir baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai.

Vien tik tai, kad nuteistasis nesutinka su tuo, jog teismas įvertino įrodymus ne taip, kaip to nori nuteistasis ir kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo ir negali bÅ«ti pakankamu pagrindu abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Apelianto argumentus apie tai, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl prokurorės pateikto pakeisto kaltinimo ir nuosprendyje nurodė, kad jis pasisavino ir savo (P. K.) pinigus, kolegija taip pat atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu prokurorė BPK 256 str. 1 d. nustatyta pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ (8 t., 162-164 b. l.) pakeisti P. K. kaltinimÄ pagal BK 222 str. 1 d. pakeičiant faktines bylos aplinkybes dėl sumų, įraÅ¡ytų į 2009 m. vasario 12 d. avansines apyskaitas patikslinimo, dėl laikotarpio, kada buvo apgaulingai tvarkoma apskaita, nurodant laikotarpio pradžiÄ yra ne nuo 2008 m. sausio 1 d., o nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., ir dėl 2008 m. spalio 7 d. apskaitos sÄ skaitos 272 registre įraÅ¡ytų sumų, konkrečiai, P. K. iÅ¡mokamų 699,24 Lt, Å¡iÄ sumÄ paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo.

Taip pat buvo praÅ¡oma pakeisti ir kaltinimÄ pagal BK 183 str. 1 d. iÅ¡ jo paÅ¡alinant aplinkybę dėl 2008 m. spalio 7 d. apskaitos sÄ skaitos 272 registre įraÅ¡ytos P. K. iÅ¡mokamos sumos – 699,24 Lt. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teismas, gavęs šį praÅ¡ymÄ , apie tai nedelsdamas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, kaltinamajam P. K. ir jo gynėjui buvo įteikti praÅ¡ymų nuoraÅ¡ai, o jiems praÅ¡ant teismas padarė posėdžio pertraukÄ pasirengti gynybai.

Tokiu bÅ«du jokie BPK 256 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Taigi BPK 255 str. apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas ir nustato, kad kaltinimas negali bÅ«ti pakeistas sunkesniu arba tokiu kaltinimu, kuriame nurodomos iÅ¡ esmės skirtingos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us kaltinamajam. Tuo tarpu kaltinimo pakeitimo taisykles nustato BPK 256 str., o jame apie tai, kad prokurorui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinimÄ pakeisti teismas turėtų priimti kokiÄ nors nutartį ar kitokį sprendimÄ , nieko nenurodyta. Tai reiÅ¡kia, kad prokurorui pateikus tokį praÅ¡ymÄ , teismas dėl jo jokios nutarties neturi priimti, tačiau toks prokuroro praÅ¡ymas iÅ¡plečia bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Pažymėtina, kad naujos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcijos BPK 256 str. 1 d. buvo papildyta. Joje papildomai nurodyta, kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Å i BPK 256 str. 1 d. pataisa nenustatė jokių naujų kaltinimo pakeitimo teisme taisyklių, o tik aiÅ¡kiau iÅ¡dėstė tos pačios baudžiamojo proceso normos nuostatas, galiojusias ir Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Dėl to, kas buvo iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismas jokių BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų nepažeidė.Ne tik iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, bet ir iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokole užraÅ¡ytų baigiamųjų kalbų matosi, kad nuteistasis ir jo gynėjas galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su tuo, kad teismas iÅ¡ viso neatsižvelgė į prokurorės praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ iÅ¡dėstytas kitokias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Å ioje dalyje apeliacinis skundas irgi nepagrįstas, o argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo taip pat nepagrįsti.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, kaip tai ir nurodyta prokurorės praÅ¡yme, nustatė kitÄ nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį. Tuo tarpu nuosprendžio dalis, kurioje paminėta 699,24 Lt suma, tariamai iÅ¡mokėta pačiam nuteistajam P. K., atitinka bylos aplinkybes, taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vada ir kiti bylos dokumentai. Kita vertus, į nuosprendyje nurodytÄ pasisavintų 16021,33 Lt pinigų sumÄ pačiam P. K. tariamai iÅ¡mokėta 699,24 Lt suma nebuvo įtraukta, ir tai Å¡ioje nutartyje jau buvo aptarta.

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Todėl teigti, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tik prielaidomis, nėra jokio pagrindo. Nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis BPK 304-307 straipsnių reikalavimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ reikalavimai irgi nepažeisti.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka kolegija jokių kitų, juo labiau esminių BPK pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, nenustatė. Nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas neiÅ¡tyrė jo asmeninių gyvenimo sÄ lygų, tačiau apelianto argumentus dėl bausmės paskyrimo kolegija taip pat atmeta. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad skirdamas P. K. bausmę teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties bei kitomis bausmės skyrimÄ reglamentuojančiomis BK bendrosios dalies normomis ir jų reikalavimų nepažeidė.

Teismas nenustatė nuteistojo P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Buvo įvertinta tai, kad P. K. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. 2007 m. yra teistas už neatsargų nusikaltimÄ , už kurį jam buvo paskirta bauda. Å iuo nuosprendžiu pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas P. K. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs jam paskirtos baudos.

P. K. ne vienÄ kartÄ yra baustas ir administracine tvarka. BK 183 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. sankcijos numato ir laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai iki 3 ir iki 4 metų, tačiau teismas pagal Å¡iuos BK straipsnius paskyrė P. K. baudas. Tuo tarpu BK 183 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis iki Å¡iol neatliko ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės, tik dar kartÄ patvirtina, kad pagal BK 183 str. 2 d. teismas jam pagrįstai paskyrė bÅ«tent sankcijoje numatytos rÅ«Å¡ies, t. y. laisvės atėmimo, bausmę.

BK 54 str. 1 d. nurodyta, bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 dalyse arba 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. Skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str. nuostatas, galima tik nustačius tam bÅ«tinas Å¡io BK straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

BK 54 str. 3 d. yra nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is baudžiamasis įstatymas taikomas tik nustačius iÅ¡imtines bylos aplinkybes. Tuo tarpu Å¡ioje byloje nei BK 62 str. nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų, nei jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. K. prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nebuvo nustatyta.

IÅ¡ prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matosi, kad iÅ¡ P. K. dviejų vaikų iÅ¡laikymui yra priteisti alimentai, iÅ¡ gimimo liudijimo matosi, kad 2010 m. liepos 8 d. nuteistajam gimė dar vienas vaikas. Tačiau Å¡ios aplinkybės taip pat nelaikytinos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių P. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad ir pirmosios instancijos teismas svarstė Å¡velnesnės negu numatyta įstatymo bausmės paskyrimo nuteistajam P. K. klausimÄ ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti nei BK 62 str., nei 54 str. 3 d. nuostatų.

Skirdamas bausmę už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 str. 2 d., teismas jau atsižvelgė į tai, kad pasisavinto turto vertė nežymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios atsiranda atsakomybė pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir paskyrė nuteistajam visiÅ¡kai artimÄ minimaliai 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Å iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes teismas subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, o kadangi nuteistasis P. K. Å¡iuo nuosprendžiu įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl teismas prie nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų ir 80 MGL dydžio bausmės pagrįstai pridėjo dalį (20 MGL dydžio) ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės. Todėl ir už atskiras nusikalstamas veikas, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė negali bÅ«ti laikomos per griežtomis ir jas Å¡velninti pagrindo nėra.IÅ¡ bylos matosi, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl P. K. nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo nėra pareikÅ¡tas.

Byloje įrodyta, kad nuteistasis pasisavino iÅ¡ viso 49021,33 Lt vertės svetimÄ turtÄ . Å i pinigų suma yra nusikalstamos veikos rezultatas, kuris pagal BK 72 str. 2 d. laikomas konfiskuotinu turtu. Todėl teismo sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ irgi yra teisėtas ir pagrįstas.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                 Regina Gaudutienė                                                                                                                                   Jonas Algimantas Venckus    Â