d8907993-578f-4736-b2cb-ffdbb2da855d · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. PK-68-923/2013;

Proceso Nr. 1-05-3-00110-2012-6;

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.8.1.1; 1.2.8.2.1; 2.3.6.4.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Justinai Antanaitienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems

J. B., J. V., kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, nesimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., 154 str. 1 d.,

155 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

E. K. buvo kaltinama tuo, kad sistemingai šmeižė J. B.:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-24 siųstame elektroniniame laiške prašydama domėtis ir viešai skelbti J. B. tikėjimu: „Taip pat prašau pasidomėti B. NVO ryšiais su baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų tėvams/globėjams“;

Kauno miesto savivaldybės administracijos Å vietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 siųstame elektroniniame laiÅ¡ke skelbdama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , susijusiÄ su J. B. tikėjimu: ,,Å itÄ faktÄ /gandÄ apie baptizmÄ Å¾ino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raÅ¡tu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų

paskirtis yra baptizmas“ ir tame pačiame laiÅ¡ke nurodoma informacijÄ apie J. B., kad „šioje mokykloje

toleruojamas vaikų tvirkinimas“;

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 siųstame laiške nurodydama, kad V. B., J.

B. ir V. V. grasino jai.

Be to, E. K. buvo kaltinama tuo, kad įžeidė J. B.:

2012-03-05 jam atsiųstame elektroniniame

laiÅ¡ke nurodydama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ : „JÅ«s ne tik abejingai vertinote G. situacijÄ , akivaizdžiai

iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko) dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“;

2012-06-26 J. B. siųstoje trumpojoje tekstinėje žinutėje paraÅ¡ydama: „NiekÅ¡as. Savo žodžius apie autoritetÄ ir visa kitÄ , kÄ esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom“.

Â

Be to, E. K. buvo kaltinama tuo, kad šmeižė J. V.: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui parašydama, kad ,,...G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali...“.

Kaltinamoji E. K. dėl J. B. Å¡meižimo ir įžeidimo kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2012-01-05 iki 2012-03-03 savanorystės pagrindais dirbo (duomenys neskelbtini)  pagrindinės mokyklos Vaikų dienos centre, kuriam vadovavo J. B. su žmona A. B.. Konfliktas tarp jos ir J. B. prasidėjo, kai ji pareikalavo perduoti G. V. laiÅ¡kÄ kartu su knyga. Tai buvo po 2012-01-19 vaikų konflikto. LaiÅ¡kas buvo susijęs su mergaitės neatsargiu elgesiu, apie tai, kaip elgtis patyrus prievartÄ . LaiÅ¡kÄ , prieÅ¡ perduodant, perskaitė J. B. ir A. B., pastaroji patvirtino kaip Å¡velnų, atsargų ir tinkantį jos situacijai laiÅ¡kÄ . Vaikų 2012-01-19 konflikto situacijos iÅ¡kėlimas ir jos nesutikimas dėl Å¡io atsitikimo nekalbėti, ir buvo konflikto pradžia su J. B.. Nepavykus iÅ¡spręsti situacijos su Vaikų dienos centro vadovais, ji kreipėsi į valstybines

institucijas, raÅ¡ydama elektroninius laiÅ¡kus. RaÅ¡ydama laiÅ¡kÄ A. B., Å vietimo skyriaus vedėjui, dėl J. B. ryÅ¡ių su NVO atstovais siekė

užtikrinti vaikų saugumÄ , nes labai sudėtinga susigaudyti, kai užslėptai

primetama netradicinė religija mažamečių rizikos grupei. J. B. ryšys su baptizmu jai žinomas iš

internetinio baptistų puslapio, iš žiniasklaidos. Dirbdama savanore mokykloje pati girdėjo besitęsiančias maldas. Baptizmo puslapyje matė, kad organizuojamos (duomenys neskelbtini)  vidurinės mokyklos krepšinio stovyklos ir tikimasi, kad vaikai išgirs

Dievo žodį. 2012-06-26 ji parašė SMS žinutę J. B.. Žinutė siųsta tÄ pačiÄ dienÄ , kai jos buvusi darbdavė

informavo, kad (duomenys neskelbtini)  mokyklos direktorė renka neigiamÄ Â informacijÄ apie jÄ .

Ji kreipėsi į Å vietimo skyriaus vedėjÄ A. B., iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas pateikė informacijÄ apie tai, kur ji

yra dirbusi ir kokiÄ teisę turi direktorė rinkti medžiagÄ apie jÄ , skleisti melagingÄ informacijÄ ir gÄ sdinti visus. Žodį „niekÅ¡as“ rašė pasikeitus jos požiÅ«riui į J. B., kaip jis elgiasi su mažamečiais vaikais ir, susidariusi nuomonę iÅ¡ straipsnių. NiekÅ¡as – negarbingas žmogus

pagal lietuvių kalbos žodynÄ , savo nuomonę apie J. B. iÅ¡reiÅ¡kė savo asmenine patirtimi. 2012-06-27 ji parašė elektroninį

laiÅ¡kÄ Å vietimo skyriaus vedėjui A. B., kuriame pateikė informacijÄ apie J. B. dėl baptizmo stovyklų ir jų paskirties. Dėl vaikų tvirkinimo iÅ¡dėstyta 2012-06-29 pareiÅ¡kime, ji surinko straipsnius, kai Å¡ioje mokykloje iÅ¡keliami daug žiauresni bei žmonių per pastarÄ jį deÅ¡imtmetį raÅ¡yti komentarai apie (duomenys neskelbtini)  mokyklos pedagogų nusikalstamÄ aplaidumÄ . 2012-07-17 ji siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kuriame

pasisakė dėl grasinimo jai. J. B., J. V., V. B. grasinimai yra tai, kad Å¡ie asmenys prieÅ¡ jÄ rezgė planÄ .

Jos buvęs darbdavys jÄ informavo (jo pavardės nenori vieÅ¡inti, nes jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo), kad V. B. skambino ir negražiai apie jÄ pasakojo, sakė, kad ji ne taip suprato kažkokį įvykį ir dar sakė, kad mokykla renka apie jÄ informacijÄ ir imsis prieÅ¡ jÄ kažkokių priemonių.

Dėl J. V. šmeižimo, kaltinamoji

E. K. kalta taip pat neprisipažino ir parodė, kad tikslo apÅ¡meižti J. V. neturėjo. Su ja nebendravo ir apie jÄ niekur neraÅ¡iusi. J. V. dukra G.

V. pati jÄ susirado „Facebook“ – ji gavo mergaitės kvietimÄ . Bendraujant su psichologu, jai buvo pasiÅ«lyta užmegzti kontaktÄ su mergaite. G. vaiko lygmenyje buvo pasiÅ«lyta psichologinė konsultacija, žmogus, su kuriuo galima pakalbėti apie kasdienius sunkumus, jokia seksualine tema su ja nebuvo kalbama. Jos lankymosi metu mergaitė iÅ¡siskyrė depresyvia nuotaika, verkdavo, o B. aiÅ¡kino, kad tai dėl tai, kad jų Å¡eimoje yra problemų, nes mirė artimas dėdė ir tėvai neteko darbo. Taigi, jos problema nebuvo vien konfliktas su L. R.. NutrÅ«kus bendravimui su G., ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos

direktorę, po to per „Facebook“ gavo grasinančiÄ Å¾inutę iÅ¡ J. V.. Apie pastarÄ jÄ jokių įžeidžiančių

laiškų niekam nerašė, su ja tiesiogiai nebendravo.

Nukentėjusysis

J. B. parodė, kad 2012 m. vadovavo (duomenys neskelbtini)  pagrindinės mokyklos Vaikų dienos centrui. E. K. šiame

centre buvo savanorė, tris kartus per savaitę susitikdavo su vaikais. E. K. klaidingai sureikšmino 2012-01-19 įvykį, kuomet momykloje

susistumdė G. V. ir L. R.. Viskas buvo išsiaiškinta, vaikai atsiprašė, susitaikė. Jie su žmona apie įvykį

informavo mokyklos socialinę pedagogę V. R.. E. K. ėmė veikti savarankiškai, jį terorizavo, rašė jam

laiÅ¡kus, į kuriuos atsakyti jis nematė reikalo. Tik į vienÄ jos laiÅ¡kÄ atsakė Velykų proga. Gauto elektroninio laiÅ¡ko turinys, kad jis tyčiojosi iÅ¡ G., nors to nebuvo, jį traumuoja, liÅ«dna, kad ji taip įsivaizduoja, nes jis nei žodžiu, nei veiksmu nesityčiojo. Jis 2012-03-05 laiÅ¡ke pabraukė žodžius, kurie jį įžeidė. 2012-06-24 E. K. Å vietimo skyriaus vedėjui A. B. raÅ¡ytame laiÅ¡ke jį įžeidė tai, kad jis nepriklauso baptistų bažnyčiai, kaip teigė E. K.. Dėl iÅ¡silavinimo trÅ«kumo ji gal nežino, kad baptistai yra valstybės pripažinta religija. Jis baptistų bažnyčiai nepriklauso ir tai jį žeidė. E.

K. Å¡iÄ bažnyčiÄ supranta kaip sektantų, bet ji Lietuvoje valstybės yra

pripažinta viena krikščioniškų konfesijų. 2012-06-26 gavo SMS žinutę iš E. K., kurioje jis pavadintas niekšu. Dėl tokio žodžio

įsižeidė, nesuprato, dėl ko buvo pavadintas niekšu. 2012-06-27 pranešimas klaidingas, E. K. šmeižikiškai sako, kad stovyklos paskirtis yra baptizmas, nes joje dalyvauja katalikų vadovai, visada informuojamas S. T., o šmeižtas, kad mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas, netelpa į jokius rėmus, už tokį teiginį reikia atsakyti, jis į tokį teiginį skaudžiai reaguoja. 2012-07-17 E.

K. laiškas E. Ž. jį žeidžia, nes jis E.

K. niekada negrasino. Dėl E. K. rašytų laiškų pasekmes jis pajuto, nes buvo pakirstas pasitikėjimas juo, pažįstami, draugai jo klausinėja, kas ten per studentė. Be to, jis yra nuteistųjų lygtinio paleidimo komisijos narys, ir šmeižtas jam taip pat atsiliepia šios komisijos darbe, jaučiasi sugniuždytas, atsirado nervinė įtampa, visa tai atsiliepia sveikatai.

Nukentėjusioji

J. V. parodė, kad E. K. kiÅ¡osi į jų Å¡eimos privatų gyvenimÄ , tai prasidėjo po to, kai 2012 m. sausio mėnesį mokykloje L. R. jos dukrai

G. susistumdymo metu sudavė kumščiu į pilvo apačiÄ . Jai paskambino socialinė darbuotoja V. R., sakė, kad mokykloje G. jautri, verkia. Buvo nutarta G. nieko nesakyti, tik jÄ stebėti. Buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad jokios seksualinės prievartos tarp vaikų nebuvo, vaikai jau buvo atsiprašę, buvo pasikalbėta ir su L. R. mama. Pavasarį mokykla gavo praneÅ¡imÄ dėl seksualinės prievartos naudojimo mokykloje, berods, direktorė paskambino ir prašė, kad ji iÅ¡ G. ,,Facebook“ profilio E. K. paraÅ¡ytų, jog yra supažindinta su įvykiu dėl vaikų susistumdymo. Ji E. K. parašė ir paprašė nesikiÅ¡ti į jų gyvenimÄ . Po to prasidėjo E. K. raÅ¡ymai į Vaiko teisių apsaugos skyrių, Å vietimo skyrių. Ji ten buvo kviečiama, turėjo aiÅ¡kintis, kad jos dukra seksualinės prievartos nepatyrė. Buvo kviečiama ir į (duomenys neskelbtini)  pagrindinę mokyklÄ 2-3 kartus, jų namuose lankėsi socialinė pedagogė, tikrino, ar namai yra tinkama aplinka vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriui E. K. rašė, kad G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali. Å iÄ frazę jai pasakė Å vietimo skyriuje, kas pasakė, neprisimena. Tokia frazė jÄ iÅ¡gÄ sdino, ji neatitinka tikrovės. Jų Å¡eima nėra įtraukta į socialinės rizkos Å¡eimų apskaitÄ , niekada nebuvo sprendžiama dėl tėvų teisių apribojimo.

Liudytoja V. R., Kauno (duomenys neskelbtini)  pagrindinės mokyklos

socialinė pedagogė, parodė, kad įvykis su G. V. ir L. R. įvyko 2012-01-19, hole, kur vaikai laukia ateinančių Vaikų

dienos centro vadovų. Pas jÄ atėjęs J. B. pasakė, kad tarp vaikų įvyko incidentas, dėl kurio reikia pasikalbėti su vaikais. Ji pasikalbėjo ir su G. ir su L. Mergaitė sakėsi, kad L. pataikė jai į gaktikaulį, ji buvo supykusi, nepatenkinta. Ji mergaitei pasiÅ«lė eiti namo, bet ji atsisakė. L.jos atsiprašė. Pakalbėjus su vaikais, ji nemanė, kad tai buvo tyčinis veiksmas, vaikai patys kalbėjo, kad tai įvyko jiems sėdint ir besistumdant. Apie įvykį ji informavo abiejų vaikų tėvus. G. buvo siÅ«lyta psichologo pagalba, bet, kiek jai žinoma, ji jos atsisakė. Apie konfliktÄ tarp E. K., J. B. ir J. V. sužinojo, kai E. K. pradėjo raÅ¡yti laiÅ¡kus mokyklai. Mokykla yra gavusi tris elektroninius laiÅ¡kus iÅ¡ E. K., dėl jų vyko Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, kur buvo pakviesta ir G. mama, perskaityti E. laiÅ¡kai. Berods pirmame laiÅ¡ke ji rašė apie tai, kad G. patyrusi prievartÄ ir kad mokykla mažai dėmesio skyrė vaikams, kad mokykloje nebudima, kad mergaitei reikalinga pagalba, juose buvo Å¡meižiama ir ji, kad neskyrė dėmesio tam. Antras laiÅ¡kas buvo labai nemalonus, jame G. daroma vos ne laisvo

elgesio mergaitė, kuri berniukus kviečiasi į tualetus. Trečiam laiške E. K. prašė, kad G. mama per mergaitės ,,Facebook“ parašytų,

kÄ mokykla padarė ar suteikė jai informacijÄ . E. K. buvo atraÅ¡yta, kad mamÄ informavome, kad padarėme viskÄ kÄ turėjo daryti specialistai. Ji yra girdėjusi, kad B. buvo apÅ¡meižti E. K.,

G. mama parodė susiraÅ¡inėjimo su B. laiÅ¡kus, kuriuose E. K. juos kaltino nevykdant pareigos, ėjo kalba apie tikėjimÄ .

Liudytoja V. B., Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės

pavaduotoja, einanti direktorės pareigas, parodė, kad 2012 m. žiemÄ , ateidama į istorijos pamokÄ , rado sutrikusiÄ G. V., jÄ guodė

vaikai, mergaitė pasakė, kad prie jos „pristojo“ E.. Klausė, kurioje klasėje mokosi ta E.. Gabija atsakė, kad E. yra savanorė. IÅ¡ to supratusi, kad kalba eina apie E. K.. Pradžioje pagalvojo, kad vaikai fantazuoja. Apie tai informavo mokyklos socialinę pedagogę V. R.. Gegužės mėnesį mokykla gavo E. K. laiÅ¡kÄ . Perskaičiusi jį, pakalbėjo su socialine pedagoge. E. K. padėkojo, kad ji taip rÅ«pinasi, ir tikėjosi, kad viskas baigsis. IÅ¡ viso mokykla gavo tris E. K. laiÅ¡kus. Kitame laiÅ¡ke ji prašė informuoti, kaip vyksta mokykloje budėjimai ir panaÅ¡iai. Ji nėra įpareigota vieÅ¡ai apie mokyklÄ ir jos ugdytinius kalbėti, informuoti apie mokyklos budėjimus. Kitame laiÅ¡ke E. K. prašė G. mamos paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ jai iÅ¡ mergaitės ,,Facebook“ profilio. Pirmas laiÅ¡kas jÄ Å¡okiravo, ji turėjo paraÅ¡yti Å vietimo skyriui atsakymÄ , kas buvo daroma mokykloje dėl 2012-01-19 įvykio. Ji pati kalbėjosi su vaikais ir suprato, kad gegužės mėnesį vaikai beveik jau užmiršę apie sausio įvykį, buvo susidraugavę. G. mamÄ tris kartus buvo iÅ¡kvietusi, rašė pasiaiÅ¡kinimus vaikai, J. B., socialinė darbuotoja, psichologė. Rašė tam, kad Vaiko gerovės komisijos posėdyje viskÄ iÅ¡nagrinėti. Ji turėjo aiÅ¡kintis ir Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Å vietimo skyriui, nes ir ten buvo gauti E. K. laiÅ¡kai. Tiek mokyklai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriui, tiek Å vietimo skyriui raÅ¡ytuose laiÅ¡kuose buvo Å¡meižiamas J. B., J. V., nes pastaroji pateikiama kaip mama, nesugebanti vaiko nuvesti pas ginekologÄ , psichologÄ , ji buvo padaryta kaip asocialus žmogus, reikėjo siųsti socialinę pedagogę į namus, kad pažiÅ«rėti, ar mama nėra asociali. Ji susirÅ«pino sužinojusi, kad J. B. su tikėjimu susijęs, bet tai žmogaus teisių pažeidimas kai varžoma teisė į tikėjimÄ .

Liudytoja A. B. parodė, kad 2012-01-19 G. V. pasitiko juos su J. B. ir pasakojo, kad L. R. jai užgavo pilvÄ , sakė lyg lakstė, susistumdė. Jie su J. B. pasikalbėjo su vaikais ir pasikvietė socialinę darbuotojÄ V. R.. Ji situacijÄ perėmė ir viskÄ vykdė pagal savo kompetencijÄ ir praktikÄ . Konflikto pradžia buvo, kai E. K. po kelių dienų pradėjo mergaitei siÅ«lyti pagalbÄ . E. K. juos su vyru pasikvietė, kad jie mergaitę pas ginekologÄ nuvestų, mamÄ kviestų ir sakė, kad G. pas psichologus nuvesti reikia. E. K. dėl Å¡ito pergyveno, raudojo, nors preteksto tam nebuvo, ji sureikÅ¡mino situacijÄ . G. sakė nenorinti, kad E.

K. jai raÅ¡ytų, sakė negalinti neatsakyti E., nes bÅ«tų nemandagu, prašė palikti jÄ ramybėje. E. K. Å¡meižė institucijoms niekino jos ir J. B. labdaros paramos fondÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, jo veiklÄ , J. B. tikėjimÄ . E. K. rašė, kad J. B. toleruoja seksualinę prievartÄ , kad kažkÄ slepia, kad jis kažkoks tikintis baptistas, kad jie varguolius blogu maistu maitina, viskas taip buvo kaip vyras yra suformulavęs skunde. Su E. K. raÅ¡ytais laiÅ¡kais ji susipažino, kai kvietė į Å vietimo skyrių, su skirtais mokyklai – direktorė

pristatė, Vaiko teisių apsaugos tarnybai rašytus laiškus matė byloje. J. B. buvo gavęs laiškų terorizuojančių elektroninių laiškų

iÅ¡ E., ji sakė, kad jis iÅ¡ G. tyčiojasi, buvo gavęs SMS žinutę, kurioje buvo paraÅ¡yta „niekÅ¡as“, „gailiuosi jus sutikus“. J. B. nesuprato už kÄ ji taip raÅ¡o. Jis labai iÅ¡gyveno dėl laiÅ¡kų, E. paskleistų gandų apie tikėjimÄ , su Å¡irdimi blogai tapo, naktimis nemiegojo, nes jo veikla suniekinta, turėjo gerti nuo Å¡irdies vaistus, raminamuosius, pakirto jėgas, atsiliepė veiklai, mažiau padarė darbų.

J. B. pateiktame 2012-03-05 elektroniniame laiške, gautame iš E. K., nurodyta: ,,Jūs

ne tik abejingai vertinote G. situacijÄ , akivaizdžiai iÅ¡ jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat

to neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko) dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“ (1 t., b.l. 13).

J. B. pateiktoje 2012-06-26

tekstinėje žinutėje, gautoje iÅ¡ E. K., nurodyta: ,,NiekÅ¡as. Savo žodžius apie autoritetÄ ir visa kitÄ , kÄ

esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom. Ypač kad tas susitikimas įvyko po tėvo laidotuvių“ (1 t., b.l. 35).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A.

B. 2012-06-24 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: „Taip pat prašau pasidomėti B. NVO ryšiais su

baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų tėvams/globėjams (4 t., b.l. 5).

Kauno

miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 E. K. rašytame elektroniniame

laiÅ¡ke nurodyta: ,,Å itÄ faktÄ /gandÄ apie baptizmÄ Å¾ino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raÅ¡tu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“. Taip pat nurodyta: ,,konkrečiai mane domina Å¡ioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas (jie tai vadina priekabiavimu, o vaiko teisėse konkretaus termino nenustatėme) (4 t., b.l. 12).

Lietuvos

Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: ,,klausimas

Jums yra, kokie gali mano tolimesni veiksmai, kad vaikui pagalba būtų  teikiama ir kad būtų užtikrintas mano pačios saugumas dėl garsinančių asmenų (minimi pareiškime, t.y. V. B., J. B. ir V. V.) (4 t., b.l. 35-36).

Atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å io nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai Å¡meižimas yra aktyvÅ«s veiksmai paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitikančios informacijos praneÅ¡imas kuriuo nors bÅ«du bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį. Informacija gali bÅ«ti paskleidžiama žodžiu, raÅ¡tu, vaizdiniais perduodant jÄ vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sÄ Å¾iningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, Å¡i aplinkybė Å¡alina atsakomybę. Tačiau jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, Å¡i aplinkybė atsakomybės neÅ¡alina. Paskleista informacija turi bÅ«ti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputacijÄ , sumenkinti kitų asmenų pasitikėjimÄ juo, be to, tokia informacija turi bÅ«ti konkreti, kurios faktus galima bÅ«tų patikrinti. Å meižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kas skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie kitÄ asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Atsakomybė pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų. Å io nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai įžeidimas yra vieÅ¡as kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu. Įžeidimas yra vieÅ¡as, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas raÅ¡tu ar žodžiu skiriasi nuo Å¡meižimo tuo, kad Å¡iuo atveju nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Įžeidimo atveju reikÅ¡mės neturi, ar Å¡is įvertinimas atitinka tiesÄ . Užgaulumas reiÅ¡kia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, J. B. kaltinimai E. K. šmeižimu ir įžeidimu ir J. V. kaltinimas šmeižimu nepasitvirtino, nes E. K. veiksmuose nenustatyta

požymių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Kaltinamoji E. K. savo kaltę dėl J. B. šmeižimo ir įžeidimo neigė, parodė, kad nepavykus su Vaikų dienos centro vadovu J. B. išspręsti mokinių G. V. ir L.

R. 2012-01-19 konfliktinės

situacijos, ji parašė trumpÄ jÄ tekstinę žinutę bei elektroninį laiÅ¡kÄ J. B. ir kreipėsi į valstybines

institucijas, raÅ¡ydama elektroninius laiÅ¡kus. Å iÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos Å vietimo ir ugdymo skyriaus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos iÅ¡reikalauti E. K. 2012-06-24, 2012-06-27 ir 2012-07-17 raÅ¡yti elektroniniai laiÅ¡kai. Å iuose laiÅ¡kuose kaltinamoji atkreipia Å¡ių institucijų dėmesį į padėtį (duomenys neskelbtini)

 pagrindinėje mokykloje, praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl mokinės G.,  2012-06-24 elektroniniame laiÅ¡ke praÅ¡oma ,,pasidomėti J. B. NVO ryÅ¡iais su

baptizmu ir skelbti vieÅ¡ai visiems, o ne tik Å¡ių apleistų vaikų tėvams/globėjams“, 2012-06-27 elektroniniame laiÅ¡ke nurodoma, kad ,,faktÄ /gandÄ apie baptizmÄ Å¾ino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raÅ¡tu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“, tame pačiame laiÅ¡ke nurodoma: ,,konkrečiai mane domina Å¡ioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas“. Nukentėjusysis J.

B. parodė, kad tokie E.

K. laiÅ¡kai, kuriuose pasisakoma apie jo ryÅ¡ius su baptizmu, kad mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas, yra neatitinkantys tikrovės, jį žeminantys ir pakertantys pasitikėjimÄ juo. Tačiau įvertinus E. K. ir J.

B. konflikto priežastį (nesutarimai sprendžiant 2012-01-19 mokinių konfliktinę situacijÄ ), kad laiÅ¡kai buvo raÅ¡yti institucijoms, atsakingoms už vaikų priežiÅ«rÄ , teises ir laisves, siekiant iÅ¡tirti situacijÄ mokykloje, E. K. veiksmuose nenustatyta tyčia apÅ¡meižti J. B..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tyčios turinį sudaro Å¡io požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokiÄ informacijÄ , o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). E. K. praÅ¡ymas pasidomėti J. B. ryÅ¡iais su baptizmu sietinas su visiems laisvai prieinama informacija, o ne tikrovės neatitinkančia informacija, nes į bylÄ pateikti straipsniai iÅ¡ internetinių puslapių kaunas.policija.lt, ekbb.lt, btz.lt, youtube.com ( 3t., b.l. 125-141) patvirtina, kad visiems internete prieinama informacija turėjo

įtakos ir E. K. nuomonės susiformavimui apie J. B. galimus ryÅ¡ius su baptizmu. Tai patvirtina ir 2012-06-27 elektroniniame laiÅ¡ke jos nurodyta informacija: ,,Å itÄ

faktÄ /gandÄ apie baptizmÄ Å¾ino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raÅ¡tu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“. Pažymėtina, kad nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Nagrinėjamu atveju buvo remtasi visiems laisvai internete prieinama informacija ir neiÅ¡kreipiant jos, tiesiog praÅ¡ant Å¡ia informacija pasidomėti. Už paskleidimÄ nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį nekyla.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 rašytame elektroniniame laiške E. K. sakinys: ,,konkrečiai mane domina šioje mokykloje toleruojamas vaikų

tvirkinimas“, nesietinas su J. B. šmeižimu, nes akivaizdu, kad ši informacija nėra nukreipta prieš

konkretų asmenį, o yra kalbama apie institucijÄ â€“ mokyklÄ . Minėtame sakinyje apie nukentėjusįjį J. B. nebuvo paskleista jokios tikrovės neatinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Lietuvos

Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 rašytame elektroniniame laiške E. K. sakinys: ,,klausimas Jums

yra, kokie gali mano tolimesni veiksmai, kad vaikui pagalba būtų  teikiama ir kad būtų užtikrintas mano pačios saugumas dėl garsinančių asmenų (minimi pareiškime, t.y. V. B., J. B. ir V. V.) taip pat nesietinas su J. B. šmeižimu, nes informacija apie grasinimus minėtame laiške yra bendro pobūdžio, neįvardinant

kuo pasireiÅ¡kia grasinimai, kokio pobÅ«džio tie grasinimai. Nukentėjusysis J. B. kaltinimÄ Å¡meižimu formulavo

remdamasis tik elektroniniame laiÅ¡ke E. K. nurodyta informacija apie grasinimus, tačiau siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, teismas patikrino ir minėtame 2012-07-17 elektroniniame laiÅ¡ke daromÄ nuorodÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ . Å iame pareiÅ¡kime, raÅ¡ytame Kauno miesto savivaldybės administracijos Å vietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B., E.

K. nurodė, jog J. B. dėl Å¡meižimo baptizmu ketina jai kelti bylÄ (4 t., b.l. 18-21). Pagal LR BK 154 str. nuostatas, tokia informacija nelaikytina Å¡meižimu, nes visų pirma, Å¡is faktas pasitvirtino, antra, tokia informacija nelaikytina tokia, kuri galėtų paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimÄ juo. Nenustačius privalomų objektyviojo ir subjektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., požymių, E.

K. dėl J. B. šmeižimo išteisinama.

Nukentėjusysis J. B. savo skunde kaltinimÄ dėl įžeidimo E. K. reiÅ¡kė pagal LR BK 155 str. 1 d., tačiau Å¡i norma baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia tik už vieÅ¡Ä Ä¯Å¾eidimÄ , kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Savo skunde nukentėjusysis nurodė, kad E. K. jį įžeidė jam asmeniÅ¡kai atsiųstame elektroniniame laiÅ¡ke ir trumpojoje tekstinėje žinutėje, atsiųstoje į jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Nesant privalomojo požymio – vieÅ¡umo, E.

K. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip vieÅ¡as įžeidimas. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusysis kaltinimÄ pareiÅ¡kė privataus kaltinimo proceso tvarka ir baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja iÅ¡ privataus kaltintojo teisiÅ¡kai tikslaus nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nukentėjusiojo nevieÅ¡as įžeidimas turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas pagal LR BK 155 straipsnio 2 dalį (LR BPK 256 str.

4 d). Pagal Å¡iÄ normÄ baudžiamojo atsakomybė kyla tam, kas nevieÅ¡ai įžeidė žmogų.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-06-26 trumpojoje tekstinėje žinutėje E. K. J. B. parašė: ,,Niekšas. Savo

žodžius apie autoritetÄ ir visa kitÄ , kÄ esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom.“ o

2012-03-05 elektroniniame laiÅ¡ke: ,,JÅ«s ne tik abejingai vertinote G. situacijÄ , akivaizdžiai iÅ¡ jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to neaiÅ¡kaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jÅ«sų brangaus laiko) deÅ¡imt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“. Kaip parodė pati kaltinamoji, žodį

„niekÅ¡as“ trumpojoje tekstinėje žinutėje ir informacijÄ elektroniniame laiÅ¡ke nukentėjusiajam

parašė pasikeitus jos požiūriui į J. B., po jo elgesio su mažamečiais vaikais ir, susidariusi nuomonę iš straipsnių. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. B. parodė, kad jį įžeidė E. K. tekstinėje žinutėje parašytas žodis ,,niekšas“ ir elektroniniame laiške teiginys, kad jis tyčiojosi iš G..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25

straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens

saviraiÅ¡kos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiÅ¡kos laisvė gali

būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje

visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ . Griežčiausia saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ , kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei vieÅ¡uosius interesus. KiekvienÄ kartÄ ginant vienÄ Å¡ių vertybių (saviraiÅ¡kos laisvę bei asmens garbę ir orumÄ ), neiÅ¡vengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylÄ , teismas privalo priimti tokį sprendimÄ , kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų Å¡ių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrÄ (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). Šiuo atveju įvertinus nukentėjusįjį įžeidusio žodžio prasmę (Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad niekÅ¡as – tai niekam vertas, negarbingas, žemas žmogus, nenaudėlis) ir teiginį, kad jis tyčiojosi iÅ¡ G., atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo pasirinkta baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is ginti savo garbę ir orumÄ nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Nenustačius privalomo objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 2 d., požymio – pavojingos veikos, E. K. dėl J. B. įžeidimo iÅ¡teisinama.

Nukentėjusioji J.

V. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. K. kiÅ¡osi į jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ po jos dukros G. ir L. R. 2012-01-19 konflikto mokykloje. Nukentėjusioji teigė, kad konkrečių jÄ apÅ¡meižusių teiginių įvardinti negali, tačiau E. K. Å¡meižė jÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikos teisių apsaugos skyriui raÅ¡ydama,

kad ,,G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali“. Å iÄ E. K. raÅ¡ytÄ frazę jai kažkas pasakė Å vietimo ir ugdymo

skyriuje, nepamena, kas pasakė. Tokia frazė jÄ iÅ¡gÄ sdino, nes ji neatitinka tikrovės, jos Å¡eima nėra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo. Kaltinamoji E. K. teisme savo kaltę dėl J. V. Å¡meižimo neigė, nurodė, kad niekada nėra raÅ¡iusi, jog J. V. nesugeba prižiÅ«rėti savo vaikų. Â

Teismui išreikalavus ir patikrinus E. K. elektroninius laiškus, rašytus Kauno miesto savivaldybės

administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, nukentėjusiosios kaltinimas E. K. nepasitvirtino, nes J. V. nurodoma E. K. frazė, kad ,,G. mama

neįgali, todėl vaikų auginti ji negali“, niekur neužfiksuota. Be to, nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kokiomis aplinkybėmis ji sužinojo, jog E. K. rašė jos cituojamÄ frazę, negalėjo nurodyti, kokiame laiÅ¡ke tai nurodyta, negalėjo įvardinti asmenų, iÅ¡ kurių Å¡iÄ informacijÄ sužinojo, todėl teismas neturi galimybės

patikrinti Å¡io kaltinimo teisingumÄ . Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. B. parodė, kad Å vietimo

skyriui raÅ¡ytuose laiÅ¡kuose buvo Å¡meižiama J. V., nes ji pateikiama kaip mama, nesugebanti vaiko nuvesti pas ginekologÄ , psichologÄ , ji buvo padaryta kaip asocialus žmogus, reikėjo siųsti socialinę pedagogę į namus, kad pažiÅ«rėti, ar mama nėra asociali. Tačiau toks liudijimas nepatvirtina nukentėjusiosios kaltinimo Å¡meižimu, jog G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali. Nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių J.

V. kaltinimÄ Å¡meižimu, nenustatytas nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., dalykas ir objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – pavojinga veika, todėl

E. K. išteisinama.

Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamosios veiksmuose pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios įžeisti bei apšmeižti nukentėjusiuosius, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 2 d., 154 str. 1 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į tai, priimamas išteisinamasis nuosprendis, pažymint, kad pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės.

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas nukentėjusiųjų J. B. ir J. V. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju civiliniai ieÅ¡kovai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nukentėjusysis

J. B. prašė iÅ¡ kaltinamosios priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nenurodė, kas sudarė Å¡ias iÅ¡laidas, kokio jos dydžio, be to, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, toks nukentėjusiojo praÅ¡ymas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str., n u s p r e n d ž i a :

E. K. pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl J. B. šmeižimo), pagal LR BK 154 str. 1 d.

(dėl J. V. šmeižimo) ir pagal LR BK 155 str. 2 d. (dėl J. B. įžeidimo), išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių

nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų J. B. ir J. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusiojo J. B. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmesti.

Medžiagas Nr. 23-At-00593-12 ir Nr. 23-At-00593-A-12, kuriose priimti nutarimai atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – grÄ Å¾inti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Lina

Lesinskienė