Legislator Case Law & Legislation
d88ec954-e5e7-428c-8529-5014c7836f70 AI generated

d88ec954-e5e7-428c-8529-5014c7836f70 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d88ec954-e5e7-428c-8529-5014c7836f70
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Jasevičiui, atsakovui O. Z., atsakovo I. G. atstovui advokatui Viktorui Onačko, vertėjai E. L., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Trevis ir Co“ ieÅ¡kinį atsakovams A. T., O. Z., I. G. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Trevis ir Co“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų A. T. ir O. Z. 20 485 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

d88ec954-e5e7-428c-8529-5014c7836f70 · Panevėžio apygardos teismas: IeÅ¡kovas žalos dydį nurodo kainų skirtumÄ ir tai įvardija kaip padarytÄ bendrais abiejų atsakovų veiksmais. Vien ta aplinkybė, kad prekė per tarpininkÄ buvo nupirkta brangiau nei pirkta tiesiogiai pačios įmonės, nereiÅ¡kia, kad bendrovė vien tuo patyrė nuostolius. IeÅ¡kovas grįsdamas žalos dydį niekaip neparodė kaip buvo užbaigtos Å¡ios Å«kinės operacijos, t.y. ar įmonė įsigytÄ metalÄ pardavė brangiau nei pati mokėjo. Nepaneigtas byloje atsakovo I. G. teiginys, kad visas metalas buvo parduotas brangiau 15-20 procentų, todėl apie kokiÄ Å¾alÄ Ä¯monei galima kalbėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-403-252-2014                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00058-2014-0Procesinio sprendimo kategorija (S)  44.2;16.1;16.8             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant bankrutavusios UAB „Trevis ir Co“ atstovui adv.

R. Jasevičiui, atsakovui O. Z., atsakovo I. G. atstovui advokatui Viktorui Onačko, vertėjai E. L., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Trevis ir Co“ ieÅ¡kinį atsakovams A. T., O. Z., I. G. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas bankrutavusi UAB „Trevis ir Co“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų A. T. ir O. Z. 20 485 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ atsakovų O. Z. ir I. G. praÅ¡o priteisti solidariai 225 430 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutavusios bendrovės administratoriaus, ginant bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus,             IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013-11-14 bankroto administratorius gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raÅ¡tÄ dėl finansinio reikalavimo pateikimo, kuriame praÅ¡oma įtraukti VMI į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 514 602,95 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Å is kreditorinis reikalavimas 2014-01-03 teismo nutartimi patvirtintas ir VMI į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta. 2010-03-11 buvo atliktas įmonės UAB „Trevis ir Co“ mokestinis patikrinimas, bankroto administratorius Å¡io patikrinimo aktÄ gavo 2013-12-23 iÅ¡ Utenos apskrities VMI. Kartu su patikrinimo aktu gautas 2010-06-30 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad naudojantis ne realių pardavėjų, o JAV įregistruotos, tačiau realiai neegzistuojančios ir veiklos nevykdančios kompanijos „Icetech Developments LLC“(toliau-JAV kompanija) iÅ¡raÅ¡ytais dokumentais, UAB „Trevis ir Co“ 2005-2006 metais nepagrįstai sumažino apmokestinamÄ jį pelnÄ 1 537 556 Lt sumai. Taip pat konstatuota, kad UAB „Trevis ir Co“ sÄ moningai naudojosi Å¡ia kompanija, siekiant padidinti bendrovės įvežamų prekių vertę, tuo pačiu padidinant prekių savikainÄ ir sumažinant apmokestinamÄ jį pelnÄ .

Taip pat nurodė, kad sandorius tarp bendrovės ir JAV įmonės pasirašė susiję asmenys, nes atsakovas A. T. buvo bendrovės direktoriumi, o atsakovas O. Z. JAV kompanijos įgaliotas asmuo ir juos abu sieja artimi giminystės ryÅ¡iai. O. Z. žmona yra atsakovo A. T. sesuo. IeÅ¡kinį grindžia atlikto mokestinio patikrinimo surinkta medžiaga bei CK 6.263 str. nuostatomis. Žala atsakovų O. Z. ir A. T. veiksmais atsirado pagal 2005-01-065 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 10(t. 1, b.l.28) ir 2005-01-11 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 11(t.1,b.l.118).

Pagal Å¡ias sÄ skaitas ieÅ¡kovas įsigijo bronzos strypus padidintomis kainomis, kurių skirtumas sudarė 13 152 Lt.; pagal 2005-01-19 sÄ skaitÄ Nr. 18(t.1,b.l.31) už iÅ¡ilgai elektra suvirintus vamzdžius kainų skirtumas buvo 7 332 Lt, viso žala abiejų atsakovų veiksmais padaryta 20 484 Lt. Žala atsakovų O. Z. ir I. G. veiksmais atsirado pagal 2005-11-28 sÄ skaitÄ Nr. 161(t.1,b.l.42) įgytų Å¡/tempimo nerÅ«dijančio plieno besiÅ«liai vamzdžiai kainų skirtumas sudarė 160 682 Lt; pagal 2006-05-19 sÄ skaitÄ Nr. 06-18(t.1,b.l.45) įgyti besiÅ«liai katiliniai vamzdžiai, kurių kainų skirtumas sudarė 53 133 Lt; pagal 2006-04-21 sÄ skaitÄ Nr. 06-09(t.1,b.l.48) įgyti besiÅ«liai katiliniai vamzdžiai, kurių kainų skirtumas yra 11 615 Lt.

Viso Å¡ių abiejų atsakovų veiksmais įmonei padaryta žala 225 430 Lt. Pabrėžė, kad atsakovai atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu ir yra kalti dėl to, kad bendrovė be teisinio pagrindo sumažino apmokestinamÄ jį pelnÄ . IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Mano, kad atsakovų kaltę patvirtina ne tik atliktas mokestinis patikrinimas, bet ir byloje esantis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kovas tas pačias prekes galėjo įgyti tiesiogiai iÅ¡ tiekėjų pigiau.

Todėl mano, kad teismas turėtų vadovautis raÅ¡ytiniu įrodymu – teismo sprendimu, kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kiti įrodymai.              Atsakovas O. Z. ieÅ¡kinio nepripažįsta. Tiek atsiliepimu į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad jis Rusijoje susipažinęs su JAV firmos atstovu sutiko dirbti kaip tos firmos įgaliotinis Lietuvoje ir ieÅ¡kojo metalo įvairiose Å¡alyse ir jį parduodavo tiek kitoms įmonėms, tiek ir ieÅ¡kovui.

Jokių tyčinių susitarimų su kitais atsakovais neturėjo ir jų nesudarinėjo. Su atsakovu A. T. santykiai nebuvo giminiÅ¡ki, nes jis mažai bendraudavo, o jis pats dažniausiai bÅ«davo komandiruotėse. Su atsakovu I. G. buvo pažįstamas tik tiek, kiek turėjo biznio reikalų. Jis nesidomėjo ar JAV įmonė Valstijose veikia, jam buvo iÅ¡duoti įgaliojimai, kurie galiojo ir neprieÅ¡taravo Lietuvos įstatymams, muitinėje visas procedÅ«ras atlikdavo pagal įstatymus, dažnai metalas net nebÅ«davo įvežamas į LietuvÄ .

Jis jokiais JAV įmonės pinigais nedisponavo. Jis neatidarinėjo jokios banko sÄ skaitos JAV įmonės vardu ir nedisponavo jos duomenimis. Jo kaltės nėra, kad ieÅ¡kovui yra priskaičiuoti kokie tai nesumokėti mokesčiai ar panaÅ¡iai. TÄ patvirtino FNNT atliktas tyrimas, kuris jo atžvilgiu yra nutrauktas, nes jo kaltės nerasta.             Atsakovas I. G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės iÅ¡vis reikÅ¡ti tokio ieÅ¡kinio, nes neaiÅ¡ku kurio kreditoriaus teises jis gina.

Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nieko bendro neturi su įmonei bankroto bylos iškėlimu. Įmonė 2005-2006 metais dirbo, buvo moki, bankrotas jai nebuvo keliamas. Išeitų, kad bankroto administratorius ieškinį kelia buvusių dviejų akcininkų interesais, kurie jokių pretenzijų neturi. Bendrovės akcininkai ir vadovai nėra pareiškę įmonei jokių kreditorinių reikalavimų. Toks ieškinys prieštarauja CPK 2 str. nuostatai, kad civilinio proceso ciklai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami.

Be to, ieÅ¡kovas teigia, kad jis remiasi mokestinio patikrinimo medžiaga. O mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad metalų tiekimas ieÅ¡kovui buvo vykdomas 2001-09-21 Konsignacijos kontrakto Nr. 35 pagrindu, kurį sudarė tuometinis vadovas A. T. ir JAV kompanija. Atsakovas I. G. vadovu dirbo nuo 2005-10-29 iki 2008-03-17. Todėl jis jokių sandorių su atsakovo O. Z. atstovaujama JAV kompanija nesudarinėjo, o tik vykdė savo pareigas, kiek tai buvo susiję su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Be to, pagal visas nurodytas ieÅ¡kovo sÄ skaitas, metalo pirkimo pagrindas nurodytas minėta Konsignacijos sutartis.

IeÅ¡kovas žalos dydį nurodo kainų skirtumÄ ir tai įvardija kaip padarytÄ bendrais abiejų atsakovų veiksmais. Vien ta aplinkybė, kad prekė per tarpininkÄ buvo nupirkta brangiau nei pirkta tiesiogiai pačios įmonės, nereiÅ¡kia, kad bendrovė vien tuo patyrė nuostolius. IeÅ¡kovas grįsdamas žalos dydį niekaip neparodė kaip buvo užbaigtos Å¡ios Å«kinės operacijos, t.y. ar įmonė įsigytÄ metalÄ pardavė brangiau nei pati mokėjo. Nepaneigtas byloje atsakovo I. G. teiginys, kad visas metalas buvo parduotas brangiau 15-20 procentų, todėl apie kokiÄ Å¾alÄ Ä¯monei galima kalbėti.

Todėl nėra vadovo atsakomybės sÄ lygų numatytų įstatyme ir atsakovas I. G. nėra atsakingas prieÅ¡ įmonę. IeÅ¡kovas teigdamas, kad bÅ«tent Konsignacijos sutartis yra pagrindas žalos atsiradimo, visiÅ¡kai neanalizuoja pačios sutarties turinio, kuriame aiÅ¡kiai teigiama, kad už prekes atsiskaitoma tada, kai jos parduodamos tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie įmonę tuo metu, kurie patvirtintų, kad įmonė turėjo apyvartinių lėšų, todėl Konsignacijos sutarties jai nereikėjo, kad galėtų vykdyti verslÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas I. G. sudarė įmonės vardu tarpinius sandorius, kurie įmonei buvo nuostolingi. Tačiau nei mokestinio patikrinimo akte, nei pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo jokių sandorių, kuriuos bÅ«tų sudaręs atsakovas. Nurodytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nėra sandoris tarp Å¡alių, nes joje pagrindu nurodoma minėta Konsignacijos sutartis, o jos iÅ¡raÅ¡ymas atitinka apskaitos dokumentÄ , patvirtinantį Å«kinę operacijÄ ir turintį privalomus rekvizitus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra negali bÅ«ti savaime prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali Å¡alių įpareigoti kaip sutartis, o Å¡i jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra ne kas kita kaip pirkimo pardavimo sandoriai. Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad sutartis buvo sudaryta su neegzistuojančia JAV kompanija. Mokestinio patikrinimo akte yra fiksuota, kad tokia bendrovė JAV buvo įregistruota, tik ji JAV teritorijoje nėra įregistravusi mokesčių mokėtojo statuso, tačiau akivaizdu, kad ji veikė tiek Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, nes nei bankui Latvijoje, nei muitinės sandėliuose nekilo jokių abejonių apie JAV kompanijos legalumÄ ir jos buvimÄ .

Tai, kad kompanija nemokėjo mokesčių JAV yra jos problema ir atitinkamų JAV valstybės institucijų darbas. Ieškinys atmestinas. Nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai              Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 30 dienos nutartimi ieškovui UAB „Trevis ir Co“ (toliau-bendrovė) iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios bendrovės administratoriumi paskirtas UAB „Inovestus“. Atsakovas A. T. dirbo bendrovės direktoriumi nuo 1994-09-07 iki 2005-10-29.

Atsakovas O. Z. buvo JAV registruotos kompanijos „Icetech Developments LLC“ įgaliotas asmuo Lietuvoje. Atsakovo O. Z. žmona yra atsakovo A. T. sesuo ir buvo ieÅ¡kovo akcininkė, kuri turėjo 29 procentus bendrovės akcijų. Kitos akcijos priklausė atsakovui A. T.. Atsakovas I. G. bendrovės direktoriumi dirbo nuo 2005-10-29 iki 2008-03-17. Atliktas bendrovės mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31. Bendrovė vykdė importo ir eksporto procedÅ«ras. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pagal 2001-09-21 sudarytÄ Konsignacijos sutartį Nr. 35 su kompanija „Icetech Developments LLC“ Delaware, kuri registruota JAV, 2005 m., 2006 m.

įgijo metalo gaminius, kurie buvo įvežami iÅ¡ Ukrainos, Baltarusijos respublikų, Rusijos Federacijos įmonių. 2001-09-21 Konsignacijos sutartį(t.3,b.l. 367-368) pasirašė atsakovai, O. Z., kaip JAV kompanijos atstovas ir A. T., kaip bendrovės vadovas. Atsiskaitymai už pirktus metalo gaminius iÅ¡ JAV kompanijos buvo vykdomi per banko sÄ skaitÄ , kuri buvo Latvijos Respublikos INIBANK RIDINES banko filiale. Taip pat patikrinimo metu gauta informacija iÅ¡ JAV Vidaus pajamų tarnybos, kuri pranešė, kad JAV kompanija, kuriÄ atstovavo atsakovas O.

Z., oficialiai buvo įsteigta JAV, tačiau ji nesikreipė dėl federalinio mokesčių mokėtojo indentifikacinio numerio, nepildė ir neteikė pajamų mokesčių deklaracijos, todėl tarnyba negalėjo pateikti konkrečių įrodymų, kad realiai įmonė egzistavo ir vykdė kokiÄ nors veiklÄ JAV teritorijoje. Taip pat tarnyba nepatvirtino, kad tarp ieÅ¡kovo ir JAV kompanijos buvo vykdomi kokie tai prekybiniai sandoriai JAV teritorijoje. Patikrinimo metu, gautais duomenimis iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės, nustatyta, kad metalo gaminių pagrindiniais siuntėjais 2005-2006 metais buvo Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos Å¡alių įmonės, kurios metalo gaminius siuntė JAV kompanijai į UAB „Panerių terminalas“ ir UAB „Unigela“ muitinės sandėlį Vilniuje.

Tai nustatyta, iÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovo importo bendrųjų administracinių dokumentų ir muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų kopijų. Todėl buvo priskaičiuoti bendrovei nesumokėti mokesčiai ir priskaičiuotos baudos. Atliktas patikrinimo aktas patvirtintas 2010-06-30 sprendimu, kuriuo sumažinta paskaičiuota pelno mokesčio suma iki 221 832 Lt. Sprendžiant mokestinį ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ skundÄ dėl VMI atlikto patikrinimo ir priimtų sprendimų, Vilniaus apygardos teismas 2013-05-06 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis, paliko galioti VMI priimtÄ sprendimÄ dėl atlikto patikrinimo akto rezultatų patvirtinimo ir priskaičiuotų papildomų pelno mokesčių sumoje 221 832 Lt.Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Å is principas reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuriuo vadovaujantis iÅ¡vada apie faktÄ gali bÅ«ti padaroma ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikra abejonė, tačiau įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo.

Visais atvejais iÅ¡lieka Å¡alies pareiga įrodyti tÄ privalomÄ visetÄ bei įrodymų ryšį su byla (CPK 178, 180 str. str.). Teisiniai argumentai Civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos visos sÄ lygos numatytos įstatymų leidėjo, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp atliktų veiksmų ir žalos atsiradimo ir kaltė. Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktÄ bei priežastinį ryšį. Ä®statyme nustatyti specialÅ«s juridinio asmens administracijos vadovo turtinės atsakomybės pagrindai.

Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui atlyginti visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti žalÄ iÅ¡ buvusių įmonės vadovų remdamasis atlikto mokestinio patikrinimo medžiaga bei, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, atsakovų kaltei pagrįsti nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ , kuriuo buvo paliktas galioti VMI priimtas sprendimas, dėl mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo.

Atsakovo O. Z. atsakomybę ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų, nes jis nedirbo įmonėje ir nebuvo jos vadovu. Žalos dydį ieÅ¡kovas nurodo kainų skirtumÄ , t.y. iÅ¡ kainos už metalo gaminius, kuriÄ sumokėjo ieÅ¡kovas JAV kompanijai „Icetech Developments LLC“ pagal pateiktus muitinės duomenis, atima kainÄ , kuriÄ JAV kompanija sumokėjo pardavėjui ir nurodo, kad Å¡is kainų skirtumas yra įmonei padaryta žala.Teismas sutinka su atsakovo I. G. teiginiu, kad toks žalos kildinimas nepagrįstas ir neparemtas jokiais įrodymais byloje. IeÅ¡kovo teigimu, žala atsirado todėl, kad pati įmonė galėjo už tokiÄ kainÄ , kuriÄ mokėjo JAV kompanija, nupirkti tokius pačius metalo gaminius tiesiogiai iÅ¡ tiekėjo, todėl permokėta suma yra žala įmonei.

Å iam teiginiui pagrįsti ieÅ¡kovas nurodė mokestinio patikrinimo metu nustatytÄ faktÄ , kad 2005-09-07 pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 766 ir 2005-09-14 pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 769(t. 1, b.l. 55-56) bendrovė pirko tiesiogiai iÅ¡ tiekėjo „Stalprom“ besiÅ«lius plieno vamzdžius mokėdama po 2375,18 Lt už tonÄ , kai tuo tarpu, tokius pačius besiÅ«lius plieno vamzdžius, pirkdama pagal 2005-05-24 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 41iÅ¡ JAV kompanijos už juos mokėjo po 2822,85 Lt už tonÄ .

Teismas atmeta šį ieÅ¡kovo teiginį kaip nepagrįstÄ todėl, kad ieÅ¡kinyje nurodyta sÄ skaita faktÅ«ra(2005-05-24) nėra įjungta į ieÅ¡kinio kainÄ ir ieÅ¡kovas nenurodo jos kainų skirtumo kaip padarytos žalos. Nei mokestinio patikrinimo akte, nei ieÅ¡kovas, nepateikė byloje įrodymų, kad pagal ieÅ¡kinyje nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriomis grindžiamas žalos dydis, ieÅ¡kovas bÅ«tų tiesiogiai, tokius pačius metalo gaminius, pirkęs iÅ¡ tų pačių tiekėjų pigiau, nei pirko per tarpininkÄ .

Ta aplinkybė, kad dirbusi vadybininke-komercijos direktore apklausta liudytoja V. K. parodė, jog ji vadovo nurodymu ieÅ¡kodavo teikėjų Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, su jais susisiekdavo, neįrodo, kad ji sudarydavo sandorius ir įmonė pirkdavo produkcijÄ iÅ¡ minėtų Å¡alių tiekėjų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokestinio patikrinimo akte besiÅ«lių plieno vamzdžių įgijimÄ tiesiogiai be tarpininkų, mokesčių administratorius nustatė tik pagal dvi sÄ skaitas ir tik iÅ¡ vienintelio tiekėjo „Stalprom“, kitų atvejų nenustatyta.

Be to, ieÅ¡kovas nesiremia minėtomis sÄ skaitomis ir iÅ¡ jų žalos įmonei nekildina. Todėl teigti, kad įmonė iÅ¡ visų tiekėjų galėjo pirkti metalo produkcijÄ pigiau, remiantis tik nustatytomis dvejomis sÄ skaitomis, bÅ«tų neteisinga. Nepaneigė ieÅ¡kovas atsakovo I. G. atstovo teiginio, kad įmonė apyvartinių lėšų tiek neturėjo, kad galėtų tiesiogiai pirkti ir iÅ¡ karto mokėti už reikalingus metalo gaminius, todėl ir dirbo su tarpininku pagal konsignacijos sutartį.

Taip pat nepaneigtas byloje ir teiginys, kad nupirkta produkcija per JAV kompanijÄ , buvo parduodama su pelnu ir įmonė neturėjo nuostolio pirkdama produkcijÄ per tarpininkÄ . IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-06 sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo skundas dėl VMI sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas mokestinio patikrinimo aktas. IeÅ¡kovas teigia, kad teismas savo sprendime yra konstatavęs , jog ieÅ¡kovas galėjo gauti pigiau metalo produkcijos iÅ¡ tų pačių tiekėjų, nei pirko per JAV kompanijÄ .

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas priimtas byloje sprendžiant mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių pagrįstumÄ , o ne sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimÄ , t.y. padarytos žalos klausimÄ ir jų kaltės klausimÄ . Todėl vadovautis teismo sprendimu, kaip vienu iÅ¡ pagrindinių raÅ¡ytinių įrodymų, turinčio didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ apie žalos atsiradimo pagrindus ir atsakovų kaltę pagrindžiantį įrodymÄ , negalima. IeÅ¡kovas be teisinio pagrindo teigia, jog JAV kompanija nebuvo realiai veikiantis juridinis asmuo, todėl sudaryta Konsignacijos sutartis nebuvo pagrindu vykdyti prekybÄ per Å¡iÄ kompanijÄ .

Tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo užklausta JAV Vidaus pajamų tarnyba(t. 4, b.l. 403), kuri pranešė, kad JAV kompanija „Icetech Developments LLC“ oficialiai buvo įsteigta JAV, tačiau ji nėra kreipusis dėl federalinio mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio ir nebuvo pildomos pajamų mokesčių deklaracijos, todėl tarnyba negalėjo pasakyti ar įsteigta įmonė realiai veikė. Gavęs tokį atsakymÄ , mokesčių administratorius konstatavo, kad tokia įmonė realiai neveikė.

Tačiau prieÅ¡ingai nei nustatė mokesčių administratorius, ikiteisminio tyrimo institucija konstatavo, kad įmonė nėra fiktyvi ir su ja sudaryta Konsignacijos sutartis nėra fiktyvi. Teismas sutinka su atsakovo I. G. atstovo teiginiu, kad įmonė neveikė JAV teritorijoje ir ta aplinkybė, kad ji JAV valstybėje nepildė pajamų deklaracijų ar kitų privalomų dokumentų, nereiÅ¡kia, kad ji nebuvo veikianti Lietuvoje ar kitose užsienio valstybėse. Kad įmonei buvo iÅ¡duoti tinkamai įforminti ir galiojantys dokumentai, patvirtina eilė sandorių, sudarytų JAV kompanijos su Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos tiekėjais, su Latvijos bankais atidarant banko sÄ skaitas, su Lietuvos muitine, kuri priimdavo metalo gaminius į muitinės sandėlius ir formino juos JAV kompanijos vardu.

Todėl teigti, kad JAV kompanija nebuvo įregistruota kaip juridinis asmuo ir neturėjo savų rekvizitų, nėra teisinio pagrindo. Lietuvos įstatymai nedraudė užsienio valstybėje registruotai įmonei atlikti Å«kinius komercinius sandorius su Lietuvos įmonėmis. IeÅ¡kovas teigia, kad nurodytos sÄ skaitos faktÅ«ros, pagal kurias paskaičiuota ieÅ¡kinio suma, atitinka pirkimo-pardavimo sandorius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas neginčija sudarytos 2001-09-21 Konsignacijos sutarties tarp JAV kompanijos ir TŪB „Trevis ir Co“.

Visos ieÅ¡kovo nurodytos ieÅ¡kinyje PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos nurodant bÅ«tent Å¡iÄ sutartį, kad buhalterinis dokumentas atsiskaitymui – PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra iÅ¡raÅ¡yta bÅ«tent Konsignacijos sutarties pagrindu ir visi pirkimai-pardavimai buvo vykdomi minėtos sutarties pagrindu. Todėl teigti, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra pirkimo-pardavimo sutartis nėra pagrindo. Pagal Konsignacijos sutarties (t.3, b.l.367) sÄ lygas, ieÅ¡kovas už jam patiektÄ produkcijÄ atsiskaityti turėdavo tada, kai gautÄ produkcijÄ realizuodavo.

Todėl ieÅ¡kovas vykdydamas komercinę Å«kinę veiklÄ elgėsi taip, kaip jam bÅ«tų patogiau ir naudingiau, nes iÅ¡ karto mokėti už nupirktÄ produkcijÄ buvo bÅ«tinos didelės apyvartinės lėšos, kurių, kaip teigia atsakovas I. G., įmonė neturėjo. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei.

Ä®statymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABÄ® 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , teikia pagrindÄ konstatuoti, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius (Konsignacijos sutartis) turi užtikrinti, kad bendrovei nebÅ«tų padaryta žalos.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sudaryta Konsignacijos sutartis, kurios pagrindu buvo vykdoma prekyba metalo gaminiais, sudaryta teisėtai, yra galiojanti, todėl abu atsakovai, bÅ«dami įmonės vadovais privalėjo vykdyti jos sÄ lygas. Konsignacijos sutarties sÄ lygas privalėjo vykdyti ir atsakovas O. Z., kuris atstovavo JAV kompanijai ir nei vienam iÅ¡ užsienio valstybių juridiniam asmeniui bei Lietuvos valstybės institucijai(muitinei) nekilo abejonių jo turimų įgalinimų teisėtumu, todėl Konsignacijos sutarties vykdymas buvo privalomas abiems Å¡alims.

Kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad atlikti pirkimai pagal Konsignacijos sutartį ir jo nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras buvo nuostolingi įmonei ir padarė žalÄ . Ta aplinkybė, kad mokestinis patikrinimas nustatė kai kuriuos mokesčių pažeidimus, negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad atsakovai padarė žalÄ Ä¯monei, ar kad buvo pažeisti kreditorių interesai, Å¡iuo atveju kreditoriaus VMI. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonei bankroto byla iÅ¡kelta praėjus daugiau nei septyniems metams nuo atliktų pirkimo procedÅ«rų ir kreditoriaus VMI kreditorinis reikalavimas nėra tik priskaičiuoti mokesčiai pagal atliktÄ patikrinimÄ .

IeÅ¡kovas teigdamas, kad žala bendrovei padaryta dėl to, kad buvo sumažintas neapmokestinamas pelno mokestis ir žalÄ kildindamas iÅ¡ atlikto mokestinio patikrinimo, ir VMI pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo, prieÅ¡tarauja mokestinio patikrinimo sprendimu priskaičiuoto neapmokestinamojo pelno mokesčiui, kurį VMI paskaičiavo 221832 Lt(t.1,b.l.61-67), o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bendrai 245 915 Lt sumai. Priskaičiuotų pelno mokesčio delspinigių ieÅ¡kovas į ieÅ¡kinio sumÄ neįjungia, taip, pats pripažindamas, kad priskaičiavus papildomus mokesčius, ne visi mokesčiai laikomi žala, nors delspinigiai priskaičiuoti bÅ«tent dėl sumažinto neapmokestinamojo pelno.Ä®vertinus surinktų įrodymų byloje visumÄ , teismas konstatuoja, kad nėra nustatytų pagrindinių sÄ lygų atsakovų A.

T. ir I. G. civilinei atsakomybei. Surinktais įrodymais nepasitvirtino ieÅ¡kovo teiginys, kad buvusių įmonės vadovų veiksmai buvo neteisėti, kad dėl paskaičiuotų mokesčių, atlikus mokestinį patikrinimÄ , yra kalti atsakovai A. T. ir I. G., kad yra įmonei padaryta žala. IeÅ¡kovas neįrodė, kad sudaryta Konsignacijos sutartis nebuvo bÅ«tina, kad įmonė tuo metu turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, kurias galėjo naudoti metalo produkcijos pirkimams iÅ¡ užsienio valstybių, kad atsiskaitymai pagal sudarytÄ Konsignacijos sutartį buvo vykdomi ne pagal joje numatytas sÄ lygas.

O. Z. nebuvo įmonės darbuotojas ir ieÅ¡kovas jo civilinę atsakomybę kildino iÅ¡ bendrų CK numatytų civilinės atsakomybės pagrindų. Tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę dėl įmonei priskaičiuotų papildomų mokesčių, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad O. Z. negalėjo atstovauti JAV kompanijos Lietuvoje ar kitose Å¡alyse, nes jo turėti įgaliojimai visų juridinių asmenų, su kuriais buvo sudaromos sutartys, atliekamos muitinės procedÅ«ros, pripažino jo įgalinimus ir vykdė komercinę Å«kinę veiklÄ .

Vykdant komercinę Å«kinę veiklÄ natÅ«ralu, kad pardavėjas visada nori uždirbti, todėl jo parduodamos prekės kaina visada bÅ«na didesnė, nei jis mokėjo pardavėjui. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo žalos paskaičiavimas iÅ¡ kainų skirtumo, niekaip neįtakoja atsakovo O. Z. civilinės atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog O. Z. ir I. G. sietų artimi giminystės ryÅ¡iai, kad O. Z. darė kokį tai spaudimÄ atsakovui I. G. ir jis privalėjo pirkti metalo produkcijÄ per O.

Z. atstovaujamÄ JAV kompanijÄ , todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad O. Z. bendrai su buvusiu įmonės vadovu padarė žalÄ Ä¯monei nepagrįstas. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos taikytos Panevėžio apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovų A. T. ir O. Z. turtui.Atsakovas I. G. pateikė pinigų priėmimo kvitÄ ir advokato užmokesčio paskaičiavimÄ pagal kuriuos jis sumokėjo už jam suteiktas teisines paslaugas 3000 Lt. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei jo interesus teisme atstovavo advokatas.

Teismo posėdis vyko 2,5 valandos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.2 punktÄ už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ numatyta maksimali suma yra 3000 Lt, pagal 8.18 už valandos dalyvavimÄ teismo posėdyje numatyta 150 Lt, pateiktos iÅ¡laidos nėra užaukÅ¡tintos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.(CPK 93 str. 1 d. ) Byloje buvo apklausta liudytoja V. K., kuri pateikė teismui praÅ¡ymÄ apmokėti jos turėtas transporto iÅ¡laidas.

Pagal pateiktus dokumentus ir atliktÄ paskaičiavimÄ liudytojos transporto iÅ¡laidos yra 150,41 Lt. Kadangi liudytoja buvo kviečiama ieÅ¡kovo interesais, todėl ieÅ¡kovas privalo atlyginti liudytojai jos turėtas kelionės iÅ¡laidas.(CPK 96(1)str.) IÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei, kurios yra 56,58 Lt. Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ bankroto administratoriui skirtų administravimo iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.

Teismas n u s p r e n d ž i a:              bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trevis ir Co” ( įmonės kodas 210645250) ieÅ¡kinį atmesti.              Priteisti iÅ¡ BUAB “Trevis ir Co” 3000 Lt (tris tÅ«kstančius litų; 868,86 eurus) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui I. G., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ BUAB “Trevis ir Co” 150,41 Lt(vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų 41 ct; 43,56 eurus) V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ BUAB “Trevis ir Co” 56,58 Lt (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 58 ct;16,39 eurus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones A. T. ir O. Z. turtui pagal Panevėžio apygardos teismo 2014-02-11 nutartį.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                                                                                 Nijolė Danguolė Smetonienė