Legislator Case Law & Legislation
d8832727-2ca9-4ba4-a793-e1b9a3872e40 AI generated

Lithuanian court dismisses inheritance claim due to unfulfilled testamentary conditions and partially allows appeal on court costs.

Case Number d8832727-2ca9-4ba4-a793-e1b9a3872e40
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the plaintiff's claims to be recognized as a co-owner and to have the defendant excluded from inheritance due to unfulfilled testamentary conditions. The court found the conditions objectively impossible to fulfill, negating the defendant's right to inherit under the will, while rejecting other requests as baseless. Consequently, the first-instance judgment was upheld in substance, but the court costs awarded to the plaintiff were reduced to correct a valuation error.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 1.67 para. 2; Art. 6.30 para. 3; Civil Procedure Code Art. 93 para. 1; Civil Procedure Code Art. 98: When testamentary conditions are objectively impossible to fulfill, the testator's heirs lose the right to inherit under the will, and court costs must be adjusted based on accurate asset valuation.

Keywords

AI generated
unfulfilled testamentary conditions inheritance rights negation co-ownership recognition court costs adjustment asset valuation error impossible performance appellate review outcome

Cited Legislation

AI generated
Lithuanian Civil Code Art. 1.67 para. 2
Lithuanian Civil Code Art. 6.30 para. 3
Lithuanian Civil Procedure Code Art. 93 para. 1
Lithuanian Civil Procedure Code Art. 98

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                               Civilinė byla Nr. e2A-264-357/2017                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00699-2016-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.6.1.;                                                                                  2.4.2.9.1.; 2.5.4.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.4.; 3.3.1.14.;                                                                                  3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.                                                                                (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei R. S. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, paveldėjimo teisės nuginčijimo, be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) Pripažinti, jog ieÅ¡kovas V. B. yra velionės sutuoktinės J. Å . nekilnojamojo bei kilnojamojo turto bendraturtis, turintis 50 procentų turto dalies nuosavybe bendrosios dalinės nuosavybės teise, o bÅ«tent šį konkretų turtÄ (visa apimtimi), Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0621 hj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1010 Eur; NeregistruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vertė -15000 Eur; GaraÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 554 Eur; Ūkinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 213 Eur; Å ulinį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 37 Eur; Automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur;

2) Pripažinti, jog atsakovė R. S. nėra įpėdinė, turinti teisę į J. Å . palikimÄ ;

3) Ä®pareigoti atsakovę R. S. grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ (pasisavintÄ ) turtÄ : skalbyklę (duomenys neskelbtini) 290 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ už 290 Eur, Å¡aldiklį (duomenys neskelbtini) už 290 Eur, dujinę viryklę (duomenys neskelbtini) už 260 Eur, kompiuterį už 1000 Eur, mikrobangų krosnelę už 87 Eur, spintÄ už 203 Eur, prieÅ¡kambario baldų komplektÄ už 232 Eur, indų - puodų rinkinį už 724 Eur, televizorių (duomenys neskelbtini) 240 Eur vertės, taip pat jai pervestÄ J. Å . pensijos likutį 169,72 Eur;

4) įpareigoti atsakovę R. S. perduoti pakeistos buto (duomenys neskelbtini), spynos raktus. Prašė priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. kartu, kaip sutuoktiniai gyveno su J. Å .. 2015 m. lapkričio 9 dienÄ , J. Å . jau ilgÄ laikÄ sergant lėtine liga, jis su J. Å . susituokė. Gyvendami kartu, per 17 metų jis ir jo sugyventinė įgijo daug įvairaus turto. Kadangi buvo nesusituokę, sutarė, jog J. Å . bendrÄ turtÄ užraÅ¡ys ieÅ¡kovui testamentu, tokiu bÅ«du užtikrindama, kad jo turtiniai interesai bÅ«tų apsaugoti jos mirties atveju.

Tačiau likus keletui mėnesių iki mirties slapta nuo jo J. Å . testamentÄ pakeitė ir visÄ turtÄ paliko savo dukterėčiai R. S., 2015 m. gegužės 4 d. testamente nurodydama sÄ lygÄ â€“ įpareigojimÄ palikimo gavėjai testatorę palaidoti. Nieko nežinodamas apie tokiÄ sÄ lygÄ , jis pats savo lėšomis ir kitais iÅ¡tekliais sutuoktinę J. Å . palaidojo, už tai gavo atitinkamas iÅ¡mokas iÅ¡ savivaldybės socialinės rÅ«pybos ir paramos skyriaus, ir tik pasibaigus laidotuvėms atsakovė pasakė, jog yra vienintelė testamentinė įpėdinė ir tuoj pat paėmė iÅ¡ jo raktus nuo buto.

Todėl praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė neįvykdė 2015-05-04 testamento sÄ lygos palaidoti palikėjÄ ir dėl to negali gauti palikimo pagal testamentÄ , taip pat praÅ¡o pripažinti, kad jį su J. Å . siejo jungtinės veiklos santykiai, kurių pasėkoje buvo sukurta dviejų asmenų bendroji dalinė nuosavybė ir pripažinti ½ dalį jo dalimi. Atsakovė R. S. ieÅ¡kinį prašė atmesti ir nurodė, kad sutinka ieÅ¡kovui atlyginti jo turėtas laidojimo iÅ¡laidas, siÅ«lė ieÅ¡kovui sumokėti Å¡ias iÅ¡laidas, tačiau Å¡is atsisakė paimti pinigus.

Net ir laikant, kad testamente nurodytÄ jos prievolę palaidoti tetÄ yra CK 5.36 straipsnio 1 dalyje nurodyta sÄ lyga, kuriÄ neįvykdžius ji negalėtų paveldėti turto pagal testamentÄ , ieÅ¡kovo aktyvÅ«s veiksmai padėjo Å¡iai sÄ lygai atsirasti, Å¡i sÄ lyga yra naudinga tik ieÅ¡kovui. Todėl turėtų bÅ«ti pripažinta, kad Å¡ios sÄ lygos nebuvo. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų iÅ¡kreipta testatorės valia turtÄ palikti jai, o ieÅ¡kovas, iÅ¡leidęs santykinai nedidelę sumÄ laidotuvėms, įgytų neproporcingai dideles teises į palikėjos turtÄ .

IeÅ¡kovo ir J. Å . santykiai buvo nepastovÅ«s, komplikuoti, ji abejoja ieÅ¡kovo teiginiais, kad su J. Å . nuo 1998 metų gyveno kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė, kad ieÅ¡kovui V. B., ir J. Å . (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po ½ dalį: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0621 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas, vietoje jo stovi gyvenamasis namas), garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – Å¡ulinys, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. atsakovės R. S. naudai 700,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, 78,04 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, 9,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovės R. S. 9,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetÄ . Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus panaikino.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų, atsakovės paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų spręstina, jog ieÅ¡kovas su J. Å . gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrÄ Å«kį iki santuokos įregistravimo, kad neįregistravę santuokos, ieÅ¡kovas su J. Å . kartu kaip sugyventiniai pragyveno apie 17 metų, t. y. nuo 1998 metų rudens iki (duomenys neskelbtini), kai įregistravo bažnytinę santuokÄ .

Nors vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu, tačiau, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, atsakovės paaiÅ¡kinimu, liudytojų parodymais apie bendrÄ gyvenimÄ , į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (fotonuotraukomis) nustatytos aplinkybės, kad V. B. ir J. Å . tikrai gyveno kartu, J. Å . turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, nekilnojamo turto, jie tvarkė bendrÄ Å«kį, gerino J. Å . priklausantį turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu.

V. B. pradėdamas gyventi kartu su J. Å . savo asmeninio turto neturėjo, gyvenant kartu jis dirbo su pertraukomis ir gavo pajamas, kurios buvo mažesnės, nei J. Å ., tačiau savo darbu tvarkant sodo sklypÄ , gerinant žemės kokybę, atstatant sodo namelį, statant Å¡ulinį, Å¡iltnamį, garaÅ¾Ä , remontuojant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), garažus, esančius (duomenys neskelbtini), jis daugiau prisidėjo pačiu darbu, nei pati J. Å .. Tokios nustatytos bylos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo V.

B. ir J. Å . susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o dalis ginčo turto buvo sukurta bendra Å¡alių veikla. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visas nekilnojamas turtas yra registruotas J. Å . vardu, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995-06-17, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-11-26, t. y. ieÅ¡kovui dar negyvenant kartu su J. Å .. Iki ieÅ¡kovui pradedant kartu gyventi su J. Å . ir gyvenant kartu jo gautos pajamos sudarė apie 114 Eur kas mėnesį, kai tuo tarpu J.

Å . gaunamos pajamos sudarė iki 2009 metų siekė apie 868 Eur (3000 Lt), o nuo 2009 gaunama pensija sudarė 288 Eur (924,46 Lt ir 70,00 Lt naÅ¡lės pensija). 2005 metais J. Å . pardavė butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje už 28246 Eur (63000 Lt), o nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje už 8173 Eur (28000 Lt), taip pat J. Å . turėjo santaupų bankuose, nes tai patvirtina byloje esantys bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. Darė iÅ¡vadÄ , kad J. Å . indėlis kuriant bendrÄ turtÄ buvo ryÅ¡kiai didesnis, nei ieÅ¡kovo V.

B.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis skyrė lėšas statybinių medžiagų pirkimui, todėl laikė, kad tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys nebaigtos statybos gyvenamas namas, ūkinis pastatas, šulinys, kiti statiniai yra įgyti, sutvarkyti iš bendrų lėšų. Taip pat laikė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas ieškovo ir J. Š. bendromis lėšomis, nes ieškovas automobilį prižiūrėjo, remontavo, vežiojo J.

Å . pas gydytojus. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo nurodė, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs įrodymų, koks jo konkretus indėlis į bendrai su J. Å . valdytÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , tik tvirtino, kad jis daug prisidėjo remontuojant, prižiÅ«rint, gerinant įsigytÄ turtÄ nepateikė raÅ¡ytinių duomenų, kiek jis konkrečiai prisidėjo pinigais prie turto pirkimo, tik, nurodė, kad pinigus kaupdavo kartu, buitinę technikÄ Ä¯sigijo kartu, bute atliko remontÄ , taip pat turėjo apie 868 Eur (3000 Lt) grynų pinigų.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo V. B. piniginis įnaÅ¡as į sukurtÄ bendrÄ jÄ nuosavybę nekilnojamajame ir kilnojamajame turte yra žymiai mažesnis, nei J. Å ., kÄ patvirtina buto pirkimo-pardavimo sandoriai, gaunamo darbo užmokesčio dydžiai, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sukÅ«rė ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0621 ha, vidutinė rinkos vertė – 1010 Eur; sodo pastato, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3010 Eur (nugriautas; vietoje jo stovi gyvenamasis namas), garažo, (duomenys neskelbtini), Å«kino pastato, inžinerinių statinių, automobilio (duomenys neskelbtini).

Viso Å¡io turto sumÄ nurodė 19 114 Eur, o ½ dalį 9557 Eur. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino R. S. apie J. Å . mirtį pranešęs pavėluotai, todėl atsakovė net negalėjo organizuoti laidotuvių. J. Å . paskutinio testamento turinys yra aiÅ¡kus, jos valia buvo priklausantį turtÄ palikti atsakovei R. S.. Po testamento sudarymo iki J. Å . mirties praėjo beveik 7 mėnesiai ir J. Å . galėjo šį testamentÄ pakeisti bet kada, tačiau ji Å¡io nepadarė.

J. Å . savo valios testamente nepakeitė ir po santuokos su ieÅ¡kovu sudarymo, todėl teismas laikė, neįrodytu daromo spaudimo sudaryti testamentÄ atsakovės naudai. Tai nėra ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir CK 5.36 straipsnio 1 dalyje nurodyta sÄ lyga, kuriÄ neįvykdžius atsakovė neturi teisės paveldėti mirusios tetos turtÄ . IeÅ¡kovui su J. Å . įregistravus santuokÄ , jis pagal CK 5.13 straipsnį, tapo įstatyminiu įpėdiniu, kas jam, kaip sutuoktiniui, suteikė teisę organizuoti laidotuves. IeÅ¡kovas savo lėšomis palaidojęs J.

Å ., laikomas trečiuoju asmeniu, įvykdžiusiu prievolę už atsakovę. Todėl ieÅ¡kovas V. B. turi teisę iÅ¡ atsakovės reikalauti atlyginti turėtas laidojimo iÅ¡laidas (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kitus reikalavimus laikė iÅ¡vestiniais ir dėl jų nepasisakė.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. B. praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl ieÅ¡kovo turto dalies bendrojoje nuosavybėje nurodo, kad teismas nemotyvavo, kuo remdamasis nustatė, kad sugyventiniai J. Å . ir V. B. kÅ«rė turtÄ ne lygiomis dalimis, o proporcingai skirtoms lėšoms. Byloje be pagrindo paneigta lygių dalių prezumpcija. Sprendžiant klausimÄ dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto padalijimo, galioja CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad partnerių įnaÅ¡ai į bendrÄ turtÄ yra lygÅ«s. 2007 metais J.

Å . testamentu ieÅ¡kovui V. B. pripažinta teisė į dalį buto (duomenys neskelbtini), 2014-12-15 sudarytu testamentu J. Å . nurodė visÄ turtÄ paliekanti ieÅ¡kovui V. B., 2015-05-04 testamentu J. Å . visÄ savo turtÄ nurodė paliekanti atsakovei R. S.. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jungtinės veiklos (gyvenimo kartu) metu J. Å . su V. B. buvo susitarusi, kad tik tam tikra dalis turto bus bendra. Iki pat 2015 melų (kai faktiÅ¡kai visas ginčo turtas jau buvo sukurtas ir padarytas) susitarimas buvo dėl visiÅ¡ko bendrumo ir lygių dalių, kad matyti ir iÅ¡ liudytojų parodymų, ir iÅ¡ ankstesniųjų testamentų.

Dėl ieÅ¡kovo indėlio apimties nurodo, kad partnerių įnaÅ¡ais pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai. Preziumuojama, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtines veiklos sutartis nenustato ko kita. IeÅ¡kovas įrodinėjo prisidėjęs tiek prie sodybos (duomenys neskelbtini) gerinimo, tiek prie buto (duomenys neskelbtini), tiek prie garažų (duomenys neskelbtini), tačiau bÅ«tent atsižvelgiant į jo įnaÅ¡Ä turto visumoje, prašė atidalinti iÅ¡ bendro balanso natÅ«ra 100% sodybos (duomenys neskelbtini).

Teismas visiÅ¡kai neanalizavo, ar prisidėjimas prie garažų buvo esminis, kokia darbų bute vertė. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes nurodė. Dėl ieÅ¡kovo pajamų teigia, kad gyvenant kartu ir vedant visiÅ¡kai bendrÄ Å«kį, reikėtų taikyti Å¡eimos teisės analogijÄ ir pripažinti, jog tiek paties ieÅ¡kovo V. B., tiek J. Å . darbinės veiklos pajamos buvo bendros. V. B. iÅ¡ esmės neturėjo kada dirbti, nes nuolat meistravo namuose - atliko pilnÄ remontÄ bute (duomenys neskelbtini), įsigijo garažų blokÄ numatydami, kad bÅ«tinus remonto darbus (vartų keitimÄ , restauracijÄ , pilnÄ vidaus remontÄ ) atliks bÅ«tent ieÅ¡kovas, o ne samdomi asmenys.

Taip pat sugyventiniai buvo sutarę, kad ieÅ¡kovas savo jėgomis ir iÅ¡tekliais pasirÅ«pins visais sodybos (duomenys neskelbtini), statybos darbais. Dėl atsakovės nepripažinimo testamentine įpėdine teigia, kad ieÅ¡kovas neginčijo paties testamento, o ginčijo tik atsakovės teisę paveldėti po J. Å . mirties ir prašė nepripažinti R. S. įpėdine, turinčia teise į J. Å . palikimÄ (LR CK 5.8. 5.9 str.). Jeigu testamente sÄ lyga nustatyta kaip palikimo priėmimo sÄ lyga, įpėdinis negali priimti palikimo, kol neįvykdys sÄ lygos.

Teismų praktikoje (pvz., civilinė byla Nr. 2A-484-275/2012) įpareigojimas palaidoti pateikiamas kaip testamento sÄ lygos pavyzdys. Laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo tarpusavio pareiga sieja tik įstatyminius įpėdinius, CK 5.59 straipsnio nuostatos taikomos įpėdiniui, pradėjusiam valdyti paveldimÄ turtÄ (Kasacinio teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Teismas be pagrindo nurodė jį tapus įstatyminiu įpėdiniu, nes byloje nagrinėjama situacija, kai visas turtas testamentu paliktas atsakovei su sÄ lyga palaidoti testatorę.

Atsakovė R. S. testatorės įpareigojimo jÄ palaidoti neįvykdė ir todėl neturi teisės paveldėti pagal testamentÄ . Kad sÄ lyga liko neįvykdyta, kalta iÅ¡imtinai pati atsakovė, nes apeliantas bÅ«tų pranešęs, jei bÅ«tų žinojęs apie testamento sÄ lygÄ . Dėl turto vertės teigia, kad turto vertė yra 17 114 Eur, atitinkamai l/2 dalis sudaro 8557 Eur. Apeliantas praÅ¡o perskaičiuoti ieÅ¡kovui tenkančiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį. Atsakovė R. S. pateiktu atsiliepimu praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo V.

B. apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. atsakovei R. S. priteisti 400,00 Eur iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Nurodo, kad ieÅ¡kovas V. B. Mažeikių rajono apylinkės teismui įteiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jo ir (duomenys neskelbtini) mirusios J. Å . įsigytÄ turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, nuosavybės teise priteisti jam dalį turto, panaikinti atsakovės R. S. paveldėjimo pagal testamentÄ teisę ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ jos be pagrindo įgytÄ turtÄ .

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo aiÅ¡kinamasi, kaip reikia suprasti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovo noras buvo toks, kad padalinant visÄ jo ir J. Å . gyvenant kartu įsigytÄ turtÄ , jam priklauso ½ dalis Å¡io turto ir turi bÅ«ti priteistas visas (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas su statiniais bei visas automobilis. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo 37 892,00 Eur ieÅ¡kinio kainÄ , kuriÄ skaičiuojant pagal jo ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų kainas neįmanoma sutikslinti.

IeÅ¡kovas laiko, kad gyvenant kartu su J. Å ., jis savo santaupomis ir lėšomis prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) esančio buto įsigijimo, kartu su J. Å . jį suremontavo, įrengė vandens filtrus, supirko kitus daiktus ir baldus už 5 528,00 eurų, šį butÄ bei jame esančius daiktus laiko bendrÄ ja daline nuosavybe. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis prisidėjo prie buto pirkimo, jo remonto ar kitų daiktų bei automobilių įsigijimo ir be pagrindo šį butÄ ir jame esančius daiktus laiko daline jo ir J.

Å . nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto bendrÄ masę. J. Å . visÄ laikÄ gyveno su mama Å¡iame bute, o ieÅ¡kovas gyveno sode, butas ir jame esantys daiktai nebuvo J. Å . įnaÅ¡as įneÅ¡tas į bendrÄ veiklÄ (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovui ir J. Å . gyvenant kartu buvo įsigytas turtas - garažas ir po juo esantis žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). J. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, buvo pastatytas garažas, Å«kinis pastas, Å¡ulinys.

Å iame sklype J. Å . asmeninės nuosavybės teise iki pradedant gyventi kartu su ieÅ¡kovu buvo pastatytas sodo namas, kuris sunaikintas. J. Å . pradėjo statyti naujÄ , didesnį namÄ iÅ¡ gautos draudimo iÅ¡mokos ir savo turėtų santaupų bei pajamų mokėjo už statybines medžiagas ir samdomų darbininkų darbÄ . Å is žemės sklypas buvo asmeninė J. Å . nuosavybė, statiniai didžia dalimi buvo pastatyti už J. Å . asmenines lėšas. Todėl atsakovės manymu, ieÅ¡kovui neturėtų bÅ«ti pripažinta dalis nuosavybės teisių į šį turtÄ , o tuo labiau priteistas visas Å¡is turtas.

PrieÅ¡ingu atveju, J. Å . nuosavybėje liktų tik (duomenys neskelbtini) esantis garažas su žemės sklypu, kurių bendra vertė 2 550,00 eurų, o ieÅ¡kovui atitektų turto už 16 874,00 eurus ir visiÅ¡kai bÅ«tų neatsižvelgta į tai, kad žemės sklypas ir senasis namas priklausė J. Å . asmeninės nuosavybės teise. Teismas negalėjo spręsti dėl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos ieÅ¡kovui priteisimo, nes nėra nustatyta Å¡io turto rinkos kaina. Be to, tokio sprendimo priėmimui iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo bandymas užginčyti atsakovės teisę į palikimÄ pagal testamentÄ ir siekis užvaldyti visÄ J.

Å . turtÄ . Dėl atsakovės nepripažinimo testamentine įpėdine nurodo, kad R. S. su savo tėvu jÄ bÅ«tų palaidojusi ir be testamentinio įpareigojimo, vadovaujantis bendražmogiÅ¡komis bei giminiÅ¡komis elgesio normomis, bet nespėjo ir negalėjo, nes ieÅ¡kovas (kaip tetos sutuoktinis) pats ėmėsi iniciatyvos ir organizavo J. Å . laidotuves, o apie tetos mirtį atsakovei pranešė tik sekančiÄ dienÄ , kada teta jau buvo paÅ¡arvota. Atsakovė jau buvo nurodžiusi atsiliepime į ieÅ¡kinį, kad J.

Å . santykiai su ieÅ¡kovu buvo permainingi, nes ieÅ¡kovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Å ių santykių permainingumÄ Ä¯rodo ir tetos sudaryti trys testamentai su skirtingu palikimo paskirstymu. IeÅ¡kovo aktyvÅ«s veiksmai lėmė, kad atsakovė negalėjo įvykdyti J. Å . testamente nurodyto įpareigojimo palaidoti tetÄ . IeÅ¡kovui buvo naudinga pasiekti, kad atsakovė neįvykdytų testamentinio įpareigojimo (sÄ lygos), numatyto CK 5.36 straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovas neigdamas atsakovės teisę paveldėti pagal testamentÄ siekia tetos turtÄ užvaldyti kaip sutuoktinis.

NesÄ Å¾iningi, iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui naudingi veiksmai, sukliudė atsakovei pačiai palaidoti J. Å . ir taip įvykdyti testatorės įpareigojimÄ . Todėl turėtų bÅ«ti pripažinta, kad Å¡ios sÄ lygos nebuvo (CK 1.67 straipsnio 2 dalis, 6.30 straipsnio 3 dalis). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta J. Å . valia turtÄ palikti atsakovei, o ieÅ¡kovas įgytų neproporcingai dideles teises į mirusiosios turtÄ . Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos ne tik atsakovės teisės, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai.

Nurodo, kad atsakovė sutinka ir yra pasiruoÅ¡usi remiantis CK 6.50 straipsniu ieÅ¡kovui atlyginti jo turėtas J. Å . laidotuvių iÅ¡laidas, kurių nepadengia jo gauta 304 eurų laidojimo paÅ¡alpa, ir tai ji aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė teismo posėdžio metu. Atsakovės manymu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atsakovę R. S. pripažinti neturinčiÄ teisės paveldėti pagal testamentÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. B. ir J. Å . (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, santuoka registruota (duomenys neskelbtini), J. Å . mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas V. B. yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre J. Å . vardu yra registruotas Å¡is turtas:

1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0624 ha, vidutinė rinkos vertė – 1070 Eur; įgytas 1995-06-17;

2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0621 ha, vidutinė rinkos vertė – 1010 Eur; įgytas 1992-11-26;

3) sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3010 Eur (nugriautas; vietoje jo stovi gyvenamasis namas), įgytas 2001-12-27;

4) garažas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 554 Eur, įgytas 2001-12-27;

5) ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 213 Eur, įgytas 2001-12-27;

6) kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 37 Eur, įgyti 2001-12-27;

7) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0067 ha, vidutinė rinkos vertė – 770 Eur, įgytas 2001-02-27;

8) garažas, esantis Vydūno g. 4A, Mažeikiai, vidutinė rinkos vertė – 1780 Eur, įgytas 2005-02-27;

9) dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10800 Eur, pagal nekilnojamo turto registro duomenis vidutinė rinkos kaina 5763 eur, įgytas 2005-10-05. J. Å . vardu yra įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 300 Eur. Byloje pateikti keli sudaryti J. Å . testamentai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2007-11-20 testamente butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji palieka lygiomis dalimis ieÅ¡kovui ir atsakovei, o kitÄ turtÄ â€“ ieÅ¡kovui, 2014-12-15 testamente nurodoma visÄ turtÄ palieka ieÅ¡kovui V.

B., 2015-05-04 testamentu visas turtas paliekamas atsakovei R. S.. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis palaidojo testatorę, jam pervesta 304 Eur laidojimo paÅ¡alpa už mirusiÄ jÄ J. Å .. Byloje teismo nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieÅ¡kovas su J. Å . gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį iki santuokos įregistravimo, kad neįregistravę santuokos, ieÅ¡kovas su J. Å . kartu kaip sugyventiniai pragyveno apie 17 metų, t. y. nuo 1998 metų rudens iki (duomenys neskelbtini), iki įregistravo bažnytinę santuokÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp sugyventinių buvo susiklostęs ilgalaikis gyvenimas drauge, buvo normalÅ«s ir Å¡ilti tarpusavio santykiai, nors kai kurie liudytojai teigė, kad ieÅ¡kovas vartojo alkoholį, bet jokių raÅ¡ytinių duomenų apie tai byloje nėra, jis nėra baustas administracine tvarka už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų vartojęs smurtÄ J. Å . atžvilgiu. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog jungtinės veiklos (gyvenimo kartu) metu J.

Å . su V. B. buvo susitarusi, kad tik tam tikra dalis turto bus bendra. Iki pat 2015 melų (t. y., kai faktiÅ¡kai visas ginčo turtas jau buvo sukurtas ir padarytas) susitarimas buvo dėl visiÅ¡ko bendrumo ir lygių dalių. Dėl ieÅ¡kovo indėlio apimties nurodo, kad skaičiuojant atidalintinÄ dalį proporcingai įnaÅ¡ui, vertinant partnerių įnaÅ¡Ä privalu iÅ¡reikÅ¡ti jo vertę pinigais. Dėl ieÅ¡kovo pajamų teigia, kad gyvenant kartu ir vedant visiÅ¡kai bendrÄ Å«kį, reikėtų taikyti Å¡eimos teisės analogijÄ ir pripažinti, jog tiek paties ieÅ¡kovo V.

B., tiek J. Å . darbinės veiklos pajamos buvo bendros. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ginčui dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Teismas remdamasis įrodymų visuma - Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais apie bendrÄ gyvenimÄ , į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (fotonuotraukomis) pagrįstai nustatė, kad V.

B. ir J. Å . tikrai gyveno kartu, J. Å . turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, nekilnojamo turto, jie tvarkė bendrÄ Å«kį, gerino J. Å . priklausantį turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. V. B. pradėdamas gyventi kartu su J. Å . savo asmeninio turto neturėjo, gyvenant kartu jis dirbo su pertraukomis ir gavo pajamas, kurios buvo mažesnės, nei J. Å ., tačiau savo darbu tvarkant sodo sklypÄ , gerinant žemės kokybę, atstatant sodo namelį, statant Å¡ulinį, Å¡iltnamį, garaÅ¾Ä , remontuojant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), garažus, esančius (duomenys neskelbtini), jis daugiau prisidėjo darbu.

Tokios nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo V. B. ir J. Å . susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o dalis ginčo turto buvo sukurta bendra Å¡alių veikla. IeÅ¡kovas su J. Å . gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrÄ Å«kį, kad neįregistravę santuokos, kartu kaip sugyventiniai gyveno nuo 1998 metų rudens (rugsėjo mėnesio) iki (duomenys neskelbtini), kol įregistravo santuokÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visas nekilnojamas turtas yra registruotas J.

Å ., o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 1995-06-17, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-11-26, t. y. ieÅ¡kovui dar negyvenant kartu su J. Å .. Iki ieÅ¡kovui pradedant gyventi su J. Å . ir gyvenant kartu, jo gautos pajamos sudarė apie 114 Eur kas mėnesį, kai tuo tarpu J. Å . gaunamos pajamos sudarė iki 2009 metų siekė apie 868 Eur (3000 Lt), o nuo 2009 gaunama pensija sudarė 288 Eur (924,46 Lt ir 70,00 Lt naÅ¡lės pensija). 2005 metais J. Å . pardavė butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje už 28246 Eur (63000 Lt), ir nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje už 8173 Eur (28000 Lt), taip pat byloje esantys bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad J.

Å . turėjo santaupų bankuose. IeÅ¡kovo ir liudytojų parodymų pagrindu teismas teisėtai sprendė, kad ieÅ¡kovas daug dirbo sode statant namÄ , garaÅ¾Ä , kasant Å¡ulinį, tvarkant žemės sklypÄ , gerinant jo kokybę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai - nebaigtos statybos gyvenamas namas, Å«kinis pastatas, Å¡ulinys, kiti statiniai yra įgyti, sutvarkyti iÅ¡ bendrų lėšų, taip pat spręstina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas ieÅ¡kovo ir J. Å . bendromis lėšomis, nes ieÅ¡kovas automobilį prižiÅ«rėjo, remontavo, vežiojo J. Å . pas gydytojus. Atsakovė byloje teigia, kad J. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, iki pradedant gyventi kartu su ieÅ¡kovu buvo pastatytas sodo namas, kuris sprogo ir buvo visiÅ¡kai sunaikintas. Pastatas buvo apdraustas, J. Å . gavo 15 000,00 litų draudimo iÅ¡mokÄ ir pradėjo statyti naujÄ , didesnį namÄ , namo statybai buvo panaudotos J.

Å . mamai priklausančio miÅ¡ko iÅ¡kirsta mediena ir to neneigia ieÅ¡kovas. Pagal liudytojų paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas savo darbu prisidėjo prie namo atstatymo (iÅ¡kasė pamatams duobę, dirbo kitus darbus), tačiau didžioji iÅ¡laidų dalis teko J. Å ., kuri iÅ¡ gautos draudimo iÅ¡mokos ir savo turėtų santaupų bei pajamų mokėjo už statybines medžiagas ir samdomų darbininkų darbÄ . Å is žemės sklypas buvo asmeninė J. Å . nuosavybė, statiniai didžia dalimi buvo pastatyti už J.

Å . asmenines lėšas. IeÅ¡kovas, dėl kurio kaltės susprogo senasis namas, turėjo bent savo darbu prisidėti prie padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė pažymėjo, kad dalintinas turtas nebuvo tinkamai vertintas, o ieÅ¡kovas į daugkartinius siÅ«lymus įvertinti turtÄ ir atsakovei sutinkant savo lėšomis prisidėti prie Å¡io vertinimo, tai daryti kategoriÅ¡kai atsisakė. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nereikÅ¡mingus dėl to, kad teismas netinkamai iÅ¡sprendė ir vertino susitarimÄ Ä¯gyti turtÄ bendrai, lygiomis dalimis ir sprendžia, kad nepriklausomai nuo teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, nesutampančių su apelianto dėstomais argumentais, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra vis tik tenkintas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui pripažinta bei priteista lygi ½ dalis turto.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų reikalavimų (CPK 185 straipsnio 1 dalis, CK 6.969 straipsnis, 6.970 straipsnis, 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 4 dalis). Dėl buto (duomenys neskelbtini) įgijimo apeliantas teigia, kad gyvenant kartu su J. Å ., jis santaupomis ir lėšomis prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) esančio buto įsigijimo, jį suremontavo, įrengė vandens filtrus, supirko daiktus ir baldus už 5 528,00 eurų ir šį butÄ bei jame esančius daiktus laiko bendrÄ ja daline nuosavybe.

Byloje yra atsakovės pateikti įrodymai, kad J. Å . 2005-08-09 už 63 000,00 litų pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtÄ butÄ , kurį pagal butų privatizavimo įstatymÄ buvo įsigijusi dar 1991-12-10, t. y. iki ieÅ¡kovo nurodytos jų gyvenimo kartu pradžios. Gautus pinigus J. Å . panaudojo 2005-10-06 už 28 000,00 litų nusipirkdama butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ likusių 35 000,00 litų butÄ paremontavo ir supirko ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus, automobilį ir jai dar liko asmeninių santaupų.

J. Å . visÄ laikÄ gyveno su mama Å¡iame bute, o ieÅ¡kovas gyveno sode, kur ir buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, kad ieÅ¡kovas neįrodė prisidėjęs prie buto pirkimo, jo remonto ar kitų daiktų įsigijimo. Teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas be pagrindo šį butÄ ir jame esančius daiktus laiko daline jo ir J. Å . nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto bendrÄ masę. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad butas ir daiktai nebuvo J.

Å . įnaÅ¡as įneÅ¡tas į bendrÄ veiklÄ (CK 6.970 straipsnio 1 dalis), o buvo asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, nes byloje ieÅ¡kovas neįrodė prieÅ¡ingų aplinkybių. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų kitokias nekilnojamo turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0067 ha, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybes.

Kaip minėta, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina dalinį Å¡alių susitarimÄ tik dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir automobilio (duomenys neskelbtini). Dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas prisidėjo tiek prie sodybos (duomenys neskelbtini) gerinimo, tiek prie buto (duomenys neskelbtini), tiek prie garažų (duomenys neskelbtini), tačiau bÅ«tent atsižvelgiant į jo įnaÅ¡Ä turto visumoje, prašė atidalinti iÅ¡ bendro balanso natÅ«ra 100% sodybos (duomenys neskelbtini).

Apeliantas teigia, kad teismas visiškai to neanalizavo, nors šalims veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu, preziumuojama, kad šalių įnašai yra lygūs, o CK 4. 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas negalėjo spręsti dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos ieškovui priteisimo, nes ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo nėra suformuluotas tinkamai ir nėra pareikštas bendraturčiui.

IeÅ¡kovui ginčijant atsakovės, kaip testamentinės įpėdinės teisę paveldėti pagal testamentÄ bei ginčijant atsakovės turtines teises į viso paveldimo turto nuosavybę, ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas antrinis reikalavimas atsakovei atidalinti iÅ¡ bendro turto yra laikytinas alternatyviu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 267 straipsnio norma numato draudimÄ teismui priimti sÄ lyginius sprendimus. Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimas ginčijant teises į palikimÄ bei ieÅ¡kovo siekis J. Å . turtÄ paveldėti pagal įstatymÄ , eliminuoja galimybę toje pačioje byloje iÅ¡spręsti turto padalinimÄ (atidalinimÄ ).

Dėl atsakovės nepripažinimo testamentine įpėdine Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė R. S. neįvykdė 2015-05-04 testatorės J. Å . testamente nurodyto testamentinio įpareigojimo - palaidoti testatorių, taip ji netenka teisės paveldėti tetos turtÄ pagal testamentÄ . Nurodo, kad pagal CK 5.8, 5.9 ir CK 5.36 straipsnio nuostatas, testamentinis įpėdinis, neįvykdęs testamente nurodytos sÄ lygos, neturi teisės paveldėti pagal testamentÄ . IeÅ¡kovo manymu, teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . 2015 m. gegužės 4 d.

J. Å . testamente nurodoma, kad visÄ priklausantį turtÄ , kur jis bebÅ«tų, iÅ¡ ko besusidėtų, ir kada beatsirastų, testatorė palieka R. S. ir nurodo įpareigojimÄ testatorę palaidoti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atsakovei R. S. apie J. Å . mirtį pranešė tada, kai jau buvo suorganizuotos laidotuvės. Testamento, kaip vienaÅ¡alio sandorio (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis) sudarymui pakanka vienos Å¡alies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). CK 1.63 straipsnio 5 dalis numato, kad vienaÅ¡aliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir vienaÅ¡alio sandorio esmei.

Testamento turinio apeliantas iÅ¡ esmės neginčija, tačiau mano, kad atsakovė neįvykdė testamento sÄ lygos, todėl neturi teisės pagal jį paveldėti. Apeliantas remiasi aplinkybėmis, kad atsakovė nepranešė apie paskutinį J. Å . testamentÄ , nesiekė įvykdyti testamentinio įpareigojimo, nesiÅ«lė atlyginti laidojimo iÅ¡laidų, buvo neatidi, nerÅ«pestinga ir neapdairi. Atsakovė byloje teigia, kad žinodama visas aplinkybes, testatorę bÅ«tų palaidojusi ir be testamentinio įpareigojimo, vadovaujantis bendražmogiÅ¡komis bei giminiÅ¡komis elgesio normomis.

Byloje nepaneigta, kad testamente nurodyto įpareigojimo palaidoti tetÄ atsakovė įvykdyti negalėjo, nes ieÅ¡kovas, kaip sutuoktinis, pats ėmėsi iniciatyvos ir organizavo laidotuves, o apie tetos mirtį atsakovei pranešė tik sekančiÄ dienÄ . Kaip teisingai nurodo atsakovė, Å¡ias aplinkybes įrodo ieÅ¡kovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad tetos mirties dienÄ 2015-11-30 ieÅ¡kovas padavė praÅ¡ymÄ ir jam Mažeikių rajono savivaldybė į sÄ skaitÄ pervedė specialiÄ 304,00 eurų dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ .

Atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ siÅ«lė ieÅ¡kovui atlyginti laidojimo iÅ¡laidas, tačiau ieÅ¡kovas su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko. Byloje nepaneigti atsakovės nurodomi faktai apie permainingus J. Å . santykius su ieÅ¡kovu, tÄ Ä¯rodo ir sudaryti trys testamentai su skirtingu palikimo paskirstymu, tai patvirtina ir liudytojai. J. Å . 2015-11-08 su ieÅ¡kovu sudarė santuokÄ , tačiau testamente iÅ¡reikÅ¡tos valios turtÄ palikti atsakovei nepakeitė ir naujo testamento nesudarė. Atsakovė pagrįstai teigia, kad ji neprivalėjo ieÅ¡kovui praneÅ¡ti apie paskutinį tetos sudarytÄ testamentÄ t. y. apie vienaÅ¡alį sandorį.

Apie tai galėjo ieÅ¡kovas net ir žinoti, nes 2016-09-06 teismo posėdyje pripažino, kad po santuokos sudarymo į ligoninę, kurioje buvo gydoma teta, ketinta kviesti notarÄ dėl naujo testamento ar turto dovanų sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo aktyvÅ«s veiksmai lėmė, kad atsakovė negalėjo įvykdyti J. Å . testamente nurodyto įpareigojimo (sÄ lygos), numatyto CK 5.36 straipsnio 1 dalyje, palaidoti tetÄ . CK 5.185-5.37 straipsnių nuostatos reglamentuojančios testamentų sudarymo, paskelbimo, jo vykdymo tvarkÄ numato, kad testamentas sudaromas asmeniÅ¡kai, laisva valia, bÅ«simiems įpėdiniams nedalyvaujant ir nežinant apie šį veiksmÄ , testamentas paskelbiamas notaro jam sužinojus apie testatoriaus mirtį.

Testamente nurodžius sÄ lygÄ , tačiau neaptarus jo vykdymo tvarkos, nepaskyrus testamento vykdytojo, oficialiai nepaskelbus apie testamento sudarymÄ , kartu su palikėja negyvenusiam asmeniui t. y. atsakovei buvo apsunkintas testamentinės sÄ lygos įvykdymas. Visos Å¡ios aplinkybės paÅ¡alina atsakovės kaltę dėl testamentinės sÄ lygos neįvykdymo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas turėjo pagrindo pripažinti, jog dėl objektyvių priežasčių sÄ lygos nebuvo galima įgyvendinti (CK 1.67 straipsnio 2 dalis, 6.30 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo atsakovę R.

S. pripažinti neturinčia teisės paveldėti pagal testamentÄ . Dėl kitų reikalavimų Netenkinus reikalavimo dėl testamento sÄ lygos, nepanaikinus atsakovės kaip testamentinės įpėdinės paveldėjimo teisių, kiti reikalavimai atmestini kaip pareikÅ¡ti be teisinio pagrindo. IeÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų gražinimo atmestas pagrįstai, ieÅ¡kovui neįrodžius teisinio pagrindo į iÅ¡vardintų daiktų nuosavybę. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas nurodo, kad turto vertė yra 17 114 Eur, atitinkamai l/2 dalis sudaro 8557 Eur. Apeliantas praÅ¡o perskaičiuoti ieÅ¡kovui tenkančiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė turto vertę 19 114 Eur, kadangi pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, kuriais vadovavosi teismas, turtas sudaro 17 114 Eur sumÄ . Taigi, ½ nuo 17 114 Eur sumos yra 8557 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 193 Eur žyminio mokesčio ir 62 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus.

IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, todėl ieÅ¡kovas turi sumokėti 55 Eur trÅ«kstamo žyminio mokesčio dalį. Taigi, Å¡ioje dalyje patikslinamas skundžiamas teismo sprendimas, sumažinant teismo priteistÄ Å¾yminį mokestį. Kitų pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų teisėjų kolegija nekeičia. Atsakovė nurodo, kad atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovei turėtų bÅ«ti priteista 400,00 eurų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal patvirtintas Rekomendacijas maksimalus atlygis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 1348,61 Eur, todėl priteistinas 400,00 Eur atsakovei iÅ¡laidų atlyginimas nevirÅ¡ija Rekomendacijų (CPK 98 straipsnis). Apelianto apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra atmetamas, sumažinamas nedidele apimtimi tik teismo priteistas žyminis mokestis, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriteisia apelianto naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi iÅ¡ esmės skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Patikslinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime priteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), žyminį mokestį, jį sumažinant iki 55 Eur. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. TeisėjaiRasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė