Legislator Case Law & Legislation
2021-08-26 Nr. AB-16883-4-45-3-00257-2021-5 AI generated

2021-08-26 Nr. AB-16883-4-45-3-00257-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-08-26 Nr. AB-16883-4-45-3-00257-2021-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. sulaikymo.

Legislator headnote

AI generated

2021-08-26 Nr. AB-16883-4-45-3-00257-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. sulaikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3840-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00257-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant Nur Mohamed Adi,

dalyvaujant užsienietei Z. N., jos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. (toliau – ir Užsienietė) sulaikymo Centre iki 2021 m. spalio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimti sprendimai dėl Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. apie 5.20 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis (113 str. 1 d. 2 p., 4 d., 114 str. 1 d.), sulaikė Užsienietę ne ilgiau, nei 48 val.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsienietė kartu su keturiais kitais užsieniečiais buvo sulaikyta, kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietė pateikė pasą Nr. 012048307, išduotą 2017 m. rugsėjo 17 d. ir galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 16 d., tačiau dokumentų, suteikiančių teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką, negalėjo pateikti.

4. Pareiškėjas teigė, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką pažeisdama Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdama su savimi privalomos vizos ar kito dokumento, suteikiančio jei teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, todėl, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktais, Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, todėl ji turi būti išsiųsta iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 126 str. 1 d.).

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės išorinę sieną, valstybės sieną kirto ne viena, o bendrininkų grupėje, Užsienietė neprisistatė Lietuvos Respublikos institucijoms ir nepranešė apie savo neteisėtą atvykimą ir buvimą šalyje, nors tokią pareigą turėjo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas teigė, kad Užsienietė linkusi pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, nevykdo savo, kaip užsienietės, pareigų, nepaiso teisės aktų nustatytos atvykimo / išvykimo per valstybės sieną tvarkos, ir, tikėtina, kad, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl Užsienietės teisinės padėties nustatymo.

6. Pareiškėjas, vertindamas, ar yra galimybė taikyti Užsienietei alternatyvias sulaikymui priemones, nustatė, kad Užsienietė turi asmeninių lėšų ((duomenys neskelbtini) Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), tačiau nei šeiminių, nei socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, nemoka kalbos, kuria galėtų laisvai bendrauti.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – sulaikė Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 15 d.

8. Teismas nustatė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūno 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta Centre iki 48 val. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė kartu su kitais keturiais užsieniečiais neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikyta bandanti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Užsienietė neturi jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl yra Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sprendžiama dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja – nors ir paaiškino, kad iš savo šalies išvyko dėl karo veiksmų, tačiau prašymo suteikti prieglobstį nėra pateikusi.

10. Teismas akcentavo, kad Užsienietė ją sulaikiusiems pareigūnams pateikė galiojantį pasą, tačiau Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, ji Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių ir socialinių ryšių, Užsienietė nenori sugrįžti į savo kilmės šalį, ji ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Užsienietė, nebūdama sulaikyta, siekdama išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo trukdydama priimti reikalingus sprendimus dėl jos teisinės padėties. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sulaikė Užsienietę.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Užsienietė, tvirtindama, kad jai turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Užsienietė teigia, kad nagrinėjamoje byloje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – tokiu atveju būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat sudarytos sąlygos minimaliai judėti Centro teritorijoje. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir atitiktų Užsienietės interesus naudotis asmens laisve ir Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, interesus.

14. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

15. Pareiškėjas pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, kad Užsienietė, 2021 m. liepos 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu siekdama išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę. Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka.

16. Pareiškėjas teigia, kad taikant Užsienietei alternatyvią sulaikymo priemonę - apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, taip pat esant rizikai, kad Užsienietė gali pasišalinti iš Centro ir išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jos teisinės padėties nustatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2 dalimi ir tenkino Centro teikimą.

19. Užsienietė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, nes sulaikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcinga ir per griežta priemonė.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teikimas buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalimi (nurodyti 2, 3, 10 ir 12 punktai).

22. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo teikimą ir teisėtai Užsienietei taikė sulaikymą.

24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Užsienietė 2021 m. liepos 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

25. Kadangi Užsienietės teisinė padėtis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra pasikeitusi – ji yra prieglobsčio prašytoja, todėl nebėra pagrindo jos sulaikymui vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, o Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nedelsiant kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją VSAT nevykdo (nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos jau praėjo daugiau kaip vienas mėnuo), teisėjų kolegija panaikina Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.). Pagal Įstatymo 119 straipsnio 1 dalį, remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant. Vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

27. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

28. Šioje byloje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepritaikius jokių laikino pobūdžio priemonių tam laikui, kai Užsienietė nebus sulaikyta bei jai nebus pritaikytos jokios alternatyvios sulaikymui priemonės ir nebus priimti administracinio pobūdžio sprendimai vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, būtų sudarytos palankios sąlygos nelegaliai migracijai, esant aplinkybėms, įtvirtintoms Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (Užsienietė gali pasislėpti) ir 5 dalies 2–4 punktuose.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu universaliu Lietuvos teisėje taikomu teisingumo principu, ex officio (pagal pareigas) imasi laikino pobūdžio priemonių Užsienietės teisinės padėties apibrėžtumui nustatyti ir įpareigoja VSAT iki Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka bus priimti sprendimai dėl prieglobsčio prašytojos apgyvendinimo ir / ar judėjimo laisvės apribojimo apgyvendinti Užsienietę VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti.

(duomenys neskelbtini) pilietę Z. N. nedelsiant paleisti iš sulaikymo vietos.

Taikyti laikino pobūdžio priemonę užsienietės-prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. teisinės padėties apibrėžtumui nustatyti ir įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais ir tvarka bus priimti sprendimai dėl prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini) pilietės Z. N. apgyvendinimo ir / ar judėjimo laisvės apribojimo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę Z. N. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius