d883cbfd-07d8-44dd-b1da-84ed9eca16ef · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1581-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01069-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.4.5.15.2; 3.4.5.15.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-14654-1116/2020 pagal pareiÅ¡kėjo M.

R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo ir pagal pareiÅ¡kėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. R., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiu ir jų perdavimo Kėdainių rajono savivaldybei. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

PareiÅ¡kėjas M. R. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ M. R. į daiktus: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ (tvartÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ (tvartÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad nuo 1994 m. gruodžio 15 d. kartu su Å¡eima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki Å¡iol. PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje pradėjo dirbti veterinarijos gydytoju. (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė pareiÅ¡kėjui suteikė gyvenamÄ sias patalpas, t. y. gyvenamÄ jį namÄ , vietovės plane pažymėtÄ 1a1ž, 2 tvartus ir 3 daržines. Pažymėjo, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos namų knygoje Nr. 32 yra nurodytas asmens sÄ skaitos Nr. 1412 M.

R. vardu 2002 m. spalio 1 d. užregistruota 1A1m medinis gyvenamasis namas, 1a1ž priestatas ir kitas nekilnojamas turtas. Nurodė, kad apie pastatų įsigijimo bÅ«dÄ tiek seniÅ«nija, tiek jis pats duomenų ir dokumentų neturi. Siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Kauno filialÄ , tačiau 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 9290 ir 2009 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 4-91 buvo atsisakyta tenkinti jo praÅ¡ymus.

Pažymėjo, kad sudaryta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 15130, statiniams suteikti unikalÅ«s numeriai, tačiau statiniai, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisės į juos, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. 2020 m. balandžio mėn. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės administracijos gavo praneÅ¡imÄ , kad jo valdomus pastatus ketinama pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu.

Nurodė, kad iÅ¡vardintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ valdo nuo 1994 m. gruodžio mėn., t. y nuo tos datos, kada apsigyveno su Å¡eima minimame gyvenamajame name. 2013 m. gyvenamasis namas sudegė, todėl jis greta jo pasistatė kitÄ gyvenamÄ jį namÄ , kur ir Å¡iuo metu gyvena, ir toliau valdo bei naudojasi Å«kiniais pastatais, kiemo statiniais (stogine ir pavėsine). PareiÅ¡kėjas mano, kad yra visos sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniuose praÅ¡yti teismo nustatyti nuosavybės įgijimo pagal įgyjamÄ senatį faktÄ Ä¯ daiktus – nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį įgijo (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės leidimu ir atvirai ir nepertraukiamai kaip savo turtÄ valdo daugiau kaip 10 metų.

3. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog pareiÅ¡kime nurodytus statinius valdo pagrįstai, tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai minėto fakto visapusiÅ¡kai nepatvirtina. Taip pat byloje yra duomenų, kad 1986–1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinėje knygoje padarytas įraÅ¡as, jog pareiÅ¡kėjas gyveno kolÅ«kio pastate. Toks turtas galėjo priklausyti valstybei. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl turėtų bÅ«ti atsižvelgta į CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ . Taip pat byloje yra duomenų, kad Å¡iuos 1930 m. statybos pastatus ketinama pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu.

4. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime teigia, jog gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir kiemo statinius įgijo sÄ Å¾iningai ir juos valdo atvirai ir nepertraukiamai kaip savo turtÄ daugiau kaip 10 metų, t. y. nuo 1994 m. gruodžio 15 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų statinių valdymo faktÄ . IÅ¡ pateiktų dokumentų nėra matyti, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi statinių iÅ¡saugojimu, darant bÅ«tinas jam iÅ¡laikyti iÅ¡laidas, nes statiniai yra sunykę, turi avarinės bÅ«klės požymių ir kelia pavojų galinčių bÅ«ti žmonių saugumui bei gyvybei.

Pažymėjo, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija pradėjo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo beÅ¡eimininkiais procedÅ«rÄ . Informacija apie statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiais vykdomÄ procedÅ«rÄ buvo skelbiama Kėdainių rajono savivaldybės tinklalapyje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos skelbimų lentoje nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. birželio 8 d. ir 2020 m. sausio 14 d. bei 2020 m. gegužės 9 d. laikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini).

Skelbimuose buvo praÅ¡oma asmenis, turinčius turtinių teisių į statinius iki 2020 m. birželio 8 d. kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijÄ ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į minėtus statinius. Per nustatytÄ vieÅ¡inimo laikÄ niekas neatsiliepė, pretenzijų į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nepareiÅ¡kė. Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Žemės sklypai nuosavybės teise nepriklauso valstybei ar savivaldybei, juridiniams ar fiziniams asmenims. Ä® minimÄ Å¾emę pretendentų, atkurti nuosavybės teises į turėtÄ Å¾emę nėra. Valstybinės žemės sklypai nėra perduoti patikėjimo ar panaudos teise, parduoti, iÅ¡nuomoti ar kitokiu bÅ«du suvaržytos daiktinės teisės į juos. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 7 d. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui raÅ¡tÄ dėl statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu, kuriame informavo apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo beÅ¡eimininkiais vykdomÄ procedÅ«rÄ ir prašė iki 2020 m. gegužės 10 d. pateikti informacijÄ ar dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises.

Per nustatytÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas Kėdainių rajono savivaldybės administracijai nepateikė nei informacijos, nei dokumentų. Mano, jog minimi statiniai buvo valstybės nuosavybė, o pareiÅ¡kėjas neįrodė, kokiu pagrindu įsigijo nuosavybę, taip pat neaiÅ¡ku, kas buvo minėtų statinių statytojas ir kieno lėšomis (valstybės, žemės Å«kio bendrovės ar jos narių) Å¡ie statiniai buvo statomi. PareiÅ¡kėjas neturi dokumentų apie nekilnojamojo turto įsigijimÄ ir pareiÅ¡kime mini tik Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2009 m. birželio 23 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ apie statinius, tačiau Å¡i pažyma nepatvirtina fakto, kad statiniai buvo perleisti pareiÅ¡kėjo nuosavybėn.

5. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad atsižvelgiant į įgyjamosios senaties instituto teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo M. R. pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

6. PareiÅ¡kėja Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama pripažinti beÅ¡eimininkiais ir perduoti Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn penkis statinius, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. buvusiÄ mokyklÄ ((duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ ((duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ ((duomenys neskelbtini)), stoginę ((duomenys neskelbtini)), pavėsinę ((duomenys neskelbtini)).

7. PareiÅ¡kime nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 6 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktÄ Nr. 1, kuriame apskaityti (duomenys neskelbtini) esantys penki statiniai. Nurodė atsiliepime į M. R. pareiÅ¡kimÄ dėstomas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė projekto „BeÅ¡eimininkių apleistų pastatų likvidavimas Kėdainių rajone (II)“ projektinį pasiÅ«lymÄ Europos SÄ jungos finansavimui gauti.

Projektiniui pasiÅ«lymui pritarta, numatytas Europos SÄ jungos finansavimas pagal 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos iÅ¡teklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo 05.5.1-APVA-R-019 priemonę „KraÅ¡tovaizdžio apsauga“. Kėdainių rajono savivaldybės administracijai yra nustatytas terminas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikti projekto paraiÅ¡kÄ ir pasiraÅ¡yti finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra.

Projektu numatoma likviduoti bešeimininkius apleistus pastatus, sutvarkyti jų teritorijas Kėdainių rajone, tokiu būdu siekiant gerinti rajono kraštovaizdžio kokybę. Tai menkaverčiai, apleisti, avarinės būklės statiniai, darkantys kraštovaizdį, keliantys pavojų ten galinčių būti žmonių saugumui bei gyvybei.

8. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo M. R. nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos, nurodoma klaidinga informacija. PareiÅ¡kėjai, teikiant pareiÅ¡kimÄ teismui, buvo žinoma, kad M. R. iki 2020 m. birželio 8 d., o ne kaip nurodyta pareiÅ¡kime, reiÅ¡kė turtines pretenzijas į ginčo objektÄ .

9. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus matyti, jog pareiÅ¡kėja statinį-siloso tranšėjos pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra įtraukusi į apskaitÄ , nuo įtraukimo į apskaitÄ yra praėję daugiau nei vieneri metai, paskelbusi spaudoje apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl statinio pripažinimo beÅ¡eimininkiu ir perdavimo Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn, atlikusi kitus veiksmus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad per skelbimuose nustatytus terminus atsiliepė ginčo statinių savininkai ar asmenys, turintys turtinių teisių į šį turtÄ . Suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad statiniai bÅ«tų pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu ir perduoti Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn.

10. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja Statinių, kurie neturi savininkų, 2019 m. gegužės 6 d. apskaitos aktu Nr.1 įtraukė minėtus statinius į beÅ¡eimininkio turto Kėdainių rajono savivaldybės apskaitÄ , taip pat vieÅ¡ai paskelbė apie ketinimÄ pripažinti juos beÅ¡eimininkiu turtu ir paprašė atsiliepti asmenis, kurie gali turėti teisių į juos.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad kiti asmenys į minėtus statinius negali pretenduoti įgyti nuosavybės teisių, nes jie nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. VÄ® Turto bankas duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodyti statiniai turėjo kitÄ teisėtÄ valdytojÄ , kurio valdymas atitiktų teisės aktų reikalavimus, neturi. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Kėdainių rajono savivaldybė, apskaitydama jos pareiÅ¡kime nurodytus daiktus, pažeistų kokių nors fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisės ir teisės aktų reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu atmetė M. R. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo; patenkino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiÅ¡kimÄ ir pripažino beÅ¡eimininkiais ir perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn 5 (penkis) statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nustatė, kad statiniai yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kadastro duomenys ir daiktinės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, M. R. užsakymu 2009 m. buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai, M. R. kreipėsi su prašymu dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 9290 M. R. prašymo dėl statinių įregistravimo netenkino.

13. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo teikiamų įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas M. R. įrodė aplinkybę, jog gyvenamajame name gyveno ir kitus statinius naudojo tam tikrÄ laikotarpį, tačiau neįrodė, kad statiniai buvo privatizuoti ir todėl gali bÅ«ti įgyjami įgyjamosios senaties bÅ«du.

15. Teismas, atsižvelgęs į sprendime nurodytÄ teismų praktikÄ , sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas ginčo statinius pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi.

16. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas M. R. siekia nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ sudegusio gyvenamojo namo liekanas – pamatus, bei nurodė, kad nagrinėjamu atveju sudegus namui laikytina, jog daiktas, kaip nuosavybės teisės objektas, yra žuvęs.

17. Teismas, nustatęs, kad kiti daiktai, į kuriuos yra praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ (Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)) pagal teisinę prigimtį laikytini antraeiliais daiktais (priklausiniais), kurių teisinę padėtį lemia pagrindinis daiktas, konstatavo, jog pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , įgyjamoji senatis į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytus gyvenamojo namo priklausinius negali bÅ«ti nustatyta, kadangi jie negali bÅ«ti savarankiÅ¡ki nuosavybės teisės objektai.

18. Teismas nustatė, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu M. R. buvo informuotas apie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo beÅ¡eimininkiai procedÅ«ros pradėjimÄ .

19. Teismas, įvertinęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atliktus veiksmus renkant informacijÄ apie statinius, aktyviai teikiant duomenis teismui, laikė, kad M. R. per teismÄ pareiÅ¡kus turtines pretenzijas, Kėdainių rajono savivaldybės administracija tinkamai įgyvendino pareigÄ atlikti papildomÄ statinių patikrinimÄ .

20. Teismas pripažino, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracija tinkamai ir laiku atliko visas reikalingas turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu procedÅ«ras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisykles.

21. Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų nustatęs, kad statiniai niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekas kitas nėra dėl jų kreipęsis ar pranešęs apie savo teises į juos, konstatavo, kad Å¡is turtas neturi savininko, sÄ Å¾iningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl sprendė, jog pastatai gali bÅ«ti pripažinti beÅ¡eimininkiais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 22.

Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas M. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja CK 4.38 straipsniui, kuris numato, kad nuosavybės teisės objektu gali bÅ«ti daiktas ir kitas turtas. Gyvenamojo namo pamatai yra daiktas, į kurį gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė. 2013 metais sudegus gyvenamojo namo daliai, liko nepažeisti gyvenamojo namo pamatai.

Dėl Å¡ios aplinkybės byloje ginčo nėra. Gyvenamojo namo pamatai, t. y. gyvenamojo namo dalis, į kuriÄ gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė. Pirmos instancijos teismas ydingai nustatęs, kad gyvenamojo namo pamatai (materialusis objektas) negali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu, pažeidė CK 1.97 ir 1.98 straipsnių nuostatas. 22.2. Skundžiamame sprendime nėra nurodyti argumentai, kodėl gyvenamojo namo pamatai, teismo nuomone, nėra nuosavybės teisės objektas, teismas netyrė ir nevertino bylos aplinkybių bei įrodymų, nenurodė kokia įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamojo namo pamatai nėra nuosavybės teisės objektas. 22.3.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, nagrinėdamas tiek pareiÅ¡kėjo M. R., tiek pareiÅ¡kėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiÅ¡kimus, tirdamas tas pačias aplinkybes, padarė visiÅ¡kai skirtingas, prieÅ¡taraujančias viena kitai iÅ¡vadas. IÅ¡ sprendimo turinio neaiÅ¡ku, kodėl vienu atveju (netenkindamas M. R. praÅ¡ymo) teismas laikosi nuomonės, kad nėra iÅ¡likęs daiktas kaip nuosavybės objektas, o kitu atveju (tenkindamas Kėdainių rajono savivaldybes administracijos pareiÅ¡kimÄ ) sprendė, jog daiktas yra iÅ¡likęs ir galima ji perduoti nuosavybėn. 22.4.

Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 4.13 straipsnį, reglamentuojantį antraeilius daiktus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir netyrė aplinkybių, ar tokie pastatai nėra savarankiÅ¡ki daiktai ir, ar jie neprarado tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2013 m. Å«kio pastatai ir kiemo statiniai, sudegus gyvenamajam namui iki pamatų, funkcionuoja atskirai, todėl turi ne antraeilio, bet pagrindinio daikto statusÄ . 22.5. Pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidÄ , nuspręsdamas, kad ginčo pastatai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybė.

Tokių duomenų byloje nėra. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad minėti pastatai nebuvo pastatyti valstybės, kad minėti pastatai priklausė kolÅ«kiečių kiemui. 22.6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pastatai yra valstybinė nuosavybė, klaidingai taikydamas CK 95 straipsnio redakcijÄ (galiojusiÄ iki 1994 m. gegužės 17 d.). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas apsigyveno ginčo pastatuose nuo 1994 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tuo metu buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybes forma – valstybinė nuosavybė.

Teismas, taikydamas įstatymÄ laike, privalėjo taikyti tÄ teisės normÄ , kuri galiojo teisinių santykių atsiradimo metu. CK 95 straipsnio redakcija (galiojusi 1994 m. gruodžio 15 d.) patvirtina, kad tuo metu Lietuvos Respublikoje jau buvo privati ir vieÅ¡oji nuosavybė. Taip pat buvo leidžiama miÅ¡ri nuosavybė, jeigu tai neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos įstatymams. 22.7. Teismas, nustatydamas teisėtÄ M. R. ginčo pastatų valdymÄ , neturėjo pagrindo tenkinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymo dėl Å¡ių statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiais.

Teismas akivaizdžiai pažeidė CK 4.57 straipsnio 2 dalies. 22.8. PareiÅ¡kėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos informacija apie ginčo statinių pripažinimÄ beÅ¡eimininkiais nebuvo tinkamai įforminta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. IÅ¡ byloje pateikto seniÅ«nijoje buvusio skelbimo teksto matyti, kad skelbimas yra nepasiraÅ¡ytas, nenurodytos vadovo pareigos, nėra jokio asmens vardo ir pavardes. Be to, skelbime pateikta netiksli informacija, kad siÅ«loma pripažinti buvusios mokyklos / mokslo paskirtis pastatÄ .

Byloje nėra jokių duomenų, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra buvusi mokykla. Ši skelbimo klaida galimai suklaidino asmenis, turinčius informacijos apie šio pastato kilmę bei pastatymo metus. Analogiška klaida yra nurodyta ir spaudoje esančiuose skelbimuose dėl ginčo pastatų. Apelianto nuomone, šie pažeidimai yra esminiai, kurie neleido teismui pripažinti ginčo pastatų bešeimininkiais. 22.9. Teismas nepagrįstai pripažino bešeimininkiais ūkinius pastatus bei kiemo statinius.

Å ie pastatai, buvo pastatyti skirtingu laikotarpiu nei gyvenamasis namas, todėl teismas, neiÅ¡nagrinėjęs Å¡io klausimo, negalėjo pripažinti pastatų beÅ¡eimininkiais. 22.10. Teismas negalėjo iÅ¡nagrinėti Å¡ios bylos ir atskleisti bylos esmės neiÅ¡sireikalavęs iÅ¡ VĮ Registrų centro archyvinės pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinės bylos. 22.11. PareiÅ¡kėja Kėdainių rajono savivaldybės administracija, praÅ¡ydama pripažinti ginčo statinius beÅ¡eimininkiu turtu, privalėjo į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti Ž.

R., nes priimtas teismo sprendimas pažeidžia jos teises. Apelianto nuomone, tai yra absoliuti vada panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . 22.12. Apeliantas yra įsitikinęs, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Apeliantas nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo teismui bylos nagrinėjimo eigoje, nes apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas sužinojo jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismo posėdžio metu teismas pareiÅ¡kėjo ir jo liudytojo atžvilgiu elgėsi nekorektiÅ¡kai.

Apeliantas tuo metu nesuprato, kad teismas jau yra priėmęs sprendimÄ Å¡ioje byloje dar iki bylos iÅ¡nagrinėjimo. Teismo elgesys patvirtino, kad sprendimas buvo suraÅ¡ytas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo. Taigi bylÄ sprendė Å¡aliÅ¡kas teismas, turintis iÅ¡ankstinę nuomonę apie bylos baigtį.

23. PareiÅ¡kėja Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 23.1. Apeliantas nepateikė įrodymų, ar gyvenamasis namas jam buvo suteiktas kaip darbuotojui nuomos teisėmis, ar nuosavybės teise. Jokių duomenų byloje apie Å¡io gyvenamojo namo ir jo kiemo statinių privatizavimÄ nėra, jų nepateikė nei apeliantas, nepatvirtino ir papildomai pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad yra visos sÄ lygos, numatytos CK4.68–4.71 straipsniuose. 23.2. Ä®raÅ¡ai namų Å«kio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais tik iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigijimo. Apeliantas (duomenys neskelbtini) kaime su Å¡eima gyvena nuo 1994 m. gruodžio 15 d., todėl Å¡ios nuostatos netaikomos.

Nežiūrint į tai, kada padarytas knygos įrašas, joks išvestinis dokumentas (šiuo atveju seniūno 2009 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 17-334) negali prieštarauti ar neatitikti pirminio šaltinio, namų ūkio knygos išrašo, t. y. pažyma, kurios duomenys neatitinka namų ūkio knygos įrašo duomenų, bet kokiu atveju negali sukelti teisinių padarinių, sukurti ir įtvirtinti nuosavybės teisių. 23.3. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, jog apeliantas taip pat buvo kolūkio (duomenys neskelbtini) kolūkinio kiemo narys, kad gyveno kolūkio kieme kartu su savo tėvais ir jam priklausė buvusio kolūkio (duomenys neskelbtini) turto dalis.

Šie argumentai atmestini, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 23.4. Nagrinėjant apelianto ir pareiškėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymus taikomos skirtingos specialiosios teisės normos, į kurias apeliaciniame skunde neatsižvelgta. 23.5. Apeliantas pirmosios instancijos teisme net neužsiminė ir neįrodinėjo, kad ūkiniai pastatai galėjo būti, buvo suteikti ir funkcionuoti atskirai kaip savarankiški daiktai.

Apeliantas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad yra visos sÄ lygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, taip pat nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų kaip buvo įsigyti statiniai, tai ir sudarė pagrindÄ iÅ¡ esmės atmesti apelianto praÅ¡ymÄ . 23.6. Teismas neturėjo pareigos atlikti papildomÄ Ä¯rodymų rinkimÄ ir vertinimÄ . Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliami klausimai ir ginčijami pareiÅ¡kėjo pripažinti faktai ir keliami klausimai tik apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negalėjo iÅ¡nagrinėti bylos ir atskleisti bylos esmės neiÅ¡reikalavęs papildomų įrodymų iÅ¡ VÄ® Registrų centro, yra nepagrįsti. 23.7. Nagrinėjamoje byloje net nėra pateikta duomenų apie kokių nors asmenų bandymus privatizuoti statinius. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgta į CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ . 23.8.

Pirmosios instancijos teisme ginčo dėl statinių identifikavimo nėra, apeliaciniame skunde pateikiami nepagrįsti argumentai, neva informacija galimai suklaidino asmenis ar archyvinės bylos išreikalavimas turėtų įtakos teisingam sprendimo priėmimui. 23.9. Teismo sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, taip pat gali būti ir atidėtas. Teismas buvo korektiškas. Pareiškėjas ir jo atstovas nereiškė nušalinimo. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu, visiškai niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti. 23.10.

Apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto žmonos įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ taip pat laikytini nepagrįstais, nes apeliantas remiasi vien jos deklaravimo duomenimis, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turtines teises.

24. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 24.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendime be pagrindo konstatavo, jog jis, pasinaudodamas įgyjamÄ ja senatimi, siekia įgyti valstybei ar savivaldybei priklausantį daiktÄ , nes į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos valstybės teisės. Jo teigimu, pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad Å¡is turtas buvo vieÅ¡Ä ja nuosavybe ir jis į jÄ negali įgyti nuosavybės teisės. 24.2.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumos yra akivaizdu, jog apelianto skunde nurodytas nekilnojamojo turto objektas nebuvo privatizuotas. Toks turtas galėjo bÅ«ti perleistas ne bet kokios sutarties, o tik įstatymo numatytos sandorio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimÄ ir CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vieÅ¡osios nuosavybė valdymÄ ir perleidimÄ , pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytas turtas gali bÅ«ti priskirtas vieÅ¡ajai nuosavybei. 24.3.

Ä®vertinus visus bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus pirmos instancijos teisme ir tai, kad privačios nuosavybės teisės objektais gali bÅ«ti tik suformuoti nekilnojamojo turto objektai, yra teisinis pagrindas teigti, kad apelianto skunde nurodytas nekilnojamasis turtas negali tapti jo nuosavybės objektu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

27. CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

28. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

29. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).

30. Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiÅ¡kinamas atsižvelgiant į Å¡ia norma siekiamus tikslus. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektais, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nuosavybės rÅ«Å¡ies pertvarkymo iÅ¡ vieÅ¡osios į privačiÄ teisinį reguliavimÄ .

AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, ypač kai turtas yra registruotas buvusių sovietinių organizacijų vardu, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011) yra pabrėžusi, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.

31. Tokia skirtinga vieÅ¡Ä ja ir privačiÄ ja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sÄ Å¾iningai įgijus daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdant jį visÄ Ä¯gyjamosios senaties terminÄ iÅ¡ryÅ¡kina draudimo įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtÄ griežtumÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

32. Byloje nustatyta, kad pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – pastatai), į kuriuos pareiÅ¡kėjas M. R. (toliau – pareiÅ¡kėjas arba apeliantas) praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktÄ , yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Kadastro duomenys ir daiktinės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. PareiÅ¡kėjo užsakymu 2009 metais buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai. VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2009 m. birželio 25 d. priėmė sprendimÄ Nr. 9290 atsisakyti tenkinti M. R. praÅ¡ymÄ dėl statinių įregistravimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno apskrities archyvo 2009 m. gegužės 6 d. pažymoje nurodyta, jog Kėdainių rajono Kėdainių apylinkės Tarybos ir virÅ¡aičio dokumentų fonde, 1986–1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas G.

V., B. Å«kis. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2009 m. birželio 23 d. pažymoje nurodyta, kad M. R. vardu 2002 m. spalio 1 d. užregistruoti pastatai, tačiau apie jų įsigijimo bÅ«dÄ seniÅ«nija duomenų neturi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo teikiamų įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas įrodė aplinkybę, jog gyvenamajame name gyveno ir kitus statinius naudojo tam tikrÄ laikotarpį, tačiau neįrodė, kad statiniai buvo privatizuoti ir todėl gali bÅ«ti įgyjami įgyjamosios senaties bÅ«du.

Atsižvelgęs į skundžiamame sprendime nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju yra taikytinas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi.

33. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pastatai, į kuriuos pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , yra tie patys, kuriuos suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustačius, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto, jog statiniai niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekas kitas nėra dėl jų kreipęsis ar pranešęs apie savo teises į juos, Å¡is turtas neturi savininko, sÄ Å¾iningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl pastatai pripažintini beÅ¡eimininkiais (CK 4.57 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė bylai svarbių aplinkybių, kas sutrukdė atskleisti bylos esmę.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo vykusių nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų transformavimo procesų, nesiaiÅ¡kino pastatų kilmės. Jau minėta Kauno apskrities archyvo 2009 m. gegužės 6 d. pažyma liudija, kad pastatuose gyvenusi V. G. gyveno kolÅ«kio (duomenys neskelbtini) pastate (1986–1990 m. (duomenys neskelbtini) Å«kinėje knygoje esantis įraÅ¡as). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaime su Å¡eima gyvena nuo 1994 m. gruodžio 15 d., kuomet (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje dirbo veterinarijos gydytoju ir Å¡i bendrovė jam suteikė gyvenamÄ sias patalpas, t. y. gyvenamÄ jį namÄ .

36. Po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo vykdant ekonomikos reformÄ kolÅ«kiai galėjo bÅ«ti pertvarkomi į žemės Å«kio bendroves, privatizavus jų turtÄ pagal galiojusius teisės aktus. KolÅ«kio, kaip žemės Å«kio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos.

37. Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektÄ sudaro žemės Å«kio įmonių turtas, iÅ¡skyrus grÄ Å¾inamÄ savininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ numatytiems asmenims. Pagal įstatymo 8 straipsnį privatizuojamos žemės Å«kio įmonės administracija inventorizuoja ir perkainoja įmonės turtÄ .

Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, privatizavus žemės Å«kio įmonę, apylinkės agrarinės reformos tarnybos teikimu valstybinis valdymo organas, kurio reguliavimo sferoje buvo privatizuojama įmonė, priima sprendimÄ tokiÄ Ä¯monę likviduoti arba reorganizuoti įstatymų nustatyta tvarka, pavesdamas likvidacinės komisijos funkcijas apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Pažymėtina, kad 1993 m. balandžio 7 d. įstatymu Nr. I-123 buvo pakeistas Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnis, nustatant, jog po 1993 m. gegužės 3 d. likęs neprivatizuotas turtas iki 1993 m. birželio 15 d. privatizuojamas 3 straipsnio 1–7 punktuose iÅ¡vardytiems asmenims už 5 straipsnyje nurodytas lėšas (straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis įstatymo 14 straipsniu (1993 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. I-123 redakcija, galiojanti nuo 1993 m. gegužės 3 d.) taip pat 13 straipsniu (1991 m. liepos 30 d. įstatymo Nr. I-1624 redakcija, galiojusi iki 1993 m. gegužės 2 d.), privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 889 „Dėl disponavimo valstybei priklausančiais žemės Å«kio bendrovių pajais“ 1 punkte nustatyta, kad neprivatizuota žemės Å«kio bendrovių, įsteigtų privatizavus žemės Å«kio įmones pagal Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymÄ , turto dalis laikoma valstybės turtiniu įnaÅ¡u į Å¡ias bendroves.

Valstybės turtinis įnaÅ¡as įskaitomas į bendrovės pagrindinį kapitalÄ kaip valstybei priklausantis pajus. Rajono valdyba disponuoja valstybei priklausančiu bendrovės pajumi ir turi visas bendrovės nario turtines ir neturtines teises bei pareigas. To paties Vyriausybės nutarimo 2 punkte reglamentuojama valstybei priklausančio pajaus dalies bendrovės pagrindiniame kapitale mažinamo galimybė. Viena tokių galimybių įtvirtinta nutarimo 2.2 papunktyje (1992 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 889 redakcija, galiojusi iki 1993 m. lapkričio 18 d.) – valstybei priklausančio pajaus dalis gali bÅ«ti mažinama privatizuojant neprivatizuotÄ bendrovės turto dalį pagal Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo antrojo etapo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 522.

38. PareiÅ¡kėjas teigia, kad likvidavus (duomenys neskelbtini) kolÅ«kį, Å¡io kolÅ«kio turtas perėjo (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, tačiau įrodymų nepateikė. Nėra duomenų ir apie tai, kaip (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto klausimas buvo iÅ¡spręstas likvidavus Å¡iÄ bendrovę. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). PareiÅ¡kėjo apsigyvenimo ginčo pastate metu galiojusio Civilinio kodekso 95 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 1994 m. birželio 10 d.) numatė, kad Lietuvos Respublikoje yra privati ir vieÅ¡oji nuosavybė, taip pat leidžiama miÅ¡ri nuosavybė, jeigu tai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

39. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę: kieno – valstybės (savivaldybės) ar žemės Å«kio bendrovės – nuosavybės teise valdomÄ pastatÄ pradėjo 1994 m. gruodžio mėn. valdyti (įsikėlė gyventi) pareiÅ¡kėjas. Tuo tarpu dėl Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės byloje duomenų nėra. Bylos duomenys neteikia pagrindo nei iÅ¡vadai, kad namas buvo privatizuotas (bendrovės nuosavybė), nei kad nebuvo privatizuotas (ir tapo valstybės nuosavybė).

Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai taikė CK 4.69 straipsnio 3 dalį, nepažeidė Å¡ios materialiosios teisės. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepagrindė savo iÅ¡vados, kokiu pagrindu ir kokių faktinių aplinkybių sudėtimi remiantis nusprendė, jog pastatai yra valstybės nuosavybė. Skundžiamu sprendimu nebuvo vertinama, ar konstatuota aplinkybė, jog ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo turtas yra valstybės nuosavybė teisės aktų pagrindu, nurodant negaliojančios redakcijos CK 95 straipsnio nuostatas.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2020 m. liepos 16 d. pažyma Nr. A-2-453 liudija apie tai, kad likviduotų įmonių archyve saugomuose Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės bendrovės dokumentuose nerasta duomenų apie Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės bendrovės perduotus (suteiktus) pastatus M. R. ir V. G., tačiau nesant paties paklausimo, į kurį archyvas pateikė atsakymÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima spręsti, ar archyve saugomuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, ar statiniai nebuvo perduoti žemės Å«kio bendrovei, nebuvo įtraukti į jos balansÄ , nebuvo privatizuoti, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog statiniai valstybės nuosavybėn perėjo teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Tačiau sprendžia, kad tik patikrinus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su ginčo nekilnojamojo turto (ne)priklausomumu valstybei ar savivaldybei ir taip konstatavus ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ (ne)esant įgyjamosios senaties objektu, galima svarstyti kitus argumentus ir teiginius dėl sÄ Å¾iningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo įgyjamÄ ja senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013).

41. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ sprendimo turinio neaiÅ¡ku, kodėl vienu atveju (netenkindamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo) teismas laikosi nuomonės, kad nėra iÅ¡likęs daiktas kaip nuosavybės objektas, o kitu atveju (tenkindamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiÅ¡kimÄ ) sprendė, jog daiktas yra iÅ¡likęs ir galima jį perduoti. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su Å¡iais apelianto argumentais.

42. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8.5 papunktį naujo statinio statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ ) statinį. Statinys laikomas visiÅ¡kai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės pavirÅ¡iumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant byloje pareikÅ¡tus reikalavimus bei vertinant aplinkybę, ar yra iÅ¡likęs gyvenamasis namas, yra aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, pateiktas 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020, nors faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos, kad nei CK, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto iÅ¡nykimo sampratos. Atsižvelgdamas į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sÄ vokų turinį, Å¡iuo klausimu kasacinis teismas suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktÄ â€“ t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės pavirÅ¡iumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), iÅ¡skyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra iÅ¡nykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi bÅ«ti iÅ¡registruoti.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nepagrindęs savo iÅ¡vados dėl ginčo statinių priklausomumo valstybei ir tuo pagrindu atmesdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ pripažinti juos įgijus nuosavybės teisę į ginčo turtÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi, vadovaudamasis tais pačiais įrodymais sprendė, jog suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija pagrindė savo reikalavimÄ pripažinti juos beÅ¡eimininkiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, ar vertinami kaip valstybės nuosavybės objektai pastatai pripažintini beÅ¡eimininkiu turtu.

Pastebėtina, kad ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija tik nurodo statinių paskirtį, jų koordinates, tačiau jokių objektyvių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikia. PrieÅ¡ingai, 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu VÄ® Registrų centras pateikdamas informacijÄ minėtam suinteresuotam asmeniui nurodo, kad duomenų apie statinių, praÅ¡yme minimų 3, 4, 5, 6, 7 punktuose, atliktus kadastrinius matavimus, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyve ir posistemėje „Matininkas“ nėra.

45. Konstatuojama, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiÄ sias teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutÄ . Nustatyti materialiosios ir procesinės teisės pažeidimai, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliacijÄ , negali bÅ«ti paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepagrindė rezoliucinėje sprendimo dalyje iÅ¡sakytų savo prieÅ¡taringų iÅ¡vadų, kokiu pagrindu ir kokių faktinių aplinkybių sudėtimi remiantis nusprendė, jog pastatai yra valstybės nuosavybė, ir tuo pagrindu buvo atmestas pareiÅ¡kėjo reikalavimas, tuo tarpu suinteresuoto asmens reikalavimas dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu tenkintas, teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi ir civilinė byla pirmosios instancijos teismui grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi.

Spęsdamas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį klausimÄ teismas yra aktyvus, t. y. teismas turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

46. BylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimo, nes visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, įskaitant ir Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusias su Å¡alių turėtomis atstovavimo iÅ¡laidomis, turės bÅ«ti paskirstytos bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo iÅ¡sprendimo rezultatÄ (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė