2020-10-21 Nr. AB-19950-3-61-3-00057-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2072-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00057-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3R-529 (AG-443/05-2018) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. SKP-83 dalį dėl sankcijos už šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) netinkamą naudojimą nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis su Agentūra 2013 m. sausio 15 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3VĮ-KV-12-1-010244-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) dėl projekto „Nepavojingų atliekų šalinimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo. Pareiškėjui buvo skirta iki 690 560 Lt (arba) 200 000 Eur paramos, jis įsipareigojo prisidėti iki 107 692,31 Eur įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo. Išmokėtos paramos pagrindu (200 000 Eur) pareiškėjas be kitų investicijų įsigijo šiukšliavežę (duomenys neskelbtini), kuriai įsigyti deklaruotų išlaidų suma sudarė 165 599,83 Eur, paramos suma - 107 639,89 Eur. NMA 2018 m. sausio 22 d. pradėjo pažeidimo tyrimą, susijusį su Projektu. 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo priimtas NMA Sprendimas, kuriuo reikalaujama grąžinti 20 345,91 Eur išmokėtos paramos lėšų. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

2.2. Nesutinka su NMA Sprendimo dalimi, kuria paskaičiuota 19 945,95 Eur sankcija už šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) netinkamą naudojimą nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., prašo mažinti šią sankciją, atsižvelgiant į šiukšliavežės nusidėvėjimą. NMA pareiškėjui pritaikė sankciją – susigrąžinti dalį paramos, t. y. išmokėtas paramos lėšas už investiciją (duomenys neskelbtini) proporcingai laikotarpiui, kai šiukšliavežė buvo perduota naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Investicijai buvo suteikta 107 639,89 Eur paramos suma. Todėl sankciją pareiškėjui dėl už paramos lėšas įsigytos investicijos naudojimą ne taip, kaip numatyta Projekte, NMA skaičiavo nuo išmokėtos 107 639,89 Eur paramos sumos. Pareiškėjas vertino, kad NMA ir Komisija neanalizavo sankcijų skyrimo ir apskaičiavimo taisyklių ar principų, apskaičiuojant sankcijas. Pareiškėjas neneigė fakto, kad dėl patirties stokos dalyvaujant ir vykdant NMA administruojamus paramos projektus, nesuderino su NMA visų Paramos sutarties vykdymo sąlygų, todėl Paramos sutarties įgyvendinimo metu atsirado neatitikimų.

2.3. Pareiškėjas dėjo visas pastangas tinkamai įvykdyti Paramos sutartį ir visada siekė geranoriškai bendradarbiauti su NMA. Pažeidimas buvo nustatytas tik tam tikru įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu. Iki 2016 m. birželio 13 d. pažeidimų nustatyta nebuvo, o šiukšliavežė buvo įsigyta 2014 m. vasario 26 d. Tai, kad šiukšliavežė buvo naudojama Projekto tikslams iki 2016 m. birželio mėnesio reiškia, jog ši transporto priemonė pažeidimo padarymo metu buvo jau įgyvendinusi dalį Projektu siekiamų tikslų ir dėl to jos likutinė vertė buvo sumažėjusi. Dėl to NMA sankcijos skaičiavimas nuo visos paramos sumos, kuri buvo skirta įsigyti šiukšliavežei ir kuria Projekto įgyvendinimo tikslais jau buvo teikiamos paslaugos daugiau nei du metus iki pažeidimo, pareiškėjo vertinimu, yra neteisingas. Šiukšliavežė per metus nusidėvi 41 399,96 Eur, todėl sankcijos dydis gali būti skaičiuojamas tik nuo 2016 m. birželio mėnesiui esančios likutinės šiukšliavežės vertės, kuri buvo 47 092,45 Eur. Atitinkamai turėtų būti mažintinas ir pareiškėjui taikytinas sankcijos dydis – pareiškėjo pažeidimo trukmė buvo 1 metai ir 3 mėn., tai sudaro 17,86 proc. viso projekto įgyvendinimo laikotarpio, šį procentą skaičiuojant nuo likutinės šiukšliavežės vertės (47 092,45 Eur) gaunama, kad pareiškėjo pažeidimo suma yra lygi 8 410,71 Eur. Pareiškėjas skunde Komisijai pateikė alternatyvią formulę, skaičiuodamas pažeidimo sumą nuo likutinės transporto priemonės vertės ir mažindamas projekto priežiūros laikotarpį 2 metais, kadangi pažeidimas atsirado praėjus 2 metams ir 3 mėn. po transporto priemonės naudojimo, iš viso – 12 216,89 Eur. Toks skaičiavimas yra tikslesnis ir labiau atitinka teisės aktų reikalavimus bei sankcijų skyrimo proporcingumo užtikrinimą įvykdyto pažeidimo atžvilgiu. Be to, Komisija nepaaiškino, kodėl pritaikyta sankcija laikytina proporcinga, nepateikė jokių argumentų, kodėl skaičiuojant sankciją neturėtų būti atsižvelgta į transporto priemonės nusidėvėjimą. Todėl pareiškėjo argumentai nebuvo įvertinti ir atitinkamai į juos nebuvo atsižvelgta sprendžiant dėl NMA Sprendimo galiojimo. Manė, kad sankcijos suma už nustatytą pažeidimą dėl šiukšliavežės pareiškėjui mažintina nuo 19 945,95 Eur iki 8 410,71 Eur.

3. Atsakovas NMA atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2013 m. sausio 15 d. pasirašė Paramos sutartį, kuria įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. Pareiškėjui buvo suteikta 200 000 Eur paramos suma. Projekto pabaigos data – 2020 m. sausio 15 d., pagal projektą remiama veikla – nepavojingų atliekų surinkimas. NMA, projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimų, pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai, kuri, įvertinusį pateiktą informaciją, informavo NMA, kad pritaria siūlymui pareiškėjui taikyti sankcijas, iš viso 20 345,91 Eur. Nesutikdamas su NMA Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri konstatavo, kad NMA priėmė pagrįstą sprendimą. NMA vertino, kad pareiškėjas apsiribojo abstrakčiais svarstymais, konkrečiai nenurodydamas argumentų, kodėl, pareiškėjo manymu, Komisijos Sprendimas nėra pagrįstas, ar kurioje konkrečiai Administravimo ar Įgyvendinimo taisyklių nuostatoje įtvirtinta, kad susigrąžinama suma skaičiuojama nuo investicijos likutinės vertės. Komisija įvertino visus pareiškėjo argumentus ir tai darė tinkamai.

3.2. Laikantis pareiškėjo skunde pateiktos logikos, susidarytų situacija, kad pareiškėjams netgi būtų palanku nesilaikyti reikalavimų (ir veiklą vykdyti didmiesčiuose, o ne kaimo vietovėse), kadangi šiukšliavežės nuomos kaina didžiuosiuose miestuose yra žymiai didesnė, nei regionuose, todėl pareiškėjai nesilaikytų reikalavimų, jeigu sankcija būtų skaičiuojama nuo likutinės vertės. Pareiškėjo reikalavimas sankciją skaičiuoti nuo likutinės vertės iškreipia Paramos lėšų naudojimo mechanizmą, nes yra aišku, kad Projektas turi būti tinkamai vykdomas visą projekto įgyvendinimo laiką, o saugant Europos Sąjungos finansinius interesus, susigrąžinama proporcinga pažeidimui suma, o ne likutinė. Kiekvienas pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą technikos priežiūrą, priešingu atveju susidarytų situacija, kad pareiškėjai būtų suinteresuoti technikos ir kitų įsigytų investicijų nesaugoti, nes pažeidimo atveju jiems tektų grąžinti mažesnę paramos sumą. Visos investicijos, nepriklausomai nuo programos priemonės veiklos srities, yra taikomos nuo išmokėtos paramos sumos, kadangi tik tokiu būdu gali būti apsaugomi Europos Sąjungos finansiniai interesai. Be to, pareiškėjas už technikos nuomą visada gavo pelną, jis sudarė finansinį sandorį žinodamas, kad nėra laikomasi nustatytų reikalavimų, tačiau sąmoningai leido susidaryti esamai situacijai. NMA susigrąžina tik būtiną ir pagrįstą paramos lėšų dalį, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad NMA Sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punktą.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo ŽŪM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikdamas iš esmės tapačius argumentus, kuriuos pateikė NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.

6. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas aplinkybes, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nei Komisija, nei NMA neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 18 straipsnio nuostatas dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, pažymėjo, jog PMĮ nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką (1 str. 1 d.). PMĮ 18 straipsnis nustato ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas. Iš 2013 m. sausio 15 d. sudarytos Paramos sutarties matyti, kad sutarties šalys vadovaujasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimą ir finansavimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikiamos PMĮ nuostatos nagrinėjamam ginčui nėra aktualios. Teismas taip pat pažymėjo, kad Bendrieji programos įgyvendinimo teisės aktai yra viešai prieinami Ministerijos interneto tinklalapyje.

7. Teismas sutiko su NMA pozicija, kad kiekvienas pareiškėjas, gavęs paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, yra atsakingas už tinkamą technikos priežiūrą ir jos panaudojimą. Jeigu būtų sudaryta tokia teisinė aplinka kaip nurodo pareiškėjas, susidarytų situacija, kad pareiškėjai būtų suinteresuoti technikos ir kitų įsigytų investicijų nesaugoti, nes pažeidimo atveju jiems tektų grąžinti mažesnę paramos sumą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais, sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog turėjo būti atsižvelgta į PMĮ nustatytas turto nusidėvėjimo sąnaudas, todėl netinkamai buvo pritaikyta 19 945,95 Eur sankcija už netinkamą šiukšliavežės naudojimą, yra nepagrįstas bei pažeidžia paminėtus principus, o pareiškėjo minimas PMĮ nuostatos nėra aktualios šiam ginčui. Atitinkamai teismas atmetė pareiškėjo skaičiavimą, paremtą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog nei NMA, nei Komisija neanalizavo sankcijų skyrimo ir apskaičiavimo taisyklių apskaičiuodami sankcijas, yra abstraktus, neparemtas jokiais įrodymais, t. y. pareiškėjas nenurodė, kokiomis būtent taisyklėmis NMA ir Komisija turėjo vadovautis ir (ar) kokias klaidas padarė. Hipotetiniai teiginiai, jog galimai buvo padaryti pažeidimai, teismo vertinimu, yra niekiniai ir negali būti vertintini kaip įrodymas administracinėje byloje. Teismas pažymėjo, jog įvertinus NMA Sprendimą matyti, kad sankcijos pareiškėjui paskirtos įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (kurių pareiškėjas neginčija), remiantis Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimų, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės). Teismas atkreipė dėmesį, kad skiriant sankciją pareiškėjui buvo vertinamas būtent pažeidimo laikotarpis, t. y. nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. NMA pirmiausiai apskaičiavo paramą, suteikiamą pareiškėjui per metus: 107 639,89 Eur (paramos suma šiukšliavežei įsigyti) dalino iš 7 metų (pareiškėjo projektui numatytas laikotarpis), rezultatas – 15 377,13 Eur per metus. NMA minėtą sumą dalino iš 2016 m. dienų skaičiaus – 366 dienų, ir daugino iš pažeidimą sudarančių dienų skaičiaus – 202 dienų (15 377,13 Eur : 366 dienų x 202 dienų pažeidimo). Rezultatas už 2016 m – 8 486,83 Eur. Atlikus tapačius aritmetinius skaičiavimus už 2017 metus, rezultatas – 11 459,12 Eur. Bendra suma – ginčijama 19 945,95 Eur. Teismas vertino, kad NMA atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, pažeidimo trukmę ir teisingai bei tinkamai apskaičiavo pareiškėjui grąžintiną paramos sumą.

9. Teismas konstatavo, kad NMA tinkamai atliko pažeidimų tyrimą, kvalifikavo pareiškėjo veiką ir skyrė proporcingą, tinkamą ir individualizuotą sankciją, atsižvelgusi į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis dėjo visas pastangas tinkamai vykdyti Paramos sutartį ir visada siekė geranoriškai bendradarbiauti su NMA, o pažeidimą padarė dėl teisinių žinių trūkumo, nagrinėjamo ginčo išsprendimui iš esmės teisinės reikšmės neturi. Tačiau pareiškėjas, būdamas apdairia Paramos sutarties šalimi, turėjo galimybę kreiptis į NMA su klausimu, ar jo planuojami veiksmai (o būtent sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymas) nepažeis sutarties, ar teisės aktų nuostatų (Paramos sutarties 17.3 p.). Todėl teismas vertino, kad net ir be NMA išaiškinimo pareiškėjas galėjo suprasti, jog minėti veiksmai pažeidžia jo prisiimtus įsipareigojimus, be to, pasirašydamas Paramos sutartį pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su Paramos sutartimi, kaimo plėtros 2007–2013 metų programa ir ją įgyvendinančiais teisės aktais (tarp jų ir Įgyvendinimo taisyklėmis, kurių 21.1.9 papunktyje aiškiai nurodoma, jog projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje, t. y. vietoje, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių. Projektams, kurių įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras, parama neteikiama).

10. Teismas sprendė, kad Komisijos ir NMA sprendimuose aiškiai ir išsamiai pasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų, juose tinkamai ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, paaiškinta sankcijos – paramos grąžinimo apskaičiavimo tvarka bei nurodyta, už kokius pažeidimus ji skiriama. Iš ginčijamų sprendimų turinio akivaizdu, kad juose aiškiai nurodytas nustatytų pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas įpareigotas grąžinti 19 945,95 Eur paramos sumą, pobūdis, grąžintina paramos suma, paaiškinimas kaip ji apskaičiuota, nurodyti teisės aktai, kurių nuostatomis vadovavosi NMA ir Komisija, priimdamos Sprendimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Komisijos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tokio pobūdžio sprendimams, yra išsamus, nuoseklus ir motyvuotas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendė, kad skundžiami NMA ir Komisijos sprendimai, kuriais pareiškėjui pritaikyta 10 proc. dydžio sankcija, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, jie atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

III. 11. Pareiškėjas R. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti NMA 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. SKP-83 ir priteisti jam iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas, aprašęs ginčo esmę ir skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.

13. Papildomai nurodo, kad teisės aktai nenumato sankcijų apskaičiavimo taisyklių. Pažeidimų taisyklių 17 p. nustatyta, jog sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Proporcingumo principas administracinėje teisėje apibrėžia kriterijus, kuriais remdamasis administravimo subjektas nustato asmens atžvilgiu taikomą sankciją bei jos dydį. Proporcingumo principas kiekvienu individualiu atveju yra taikomas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Vertinant tokių pažeidimų, kaip pareiškėjo atliktas pažeidimas, pobūdį, nėra teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, ar nustatytų kriterijų, į kuriuos institucijos turėtų atsižvelgti, skirdamos sankciją. Pažymi, jog civilinėse bylose, apskaičiuojant turto vertę, yra atsižvelgiama į nusidėvėjimą pagal Pelno mokesčio įstatymą, pavyzdžiui, juridinio asmens bankroto atveju, vertinant turtą. Teismas neteisingai interpretavo pareiškėjo argumentus, jog jis siekia, kad NMA taikytų PMĮ nuostatas. Pareiškėjas neneigia, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos Pažeidimų taisyklės, tačiau šiuo atveju pagrindinis klausimas yra, kas patenka į proporcingumo principo apimtį, kuris yra įtvirtintas Pažeidimų taisyklių 17 straipsnyje, t. y. kodėl taikant proporcingumo principą, atsižvelgiama į laikotarpį, tačiau neatsižvelgiama į technikos būklę. PMĮ 18 straipsnyje įtvirtintą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudų apskaičiavimo tvarką ir taisykles pareiškėjas pateikia tik kaip analogiją, pavyzdį, kaip praktikoje yra vertinamas turtas (įranga). Akivaizdu, jog technika nusidėvi kiekvieną dieną, todėl visiškai neaišku, kodėl skaičiuojant sankciją yra atsižvelgiama į pažeidimo dienų skaičių, tačiau neatsižvelgiama į technikos būklę ir galimybę ją naudoti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismo argumentai, jog pareiškėjo atžvilgiu yra taikomi tik tie teisės aktai, kurie yra nurodyti NMA ar Žemės ūkio ministerijos puslapyje, šiuo atveju neturi reikšmės, nes pareiškėjas ir nesiekia, kad jam būtų taikomas koks nors kitas teisės aktas. Pareiškėjo nuomone, aiškinant proporcingumo principą, kuris ir yra įtvirtintas Pažeidimų taisyklėse, turi būti atsižvelgta ne tik į pažeidimo laikotarpį, tačiau ir į įrangos techninį stovį, t. y. galėtų būti pasiremta Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais, kadangi šiuo atveju NMA ar Ministerija nėra priėmusi atskirų rekomendacijų, kaip turėtų būti vertinamas turtas Europos Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinimo atvejais.

15. Pareiškėjas dar kartą pateikia alternatyvius skaičiavimus, kurie, jo nuomone, turėtų būti taikomi, atsižvelgiant į pareiškėjo padarymo pobūdį ir aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyto pažeidimo padarymo dienai likutinė šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) vertė buvo mažesnė, o NMA sankcijos dydį skaičiavo nuo visos už transporto priemonę skirtos paramos vertės, atitinkamai yra mažintinas pareiškėjui taikytinas sankcijos dydis. Projekto priežiūros laikotarpis tuo metu buvo nustatytas 7 metai, o pareiškėjo pažeidimo trukmė buvo 1 metai ir 3 mėnesiai, taigi tai sudaro 17,86 proc. viso projekto įgyvendinimo laikotarpio, ir šį procentą skaičiuojant nuo likutinės šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) vertės, kuri buvo pažeidimo padarymo metu (47 092,45 Eur) gaunama, kad pareiškėjo pažeidimo suma yra lygi 8 410,71 Eur. Pareiškėjas skunde Komisijai pateikė alternatyvią formulę, skaičiuodamas pažeidimo sumą nuo likutinės transporto priemonės vertės ir mažindamas projekto priežiūros laikotarpį 2 metais, kadangi pažeidimas atsirado praėjus 2 metams ir 3 mėnesiams po transporto priemonės naudojimo: 47 092,45 / 5 m.= 9 418,49 Eur (metams). Už 2016 m. būtų 9 418,49 : 366 x 202 d.= 5198,18 Eur; už 2017 m. būtų 9418,49: 365 x 272 d. = 7 018,71 Eur. Taigi iš viso yra 12 216,89 Eur. Tačiau mano, kad jo skunde teismui nurodytas skaičiavimas yra tikslesnis ir labiau atitinka teisės aktų reikalavimus bei sankcijų skyrimo proporcingumo principo užtikrinimą įvykdyto pažeidimo atžvilgiu. Komisija nurodė, kad pritaikyta sankcija yra proporcinga, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl skaičiuojant sankciją neturėtų būti atsižvelgta į transporto priemonės nusidėvėjimą. Kaip matyti iš Agentūros ir Komisijos argumentų proporcingumo principas apskaičiuojant sankciją buvo pritaikytas tik atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, t. y. laikotarpį, kurį truko pažeidimas. Tačiau argumentų, kodėl nebuvo įvertintas transporto priemonės nusidėvėjimas, nei Agentūra, nei Komisija nepateikė. Vien dėl šios priežasties laikytina, jog iš esmės pareiškėjo argumentai net nebuvo įvertinti ir atitinkamai į juos nebuvo atsižvelgta sprendžiant dėl NMA Sprendimo galiojimo. Todėl mano, kad sankcijos suma už nustatytą pažeidimą dėl šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) pareiškėjui mažintina iki 8 410,71 Eur.

16. Trečiasis suinteresuotasis asmuo ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. ŽŪM atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, kuriuos ji nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo bei NMA Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui buvo skirtos sankcijos už šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) netinkamą naudojimą nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad taikant proporcingumo principą, turėtų būti atsižvelgiama ir į technikos (šiuo atveju – šiukšliavežės (duomenys neskelbtini)) būklę, ir įvertinus, jog Projekto priežiūros laikotarpis tuo metu buvo nustatytas 7 metai, o pareiškėjo pažeidimo trukmė buvo 1 metai ir 3 mėnesiai, kas sudaro 17,86 proc. viso projekto įgyvendinimo laikotarpio, šį procentą skaičiuojant nuo likutinės šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) vertės, kuri buvo pažeidimo padarymo metu (47 092,45 Eur), pareiškėjo pažeidimo suma yra lygi 8 410,71 Eur, o ne 19 945,95 Eur, kaip sprendė Agentūra ir patvirtino pirmosios instancijos teismas.

20. Taigi pareiškėjas šioje byloje iš esmės neginčydamas nustatytų faktinių aplinkybių, nesutinka su jam paskirtos sankcijos dydžiu.

21. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Administravimo taisyklės, Įgyvendinimo taisyklės, Pažeidimų administravimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-191 patvirtintų Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklių (toliau – ir Viešinimo taisyklės), Paramos sutarties nuostatos.

22. Ginčo byloje nėra, kad pareiškėjas, tinkamai nevykdydamas visuomenės ir viešinimo priemonių ir neinformavęs Agentūros apie pakeistą projekto įgyvendinimo vietą, pažeidė Paramos sutarties 27.4 papunktį, 27.15 papunktį, 27.20 papunktį, 33 punktą, taip pat Viešinimo taisyklių 26.1 papunktį. Taip pat nėra ginčo, kad vertinamasis pažeidimo laikotarpis yra nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad Paramos dalies susigrąžinimo sankcija (19 945,95 Eur) už nustatytą pažeidimą taikoma vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1 papunkčiu, 197.3.14 papunkčiu, 253.2 papunkčiu, 253.3 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 69 punktu, Paramos sutarties 27.4, 27.7, 27.16, 27.20, 33 punktais.

23. Administravimo taisyklių 197 įtvirtina, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos sumažinimas taikomas, be kita ko: 0,1 proc. paramos sumos, kai nevykdo gautos paramos viešinimo (197.1. p.); jeigu pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, sankcijos dydis priklauso nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio, masto bei sunkumo (197.5.).

24. Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte numatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčijamu NMA Sprendimu taikoma sankcija – susigrąžinti dalį išmokėtos paramos, t. y. 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos (199 975,02 Eur) proporcingai padaryto pažeidimo laikotarpiui (Komisijos byla, b. l. 6–15). Pareiškėjo teiginys, kad šiuo atveju pažeistas proporcingumo principas, atmestinas kaip deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas, nes priimdama Sprendimą Agentūra atsižvelgė į padaryto pažeidimo laikotarpį, kaip tai numato teisinis reguliavimas, ir sankciją taikė proporcingai, t. y. ne susigrąžinant visą išmokėtą paramą, o apskaičiuojant ją nuo paramos sumos atitinkamai pagal pažeidimo laiką nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., t. y. už 2016 metus – 8 486,83 Eur, o už 2017 metus – 11 459,12 Eur, iš viso – 19 945,95 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija neprieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Pareiškėjo pateiktos sankcijos apskaičiavimo galimybės atsižvelgiant ir į transporto priemonės nusidėvėjimą bei technikos likutinę vertę (pasak pareiškėjo, teisinga sankcija yra 8 410,71 Eur) teisės aktai nenumato (Administravimo taisyklių 197.1 p.), t. y. apskaičiuojamas susigrąžintinų lėšų atitinkamas procentas nuo paramos sumos. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad transporto priemonė pažeidimo padarymo metu buvo jau įgyvendinusi dalį Projektu siekiamų tikslų ir dėl to jos likutinė vertė buvo sumažėjusi, padarytų išvadų nepaneigia ir negali būti vertinama kaip išimtis, kurios teisinis reguliavimas nenumato.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūra atsižvelgė į pažeidimo trukmę ir teisingai bei tinkamai apskaičiavo pareiškėjui grąžintiną paramos sumą. Agentūra skyrė proporcingą, tinkamą ir individualizuotą sankciją, atsižvelgdama į aktualias bylai nustatytas reikšmingas aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nurodytos pozicijos nepaneigia.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė