d88ce790-cbf4-48b0-97bf-413f58e2ed6e · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-634/2018Teisminio proceso 1-52-1-01398-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,iÅ¡teisintajam P. C., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,nukentėjusiajam S. D. ir jo atstovui advokatui Albertui Valiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ryčio Kirkliausko ir nukentėjusiojo S. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo P. C. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.Nukentėjusiųjų S. D., V.

I. ir T. R. civilinis ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas, patirtos iÅ¡laidos advokatų atstovavimo paslaugoms apmokėti nepriteistos.Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkinti. IÅ¡teisinamasis Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendis panaikintas, P. C. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, paskiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino nuteistojo P. C. ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Mikulsko kasacinį skundÄ , nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes tinkamai neįvertino visų proceso metu surinktų bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų įrodymų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : P. C. buvo kaltintas tuo, kad jis 2013 m. gruodžio 28 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaime, kelio (duomenys neskelbtini) 28-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (2012 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija) 133 punkto reikalavimus – pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino važiavimo greičio ir prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 134 punkto reikalavimus – atsiradus kliūčiai privalėjo sulėtinti važiavimo greitį, sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, darbo metu vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės Vilniaus kryptimi atsitrenkė į ant kelio su įjungtomis Å¡viesomis stovėjusį automobilį „Daewoo Espero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusi automobilio „Daewoo Espero“ vairuotoja D.

D. dėl patirtos traumos – daugybinių kairės pusės Å¡onkaulių lūžimų, kairio plaučio sumuÅ¡imo, Å«mios potrauminės pneumonijos, sepsio bei daugiaorganinio nepakankamumo, 2014 m. sausio 7 d., 20.10 val. mirė.Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu P. C. iÅ¡teisino, konstatuodamas, kad neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Teismas pripažino, kad automobilio „Daewoo Espero“ vairuotojos D. D. veiksmai - tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože stovėjo važiuojamojoje dalyje be įjungtos automobilio avarinės Å¡viesos signalizacijos ir tuo sudarė sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį jai iÅ¡ paskos artėjusio automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojui P. C. - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui.

Konstatavo, kad kaltinamasis P. C. nepažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1436 patvirtintos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013-01-01 ir galiojusios iki 2014-10-11) 133 ir 134 punktų reikalavimų ir jo veiksmai kelyje iki eismo įvykio nebuvo pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui. Kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis P. C. bÅ«tų pažeidęs kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, todėl negali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl eismo įvykio kilimo bei traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras R.

Kirkliauskas praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti P. C. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 2 metams, įpareigojant P. C. per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu; S. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir jį priteisti iÅ¡ draudimo kompanijos, jo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant 1666 eurus iÅ¡ draudimo kompanijos ir 4334 eurus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“;

V. I. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant 1666 eurus iš draudimo kompanijos ir 4334 eurus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; T. R. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant 1666 eurus iš draudimo kompanijos ir 4334 eurus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; taip pat priteisti advokatų atstovavimo išlaidas.Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

IÅ¡teisinamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad nukentėjusiosios apklausos protokolas su jame esančiais duomenimis negali bÅ«ti laikomas objektyviu įrodymu byloje, kadangi jis yra nepasiraÅ¡ytas. Be to, teismui kelia pagrįstų abejonių ir užraÅ¡ytų nukentėjusiosios parodymų turinys, nes jame nurodytos aplinkybės dėl automobilio Å¡viesos įjungimo, kitų automobilių nebuvimo kelyje prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Prokuroro teigimu, tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, nors ji ir nepasirašė apklausos protokole, tačiau apklausos faktÄ ir protokole iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtina apklausÄ vykdęs pareigÅ«nas, o taip pat apklausoje dalyvavusi nukentėjusiosios dukra.

Teismas neatkreipė dėmesio į tas aplinkybes, jog liudytoju apklaustas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai bandė lenkti automobilius ir buvo privažiavęs arčiau vidurio linijos, jis matė, kad prieš krovininį automobilį, kuris vėliau pateko į eismo įvykį, lėtai važiuoja ar stovi kitas automobilis, taip pat matė šio automobilio įjungtas gabarito šviesas. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad apklaustas teisme liudytoju M. J. nurodė, jog išlipęs iš automobilio matė, kad griovyje stovinčio automobilio degė priekiniai žibintai.

Ä®vertinus visus Å¡iuos duomenis, galima teigti, kad vairuotoja, sustojusi važiuojamojoje dalyje, buvo įjungusi automobilio Å¡viesas.Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi byloje atliktu eksperimentu, kuriuo buvo nustatyta, kad analogiÅ¡komis sÄ lygomis vairuotojas priekyje stovinčiÄ transporto priemonę turėjo pamatyti, kai iki jos buvo 165 metrai, ir netgi tikint, kad tuo metu iÅ¡ priekio atvažiavo automobilis, kuris iÅ¡teisintÄ jį akino, jis priekyje stovinčiÄ transporto priemonę turėjo pamatyti, kai iki jos buvo likę 148 metrai.

Tai, kad automobilis buvo matomas iÅ¡ toliau nei jį pastebėjo iÅ¡teisintasis, patvirtina liudytojas G. Å ., kuris matė prieÅ¡ pirmÄ automobilį (kurį vairavo iÅ¡teisintasis) lėtai važiuojantį ar stovintį lengvÄ jį automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro manymu, iÅ¡teisintasis automobilį „Daewoo Espero“ pamatė per vėlai, todėl nespėjo jo suvaldyti. Jei jis bÅ«tų atidus ir stebėjęs aplinkÄ , jis bÅ«tų turėjęs realiÄ galimybę laiku pamatyti priekyje stovinčiÄ transporto priemonę ir laiku sustoti arba jÄ apvažiuoti.

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog liudytojas L. P. parodė, kad bÅ«damas įvykio vietoje bendravo su iÅ¡teisintuoju ir pastarasis jam sakė, kad nepastebėjo ar vėlai pastebėjo automobilį, kuris stovėjo ant važiuojamosios dalies. Kad iÅ¡teisintasis priekyje stovintį automobilį pastebėjo per vėlai, patvirtina ir kartu važiavęs liudytojas M. J., taip pat tai, kad įvykio vietoje nebuvo jokių žymių, patvirtinančių apie automobilio stabdymÄ . Apelianto įsitikinimu, net jei automobilio „Daewoo Espero“ vairuotoja bÅ«tų pažeidusi Kelių eismo taisykles (automobiliui stovint kelio važiuojamojoje dalyje su neįjungtomis avarinėmis Å¡viesomis), o automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas bÅ«tų pasirinkęs saugų greitį ir bÅ«tų pakankamai atidus, tai yra nebÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, esant tokioms pačioms meteorologinėms sÄ lygoms, jis bÅ«tų turėjęs objektyviÄ galimybę laiku pastebėti kliÅ«tį ir bÅ«tų sustabdęs savo vairuojamÄ automobilį ar apvažiavęs kliÅ«tį ir iÅ¡vengęs eismo įvykio, arba autoavarijos pasekmės bÅ«tų kitokios.

Taigi, prokuroro nuomone, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo išteisintojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tinkamai ištortos aplinkybės dėl P. C. vairuojamame automobilyje „Opel Vivaro“ vežamo krovinio svorio. Nors pagal teismo autotechninės ekspertizės išvados (19(26) punkte) duomenis byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog automobilio krovinio masė būtų viršyta, tačiau, prokuroro nuomone, šios teismo padarytos išvados nėra teisingos.

Teismas turėjo vertinti ne tik ekspertizės iÅ¡vadÄ , gautus duomenis iÅ¡ Lenkijos firmos, bet ir tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR). Byloje esančiame krovinio važtaraÅ¡tyje nurodyta, kad vežamas krovinio svoris yra didesnis negu leistinas vežamas svoris automobilio „Opel Vivaro“ techninėje charakteristikoje. Ä®vertinus konvencijos nuostatas, matyti, kad krovinio vežėjas važtaraÅ¡tyje neįrašė jokių motyvuotų pastabų, kad krovinio kiekis bus pervežtas per kelis kartus, taip pat nebuvo reikalauta, kad važtaraÅ¡tis bÅ«tų suraÅ¡ytas kiekvienai vežamai partijai.

Byloje esantis krovinio važtaraštis yra nenuginčytas, todėl teismas turėjo tikėti jame surašytais duomenimis, o ne vėliau teismui pateiktais suinteresuotų asmenų surinktais papildomais duomenimis, kuriais buvo siekiama pasiteisinti, kad jie nevežė tokio krovinio, kuris nurodytas krovinio važtaraštyje. Prokuroro nuomone, išteisintasis vežė krovinį, kuris buvo didesnis nei leidžiama transporto priemonės techniniuose duomenyse, ir viršytas svoris turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi esant tokioms aplinkybėms transporto priemonė tampa sunkiau suvaldoma.Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog išteisintasis būtų pažeidęs jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismas nurodė, kad P. C. važiavo tiesiame kelyje nevirÅ¡ydamas leistino greičio (važiavo apie 62 km/h greičiu), vairuodamas techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį, o atsiradus kliūčiai kelyje automobilį stabdė. Teismo vertinimu, apvažiuoti kliÅ«ties iÅ¡teisintasis negalėjo, nes iÅ¡ priekio važiavo kiti automobiliai, kÄ patvirtina liudytojas G. Å .. Tačiau, prokuroro teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad toje kelio atkarpoje nuo vietos, kur kelias pradeda leistis žemyn, iki tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra apie 400 metrų ir kelio atkarpa yra tiesi.

Jei iÅ¡teisintasis bÅ«tų atidus ir stebėjęs situacijÄ kelyje, jis bÅ«tų ankščiau pamatęs prieÅ¡ save esantį automobilį ir bÅ«tų spėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio. Šį faktÄ patvirtina jau minėto eksperimento rezultatai. Prokuroro nuomone, teismas netinkamai įvertino liudytojo G. Å . parodymus, kad prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui jis matė iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį, kuris buvo už 700 metrų, kad tuo metu nei viena jo kryptimi važiavusi transporto priemonė neprasilenkė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu.

Å iame kontekste turėtų bÅ«ti įvertinta ir ta aplinkybė, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio paskui iÅ¡teisintÄ jį važiavęs krovininis automobilis apvažiavo eismo įvykio vietoje susidariusias kliÅ«tis (transporto priemonės, Å¡ukės) ir nuvažiavo toliau. Å iam automobiliui nemaišė jokie automobiliai, kurie atvažinėjo iÅ¡ priekio. Vadinasi, kad ir P. C. esančioje situacijoje laiku pamatęs kliÅ«tį ir pradėjęs stabdyti taip pat galėjo kliÅ«tį apvažiuoti per kairę pusę.Prokuroro įsitikinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismas neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, o tiesiog konstatavo, kad visos abejonės yra aiÅ¡kinamos P. C. naudai.

IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad visos bylos duomenų kontekste teismas nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodomÄ ja prasme laikė iÅ¡teisinamojo parodymus, rėmėsi tik tais duomenimis, kurie teisina asmenį, buvo nepagrįstai suabejota nuketėjusiosios parodymais, savaip įvertinti liudytojų G. Å ., M. J. parodymai, tokiu bÅ«du teismas įrodymus įvertino nevisapusiÅ¡kai ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.Nukentėjusysis S. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir, atlikus skunde nurodytų aplinkybių įrodymų tyrimÄ , priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat tenkinti jo ir kitų byloje pripažintų nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad D.

D. vairuojamas automobilis „Daewoo Espero“ buvo techniškai netvarkingas. Pagal automobilio techninio apžiūros talono duomenis jis buvo techniškai tvarkingas ir jo techninė apžiūra galiojo buvo iki 2015 m. liepos 21 d., paskutinė techninė apžiūra buvo atlikta 2013 m. liepos 21 d., nustatyti tik nedideli trūkumai, kurie visiškai nesusiję su „Power“ lemputės užsidegimu. Tai, kad važiuojant automobilio prietaisų skydelyje užsidegdavo daviklis „Power“, savaime nereiškia, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas ir valdytojui negalima jo naudotis.

Nei ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, nei nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo nustatyta, kad reiÅ¡kia, kai automobilyje „Daewoo Espero“ užsidega minėtas daviklis. Formuluojant klausimus dėl autotechninės ekspertizės atlikimo, toks klausimas ekspertui taip pat nebuvo užduotas, teismo posėdžio metu joks specialistas ar ekspertas apie tai irgi neapklaustas. Taigi nesiaiÅ¡kinta, ar užsidegus davikliui „Power“, automobilis gali judėti tik tiesiai ar galima sukti vairÄ ir judėti į Å¡onus, ar veikia vairo stiprintuvas, jei galima lėtai judėti, tai kokį atstumÄ .

Apelianto manymu, Å¡ios aplinkybės svarbios, nes, jei užsidegus davikliui „Power“ automobilis priverstinai sustoja, tai nukentėjusioji gal ir negalėjo nuvažiuoti pilnai į kelkraÅ¡tį.Apelianto teigimu, nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad automobilis „Daewoo Espero“ stovėjo ne kelkraÅ¡tyje, o važiuojamojoje dalyje. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilis stovėjo deÅ¡inėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, užpakalinės dalies kairės pusės gabaritų, tikėtina, apie 1,6 m atstumu nuo deÅ¡iniosios eismo juostos kraÅ¡tÄ Å¾yminčios punktyrinės linijos.

Automobilio plotis yra 1,72 m, todėl galima teigti, jog automobilio deÅ¡inys priekinis ir galinis ratai buvo kelkraÅ¡tyje. Tai objektyviai patvirtina D. D. ir jos sesers V. I. parodymus dėl automobilio stovėjimo kelyje prieÅ¡ avarijÄ . Teismas nuosprendyje įtikinančiai nenurodė, kodėl nepatikėjo Å¡iais pirminiais parodymais, tačiau vadovavosi prieÅ¡taringais iÅ¡teisintojo ir liudytojo M. J. parodymais (dėl automobilio stovėjimo vietos, taip pat ar eismo įvykio metu degė nukentėjusiosios automobilio Å¡viesos).

Dėl tų pačių reikÅ¡mingų aplinkybių teismo nuosprendyje netinkamai įvertinti ir liudytojo G. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas neatsižvelgė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Å¡is liudytojas parodė, kad kai norėjo lenkti mikroautobusus su „bÅ«da“, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ir pamatė, kad priekyje dar prieÅ¡ pirmÄ mikroautobusÄ yra automobilis. Jis apÅ¡vietė jo galinę dalį, matė gabaritus, avarinių signalų nebuvo, ar degė kokios kitos Å¡viesos nepastebėjo, ar tas automobilis stovėjo, ar lietai važiavo, jis nežino, jis pagalvojo, kad ten yra koks traktorius.

Liudytojas G. Å . teisme davė kitokius parodymus ir teismas, grįsdamas jais nuosprendyje, turėjo atsižvelgti į Å¡iuos prieÅ¡taravimus. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į 2014 m. gruodžio 28 d. Transporto apžiÅ«ros ir techninio stovio patikrinimo protokolÄ , kuriame nurodyta, kad automobilio „Daewoo Espero“ automobilio pavarų dėžės svirtis palikta „P“ stovėjimo režime, jokių duomenų, kad rankinis stabdis buvo ar yra užtrauktas, nei tirta nei nurodyta. Taigi, nukentėjusiojo nuomone, turimų duomenų analizė leidžia daryti prielaidÄ , kad galimai automobilis „Daewoo Espero“ nestovėjo ar pilnai sustojęs nebuvo.

Vadinasi, automobilio vairuotojui nereikėjo jungti avarinės signalizacijos dėl priverstinio sustojimo. Byloje nebuvo tirtos ir kitos svarbios aplinkybės – ar nukentėjusioji po stipraus smÅ«gio (automobilis buvo nublokÅ¡tas 19-20 m), vertinant jai padarytus sužalojimus, deÅ¡iniu dilbiu atsitrenkdama į automobilio priekinę panelę, netyčia negalėjo nuspausti Å¡viesos signalizacijos mygtukÄ ir jį iÅ¡jungti. Byloje taip pat niekas nesiaiÅ¡kino, kokį atstumÄ P. C. pravažiavo, kai jį akino iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡os važiuojantis automobilis, ir ar jis neturėjo galimybės apvažiuoti kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės pusės.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismo metu buvo netinkamai tiriamos aplinkybės dėl P. C. automobilyje „Opel Vivaro“ vežamo krovinio svorio, ir, nors teismo autotechninės ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog automobilio krovinio masė bÅ«tų virÅ¡yta, nukentėjusiojo manymu, Å¡i iÅ¡vada neatitinka tikrovės. Byloje yra automobilio „Opel Vivaro“ registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad maksimali leistina Å¡io automobilio krovinio masė yra 960 kg. 2014 m. gruodžio 28 d. apklaustas liudytoju P. C. parodė, kad „ .. mano vairuojamas automobilis buvo pilnai pakrautas viÅ¡tienos produkcijos, todėl susidÅ«rimo man iÅ¡vengti nepavyko ir aÅ¡ trenkiausi į stovinčio automobilio galinę kairę pusę.

ProdukcijÄ vežiau iÅ¡ Lenkijos, iÅ¡ Suvalkų miesto“. 2014 m. gruodžio 27 d. sÄ skaitoje-faktÅ«roje „(duomenys neskelbtini)“ ir byloje esančiame krovinio važtaraÅ¡tyje CMR ((duomenys neskelbtini))) nurodyta krovinio masė – 1376,4 kg. Po avarijos „Opel Vivaro“ krovinio svorio niekas realiai netikrino ir neskaičiavo. Vėliau į bylÄ buvo pateiktas lenkų firmos pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr.: (duomenys neskelbtini) buvo grÄ Å¾intas 580 kg (380kg+200kg) asortimentas ir jis buvo iÅ¡duotas klientui kito pristatymo metu.

Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, jog apie jokį krovinio grÄ Å¾inimÄ niekad jokioje apklausoje nenurodė nei vairuotojas-ekspeditorius P. C., nei kartu važiavęs M. J.. Prekių važtaraÅ¡tis buvo iÅ¡duotas visam kroviniui, kurio masė sudarė 1376,4 kg, ir pristačius mažesnį krovinį į LietuvÄ bÅ«tų viskas iÅ¡skaičiuota iÅ¡ vairuotojo-ekspeditoriaus. Pagal CMR pildymo ir iÅ¡raÅ¡ymo tvarkÄ , minimu atveju turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas naujas CMR. Lenkų firmos pateikti paaiÅ¡kinimai, kad aukščiau nurodytam kiekiui nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas atskiras CMR dokumentas, neteisėti ir negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi duomenys.Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis 2015 m. balandžio 30 d.

LTEC Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, šio akto išvados nėra tikslios. Pastebėtina, kad ekspertas tyrimo metu vadovavosi D. D. apklausos protokolu, kurio teismas nelaikė įrodymu baudžiamojoje byloje, todėl ir nurodytas ekspertizės aktas iš dalies negali būti pripažintas patikimu įrodymu. Be to, ekspertas tyrimo metu vadovavosi tik 2014 m. gruodžio 28 d. liudytojo P. C. apklausos protokolu, nors jis byloje buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus ir juo duoti parodymai buvo prieštaringi.

Toks P. C. pozicijos vertinimas tik pagal jo pirminius parodymus negali bÅ«ti objektyvus, teisingas ir patikimas.Atsikirtimuose į apeliacinius skundus iÅ¡teisintasis P. C. praÅ¡o Å¡iuos skundus atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ . IÅ¡teisintasis visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bÅ«tent automobilio „Daewoo Espero“ vairuotojos D. D. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui – jos automobilis tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože, važiuojamojoje kelio dalyje, stovėjo be įjungtos automobilio avarinės signalizacijos, tuo sudarant sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį jai iÅ¡ paskos artėjusio automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojui.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis S. D., pritarė apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintasis P. C. ir jo gynėjas prašė Å¡iuos apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ryčio Kirkliausko ir nukentėjusiojo S. D. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. C. iÅ¡teisino pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, teismo iÅ¡vados dėl P. C. nekaltumo grindžiamos ne vien tik jo parodymais, bet byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas P. C. kaltės (nekaltumo) klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Priežastinis ryÅ¡is tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra viena svarbiausių iÅ¡ įrodinėtinų aplinkybių kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose.Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Turi bÅ«ti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, bÅ«tina spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo.

Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).Tiriant ir nagrinėjant eismo įvykių bylas daugumoje atvejų reikalingos specialiosios žinios. 2015 m. balandžio 30 d. LTEC Teismo autotechninės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilis „Daewoo Espero“, kuriame sėdėjo D.

D., tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože stovėjo be įjungtos avarinės Å¡viesos signalizacijos, tai automobilio „Daewoo Espero“ vairuotojos D. D. veiksmai - tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože stovėjo važiuojamojoje dalyje be įjungtos automobilio avarinės Å¡viesos signalizacijos ir tuo sudarė sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį jai iÅ¡ paskos artėjusio automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojui P. C., techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui, o, jeigu automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti automobilį „Daewoo Espero“ ne mažesniu kaip 148 m atstumu (kaip nustatyta eksperimento metu), tai P. C. veiksmai, - savalaikiai nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir susidÅ«rė su automobiliu „Daewoo Espero“, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Jeigu buvusioje kelio situacijoje automobilis „Daewoo Espero“, kuriame sėdėjo vairuotoja D. D., tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože stovėjo su įjungta avarine Å¡viesos signalizacija, tai automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojo P. C. veiksmai, laiku nemažino savo vairuojamo transporto priemonės greičio ir susidÅ«rė su priekyje stovėjusiu automobiliu „Daewoo Espero“, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti (2 t., b. l. 137-150).Matyti, kad Å¡ios autotechninės ekspertizės iÅ¡vados yra sÄ lyginės. Taigi faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiama sÄ lyginė iÅ¡vada, turi bÅ«ti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių.

Tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje yra dvi svarbios įrodinėtinos aplinkybės, lemiančios tinkamÄ pagrindinės sÄ lygos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui, nustatymui:

1) ar nukentėjusiosios D. D. automobilis neapšviestame kelio ruože stovėjo be įjungtos avarinės šviesos signalizacijos;

2) ar automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas, iÅ¡teisintasis P. C. turėjo objektyviÄ galimybę laiku pamatyti automobilį „Daewoo Espero“ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su juo.Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi nukentėjusiosios D. D., liudytojo G. Å . ir liudytojo M. J. parodymais ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad D. D. automobilis buvo sustojęs su įjungtomis automobilio Å¡viesomis. Tokia iÅ¡vada nepagrįsta.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog liudytojas G. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamatė, jog prieÅ¡ pirmÄ jį mikroautobusÄ yra automobilis, jis apÅ¡vietė jo galinę dalį, matė gabaritus, avarinių signalų nebuvo, ar degė kokios kitos Å¡viesos, nepastebėjo.

Liudytojas G. Å ., duodamas parodymus teisme, patikslino, kad iki įvykio bandydamas aplenkti autobusiukÄ , buvo pasidavęs kairiau ir pastebėjo, kad kelyje priekyje kažkas sublizgėjo. Kelyje stovėjęs eismo įvykio automobilis nebuvo įjungęs Å¡viesų. Pastebėtas sublizgėjimas matėsi kelio važiuojamojoje dalyje. Tai nebuvo panaÅ¡u į Å¡viečiančias lempas, o atrodė kaip atÅ¡vaitų blizgesys. Liudytojas M. J. parodė, kad atsibudo nuo smÅ«gio įvykio metu, taigi jis nematė, ar automobilis stovėjo su įjungtomis Å¡viesomis.

IÅ¡lipę su P. C. nuėjo apžiÅ«rėti griovyje esančio automobilio. Jo galinės lempos nedegė, degė tik priekiniai žibintai. Automobilyje sėdinti moteris matėsi, kad pasimetusi. Ji spaudinėjo įvairius automobilio mygtukus, įjungė net valytuvus. Paprašęs jos atidaryti variklio dangtį, kad atjungti akumuliatorių, nes jautėsi benzino kvapas, galėjo kilti gaisras. IÅ¡teisintasis P. C. nuosekliai parodė, kad jį akino prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis, o prasilenkus su juo apie 40-50 m atstumu, ant kelio važiuojamosios dalies pamatė kitÄ stovintį lengvÄ jį automobilį, priekiu truputį pasuktÄ Ä¯ kelkraÅ¡tį, tamsiai raudonos spalvos.

Negali pasakyti, ar degė stovinčio automobilio galiniai žibintai, ar tik atsispindėjo nuo jo automobilio lempų apšvietimo. Avarinė šviesos signalizacija tikrai įjungta nebuvo. Tam automobiliui po įvykio stovint griovyje, užsidegė automobilio žibintai, todėl kažkas pasakė, jog reikia atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.Akivaizdu, jog prokuroro apeliaciniame skunde liudytojo G. Š. parodymai cituojami netiksliai, minėtas liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, kad nukentėjusiosios automobilis stovėjo su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, tuo labiau – su įjungta avarine signalizacija.Nukentėjusysis S. D. apeliaciniame skunde, analizuodamas liudytojo G.

Å . parodymus, nurodo juos esant juos prieÅ¡taringus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė į tai dėmesio. Kolegija konstatuoja, jog tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Liudytojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skyrėsi tik neesminės detalės, kas objektyviai paaiÅ¡kinama praėjusiu laiko tarpu po įvykio, tačiau liudytojo parodymų esmė nepakito. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie G. Å . suinteresuotumÄ bylos baigtimi, taigi jo parodymus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais pagrindo nėra.Liudytojo M.

J. parodymai taip pat nepatvirtina, kad automobilis kelkraštyje stovėjo su įjungtomis šviesomis. Jis parodė, kad šviesos buvo įjungtos automobiliui stovint griovyje, kad automobilio vairuotoja junginėjo įvairius mygtukus, buvo įjungusi net valytuvus. Tai neprieštarauja išteisintojo P. C. parodymams, kad šviesos užsidegė automobiliui stovint griovyje.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusiosios parodymų turinys kelia pagrįstų abejonių, nes juose nurodytos aplinkybės dėl automobilio stovėjimo vietos, avarinės šviesos signalizacijos įjungimo, kitų automobilių nebuvimo kelyje prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms.

Tiek P. C., tiek G. Å . parodė, kad iÅ¡ paskos stovinčiam D. D. automobiliui važiavo trys automobiliai, o prieÅ¡inga kryptimi važiavo dar vienas automobilis, kai tuo tarpu D. D. parodė, kad kelyje automobilių nesimatė. P. C., G. Å . parodė, kad nukentėjusiosios D. D. automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Å ių parodymų teisingumÄ patvirtina ekspertizės akto iÅ¡vados, kur nurodoma, kad modeliuojant automobilių susidÅ«rimÄ , nustatyta, jog automobilis „Daewoo Espero“ stovėjo važiuojamojoje dalyje, kampu į kelkraÅ¡tį (2 t., b. l. 143).

Nei vienas asmuo taip pat nepatvirtino, jog D. D. automobilis stovėjo su įjungta avarine signalizacija, nors D. D. teigė, kad sustojusi Å¡viesų neiÅ¡jungė, papildomai dar įjungė avarinį Å¡viesos signalÄ .Aukščiau paminėtų įrodymų analizė leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilio „Daewoo Espero“ vairuotoja tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože stovėjo važiuojamojoje dalyje be įjungtos automobilio avarinės Å¡viesos signalizacijos, prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl minėtos teismo iÅ¡vados neatitikimo faktinėms aplinkybėms yra nepagrįsti.Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi eksperimento rezultatais, kurių pagrindu teigia, jog nukentėjusiosios automobilis buvo matomas iÅ¡ toliau, nei jį pastebėjo iÅ¡teisintasis P. C..

Daro iÅ¡vadÄ , kad net jei automobilio „Daewoo Espero“ vairuotoja bÅ«tų pažeidusi Kelių eismo taisykles (automobiliui stovint kelio važiuojamojoje dalyje su neįjungtomis avarinėmis Å¡viesomis), o automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas bÅ«tų pasirinkęs saugų greitį ir bÅ«tų pakankamai atidus, tai yra nebÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, esant tokioms pačioms meteorologinėms sÄ lygoms, jis bÅ«tų turėjęs objektyviÄ galimybę laiku pastebėti kliÅ«tį ir bÅ«tų sustabdęs savo vairuojamÄ automobilį ar apvažiavęs kliÅ«tį ir iÅ¡vengęs eismo įvykio, arba autoavarijos pasekmės bÅ«tų kitokios.

Kolegijos nuomone, Å¡ie argumentai nepagrįsti.15.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju eksperimento pakartojimas visiÅ¡kai identiÅ¡komis sÄ lygoms, kurios buvo eismo įvykio metu, neįmanomas dėl tokio eksperimento nesaugumo, o iÅ¡ dalies ir dėl to, kad eismo įvykis įvyko daugiau kaip prieÅ¡ 4 metus.15.2. Vertinant eksperimento rezultatus (2 t., 119-122 b. l.), bÅ«tina atsižvelgti, kad eksperimentas turi bÅ«ti atliekamas sÄ lygomis, kuo panaÅ¡esnėmis į tas, kuriomis vyko tiriamasis įvykis, o kiekvieno asmens gebėjimas matyti, girdėti ar suvokti reiÅ¡kinius yra individualus.15.3.

Pagal gautus atliekant eksperimentÄ rezultatus, vairuotojas statistas, vairuojantis automobilį „Opel Vivaro“ 30 km/h greičiu, stovintį kelkraÅ¡tyje automobilį „Mazda Xedos“ pastebėjo 165 metrų atstumu. Kartojant eksperimentÄ pakeistomis sÄ lygomis, tai yra iÅ¡ priekio 50 m atstumu nuo automobilio „Mazda Xedos“ pastačius lengvÄ jį automobilį su įjungtomis artimosiomis Å¡viesomis, vairuotojas statistas stovintį kelkraÅ¡tyje automobilį „Mazda Xedos“ pastebėjo 148 metrų atstumu.15.4.

Pagal surinktus byloje duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad eksperimentas buvo vykdomas skirtingomis sÄ lygomis, nei jos buvo eismo įvykio metu. Visų pirma, eksperimentas nebuvo atliekamas su pačiu iÅ¡teisintuoju P. C., eksperimente dalyvavo tik vairuotojas statistas, buvo atlikta tik po vienÄ bandymÄ skirtingomis sÄ lygomis. Kiekvieno asmens rega yra skirtinga, taigi tai labai įtakoja rezultatų patikimumÄ .15.5. IÅ¡teisintasis G. C. bei liudytojas G. Å . parodė, kad iÅ¡ priekio įvykio metu važiavo lengvasis automobilis, o paskui P. C. vairuojamÄ automobilį artimu atstumu važiavo dar dvi transporto priemonės su įjungtomis artimosiomis Å¡viesomis.

Å ios sÄ lygos, neabejotinai įtakojusios P. C. gebėjimÄ pastebėti kliÅ«tis kelyje, eksperimento metu nebuvo atkurtos ir vargu ar gali bÅ«ti atkuriamos identiÅ¡kai įvykio sÄ lygoms.15.6. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog liudytojas G. Å . parodė, jog prieÅ¡ eismo įvykį jis pradėjo lenkimo manevrÄ , tačiau jo atsisakė, nes pastebėjo prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį. Taip pat parodė, kad po susidÅ«rimo, iÅ¡ paskos P. C. vairuojamam automobiliui važiavęs automobilis apvažiavo kliÅ«tį (P. C. automobilį) iÅ¡ kairės pusės, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

Abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Remiantis šiomis dviem aplinkybėmis, darytina logiška išvada, kad iki paskui važiavusio automobilio manevro priešinga kryptimi važiavęs automobilis turėjo būti prasilenkęs su P. C. vairuojamu automobiliu, priešingu atveju iš paskos važiavęs automobilis nebūtų turėjęs galimybės apvažiuoti kliūtį priešinga eismo juosta. Šie įrodymai patvirtina, kad P. C. parodymai apie tai, jog prieš pastebint kliūtį jį akino priešais atvažiuojantis automobilis, yra teisingi.15.7.

Pažymėtina, kad eksperimento metu, imituojant prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, buvo pastatytas automobilis 50 metrų atstumu prieÅ¡ stovintį kelkraÅ¡tyje automobilį. Byloje patikimai nenustatyta, kur stovėjusio automobilio atžvilgiu (prieÅ¡ jį, lygiagrečiai su juo, ar už jo) prieÅ¡ pat transporto priemonių susidÅ«rimÄ buvo prieÅ¡inga kryptimi judėjęs atvažiuojantis automobilis. Å io automobilio padėtis neabejotinai turėjo reikÅ¡mės vairuotojo gebėjimui pamatyti kelkraÅ¡tyje stovintį automobilį įvykio metu.

Pabrėžtina, jog išteisintasis parodė, jog su kelkraštyje stovinčiu automobiliu susidūrė iškart po to, kai prasilenkė su priešais atvažiavusiu automobiliu.15.8. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio metu kelkraštyje stovėjo automobilis „Daewoo Espero“, o eksperimento metu buvo pastatytas automobilis „Mazda Xedos“. Akivaizdu, kad šių automobilių techninės charakteristikos (atšvaitų, galinių žibintų išsidėstymas) skiriasi, taigi skiriasi ir gebėjimas juos pamatyti tamsiu paros metu.

Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad eksperimento metu automobilis „Mazda Xedos“ buvo pastatytas lygiagrečiai kelkraščiui, kai tuo tarpu autotechninės ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodoma, kad modeliuojant automobilių susidÅ«rimÄ , nustatyta, jog automobilis „Daewoo Espero“ stovėjo važiuojamojoje dalyje, kampu į kelkraÅ¡tį (2 t., b. l.143), kas atitinka ir P. C. bei G. Å . parodymus. 15.9. Galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu ir eksperimento metu buvusių sÄ lygų nesutapimo laipsnis yra didelis ir tai įpareigoja teismÄ eksperimento rezultatus vertinti kaip labai nepatikimus.

Autotechninės ekspertizės metu nustatyta, kad automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas P. C., važiuodamas 80-90 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Daewoo Espero“ laiku stabdydamas vairuojamÄ automobilį, jeigu turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti iÅ¡ilgai kelio važiuojamosios dalies stovintį automobilį „Daewoo Espero“ didesniu negu automobilio sustabdymui reikalingas 94,7 ÷ 114,2 m atstumu, priklausomai nuo važiavimo greičio.

Eksperimento metu užfiksuota, kad kartojant eksperimentÄ ir prieÅ¡ eismo įvykio vietÄ pastačius automobilį su trumposiomis Å¡viesomis pastebėjimo vieta pažymėta 148 m atstume iki automobilio „Mazda Xedos“ (2 t., b. l. 119-122). Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ gautų eksperimento metu rezultatų nepatikimumÄ , apylinkės teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, jog automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas P. C. turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti kliÅ«tį (automobilį „Daewoo Espero“) didesniu, negu jo vairuojamo automobilio sustabdymui reikalingas, atstumu, laikytina visiÅ¡kai pagrįsta.Prokuroro skunde nurodoma, kad jei iÅ¡teisintasis bÅ«tų atidus ir stebėjęs situacijÄ kelyje, jis bÅ«tų ankščiau pamatęs prieÅ¡ save esantį automobilį ir bÅ«tų spėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio.

Tokia iÅ¡vada paremta liudytojo G. Å . parodymais, kad prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui jis matė iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį, kuris buvo už 700 metrų, kad tuo metu nei viena jo kryptimi važiavusi transporto priemonė neprasilenkė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu. Teigiama, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio paskui iÅ¡teisintÄ jį važiavęs krovininis automobilis apvažiavo eismo įvykio vietoje susidariusias kliÅ«tis ir nuvažiavo toliau. Å iam automobiliui nemaišė jokie automobiliai, kurie atvažinėjo iÅ¡ priekio.

Daroma iÅ¡vada, kad ir P. C. esančioje situacijoje laiku pamatęs kliÅ«tį ir pradėjęs stabdyti taip pat galėjo kliÅ«tį apvažiuoti per kairę pusę. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Aptariamoje eismo įvykio situacijoje iÅ¡teisintojo P. C. ir liudytojo G. Å . padėtis kelyje buvo skirtinga – P. C. vairuojamas automobilis važiavo pirmas, o G. Å . automobilis važiavo jam iÅ¡ paskos. Taigi apÅ¡vietimo sÄ lygos nuo važiuojančių automobilių Å¡viesų jiems buvo netapačios, todėl jų galimybės pastebėti kelio važiuojamojoje dalyje stovintį automobilį buvo skirtingos.

IÅ¡vada, kad G. Å . pastebėjus kliÅ«tį kelyje, jÄ turėjo pastebėti ir P. C., tėra tik prielaida, neparemta objektyviais duomenimis.Tai, kad paskui iÅ¡teisintÄ jį važiavęs krovininis automobilis apvažiavo eismo įvykio vietoje susidariusias kliÅ«tis ir nuvažiavo toliau, nereiÅ¡kia, kad tokiÄ galimybę turėjo ir P. C.. IÅ¡ paskos važiavęs automobilis nesusidÅ«rė su kelkraÅ¡tyje stovinčia kliÅ«timi, jis aiÅ¡kiai matė ir stebėjo stabdantį priekyje automobilį, taigi turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

O ta aplinkybė, kad jis apvažiavo P. C. automobilį ir jam nemaišė iÅ¡ priekio atvažiuojantys automobiliai, tik patvirtina iÅ¡teisintojo P. C. parodymus, kad susidÅ«rimas įvyko jam prasilenkus su prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu. Taigi abiem automobiliams kelyje iÅ¡kilo kliÅ«tys, tačiau visiÅ¡kai skirtingomis sÄ lygomis.Apeliacinio skundo argumentus, kad P. C. turėjo galimybę apvažiuoti kliÅ«tį iÅ¡ kairės paneigia ir autotechninės ekspertizės iÅ¡vados. Ekspertizės akte konstatuojama, jog automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas P. C. neturėjo techninės galimybės apvažiuoti, tikėtina, apie 1,6 m atstumu nuo deÅ¡iniosios eismo juostos kraÅ¡tÄ Å¾yminčios punktyrinės linijos stovinčio automobilio „Daewoo Espero“ savo važiavimo krypties 3,8 m pločio eismo juostoje (neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ), nes likusio eismo juostos plotis 2,2m=3,8-1,6 nepakankamas tokiam manevrui.

Atstumas, reikalingas saugiam apvažiavimui, yra 2,65 m (2 t., 146 b. l.). Jau aukščiau aptarta, kad prieÅ¡inga eismo juosta įvykio metu važiavo kitas automobilis (P. C., G. Å . parodymai), taigi P. C. objektyviai negalėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Å iame kontekste paminėtinas nukentėjusiojo S. D. apeliacinio skundo argumentas, kur nurodoma, kad niekas nesiaiÅ¡kino, ar P. C. neturėjo galimybės apvažiuoti kliÅ«tį iÅ¡ deÅ¡inės. Atsižvelgus į nustatytÄ automobilio „Daewoo Espero“ stovėjimo vietÄ , net ir neturint specialių žinių, akivaizdu, jog iÅ¡ deÅ¡inės pusės jo apvažiuoti neįmanoma dėl griovio, tai patvirtino ir pakartotinė autotechninė ekspertizė (3 t., 113-123 b. l.).

Tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis S. D. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos aplinkybės dėl P. C. vairuojamame automobilyje „Opel Vivaro“ vežamo krovinio svorio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. V. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ bendrovės automobilis nebuvo pakrautas per dideliu kroviniu, nes važiuojant per sienÄ iÅ¡ Lenkijos ir tikrinant jo su virÅ¡svoriu nepraleistų. TÄ dienÄ viso krovinio P. C. nepaėmė jau vien dėl to, kad dalis prekių buvo neÅ¡varios.

Pagal nurodytÄ važtaraÅ¡tyje buvo nepakrauta apie 300 kg prekių, kurios buvo parvežtos vėliau. Tam patvirtinti į bylÄ pateikta pateiktas lenkų firmos pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr.: (duomenys neskelbtini) buvo grÄ Å¾intas 580 kg ( 380kg+200kg ) asortimentas ir jis buvo iÅ¡duotas klientui kito pristatymo metu (2 t., 96-101 b. l.). Å ie duomenys yra nepaneigti. Pažymėtina, jog pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo paskirta pakartotinė autotechninė ekspertizė, kurios 5 punkte nurodyta, jog aplinkybė, kad automobilis „Opel Vivaro“, kurį vairavo P. C., buvo perkrautas, neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui (neturėjo priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykio kilimu) (3 t., 113-123 b. l.).

Remiantis šiais įrodymais kolegija paminėtus apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais.Nukentėjusysis S. D. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad D. D. vairuojamas automobilis „Daewoo Espero“ buvo techniškai netvarkingas. Nurodo, kad automobiliui galiojo techninė apžiūra. Tai, kad važiuojant automobilio prietaisų skydelyje užsidegdavo daviklis „Power“, savaime nereiškia, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas ir valdytojui negalima jo naudotis.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl išteisintojo P. C. nekaltumo, jų negrindė tuo, kad automobilis „Daewoo Espero“ buvo techniškai netvarkingas, taigi ši aplinkybė neįtakojo priimto nuosprendžio pagrįstumo.Toliau apeliaciniame skunde nukentėjusysis S. D. dėsto argumentus, priešingus aukščiau paminėtiems, darydamas prielaidas, kad galbūt automobilis „Daewoo Espero“ buvo techniškai netvarkingas ir galbūt įtakojo D. D. veiksmus.

Nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu nesiaiÅ¡kinta, ar užsidegus davikliui „Power“, automobilis gali judėti tik tiesiai ar galima sukti vairÄ ir judėti į Å¡onus, ar veikia vairo stiprintuvas, jei galima lėtai judėti, tai kokį atstumÄ . Apelianto manymu, Å¡ios aplinkybės svarbios, nes, jei užsidegus davikliui „Power“ automobilis priverstinai sustoja, tai nukentėjusioji gal ir negalėjo nuvažiuoti pilnai į kelkraÅ¡tį. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Automobilis „Daewoo Espero“ eismo įvykio metu buvo sugadintas, nustatyti jo techninę bÅ«klę, buvusiÄ prieÅ¡ autoįvykį galimybės nėra.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji V. I. parodė, jog mama D. D. pasakojo, jog jai važiuojant automobiliu užsidegė „Power“ lemputė ir automobilio greitis ėmė lėtėti. Jai tai buvo žinoma, nes taip kartais važiuojant atsitikdavo ir anksčiau. Tuomet ji sustodavo, išjungdavo variklį, kiek palaukdavo ir po to vėl važiuodavo. Automobilį reikėjo taisyti, bet autoservise pasakė, kad esanti problema netrukdo važiuoti, o taisymas brangus ir sudėtingas. Šie parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamas prielaidas.Apelianto S. D. teigimu, nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad automobilis „Daewoo Espero“ stovėjo ne kelkraštyje, o važiuojamojoje dalyje.

Tai, kad automobilis stovėjo kelkraÅ¡tyje, apklausiama nurodė tik pati D. D.. Tuo tarpu P. C. ir G. Å . parodė, kad nukentėjusiosios D. D. automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. P. C. detaliai nurodė, kad „ant kelio važiuojamosios dalies pamatė kitÄ stovintį lengvÄ jį automobilį, priekiu truputį pasuktÄ Ä¯ kelkraÅ¡tį“. Å ių iÅ¡teisintojo parodymų teisingumÄ patvirtina ekspertizės akto iÅ¡vados. Modeliuojant automobilių susidÅ«rimÄ , nustatyta, jog automobilis „Daewoo Espero“ galimai stovėjo važiuojamojoje dalyje, bÅ«tent taip, kaip nurodė P. C., tai yra kampu į kelkraÅ¡tį (2 t., b. l. 143).

Taigi Å¡ie nukentėjusiojo argumentai yra nepagrįsti, paneigti byloje surinktais įrodymais.Nukentėjusiojo S. D. apeliaciniame skunde nurodoma keletas aplinkybių, kurių esÄ niekas netyrė, bet privalėjo tai padaryti. Aptardamas 2014 m. gruodžio 28 d. Transporto apžiÅ«ros ir techninio stovio patikrinimo protokolÄ , kuriame nurodyta, kad automobilio „Daewoo Espero“ automobilio pavarų dėžės svirtis palikta „P“ stovėjimo režime, nukentėjusysis S. D. konstatuoja, kad nėra jokių duomenų apie rankinio stabdžio padėtį, tuo remiantis daro prielaidÄ , kad galimai automobilis „Daewoo Espero“ nestovėjo ar pilnai sustojęs nebuvo, todėl automobilio vairuotojui nereikėjo jungti avarinės signalizacijos dėl priverstinio sustojimo.

Taip pat nurodo, kad nebuvo tirta, ar nukentėjusioji po patirto susidÅ«rimo negalėjo netyčia negalėjo nuspausti Å¡viesos signalizacijos mygtukÄ ir jį iÅ¡jungti. Byloje taip pat niekas nesiaiÅ¡kino, kokį atstumÄ P. C. pravažiavo, kai jį akino iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡os važiuojantis automobilis. Teigiama, kad bÅ«tina patikrinti liudytojo G. Å . parodymų teisingumÄ atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje bei eksperimentÄ , kad nustatyti, ar liudytojas galėjo realiai matyti tai, apie kÄ pasakoja. Sprendžiant ar D.

D. automobilis buvo sustojęs, atsižvelgtina ne tik į P. C. bei G. Å . parodymus, bet ir į nukentėjusiosios V. I., D. D. dukros, parodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog mama jai pasakojo, kad važiuojant automobiliu užsidegė „Power“ lemputė ir automobilio greitis ėmė lėtėti. Kaip ir kitais kartais, taip ir šį kartÄ ji sustojo kelkraÅ¡tyje, įjungė avarinę signalizacijÄ , užtraukė rankinį stabdį ir ketino iÅ¡jungti variklį, bet pajuto smÅ«gį į automobilio galÄ .

Kolegija pripažįsta įrodyta, kad D. D. automobilis stovėjo, o apeliaciniame skunde keliamos versijos grindžiamos niekuo neparemtomis prielaidomis. Kolegijos nuomone, keliamų prielaidų dėl kitų nurodomų skunde įvykio aplinkybių apskritai nėra galimybės objektyviai patikrinti, t. y. surinkti jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Pripažintina, kad Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Nukentėjusysis S. D. nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis 2015 m. balandžio 30 d.

LTEC Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ekspertas vadovavosi 2014 m. gruodžio 28 d. liudytojo P. C. apklausos protokolu, o šio asmens duoti parodymai yra prieštaringi. P. C. pozicijos vertinimas tik pagal jo pirminius parodymus negali būti objektyvus, teisingas ir patikimas. Be to, teismas nelaikė D. D. apklausos protokolo įrodymu, o ekspertas juos rėmėsi. Pasisakant dėl šių apeliacinio skundo argumentų, reikia pažymėti, kad ekspertizės akto išvados buvo padarytos remiantis visa byloje surinkta medžiaga, pirmenybę teikiant objektyviems byloje surinktiems duomenims.

Atliekant tyrimÄ buvo atsižvelgta į eismo įvykio dalyvių parodymus, kitus įrodymus ir pateikti atsakymai į suformuluotus klausimus. Ekspertizės akto iÅ¡vados yra sÄ lyginės, tai yra nurodyta, kokiomis aplinkybėmis techniniu požiÅ«riu eismo įvykio kilimÄ ir pasekmes galimai sÄ lygojo D. D. veiksmai, taip pat kokiomis aplinkybėmis techniniu požiÅ«riu eismo įvykio kilimÄ ir pasekmes galimai sÄ lygojo P. C. veiksmai. Teisingai nustatyti faktines įvykio aplinkybes, vertinti įrodymų patikimumÄ ir spręsti kaltės klausimÄ nėra eksperto kompetencijoje, tai atlieka teismas.

Pirmosios instancijos teismas įvertino surinktų įrodymų visumÄ , sprendė kuriais įrodymais galima remtis, ir atsižvelgdamas į tai, įvertino ir ekspertizės iÅ¡vadas. Taigi paminėti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.BylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti kitas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje. Atliekant įrodymų tyrimÄ buvo paskirta papildoma ekspertizė - eismo įvykio autotechninis tyrimas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte 2016 m. rugsėjo 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta iÅ¡vada pateiktais klausimais (3 t., 113-123 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡vadų, ekspertai negalėjo atsakyti į absoliučiÄ daugumÄ klausimų, kadangi nėra surinkta ir objektyviai neįmanoma surinkti daugiau pradinių duomenų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog automobilio „Daewoo Espero“ vairuotojos D. D. veiksmai - tamsiu paros metu neapÅ¡viestame kelio ruože stovėjo važiuojamojoje dalyje be įjungtos automobilio avarinės Å¡viesos signalizacijos ir tuo sudarė sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį jai iÅ¡ paskos artėjusio automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojui P. C.

– neatitiko KET reikalavimų ir buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui, yra pagrįsta. Taip pat apylinkės teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis P. C. nepažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1436 patvirtintos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013-01-01 ir galiojusios iki 2014-10-11) 133 ir 134 punktų reikalavimų ir jo veiksmai kelyje nesusiję su eismo įvykio kilimu. Nesant KET pažeidimo negali bÅ«ti konstatuojama kaltė dėl kaltinamajame akte pareikÅ¡tų kaltinimų.Kolegija atkreipia dėmesį, jog apraÅ¡omojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje teisingai nurodytas P. C. iÅ¡teisinimo pagrindas - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), vadovaujantis Å¡iuo iÅ¡teisinimo pagrindu teisingai nuspręsta ir dėl civilinių ieÅ¡kinių (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Tuo tarpu rezoliucinėje nuosprendžio dalyje iÅ¡teisinimo pagrindu nurodyta tai, kad P. C. iÅ¡teisinamas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyti iÅ¡teisinimo pagrindai sukelia skirtingas teisines pasekmes, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo padaryta klaida taisytina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Kirkliausko ir nukentėjusiojo S. D. apeliacinius skundus atmesti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendį dėl P. C. išteisinimo pagrindo pakeisti, nustatant, kad P. C. išteisinamas kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                          Edita Dambrauskienė Giedrius Endriukaitis Algirdas Remeika